- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1122-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Skolininkas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, VĮ Registrų centro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6300-285/2014 pagal pareiškėjo antstolio V. K. prašymą dėl leidimo įeiti į skolininkės V. K. gyvenamąsias patalpas (suinteresuoti asmenys: AB SEB bankas ir VĮ Registrų centro Kauno filialas) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Antstolis V. K. vykdo 2013-05-23 Kauno miesto 4-ojo notarų biuro Notaro vykdomąjį raštą Nr. 4VJ-3339 dėl 85 903,59 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už išieškomą 85 903,59 EUR sumą nuo 2013-05-23 iki visiško skolos išieškojimo ir 771 Lt notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkų V. K. ir V. K. išieškotojo AB SEB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkams priklausantį 77,95 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). 2013-08-29 antstolio V. K. patvarkymu buvo paskirta buto ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti VĮ Registrų centro Kauno filialui. Tuo pačiu patvarkymu buto savininkai V. K. ir V. K. buvo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojui sudaryti galimybę apžiūrėti įkeistą turtą. Antstolio patvarkymas V. K. įteiktas 2013-09-05 per Lietuvos paštą. 2014-02-11 VĮ Registrų centro Kauno filialas raštu Nr. (3.8.9)KAUsK-101 antstoliui pranešė, kad V. K. ir V. K. nesudaro galimybės apžiūrėti vertinamą nekilnojamąjį turtą.
Antstolis teismui pateikė prašymą leisti jam kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju priverstinai įeiti į V. K. ir V. K. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi leido antstoliui V. K. kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju įeiti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. K. ir V. K., tikslu nustatyti jo vertę; įpareigojo antstolį V. K. informuoti skolininkus V. K. ir V. K. apie ketinimą patekti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir sudaryti galimybę jiems dalyvauti apžiūrint skolininkų butą (b. l. 4–5). Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antstolio prašyme nurodytų aplinkybių nustatė, jog nėra galimybės patekti į skolininkams priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl prašymą tenkino, antstoliui kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju leido įeiti į skolininkams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), tikslu nustatyti jo vertę.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkė V. K. atskiruoju skundu (b. l. 16 –20) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį panaikinti, kadangi nutartis yra ydinga, neteisėta ir nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartį grindė tik antstolio pateiktais duomenimis ir motyvais. Antstolis, priimdamas 2013-08-29 patvarkymą dėl paskirtos buto ekspertizės turto vertei nustatyti, pažeidė CPK 657 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nebuvo įvykdyta nei viena iš CPK 657 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nurodytų sąlygų, t. y. nei V. K., nei jos vyras V. K. 2013-08-29 patvarkymo dėl paskirtos buto ekspertizės negavo nei registruotąja pašto siunta, nei asmeniškai, todėl apie šį patvarkymą skolininkai nežino ir nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad antstolio paskirti asmenys atvyks apžiūrėti ir įvertinti buto. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Nei vienam skolininkų šeimos pilnamečiui nariui patvarkymas įteiktas nebuvo.
VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojai geranoriškai nesiekė susitarti su skolininke V. K. ar jos vyru V. K.. Nei skolininkė, nei jos vyras nebuvo informuoti, kad ketinama apžiūrėti turtą, nebuvo susitarta dėl konkretaus laiko, patogaus tiek turto vertintojui, tiek turto bendraturčiams. Turtas negalėjo būti įvertintas tik dėl to, kad antstolis ir turto vertintojas nebendradarbiavo su skolininke. Be to, teismas šį klausimą išsprendė neinformavęs skolininkų.
Skundžiama teismo nutartis pažeidžia ne tik įstatymo nuostatas, bet ir skolininkų teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę, nes teismas leido patekti į butą ne tik antstoliui, bet ir VĮ Registrų centro Kauno filialo neidentifikuotam turto vertintojui, taip pažeidžiant CPK 615 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis. Pagal šio straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai antstolį, turintį leidimą įeiti į skolininkui priklausančias patalpas, atsisakoma į jas įleisti, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Įstatymas imperatyviai numato, jog teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis, pasitelkdamas policijos pareigūną bei kviestinius. VĮ Registrų centro Kauno filialo neidentifikuoto turto vertintojo dėl atliekamų specifinių funkcijų negalima priskirti nei policijos pareigūno, nei kviestinio kategorijai. Nėra nei pagrindo, nei būtinybės pažeidžiant skolininkų šeimos privataus gyvenimo neliečiamybės teisę apžiūrėti jiems nuosavybės teise priklausantį butą ir nustatyti jo vertę, nes butas imant paskolą iš banko buvo įvertintas ir visus vertinimo dokumentus antstolis turi byloje. Jei antstoliui reikalingas papildomas vertinimas, VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojas gali jį atlikti pagal vykdomojoje byloje ir VĮ Registrų centro esančius dokumentus, fotonuotraukas, aprašymus, todėl prievartinis patekimas į butą vertintinas kaip perteklinis antstolio galių demonstravimas.
Teismo nutartis grubiai pažeidžia skolininkų nepilnamečio sūnaus S. K. privataus gyvenimo neliečiamumą, normalų vystymąsi, nes jo tėvas V. K. dirba tolimųjų reisų vairuotoju krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais užsiimančioje UAB „Rivaisa“, todėl retai būna namuose. V. K. dažnai būna išvykusi prižiūrėti senyvo amžiaus (gim. 1936 m.) ligotos vyro mamos D. K., gyv. Šakių raj., (duomenys neskelbtini). Todėl prievartinis patekimas į butą nepažįstamų asmenų, kada nebus namuose V. K. ar V. K., gali stipriai išgąsdinti ar psichiškai traumuoti jų nepilnametį sūnų S. K..
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis V. K. (b. l. 22) prašo atmesti skolininkės V. K. atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį palikti nepakeistą. Antstolis nurodė, kad kreipimasis į teismą dėl nutarties, kuria leista antstoliui su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju įeiti į butą Kaune, (duomenys neskelbtini) yra skolininkų vengimo bendradarbiauti vykdymo procese akivaizdi pasekmė. Antstolio kreipimasis dėl priverstinio skolininko buto apžiūrėjimo patvirtina skolininkės pasyvų dalyvavimą vykstančiame procese, vengimą deramai ir adekvačiai spręsti esamą situaciją. Skolininkės nurodytas CPK 657 straipsnis iškilusiame ginče apskritai netaikytinas, kadangi ši teisės norma reglamentuoja tik raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarką. Antstolio patvarkymo įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 604–605 straipsniai. 2013-08-29 antstolio patvarkymas Nr. S-9700 skolininkei buvo įteiktas 2013-09-05 per Lietuvos paštą, registruotu laišku, įteikimo šaknelė išsaugota, dokumentas pasirašytas, tai patvirtina, kad asmuo susipažino su jam adresuotais dokumentais ir galėjo tinkamai vertinti esamą situaciją. Šiuo patvarkymu buto savininkai buvo įpareigoti sudaryti galimybę VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojui apžiūrėti įkeistą turtą, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė. Antstolis nežino nei vieno fakto, kuris leistų teigti, kad skolininkai ketino sudaryti sąlygas apžiūrėti įkeistą butą, tai patvirtina ir 2014-02-11 VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas Nr. (3.8.9)KAUsK-101, kuriuo antstoliui pranešta, kad V. K. ir V. K. nesudaro galimybės apžiūrėti vertinamą nekilnojamąjį turtą.
Skundo argumentas, kad nėra nei pagrindo, nei būtinybės apžiūrėti skolininkams nuosavybės teise priklausantį butą ir nustatyti jo vertę, yra absoliučiai nepagrįstas. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir Verslo vertinimo metodikos 31.1 punktu, atlikdamas vertinimą, turto vertintojas privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą (objektą), o vadovaujantis Metodikos 37 punktu, atlikęs apžiūrą, vertintojas turi surašyti apžiūros aktą. Priešingu atveju negalima atlikti patvarkyme nurodytos nekilnojamojo turto ekspertizės. Remiantis CPK 682 straipsnio l dalimi, skolininkė per 3 darbo dienas galėjo reikšti motyvuotus prieštaravimus ar CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti ekspertui nušalinimą. To skolininkė nepadarė, taip patvirtindama savo pasyvų dalyvavimą procese.
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 95 000 Lt. Ši vertė buvo nustatyta 2005-07-25, todėl, esant neaiškiai buto rinkos vertei, antstolis privalėjo skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas nustatė, kad nėra galimybės patekti į skolininkams priklausantį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl prašymas buvo patenkintas ir antstoliui kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju leista įeiti į skolininkams nuosavybės teise priklausantį butą su tikslu nustatyti jo vertę. Savo veiksmais skolininkė nesilaikė CPK 644 straipsnio l dalyje ir 4 dalyje numatytų reikalavimų, nesusisiekė su antstoliu ir nerodė iniciatyvos sėkmingam bendradarbiavimui, teisingam ir tinkamam procesui.
Skundo argumentas, kad turto vertinimas pažeidžia pareiškėjos teisę į asmeninį gyvenimą, jo neliečiamumą bei toje patalpoje gyvenančių asmenų privatumą, šiuo atveju yra netinkamas, nes antstolis vykdo CPK nustatytą teisėtą vykdymo procesą, siekdamas apsaugoti išieškotojo teisėtas teises į išieškomą nekilnojamąjį turtą. Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta žmogaus būsto neliečiamumo teisė nėra visiškai absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant teisėto tikslo įgyvendinimo, šiuo atveju vykdymo procesui užtikrinti, todėl tai netraktuotina kaip asmens privataus gyvenimo pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas (b. l. 23–24) prašo atmesti skolininkė V. K. atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas teisiškai įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kadangi antstolio žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdymo veiksmai atliktini skolos išieškojimą nukreipiant į skolininkės nekilnojamąjį turtą (butą), antstolis, vykdydamas savo pareigą, turi nustatyti įkeisto turto vertę (atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti). Turto vertės nustatymo pagrindu antstolis galės organizuoti varžytynes, nurodant turto pradinę pardavimo kainą (CPK 707 str.). Kadangi ekspertizę gali atlikti tik kvalifikuotas turto vertintojas, antstolis pagrįstai pasirinko vertintoją. Konkretaus turto rinkos vertės nustatymas vien pagal techninės bylos duomenis yra neįmanomas, todėl būtina turtą apžiūrėti natūroje. Kadangi turto savininkai nesudarė galimybių antstoliui ir vertintojui patekti į butą šio turto vertinimo tikslu, antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo įeiti į butą tikslu nustatyti buto vertę. Skolininkė pati sau prieštarauja nurodydama, kad niekas su buto savininkais nederino klausimo dėl turto apžiūrėjimo, o tuo pačiu pareiškia, jog prieštarauja šio turto apžiūrai, nes tai gali pažeisti vaiko interesus, skolininkai dažnai būna išvykę. Šie teiginiai rodo, kad skolininkai piktnaudžiauja savo teisėmis, trukdo antstoliui tinkamai ir operatyviai atlikti savo pareigas. Tai gali sukelti skolininkams nepageidaujamas pasekmes, nes gali būti taikomos įstatymų nustatytos sankcijos. Tokiais veiksmais skolininkai siekia užvilkinti skolos išieškojimą iš įkeisto turto vertės ir tuo pačiu siekia kuo ilgiau naudoti šį turtą savo poreikių tenkinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas (b. l. 29–30) prašo atmesti skolininkės V. K. atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį palikti nepakeistą. 2013-09-10 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas antstolio V. K. patvarkymas dėl ekspertizės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00452. Nepaisant to, jog šio patvarkymo 3 punktu buto savininkai V. K. ir V. K. buvo antstolio įpareigoti sudaryti galimybę turto vertintojui apžiūrėti įkeistą turtą, keletą kartų VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojui susisiekus su minėtais asmenimis dėl vertinamo turto apžiūros susitarti taip ir nepavyko. Todėl suinteresuoto asmens V. K. atskirojo skundo teiginiai, jog buto savininkai nebuvo informuoti apie tai, kad ketinama apžiūrėti turtą, yra nepagrįsti. Buto savininkams bendradarbiaujant dėl buto apžiūrėjimo antstoliui nebūtų kilusi būtinybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl leidimo priverstinai patekti į patalpas išdavimo. Konstatavus, kad buto savininkai nevykdė antstolio 2013-08-29 patvarkymo dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojams patekti į butą, atitinkamai nebendradarbiavo dėl buto apžiūrėjimo galimybės, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai leido antstoliui kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju priverstinai patekti į skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą, siekiant atlikti turto ekspertizę. Pažymėtina, jog atskirajame skunde V. K. teigia, jog butas negalėjo būti įvertintas tik dėl to, kad antstolis ir turto vertintojas nebendradarbiavo su buto savininkais. Skundžiama teismo ginčijama nutartis nepažeidžia skolininkės teisių, kadangi nutartimi ne tik leista antstoliui kartu su turto vertintoju apžiūrėti skolininkų butą, bet ir kartu antstolis įpareigotas prieš tai būtinai informuoti apie būsimą apžiūrą buto savininkus bei tuo pačiu sudarant galimybę jiems dalyvauti tokioje apžiūroje. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ginčijama teismo nutartis pažeidžia ne tik įstatymo nuostatas, bet ir jos teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę, nes pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis. CPK 615 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal šio straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai antstolį, turintį leidimą įeiti į skolininkui priklausančias patalpas, atsisakoma į jas įleisti, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog įstatymas imperatyviai nenumato, jog teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis, o priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys, tame tarpe ir turto vertintojai.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojams nėra būtinybės apžiūrėti buto, kadangi turto vertintojai, vertindami turtą, gali pasinaudoti vykdomojoje byloje esančiomis fotonuotraukomis ir kitais dokumentais. Turto vertinimo procedūros yra griežtai reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas vienareikšmiškai numato, jog privalomas kiekvienos turto vertinimo ataskaitos duomuo yra būtent turto apžiūrėjimo data (22 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 31 punkte taip pat numatyta, jog vertintojas vertindamas turtą privalo įsitikinti, jog vertinamas turtas egzistuoja, apžiūrėdamas vertinamą turtą bei jį nufotografuodamas ir (ar) nufilmuodamas. Be to, vertintojas, atlikęs apžiūrą, privalo surašyti prie vertinimo ataskaitos pridedamą nustatytos formos apžiūros aktą. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 41 punktą vertintojui reglamentuota pareiga atsisakyti vertinti turtą, jei jam nesudarytos sąlygos apžiūrėti vertinamą turtą. Vienintelės išimtys, kuomet nėra privalomas turto apžiūros aktas, yra numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos 44 punkte (retrospektyvinis vertinimas), t. y., jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje). Teisės aktų reikalavimų neatitinkanti ataskaita gali būti nuginčyta ir pripažinta negaliojančia. Šiuo atveju, vykdydami antstolio 2013-08-29 patvarkymą, VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojai neturėjo teisės rengti turto vertinimo ataskaitos, neapžiūrėję turto jo buvimo vietoje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Civilinės bylos Nr. 2-6300-285/2014 ir vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00452 duomenimis nustatyta, kad antstolis V. K. vykdo 2013-05-23 Kauno miesto 4-ojo notarų biuro Notaro vykdomąjį įrašą Nr. 4VJ-3339 dėl 85 903,59 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už išieškomą 85 903,59 EUR sumą nuo 2013-05-23 iki visiško įvykdymo ir 771 Lt notaro išlaidų išieškojimo iš skolininkų V. K. ir V. K. išieškotojo AB SEB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkams priklausantį 77,95 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). 2013-08-29 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-9700 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00452 ir turto ekspertizę pavedė atlikti VĮ Registrų centro Kauno filialui (vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00452 lapas 20). Antstolio patvarkymas V. K. įteiktas 2013-09-05, ką patvirtina Lietuvos pašto pranešimas (vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00452 lapas 21). 2014-02-11 VĮ Registrų centro Kauno filialas raštu Nr. (3.8.9)KAUsK-101 informavo antstolį, kad V. K. ir V. K. nesudaro galimybės apžiūrėti vertinamą nekilnojamąjį turtą, keletą kartų susisiekus su skolininkais telefonu, nepavyko susitarti dėl vertinamo turto apžiūros. Antstolis dėl leidimo jam kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju priverstinai įeiti į V. K. ir V. K. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), 2014-02-18 kreipėsi į teismą su prašymu, kurį Kauno apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi patenkino.
CPK 615 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Pagal CPK 615 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
Nors apeliantė nurodo, kad nei V. K., nei jos vyras V. K. 2013-08-29 patvarkymo dėl paskirtos buto ekspertizės negavo nei registruotąja pašto siunta, nei asmeniškai, todėl apie šį patvarkymą skolininkai nežino ir nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad antstolio paskirti asmenys atvyks apžiūrėti ir įvertinti buto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vykdomojoje byloje esantis Lietuvos pašto pranešimas patvirtina, jog antstolis registruotąja pašto siunta V. K. adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2013-09-04 išsiuntė patvarkymą ir turto arešto aktą, kurie įteikti jai asmeniškai 2013-09-05 (vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00452 lapas 21). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014-02-11 rašto Dėl nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimo, kuris siųstas antstoliui, su skolininkais keletą kartų buvo susisiekta telefonu, tačiau nepavyko susitarti dėl vertinamo turto apžiūros. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkai vengia bendradarbiauti, dėl ko spręstina, jog, VĮ Registrų centro vertintojui nesusitarus dėl vertinamo turto apžiūros, antstolis turėjo kreiptis į teismą dėl nutarties dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas priėmimo (CPK 615 str. 2 d.).
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog skundžiama nutartis buvo priimta neinformavus apie tai skolininkų. CPK 593 straipsnis numato, kad pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo pateikimo rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgus į nustatytą reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-02-26 nutartį dėl leidimo antstoliui kartu su VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintoju priverstinai įeiti į V. K. ir V. K. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), procesinių teisės normų nepažeidė.
Apeliantės argumentai, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos skolininkų ir jų nepilnamečio sūnaus teisės, taip pat nepagrįsti, kadangi nutartimi ne tik leista antstoliui kartu su turto vertintoju apžiūrėti skolininkų butą, bet ir kartu antstolis įpareigotas prieš tai būtinai informuoti apie būsimą apžiūrą buto savininkus bei tuo pačiu sudarant galimybę jiems dalyvauti tokioje apžiūroje. Be to, CPK 615 straipsnio 1 dalis numato, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal šio straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai antstolį, turintį leidimą įeiti į skolininkui priklausančias patalpas, atsisakoma į jas įleisti, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog įstatymas imperatyviai nenumato, jog teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias ir kitas patalpas turi tik antstolis, o priešingai – skolininko patalpų apžiūroje įstatymo numatytais atvejais gali dalyvauti ir kiti asmenys, tame tarpe ir turto vertintojai. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojams nėra būtinybės apžiūrėti buto, kadangi turto vertintojai, vertindami turtą, gali pasinaudoti vykdomojoje byloje esančiomis fotonuotraukomis ir kitais dokumentais. Turto vertinimo procedūros yra griežtai reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas vienareikšmiškai numato, jog privalomas kiekvienos turto vertinimo ataskaitos duomuo yra būtent turto apžiūrėjimo data (22 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 31 punkte taip pat numatyta, jog vertintojas vertindamas turtą privalo įsitikinti, jog vertinamas turtas egzistuoja, apžiūrėdamas vertinamą turtą bei jį nufotografuodamas ir (ar) nufilmuodamas. Be to, vertintojas, atlikęs apžiūrą, privalo surašyti prie vertinimo ataskaitos pridedamą nustatytos formos apžiūros aktą. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 41 punktą vertintojui reglamentuota pareiga atsisakyti vertinti turtą, jei jam nesudarytos sąlygos apžiūrėti vertinamą turtą. Vienintelės išimtys, kuomet nėra privalomas turto apžiūros aktas, yra numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos 44 punkte (retrospektyvinis vertinimas), t. y., jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje). Teisės aktų reikalavimų neatitinkanti ataskaita gali būti nuginčyta ir pripažinta negaliojančia. Pritartina VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimo argumentui, jog šiuo atveju, vykdydami antstolio 2013-08-29 patvarkymą, VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojai neturėjo teisės rengti turto vertinimo ataskaitos, neapžiūrėję turto jo buvimo vietoje.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014-02-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.