Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2294-877/2023 pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/14/00879, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė ,,Swedbank“, antstolis Raimundas Stanislauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolis Raimondas Stanislauskas 2022 m. gruodžio 8 d. patvarkymui pareiškėjų skundo netenkino. Nurodė, kad 2022 m. sausio 1 d. patvarkymu pavedė UAB ,,Inreal“ turto vertintojui R. M. atlikti pareiškėjams priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę. Patvarkymo nuorašas pareiškėjams buvo išsiųstas registruota siunta. Nušalinimų ar prieštaravimų negauta. 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu antstolis įpareigojo pareiškėjus sudaryti sąlygas pateikti į gyvenamąjį namą, 2022 m. rugsėjo 8 d. 11 val. apžiūrėti turtą, kuris buvo reikalingas turto įvertinimui. Nuvykus minėtą dieną apžiūrėti turto, kiemo vartai buvo užrakinti, apjuosti plienine spyna, durų niekas neatidarė. Telefonu buvo susisiekta su K. V., kuri buvo supažindinta su vykdomosios bylos eiga ir reikalavimu sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą, buvo surašytas raštas dėl antstolio reikalavimų nevykdymo. 2022 m. rugsėjo 12 d. antstolis patvarkymu įpareigojo pareiškėjus sudaryti sąlygas patekti antstoliui su paskirtu turto vertintoju į gyvenamąjį namą, 2022 m. rugsėjo 16 d. 10 val. apžiūrėti turtą. 2022 m. spalio 7 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir patvarkymo nuorašą proceso šalims išsiuntė registruota siunta ir el. paštu, nurodant, kad sutinkamai su CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo). 2022 m. lapkričio 3 d. antstolis paskelbė turto pirmąsias varžytines. Vykdyme priimti dokumentai skolininkams el. paštu buvo siųsti ne kartą. Be to, registruotu paštu skolininkams siųsti dokumentai, ne kartą buvo grąžinti neįteikti, tačiau apie vykdymo procesą skolininkams žinoma ir tai patvirtina jų naudojimasis teise skųsti antstolio veiksmus vykdymo procese. Skolininkų argumentai dėl vykdymo proceso dokumentų neįteikimo/netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti ir nėra pagrindo atnaujinti praleistus terminus. Atsiliepime antstolis pabrėžia, jog skolininkai nuo pat vykdomosios bylos užvedimo pradžios nuolatos teikia skundus dėl antstolio veiksmų, tokiu būdu vilkindami vykdymo procesą, todėl prašo teismo skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą teisėmis vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų ir paskirta pareiškėjas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

15. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0070/14/00879, Nr. 0070/14/00880 nustatyta, kad antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje vykdomas 2013 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 2-6743 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, negrąžintos 174 492,75 Eur (602 488,59 Lt) skolos, 5 procentų metinių palūkanų, išieškojimo solidariai iš K. V. ir G. V., priverstinai parduodant iš varžytynių nekilnojamąjį turtą: 0,1016 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (kanalizacijos šulinys, šulinys, tvora), esančius (duomenys neskelbtini), išieškotojos AB, „Swedbank“ naudai. 2014 m. balandžio 29 d. antstolis areštavo pareiškėjų turtą. Po neįvykusių pirmųjų ir antrųjų turto varžytynių, išieškotojai atsisakius turtą perimti natūra ir prašant skirti ekspertizę, 2017 m. balandžio 19 d. antstolis patvarkymu atlikti pareiškėjų turto vertės nustatymo ekspertizę, patvarkymo nuorašą išsiųsdamas vykdymo proceso šalims. 2018 m. balandžio 5 d. antstolis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, prašant priimti nutartį, kuria būtų leista antstoliui ar / ir jo įgaliotam padėjėjui, su paskirtos turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ atstovu, išieškotojos atstovu patekti į pareiškėjų turtą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12098-584/2018 antstolio prašymą tenkino. 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu antstolis pavedė UAB „Inreal“ turto vertintojui R. M. atlikti pareiškėjams priklausančio turto vertės nustatymo ekspertize. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-22-70-2948 UAB „Inreal“ turto vertintojui R. M. pavedė atlikti skolininkams priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę. Antstolio 2022 m. sausio 26 d. patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-22-70-2948 buvo išsiųstas skolininkams registruotu paštu, taip pat elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Skolininkams registruotu paštu siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes skolininkai neatsiėmė siuntos pašte per siuntos saugojimo terminą. Antstolis 2022 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausantį turtą Nr. S-22-70-28788 įpareigojo skolininkus sudaryti sąlygas patekti antstoliui ir/ar jo įgaliotam padėjėjui su paskirtu turto vertintoju patekti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 8 d. 11 val. apžiūrėti turtą, kuris reikalingas turto įkainojimui. Antstolio 2022 m. rugsėjo 7 d. patvarkymas dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausantį turtą Nr. S-22-70-28788 buvo išsiųstas skolininkams elektroniniais paštais. Antstolio 2022 m. rugsėjo 12 d. rašte dėl antstolio reikalavimo nevykdymo Nr. S-22-70-29169 nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. apie 11 val. nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrėti turtą, kiemo vartai buvo užrakinti, apjuosti plienine spyna, durų niekas neatidarė, nors patvarkymo nuorašai buvo išsiųsti dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą. Telefonu buvo susisiekta su K. V., kuri buvo supažindinta su vykdomosios bylos eiga ir reikalavimu sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą. Antstolio 2022 m. rugsėjo 12 d. raštas dėl antstolio reikalavimo nevykdymo Nr. S-22-70-29169 buvo išsiųstas skolininkams elektroniniais paštais: (duomenys neskelbtini). Antstolio 2022 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausantį turtą Nr. S-22-70-29185 skolininkai vėl buvo įpareigoti sudaryti sąlygas patekti antstoliui ir/ar jo įgaliotam padėjėjui su paskirtu turto vertintoju patekti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 16 d. 10 val. apžiūrėti turtą, kuris reikalingas turto įkainojimui. Antstolio 2022 m. rugsėjo 12 d. patvarkymas dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausantį turtą Nr. S-22-70-29185 buvo išsiųstas skolininkams elektroniniais paštais. 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo surašytas turto apžiūros aktas Nr. 22/09-550K. Antstolis 2022 m. spalio 7 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto pareiškėjų turto įkainojimo vadovaujantis UAB „Inreal“ atliktu nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 22/09-550K, kurį išsiuntė pareiškėjams elektroniniais paštais. Antstolis 2022 m. lapkričio 3 d. pranešimu dėl paskelbtų pirmųjų varžytinių Nr. S-22-70-34658, informavo vykdymo šalis, kad yra paskelbtos pareiškėjų turto pirmosios varžytinės, už pradinę turto pardavimo kainą – 134 400 Eur. 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjai pateikė antstoliui skundą dėl 2022 m. lapkričio 3 d. pranešimo dėl paskelbtų pirmųjų varžytinių. Antstolis 2022 m. gruodžio 8 d. patvarkymu skolininkų skundo netenkino ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0070/14/00879, Nr. 0070/14/00880 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

16. Apeliantai nesutinka su antstolio 2022 m. lapkričio 3 d. pranešimu dėl paskelbtų pirmųjų varžytinių, nurodydami, jog turto vertė nustatyta ne to turto vertintojo, kuriam teismas buvo leidęs vertinti skolininkų turtą, t. y. antstolis turėjo leidimą dėl turto vertinimo ekspertizės patekti į skolininkų turtą tik su UAB „Ober-Haus“ vertintoju, bet ne su UAB „Inreal“ vertintoju.

17. Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Vadovaujantis CPK 615 straipsnio 4 dalimi, jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese. Minėta CPK norma imperatyviai nenurodo, kad teisę apžiūrėti bei vykdyti sprendimą, susijusį su skolininko gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis turi tik antstolis, o priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-248-392/2014; Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1122-527/2014; 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-533-638/2023).

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12098-584/2018 leido antstoliui ir/ar jo įgaliotam padėjėjui su paskirtos turto vertintojos UAB „Ober-Haus“ atstovu, išieškotojos AB „Swedbank“ atstovu patekti į skolininkams priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant tinkamai įvertinti areštuotą turtą, antstoliui būtina įeiti į skolininkų patalpas ir apžiūrėti jas iš vidaus. Skolininkai buvo informuoti, kad nekilnojamasis turtas bus apžiūrėtas UAB „Inreal“ eksperto turto buvimo vietoje, bei skolininkai buvo įpareigoti sudaryti sąlygas patekti į apžiūrimas patalpas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismo nutartis dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas yra išduodama antstoliui, o CPK nenustatytas reikalavimas antstoliui CPK 615 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju turėti ir teismo nutartį kartu su antstoliu į gyvenamąsias patalpas įeiti konkrečiam turto vertintojui. Minėta CPK norma imperatyviai nenurodo, kad teisę apžiūrėti bei vykdyti sprendimą, susijusį su skolininko gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis turi tik antstolis, o priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys, taip pat ir turto vertintojai. Pareiškėjai nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kokiu būdu pareiškėjų interesai buvo pažeisti, dėl to, kad turto vertė buvo nustatyta kito turto vertintojo. Todėl pareiškėjų skundo argumentai dėl netinkamo turto vertintojo atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti antstolio 2022 m. lapkričio 3 d. pranešimo dėl paskelbtų pirmųjų varžytinių.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjams skyrė po 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjai, nuolatos teikdami nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ir juos motyvuodami analogiškais argumentais ir pagrindais, netinkamai naudojasi savo teisėmis ir vykdo savo pareigas vykdymo procese.

20. Apeliantai skunde nurodo, jog pats antstolis piktnaudžiauja savo teisėmis, nes nevykdė išieškojimo veiksmų 2019, 2020 ir 2021 m., o pareiškėjai baudžiami dėl to, kad nuosekliai gina savo poziciją. Apeliantų pasirinktos pozicijos nuoseklus gynimas nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

21. Pažymėtina, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų procesinį elgesį, pagrįstai pareiškėjams skyrė po 100 Eur dydžio baudą. Pareiškėjai (apeliantai) tiek civilinėje byloje Nr. 2YT-21473-1088/2022, tiek ir civilinėje byloje Nr. eYT-644-939/2023, skundė antstolio priimtus patvarkymus, skundus (ir atskiruosius skundus) grįsdami tuo, jog antstolis turėjo leidimą dėl turto vertinimo ekspertizės patekti į skolininkų turtą tik su UAB „Ober-Haus“ vertintoju, bet ne su UAB „Inreal“ vertintoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų siekis bet kokį antstolio priimtą patvarkymą skųsti remiantis argumentais, jog turto vertinimą parengė ne 2018 m. balandžio 12 d. teismo nutartyje nurodytas turto vertintojas, ignoruojant teismų nustatytas aplinkybes, neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo, sąžiningo asmens elgesio standarto naudotis įstatyme suteiktomis teisėmis tik pagal jų paskirtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 95 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai asmuo sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjai (apeliantai), vykdymo procese skolininkų elgesys rodo, kad sistemingai siekiama trukdyti užbaigti turto realizavimo procedūras.

24. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų bei atskirųjų skundų turinys iš esmės analogiškas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjų veiksmai yra nukreipti į vykdymo proceso vilkinimą, teikiant analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, todėl tokiais veiksmais siekiama ne sąžiningai ginti savo teises (CPK 5 straipsnis), tačiau vilkinti vykdymo procesą, sudaryti nepatogumų tiek išieškotojui, tiek vykdymą atliekančiam antstoliui. Dėl šios priežasties spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjams baudą už nustatytą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Kiti atskirojo skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.