Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. R. dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog šiuo metu atsakovas teikia vaikui 200 Eur išlaikymą, dar panašiai tokią pat sumą išleidžia pirkdamas vaikui įvairius daiktus (pvz., batus, pirštines, žaislus, maistą). Ieškovės nuomone, jei atsakovas turi galimybę per mėnesį dar papildomai išleisti pirkdamas daiktus, geriau tuos pinigus pervestų, kaip teikiamą išlaikymą, nes dažnai jo nupirkti dukrai daiktai ar maistas yra netinkami, kyla problemos ir nesutarimai juos keičiant. Dukrai nustatytas atopinis dermatitas, ieškovė labai prižiūri vaiko mitybą, rūbų kokybę bei sudėtį, todėl būtų paprasčiau ir patogiau, jei dukrai reikalaingus daiktus pirktų ieškovė. Vaiko odos priežiūrai reikalingi specialūs kremai, šampūnai, skalbimo ir kitokios priemonės. Taip pat nurodė, kad dukra yra labai muzikali, lanko muzikos mokyklėlę, mėgsta lankytis vaikiškuose spektakliuose, baseine, todėl kokybiškam vaiko laisvalaikiui taip pat reikalingos didesnės išlaidos. Dėl bendravimo tvarkos paaiškino, kad ieškovė sutinka nedalyvauti atsakovo ir vaiko susitikimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė yra nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

9. Ginčo dėl nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; atsakovas neprieštaravo, kad dukra gyventų su mama. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu dukra gyvena su mama, su tėvu susitinka retai. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai.

10. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaiko interesais, mano, jog nepilnametės A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove A. S. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

11. Ieškovė prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, jei atsakovo ir dukros bendravime nedalyvaus ieškovė. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad jos prašomoje patvirtinti bendravimo tvarkoje nebuvo numatyta sąlyga, kad ieškovė dalyvaus dukros ir tėvo bendravime, todėl tokiai sąlygai neprieštarauja.

12. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimą su savo nepilnamečiu vaiku nenustatyta, nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, atsakovas neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, ieškovei nedalyvaujant atsakovo ir vaiko susitikimuose. Teismo posėdyje apklausti liudytojai T. T. ir V. R. patvirtino, kad atsakovas geba rūpintis dukra ir ją prižiūrėti savarankiškai. Nustatytina, kad atsakovas iki dukrai sueis ketveri metai bendrauja su dukra ieškovei nedalyvaujant – kiekvienos porinės savaitės antradieniais ir trečiadieniais nuo 17 iki 19 val.; kiekvieną porinės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 iki 16 val.; kiekvienais poriniais metais pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 11 iki 16 val., o kiekvienais neporiniais metais antrąją šv. Kalėdų dieną nuo 11 iki 16 val.; kiekvienais poriniais metais pirmą šv. Velykų dieną nuo 11 iki 16 val., o kiekvienais neporiniais metais antrąją šv. Velykų dieną nuo 11 iki 16 val.; kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 iki 16 val.

14. Atsakovas, dukrai sulaukus ketverių metų, bendrauja su dukra ieškovei nedalyvaujant – kiekvienos porinės savaitės antradieniais ir trečiadieniais nuo 17 iki 19 val.; kiekvieną porinės metų savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val.; lyginiais metais abi šv. Kalėdų dienas nuo pirmosios švenčių dienos 11 val. iki antros švenčių dienos 19 val.; nelyginiais metais abi šv. Velykų dienas nuo pirmosios švenčių dienos 11 val. iki antros švenčių dienos 19 val.; kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 iki 17 val.; 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu nuo 11 val. pirmos buvimo su dukra dienos iki 19 val. paskutinės su dukra buvimo dienos. Nustatytu laiku atsakovas paima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos iš anksto sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukrą į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Savo bendravimo su dukra metu tėvas turi užtikrinti dukros dalyvavimą ugdymo įstaigose, būreliuose.

15. Visais atvejais, tėvui pasiimant dukrą, abu tėvai turi atsižvelgti į dukros interesus, jos aiškiai išreikštą norą ar nenorą bendrauti, sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaiko apsisprendimui. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra internetinėmis ryšio priemonėmis, jeigu vaikas turi tam reikiamą technikos įrangą, laisvu nuo darželio (mokyklos) ar kitų užsiėmimų metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, miego ir poilsio režimą.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį, paskiriant ieškovę išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės nuomone, vaiko išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 800 Eur suma, atsakovas sutinka nepilnametės dukros išlaikymui skirti po 230 Eur kiekvieną mėnesį.

17. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

19. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas su vaiku susitinka retai, visi vaiko priežiūros, kasdienio aprūpinimo, sveikatos ir kt. rūpesčiai atitenka tik jai. Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau dukrai pradėjus lankyti darželį, ketina dirbti, gauti darbines pajamas. Vaikas turi sveikatos problemų dėl odos bei alergijų, kas lemia papildomas išlaidas jo išlaikymui. Be to, vaikui reikalingas papildomas lavinimas, užsiėmimai. Byloje ieškovė pateikė detalius skaičiavimus, kiek per mėnesį reikia vaiko maitinimui, ugdymui, darželiui, ugdymo, kosmetinėms, gydymo priemonėms ir kt., komunaliniams mokesčiams. Pagal dukros poreikių lentelę išlaidų suma siekia 1 200 Eur. Atsakovas mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui yra per didelė ir nepagrįsta.

20. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukra yra 2,5 metų amžiaus, lanko darželį. Byloje pateikti duomenys, kad vaikui nustatytas atopinis dermatitas, kitų duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius, kurie reikalautų papildomų išlaidų, lankomus būrelius ar kitą papildomą veiklą, kuriai reikalingos papildomos išlaidos, nepateikta. Ieškovė nurodė, kad su dukra kartais apsilanko teatre. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui vidutiniškai ji skiria 800 Eur, todėl mano, kad atsakovas privalo skirti ne mažesnę kaip 350 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad darbinių pajamų negauna, gyvena su tėvais jiems priklausančiame bute, turto neturi. Atsakovo pajamas sudaro darbo užmokestis, gaunamas dirbant dvejose darbovietėse VšĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Įmonių veiklos pajamas veikia sezoniškumas bei šalyje paskelbtas karantinas, todėl jo pajamos šiuo metu yra apie 700 Eur per mėnesį, taip pat apie 200 Eur gauna dirbdamas papildomus apdailos darbus. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena. Šalys kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vidutinė, abiejų galimybės dirbti ir gauti darbines pajamas yra vienodos.

21. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

23. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Ieškovė su dukra gyvena su ieškovės tėvais. Šalys nuturi įsipareigojimų kreditoriams, kitų išlaikytinių. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą dukrai užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius. Ieškovė patvirtino, kad iki ieškinio teismui pateikimo atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur per mėnesį.

24. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 460 Eur atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 230 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tačiau, teismo nuomone, ieškovės nurodytos (800 Eur) 2,5 metų amžiaus vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį yra per didelės – pavyzdžiui, ieškovė nepagrįstai priskaičiuoja prie vaiko išlaidų kuro išlaidas, nes ieškovė nurodė, kad automobilio neturi, o 2,5 metų vaikų naudojimasis visuomeninio transporto paslaugomis yra nemokamas. Kai kuriomis ieškovės nurodytomis laisvalaikio pramogomis tokio amžiaus vaikas nuolat nesinaudoja, išlaidos „Family Lub Academy“ niekuo nepagrįstos, taip pat toks didelis higienos reikmenų ir cheminių priemonių poreikis ne visiškai atitinka ieškovės pajamas ir galimybes. Šios, kaip ir kitos išlaidos, nepagrįstos įrodymais. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad sauskelnės ir mišinukas nebėra reikalingi. Nustatytos vaiko odos problemos, nors ir reikalauja papildomų kosmetinių priemonių ar geresnės sudėties rūbų, nesąlygoja specialių daiktų, medicininių priemonių ar specialaus gyvenamojo būsto poreikio. Be kita ko, į bylą nepateiktos medikų rekomendacijos dėl specialios dietos ar priemonių naudojimo atopinį deramtitą turinčiam vaikui. Todėl teismas taip pat sprendžia, kad iš dalies nepagrįsta ieškovės nurodyta suma, reikalinga dukros buičiai ir kt. Be to, ieškovės nurodoma vaikui išlaikyti reikalingų lėšų suma neatitinka pačios ieškovės gaunamų pajamų. Sutiktina, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaiko amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, taip pat įvertinus tai, kad šalių nepilnametis vaikas rimtų sveikatos problemų ar išskirtinių poreikių, reikalaujančių papildomų didelių išlaidų, neturi, tačiau odos priežiūra dėl atopinio dermatito reikalauja tam tikrų išlaidų kosmetinėms priemonėms, geresnės sudėties rūbams ir maistui, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, išklausius išvadą teikiančios institucijos nuomonės dėl priteistino išlaikymo dydžio, 250 Eur suma iš atsakovo yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, bendras 570 Eur dydžio išlaikymas, kurį sudarytų iš abiejų tėvų po 250 Eur bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama 70 Eur išmoka vaikui, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, už neturtinį reikalavimą. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo priskirtini prie reikalavimų, privalomai spręstinų sprendžiant reikalavimus, susijusius su vaikų teisėmis, todėl kvalifikuotini ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Tenkinus šiuos reikalavimus visiškai, iš atsakovo priteistinas 75 Eur žyminio mokesčio ieškovei.

30. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. birželio 29 d. sprendimu atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleistas, todėl už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas.

31. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 000 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2021 m. vasario 11 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 481 Eur.

32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (85 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 72,15 Eur išlaidos už advokato pagalbą atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove A. S.

Priteisti iš atsakovo D. R. nepilnametės dukros A. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę A. S.

1. iki dukrai sueis ketveri metai atsakovas D. R. bendrauja su dukra ieškovei A. S. nedalyvaujant:

1.1. kiekvienos porinės savaitės antradieniais ir trečiadieniais nuo 17 iki 19 val.;

1.2. kiekvieną porinės metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 iki 16 val.;

1.3. kiekvienais poriniais metais pirmą šv. Kalėdų dieną nuo 11 iki 16 val., o kiekvienais neporiniais metais antrąją šv. Kalėdų dieną nuo 11 iki 16 val.;

1.4. kiekvienais poriniais metais pirmą šv. Velykų dieną nuo 11 iki 16 val., o kiekvienais neporiniais metais antrąją šv. Velykų dieną nuo 11 iki 16 val.;

1.5. kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 iki 16 val.

2. Dukrai sulaukus ketverių metų, atsakovas D. R. bendrauja su dukra ieškovei A. S. nedalyvaujant:

2.1. kiekvienos porinės savaitės antradieniais ir trečiadieniais nuo 17 iki 19 val.;

2.2. kiekvieną porinės metų savaitės savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 17 val.;

2.3. lyginiais metais abi šv. Kalėdų dienas nuo pirmosios švenčių dienos 11 val. iki antros švenčių dienos 19 val.;

2.4. nelyginiais metais abi šv. Velykų dienas nuo pirmosios švenčių dienos 11 val. iki antros švenčių dienos 19 val.;

2.5. kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 11 iki 17 val.;

2.6. 14 iš eilės einančių kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu nuo 11 val. pirmos buvimo su dukra dienos iki 19 val. paskutinės su dukra buvimo dienos.

3. Nustatytu laiku atsakovas paima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos iš anksto sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina dukrą š jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

4. Savo bendravimo su dukra metu tėvas turi užtikrinti dukros dalyvavimą ugdymo įstaigose, būreliuose.

5. Visais atvejais, tėvui pasiimant dukrą, abu tėvai turi atsižvelgti į dukros interesus, jos aiškiai išreikštą norą ar nenorą bendrauti, sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaiko apsisprendimui.

6. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra internetinėmis ryšio priemonėmis, jeigu vaikas turi tam reikiamą technikos įrangą, laisvu nuo darželio (mokyklos) ar kitų užsiėmimų metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, miego ir poilsio režimą.

Priteisti ieškovei A. S. iš atsakovo D. R. 1 775 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. S. 72,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.