- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-2895-643/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23212-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės apeliantės Ž. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei Ž. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškinys priimtas nagrinėjimui.
Šalies argumentai
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) A. K.; 2) laikinai, nuo ieškinio padavimo dienos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, priteisti nepilnamečiam vaikui A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Ž. N. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į nepilnamečio vaiko A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo prašoma pavesti vykdyti skubiai.
3. Nurodė, kad gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu, kadangi nepilnametis sūnus jau gyvena su ieškovu, taip pat galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nenori gyventi su motina, dėl to aplinka ir stabilumas šiuo metu yra itin reikšmingas veiksnys nepilnamečio vaiko psichologinei būklei. Nurodo, kad laikinas išlaikymas reikalingas tam, kad būtų užtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai iki bus išnagrinėta ši byla.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Nurodė, kad patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas, t. y. šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku – vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su tėvu, dėl to, tarnybos nuomone, šiuo metu nėra egzistuojančių aplinkybių dėl kurių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista ir laikinai nustatyta su ieškovu. Atkreipė tėvų dėmesį, kad jų tarpusavio bendradarbiavimas yra būtinas ir itin reikšmingas, siekiant sudaryti palankiausias ir saugiausias, mažiausiai vaikus trikdančias sąlygas dėl tėvų skyrybų iš esmės besikeičiant įprastam nepilnamečio vaiko A. K. gyvenimui. Vaiko interesus visada geriausiai atitinka tėvų abipusių sutarimu priimami sprendimai ir tėvams yra būtina išmokti bendradarbiauti, nes, nepaisant judviejų pasirinkimo negyventi bendro gyvenimo, vaikui jie abu yra ir bus jo šeima, užauginti vaikus harmoningomis, pilnavertėmis, laimingomis asmenybėmis jie gali tik bendromis pastangomis. Nurodo, kad Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma. Nuo 2020 m. gegužės 19 d. šeimai taikoma atvejo vadyba.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Ž. N. per nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, tačiau pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais ir prašo juos atmesti.
7. Atsakovė nesutinka, kad nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes ieškovas netinkamai rūpinasi vaiku ir paauglystės amžiaus sulaukusį sūnų naudoja kaip įrankį šantažuojant atsakovę, siekdamas, kad ji sugrįžtų į šeimą. Atsakovės manymu, vaikų tėvas rūpinasi tik savo interesais ir principais. 2021 m. balandžio 29 d. įvykus tarp vaiko motinos ir vyresniojo sūnaus konfliktui dėl mokslų, vaikas paskambino tėvui ir sąmoningai klaidingai informavo, jog motina neleidžia ruošti pamokų, todėl nori važiuoti pas tėvą. Atsakovei neišleidus vaiko vykti pas tėvą, ieškovas paskambino grasindamas susidoroti ir atimti vaikus. Atsakovė, suprasdama susidariusią situaciją, išleido sūnų pas tėvą. 2021 m. gegužės 6 d. sūnus informavo atsakovę, kad nori pagyventi pas tėvą neapibrėžtam laikotarpiui, vėliau neatsakinėjo į žinutes ir skambučius, tėvas nutraukė sūnaus konsultacijas su psichologu. Ieškovo elgesys ir vaiko nuteikimas prieš motiną, su kuria jis gyveno nuo pat jo gimimo, emociškai žlugdo paauglį sūnų, todėl toks ieškovo kerštavimo būdas negali ir neturi būti pateisinamas ir ginamas. Ieškovas privalo sudaryti sąlygas motinai pasimatyti su vaiku, socialiniams darbuotojams lankyti sūnų, atnaujinti psichologo konsultacijas ir laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nutarė ieškovo A. K. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Teismas nutarė nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo prašymo pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, atsakovė įpareigotina vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesti į ieškovo nurodytą sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 20 dienos; paskirti ieškovą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
9. Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1402-869/2020 buvo patvirtina ginčo šalių (ieškovės Ž. N. ir atsakovo A. K.) 2020 m. rugsėjo 10 d. sudaryta taikos sutartis, kuria ginčo šalys taikiai išsprendė šalių ginčą dėl nepilnamečių vaikų (A. K. (A. K.) ir M. K. (M. K.)) gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų klausimų. Ieškovas A. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui naują ieškinį atsakovei Ž. N..
10. Pasisakydamas dėl vaiko A. K. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, teismas visų pirma pasisakė dėl Tarnybos argumento, jog tokiu būdu ginčas jau pradinėje proceso stadijoje būtų išnagrinėjamas iš esmės, ir nurodė, kad atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tokios priemonės gali būti taikomos. Teismas pažymėjo, kad nuo 2021 m. balandžio 28 d. nepilnametis faktiškai gyvena su ieškovu (tėvu). Vien pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu nepatvirtina, kad vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Šioje proceso stadijoje trūksta duomenų, kad būtų galima daryti išvadą, jog kurios nors vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams arba jie negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Byloje įžvelgiami nepilnamečio vaiko emociniai ir psichologiniai sunkumai, kurie susiję su jo santykiais su tėvais (ypač su motina), gyvenamąja vieta. Teismas įvertino nepilnamečio vaiko paaiškinimus, jog jis gyvena su tėvu ir jam geriau pas jį gyventi negu pas motiną, jis maloniau kalba, su motina jis nuolat konfliktuodavo, nuo to emociškai pavargo, motina jį negražiai vadindavo, daug ką drausdavo, žemindavo dėl mokslų. Vaiko teigimu, jis nori likti gyventi pas tėvą.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos duomenys, preliminariai vertinant aplinkybes, patvirtina, kad ieškovas užtikrina savo nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, nustačius laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu būtų neįžvelgiamas pavojus, būtų išvengta vaiko akcentuojamų emocinių ir psichologinių sunkumų kol bus išnagrinėta byla iš esmės, šias laikinąsias apsaugos priemones nustatyti būtina, kad būtų laikinai išvengta konflikto tarp šalių.
12. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikui nustatymo, teismas nurodė, kad orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1402-869/2020 patvirtintoje taikos sutartyje ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti po 250 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K.. Teismas, atsižvelgęs į šią jau buvusią nustatytą sumą, šioje byloje dar nesant poreikius pagrindžiančių įrodymų, tokia pati suma šiuo metu laikinai galėtų būti priteistina iš motinos (atsakovės). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, jis gauna nuolatines pajamas (apie 1 000 Eur mokamą mėnesinį atlyginimą), pats yra darbingas jauno amžiaus vyras, tuo tarpu atsakovė Ž. N. niekur nedirba, atsakovės šeimos pajamos sudaro apie 779 Eur per mėnesį (I lygio slauga nepilnamečiui vaikui (M. K.) apie 312 Eur per mėnesį, nepilnamečio vaiko neįgalumo išmoka apie 286 Eur per mėnesį, vaikų pinigai 181 Eur per mėnesį). Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteistinas 200 Eur išlaikymas per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovė Ž. N. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28617-1153/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės: netenkinti ieškovo A. K. prašymo dėl laikinos nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu; nuo teismo nutarties priėmimo iš atsakovės Ž. N. priteisti nepilnamečiam sūnui A. K. laikiną išlaikymą, mokamą po 80 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pasisakydama dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad teismas nepagrįstai vaiko emocinius ir psichologinius išgyvenimus priskyrė vaiko motinai, nevertindamas galimybės, jog tokia vaiko psichoemocinė būsena yra nulemta netinkamo tėvo elgesio. Tėvas nutraukė sūnaus ilgą laiką lankytas psichologo konsultacijas, nors prieš tai vaikas ilgą laiką nebendravo su tėvu ir lankė psichologo konsultacijas, kuriose tėvas buvo skatinamas dalyvauti, tačiau dalyvavo minimaliai. Teismas taip pat padarė skubotą ir neteisingą išvadą, kad šioje stadijoje turimais duomenimis, nėra pagrindo išvadai, kad nepilnamečiam vaikui laikinai gyvenant su ieškovu (tėvu), būtų pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės, sukuriama netinkama aplinka jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Tarnyba ne vieną kartą nurodė, kad vaikui reikalinga tęstinė psichologo pagalba, tėvas nevykdo psichologo rekomendacijų, t. y. veikia prieš vaiko interesus, kadangi nesirūpina paauglio vaiko emocine ir psichine sveikata.
15. Nurodo, kad vaikas nesimatė su mama net 4 mėnesius, jai visiškai nesudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi. Dar daugiau, vaiko nematė ir socialines paslaugas teikiantys specialistai, kurie buvo įpareigoti lankytis vaiko tėvo namuose. Vaiko mama neprieštarautų, kad sūnus gyventų su tėvu, jei tėvas tikrai rūpinsis vaiko emocine, fizine, psichologine sveikata.
16. Pažymėjo, kad teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, galima vertinti kaip išankstinę teismo nuomonę dėl būsimo sprendimo, taip pat vertinti kaip teismo šališkumą. Ieškovas nenurodė ir neįrodė, kad tik pritaikius specialiąją priemonę, bus apsaugoti vaiko teisės ir interesai iki tėvų ginčas bus išspręstas iš esmės.
17. Pasisakydama dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsakovė nurodė, kad teismas netinkamai vertino atsakovės pajamas ir turtinę padėtį, nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį, kai vaikų tėvo turtinė padėtis yra geresnė už motinos turtinę padėtį. Atsakovės pajamas sudaro tik slaugos pajamos, o visos kitos lėšos yra skirtos vaiko/vaikų poreikiams tenkinti. Nors teismas visas aplinkybes, susijusias su vaikų motinos gaunamomis lėšomis, įvertino tinkamai, tačiau jų negalima prilyginti motinos gaunamoms pajamoms, todėl nepagrįstai iš jos priteisė visiškai jos galimybių neatitinkantį išlaikymo dydį, motinai palikdamas vos 112 Eur. Atsakovės bendros pajamos yra nurodytos kartu su gaunama 70 Eur vaiko pinigų suma, kuri priklauso šiuo metu su ieškovu gyvenančiam sūnui A.. Bendros ieškovės pajamos yra ne 779 Eur, o 709 Eur, iš jų 312 Eur slaugos išmoka, 286 Eur neįgalumo išmoka sūnui M. ir 111 Eur sūnaus M. vaiko pinigai. Ieškovas, būdamas geresnėje padėtyje nei atsakovė, sūnui A. mokėjo išlaikymą tik 250 Eur/mėn. Iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas turi būti sumažintas iki 80 Eur.
Atsiliepimas
18. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
19. Atsiliepime nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir užtikrinti jam įprastos aplinkos stabilumą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Atsakovė skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, spręsdamas dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, turėjo įvertinti ir nustatyti vaiko psichoemocinę būseną sukėlusius veiksnius. Dėl šio atsakovės argumento teismas jau yra pasisakęs nutartyje, nurodydamas, kad tai bus galima padaryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, gavus nepriklausomo ir objektyvaus psichologo vertinimą ar pan. Teismas vertino visus šioje stadijoje prieinamus ir turimus bylos duomenis, kurių pagrindu konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko nuomonei gyventi su ieškovu galėjo daryti įtaką tėvas (ieškovas); teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie atsakovės ir ginčo šalių nepilnamečio sūnaus įvykusio konflikto.
20. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad ieškovas neužtikrina vaiko sveiktos priežiūros. Ieškovas yra į bylą pateikęs duomenis, kad 2021 m. gegužės 18 d. su sūnumi lankėsi odontologijos klinikoje UAB „GKM Group“, kur jam buvo suteiktos odontologo paslaugos, be to, aprūpino sūnų veido priežiūros priemonėmis, skirtomis paaugliams, salone užsakė sūnui akinius, UAB „Diagnostikos laboratorija“ apmokėjo sūnaus tyrimus, nupirko vaikui bokso kriaušę bei paspirtuką.
21. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, ieškovas nurodo, kad atsakovės prašoma nustatyti 80 Eur laikino išlaikymo suma aiškiai prieštarauja teismo preliminariai nustatytai 500 Eur dydžio vaiko poreikių sumai, iš kurios ieškovui tektų 420 Eur dydžio nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymo prievolė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dar turi 300 Eur prievolę kitam nepilnamečiam ginčo šalių sūnui M. K., nustačius atsakovei 80 Eur išlaikymo prievolę, atsakovo gaunamų pajamų nepakaktų net minimaliems jo paties poreikiams patenkinti. Laikino išlaikymo dydis teismo buvo nustatytas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant faktinių tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
24. Nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1402-869/2020 buvo patvirtina ginčo šalių taikos sutartis, kuria šalys taikiai išsprendė šalių ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų klausimų. Ieškovas A. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui naują ieškinį atsakovei Ž. N., prašydamas nustatyti vieno iš šalių nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą su juo; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarką; priteisti iš atsakovės periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui; priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą; priteisti iš atsakovės jai išmokėtą 350 Eur valstybės paramą.
25. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
26. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
27. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, o šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
28. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
29. Šiuo momentu šalių nepilnametis vaikas A. K. gyvena su ieškovu, pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nurodė, kad šiuo metu jau pakankamai ilgą laiką nepilnametis gyvena su ieškovu, išreiškė norą gyventi su tėvu, toks noras neprieštarauja vaiko interesams. Tarnybos 2021 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. 1SD-9036-(8.1.27) nurodyta, kad ieškovas su savo nepilnamečiu sūnumi A. K. gyvena keturių kambarių bute <...>. Būstas erdvus, šviesus, su visais patogumais <...>. Tarnyba išvadoje nurodė, kad su vaiku bendrauta individualiai, vaiko kambaryje. A. nurodė, jog gyvena su tėčiu <...>. A. sakė, jog po 3 mėn. nebendravimo su mama pradėjo bendrauti. Pasak vaiko, jis išvyko iš mamos namų dėl įvykusio konflikto dėl mokslų <...>. Berniukas sakė, jog gyvenant su tėčiu nekyla jokių problemų, jis jaučiasi ramiau, lengviau, geriau, nes pas tėtį nėra jokio griežtumo, laisvesnis jausmas ir čia yra seni namai. A. sakė, kad su tėčiu sutaria gerai; kartu kalbasi, juokiasi, kur nors išvažiuoja, mokslo metų pabaigoje padėjo su namų darbais <...>. A. tėtį apibūdino kaip draugišką, palaikantį, malonų. A. nurodė, jog norėtų likti gyventi tėčio gyvenamojoje vietoje. Vaikas nurodė, jog jei reiktų grįžti pas mamą, tai būtų sunkiau. Berniukas bandė paaiškinti, jog mamos gyvenamojoje vietoje jaučia liūdesį ir vienišumo jausmą, nes mama per mažai jam skiria dėmesio.
30. Įvertinus Tarnybos pateiktą išvadą, nenustatyta, kad dabartinis situacijos įtvirtinimas, kai jau vaikas ir taip pastaruoju metu gyvena su ieškovu, prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, išklausius nepilnametį, jis aiškiai išreiškė norą gyventi su ieškovu, kas tik patvirtina, kad jam gyvenamoji aplinka su ieškovu yra maloni, palanki, o grįžimas pas atsakovę turėtų neigiamą poveikį nepilnamečiui, tektų vėl keisti gyvenamą vietą, nusistovėjusią aplinką.
31. Sūnus išreiškė norą šiuo metu gyventi su ieškovu, išsakė savo nuomonę, kuri, įvertinus Tarnybos išvadas, nekenkia vaiko interesams, kadangi specialistai įvertino, kad gyvenamoji aplinka pas tėvą yra saugi, tvarkinga, be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių sūnus negalėtų pas atsakovą šiuo metu laikinai gyventi. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, jog ieškovui trūksta tėvystės įgūdžių, kenkia vaiko interesams, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikytini nepagrįsti įrodymais bei nepaneigiantys Tarnybos pateiktų išvadų, jog tokios grėsmės nėra. Apeliantės teiginiai, kad ji neprieštarautų vaiko gyvenimui su tėvu, jeigu jis rūpinsis vaiko emocine, fizine, psichologine sveikata, sietini su ieškovo, kaip tėvo, pareigomis ir tėvo valdžia, kurią jis turi tiek įstatyminę, tiek moralinę pareigą tinkamai vykdyti. Kaip minėta, iš šiuo metu byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad jis tokių pareigų nevykdytų, juo labiau, argumentai nėra pakankami konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės nustatytos nepagrįstai.
32. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone – laikinu materialinio išlaikymo priteisimu – siekiama teisinius santykius laikinai sureguliuoti, užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, konkrečiai, jų paskirtis yra užtikrinti vaikų teisių apsaugą (CK 3.3 straipsnis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinti vaiko išlaikymo principai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovės galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
34. Apeliantė nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu, kadangi jis yra neproporcingas jos gaunamoms pajamoms.
35. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia mėnesine alga (MMA) ir pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Vadovaujantis 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga sudaro 642 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokia orientacinė suma nustatoma atskaičius mokesčius. Tokio dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius laikinai, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, įvertinant visus pateiktus įrodymus dėl vaiko poreikių, šalių turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi tiek orientaciniu vaikui reikalingo išlaikymo dydžiu, tiek atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tarp šalių patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir jose šalių sutartą išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgė į Tarnybos išvadoje nurodytas šalių pajamas, taip pat į tai, kad atsakovės finansinė padėtis prastesnė, nei ieškovo, ir priteisė mažesnę išlaikymo dalį nepilnamečiam vaikui A. K.. Šioje bylos stadijoje teismas neturi galimybių tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaikymas šiuo metu reikalingas šalių nepilnamečiam vaikui, ar visos nurodytos išlaidos vaikui yra pagrįstos, taip pat nėra galimybės išsamiai įvertinti šalių turtinės padėties ir finansinių galimybių išlaikyti nepilnametį vaiką. Šiame etape nėra pagrindo daryti išvadą, kad nustatytas išlaikymo dydis nėra būtinas A. K. ar kad atsakovė neturėtų objektyvių galimybių tokio dydžio išlaikymą teikti.
36. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl net ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, kaip minėta, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
37. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės Ž. N. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.