Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Z. A. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Z. A. ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; 2) priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą sūnui P. P. mokamą kas mėnesį mokamomis 315 € dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymo sūnui P. P. įsiskolinimą 1925 € dydžio, susidariusį nuo 2023-08-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos už 7 mėn. skaičiuojant po 275 € kas mėnesį mokamomis išmokomis; 4) nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su sūnumi P. P. tvarką, pagal kurią A. P. su sūnumi P. P. turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val., jį paimdamas iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas į ją; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė Z. A. teismo posėdyje paaiškino, kad santuokos su atsakovu A. P. sudariusi nebuvo. Atsakovas yra sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2023 m. liepos mėn., atsakovas piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, turi su tuo susijusių sveikatos sutrikimų, tačiau nesigydo. Vaikas nuolat gyvena su ja, jai paskirtame socialiniame būste. Sūnui diagnozuota plokščiapėdystė, reikalinga speciali avalynė, įdėklai į avalynę. Ji atsakovą ragina bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį, tačiau atsakovas dažniausiai atvyksta neblaivus ir vaikas nenori su juo bendrauti arba vaikui skambina neblaivus naktimis. Vaikas matė, kad tėvą buvo ištikęs alkoholinės epilepsijos priepuolis ir dėl to patyrė sukrėtimą, turėjo lankyti psichologų konsultacijas, buvo tiriamas vaikų raidos centre. Dėl nustatytų sveikatos sutrikimų sūnus vartoja vaistus, bendrojo ugdymo mokyklą lanko nuotoliu. Kadangi vaikas mokosi nuotoliniu būdu, turi būti su vaiku namuose, todėl šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Gaudavo virš 300 € iš Užimtumo tarnybos, vaiko pinigus, Maisto bankas aprūpina maisto produktais. Nuo to laiko, kai su atsakovu gyvena skyrium, atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikia. Materialiai jai padeda vyresnysis suaugęs sūnus, kuris dirba ir gyvena užsienyje. Atsakovas teismo priteisto laikino išlaikymo nemoka. Atsakovas 2023 m. Šv. Kalėdoms davė vaikui 50 €, dar nupirko vaikui palapinę „Norfa“ už 30 €, jokiais kitais būdais atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovo pragyvenimo šaltinio nežino, kiek žino atsakovas šiuo metu įsidarbino. Palaiko ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovo 315 € dydžio išlaikymą sūnui mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, toks išlaikymo dydis reikalingas patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Pradėjus gyventi skyrium, atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl palaiko ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovės atstovė advokatė J.Urbaitytė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė tenkinti. Nurodė, kad šalys kartu nebegyvena jau beveik metus laiko, per tą laikotarpį atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo, ieškovė šalių vaiką faktiškai išlaiko viena, todėl prašo priteisti išlaikymą vaikui 315 € dydžio ir susidariusį vaiko išlaikymo įsiskolinimą 1925 €. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes galimybių vaikui gyventi su atsakovu nėra – atsakovas visiškai vaiku nesidomi ir nesirūpina, faktiškai vaiko gyvenime nedalyvauja. Atsakovui žinoma apie ieškinį, tiek apie vaikui nustatytus tam tikrus sveikatos sutrikimus, tačiau atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko. Ieškovė deda daug pastangų, kad vaikas palaikytų ryšį su savo tėvu – motyvuoja tėvą su vaiku bendrauti, tačiau ieškovės pastangos rezultatų nedavė, atsakovo elgesys nepasikeitė. Ieškovė, matydama tokį atsakovo elgesį, prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas su vaiku galėtų bendrauti kas antrą sekmadienį po tris valandas per dieną, ir tokia bendravimo tvarka vaiko interesų nepažeidžia, nes atsakovas ignoruoja savo kaip tėvo pareigų vykdymą ir vaikas, matydamas tokį savo tėvo abejingumą, nėra linkęs su tėvu palaikyti ryšį ir yra nutolęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas elgiasi neatsakingai, piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, nėra saugu vaiko ilgesniam laikui palikti su tėvu, todėl vaiko interesus ir saugumą atitinka būtent ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovas nėra suinteresuotas bendrauti su vaiku ir tinkamai realizuoti savo kaip tėvo pareigas, jis žinojo apie ieškinį, tačiau jokios pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė O.Pavliukevičienė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Paaiškino, kad Tarnybos atstovai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir ugdytis. Tarnybos atstovai bendravo su ieškovės ir atsakovo sūnumi, vaikas nurodė, kad su tėvu bendrauti nenori, nes tėvas vartoja alkoholį. Tarnyba neturi jokių duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus ieškovės gyvenamojoje vietoje, vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, jam nėra nustatyta negalia ar ribotas darbingumas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, jam taikomos atvejo vadybos priemonės, tačiau siūlomomis pagalbos priemonėmis atsakovas nesinaudoja, pagalbos nepriima, priklausomybės alkoholiui nesigydo. Atsakovas vengia bendradarbiauti su tarnybos atstovais – Tarnybos atstovams nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti ir įvertinti atsakovo gyvenamosios aplinkos. Atsakovo ryšys su savo vaiku yra nutolęs, tačiau mano, kad ieškovės siūloma bendravimo su tėvu tvarka, vaikui su savo tėvu bendraujant tik keletą valandų kas antrą sekmadienį, neatitinka geriausių vaiko interesų.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš ieškovės, jos atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad vaiko P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.161 straipsnio 3 dalį, vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas ( įgyvendinti tėvų valdžią ) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ). Vienas esminių tėvų valdžios ( globos teisių ) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ( CK 3.168, 2.14 straipsniai ). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas ).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ) ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 ).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą ( CK 3.174 straipsnio 2 dalis ). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011 ). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ( įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį ) ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 ).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė Z. A. skyriumi su atsakovu A. P. gyvena nuo 2023 m. liepos mėn., vaikas P. P. nuolat gyvena su savo motina Z. A.. Ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir ugdytis ( 2024-05-15 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 3ŠTA-129 ). Iš 2024-05-15 vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3VAIK-184 matyti, kad vaikas A. P. ( 10 m. amžiaus ) išreiškė pageidavimą gyventi su savo motina. Atsakovas A. P. išvadą teikiančios institucijos specialistams sąlygų apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir įvertinti šeimos aplinkos sąlygų nesudarė ( 2024-05-16 tarnybinis pranešimas Nr. 3TSD-1147 ). Išvadą teikianti institucija pateikė 2024-05-20 išvadą Nr. 3SD-3511 dėl nepilnamečio vaiko P. P. interesų, kurioje nurodyta, kad geriausius vaiko interesus atitinka vaiko P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina – ieškove.

Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje, nurodė, kad vaiku nuolat pati rūpinasi ir vaiką išlaiko, su vaiku palaiko šiltus santykius. Nurodė, kad skatina atsakovą atvykti ir bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas, jei retkarčiais ir atvyksta aplankyti vaiko, tai būdamas neblaivus, taip pat būdamas neblaivus skambina vaikui, vaikas vengia bendrauti su tėvu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl neblaivumo ( nustatyta 2,09 promilės ) teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, prašymų atidėti teismo posėdį ar panašaus pobūdžio prašymų nepateikė, pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė O.Pavliukevičienė palaikė 2024-05-20 pateiktą išvadą Nr. 3SD-3511 dėl nepilnamečio vaiko P. P. interesų ir patvirtino, kad geriausius vaiko interesus atitinka vaiko P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina – ieškove. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, o būtent tai, kad nepilnametis šalių vaikas nuolat gyvena su motina, kuri jį išlaiko ir augina, vaiką su motina sieja tamprus emocinis ryšys, vaikas P. P. išreiškė pageidavimą gyventi su savo motina, duomenų apie tai, kad vaiko motina Z. A. netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, byloje nėra, į tai, kad bylos duomenys sudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas A. P. piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, nesudarė sąlygų ištirti ir įvertinti aplinkos sąlygų jo gyvenamojoje vietoje, vaikui išlaikymo neteikia, jokiais kitais būdais prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku bendrauja epizodiškai ir nesiekia kurti ir stiprinti ryšį su vaiku, vaiko ir atsakovo emocinis ryšys yra nutolęs, atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas mano, kad geriausius vaiko P. P. interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina Z. A., todėl ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką nustato teismas ( CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys ). Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką teismas nustato, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką ( CK 3.175 straipsnio 2 dalis ).

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo A. P. bendravimo su sūnumi tvarką, numatant, kad atsakovas A. P. su sūnumi P. P. turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val., paimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas į vaiko gyvenamąją vietą.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad skatina ir motyvuoja atsakovą su vaiku bendrauti, nedaro jokių kliūčių vaiko ir tėvo bendravimui, tačiau atsakovas nusišalinęs nuo bendravimo su sūnumi, atvyksta būdamas neblaivus, taip pat būdamas neblaivus skambina vaikui naktį. Vaikas po patirtos traumos – matė tėvą ištiktą alkoholinės epilepsijos, ir jausdamas tėvo abejingumą, nenori ir vengia su tėvu bendrauti. Kaip jau minėta, atsakovo pozicija dėl ieškinio reikalavimų nėra žinoma. Atsakovas neprisiima atsakomybės kurti ir palaikyti santykių su vaiku, vaiko ir tėvo ryšys nėra stiprus ir yra nutolęs, atsakovas piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, tai nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas atsakingai gebės rūpintis vaiku ir su juo bendrauti, todėl nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka vaiko interesų nepažeidžia, todėl nustatytina ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas ( CK 3.192 straipsnis ). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo ( CK 3.3 straipsnio 1dalis ), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai ( maistas, apranga, higiena ir pan. ), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas ).

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus ( pavyzdžiui, pirkinių čekius ), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21-22 p. ). Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p. ).

Kaip minėta, apskaičiuojant vaikui reikalingą išlaikymą, orientaciniu dydžiu laikytina minimali mėnesinė alga (MMA), kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ( 2023-06-28 Nr. 516, TAR 2023-06-30, kodas 2023-13390 ) 2024 m. nustatyta 924 € ( neatskaičius mokesčių ), atskaičius mokesčius – 708,42 €, atitinkamai ½ dalis MMA sudarytų 354,21 €. 2023 m. MMA buvo 840 € ( neatskaičius mokesčių ) ( 2022 m. spalio 7 d. Nr. 1014, TAR 2022-10-07, kodas 2022-20590 ), atskaičius mokesčius – 633,20 €, atitinkamai ½ dalis MMA 2023 m. – 316,60 €.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. P. 315 € dydžio išlaikymą sūnui P. P., mokamą kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad minėta ieškovės nurodoma suma mažesnė nei orientaciniu dydžiu, priteisiant išlaikymą vaikui, pripažįstamas dydis. Šalių sūnus P. P. yra 10 m. amžiaus, lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), mokosi 3 klasėje pagal pradinio ugdymo programą, dėl patirto sukrėtimo turėjo lankyti psichologo konsultacijas, vartoti vaistus, dėl psichikos sveikatos sutrikimo pamokas lankė nuotoliniu būdu, dėl plokščiapėdystės turi poreikį avėti specialiai pritaikytą avalynę, todėl vertinama, kad ieškovės nurodoma vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui reikalinga 630 € suma yra pagrįsta.

Nustatyta, kad atsakovas A. P. nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, atsakovas yra darbingo ( 44 m. ) amžiaus, byloje duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumą, kitus išlaikytinius ar kitas svarbias priežastis, kurios galėtų trukdyti atsakovui susirasti darbą, dirbti ir teikti išlaikymą vaikui, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir/ar pagyvenimo šaltinį, ir atsakovas tokių duomenų nepateikė ( CPK 178 straipsnis ). Atsakovas turi nekilnojamojo turto – po ½ dalį gyvenamojo namo su statiniais ir žemės sklypo ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį buto ( registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurių disponavimo teisė atsakovui apribota antstolių turto arešto aktų pagrindu. Atsakovas nuo to laiko kai su ieškove gyvena skyrium – 2023 m. liepos mėn., išlaikymo vaikui neteikia ir jokia kitokia parama prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaikui skyrė 50 € 2023 m. Šv. Kalėdų proga, bei nupirko 30 € vertės palapinę.

Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, gyvena jai skirtame 50 m² ploto socialiniame būste ( (duomenys neskelbtini)), užtikrindama vaiko dalyvavimą ugdyme nuotoliniu būdu, turėjo nutraukti nuolatinius darbo santykius, dirba padienius darbus, registruota Užimtumo tarnyboje, vaikui esant vasaros atostogose ketina įsidarbinti parduotuvėje, šiuo metu jos mėnesio pajamos sudaro apie 300 €, gauna „Maisto banko“ paramą.

Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis ( 315 € ) yra mažesnis nei ½ dalis minimalios mėnesinės algos ( 354,21 € ), kuri, kaip minėta, laikytina orientaciniu, tenkinančiu tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl, nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų vertinti, kad atsakovas negali dirbti ir vaikui užtikrinti tinkamą išlaikymą, nėra pagrindo ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį ( 315 € ) sumažinti ½ dalimi ( 48,13 € ) vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamos 96,25 € dydžio išmokos sumos. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiamos periodinės 315 € dydžio išmokos mokamos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo 2024-03-07 nutartimi iš atsakovo nepilnamečiam sūnui P. P. priteistas laikinas išlaikymas mokamas 275 € dydžio išmokomis kas mėnesį nuo 2024-03-07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl teismo nustatytas išlaikymas – 315 € dydžio, priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaiko motina Z. A..

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 straipsnis ).

Ieškovė taip pat prašė priteisti 1925 € dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikui P. P., kurį ieškovė apskaičiavo taikydama mėnesiui tenkantį išlaikymo vaikui dydį – 275 € nuo 2023-08-01 iki bylos iškėlimo teisme dienos ( už 7 mėnesius ). Nurodė, kad ieškovas nuo 2023 m. liepos mėnesio sūnaus P. P. išlaikymui piniginių lėšų neskyrė, jokiais kitais būdais prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas 2023 m. Šv. Kalėdų proga vaikui skyrė 50 €, nupirko 30 € vertės palapinę.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024-03-07, išlaikymo vaikui įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2023-08-01, todėl šis reikalavimas gali būti patenkintas. Atsakovas A. P. išlaikymo vaikui P. P. neteikė ir jokia kita forma prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas vaiko poreikiams nuo 2023 m. liepos mėn. skyrė 80 €, todėl yra pagrindas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą – 1925 € ( apskaičiuotą nuo 2023-08-01 iki 2024-03-01 ), mažinti 80 € ir priteisti iš atsakovo 1845 € išlaikymo vaikui įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis – 195 €, kurį sudaro 85 € žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ) ir 110 € už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis ).

Ieškovei Z. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-02-06 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-00948, teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, bylą nagrinėjant teisme jos interesus atstovavo advokatė J.Urbaitytė. Ieškovei teiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidu suma sudaro 400 € ( Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-06-07 pažyma Nr. (APD-2024-06252 ). Teismas ieškinio reikalavimus iš esmės patenkino, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 400 €.

Teismas turėtojo 23,79 € ( 7,93 € x 3 vnt. ) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, šios išlaidos viršija valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8 € ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl teismo turėto su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 23,79 € priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas ).

Vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, LR CK 3.169 straipsnio 2 dalimis, 3.170 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.192, 3.200 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina Z. A..

Priteisti iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą P. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį mokamomis 315 € ( trijų šimtų penkiolikos eurų ) dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2024-06-20 iki P. P. pilnametystės. Priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja Z. A..

Priteisti iš A. P. išlaikymo P. P. įsiskolinimą – 1845 € ( vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ). Priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja Z. A..

- A. P. su sūnumi P. P. turi teisę bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val., paimdamas sūnų P. P. iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P. 195 € ( vieną šimtą devyniasdešimt penkis € ) žyminį mokestį ( įmokos kodas 5660 ), 400 € ( keturis šimtus € ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti ( įmokos kodas 5630 ), 23,79 € ( dvidešimt tris € 79 ct ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų ( įmokos kodas 5662 ) valstybės naudai.

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.