Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-157-1072/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20268-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.4; 1.2.3.1.2.3; 2.3.6.4.5

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 25 MGL dydžio bauda, 2009 m. kovo 26 d. nutartimi pakeista į 12 parų areštą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 24 paromis arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams ir turto konfiskavimą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) – 90 parų arešto, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu,

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus, subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu – 6 metų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 39 paromis arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir turto konfiskavimą;

7) Vilniaus mieto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams ir turto konfiskavimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 parų arešto bausme, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams bei konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1679 Eur – konfiskavimas;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta 48 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P. 2023 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 8 d. iki 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), metu, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių, ikiteisminio tyrimo nenustatytu daiktu pastarajai per rankas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinio alkūnkaulio lūžį, kairės plaštakos II delnakaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės nukentėjusios V. L. sveikatą.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

D. P. 2023 m. birželio 3 d. laikotarpyje nuo11.00 val. iki 12.07 val., (duomenys neskelbtini) g., viešojo transporto sustojime „(duomenys neskelbtini)“, asmeninio konflikto metu, tyčia ne mažiau nei vieną kartą trenkė kumščiu į veidą V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl ko pastarajam parkritus ant žemės, gulinčiam kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. P. ir M. P., veikdami bendrininkų grupe, 2023 m. birželio 3 d. apie 21.20 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), D. P. sudavus vieną smūgį į veidą V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, D. P. ir M. P. bendrais veiksmais gulinčiam ant žemės V. M. sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius rankomis ir kojomis į galvą, ir kitas kūno vietas, taip padarydami dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešiniojo III šonkaulio lūžius, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

Šiais veiksmais D. P. ir M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

D. P. 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) g., viešojo transporto sustojime „(duomenys neskelbtini)“, asmeninio konflikto metu, išlipus iš autobuso Nr. (duomenys neskelbtini), priėjęs V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš už nugaros, pargriovė pastarąjį ant žemės, po ko gulinčiam tyčia kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

D. P. 2023 m. birželio mėn., laikotarpiu nuo 6 d. iki 11 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su artima šeimos nare – sugyventine V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius pastarajai į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, organizuotu 160 g kraujo krešuliu po kietuoju galvos dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių. Po to jis (D. P.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 10.46 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su artima šeimos nare – sugyventine V. L. metu, tyčia sudavė pastarajai ne mažiau kaip 1 smūgį į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, 50 ml skysto kraujo, po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, dėl ko taip du kartus traumuojant galvą, nuo bendro galvos sumušimo V. L. (duomenys neskelbtini) mirė, ir taip D. P. nužudė savo šeimos narį.

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

M. P., 2023 m. birželio 3 d. apie 22.30 val., slapta pro tvoros vartelius pateko į svetimą, V. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją ir pagrobė svetimą, V. M. priklausantį turtą – 100 Eur vertės dviratį.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusioji V. L., 2023 m. balandžio mėn. 8 d.–25 d. veika)

Kaltinamasis D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltės dėl inkriminuojamos veikos nepripažįsta visiškai. Gyveno su V. L. beveik du metus. Sugyventinę su mėlynėmis matė vieną kartą, kai parsivedė ją iš V. M. 2023 m. birželio 4 d. Dėl to, kad kiti žmonės sako, jog V. dažnai matydavo su mėlynėmis, su akiniais nuo saulės, paaiškina, jog V. akinius nešiojo net žiemą, užsidėjusi ant viršugalvio, saulei užšvietus, juos nusileisdavo ant akių, nes nuo saulės ją išberdavo. Per visą gyvenimo su V. L. laikotarpį buvo du tarpusavio konfliktai dėl jos išgėrinėjimo, bet jis į juos nesivėlė, pasakydavo, kad apsisuktų ir „varytų“ namo pas mamą. Neleisdavo V. L. gerti vaistų, kai ji būdavo girta. Ji vartodavo psichotropinius vaistus miegui. Prieš savaitę, kai V. lūžo rankos, nupirko automobilį iš R. A., mokė V. vairuoti. Vieną dieną V. sakė, kad reikia nuvažiuoti pas motiną, nuvežti valgyti, bet kadangi akumuliatorius buvo išsikrovęs, pasiūlė jai važiuoti dviračiais, nes netoli, pusantro kilometro. Pastebėjęs, kad pamiršo telefoną, grįžo namo, o V. sakė važiuoti po truputį, kad ją pasivys. Grįždamas link V., pamatė gulintį dviratį ir ją pačią, besilaikančią už rankų. Sakė, kad automobilis pasignalino, ji išsigando ir nugriuvo. Grįžus namo, siūlė važiuoti pas gydytojus, bet V. sakė, kad praeis, paprašė duoti degtinės. Jis jai rankas elastiniu tvarsčiu apvyniojo, davė išgerti. Ryte atsikėlus, kai jo nebuvo, V. dar degtinės išgėrė. Kuomet paskambino R. J., V. jau buvo pavartojus ir savo psichotropinių vaistų miegui, lorazepamo ar pan. Ji sakė, kad eis pas motiną, kad va čia rankos jos, kad jis su tais dviračiais ir panašiai, jai atsakė „eik, eik“. Ji nuėjo, pakalbėjo su R. ir grįžusi atgal nuėjo miegoti. Kitą dieną jis su V. važiavo į polikliniką, kur jai nustatė du lūžius, uždėjo gipsus. Yra medikų išvada, kad rankos sulaužytos, griuvus buityje nuo dviračio. Jis su V. kartu buvo pas gydytoją, girdėjo, kaip V. gydytojai sakė, kad griuvo nuo dviračio. Į pastebėjimą, kad niekas iš liudytojų nematė V. važiuojant dviračiu, paaiškina, jog jo šokant parašiutu irgi draugai nematė, nors jis šoko. Be kita ko, V. sesers R. P. vyras buvo ant V. parašęs pareiškimą policijai, kad V. paėmė jų dviratį, išvažiavo ir neatiduoda. Yra ROIK numeriai. Jis (D. P.) tuomet buvo tik pradėjęs draugauti su V., tai suklijavo tam dviračiui padangą ir paliko jį pas V. motiną, iki šiol ten stovi.

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. birželio 16 d., parodė, kad jis V. L. pažįsta apie dvejus metus, jie yra sugyventiniai. Kartu gyveno jam priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su V. sutarė gerai, ji didžiąją laiko dalį gyveno pas jį, tačiau kartais būdavo ir pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi motina yra senyvo amžiaus, ją reikia prižiūrėti. V. turi du vaikus – nepilnametis gyvena (duomenys neskelbtini) pas tėvą, o pilnametė dukra P. gyvena (duomenys neskelbtini), netoliese. V. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), lankydavosi pas psichiatrą, kasdien gerdavo vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ir nemigos. V. rūkė, buvo priklausoma nuo alkoholio, ilgus metus gėrė beveik kasdien, dažniausiai degtinę. Jis jai dėl to priekaištaudavo, taip pat, mano, kad ji vartodavo per daug vaistų, stengėsi jai padėti, paskatinti rūpintis savo sveikata, tačiau V. jo neklausė. Maždaug prieš du mėnesius važiuodama dviračiu nukrito ir susilaužė rankas (3 t., b. l. 53–56).

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 22 d. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Jis niekada nėra gydęsis psichiatrinėse ligoninėse, narkologinėse įskaitose įrašytas nėra. Jis du metus gyveno su V. L., vedė bendrą ūkį, ji buvo jo sugyventinė. Prieš V. niekada nėra smurtavęs (6 t., b. l. 20–22).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kelios dienos iki 2023 m. birželio 3 d., kai jį sumušė D. P., pas jį į namus atėjo D. sugyventinė V. L.. Ji paprašė leisti pernakvoti, aiškino, kad namo grįžti negali, bijo, pabėgo. Atrodė blaivi, jis pats buvo neblaivus. V. drabužiai buvo purvini, lyg būtų buvusi vilkta per žemę, rodė krentančius kuokštais plaukus, paprašė leisti duše nusiprausti. Mėlynių ant jos nematė. V. pasakė, kad jai rankos buvo sulūžusios ne nukritus nuo dviračio, kaip pradžioje visiems aiškino, o iš tikrųjų D. sulaužė. Važiavo su V. į polikliniką, gali būti, kad birželio 2 d., tiksliai nepamena. Anksčiau matydavo V. su akiniais nuo saulės, tik neįtardavo, kad yra mušama. V. sakydavo, kad D. geras. Buvusi D. žmona irgi sakydavo, kad nuo kopėčių krenta ir taip kas savaitę. Jos abi būdavo prigąsdintos D., kad niekam nesakytų. Čia ir jo nuomonė, ir V. taip sakė. Jis viešoje vietoje gi jų nemuša, namie. V. L. pas jį (V. M.) gyveno iki 2023 m. birželio 3 d., vakaro. Tuo laikotarpiu pas jį (V. M.) namuose antrame aukšte buvo apsistojęs pagyventi R. Z.. Jis turėjo matyti V.. Kartu kasdien vartojo alkoholį.

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. liepos 20 d. parodė, kad V. L. jis pažinojo iš pradžių tik iš matymo apie 6–7 metus, žino, kad V. apie metus ar du, tiksliai pasakyti negali, susirado sugyventinį D. P. ir apsigyveno pas jį. D. P. jam buvo pažįstamas taip pat, ir jis apie jį buvo girdėjęs tik negerus dalykus, t. y. jis mušdavo ir savo žmoną, ji nuolat būdavo su mėlynėmis, jam sakė, kad matė net ir jos kūną supjaustytą, tačiau paklausus, kas jai atsitiko, atsakymas būdavo visą laiką tas pats „nukritau nuo kopėčių“. Tuomet, kai sužinojo, kad V. gyvena su D., jis jos ir paklausė, ką ji daro, tačiau ji atsakė, kad jis labai geras. Gal iš pradžių ir buvo taip, tačiau maždaug nuo 2022 metų vasaros jis pradėjo matyti V. su akiniais nuo saulės. Taip ji slėpdavo sumušimus. Aišku jis jos nieko neklausdavo, kas jai atsitiko, nes jam ir taip viskas buvo aišku, ir tiesiog nenorėjo dar labiau skaudinti žmogaus. V. ne tik vaikščiodavo su mėlynėmis ant veido, bet maždaug apie gegužės mėnesį jai buvo sulaužyti abu riešai. Iš pradžių tiek ji, tiek D. pasakodavo visiems, kad V. važiavo dviračiu ir persivertė per priekinį ratą, dėl ko lūžo jai riešai. Tačiau 2023 m. birželio 1 d. vakare, apie 22.00 val., pas jį į namus atbėgo V. ir paprašė ją priglausti, paprašė leisti šiąnakt pas jį pernakvoti, prašė niekam nesakyti, kad ji pas jį, nes bijojo, kad ją suras D.. Kai ji atbėgo, jos drabužiai buvo purvini, jis kaip suprato, ji buvo tempiama per žemę. Ji jam papasakojo, kad riešai jai sulūžo ne nukritus nuo dviračio, o D. jai su malka daužydamas per rankas sulaužė. Jis pilnai tiki, kad taip ir galėjo būti. V. buvo labai prigąsdinta, išsigandusi ir ji matyt bijojo daugiau ką nors šnekėti (1 t., b. l. 154–155).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad kai birželio 1 d. pas jį atėjo V. L., jos drabužiai buvo purvini, jis pagalvojo, kad vilkti per žemę, kuokštais krito plaukai, ji skundėsi, kad jai labai skauda. V. verkė, ji pasakojo, kad jam anksčiau pamelavo, kad nukrito nuo dviračio ir susilaužė rankas, ji jam pasakė, kad D. jai sulaužė rankas daužydamas ją su malka. Pas V. iš tikrųjų prieš kelias savaites buvo sulaužytos, sugipsuotos rankos. V. labai stipriai bijojo D.. Bijojo jo paniškai ir nieko niekam nepasakojo, kas vyko jos ir D. namuose (1 t., b. l. 156–160).

Liudytoja P. L., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos mama V. L. apie du metus gyveno su D. P.. Jų santykiai buvo tai geri, tai blogi. Mama keletą kartą jai yra sakiusi, kad D. ją muša. Taip pat yra gavusi iš mamos SMS žinutes, kad iškviestų policiją, kad D. jos neišleidžia, po to parašydavo, kad jau nebekviestų. Žinučių neišsaugojo. Matydavo mamą su mėlynėmis. V. L. yra ne kartą išėjusi iš D. P., bet vis sugrįždavo pas jį. Pavasarį prieš mamos mirtį, tikslaus laiko nepasakys, aplankiusi močiutę, kuri serga (duomenys neskelbtini), rado ten besisvečiuojančius mamą ir D. P.. Jie visi gėrė alų. Mama kambary sėdėjo su akiniais nuo saulės, matėsi mėlynės po akimis, taip pat jos abi rankos buvo subintuotos. Kadangi vyko išgertuvės, o ji buvo su mažu vaiku ir nenorėjo būti tokioje aplinkoje, nieko neklausinėjo ir išėjo. Iš kaimynų girdėjo, kad V. L. visiems sakė, kad rankas susilaužė, nukritusi nuo dviračio. Ji pati nėra mačiusi, kad mama važinėtų dviračiu. Pas D. P. ir mamą jų namuose ne kartą lankėsi. Namas kūrenamas malkomis, jos buvo laikomos prie krosnies.

Liudytoja P. L., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 23 d., parodė, kad jos mama V. L. paskutinius dvejus metus gyveno kartu su sugyventiniu D. P., jo name adresu (duomenys neskelbtini). Motina turėjo problemų su alkoholiu, dažnai išgerdavo. Taip pat motina turėjo sveikatos problemų, vartojo vaistus nuo cholesterolio, skydliaukės, raminamuosius. Taip pat, jos žiniomis, motina skundėsi, kad buvo mušama sugyventinio, tačiau tarpusavyje susitaikydavo ir į policiją nesikreipė. Paskutinį kartą apie tai minėjo jai telefonu maždaug prieš du ar tris mėnesius. Sugyventinis konflikto metu dažnai išmesdavo jos vaistus. Kodėl mama nesikreipė į policiją, jai nežinoma (2 t., b. l. 128–129).

Liudytoja O. B., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. yra buvusi jos kaimynė, pažįsta daug metų, susitikusios pabendraudavo. Yra mačiusi V. su mėlynėmis ant veido kelis kartus. Ji jos neklausė iš kur tos mėlynės, nes ne jos (O. B. reikalas), pati yra būdavusi su mėlynėmis, tada V. jos neklausinėjo, nes ne V. reikalai. V. niekad nesiskundė, kad D. ją muša. Iš aplinkinių gal ir yra girdėjusi, kad D. sumušė V., bet pati nėra mačiusi smurtaujančio prieš V. D.. Pas D. ir V. namuose niekada nesilankė.

Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos O. B. parodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ji juos patvirtino, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja O. B., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su V. L. ji yra pažįstama apie 15 metų, jos buvo ne tik kaimynės, bet ir draugės. D. P. pažįsta apie 6 metus, su juo retkarčiais bendraudavo, dažniausiai susitikdavo prie parduotuvės, tad pasisveikindavo ir tiek. Maždaug apie tris metus V. gyveno pas D.. Anksčiau V. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tad jos dažniausiai susitikdavo tenai. Gali pasakyti, kad vos tik V. pradėjo gyventi su D., kaip jai atrodo, ji nuo pat pirmos dienos ir vaikščiojo sumušta. Ji asmeniškai niekada nematė, kad ją D. muštų, tačiau ir taip buvo aišku, kas ją sumušė, ir kad ji tikrai nenukrito. V. niekados nepasakojo, kad ją D. muša, o ji ir neklausinėjo, nebandė išsiaiškinti. Kai ją D. sumušdavo, ji į darbą niekada neišeidavo, pasiimdavo „nedarbingumą“, o ji, kai apsilankydavo toje sodų bendrijoje, kur V. gyveno, matydavo ją sėdinčią pas save, sumuštą, su akiniais nuo saulės, taip ji slėpdavo mėlynes ant veido. Maždaug apie gegužę ji skambino V. ir ji pasakė, kad jos abi rankos sugipsuotos iki alkūnių, kad jos lūžusios ir pasakė, kad važiuodama dviračiu, susisukus vairui, krito ir taip susilaužė. Tačiau ji mano, kad ji jai pasakė ne tiesą, kadangi ji V. niekada nematė važinėjančios dviračiu. O ji pati važinėja ir niekaip nesupranta, kaip taip galima nukristi nuo dviračio (2 t., b. l. 159–160).

Liudytoja D. B. (buvusi K.), apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. gyveno tame pačiame rajone, pažinojo ją apie septynis metus. Nėra mačiusi V. su mėlynėmis ant kūno. Apie savo santykius su sugyventiniu D. V. nepasakojo. Aplinkiniai apie V. ir D. santykius nieko nepasakojo. Kokiomis aplinkybėmis paskutinį kartą matė V., nežino.

Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos D. B. (buvusi K.) parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ji nurodė, kad po apklausos protokolu yra jos parašas, tačiau negali būti, kad ji tokius parodymus davė. Padarė klaidą, kad pasirašė. Apklausos protokolo neskaitė, neprisimena, ar jis buvo jai perskaitytas balsu. Bandė tyrėjai sakyti, kad ne jos (D. B.) žodžiais surašė, bet tyrėja nieko neklausė, nieko nekeitė. Šitą tikrai atsimena.

Liudytoja D. B. (K.), apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. L. draugė, pažinojo ją apie 5–6 metus. V. kažkada pradėjo gyventi su D. P.. Maždaug kelis mėnesius iki mirties ji matė, kad V. su sulaužytomis abejomis rankomis bei vėl vaikšto su tamsintais akiniais. Pradėjo ją kalbinti, sakė, kad V. papasakok, kas atsitiko. Ji pasakė, kad nugriuvo nuo dviračio. Ji tikrai tuo nepatikėjo. Pagalvojo, kad ji vėl eilinį kartą meluoja, labai bijo D. ir nieko nekalba. (2 t., b. l. 163–166).

Liudytoja E. S., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad nelabai ką ir atsimenu apie bylą, viską pasakė tyrėjai, daugiau nieko neatsimena. V. L. pažinojo apie metus laiko iki mirties, draugės nebuvo, sutikdavo ją autobuse, bet ne kasdien, kartais susiskambindavo. Savo sugyventiniu D. P. V. L. nesiskundė, jos sumuštos nėra mačiusi. Yra kažkada važiavusi V. nupirkti vaistų, tuomet namie D. nebuvo. Kokius vaistus pirko, nepamena, bet ne tvarsčius. Vežė rūbus V. L., kai ši buvo pas V. M., bet nežino, kodėl V. reikėjo rūbų. Nėra mačiusi, kad V. L. važiuotų dviračiu, nežino, ar ji jį turėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), liudytoja E. S. nurodė, kad jų netvirtina, nes ne viskas yra tiesa, apklausa vyko jai esant neblaiviai, pareigūnams sakė, kad yra neblaivi, bet jie ją išsivežė iš namų į komisariatą, neblaivumo netikrino. Apklausos protokolą tyrėja jai perskaitė, liepė pasirašyti, kodėl pasirašė po juo, negali pasakyti, gal dėl to, kad buvo neadekvati, norėjo kuo greičiau pasišalinti, kad neapklausinėtų, nes ji nėra jokia liudytoja.

Liudytoja E. S., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) soduose. Ji pažinojo V. L. ir jos sugyventinį D.. Jie gyveno gretimoje sodų bendrijoje. Matė V. su sulaužytomis rankomis, ji jai nieko nepasakojo, kas su ja atsitiko, tik prašė jos nuvažiuoti nupirkti elastinius bintus, nes jai skaudėjo (2 t., b. l. 182–185).

Liudytoja R. P., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra mirusios V. L. sesuo. V. L. su sugyventiniu D. P. dažnai vartodavo alkoholį, dėl ko su seserimi santykiai buvo nutrūkę. D. P. jai atrodė agresyvus, nes kalbėjo grubiai, valdingai, jo smurtaujančio nėra mačiusi, V. nesiskundė, kad yra mušama. Jai (R. P.) žinoma, kad V. buvo sulaužytos rankos, nes paskambino R. J., pasakė, kad V. reikia vežti į ligoninę, kad jos visas veidas sutinęs, sumuštas, taip pat rankos. Kadangi ji (R. P.) važiavo tuo metu į darbą, R. atsakė negalinti to padaryti. Pati V. nieko neminėjo, kad yra sumušta ar pan. Po kelių dienų R. J. jai atsiuntė judviejų su V. susirašinėjimą, kur matyti, kad jis paklausė V., ar V. buvo nuvažiavusi į ligoninę, ji atsakė, kad taip, kad yra nustatyti lūžiai ant abiejų rankų. V. važiuojant dviračiu mačiusi nėra.

Liudytoja R. P., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sesuo buvo V. L., ji daug metų vartojo alkoholį, su pertraukomis, jie su šeima visą laiką traukė ją iš alkoholio liūno, tačiau dažniausiai tai buvo nesėkmingai. V. maždaug apie pusantrų metų gyveno su D. P.. 2023 m. balandžio 8 d. su ja susisiekė R. J., parašė, kad V. sumušta ir kad reikia ją vežti į ligoninę, kad jai galimai sulaužytos rankos. R. J. atsiuntė jai susirašinėjimo su V. ekrano nuotrauką, kur matosi iš konteksto, kad 2023 m. balandžio 13 d. ji buvo pas gydytoją ir jai nustatytas abiejų rankų lūžis, bei kad rankas jai sulaužė D.. Susirašinėjimą pateiks kartu su vaizdo įrašu. Po V. mirties visi sodai pradėjo kalbėti, kad D. nuolat mušė V., tačiau V. gyvendama su D. niekada dėl to nesiskundė (2 t., b. l. 188–193).

2024 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo telefono ekrano nuotrauka pavadinimu „image02“. 2023 m. balandžio 8 d. 09.20 val., V. L. buvo siųsta SMS žinutė su tekstu „Vaziuok i ligonine, tau ranka bus luzus! Nejuokauk. Biuleteni pasiimsi! Tik blaiva buk, kad mokama duotu. O tai ir darba dar prarasi...“ 09.22 val., V. L. atsakė „Ok.“ 12.55 val., V. L. buvo išsiųsta žinutė su tekstu „Na buvai? Ka sake gydytojai?“ 2023 m. balandžio 13 d. 13.15 val., V. L. atsakė „Buvau. Luzis ant abieju ranku.“ 13.19 val., V. L. išsiųsta žinutė su tekstu „Na joooo... na ir draugelis tavo... zajava butum parasius jau sedetu uz tai ir apmoketu visa gydyma. Bet tu ir randi... :( 13.20 val., V. L. atsakė „Rankas pati susivariu“. 13.21 val., V. L. išsiųsta trumpoji SMS žinutė su tekstu „Na o veida!!! Na ... sveik. Laikykis!“ (2 t., b. l. 194–195).

Liudytojas R. J., apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. pažįsta nuo vaikystės, buvo geri pažįstami, turėjo vienas kito telefono numerius. Pasisveikindavo ir paplepėdavo su ja parduotuvėje, susirašydavo socialiniame tinkle „Facebook“. V. dirbo kasininke prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m., tikslaus laiko nepamena, galėjo būt vasara, paskambino V., pasakė, kad ją sumušė D., paprašė atvažiuoti ir nuvežti ją pas mamą. Atvažiavęs automobilį pasistatė atokiau nuo namo, V. atėjo, jos veidas buvo sumuštas, ant rankų guzai. Siūlė V. važiuoti į ligoninę, bet ji padėkojo ir atsisakė važiuoti išvis. Nežino, kodėl persigalvojo. Sakė, kad veidą sumušė D.. Dėl rankų sakė, kad jas pati „susivarė“. Jis suprato, kad V. meluoja, rankų negalėjo taip pati susižaloti. Matė, kaip iš namo buvo išėjęs D. ir vėl sugrįžo. Iki tos dienos ant V. smurto žymių nėra pastebėjęs. Dviračiu važiuojant V. nėra matęs. Tvirtina savo ikitesiminio tyrimo metu duotus teismo posėdžio metu balsu pagarsintus parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo metu prisiminė daugiau aplinkybių.

Liudytojas R. J., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažinojo V. L. nuo vaikystės, jie užaugo viename kieme (duomenys neskelbtini). Vėliau netyčia ją sutiko prie (duomenys neskelbtini) soduose, pasirodo netoli jo gyveno, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, matydavo ją kasoje. Prieš kelis metus sužinojo, kad ji gyvena su D., žinojo, kad jis „banditas“, dar paklausė jos, kad ką ji jame rado. 2023 m. balandžio 8 d. V. jam paskambino, paprašė jo pagalbos, nurodė jam adresą, jis atvažiavo, pamatė V., ji buvo išgėrusi, buvo labai sumušta, veidas buvo mėlynas, net nesimatė akių, ant abiejų rankų buvo dideli guzai. Pasakė jai, kad jos rankos yra sulaužytos. Sakė, kad jai reikia važiuoti pas gydytoją. Jis suprato, kad ją sumušė D., jis buvo išėjęs pro duris, pažiūrėjo į jį, bet nepriėjo. 2023 m. balandžio 13 d. jis parašė V., kaip ji, ji atsakė, kad buvo pas gydytoją, kad jos abi rankos sulaužytos. Dar parašė jai, kad rašytų ant D. pareiškimą ir kad kreiptųsi į policiją. V. į tai nieko neatsakė. Pasakė susitvarkys (3 t., b. l. 21–24).

Liudytoja E. V., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. yra jos kaimynas per du namus. Jis gyveno su V. L. ir, kaip jai atrodė, gražiai sutarė. Yra medicinos darbuotoja, namie pastoviai nebūna, kaimynus mato retai. Nėra mačiusi V. L. sumuštos iki maždaug savaitės prieš jos (V. L.) mirtį. Važiuojant namo iš darbo, sulaukė V. skambučio, ji prašė raminančių. Kai V. atėjo, jos veidas buvo sutinęs. Davė jai žolinių tablečių, kitokių vaistų neturėjo. V. sakė, kad ją sumušė D.. Taip pat sakė, kad D. anksčiau sulaužė jai rankas. Iki tol yra sakiusi, kad griuvo nuo dviračio. V. važiuojant dviračiu nėra mačiusi. Perskaičius balsu liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), liudytoja juos patvirtino, prašė jais remtis, nes tuo metu aplinkybes atsiminė geriau.

Liudytoja E. V., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P. yra kaimynas, jis apie du metus gyveno su V. L.. Jie iš pradžių gyveno labai gražiai, D. labai gerbė ją ir rūpinosi. Visi kaimynai iš darbų namo grįždavo vienu autobusu, todėl dažnai su V. pakalbėdavo. 2023 m. birželio 8–9 d. jai paskambino V., paklausė, ar ji turi nuskausminamųjų. V. atėjo, kabindamasi už tvoros, beveik alpo. Pasakė, kad D. ją sumušė, kad buvo greitoji pagalba, kad paliko jai vaistų, bet D. juos išmetė. V. veidas buvo sumuštas, išburkęs, matėsi, kad stipriai sumušta galva, sudaužytos lūpos, kraujas sudžiūvęs, kraujosruvų dar nebuvo. Būdama medicinos darbuotoja, suprato, kad dar nespėjo jos susiformuoti, kad sumušimai padaryti ką tik. Ji V. paklausė: „o tavo rankos kaip, tikrai kritai nuo dviračio, kaip sakei?“. V. atsakė: „ne, ne nuo dviračio, D.“. Ji suprato, kad prieš kelis mėnesius abi rankas V. sulaužė D.. V., laikydamasi už tvoros, nuėjo namo. Ji prašė jos likti, bet V. nesutiko. Ji pasakė savo anūkei, kad susisiektų su V. dukra, pasakytų, kad motina sumušta, bet dukra V. paimti nesutiko. Vėliau po kelių dienų V. rašė, kad D. išmetė juos drabužius (3 t., b. l. 16–18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3419/2023 (01), vadovaujantis V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), medicinos dokumentų duomenimis, nustatyta:

1. V. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, dešinio alkūnkaulio lūžis, kairės plaštakos II delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Antakalnio polikliniką 2023 m. balandžio 25 d. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas nėra pakankamai išsamus, kad būtų galima sieti su užduotyje minimu 2023 m. balandžio 10 d. įvykiu.

2. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas nėra pakankamai išsamus, kad būtų galima atsakyti į šį klausimą, sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Antakalnio polikliniką 2023 m. balandžio 25 d.

3. Kaulų lūžiai atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas atskirai nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje, dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui.

5. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydymo kompetencija.

6. Sužalojimai yra nespecifiniai, todėl galėjo būti padaryti tiek griūnant nuo dviračio, tiek suduodant smūgius.

7. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.

8. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi.

9. Medicinos dokumentuose individualūs žalojančių daiktų požymiai neaprašyti.

10. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (2 t., b. l. 111–113).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis V. M., 2023 m. birželio 3 d. veikos)

Kaltinamasis D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. 16.15 val., kaip nurodyta kaltinime, jokioje autobusų stotelėje nebuvo. 10.00 val. tą dieną taip pat nebuvo stotelėje. V. M. „baltutės“ liga dėl gėrimo, tai nežinia, kiek jis gali prikurti, tarnybas dažnai kviečia. Jis (D. P.) 2023 m. birželio 3 d. V. M. matė tik vakare, kai su savo sūnumi M., P. L. ir jos drauge A. nuvažiavo pas jį į namus, nes P. prašė parodyti, kur jos mama. Pas ją, P. L., V. R. buvo ryte atėjęs ir sakė, kad V. gelbėtų. Jam (D. P.) šias aplinkybes pats V. R. pasakė, kai buvo užėjęs. V. M. namo teritorija aptverta. Jis (D. P.) atidarė vartelius ir jie visi įėjo. Ar buvo dviratis prie namo, nepamena. Kai įėjo į namą, V. šlapinosi. Jis su P. nuėjo iki V., apklojo, nes ji gulėjo nuoga. Kai V. išėjo iš tualeto, neatrodė sumuštas, pradėjo keiktis, ką čia apvertėm ir pan. Tuomet jis (D. P.) priėjo, gerai jam „per ausį truktelėjo“, po ko V. nugriuvo. Pats grįžo prie V.. V. M. sudavė tik vieną kartą delnu per ausį. M. tuo metu stovėjo tarpdury. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo, kurį įvykio metu darė P., jis (D. P.) pavadino V. šliundra dėl to, kad viską reikia vadinti tikrais vardais. Už kadro girdisi smūgiai, garsai, bet jis nežiūrėjo į tą pusę, negali nieko pakomentuoti. Smūgius V. galėjo suduoti M.. Kai P. L. filmavo V., jis (D. P.) tuo metu sėdėjo priešais V. ir P. L.. Tuomet atėjo A., pasakė, kad „važiuojam“. Tikrai 10 minučių nepraėjo, viskas labai greitai vyko. Išeidamas jis peržengė gulintį V., nekreipė dėmesio, ar jis turi sumušimų. Kai išėjo iš namo, M. su A. jau stovėjo lauke, rūkė. Visi susėdo į automobilį ir išvažiavo. M. nuvežė, kur balius buvo, o jį A. su P. parvežė namo. Kaltinamajame akte nurodytas laikas 21.20 val. yra prielaidos, nes A. su P. buvo pas jį 19.40 val., o iki V. nuvažiuoti trunka penkias minutes. Dėl liudytojos A. O. parodymų, kad jis iškart įėjęs užsipuolė V., paaiškina, jog jis nežino, ko paprašė P. pasakoti savo draugės. Liudytojos E. ir S. P. taip pat davė melagingus parodymus. Jei jis būtų laisvėje, surastų bent dvidešimt liudytojų, kurie duotų, „kaip reikalas“ parodymus, dabar gi iš kalėjimo turėjo susirasti V. T., kad šis būtų apklaustas teisme, nes nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą, nors ne kartą minimas V. M. parodymuose.

Dėl V. M. dviračio dingimo aplinkybių paaiškina, jog vaizdo įrašas, kur M. su dviračiu iš bendrijos išvažiuoja 22.23 val., yra suklastotas. Birželio 4 d. V. parašė žinutę, paprašė, kad ją išleistų, nes ji užrakinta. Vakare, apie aštuonias valandas, jis (D. P.) pasiėmė dviratį, nes kaip tik grįžo sūnus P. iš baliaus, pasakė, kad važiuoja, išleis V.. Vaikai, M. su P., pasakė, kad jo vieno nepaleis, eis kartu. Eidami pamatė V., jis į autobusą įšoko ir nuvažiavo. Atėjo pas V., ten dar R. Z. sėdėjo. M. ir P. liko su R., o jis paėmė V., nuvedė iki stotelės, pasakė, kad važiuotų namo, pasiimtų rūbus, nes jie jau buvo sudėti maišuose. V. prašė atleisti, bet jis sakė važiuoti savo keliais, jei geria, tai ir tegul geria iki nusigėrimo. Ji paprašė bent porą naktų leisti pernakvoti, nes motina (duomenys neskelbtini) serga, viską pamiršta, nuolat klausinėja, neleis miegoti. Jis sutiko. M. girtas vakare atvažiavo dviračiu. Paklausė M., kokią padarė nesąmonę, nes V. dviračiu atvažiavo. M. atsakė, jog galvojo, kad čia jo (D. P.) dviratis. Sunku tą daiktą dviračiu pavadinti – tik ratai ir rėmas. M. neseniai iš įkalinimo įstaigos buvo grįžęs, neįsidėmėjo, koks dviratis namie. Nežino, kodėl ketvirtos dienos vaizdo įrašą, dviračio paėmimą, pareigūnai įkėlė kaip trečios dienos įrašą.

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2024 m. kovo 5 d. parodė, kad savo kaltę dėl V. M. sumušimo pripažįsta, šiuo metu parodymus duoti atsisako, parodymus duos teisme (6 t., b. l. 29–31).

Kaltinamasis M. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. buvo pas tėvą, kai atvažiavo P. L. su savo drauge A.. Buvo vakaras, bet šviesu. Pažadino jo tėvą D. P., klausė, kur mama, V. L.. Tėvas sakė, kad jau savaitė, kaip jos nėra, bet sutiko važiuoti ir parodyti, kur ji. Važiavo A. automobiliu keturiese, jis, tėvas (D. P.), P. ir A.. Kur važiuoti žinojo tėvas. Į namą pirmi įėjo tėvas su P., o jis (M. P.) su A. lygtais rūkė lauke. Nematė, kad D. P. atliktų kokius nors veiksmus V. M. atžvilgiu. Namo durys buvo atidarytos, kambario – uždarytos. Lauko durys buvo atidarytos. Namo teritorija lygtais buvo aptverta, lygtais buvo tvora, dviračio nepastebėjo. Kai surūkė cigaretę, bandė užeiti į namo vidų, bet V. M. pradėjo jam sakyti keiksmažodžius, „pasiuntė“, neįleido, stūmė, už tai V. M. sumušė. V. M. buvo labai girtas, o jis buvo išgėręs keletą „bambalių“ alaus, bet jautėsi normaliai. Jei būtų buvęs blaivus, už pasakytus keiksmažodžius irgi būtų sudavęs. D. P. su P. tuo metu buvo kambary. V. matė „viena akimi“, į kambarį nėjo, nesigilino. V. sudavė smūgius daugiausiai į veidą, į šonus, ne mažiau aštuonių, kaip inkriminuota kaltinime. V. iš pradžių stovėjo, o po to griuvo. Smūgius sudavė rankomis ir spardė kojomis. Nukentėjusysis, kuomet jam smūgiavo, bandė priešintis, dengdamasis veidą. Nustojo mušti turbūt todėl, kad pakako smūgių, V. M. dar reagavo, nereikia mušti iki galo, kad numirtų. Sumušus V. po kelių minučių išėjo P. su tėvu, pasakė, kad važiuojam, ir jie išvažiavo. P. su A. pavežė jį iki parduotuvės, o D. P., kiek žino, parvežė namo. Tėvas nepasakojo, kad anksčiau turėjo konfliktų su V. M., be to, retai pas tėvą atvažiuodavo, gyveno pas mamą, pas močiutę būdavo. Pas tėvą tą kartą buvo svečiuose, pastoviai negyveno.

Nepamena, kada dar kitą kartą buvo pas V. ir paėmė dviratį, gal kitą dieną. Pagėręs buvo, iki namų pavažiuot norėjo, tas dviratis yra 5 Eur vertės, ne su tikslu grobti ėjo jo. Tėvas D. P. ėjo parsivesti iš V. M. pamotės V. L.. Jis su tėvu ėjo, kad tėvas nepridarytų nesąmonių. Namie V. nebuvo, tik R. Z. ir V. L.. Tėvas V. pasiėmė ir išėjo, o jis su Z. pasėdėjo 10 minučių, išgėrė ir išėjo. Pamatė, kad dviratis, atsisėdo ir išvažiavo. Nežino, koks motyvas buvo dėl dviračio, gal nuvažiuoti iki namų, girtam pasivažinėt. Čia nebuvo plėšimas. Nesuvokė, kad tai V. M. dviratis. Dviratis buvo prie pat tvoros, jos išorėje. Kai buvo atvažiavę pas V. M. su A. mašina, dviračio nebuvo. Nepamena, ar dviratis buvo paimtas tą pačią dieną, kai sumušė V. M., ar ne tą pačią. Dviratį paėmė šviesiu paros metu. Nepripažįsta, kad plėšė, nes neužpuolė, neatėmė. Kai dviratis stovi, o tu jį paimi, tai vagystė. Grįžęs namo jį pastatė pas tėvą, vėliau jį paėmė tyrėja.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugsėjo 25 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta visiškai, šiuo metu pasinaudoja savo teise ir atsisako duoti parodymus (5 t., b. l. 40–41).

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. spalio 2 d. parodė, kad pripažįsta, kad pagrobė dviratį, kitų įtarimų nepripažįsta. Parodymus duoti šiuo metu atsisako, juos duos teisme (5 t., b. l. 53–55).

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2024 m. kovo 4 d. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį prisipažįsta iš dalies, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį neprisipažįsta visiškai. Parodymus duoti šiuo metu atsisako, juos duos teisme (5 t., b. l. 59–61).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 20 metų gyvena vienas, kai liūdna, vartoja alkoholį, ne kasdien, bet dažnai. Nagrinėjamu laikotarpiu kelias savaites pas jį gyveno R. Z., tai alkoholį gėrė kasdien, kiek leido finansai. Kelios dienos iki nagrinėjamų įvykių pas jį atėjo D. P. sugyventinė V. L. ir paprašė leisti pernakvoti, sakė, jog pabėgo iš namų, buvo D. sumušta, bijo grįžti. Nepamena, ar D. P. jam, ar jis D. P. skambino, bet pokalbio metu jis D. P. visaip išvadino dėl jo netinkamo elgesio su V.. 2023 m. birželio 3 d. stotelėje laukiant autobuso privažiavo tamsus automobilis, išlipo D. P. ir priėjęs be jokių įspėjimų sudavė į veidą, po ko jis nugriuvo. Buvo ne vienas smūgis, bet kiek, nepamena. Kas su D. buvo automobilyje, nežino, vairavo ne D., nes jis išlipo ne iš vairuotojo pusės. Stotelėje su juo turėjo būti R. Z., nes jie paprastai kartu važiuodavo alkoholio, gal dar K., nepamena. Galėjo būti 15.00-16.00 val. Birželio 3 d. važiavo pirkti alkoholio gal apie 10.00 valandą, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bet būna, kad per mažai, tai važiuoji dar kartą. Po įvykių sutriko atmintis. Grįžęs namo su R. Z. gėrė. Ar V. gėrė, nežino. Vakare namo laukinių durų neužsirakino, nes buvo dingęs raktas po V. R. apsilankymo. Jis šeštą ryto buvo atvažiavęs su V. L. motina kviesti V. išvažiuoti pas ją. Tądien vėlai vakare pro neužrakintas duris įbėgo D. P. ir M. P.. Buvo ir daugiau asmenų, bet nespėjo pamatyti, nes tuo metu buvo tualete, „atlikinėjo savo reikalus“, neužsidaręs durų, o D. P. pribėgęs keikdamasis trenkė jam į galvą ir nugriuvusiam sudavė ne vieną smūgį, jam sunku prisiminti, kiek ir kur, nes smūgių buvo daug, vienas žmogus tiek negali suduoti, matė daug kojų, jautė, kad muša ne vienas žmogus, iš to sprendžia, kad ir M. P. muša, o kai daug rankų lekia, negali pasakyti kas kada kokį smūgį suduoda. Ar buvo atvykę su D. ir M. P. moterų, nežino, nematė, spėjo pamatyti tik minimus asmenis. Tik iš pasakojimų žino, kad buvo moterys, filmavo. Po kažkurio laiko buvo išvežtas greitosios, buvo ir policija, kas tarnybas kvietė, nežino, ne pats. Vėliau D. sakė, kad jį sumušė, nes telefoninio pokalbio metu jį apžodžiavo. Po sumušimo kitą dieną pasigedo savo dviračio, kurį pirko padėvėtą už vieną šimtą eurų. Dviratį buvo atrėmęs į sieną prie įėjimo į namą. Namo teritorija yra aptverta nuo gatvės lentų tvora su varteliais. Jie nerakinami, tik užkabinami. Kaimynas turi vaizdo kameras ant savo namo, kartu peržiūrėjo, įraše užfiksuota, kaip M. P. nusivaro jo dviratį. Jis M. P. nebuvo už nieką skolingas. Dviratį pareigūnai surado ir grąžino.

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. birželio 4 d. parodė, kad jau apie 4 mėnesius kasdien vartoja alkoholinius gėrimus. Maždaug prieš savaitę, tikslios dienos nurodyti negali, pas jį į namus atvyko jo pažįstama V. L., jie yra iš matymo pažįstami, niekas jų nesieja. Ji jo paklausė, ar galėtų pas jį kurį laiką apsistoti, nes išėjo iš sugyventinio D. P.. Kai ji gyveno pas jį, jie vartojo alkoholį, jos sugyventinis D. nei karto nebuvo atvažiavęs. Jis žinojo, kad ji apsistojusi pas jį. Vakar dienos metu, tikslaus laiko jis nežino, su autobusu nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) g. Spėjo apsipirkti, laukė autobuso „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kad važiuoti į namus. Kažkuriuo metu pamatė, kad į stotelę atvažiavo „BMW“ automobilis, juodos spalvos, universalo tipo. Automobilio valstybinių numerių jis nežino. Iš to automobilio matė, kaip išlipo jo anksčiau paminėtas D. P., jam apie (duomenys neskelbtini) metų. Kartu su juo buvo dar du asmenys, jo sūnus M. ir dar vienas vaikinas, kas jis nežino. Tas trečiam vaikinui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Jis buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Ką jis buvo apsirengęs, jis neprisimena. Kiek žino, D. gyvena (duomenys neskelbtini), bet tiksliai nežino. Kai automobilis prie jo atvažiavo, kas jį vairavo, jis nežino. Išlipus D., šis pradėjo jį rankomis ir kojomis spardyti. Kiek smūgių ir kur šis jam trenkė, jis nežino, nesuskaičiuos. Kai jį mušė, juto smarkų fizinį skausmą. Kiti du asmenys pasiliko automobilyje ir nieko nedarė. Kai D. baigė jį mušti, šis atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, kur – jis nežino. Kai jie jį mušė, stotelėje buvo dar daugiau žmonių, jų pravardės „V.“ ir „V.“, nei jų asmens duomenų, nei kontaktinių duomenų jis nežino. Paskui autobusu grįžo į namus. Jam grįžus sulaukė skambučio iš D. sūnaus M., kontaktinio numerio nurodyti negali, šis jam sakė, kad jam „šakės“. Jam grįžus namo, valandos–dviejų tarpe nuėjo į tualetą nusišlapinti, tada į jo namus užėjo trys aukščiau paminėti asmenys. Jam besišlapinant pajuto, kaip gavo smūgį į veidą. Tada jie jį pargriovė ant žemės, ir trenkė jam ir rankomis, ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Jį sumušę asmenys išėjo. Kai jį mušė, jie nieko nesakė. Kiek jis suprato, jie jį mušė, nes priglaudė V. pagyventi pas save. Maždaug po pusvalandžio kai jį sumušė, kiek prisimena, pats išsikvietė medikus, jie atvykę jį išsivežė į Lazdynų ligoninę. Medikams jį apžiūrėjus Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jam nustatė daugybinius galvos sužalojimus, veido kaulo lūžius ir trečiojo šonkaulio lūžius. Po apžiūros medikai paleido jį į namus. Atpažinti jį sumušusius asmenis jis galės (1 t., b. l. 80–83).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. birželio 12 d. parodė, kad papildydamas savo pirminius parodymus nori pranešti, kad po to, kai į jo namus atėjo D. P., M. P. ir jį sumušė, sekančią dieną, 2023 m. birželio 5 d., pastebėjo, kad dingo lauke, prie namo atremtas dviratis. Dviratis nebuvo prisegtas. Dviračio firmos neprisimena, dviratis buvo pilkai violetinės spalvos, klasikinės formos, iš galo buvo pritvirtintas krepšys, dviratį įsigijo prieš 5 metus iš tuo metu pažįstamo asmens už 100 Eur. Tiek dviratį ir vertina. Įtaria, kad dviratį galėjo paimti kažkuris iš P., arba D., arba M.. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Dviratį galės atpažinti (1 t., b. l. 145–147).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. birželio 30 d. parodė, kad nori paaiškinti, kad įvykio dieną jo namuose nakvojo D. P. sugyventinė V. L., slėpdamasi nuo D., kuri šiuo metu jau yra mirusi. Taip pat antrajame namo aukšte miegojo R. Z., nes buvo leidęs pastarajam pas jį pagyventi, kadangi R. buvo susipykęs su savo drauge E. ir neturėjo kur gyventi. Įvykio dieną, labai anksti ryte, apie 5.30 val., į jo duris pasibeldė jo pažįstami V. R. su savo galimai žentu, jo duomenų nežino. Jis atrakino duris ir abu minėti vyrai matė, kad jo namuose, jo lovoje (kitos lovos namuose nėra) miega V.. Pastarieji pradėjo jo klausti, ar jis turi išgerti, jis atsakė, kad neturi, ir vyrai išėjo. Neužilgo V. R. vėl atvyko į jo namus kartu su V. mama. Jie visi įkalbinėjo V. vykti gyventi pas mamą, tačiau V. atsisakė važiuoti tuojau pat ir pasakė, kad pas mamą važiuos pati po poros valandų. Po to V. R. su V. mama išvažiavo, V. liko jo namuose, o jis išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholio. Namų nerakino, nes namuose, kaip ir minėjo, liko V.. Išvažiavo galimai prieš 10.00 val., tikrai ne anksčiau, nes nuo 10.00 val. yra prekiaujama alkoholiu. Nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kur laukė autobuso. Kažkuriuo metu pamatė, kad į stotelę atvažiavo automobilis juodos spalvos, universalo tipo. Automobilio valstybinių numerių jis nežino. Iš to automobilio matė, kaip išlipo jo anksčiau paminėtas D. P.. Automobilyje buvo ir daugiau žmonių, tačiau, kaip ir minėjo anksčiau, pastarieji iš mašinos neišlipo. D. priėjo prie jo ir nieko nesakydamas vieną kartą kumščiu, kurios rankos pasakyti negali, trenkė jam į dešinę veido pusę, smūgis jam buvo labai netikėtas. Po šio smūgio jis parkrito ant žemės ir D. abiejų rankų kumščiais pradėjo trankyti jį per veidą, visą laiką bandė pataikyti į tą pačią dešinę veido pusę. Jam gulint D. daužė jį per veidą. Po kelių smūgių į veidą, spirdavo koja, po ko vėl smūgiuodavo kumščiais į veidą. D. abejomis rankomis jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į dešinį skruostą. Kojomis spardė į krūtinės ląstą, spyrė apie 5 kartus. Tiksliai nurodyti smūgių skaičiaus negali, nes tikrai neskaičiavo. Visi jam suduoti smūgiai labai stiprūs ir sukėlė labai didelį skausmą. Po to D. tiesiog nustojo jį daužyti ir nuėjo į prieš tai minėtą automobilį ir išvažiavo. Po to, kai jį sumušė, grįžo namo. Po šio įvykio jam ištino dešinė veido pusė. Skaudėjo dešinės pusės šonkaulius. Į policiją ir medikus nesikreipė, nes nemėgsta skųstis. Galimai tą dieną jau po sumušimų vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliai nepamena, nes tos dienos įvykiai yra susipainioję galvoje. Dienos metu jam paskambino D. sūnus M.. Iš kokio telefono numerio skambino, nurodyti negali, nes jo telefono atmintis saugo tik kelių dienų skambučius ir atkurti, kas jam skambino įvykio dieną, jis negali. M. pokalbio metu jam grasino su juo susidoroti, taip pat telefono ragelį M. buvo perdavęs kitam asmeniui, kuris taip pat jam sakė, kad jį užmuš. Antrojo vyro balsas buvo jaunas, tikrai kalbėjo ne D., nes D. balsą jis pažįsta. Įtaria, kad tai galėjo būti kitas D. sūnus, kurio vardas galimai P.. Kažkuriuo metu, vakare, būnat namuose, kartu su R. Z. ir V. pastebėjo, kad nėra rakto nuo lauko durų, nes norėjo užsirakinti duris. Po to, tos pačios dienos vakarą, galimai tarpe nuo 22.00 val. iki 22.30 val., į jo namus įbėgo D. P., jam iš paskos įbėgo M. P. ir dar vienas asmuo, tačiau jo veido pamatyti nespėjo, daro prielaidą, kad tai galėjo būti tas pats P.. Jis tuo metu buvo tualete, šlapinosi. Net nespėjo užsisegti kelnių, kaip pajuto smūgį į dešinę veido pusę. Šį smūgį jam sudavė D. kumščiu, po ko pargriovė jį ant žemės. Kojos liko tualeto patalpoje, o galva prieškambaryje. Po to prasidėjo D. ir M. smūgiai kumščiais ir kojomis į dešinės pusės veidą ir šonkaulius. Susidarė toks įspūdis, kad D. tikslingai mušė jį į tą pačią veido pusę, kad sulaužyti kaulus. Po to, kai jį pargriovė, negali konkrečiai pasakyti kiek ir kokius smūgius sudavė D. ir kokius ir kiek smūgių sudavė M., kadangi jie jį mušė ir spardė vienu metu. Ar trečias vaikinas sudavė kokius smūgius, pasakyti negali, nes nematė. Pradžioje tik dengėsi veidą rankomis, tačiau galiausiai nuo jam suduotų smūgių gausos pajuto prarandantis sąmonę ir jau nebesigynė. Kiek jam buvo suduota smūgių rankomis ir kojomis, pasakyti negali, bet tikrai ne mažiau 40 smūgių. Mano, kad buvo daužomas ir spardomas kelias minutes. Ir dviejų žmonių vienu metu. Šio įvykio metu namuose, pirmame aukšte, buvo V., o antrame aukšte R. Z.. V. tikrai turėjo matyti įvykį, bet kaip ir minėjo, ji yra mirusi, o ar R. Z. matė ką nors, pasakyti negali. Nors jam R. Z. sakė, kad neva nieko negirdėjo ir nematė. Nuo patirtų smūgių galiausiai neteko sąmonės. Kai atsigavo, matė, kad namuose V. jau nebuvo, kur buvo R. Z. nežino, nes sunkiai gaudėsi aplinkoje. Kas iškvietė GMP neprisimena. Nori paaiškinti, kad ant kaimyno namo yra vaizdo stebėjimo kameros ir kaimynas jam jau yra ištraukęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas automobilis, kuriuo minėti trys asmenys atvyksta į jo namus. Taip pat vaizdo įraše matosi, kaip asmenys išvažiuoja kartu su savimi pasiėmę V.. Matosi, kaip M. nusivaro jo dviratį. Šį vaizdo įrašą pateiks tyrėjai vėliau prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, šiandieną pamiršo atsivežti laikmeną su įrašu. Taip pat nori paaiškinti, kad kitą dieną po įvykio R. Z. atnešė jam jo namo durų raktą ir pasakė, kad raktą jam paprašė perduoti V. R., kuris neva raktą rado prie jo namų besimėtantį ant žemės, kas jam pasirodė labai keista. Daro prielaidą, kad minėtą raktą V. R. galėjo paimti dar įvykio dieną anksti ryte, kai buvo atvykęs į jo namus 5.30 val. ryto. Galimai tam, kad D. galėtų netrukdomas patekti į jo namus ir su juo susidoroti už tai, kad V. slepiasi nuo D. pas jį. Jam labai keista, kodėl V. R. rakto neatidavė tą pačią dieną (įvykio dieną), kai jį rado, o tik kitą dieną, jau po to, kai D. ir M. jį sumušė namuose. Šiuo metu gyvena pas seserį. Į savo namus grįžti bijo, nes jam daug kas iš pažįstamų pranešė, kad D. iki šiol visiems sako, kad su juo susidoros, t. y. jį užmuš. Prašo imtis kokių nors priemonių, kad būtų užtikrintas jo saugumas, nes D. yra neprognozuojamas ir jis baiminasi dėl savo gyvybės. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 148–152).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad nori paaiškinti, kad įvykio dieną, 2023 m. birželio 3 d., jo namuose nakvojo D. P. sugyventinė V. L., slėpdamasi nuo D., kuri šiuo metu jau yra mirusi. V. pas jį nakvojo galimai dvi naktis. Taip pat antrajame namo aukšte miegojo R. Z., nes buvo leidęs pastarajam pas jį pagyventi, kadangi R. buvo susipykęs su savo drauge E. ir neturėjo kur gyventi. Birželio 3 d., labai anksti ryte, apie 5.30 val., į jo duris pasibeldė jo pažįstami V. R. su savo galimai žentu, jo duomenų nežino. Jis atrakino duris ir abu minėti vyrai matė, kad jo namuose, jo lovoje (kitos lovos namuose nėra) miega V.. Pastarieji pradėjo jo klausti, ar jis turi išgerti, jis atsakė, kad neturi ir vyrai išėjo. Neužilgo V. R. vėl atvyko į jo namus kartu su V. mama. Tai buvo galimai apie 8.00 val. Jie visi įkalbinėjo V. vykti gyventi pas mamą, tačiau V. atsisakė važiuoti tuojau pat ir pasakė, kad pas mamą važiuos pati po poros valandų. Po to V. R. su V. mama išvažiavo, V. liko jo namuose, o jis išvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholio. Namų nerakino, nes nerado rakto, nuo durų buvo tik vienas komplektas raktų, norėjo užrakinti V. namie, bet jam nepavyko, nes raktų nebuvo. Jiems išvažiavus į parduotuvę V. liko namie. Išvažiavo galimai prieš 10.00 val., tikrai ne anksčiau, nes nuo 10.00 val. yra prekiaujama alkoholiu. Nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kur laukė autobuso. Kažkuriuo metu pamatė, kad į stotelę atvažiavo automobilis juodos spalvos, universalo tipo, markės nežino. Automobilio valstybinių numerių jis nežino. Stotelėje buvo V. R. ir R. Z., buvo daugiau žmonių, bet kas jis neatsimena. Iš to automobilio matė, kaip išlipo D. P., jis išlipo iš galo. Automobilyje buvo ir daugiau žmonių, kiek nežino, tačiau, kaip ir minėjo anksčiau, pastarieji iš mašinos neišlipo. D. priėjo prie jo ir nieko nesakydamas vieną kartą kumščiu, kurios rankos pasakyti negali, trenkė jam į dešinę veido pusę, smūgis jam buvo labai netikėtas. Po šio smūgio jis parkrito ant žemės ir D. abiejų rankų kumščiais bei kojomis toliau mušė jį per veidą, visą laiką bandė pataikyti į tą pačią dešinę veido pusę. Po kelių smūgių į veidą, spirdavo koja, po ko vėl smūgiuodavo kumščiais į veidą. D. abejomis rankomis jam sudavė ne mažiau 10 smūgių į dešinį skruostą. Kojomis spardė į krūtinės ląstą, spyrė apie 5 kartus. Tiksliai nurodyti smūgių skaičiaus negali, nes tikrai neskaičiavo. Visi jam suduoti smūgiai labai stiprūs ir sukėlė labai didelį skausmą. Po to D. tiesiog nustojo jį daužyti ir nuėjo į prieš tai minėtą automobilį ir išvažiavo. Po to, kai jį sumušė, grįžo namo. Po šio įvykio jam ištino dešinė veido pusė. Skaudėjo dešinės pusės šonkaulius. Į policiją ir medikus nesikreipė, nes nemėgsta skųstis. Galimai tą dieną jau po sumušimų vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliai nepamena, nes tos dienos įvykiai yra susipainioję galvoje. Dienos metu jam paskambino D. sūnus M.. Iš kokio telefono numerio skambino, nurodyti negali, nes jo telefono atmintis saugo tik kelių dienų skambučius ir atkurti, kas jam skambino įvykio dieną, jis negali. M. pokalbio metu jam grasino su juo susidoroti, taip pat telefono ragelį M. buvo perdavęs kitam asmeniui, kuris taip pat jam sakė, kad jį užmuš. Antrojo vyro balsas buvo jaunas, tikrai kalbėjo ne D., nes D. balsą jis pažįsta. Įtaria, kad tai galėjo būti kitas D. sūnus, kurio vardas galimai P.. Kadangi rakto nuo namų per visą dieną taip ir nerado, negalėjo nakčiai užrakinti durų. Po to, tos pačios dienos vakarą, galimai tarpe nuo 22.00 val. iki 22.30 val., į jo namus įbėgo D. P., jam iš paskos įbėgo M. P. ir dar vienas asmuo, tačiau jo veido pamatyti nespėjo, daro prielaidą, kad tai galėjo būti tas pats P.. Jis tuo metu buvo tualete, šlapinosi. Net nespėjo užsisegti kelnių, kaip pajuto smūgį į dešinės pusės skruostą. Šį smūgį jam sudavė D. kumščiu, po ko pargriovė jį ant žemės. Kojos liko tualeto patalpoje, o galva prieškambaryje. Po to prasidėjo D. ir M. smūgiai kumščiais ir kojomis į dešinės pusės veidą ir šonkaulius. Susidarė toks įspūdis, kad D. tikslingai mušė jį į tą pačią veido pusę, kad sulaužyti kaulus. Po to, kai jį pargriovė, negali konkrečiai pasakyti, kiek ir kokius smūgius sudavė D. ir kokius ir kiek smūgių sudavė M., kadangi jie jį mušę ir spardė vienu metu. Ar trečias vaikinas sudavė kokius smūgius, pasakyti negali, nes nematė. Pradžioje tik dengėsi veidą rankomis, tačiau galiausiai nuo jam suduotų smūgių gausos pajuto prarandantis sąmonę ir jau nebesigynė. Kiek jam buvo suduota smūgių rankomis ir kojomis, pasakyti negali, bet tikrai nemažiau 40 smūgių. Mano, kad buvo daužomas ir spardomas kelias minutes. Ir dviejų žmonių vienu metu. Šio įvykio metu namuose, pirmame aukšte, buvo V., o antrame aukšte R. Z.. V. tikrai turėjo matyti įvykį, bet kaip ir minėjo, ji yra mirusi, o ar R. Z. matė ką nors, pasakyti negali. Nors jam R. Z. sakė, kad neva nieko negirdėjo ir nematė. Nuo patirtų smūgių galiausiai neteko sąmonės. Kai atsigavo, matė, kad namuose V. jau nebebuvo, kur buvo R. Z. nežino, nes sunkiai gaudėsi aplinkoje. Kas iškvietė GMP neprisimena. Nori paaiškinti, kad ant kaimyno namo yra vaizdo stebėjimo kameros ir kaimynas jam jau yra ištraukęs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas automobilis, kuriuo minėti trys asmenys atvyksta į jo namus. Taip pat vaizdo įraše matosi, kaip asmenys išvažiuoja. Matosi, kaip M. nusivaro iš jo pavogtą dviratį. Dviratis stovėjo po langu. Dviratį prieš kelis metus pirko iš kaimyno už 100 Eur. Taip pat nori paaiškinti, kad kitą dieną po įvykio R. Z. atnešė jo namo durų raktą ir pasakė, kad raktą jam paprašė perduoti V. R., kuris neva raktą rado prie jo namų besimėtantį ant žemės, kas jam pasirodė labai keista. Daro prielaidą, kad minėtą raktą V. R. galėjo paimti dar įvykio dieną anksti ryte, kai buvo atvykęs į jo namus 5.30 val. ryto. Galimai tam, kad D. galėtų netrukdomas patekti į jo namus ir su juo susidoroti už tai, kad V. slepiasi nuo D. pas jį (1 t., b. l. 156–160).

Liudytoja P. L., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad gal kelios dienos iki 2023 m. birželio 3 d. pas ją į namus atėjo jos mamos V. L. buvęs draugas V., pavardės neprisimena, kartu su jos močiute, tai yra, V. L. mama. V. pasakė, kad V. L. kažkur geria, kad ji važiuotų ir kažką su savo mama darytų. Po kelių dienų paskambino mamos sugyventinis D. P. arba ji jam, nepamena. D. pasakė, kad žino, kur geria jos mama. Kadangi pas ją (P. L.) tuo metu svečiavosi draugė A. O., o ji buvo su automobiliu, jos abi nuvažiavo iki D. namų. Buvo jau vakaras. A. vairavo, jos automobilio markė yra „Audi“. Į automobilį įsėdo D. ir M. P., kelią rodė D.. Nuvažiavo, kaip vėliau paaiškėjo, iki V. M. namų. Iš automobilio išlipo jie visi, įėjo į kiemą pro vartelius. Ji nesižvalgė, neatkreipė dėmesio, ar kieme buvo dviratis. Kas po ko užėjo į namą, nepamena. Ji iš karto nuėjo link mamos, visi kiti trys liko koridoriuje. Kažkuriuo momentu D. stovėjo prie jos (P. L.), vaizdo įraše tai matosi. Filmavo, nes norėjo po to mamai parodyti, kaip ji atrodo, kaip elgiasi. Girdėjo iš koridoriaus riksmus, kas ką konkrečiai sunku pasakyti, pamena, kad A. šaukė, kad baigtų, užteks mušti, kad nespardytų, po to A. atėjo pas ją į kambarį ir pasakė „važiuojam“. Ji (P. L.) buvo susikoncentravusi į mamą, muštynių veiksmų nematė. Išeinant ji nematė, kaip atrodė V. M.. V. L. paliko. Jie visi keturiese išvažiavo. M. A. ir jai sakė, niekam nepasakotų apie situaciją. M., jam paprašius, pavežė iki (duomenys neskelbtini) stotelės, o D. parvežė namo. Ji su A. grįžo namo. A. pasakojo, kad V. M. sumuštas, suspardytas, joms pasidarė neramu, be to, ten likusi mama, todėl paskambino tetai, mamos seseriai R. P., ir visos trys vėl nuvažiavo į V. M. namus. Durys buvo užrakintos, V. M. sakė, kad niekam durų neatidarys, todėl jos iškvietė policiją. Pareigūnai vos ne vos prisibeldė. Duris atidarė V. M., jis buvo neblaivus, visas labai ištinęs, ypač viena veido pusė. Policija paklausė ar reikia medikų, V. atsakė, kad ne, bet pareigūnai įkalbėjo ir iškvietė greitąją. V. M. pasakojo, kad jį sumušė M. P., apie D. nekalbėjo.

Liudytoja P. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 30 d. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. metu mamos V. L. sugyventinis paskambino jai ir pranešė, kad jos motina kažkur geria, nurodė galimą jos buvimo vietą ir pasiūlė jai jos ieškoti. Pasakė maždaug kur ji randasi. Ji su drauge A. nuvažiavo iki D. namų, namuose buvo M., jis buvo neblaivus. Ji su D., M. ir A., A. automobiliu „Audi“, valstybinių numerių nežino, nuvažiavo iki namo, kur buvo mama. Užėjo į namą, mama miegojo, ji buvo nuoga, ant kūno matė kelias mėlynes, jos buvo ant šono, kojos, jos ją prižadino, mama pabudo, buvo ištinusi. Veidas buvo išburkęs, bet mano, kad nuo nuolatinio gėrimo, kraujosruvų ant veido nematė. M. su D. žodžiais užsipuolė namuose buvusį vyrą, jo vardo nežino, šaukė ant jo, ar sudavė kokius smūgius, nežino, ji koncentravo dėmesį į mamą. O jie stumdėsi prie WC. Jos draugė A. sakė einam greičiau, nes ji nenori ten būti. Kadangi su mama šnekėti buvo beprasmiška, ji su A. išėjo. M. jai su A. pasakė niekam nesakyti, kad ji su jais buvo. Ji jo bijo, jis neprognozuojamas, labai agresyvus ir ji bijodama jo pirmoje apklausoje šios aplinkybės nenurodė. Po kelių akimirkų išėjo ir D. su M.. M. jų paprašė nuvežti jį pas P., kur jis tuo metu buvo netoli (duomenys neskelbtini) stotelės. Nuvežė D. namo. Su A. grįžo pas ją namo (2 t., b. l. 130–134).

Liudytoja R. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad paskutinį kartą V. matė 2023 m. birželio 3 d. Buvo grįžusi po darbo, kai paskambino dukterėčia P. L., V. L. dukra, ir paklausė, ar gali kartu su ja važiuoti į gal 500 metrų nuo jos esantį gyvenamą namą, nes ten yra V. L.. Kaip V. ten atsidūrė, jai nežinoma. Vyko trise, ji, P. ir P. draugė. P. sakė, kad prieš tai buvo nuvažiavusi ten su D. ir M. P.. Taip pat P. atsiuntė video, kur matyti, kad P. stovi prie V., sako, į ką ji panaši, o fone girdisi, kad vyksta muštynės. Atvykus prie namo, durų niekas neatidarė, pavyko įeiti tik atvykus iškviestai policijai. Nepamena, ar sklypas buvo aptvertas. Name buvo labai sumuštas vyras, kaip vėliau sužinojo, V. M.. V. buvo stipriai neblaivi, gulėjo nuoga, ant jos veido mėlynių nebuvo, tik ant kojų ir peties. Paklausus, kas sumušė, V. nieko neatsakė. P. L. ją aprengė, o policija išvežė į blaivyklą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. P. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 13 d. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 21.00 val. jai paskambino dukterėčia P. (V. dukra), pasakė, kad V. yra soduose, kad ji pas kažkokį vyrą. Ji pasakė, kad ji su drauge A. O. važiuoja ten jau antrą kartą, ji pasiprašė su jomis kartu. Atvažiavo į vietą, į duris neprisibeldė, bet viduje girdėjo balsus. Tada iškvietė policiją, su policija įėjo į namą, namuose be V. buvo dar vyras, ji jo nepažįsta, tačiau jis buvo labai stipriai sumuštas, jo veidas buvo „kvadratinis“, jei ir pažinotų, tai dėl sumušimų tikriausiai neatpažintų. Pakeliui važiuojant P. jai papasakojo, kad kelias valandas prieš tai, tai galėjo būti apie 19.00 val., su drauge A., M. ir D. P. važiavo ieškoti V., kur ji buvo, nurodė D.. Ten D. su M. sumušė tą vyrą, pas kurį gyveno V.. P. jai parodė vaizdo įrašą, kuriame girdima, kaip vyras mušamas. Vaizdo įrašą pateiks pareigūnams, turi jį savo telefone (2 t., b. l. 188–193).

Liudytojas R. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet 2023 m. birželį, gyveno pas V. M., nes susipyko su sugyventine J., smarkiai vartojo alkoholį, kelias naktis miegojo stotelėje, kol pasikvietė pas save V. M.. Pas V. M. miegodavo antrame namo aukšte. Pamena, kad pas V. M. nakvojo V. L.. Kokiomis aplinkybėmis ji ten atsidūrė, nesiaiškino, V. pati jam nepasakojo. Visi kartu vartojo alkoholį. Kol V. gyveno pas V. M., ant jos jokių sužalojimų nematė. V. M. sužaloto taip pat nematė. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus 2023 m. liepos 5 d. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. Z. nurodė, jog parodymus skaitė, pasirašė. Tyrėja viską užrašė teisingai, tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojas R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 5 d. parodė, kad 2023 m. birželio pradžioje laikinai gyveno pas V. M., kadangi susipyko su savo sugyventine ir išėjo iš jos namų. Visą laikotarpį, kiek gyveno pas V. M., jie vartojo alkoholinius gėrimus, praktiškai kasdien. Jis gyveno antrajame V. M. namo aukšte. Kažkurią dieną, datos nurodyti tiksliai negali, į V. M. namus vienai nakčiai pernakvoti buvo pasiprašiusi V. L., kuri šiai dienai jau yra mirusi. V. pas V. M. liko ilgesniam laikotarpiui nei planavo. Atsimena, kad kažkurią dieną, tiksliai datos pasakyti negali, į V. M. namus buvo atvažiavusi V. mama kartu su V. R.. Apie tai, kad tą pačią dieną, kai V. mama buvo atvažiavusi į V. M. namus, V. M. buvo sumuštas autobusų stotelėje, nieko nežino, to nematė, galimai buvo pas V. M. namuose, miegojo, nes kaip ir minėjo, su V. M. kasdien gėrė, bijo suklysti, kadangi tuo laikotarpiu gėrė be sustojimo ir painioja dienas ir įvykių sekas. Tos pačios dienos vakare pabudo ir nusileido į pirmą aukštą. Ėjo į tualetą, pamatė V. M., kuris sėdėjo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių. V. M. veidas buvo sumuštas ir labai ištinęs. Ant grindų matė kraujo lašus. Paklausė, kas nutiko, o V. M. jam pasakė, kad į namus buvo įbėgęs D. P., M. P. ir dar vienas vyras, kurio tuo metu V. M. neįvardino, ir jį sumušė. Kadangi dar buvo girtas, tiksliai nepamena, ar jis iškvietė GMP ar kažkas kitas. Jis nematė ir negirdėjo, kaip V. M. mušė namuose, nes girtas miegojo viršuje, dėl to apie tos dienos įvykius nieko papasakoti negali. Atsimena, kad kažkurią dieną, galimai jau po įvykio, tiksliai neprisimena dėl girtumo, būdamas rajone, galimai buvo kartu su V. M., sutiko V. R., kuris jam padavė V. M. namų durų raktą (2 t., b. l. 169–172, 175-179).

Liudytoja J. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji nevaikšto, yra neįgali, žino apie įvykius tiek, kiek kiti jai papasakoja. 2023 m. birželio mėnesį jos sugyventinis R. Z. buvo išėjęs iš namų po konflikto, nebendravo, net nesiskambino. Iš gandų žino, kad R. tuomet gyveno pas D. per porą gatvių nuo jos. V. M. nepažįsta, tik žino, kad jo pravardė „A.“. Apie V. L. mirtį nieko nežino, tik faktą, kad ji mirė. Apie tai pranešė jai paskambinęs D. P.. V. L. paskutinį kartą matė pora dienų prieš jos mirtį, neatsimena ko buvo užbėgusi. Mėlynių ant jos veido nepastebėjo, V. buvo su akiniais nuo saulės. Kai V. ateidavo pas ją su D. P., bendravo gražiai, D. ją „(duomenys neskelbtini)“ vadino.

Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 27 d. parodė, kad yra neįgali, gyvena protokole nurodytu adresu. Visiškai nevaikšto jau tris metus. Iš namų visiškai neišeina. Juda tik vežimėlio pagalba. Apie V. L. mirtį nieko nežino, nes kaip ir minėjo, niekur negalėjo išeiti. Iki mirties ją pažinojo, tačiau kai ji pradėjo gyventi su D., su ja bendrauti nustojo, jei ateidavo, tai tik su D.. Ji nepažįsta asmens vardu V. M., žino tik asmenį pravarde „A.“, galimai tai jis. Žino tik tiek, kad gyvena kažkur gretimuose soduose, su juo ji nebendrauja, matė tik kelis kartus. Apie tai, kad jis buvo sumuštas, ji nieko nežino. R. Z. buvęs jos sugyventinis, su juo seniai nebendrauja, su juo negyvena nuo praeitos vasaros. Kai jis išėjo iš jos namų, nebendrauja (3 t., b. l. 49–50).

Liudytoja A. O., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. yra jos geriausios draugės, P. L., mama. V. gyveno su savo motina, netoli P., vėliau pas D. P.. Dienos nepamena, bet anksti ryte, gal penktą ar šeštą valandą ryto (ji buvo likusi nakvoti pas P. su mažamečiu sūnumi) išgirdo beldimą į duris. Ji negirdėjo pokalbio, bet P. sakė, kad kažkoks vyras, jo vardo nepamena, bet iš V raidės, atėjo su jos močiute, V. L. mama, ir sakė, kad reikia pagalbos V.. Negirdėjo, kad tas vyras būtų kvietęs P. važiuoti kartu, P. taip pat taip nesakė. Močiutė serga (duomenys neskelbtini), ji nebūtų gebėjusi parodyti, kur yra V.. P. nevairuoja, automobilio neturi. Ji (liudytoja) turi, bet buvo ankstus rytas, negalėjo palikti vienų mažų vaikų, savo sūnaus ir P. dukters, ir važiuoti ieškoti V., be to, su V. dažnai kas nors atsitikdavo, todėl nesureikšmino, kad tai skubu, nuėjo miegoti. Nepamena tiksliai ar tos dienos vakare, ar kitą dieną važiavo iki D.. D. sakė, kad žino, kur V. gali būti. Į jos vairuojamą automobilį įsėdo D., jo sūnus M.. D. rodė kelią, sakė kur sukti, atrodė, kad žino konkrečiai, kur reikia važiuoti. Sustojus prie namo, visi keturiese, D., M., P. ir ji, išlipo. M. atidarė kiemo vartelius, o namo duris, kas atidarė, D. ar M., nepamena. Prie namo dviračio nepastebėjo. Tik įėjus į namą, pamatė besišlapinantį nepažįstamą jai vyrą, tualeto durų gal nebuvo arba jos buvo atidarytos, nepastebėjo. Ar spėjo vyras atsisukti, ar buvo jo veidas sužalotas, nebepamena, bet D. įėjęs tam vyriškiui iškart vieną kartą smogė ir nuėjo į kambarį, kur jau buvo užėjusi P.. Ten sėdėjo V., ji buvo girta, nuoga, sužalojimų ant jos nematė. Arti priėjusi nebuvo, per gal per tris žingsnius. Buvo nejauku, ji pasuko link išėjimo, o tuo metu M. spardė tą vyrą, iš pradžių jam trenkė, o po to gulintį spardė. Spardė ne vieną ir ne du kartus, apie dešimt minučių, pas žmogų kraujas bėgo, ji rėkė. Yra byloje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame girdisi, kad ji rėkia M., kad baigtų, o P. – kad eitų iš čia. Jos ištempė M., D. irgi kartu išėjo, atsisėdo visi keturi į automobilį, M. išleido tiksliai nepamena kur, o D. parvežė į jo namus. Jos grįžo pas P., o praėjus gal valandai ar ilgiau, nepamena kiek tiksliai, su P. nusprendė, kad reikia važiuoti atgal, kadangi liko P. mama ir sumuštas žmogus. Pasikvietė P. tetą R. ir trise vėl nuvažiavo iki to paties namo. Varteliai buvo atidaryti, bet beldžiant namo durų niekas neatidarė, todėl iškvietė policiją. Pareigūnai sakė atidaryti arba lauš duris, tuomet vyras duris atidarė, jo galva buvo ištinusi – „keturguba“. P. mamą policija išvežė į blaivyklą.

Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji juos patvirtino, prašė jais vadovautis, paaiškino, jog įvykio aplinkybes tuomet prisiminė geriau (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Papildomai paaiškino, jog tą aplinkybę, kad buvo atėjęs pas P. kažkoks vyras su močiute ir sakė, kad reikia pagalbos V., nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo šoke. Pasakoja, ką pamena. P. vaiką pas V. ir D. pasisvečiuoti vežė gal du ar tris kartus, kai jie buvo blaivūs. Sumuštą V. matė ne kartą. Kai V. ateidavo pas P. prašyti kavos, sakydavo, kad grįžo pas mamą, P. močiutę, iš D., o pas ją kavos nėra, ir visada būdavo su mėlynėmis. Vieną kartą sakė, kad M. mušė. Kai V. nebeliko, žmonės, kurių neįvardins, nes nepažįsta, kalbėjo, kad D. mušė V., kad matė, kaip D. ir M. ją tempė už plaukų per miškelį iš stotelės.

Liudytoja A. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 3 d. parodė, kad ji yra P. L. draugė, kurios mama V. L. gyveno su D. P.. 2023 m. birželio 3 d. ji buvo pas P. namie ir jai paskambino D.. Pasakė, kad reikia gelbėti jos mamą, nes ji kažkur išėjo. Jos su P. apie 19.00–20.00 val. su jos automobiliu „Audi A4“, sedano tipo, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki D. namų, į automobilį atsisėdo D. ir M., nurodė kelią, kur važiuoti – sakė, čia į dešinę, čia į kairę. Ir tiesiu taikymu nuvežė jas prie vieno namo, kur D. su M. išlipę iš automobilio puolė prie vartelių, jos su P. iš paskos. Durys buvo neužrakintos, vartelius taip pat atidarė pats D.. Pamatė WC patalpoje, durų ten nėra, šlapinantis vyrą. Vyras buvo jau stipriai sumuštu veidu. D. vyrui įbėgęs trenkė kumščiu į veidą. Tuomet D. su P. nuėjo pas V.. Vyras vinguriuodamas pradėjo eiti iš WC, M. pribėgo prie minėto vyro, trenkė jam smūgį į veidą, tuomet grįžo atgal D., trenkė vėl vyrui į veidą, vyras pargriuvo, D. vėl grįžo prie V., o M. puolė vyrą išėjusį iš WC, pradėjo jį spardyti kur papuolė, į pilvą, į krūtinę, pradėjo ant jo šokinėti, kiek smūgių sudavė, nežino, bet labai daug, spardė nuolat apie 10 min. Jai prasidėjo isterija, pradėjo stipriai verkti, traukė M. į lauką, buvo išvedusi bent du kartus, bet jis vis tiek grįždavo atgal ir spardydavo gulintį ant žemės vyrą, vyras pasruvo krauju, buvo visas kruvinas. Ji peržengė minėtą vyrą, ėjo prie P., norėjo, kad jos važiuotų iš ten, jai buvo labai baisu. M. tuo metu vis dar spardė vyrą, ji atitraukė jį nuo jo ir vėl išvedė M. į lauką. Ji nufilmavo vyrą po M. sumušimo, kai jau buvo atsikėlęs, vaizdo įrašus pateiks. Paskui išėjo P. su D.. Jie atsisėdo į jo automobilį ir išvažiavo. Joms su P. buvo labai baisu, labai neramu, nes paliko M. su D. sumuštą vyrą, pasitarusios, po kelių valandų, pasikvietė kartu važiuoti P. tetą R. bei nuvažiavo atgal. Jos rado užrakintas duris. Beldė, durų niekas neatidarė. Tai buvo 23.11 val., nes iš jo telefono buvo skambinta 112. Atvažiavo policijos pareigūnai, su pareigūnais užėjo namo, jie pamatę sumuštą vyrą – jis jiems papasakojo, kad D. jį sumušė iš ryto stotelėje, o vėliau vakare D. ir M. namie, pareigūnai iš karto iškvietė jam greitąją, nes jis atrodė baisiai, galva buvo „kvadratinė“ – ištinusi. Aš labai dažnai mačiau V. sumuštą, bet ji niekada nesakė, kad ją kažkas sumušė, sakė, kad nukrito. Vėliau po laidotuvių visi kaimynai pradėjo kalbėti, kad V. nuolat mušė D. (3 t., b. l. 38–41).

Liudytojas V. N. (V. N.), apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad M. ir D. P. yra jo kaimynai. Tiksliai nepamena kada, bet gali būti 2023 m. vasarą, keitė draugo automobiliui ratus ir pamatė einantį visą sudaužytą V. M.. Užkalbintas V. papasakojo, kad, D. jį sumušė, bet jo pasakojimas buvo „įdomus“, t. y. vieną kartą sakė, kad stotelėje, kitą kartą – kad iš autobuso jį išstūmė. Jis (V. N.) V. pasakė, kad gavo už savo žodžius kaip visada, nes girtas visada ant visų rėkauja, visokiais žodžiais vadina, kabinasi. V. M. pasakojo, kad D. P. buvo atėjęs į namus, duris išspyrė, dėl ko nesakė. V. M. veidas tuomet buvo su kraujosruvomis, su žandikauliu kažkas buvo – labai sunkiai kalbėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. N. parodymus (PK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (3 t., b. l. 12–14), jis nurodė, kad juos tvirtina iš dalies, patikslina, kad kai pamatė V., keitė ratus, gal pareigūnams ne taip pasakė. Pareigūnams sakė, kad iki to buvo nuvažiavęs pas V., bet niekas durų neatidarė, matyt ne taip užrašė, o jis neskaitęs pasirašė po apklausos protokolu. Pareigūnai jį painiojo, už žodžių traukė. Pareigūnams sakė, kad V. jį įvėlė į šį reikalą, jis tik pakalbėjo su žmogumi ir viskas, o dabar į teismą reikia atvažiuoti. Dėl parodymų, kad V. pasakė, kad pasisaugotų D., paaiškina, kad pasakė šiaip, kad nelįstų, kur nereikia, liežuvį už dantų laikytų. Negali sakyti, kad D. P. keršija žmonėms, kurie nelaiko liežuvio už dantų, taip pasakė tiesiog, kad nelįstų, nes gautų dar kartą. Nėra buvę, kad D. ką nors dar kartą muštų. Kiek ir jo (liudytojo) tėvai bendrauja su D., niekada nėra buvę piktumų, kivirčų, žmogus kaip žmogus.

Liudytojas V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. parodė, kad jis pažįsta gretimose sodų bendrijose gyvenančius D. P. ir V. M.. Vasaros pradžioje, kada tiksliai nepamena, iš soduose sklindančių paskalų išgirdo, kad sumuštas V. M., nusprendė nuvažiuoti pas V. namo ir pasiaiškinti, kas jam atsitiko. Atvažiavęs pas jį namo, pamatė, kad V. sumuštas, jis jau buvo po ligoninės. Jis pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ (D. P.) jį sumušė autobuso stotelėje, o vėliau tą patį vakarą įsiveržė į V. namus su savo sūnumi M. P., bei jį stipriai sumušė. Po poros dienų jis nuėjo pas D. P. namo. Pakvietė D. į kiemą pakalbėti. Paklausė, kas per nesąmonės rajone darosi. D. pasakė, kad V. jį pasiuntė „na...“ (necenzūrinis žodis), dėl to per galvą ir gavo (3 t., b. l. 12–14).

Liudytojas V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad metus laiko nuolat vartojo alkoholį, todėl nieko negali papasakoti apie nagrinėjamą įvykį. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (PK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), juos patvirtino iš dalies. Paaiškino, kad vieną sykį stotelėje, D. P., kai išlipo iš „BMW“, stumdėsi su V. M., V. buvo nukritęs ne vieną kartą. Laikas 2023 m. birželio 3 d. įvykio nurodytas teisingai – po 10.00 val. Jis nusipirko alaus, už stotelės stovėjo ir gėrė. Netvirtina parodymų toje dalyje, kad kitą dieną sutiko sumuštą V. ir jis pasakojo, kad jį D. P. sumušė ir namie. Po apklausos protokolu parašas jo, bet jis buvo apklausiamas girtas, pasirašė greičiau, kad vėl galėtų eiti gerti. Dėl rakto gali paaiškinti, kad kai V. L. jam paskambino, kad parvežti namo iš V. M., jis atvažiavo, rado juos apgirtusius, V. jį siuntinėjo, atsisakė važiuoti. Tuomet jis pagalvojo, kad gal V. paklausys motinos. Išvažiuodamas paėmė raktą nuo V. M. laukinių durų, kad jie girti neužsirakintų ir jis atvežęs motiną galėtų patekti į vidų. Tą dieną apie raktą pamiršo, perdavė vėliau R. Z..

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2023 m. birželio 3 d. apie 10.00 val. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nepasakys, apsipirkti. Apsipirkęs apie 11.00. val., atėjo į viešojo transporto stotelę, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Stotelėje buvo jam iš matymo pažįstamas V. M.. Pažįsta V. jau daug metų, niekada neturėjo jokių konfliktų. V. buvo blaivas. Kaip suprato, V. laukė autobuso. Jiems būnant stotelėje, pro stotelę pravažiavo ir netoliese sustojo juodas „BMW“ automobilis, penkto modelio, universalas. Automobilio valstybinio numerio neįsidėmėjo, nes jam buvo neaktualu. Matė, kad automobilyje sėdėjo trys vyrai. Kas sėdėjo už vairo ir priekinėje keleivio pusėje, nematė, kadangi kaip ir sakė, automobilis sustojo jau pravažiavęs stotelę. Minėtam automobiliui sustojus iš užpakalinės keleivio vietos išlipo D., tikslios pavardės nežino, galimai P.. D. maždaug (duomenys neskelbtini) metų. D. priėjo prie V. ir be jokių paaiškinimų, nesakydamas nė žodžio, pradėjo mušti V.. Jis stovėjo šalia, bet D. su juo net nepasisveikino, nors jie taip pat yra pažįstami, kadangi gyvena tame pačiame rajone. Pradžioje D. ne mažiau 3–4 kartų kumščiais sudavė V. į veidą. V. nukritus ant žemės, D. pradėjo V. spardyti kojomis per šonus, kiek kartų tiksliai spyrė, negali pasakyti, bet mano ne mažiau 5 kartų. Po ko D. apsisuko ir nuėjo į anksčiau minėtą automobilį, atsisėdo ir išvažiavo. Jis į konfliktą nesikišo, nes viskas vyko labai greitai ir nenorėjo turėti problemų. V. sąmonės praradęs nebuvo, šiek tiek pagulėjo ant žemės, po ko atsikėlė ir nuėjo į parduotuvę, o jis sulaukęs autobuso išvažiavo namo. Kiek žino, konfliktas tarp D. ir V. kilo dėl moters – V. L.. Su D. gyveno moteris vardu V. L., ji buvusi jo sugyventinė, su ja gyveno iki D.. Kiek žino, V. susipyko su D. ir išėjo pas V., kur jie kartu girtavo ir pastaroji ten nakvojo kelias naktis. Jis pas V. buvo atvažiavęs su V. motina ir jos kaimynu, bandė įkalbinti ją važiuoti namo, bet ji nesutiko. Kitą dieną toje pačioje jau minėtoje parduotuvėje sutiko V., kuris buvo labai stipriai sumuštas. Visas jo veidas buvo ištinęs ir pamėlęs. V. papasakojo, kad po konflikto stotelėje, į V. namus atvyko tas pats D. ir dar du vyrai ir namuose visi trys vyrai jį sumušė. Uždavus tyrėjui klausimą, ar jis ėmė V. namų raktą, atsako, kad kaip ir minėjo, nuolat vartoja alkoholį, jis neatsimena, kaip buvo su raktu, tikrai nenori meluoti (3 t., b. l. 3–6, 7–10).

Liudytojas V. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad pažįsta D. P. ir V. M.. Girdėjo, kad tarp jų yra įvykę kažkokie konfliktai, tačiau nematė, tą dieną buvo išvykęs, dirbo, dienos tikslios nepasakys. Girdėjo, kad įvyko muštynės stotelėje, bet nesakė tarp ko. Tarp ko įvyko muštynės nesakė tie, kas tas muštynes matė. Kaimynai papasakojo, tiesiog girdėjo, kad gandai ėjo ir viskas, neatsimena, kas pasakojo. Apie minėtas muštynes su D. P. nebendravo.

2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas dviejų aukštų medinis ir plytinis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo teritorija yra dalinai aptverta. Įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, namo durys yra medinės su vidine spyna, kuri nėra pažeista. Patekus į namą, pro duris tiesiai yra mediniai laiptai į antrą aukštą, iš kairės pusės tiesiai yra virtuvės bei tualeto patalpa, kairiau yra patalpa Nr. 1, kur iš kairės pusės ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, braukiant sterilios vatos tamponėliu, suvilgius „Salicilo“ spiritu, buvo paimta nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės bei įdėta į voką Nr. 1. Už stalo, patalpos gale yra lova, aplinkui stalą prie sienų stovi baldai. Pakilus į antrą namo aukštą laiptais, antrame aukšte yra dvi patalpos. Namo vidus bei lauko teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 62–73).

2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, autobusų stotelė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra žiede, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus autobusų stotelę, kraujo pėdsakų teritorijoje nenustatyta. Stotelė vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (1 t., b. l. 56–61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1807/2023 (01), remiantis V. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, nustatyta:

1. V. M. nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešinio III šonkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniajame skruoste, dešiniajame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose. Sužalojimai padaryti, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 4 d. Sužalojimai visumoje dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešinio III šonkaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Nustatyti sužalojimai veide ir dešiniojo III šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu.

3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau dviem į veidą, ne mažiau trimis į krūtinę, mažiausiai vienu į nugarą, ne mažiau dviem į žastus.

4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui.

5. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

6. V. M. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių, bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu (1 t., b. l. 98–99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1808/2023 (01) nustatyta:

1. V. M. nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešinio III šonkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniajame skruoste, dešiniajame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose. Sužalojimai padaryti, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 3 d. Nepakanka duomenų patvirtinti 2023 m. birželio 11 d. įvykusio traumavimo fakto.

2.–5. Atsakyta išvados 1-ame punkte (1 t., b. l. 174–175).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2616/2023 (01), remiantis V. M., gim. (duomenys neskelbtini), SI Nr. G 1807/2023 (01) ir SI Nr. G 1808/2023 (01) duomenimis, nustatyta:

1. V. M. nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešinio III šonkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniajame skruoste, dešiniajame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose. Sužalojimai padaryti, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 3 d. Sužalojimai visumoje dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešinio III šonkaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. birželio 3 d. nurodomo įvykio metu ir nėra galimybės išskirti detalesnio tos paros metu padarytų sužalojimų laiko.

3. Atsakyta išvados 2-ame punkte.

4. Nepakanka turimų duomenų, kad patvirtinti 2023 m. birželio 11 d. įvykusio pakartotinio traumavimo faktą po 2023 m. birželio 3 d. įvykio.

5. Nustatyti sužalojimai veide ir krūtinėje galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu, tikėtina 2023 m. birželio 3 d. įvykių metu.

6. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau dviem į veidą, ne mažiau trimis į krūtinę, mažiausiai vienu į nugarą, ne mažiau dviem į žastus.

7. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui.

8. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 179–180).

2024 m. kovo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Video1“.

Apžiūrint vaizdo įrašą pavadinimu „Video1“ nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 1 min. 31 sek. Vaizdo įraše girdima, jog P. L. (V. L. dukra) klausia V. L.: „Tu taip atrodai?“ Vaizdo įraše matoma, jog V. L. judesiai yra nekoordinuoti, moteris prisidengusi tigrinio rašto pledu. Fone girdimi grumtynių, smūgių garsai ir moters riksmas „D., išeik!“. Fone girdimi šūksniai, vyriški ir moteriški balsai. M. P. fone atsako: „Nebijok, niekas nieko nemuša“. Mobiliojo ryšio telefono kamera atsukama į stalą, ant kurio matomi įvairūs buteliai, šiukšlės, pažeista bendra tvarka. Tuo pačiu metu girdimas M. P., kuris sako: „Biški nukrito žmogus“.

V. L. suglaudusi rankas sako – „Baik, baik, baik“.

V. L. atsako – „Aš ne tavo mama“.

V. L. – „Tu ne mano mama“.

V. L. – „Tu mano mama?“

Fone girdimas V. M., kuris sako „Oj bl... (necenzūrinis žodis), eik tu na... (necenzūrinis žodis)“ ir tuo pačiu metu girdimi smūgių garsai.

V. L. – „Tu ne P.“.

Toliau fone girdimi smūgių garsai ir M. P. sako: „Skauda? Tau taip skaudės, gaidy tu joba... (necenzūrinis žodis)“.

Fone girdimi žodžiai: „Aš tau padarysiu svolačiau kur... (necenzūrinis žodis) (M. P.)“

V. L. – „Ką?“

V. M. – „O bl... na..... (necenzūriniai žodžiai)“

P. L. – „Ką tu darai, tu pažiūrėk į ką tu panaši“.

D. P. – „Nu ką, šliundra? (sako V. L.)“ ir vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 194–195).

2024 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai pavadinimais „IMG_7725“, „IMG_7726“, „IMG_7727“.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „IMG_7725“ yra 13 sek. trukmės. Apžiūrint vaizdo įrašą matoma, jog V. L. sėdi ant sofos-lovos, galimai nuoga, prisidengusi medžiaginiu pledu. Matoma, kad minėtos moters judesiai yra nekoordinuoti, kalba nerišli. Kairiau jos matomas stovintis vyras, kurio judesiai taip pat nekoordinuoti, kalba nerišli.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „IMG_7726“ yra 23 sek. trukmės. Apžiūrint vaizdo įrašą matoma, jog kairėje stovi nukentėjusysis V. M., stipriai sumuštu veidu. Sužalojimai matomi dešinėje ir kairėje veido pusėje. Dešinėje pusėje, po akimi ir ant skruosto matomos hematomos. V. M., dešinės rankos delną prideda prie dešinio veido skruosto ir nurodo – „Ne akis sužalota, o kažkas tai va čia“. V– M. – „Tai keturiese, su kojom, ten viską bl... (necenzūrinis žodis). Nesitikėjau bl.., (necenzūrinis žodis), atėjo, įsilaužė, du, du, du, nieko nesupratau, nespėjau net „atsičiūhinti“, kas čia buvo.“ Dešiniau V. M. matoma V. L. ir jos dukra, P. L.. Matoma, jog V. L. apsirengusi, jos judesiai nekoordinuoti. Moteris dešine ranka įsirėmusi į medinę koloną.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „IMG_7727“ yra 20 sek. trukmės. Apžiūrint vaizdo įrašą matoma, jog V. M. ir policijos pareigūnė padeda nuo grindų atsikelti V. L.. V. M. padeda V. L. atsisėsti ant sofos-lovos ir paklausia jos – „V., kas tau darosi?“ V. M. – „Ai, aš žinau kas darosi. Nenoriu garsiai kalbėt, bet jinai dar prie gėrimo dar naudoja kažką tokio... (parodo pirštais į burną)“. Vaizdo įraše matoma, jog namo viduje, ant stalo įvairūs daiktai yra suversti, aplinka netvarkinga (3 t., b. l. 45–47).

2023 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Apžiūrimo vaizdo įrašo trukmė 19 min. 59 sek. Vaizdo įrašo pradžia 2023 m. birželio 3 d. 22.15.00 val., pabaiga 2023 m. birželio 3 d. 22.35.00 val. Vaizdo įraše matoma, jog 2023 m. birželio 3 d. 22.23.31 val. vyriškos lyties asmuo, apsirengęs palaidine trumpomis rankovėmis ir kelnėmis, rankomis stumia dviratį. Galiausiai rankomis stumdamas dviratį, ant jo užlipa ir mindamas kojomis, važiuojamąja dalimi nuvažiuoja sodų masyvo išvažiavimo link. Vaizdo įraše matoma, jog ant dviračio galinės, bagažo dalies yra plastikinės medžiagos, prekybinis krepšelis. Vaizdo įraše matoma, kad asmuo dviračiu vingiuoja kelio važiuojamąją dalimi. 22.24.16 val. sodų masyvo išvažiavimo link išvažiuoja juodos spalvos, universalo tipo automobilis, kurio valstybinių numerių dėl prastos vaizdo kokybės nėra galimybės nustatyti. Daugiau aplinkybių, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nustatyta ir užfiksuota nebuvo (2 t., b. l. 5–11).

2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Apžiūrimo vaizdo įrašo trukmė 23 val. 59 min. 59 sek. Vaizdo įrašo pradžia 2023 m. birželio 3 d. 00.00.00 val., pabaiga 2023 m. birželio 3 d. 23.59.59 val. Vaizdo įraše matoma, jog 2023 m. birželio 3 d. 21.20.52 val., (duomenys neskelbtini) g., atvažiuoja automobilis „AUDI A4“, sidabrinės spalvos. 21.26.36 val. minėtas automobilis „AUDI A4“ važiuoja (duomenys neskelbtini) g. link išvažiavimo iš sodų masyvo. 22.20.45 val. (duomenys neskelbtini) g. atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, galimai „VW PASSAT“, ir pasuka į dešinę pusę. 22.23.32 val. vaizdo įraše matoma, jog į (duomenys neskelbtini) g. išeina vyriškos lyties asmuo, šalia stumiantis dviratį. Vyriškos lyties asmuo užlipęs ant dviračio, juo nuvažiuoja link išvažiavimo iš sodų masyvo. 22.23.53 val. minėta gatve išvažiuoja tamsios spalvos automobilis, galimai „VW PASSAT“. 22.39.55 val., (duomenys neskelbtini) g. dar kartą atvažiuoja automobilis „AUDI A4“, sidabrinės spalvos, ir pasuka į dešinę pusę. 23.03.10 val. (duomenys neskelbtini) g. atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis „VW Transporter“. 23.30.14 val. policijos pareigūnų automobilis „VW Transporter“ išvažiuoja link išvažiavimo iš sodų masyvo. 23.31.26 val. išvažiuoja automobilis „AUDI A4“, link išvažiavimo iš sodų masyvo. 23.43.02 val. išvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, link išvažiavimo iš sodų masyvo. Daugiau informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui, nenustatyta ir neužfiksuota (2 t., b. l. 12–24).

2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 154 str., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį Nr. IBPS-V-2465195-23 atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kurios metu užfiksuota: Pokalbio ID 305. pradžia 2023 m. rugsėjo 16 d. 13.08.52, pabaiga 2023 m. rugsėjo 16 d. 13.10.58, pokalbio trukmė 2 min. 6 sek. Įtariamasis M. P. (toliau – M. P.) skambina iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) į V. T. (pravardė „V.“, toliau – V. T.) priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini). Pokalbio pradžia 13.08.52: V. T. –Taip, M.. M. P. – Dar kartą seni, o tu nematei dar V. iš (duomenys neskelbtini)? Nu tas o.. V. T. – Kaip sakai? M. P. – o. nematei? To V.? V. T. – Ai su akiniais, ne. M. P. – O tai vapše tu matęs jį, matei per šias dienas? V. T. – Ne, nematęs. M., nematęs. Aš visą savaitę bl... (necenzūrinis žodis) geriu na... (necenzūrinis žodis). M. P. – Aha. V. T. – Rytoj į darbą.. (neaiškiai girdima). O a. nematęs. M. P. – Visiem perduok, pagaunu, viskas bus. Visiem perduok <...> (3 t., b. l. 128–131, 132–134).

2023 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad <...> dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-20268-23 ir siekiant gauti reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismą dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) išklotinės. Telefono numerio išklotinė buvo imta laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. 00.00.00 val. iki 2023 m. birželio 29 d. 23.59.59 val. Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklauso D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir įvykio dieną veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 3 d. 00.10 val. iki 2023 m. birželio 3 d. 23.59 val., veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04; A674), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje. Nuo 2023 m. birželio 3 d. 00.10 val. iki 11.16 val., veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 11.31 val., užfiksuotas įeinantis skambutis (10 sek. trukmės) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausomybė nežinoma), mobiliųjų bokštų (A674) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 12.07 val. iki 23.59 val., veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 17–22).

2023 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad <...> atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklauso M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir buvo naudojamas mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 3 d. 00.01 val. iki 11.31 val. veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje. Laikotarpiu nuo 11.39 val. iki 11.51 val. užfiksuota, jog telefonas neveikė arba buvo ne ryšio zonoje. Nuo 11.56 val. iki 15.57 val. veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje M. P. ir D. P. gyvenamosios vietos teritoriją. Daugiau įeinančių/išeinančių skambučių ar trumpųjų įeinančių/išeinančių SMS žinučių minėtą dieną neužfiksuota, kadangi mobiliojo ryšio įrenginys buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų (4 t., b. l. 26–29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. C. 2023 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytų įvykio aplinkybių“ nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-20268-23, apklaustas nukentėjusysis V. M., kuris teigė, kad dėl girtumo įvykių sekas ir laikus painioja ir tiksliai jų nurodyti negali. Siekiant nustatyti tikslias įvykio aplinkybes ir nusikalstamos veikos padarymo laiką, buvo patikrinti Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) 2023 m. birželio 3 d. registruoti įvykiai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad:

2023 m. birželio 3 d. 16.24 val. ROIK (duomenys neskelbtini), pranešama, kad prieš 10 min. (duomenys neskelbtini) st. sustojo automobilis „BMW“, iš jo išlipo 4 piliečiai, vienas iš jų D. S., kurie sumušė pranešėją. Nuo GMP atsisakė. Vienas iš mušeikų gyvena (duomenys neskelbtini). Pranešėjas šiuo metu namuose, (duomenys neskelbtini). Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 3 d. 16:20.

2023 m. birželio 3 d. 17.52 val. ROIK (duomenys neskelbtini), pranešama, kad pranešėjui vėl pradėjo grasinti, kad atvažiuos ir sumuš tie patys asmenys, kurie jau mušė jį šiandien. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 3 d. 17.46. Po ko gaunamas prašymas, kad pranešėjas nori policijos pareigūnus atšaukti. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 3 d. 19.35 val.

2023 m. birželio 3 d. 22.53 val. ROIK (duomenys neskelbtini), pranešėja teigia, kad atvyko pas savo seserį, nes sužinojo, kad ji čia gyvena ir kad šiandien ji buvo sumušta, kas šiandien ją sumušė, nežino, tačiau durų niekas neatidaro, mano, kad sesuo namuose. Pranešėja laukia policijos. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 3 d. 22.45 val. Į įvykio vietą atvykęs patrulis V1781 (kinologas) įveda papildomą informaciją, kad pasitiko pranešėja, paaiškino, kad jos mama, galimai gali būti nurodytu adresu, tačiau kai pranešėja pasibeldė į duris, prakalbo vyras, kuris pasakė, jog neįsileis jos į namus, todėl pranešėja iškvietė policijos pareigūnus aplinkybių patikslinimui. Nuėjus į namus, juose buvo pranešėjos mama V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Teigė, jog jai nieko nenutiko, daugiau jokių aplinkybių nepaaiškino. Moteriai suteikė soc. pagalbą, nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“.

2023 m. birželio 4 d. 03.44 ROIK (duomenys neskelbtini), RVUL slaugytoja G. informavo, kad su GMP 03.21 val. atvyko V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad birželio 3 d. apie 22.30 val. prie namų sumušė pažįstami. Diagnozuota: Dauginiai galvos sužalojimai, veido kaulų lūžiai, 3-iojo šonkaulio lūžis, girtumas, pervežamas į Žalgirio kliniką. Galimai susijęs ROIK (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis V. M. apklausos metu nurodė, kad D. P. pirmą kartą jį sumušė 2023 m. birželio 3 d. apie 10.00 val., tačiau remiantis BPC įrašu ir PRĮR duomenimis, apie tai V. M. pranešė 2023 m. birželio 3 d. 16.20 val. (ROIK (duomenys neskelbtini)). Apklausos metu V. M. nurodė, kad po to, kai buvo sumuštas stotelėje, dienos metu jam paskambino D. sūnus M.. Iš kokio telefono numerio skambino, nurodyti negalėjo, nes jo telefono atmintis saugo tik kelių dienų skambučius ir atkurti, kas jam skambino įvykio dieną, negali. M. pokalbio metu grasino susidoroti. Remiantis BPC įrašu ir PRĮR duomenimis, apie tai V. M. pranešė 2023 m. birželio 3 d. 17:46 val. (ROIK (duomenys neskelbtini)). Taip pat apklausos metu V. M. nurodė, kad tos pačios dienos vakarą, galimai tarpe nuo 22.00 iki 22.30 val., į jo namus įbėgo D. P., M. P. ir dar vienas asmuo, kurio jis pamatyti nespėjo, ir pastarieji jį sumušė. V. M. teigia nežinantis, kas iškvietė GMP, daro prielaidą, kad galėjo tai padaryti pats. Taip pat apklausų metu V. M. pažymėjo, kad visų įvykių metu buvo girtas, gėrė apie 4 mėnesius be sustojimo ir įvykio aplinkybes bei seką prisimena labai miglotai.

Remiantis BPC įrašu ir PRĮR duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 3 d. 23.03 val. į V. M. namus atvyko policijos pareigūnai, pagal pranešėjos kvietimą (ROIK (duomenys neskelbtini)). Peržiūrėjus į įvykio vietą atvykusių pareigūnų (V1781) BODY kamerų įrašus nustatyta, kad pareigūnai atvyko į V. M. gyvenamąją vietą. Jo namuose buvo rasta mieganti moteris, pranešėjos mama, V. L., kuri buvo visiškai girta, nesugebėjo rišliai kalbėti, aplinkoje nesigaudė. Įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai su pranešėja išveda iš V. M. namų minėtą moterį. Taip pat įraše užfiksuota, kad V. M. yra stipriai sumuštas, pareigūnai pastarajam iškvietė GMP ir iš įvykio vietos su minėta moterimi ir pranešėja išvyko.

Įvertinus visą prieš tai aprašytą informaciją, darytina išvada, kad V. M. apklausos metu galėjo nurodyti netikslų laiką, kuomet jį sumušė D. P. išlipęs iš automobilio „BMW“. Tikėtina, kad įvykis įvyko ne 2023 m. birželio 3 d. apie 10.00 val., kaip nurodo V. M., o 2023 m. birželio 3 d. apie 16.00 val. (PRĮR duomenimis). Taip pat darytina išvada, kad D. P., M. P. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo į V. M. namus galėjo atvykti ir jį sumušti 2023 m. birželio 3 d. ne anksčiau kaip 19:35 val., bet ne vėliau kaip 22.45 val. (1 t., b. l. 110–122).

2023 m. rugpjūčio 22 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo apžiūrimas dviejų aukštų, nebaigtos statybos namas, įėjus į namą matomas prieangis, perėjus jį, patenkama į virtuvę, iš kairės pusės yra kambarys Nr. 1, tiesiai nedidelis kambarys Nr. 2. Kambaryje Nr. 1, iš esančios spintos paimama: pilkos spalvos treninginės kelnės; juodos spalvos treninginės kelnės; baltos spalvos marškinėliai; juodos spalvos žieminio tipo kelnės (su pašiltinimu); šviesios spalvos šortai; raudonos spalvos marškinėliai. Kambaryje Nr. 2, garažo patalpose bei antrojo aukšto patalpoje ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Apžiūrint namo teritoriją, už namo prie šiltnamio rastas dviratis „Super Gillie“, kuris yra galimai pagrobtas nukentėjusiojo V. M. užpuolimo metu, kuris yra paimamas. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (5 t., b. l. 187–190).

2024 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas dviratis, kuris kratos metu buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas stovintis už namo prie šiltnamio. Dviratis bėginis, pilkai raudonos spalvos, ant dviračio rėmo užrašas „Super Gillie“, dviračio vairas, sėdynės strypas, grandinė, bei kojelė parūdiję (5 t., b. l. 191–197).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusysis V. M., 2023 m. birželio 11 d. veika)

Kaltinamasis D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad nesutinka, jog nagrinėjamas įvykis buvo birželio 11 d. Pripažįsta, kad birželio 8 d. buvo incidentas, kurio metu niekas nenukentėjo. Birželio 8 d. V. pasakė, kad jai pervedė pinigus, prašė, kad jis nuvažiuotų nupirkti vaistų nuo skausmo ir herpeso. Jis atsakė, kad šituose dalykuose nesigaudo, kad ji pati keltųsi ir važiuotų. Kartu atėjo į stotelę, joje sutiko K., kuri V. davė psichotropinių vaistų. V. tuo metu buvo nusiėmusi akinius nuo saulės, laikė juos rankoje. Po to įlipo į autobusą, juo važiavo ir L. K., gal dar kokių žmonių buvo. Kitoje stotelėje įlipinėjo V. M. su R. Z.. Jis (D. P.) V. pasakė, kad geruoju išliptų iš autobuso, kad jam (V. M.) bus blogai, bet jis nepaklausė. L. K. priėjo, pasakė, kad baigtų bartis, nes kitaip V. jai pinigų nepaskolins. V. nurodo, kad jį griebė už gobtuvo, bet jis nebuvo su striuke, tik su marškiniais, pasiruošęs, nusiėmęs akinius. Jis V. gerai pastūmė, todėl V. nugriuvo ant žemės, jis ant jo, bet ten ne muštynės įvyko, o imitacija, ką pabrėžė ir ekspertas. V. momentaliai atsistojo, pasiėmė visus savo bambalius ir nuėjo į parduotuvę. Jis su V. nuėjo į vaistinę, kur V. pirko tepalą nuo herpeso. Įvykis birželio 8 d., nes 11 d. yra sekmadienis, o sekmadieniais vaistinė nedirba. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. birželio 10–11 d. V. grįžo iš (duomenys neskelbtini), kuriose buvo birželio pradžioje, bet iš tikrųjų supainiojo greitąją su policija, nes birželio 7 d. kvietė greitąją V., o policija buvo atvažiavusi birželio 13 d., sakė, kad dėl V., klausė, kas stotelėje darosi. Jis atsakė, kad tris V. pažįsta ir pareigūnų paklausė, kas stotelėje darosi, o jie pasakė, kad nesusikalbės ir išvažiavo.

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2024 m. kovo 5 d. parodė, kad savo kaltę dėl V. M. sumušimo pripažįsta, šiuo metu parodymus duoti atsisako, parodymus duos teisme (6 t., b. l. 29–31).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. jam įlipant autobusą stotelėje, D. P. sakė, kad geriau jis (V. M.) išliptų, nes pamatys, kas bus. D. autobuse buvo su V., užsidėjusia nuo saulės akinius. Jis (V. M.) galvojo, kad D. tik gąsdina, į autobusą įsėdo. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje išlipo pro galines autobuso duris. Turėjo ant nugaros kuprinę. Tuomet pajuto, kad už kuprinės ar kapišono kažkas iš nugaros truktelėjo ir jį pargriovė. Pamatė, kad tai D. P.. D. jį mušė kaip reikiant, ir rankomis, ir kojom, daugiausiai į galvą. Stotelėje buvo daugiau žmonių, apie dešimt, kiek pamena, tarp jų ir L. K., V. R., R. Z.. Niekas negynė, nes visi D. bijo, žino, ką jis gali, yra kerštingas.

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. birželio 12 d. parodė, kad 2023 m. birželio 4 d. buvo D. P. ir galimai jo sūnaus M. P. sumuštas du kartus, jam ligoninėje nustatė kitų kaukolės ir veido kaulų lūžius, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės skeveldrinį impresinį lūžį, III šonkaulio lūžį. 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 val. „(duomenys neskelbtini)“ visuomeninio transporto sustojime įlipo į autobusą Nr. (duomenys neskelbtini). Autobuse jau važiavo D. P., V. L., L. K.. Kartu su juo įlipo ir R. Z., kuris dabar gyvena pas jį namuose. Jį pamatęs D. P. pradėjo grasinti, sakė „išlipsim iš autobuso, sudaužysiu“. Sustojime „(duomenys neskelbtini)“ jam reikėjo lipti, vyko į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Kartu išlipo ir visi jo paminėti asmenys. Išlipo pro galines autobuso duris ir kartu su R. Z. pirmi ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus, jiems tik išlipus, be jokio įspėjimo pajuto, kaip iš nugaros kažkas jį stipriai patraukė už gobtuvo, po ko buvo parvestas ant žemės. Nukritęs ant žemės pamatė, kad tai padarė D. P., kuris nedelsiant pradėjo vieną po kito be sustojimo suduoti jam smūgius į dešinės pusės veido sritį. Smūgių buvo daug, mano, kad smūgiavo ne mažiau nei 5 kartus. D. P. jam sudavė rankomis ir kojomis pagrinde į veido sritį, gali būti, kad pataikė ir į kitas kūno vietas. Gulėdamas kojomis bandė gintis. Juto stiprų skausmą. Sąmonės nebuvo praradęs. Sudavęs jam smūgius, D. P. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat netrukus atsikėlė nuo žemės ir nuėjo į tą pačią parduotuvę. Įvykį turėjo matyti jo išvardinti asmenys. Apsipirkę kartu su R. Z. namo nuėjo pėstute, nes įtarė, kad vėl gali sutikti D. P.. Vėliau, būnant jau savo namuose, kažkas iš aplinkinių iškvietė medikus ir policiją. Atvažiavo GMP, kuri jį pristatė į RVUL ir Žalgirio klinikas. Mano, kad D. P. jį žaloja dėl to, kad jo sugyventinė V. prieš šiuos įvykius buvo pasiprašiusi dieną ar dvi dienas pas jį pagyventi, kadangi buvo su D. P. susipykusi. Jis jai leido pagyventi, dėl to galimai D. P. ir keršija. Daugiau šiuo metu nieko reikšmingo pasakyti negali (1 t., b. l. 141–144).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 10.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) autobusu į parduotuvę. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje atvažiavus autobusui pamatė, kad autobuse yra D. ir V.. D. jį užsipuolė, neleido lipti į autobusą. Atsimena, kad L. K. sakė D. palikti jį ramybėje. Kad kodėl jis jį puola. Atvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Jis išlipo. Išlipo daugiau žmonių, kas nežiūrėjo. Jis tik vėliau suprato, kad išlipo V. ir D.. Jis eidamas pro autobuso galą pajautė, kad kažkas jį griauna pagriebęs iš nugaros už drabužio, pargriovė ant žemės, pamatė, kad tai D., jis ir vėl pradėjo jam daužyti veidą, vėl daužė kumščiais dešinę pusę, dabar pagalvojus, kad jis tikriausiai tikslingai jam daužė nuolat veido vieną vietą. Spardė kojomis, kiek sudavė smūgių rankomis ir kojomis, nežino, jis jį mušė apie 2 minutes, tiek rankomis, tiek kojomis. Tada vienu momentu nustojo jį mušti ir išėjo. Jis į parduotuvę važiavo autobusu su R.. R. iš pradžių bandė jį užstoti, bet „(duomenys neskelbtini)“ (D. P., tokia jo pravardė) jam pasakė nelįsti, nes ir jis gaus, tada R. nustojo jį ginti. Kai D. nustojo jį mušti, jis po kažkiek laiko pakilo nuo žemės ir nuėjo iki parduotuvės. 2023 m. birželio 11 d. pas jį namo atvažiavo jo sesuo ir greičiausiai iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 156–160).

Liudytojas V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad metus laiko nuolat vartojo alkoholį, todėl nieko negali papasakoti apie nagrinėjamą įvykį. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nurodė, kad birželio 11 d. įvykio aplinkybes tvirtina toje dalyje, kad sutiko stotelėje D., V., su jais pasisveikino, jie nuėjo į parduotuvę, o jis – į stotelę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytos kitokios aplinkybės, nes buvo apklausiamas neblaivus.

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 14 d. parodė, kad prieš kelias dienas, galimai 2023 m. birželio 11 d., apie 10.30 val., buvo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, laukė autobuso. Būnant stotelėje atvažiavo autobusas ir iš jo išlipo V. M., jam iš paskos išlipo D. P., kuris vos užėjus už stotelės užpuolė V. ir pradėjo mušti kumščiais į veidą, V. parkritus ant žemės, spardė kojomis, kiek smūgių sudavė, tiksliai negali pasakyti, bet tikrai ne vieną ir ne du. Stotelėje buvo ir daugiau žmonių, kurie pradėjo šaukti, po ko D. liovėsi mušti V. ir nuėjo į parduotuvę. Kokie dar liudytojai matė įvykį, negali įvardinti, kadangi jų duomenų nežino, tai buvo moterys ir sodininkai, kurių jis nepažįsta. Daugiau nieko dėl šio įvykio taip pat paaiškinti negali. Nepageidauja dalyvauti tolimesniuose ikiteisminio tyro veiksmuose, kadangi tai yra ne jo reikalas. Taip pat prašo neatskleisti įtariamiesiems, kad davė parodymus prieš juos, kadangi minėtas D. ir jo sūnus M. yra labai konfliktiški asmenys ir gali su juo susidoroti. Ypatingai bijo D. sūnaus M., kadangi jis yra neprognozuojamas (3 t., b. l. 3–6).

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. parodė, davė dėl nagrinėjamo įvykio analogiškus parodymus (3 t., b. l. 7–10).

Liudytoja D. B. (buvusi K.), apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, bet apklausos protokolo neskaitė. Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos D. B. (buvusi K.) parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ji nurodė, kad po apklausos protokolu yra jos parašas, tačiau negali būti, kad ji tokius parodymus davė. Padarė klaidą, kad pasirašė. Apklausos protokolo neskaitė, neprisimena, ar jis buvo jai perskaitytas balsu. Bandė tyrėjai sakyti, kad ne jos (D. B.) žodžiais surašė, bet tyrėja nieko neklausė, nieko nekeitė. Šitą tikrai atsimena.

Liudytoja D. B. (buvusi K.), apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 28 d. parodė, kad 2023 m. birželio mėn. 11 d. ji stovėjo stotelėje, pamatė, kad D. užpuolė V. (pavardės nežino). Tačiau nenorėdama veltis į vyrų konfliktus, nežiūrėjo į juos. Jų konfliktas buvo šiek tiek šone nuo stotelės (2 t., b. l. 163–166).

Liudytojas R. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad atsimena įvykį, kai autobuse susibarė V. M. su D. P., daugiau nieko nematė. Dėl ko kivirčijosi, ką sakė, negirdėjo, nežino, jų reikalai, tegul jie ir sprendžia. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus 2023 m. liepos 5 d. parodymus, R. Z. nurodė, jog parodymus skaitė, pasirašė. Tyrėja viską užrašė teisingai, tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Po to pirmi parodymai buvo papildyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 25 d. R. Z. duotus parodymus, liudytojas paaiškino, jog dėl aplinkybių, kad jis (R. Z.) ramino D. P., kad D. sakė, kad ir jam (R. Z.) bus tas pats, kas V. M., turbūt tyrėja blogai parašė. Jis buvo provokuojamas, užsidėję gumines pirštines pareigūnai norėjo jį „papresuoti“, dusino, nežino, ką norėjo iš jo „išmušti“. Ant D. jis jokio žodžio neturi, D. tikrai taip nesakė. Duoti atitinkamus parodymus ikiteisminio tyrimo metu jį mokė V. M.. Paklaustas, ar bendravo po nagrinėjamų įvykių su D. P., liudytojas atsakė teigiamai, paaiškino, kad padėjo D. P. taisyti stogą, kartu vartojo alkoholį. Nurodė, kad su V. M. nebebendrauja, nesisveikina.

Liudytojas R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 5 d. parodė, kad 2023 m. birželio pradžioje laikinai gyveno pas V. M.. Po kelių dienų, kai V. sakė, kad buvo sumuštas į namus atvykusių D. ir M. P., tiksliai datos nurodyti negali, ryte, galimai apie 10.30 val., kartu su V. M. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) stotelės, priduoti depozito ir nusipirkti alkoholio. Jie atėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę ir laukė autobuso. Atvažiavus autobusui pamatė, kad autobuse jau važiuoja D. P., V. L., L. K., o kitų autobuse buvusių asmenų jis nepažįsta ir jų duomenų negali nurodyti. Jiems bandant įlipti į autobusą, D. pradėjo rėkti ant V. M., kad pastarasis neliptų į autobusą. D. kažką rėkavo ant V. M., bet jis labai nesigilino ir neklausė. Tuomet V. M. užsistojo jo minėta L. ir D. leido V. M. įlipti į autobusą. Važiuojant autobusu tarp D. ir V. M. nebuvo jokio konflikto, jie gal persimetė keliais žodžiais bet tuo viskas ir baigėsi. Ką pastarieji sakė vienas kitam, nežino, negirdėjo ir nesigilino. Privažiavus (duomenys neskelbtini) stotelę iš autobuso išlipo jis, V. M., D., V., L. ir kiti jam nepažįstami žmonės. V. M. nuėjo link parduotuvės, o jis atsiliko pasisveikinti su stotelėje stovėjusiais V. R. (pravardė „V.“) ir V. T. (pravarde „V.“). Kur tuo metu buvo D., nepastebėjo. Kalbant su minėtais asmenimis išgirdo kivirčą tarp D. ir V. M.. Jis nesikišo ir neklausė, ką jie rėkauja vienas ant kito. Kai atsisuko į konflikto pusę, pamatė, kad V. M. guli ant žemės, o D. stovi prie jo ir šaukia ant jo. Nematė, kad D. būtų mušęs V. M., tuo metu buvo nusisukęs. Po to D. nuėjo į parduotuvę, o V. M. atsikėlė nuo žemės ir jau kartu su juo jie nuėjo priduoti tarą. V. M. jam pasakė, kad D. jam trenkė, tačiau jis to nematė (2 t., b. l. 169–172).

Liudytojas R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-25 parodė, kad privažiavus (duomenys neskelbtini) stotelę iš autobuso išlipo jis, V. M., D., V., L. ir kiti jam nepažįstami žmonės. V. M. nuėjo link parduotuvės, o jis atsiliko pasisveikinti su stotelėje stovėjusiais V. R. (pravardė „V.“) ir V. T. (pravarde „V.“). Kur tuo metu buvo D., nepastebėjo. Kalbant su minėtais asmenimis, išgirdo kivirčą tarp D. ir V. M.. Jis nesikišo ir neklausė, ką jie rėkauja vienas ant kito. Kai atsisuko į konflikto pusę, pamatė, kad V. M. guli ant žemės, o D. stovi prie jo ir šaukia ant jo. Jis pasakė D., kad paliktų ramybėje V. M., bet D. jam pasakė užsičiaupti, nes ir jam bus tas pats. Jis nebesikišo. Nematė, kaip D. mušė V. M., tuo metu buvo nusisukęs. Pamatė tik tuo momentu, kai V. M. gulėjo ant žemės (2 t., b. l. 175–179).

Liudytojas V. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad pažįsta D. P. ir V. M.. Girdėjo, kad tarp jų yra įvykę kažkokie konfliktai, tačiau nematė, tą dieną buvo išvykęs, dirbo, dienos tikslios nepasakys. Girdėjo, kad įvyko muštynės stotelėje, bet nesakė tarp ko. Tarp ko įvyko muštynės nesakė tie, kas tas muštynes matė. Kaimynai papasakojo, tiesiog girdėjo, kad gandai ėjo ir viskas, neatsimena, kas pasakojo. Apie minėtas muštynes su D. P. nebendravo.

Liudytoja L. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad tikslios datos nepamena, bet buvo įvykis, kai D. P. V. M. lipant į autobusą, sakė kad neįlipsi į autobusą, bet tas įlipo laisvai, pasijuokė ir tiek. D. su V. L. sėdėjo prieky autobuso, o ji gale, nežino, ar V. buvo su mėlynėm. Gal buvo užsidėjusi akinius nuo saulės, buvo saulėta. Išlipus iš autobuso, ji nuėjo tiesiai į parduotuvę. V. M. taip pat ėjo į parduotuvę, konflikto nebuvo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo balsu pagarsintus parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes tuomet geriau atsiminė įvykių aplinkybes, nuo jų praėjo daug laiko.

Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 4 d. parodė, kad V. M. ir D. P. pažįsta iš matymo, su jais jokių santykių nepalaiko ir nebendrauja. Žino, kad jie yra to paties rajono gyventojai. Šių metų birželio mėnesį, tiksliai datos pasakyti negali, važiavo autobusu nuo (duomenys neskelbtini) stotelės iki (duomenys neskelbtini) stotelės, kadangi jai reikėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Autobuse buvo D. su V., pavardės nežino, su ja jokių santykių taip pat nepalaiko. (duomenys neskelbtini) stotelėje į autobusą norėjo įlipti V. kartu su draugu, kurio vardas galimai yra R.. D., pamatęs V., nenorėjo V. įleisti į autobusą, sakydamas „tu neįlipsi“. Ji, matydama tokią situaciją, pradėjo D. klausti, kodėl jis neįleidžia V. į autobusą. Sakė, kad taip negalima ir jeigu žmogus nori važiuoti, tai tegu važiuoja. Tuomet D. numojo ranka ir leido jiems įlipti į autobusą. Iki (duomenys neskelbtini) stotelės buvo likę dar apie penki sustojimai. D. su V. buvo maždaug autobuso viduryje, o V. atsisėdo kažkur netoliese D., bet kitoje pusėje. Abu vyrai ramiai važiavo autobusu, jokių konfliktų tarp minėtų vyrų nebuvo. Tiesą sakant, ji į minėtus asmenis po to nekreipė dėmesio ir jų nestebėjo ir jokių barnių, apsižodžiavimų ar grasinimų negirdėjo. Ji sėdėjo prie autobuso užpakalinių durų, toje pačioje pusėje kaip ir V.. Atvykus į (duomenys neskelbtini) stotelę, išlipo iš autobuso ir nuėjo į parduotuvę. Minėtoje stotelėje išlipo daug žmonių, dėl to, ar ten pat išlipo D. su V. ir V. su R., pasakyti negali, nes to tiesiog nepastebėjo ir nestebėjo. Jokio konflikto ar muštynių tarp D. ir V. nematė. Dar būnant autobuse matė, kad V. yra sumuštas, ant veido matėsi mėlynės. Jai būnant parduotuvėje, gal kokių 5 minučių bėgyje į parduotuvę atėjo ir V., matė jį iš toli. Ar ant jo veido matėsi kokių nors naujų sužalojimų, negali pasakyti, nes nematė ir net nekreipė dėmesio. D. taip pat buvo parduotuvėje, tačiau kuris iš jų atėjo pirmas, nematė, nes žmonių buvo daug (3 t., b. l. 32–35).

2023 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas viešojo transporto sustojimas „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, autobusų žiede. Sustojimas yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Prie sustojimo atvykstame (duomenys neskelbtini) gatve. Apie 150 metrų atstumu nuo sustojimo yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Sustojimas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas. Parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų, nukreiptų į sustojimo pusę, neturi (1 t., b. l. 133–139).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2616/2023 (01), remiantis V. M., gim. (duomenys neskelbtini), SI Nr. G 1807/2023 (01) ir SI Nr. G 1808/2023 (01) duomenimis, nustatyta:

1. V. M. nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešinio III šonkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniajame skruoste, dešiniajame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose. Sužalojimai padaryti, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 3 d. Sužalojimai visumoje dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir dešinio III šonkaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos dešiniame žande su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. birželio 3 d. nurodomo įvykio metu ir nėra galimybės išskirti detalesnio tos paros metu padarytų sužalojimų laiko.

3. Atsakyta išvados 2-ame punkte.

4. Nepakanka turimų duomenų, kad patvirtinti 2023 m. birželio 11 d. įvykusio pakartotinio traumavimo faktą po 2023 m. birželio 3 d. įvykio.

5. Nustatyti sužalojimai veide ir krūtinėje galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu, tikėtina 2023 m. birželio 3 d. įvykių metu.

6. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau dviem į veidą, ne mažiau trimis į krūtinę, mažiausiai vienu į nugarą, ne mažiau dviem į žastus.

7. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui.

8. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 179–180).

Registruojamų įvykių ataskaitos žiūryklės duomenimis, 2023 m. birželio 11 d. BPC gautas 16.05 val. skambutis, jog sumuštas prieš valandą V. M.. Nuvykus 17.08 adresu (duomenys neskelbtini) V. M. paaiškino, kad buvo sumuštas dėl moters pažįstamų asmenų. V. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, sunku jį suprasti. Nurodė, kad pats kreipsis į policijos komisariatą (1 t., b. l. 122).

2023 m. birželio 12 d. V. M. pateikė protokolą–pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmajam policijos komisariatui, jog 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje D. P., priėjęs iš nugaros, griebė jam be jokio perspėjimo už striukės gobtuvo, pargriovė ant žemės, po ko sudavė ne mačiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis į dešinę veido pusę. Juto stiprų skausmą (1 t., b. l. 123).

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 6 d.–11 d. veika)

Kaltinamasis D. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino. Parodė, kad V. L. buvo jo sugyventinė beveik du metus. V. su mėlynėmis matė tik vieną kartą, kai paėmė ją iš V. M. 2023 m. birželio 4 d. Grįžusi V. ėjo į dušą, todėl matė, kad ji visa mėlyna – mėlynės buvo ant kojų, nugaros. Buvo visa išbrinkusi, nes kai vaistų perdozuodavo, alkoholį vartodavo, tai visada išbrinkdavo. Taip pat povokis, vokas pas V. pamėlęs buvo. Po 2–3 dienų jos klausė, iš kur mėlynės, V. sakė, kad nepamena. Policijos nekvietė, santykiai gi nutrūkę. Kai iš nosies V. smarkiai bėgo kraujas, jis iš savo telefono kvietė greitąją birželio 7 d. V. vėmė – pavalgo ir vemia. Klausė jos, kas darosi. Ji atsakė, kad galvą labai skauda. Tada klausė, kur tą galvą kišo, V. sakė, kad su unitazu pas V. M. labai smarkiai krito, trenkėsi. Kai atvažiavo greitoji, nustatė, kad yra senos mėlynės. V. labai pradėjo vaistus gerti, nusipirko „Ibuprom“ pakelį, o kitą dieną jis buvo tuščias. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jis tą rytą atsikėlė, prieš dešimtą valandą pasakė V., kad važiuoja į parduotuvę, nes reikėjo cigarečių. V. nebuvo atsikėlusi, gulėjo užsiklojusi chalatu, ant galvos pledą užsidėjusi. Gulėdama paklausė, kur jis, jai pasakė, kad važiuoja į parduotuvę cigarečių. Išvažiavo dviračiu, pirko V. bananų, cigarečių, mokėjo jos kortele. Grįžęs rado V. nuogą ant grindų, chalatas ir pledas šalia jos, lūpos mėynos, putos iš burnos. Kvietė greitąją, medikai bandė gaivinti, bet veltui. V. pas jį buvo nuo birželio 4 d. iki mirties, išėjusi nebuvo, tik birželio 13–14 d. vyko taksi prasitęsti biuletenio. Nuo birželio 15 d. vakaro iki birželio 16 d. kol jis išėjo į parduotuvę, niekas nebuvo atėjęs, namie buvo dviese su V., ji blogai jautėsi. Jis pats yra teistas dėl smurtinių santykių jaunystėje. Yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, kai gyveno su L., bet nėra to daręs, tuomet neturėjo advokato.

Kaltinamasis D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 16 d., parodė, kad jis V. L. pažįsta apie dvejus metus, jie yra sugyventiniai. Kartu gyveno jam priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su V. sutarė gerai. Jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), lankydavosi pas psichiatrą, gėrė psichotropinius vaistus nuo (duomenys neskelbtini), nemigos. Rūkė, ilgus metus vartojo alkoholį beveik kasdien, kai nedirbdavo, gerdavo dažniausiai degtinę. Dažnai jai priekaištaudavo, kad išgėrinėja, taip pat, mano, kad ji vartodavo per daug vaistų. Stengėsi jai padėti, paskatinti rūpintis savo sveikata, tačiau ji jo neklausė. 2023 m. birželio 14 d. metu V. išgėrė kažkiek alaus, bet labai nedaug, mažiau nei stiklinę, sakė, kad gerti nenori. 15 d. alkoholio nevartojo, jautėsi silpnai, jam pasirodė apdujusi. Dienos metu ją pykino, skaudėjo galvą, išgėrė "ibupromo. Apie 16.00 val. ji vėmė, tačiau daugiau niekuo nesiskundė. Dienos metu ji griuvo, galimai ant laiptų, pastebėjo, kad jos koja priekinėje dalyje sumušta, buvo matyti pažeista oda, ji jam teigė, kad nugriuvo. Pats nematė, kaip ji griuvo, kadangi dirbo sode. Taip pat tądien nieko nevalgė, sakė, kad nėra alkana. Nakties metu, nesiskundė, jam pasirodė, kad miegojo įprastai. 16 d. ryte, apie 10.00 val. jis išvažiavo į parduotuvę nupirkti cigarečių. Jam išvažiuojant, V. dar miegojo, tačiau pabudo, pakėlė galvą ir paklausė, kur jis važiuoja. Atsakė, kad važiuoja nupirkti cigarečių. Daugiau nieko nesakė, niekuo nesiskundė. Išvažiuodamas užrakino duris, paliko ją miegančią. Maždaug po 40 min. grįžo namo, taigi grįžo apie 10.40 val. Atsirakino duris, užėjo į kambarį, kur miegojo V.. Pamatė, kad V. guli ant grindų, ant šono. Jos lūpos buvo pamėlusios. Nesuprato, kas jai nutiko, atvertė ją ant nugaros, užčiuopė, kad nėra pulso, todėl nedelsiant paskambino 112. Sujungus su medikais, jam buvo nurodyta pradėti gaivinimą, todėl darė širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Gaivinimą tęsė apie 20 min., kol atvyko medikai, kurie niekuo padėti negalėjo, konstatavo mirtį. Medikai minėjo, kad ji mirė galimai dėl trombo. Kol buvo parduotuvėje, V. buvo viena (3 t., b. l. 53–56).

Kaltinamasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 22 d. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Parodymus duoti sutinka ir gali paaiškinti. Jis niekada nėra gydęsis psichiatrinėse ligoninėse, narkologinėse įskaitose įrašytas nėra. Jis du metus gyveno su V. L., vedė bendrą ūkį, ji buvo jo sugyventinė. Prieš V. niekada nėra smurtavęs. V. 2023 m. birželio 10–11 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo išėjusi birželio pradžioje, kada nepamena. Ji buvo pas V., pavardės nežino. Jis su savo vaikais M. ir P. nuėjo pas V. ir parsivedė V. namo. V. buvo visa mėlyna, buvo sumuštos kojos. Klausė, kas ją sumušė, ji sakė neatsimena. V. paprašė jo atsimiegoti ir pasakė, kad ji iš jo išeis pas savo motiną. Jos daiktai buvo jau sudėti. 2023 m. rugpjūčio 13–14 d. jis kvietė V. greitąją pagalbą, nes ji blogai jautėsi, nuo važiavimo į ligoninę ji atsisakė, važiavo pati į Antakalnio polikliniką. 2023 m. birželio 16 d. jis atsikėlė apie 9.00 val. įsijungė žinias, nusiskuto. V. miegojo didžiajame kambaryje. Ji jo paklausė, kur jis ruošiasi pasakė, kad į parduotuvę. Naktį namie buvo tik dviese. Jis miegojo mažajame kambariuke. Grįžęs iš parduotuvės rado V. tame pačiame kambaryje gulinčią ant žemės, ji jau buvo be gyvybės ženklų, iš burnos ėjo putos. Jo nebuvo namie 40 minučių. Bandė gaivinti. Iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalba, taip pat bandė ją gaivinti, tačiau ji mirė. 2023 m. rugpjūčio 16 d. naktį M. ir P. buvo (duomenys neskelbtini) r. pas jo mamą, namie nenakvojo, namie su V., kaip minėjo, buvo jie dviese. Jis niekada jokių konfliktų su V. neturėjo, 2023 m. birželio 16 d. naktį prieš ją smurto nevartojo, taip pat nevartojo smurto ir anksčiau (6 t., b. l. 20–22).

Kaltinamasis M. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad tėvas D. P. su sugyventine V. gyveno lygtais gerai. Jis su broliu pas tėvą užvažiuodavo retai. Būdamas pas tėvą nematė sumuštos V.. Apie V. mirtį sužinojo, kuomet buvo pas močiutę (duomenys neskelbtini). Tėvas paskambino ir pasakė, kad V. mirė. Jis su broliu iškart sėdo į traukinį ir važiavo pas tėvą. Tėvas negerai jautėsi, išgyveno.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 22 d. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jis nuolat negyvena. 2021 m. lapkričio 12 d. yra išleistas iš laisvės atėmimo vietos po atliktos bausmės. Išėjęs iš kalėjimo gyveno su mama. Kai dar buvo kalėjime, sužinojo, kad jo tėvai išsiskyrė ir jo tėvas pradėjo gyventi su V. L.. Dėl ko tėvai išsiskyrė, jis nežino. Išėjęs iš kalėjimo gal porą kartų lankėsi pas tėvą namuose (duomenys neskelbtini). Matė, kad jis gyveno su V. L., jam matant jie nesipyko. Sumuštos V. L. nematė, apie tėvo ir V. santykius kalbų, sklindančių sode, negirdėjo. Tėvas D. paskambino P. ir pasakė, kad mirė sugyventinė V., sakė, kad jis nuvažiavo į parduotuvę, o kai grįžo, ji jau buvo negyva. Kas atsitiko V., nežino, nes jis buvo (duomenys neskelbtini) pas močiutę (5 t., b. l. 1–3).

Liudytojas P. P., iškviestas liudytoju į teisiamąjį posėdį, pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš kaltinamuosius savo šeimos narius – tėvą D. P. ir brolį M. P. (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

P. P., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 1 d. atsisakė duoti parodymus, nes įtariamieji yra jo šeimos nariai (4 t., b. l. 162–164).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. pažinojo seniai, gal keturis metus. Kai V. pradėjo bendrauti su D. P., ją įspėjo, kas per žmogus. Žinojo, kad D. P. smurtaudavo prieš savo buvusią žmoną, kuri yra sakiusi jo (V. M.) draugei, kad yra daužoma kaip bokso kriaušė. Matydavo D. žmoną su mėlynėmis paakiuose, dėl to su akiniais nuo saulės būdavo, sakydavo, kad nuo kopėčių nukrito. V., kai ši jau gyveno su D., irgi matydavo su nuo saulės akiniais. V. niekada nesiskundė, kad D. smurtauja, iki tol, kol atėjo pas jį pasiprašyti pernakvoti birželio mėn. Tuomet V. sakė, kad pabėgo nuo D., bijo grįžti, jos rūbai buvo purvini, atrodė kaip vilkta per žemę, plaukus kuokštais išsitraukė. V. papasakojo, kad D. ją muša, buvo rankas sulaužęs, nors iki tol visiems sakė, kad griuvo nuo dviračio, buvo prigąsdinta D. nepasakoti apie smurtą. O tą vakarą pabėgusi iš namų viską papasakojo ir apie rankas, ir kas darėsi iki tol. V. neminėjo, kad be D. kas nors kitas prieš ją smurtavo. Paskutinį kartą V. matė 2023 m. birželio 11 d., kai ji važiavo autobusu su D.. V. buvo su akiniais nuo saulės. Apie jos mirties aplinkybes nieko nežino.

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. birželio 4 d. parodė, kad jau apie 4 mėnesius kasdien vartoja alkoholinius gėrimus. Maždaug prieš savaitę, tikslios dienos nurodyti negali, pas jį į namus atvyko jo pažįstama V. L., jos kontaktinių duomenų jis nežino. Jie yra iš matymo pažįstami, niekas jų nesieja. Jai atvykus pas jį, ji jo paklausė, ar galėtų pas jį kurį laiką apsistoti, nes išėjo iš sugyventinio D. P. (1 t., b. l. 80–83).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. liepos 20 d. parodė, kad apie D. P. jam buvo girdėjęs tik negerus dalykus, t. y. jis mušdavo ir savo žmoną, ji nuolat būdavo su mėlynėmis. Kai sužinojo, kad V. gyvena su D., jis jos ir paklausė, ką ji daro, tačiau ji atsakė, kad jis labai geras. Gal iš pradžių ir buvo taip, tačiau maždaug nuo 2022 metų vasaros jis pradėjo matyti V. su akiniais nuo saulės. Taip ji slėpdavo sumušimus. Jis pats asmeniškai niekada nematė, kad D. muštų V., nes prie kitų žmonių jis taip nedaro ir gražiai elgiasi. Paskutinį kartą V. matė 2023 m. birželio 11 d. Jam įlipant į autobusą D. su V. autobuse jau sėdėjo. Matė, kad V. vėl su akiniais nuo saulės. Birželio 16 d. jis iš kaimynų išgirdo, kad V. mirė, suprato, kad D. ją nužudė. Taip pat nori pasakyti, kad pažįstamas V. N. jį perspėjo, kad jis negyventų namuose, nes D. grasina jį užmušti. Visi kaimynai labai bijo D. ir mano, kad visi bijos liudyti. Taip pat prieš kelias dienas jam vėl V. pasakė, kad D. planuoja jį apkaltinti neva dėl V. sumušimo, t. y. viską suversti ant jo. Kaip jam sakė V., tai D. buvo pats pas jį atvažiavęs ir taip pasakė (1 t., b. l. 154–155).

Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2023 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad nori paaiškinti, kad įvykio dieną, 2023 m. birželio 3 d., jo namuose nakvojo D. P. sugyventinė V. L., slėpdamasi nuo D., kuri šiuo metu jau yra mirusi. V. pas jį nakvojo galimai dvi naktis. Nori patikslinti, kad kai birželio 1 d. pas jį atėjo V. L., jos drabužiai buvo purvini, jis pagalvojo, kad vilkti per žemę, kuokštais krito plaukai, ji skundėsi, kad jai labai skauda. V. verkė, ji pasakojo, kad jam anksčiau pamelavo, kad nukrito nuo dviračio ir susilaužė rankas, ji jam pasakė, kad D. jai sulaužė rankas daužydamas ją su malka. Pas V. iš tikrųjų prieš kelias savaites buvo sulaužytos, sugipsuotos rankos. V. labai stipriai bijojo D.. Bijojo jo paniškai ir nieko niekam nepasakojo, kas vyko jos ir D. namuose. V. reikėjo važiuoti į polikliniką, drabužiai jos buvo purvini, ji paskambino E. S., paprašė, kad ji jai gautų kokius nors drabužius, nes D. ją sumušė ir ji drabužių namo grįžti negali. E. atvažiavo pas jį, atvežė V. švarius drabužius ir jie su V. ir R. išvažiavo į polikliniką. Važiavo taksi automobiliu, kas kvietė, kokiu numeriu nežino. Kaip ir kada V. iš jo namų dingo, jis neatsimena. 2023 m. birželio 11 d. apie 10.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) autobusu į parduotuvę. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje atvažiavus autobusui pamatė, kad autobuse yra D. ir V.. V. buvo su tamsiais akiniais, kaip suprato, buvo sumuštas jos veidas, o būtent akys. Taip pagalvojo, nes žinojo, kad ir pirma D. žmona „(duomenys neskelbtini)“ gal lyg vardas L., buvo nuolat mušama D. ir po sumušimų nešiojo tamsius akinius. V. daugiau jis nebematė, maždaug po savaitės jis sužinojo, kad ji mirė (1 t., b. l. 156–160).

Liudytoja P. L., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo mama V. L. iki nagrinėjamo įvykio apie du metus gyveno pas D. P.. Mama dažnai vartodavo alkoholį, bet būdavo, kad ir mėnesiais negerdavo, turėjo darbą. Alkoholį vartojo su D.. Mama yra kelis kartus jai sakiusi, kad D. ją muša, ne kartą bandė išeiti iš jo, bet sugrįždavo. Kelis kartus yra gavusi informacijos iš K. ir iš S., pavardžių nepamena, kad turiu gelbėti mamą. Jai atrodo, kad mama bijojo D., apie sprendžia iš ant mamos matytų sumušimų – mėlynių. Kad V. L. būtų sakiusi, kad bijo, nepamena. Apie jausmus D. P. su ja (P. L.) nėra kalbėjusi. Sakydavo, kad D. blogas, kai susipykdavo, bet kai susitaikydavo, sakydavo, kad geras. Yra pasakojusi, kad D. išmeta jos daiktus, vaistus, kuriuos ji geria. Apie išmestus vaistus ir pats D. yra sakęs. Mama gerdavo raminamuosius vaistus, taip pat nuo skausmo, nuo skydliaukės gydytojų paskirtus medikamentus. Mamą per paskutinius keturis mėnesius iki jos mirties matė apie dešimt kartų. Jos paskutinių prisimenamų įvykių apie mamos traumas seka buvo tokia, kad V. L. gal prieš 3-4 mėn. yra sakiusi, kad susilaužė šonkaulius, nes nugriuvo. Pavasarį, keli mėnesiai iki jos mirties matė apibintuotas rankas, mėlynes po akimis, kai ji sėdėjo su akiniais kambary svečiuose pas močiutę, apie tai jos nekalbėjo. Paskutinį kartą mamą matė pas V. M., kai jos atvažiavo ieškoti su A. O. ir D. bei M. P.. Tuomet V. L. buvo nuoga, veidas sutinęs, matyt nuo gėrimo, mėlynių ant veido nesimatė, tik nedidelė ant nugaros. D. priėjęs sakė „į ką tu panaši“. Tuokart išvažiavo ir mamą paliko, bet grįžo po valandos-pusantros, kvietė policiją. Mamą aprengė ir įkalbėjo važiuoti į blaivyklą, į namus jos pasiimti negalėjo, kadangi turi mažą vaiką. V. L. sutiko, ją pareigūnai išvežė. Kitą dieną, išėjusi iš blaivyklos pasipiktinusi jai skambino ir priekaištavo už išvežimą išblaivinti. Kur ji ėjo iš blaivyklos, nežino. Iki mamos mirties jos nematė, bet kalbėjo telefonu. Birželio 9 d., į „Messenger“ programą gavo žinutę nuo S., kad jos (P. L.) mama visa mėlyna. Tuo kartu nevyko aiškintis aplinkybių. K. rašė, kad V. L. pas jos močiutę E. buvo atėjusi prašyti vaistų. Mama apie savaitę iki mirties skambino ir prašė atvežti vaistų nuo kraujo spaudimo, sakė, kad jai bloga, bėga kraujas iš nosies vos ne upeliais, apie priežastis nekalbėjo. Ji liepė kviesti greitąją. Po kažkiek laiko susiskambino su D., jis sakė, kad greitoji buvo. Birželio 16 d. kelis kartus skambino D., bet ji dirbo, negalėjo pakelti ragelio, o kai perskambino jam, sužinojo, kad mama mirė. Buvo šokas.

Liudytoja P. L., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 23 d. parodė, kad jos mama V. L. paskutinius dvejus metus gyveno kartu su sugyventiniu D. P., jo name adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d. apie 14.00 val., jai esant darbovietėje, paskambino motinos sugyventinis D.. Iš karto nepakėlė telefono, neužilgo jam atskambino ir jis jai pranešė, kad mirė jos mama. Telefonu jis jai papasakojo, kad 2023 m. birželio 16 d. jam sugrįžus namo iš parduotuvės rado jos motiną gulinčią namo kambaryje ant grindų, kvietė greitąją pagalbą, bandė ją gaivinti iki medikų atvykimo. Pasak D., atvykus medikams, mama buvo toliau gaivinama medikų. Apie motinos mirtį informavo savo tetą R. P.. 2023 m. birželio 16 d. apie 15.30 val. atvyko pas tetą į darbą. Ji paminėjo jai, kad jai paskambino kaimynė vardu V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g., namo nežino, ir pranešė, kad 2023 m. birželio 16 d. jos dukra vardu O. matė jos motiną gulinčią ant pievelės namo sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini). Galimai tai reikšminga aplinkybė, susijusi su jos motinos mirtimi. Norėtų paliudyti, kad motina turėjo problemų su alkoholiu, o būtent, dažnai išgerdavo, kaip su sugyventiniu, taip ir su kitais pažįstamais. Taip pat motina turėjo sveikatos problemų, vartojo vaistus nuo cholesterolio, skydliaukės, raminamuosius. Taip pat, jos žiniomis, motina skundėsi, kad buvo mušama sugyventinio, tačiau tarpusavyje susitaikydavo ir į policiją nesikreipė. Paskutinį kartą apie tai minėjo jai telefonu maždaug prieš du ar tris mėnesius. Sugyventinis konflikto metu dažnai išmesdavo jos vaistus. Kodėl mama nesikreipė į policiją, jai nežinoma. Su motina ryšį palaikydavo telefonu. Kartu su motina negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Paskutinius metus mama naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat mama dažnai skambindavo iš sugyventinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Motinos sugyventiniui neskambino, iš jo skambučių sulaukdavo retai. 2023 m. birželio 3 d. dienos metu jis paskambino jai ir pranešė, kad jos motina kažkur geria, nurodė galimą jos buvimo vietą ir pasiūlė jai jos ieškotis. Ji kartu su teta R. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo drauge A. O., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Namo durų niekas neatidarinėjo. Tada su policijos pagalba, pranešimo registracijos numeris ROIK(duomenys neskelbtini), pateko į namo vidų, kur rado motiną visiškai girtą. Ji buvo nuoga, ant jos kūno nugaros dešinėje pusėje ir dešinės rankos pastebėjo mėlynes, jos veidas buvo labai ištinęs. Įvykio vietoje pareigūnai suteikė motinai socialinę pagalbą. Minėtame name motina buvo su vyru, jo duomenų nežino. 2023 m. birželio 9 d. metu per „Messenger“ yra gavusi žinutę iš pažįstamos S. P., kuri gyvena kaimynystėje prie D. P. namo. Žinutės turinys buvo, kad imtųsi skubių veiksmų, nes jos motina ,,visa mėlyna“. Iš minėtos kaimynės pavyko patikslinti, kad šios sesuo E. P. buvo nuėjusi pas jos motiną V. L. į namus, motinai atidarius namo duris, ant jos veido pastebėjo mėlynę. Taip pat teko sužinoti, kad mama vaikščiojo pas kitą kaimynę E. V. prašyti vaistų. Nėra įsitikinusi, kad motina bendraudama su ja būdavo atvira. Kadangi motina dažnai išgėrinėdavo, jai skambino retai. Paskutinį kartą motiną matė gyvai 2023 m. birželio 3 d., anksčiau paminėto įvykio metu. Paskutinį kartą su motina teko bendrauti telefonu laikotarpiu nuo birželio 12 dienos iki 15 dienos, tiksliai nepamena. Ji skambino jai sugyventinio telefono numeriu ir paprašė jai atvežti vaistų nuo spaudimo, nes jai bėga kraujas iš nosies. Telefonu pasiūlė motinai kviestis medikus, nes jos paprašyti vaistai be recepto neparduodami. Maždaug po trijų valandų susisiekė su sugyventiniu D., kuris ją informavo, kad į namus buvo kviečiami medikai ir medikai davė motinai vaistų nuo abstinencijos. Nori patikslinti, kad jos akivaizdoje sugyventinis D. prieš jos motiną nėra naudojęs smurto (2 t., b. l. 128–129)

Liudytoja P. L., apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 30 d. parodė, kad jos mama V. L. paskutinius dvejus metus gyveno kartu su sugyventiniu D. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jo name, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d. apie 14.00 val. jai esant darbovietėje paskambino motinos sugyventinis D.. Iš karto ji nepakėlė telefono, neužilgo jam atskambino ir jis jai pranešė, kad mirė jos mama. Telefonu jis jai papasakojo, kad 2023 m. birželio 16 d. sugrįžus namo iš parduotuvės rado jos motiną gulinčią namo kambaryje ant grindų, kvietė greitąją pagalbą, bandė ją gaivinti iki medikų atvykimo. Pasak D., atvykus medikams, mama buvo toliau gaivinama medikų. Apie motinos mirtį informavo savo tetą R. P.. 2023 m. birželio 16 d. apie 15.30 val. atvyko pas tetą į darbą. Ji paminėjo jai, kad jai paskambino kaimynė vardu V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g., namo nežino, ir pranešė, kad 2023 m. birželio 16 d. šios dukra vardu O. matė jos motiną gulinčią ant pievelės namo sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini). Tačiau jau dabar nurimus emocijoms mano, kad tai gali būti paskalos. Norėtų paliudyti, kad motina turėjo problemų su alkoholiu, o būtent, dažnai išgerdavo, kaip su sugyventiniu, taip ir su kitais pažįstamais. Taip pat motina turėjo sveikatos problemų, vartojo vaistus nuo cholesterolio, skydliaukės, raminamuosius. Taip pat, jos žiniomis, motina skundėsi, kad buvo mušama sugyventinio, tačiau tarpusavyje susitaikydavo ir į policiją nesikreipė. Paskutinį kartą apie tai minėjo jai telefonu maždaug prieš du ar tris mėnesius prieš mirtį. Sugyventinis konflikto metu dažnai išmesdavo jos vaistus. Kodėl mama nesikreipė į policiją, jai nežinoma. Su motina ryšį palaikydavo telefonu. Kartu su motina negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Paskutinius metus mama naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat mama dažnai skambindavo iš sugyventinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Motinos sugyventiniui neskambino, iš jo skambučių sulaukdavo retai. 2023 m. birželio 3 d. metu jis paskambino jai ir pranešė, kad jos motina kažkur geria, nurodė galimą jos buvimo vietą ir pasiūlė jai jos ieškotis. Pasakė maždaug kur ji randasi. Ji su drauge A. nuvažiavo iki D. namų, namuose buvo M., jis buvo neblaivus. Ji su D., M. ir A., A. automobiliu „Audi“, valstybinių numerių nežino, nuvažiavo iki namo, kur buvo mama. Užėjo į namą, mama miegojo, ji buvo nuoga, ant kūno matė kelias mėlynes, jos buvo ant šono, kojos, jos ją prižadino, mama pabudo, buvo ištinusi. Veidas buvo išburkęs, bet mano, kad nuo nuolatinio gėrimo, kraujosruvų ant veido nematė. M. su D. žodžiais užsipuolė namuose buvusį vyrą, jo vardo nežino, šaukė ant jo, ar sudavė kokius smūgius, nežino, ji koncentravo dėmesį į mamą. O jie stumdėsi prie WC. Jos draugė A. sakė einam greičiau, nes ji nenori ten būti. Kadangi su mama šnekėti buvo beprasmiška, ji su A. išėjo. M. jai su A. pasakė niekam nesakyti, kad ji su jais buvo. Ji jo bijo, jis neprognozuojamas, labai agresyvus ir ji bijodama jo pirmoje apklausoje šios aplinkybės nenurodė. Po kelių akimirkų išėjo ir D. su M.. M. jų paprašė nuvežti jį pas P., kur jis tuo metu buvo netoli (duomenys neskelbtini) stotelės. Nuvežė D. namo. Su A. grįžo pas ją namo. Paskambino tetai R., papasakojo, kas vyksta. Ji kartu su teta R. P., mob. (duomenys neskelbtini), ir savo drauge A. O., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), dar kartą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Namo durų niekas neatidarinėjo. Tada su policijos pagalba, pranešimo registracijos numeris ROIK(duomenys neskelbtini), pateko į namo vidų. Įvykio vietoje pareigūnai suteikė motinai socialinę pagalbą. Išvežė ją išsiblaivyti. Ar jos močiutė buvo nuėjusi kada nors pas tą vyrą, kur buvo mama, ji nieko apie tai nežino. Močiutė serga (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 9 d. metu per „Messenger“ yra gavusi žinutę iš pažįstamos S. P., kuri gyvena kaimynystėje prie D. P. namo. Žinutės turinys buvo, kad imtųsi skubių veiksmų, nes mano motina ,,visa mėlyna“. Iš minėtos kaimynės pavyko patikslinti, kad šios sesuo E. P. buvo nuėjusi pas jos motiną V. L. į namus, motinai atidarius namo duris, ant jos veido pastebėjo mėlynę. Taip pat teko sužinoti, kad mama vaikščiojo pas kitą kaimynę E. V. prašyti vaistų. Nėra įsitikinusi, kad motina bendraudama su ja būdavo atvira. Kadangi motina dažnai išgerdavo, jai skambino retai. Paskutinį kartą motiną matė gyvai 2023 m. birželio 3 d. , anksčiau paminėtų įvykių metu. Paskutinį kartą su motina teko bendrauti telefonu laikotarpiu nuo birželio 12 dienos iki 15 dienos, tiksliai nepamena. Ji skambino jai sugyventinio telefono numeriu ir paprašė jai atvežti vaistų nuo spaudimo, nes jai bėga kraujas iš nosies. Telefonu pasiūlė motinai kviestis medikus, nes jos paprašyti vaistai be recepto neparduodami. Maždaug po trijų valandų susisiekė su sugyventiniu D., kuris ją informavo, kad į namus buvo kviečiami medikai ir medikai davė motinai vaistų nuo abstinencijos. Nori patikslinti, kad jos akivaizdoje sugyventinis D. prieš jos motiną nėra naudojęs smurto. 2023 m. balandžio 8 d. jos mamos buvęs klasiokas R. J. jos tetai R. parašė, kad buvo pas jos mamą bei matė, kad mama visa sumušta, ir jis mano, kad jai reikia į ligoninę. Jos mamos telefonas yra pas ją, jos su teta negalėjo jo atrakinti, telefono ekranas užrakintas kodu, todėl norėdami patekti į telefoną, galimai atstatė gamyklinius parametrus, tačiau dėl to ji nėra tikra. Telefoną policijos pareigūnams ji galės pateikti (2 t., b. l. 130–134).

Liudytoja E. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. yra jos tėčio kaimynas. Lankydama tėvą ji vieną kartą matė D. P. sugyventinę. Jos vardo ir pavardės tuo metu nežinojo. Ji užėjo pas D. P. paprašyti vandens. Duris atidarė moteris pamušta akim ir pakvietė D.. Jos sesuo S. P. pažįsta D. P. sugyventinės dukrą P.. Sesuo kalbėjo, kad galimai dėl D. kaltės mirė P. mama. Kad D. muša V. jo kaimynė E. V. pasakojo savo anūkei K. R.. D. P. buvo agresyvus ir su savo ankstesne žmona. Ji (E. P.) vaikystėje matydavo D. žmoną L. su mėlynėmis. Ji nematė, kad D. ją muštų, bet tai akivaizdu. Tvirtina perskaitytus balsu teisme jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė įvykių aplinkybes.

Liudytoja E. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 27 d. parodė, kad V. L. ji pažįsta tik iš matymo, žinojo, kad ji jos kaimyno D. P. sugyventinė. D. P. buvo jos kaimynas. Kadangi ji jau tuo adresu negyvena senokai, tačiau atvažiuodavo retkarčiais aplankyti tėtį. Ir 2023 m. balandžio 23 d. ji atvažiavo pas tėtį, tačiau jo namuose nebuvo, raktų ji neturėjo, o reikėjo įpilti šuniui vandens, tad ji ir nuėjo pas kaimyną D.. Jų namų durys buvo atidarytos, tad ji pasibeldė į jas ir prie durų priėjo V.. Ji atėjo ranka prisidengusi akį, tačiau matėsi, kad akis yra sumušta, nes beveik pusė veido buvo mėlyna. Ji tik pamačiusi ją, iš karto pašaukė D. ir nuėjo nuo durų. Ji tą kartą ją ir matė pirmą ir paskutinį kartą. Su ja ji nieko nesišnekėjo ir jos neklausė, kas jai atsitiko. Su D. ji taip pat nieko nesikalbėjo, ji tik paprašė vandens ir tiek. Kaip ir sakė, ji ten atvažiuodavo labai retai, tačiau žino kalbas apie tai, kad D. muša ir V.. Tai daugiausia pasakodavo kaimynė E., bet tai girdėjo ne iš pačios E., o vėl gi iš kitų žmonių, kurie pasakodavo, ką šnekėjo E.. Apie tai, kad V. mirė, ji sužinojo, berods, iš sesės. Be to, ji tikrai nesidomėjo kaimynais ir kas tarp jų vyksta, ir apie V. jos pradėjo kalbėti tik po jos mirties. Gali būti, jog tada ji ir papasakojo sesei apie tai, kad matė kartą V. sumušta akimi. Apie D. gali pasakyti tik tiek, kad jis visą laiką buvo agresyvus, nuolat mušdavo savo žmoną L., nes nuo vaikystės matė, kaip L. vaikščiojo sumušta (2 t., b. l. 153–154).

Liudytoja S. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. buvo vaikystėje jos kaimynas. Jo sugyventinę V. L. žinojo. Kaimynės E. V. anūkė K. R. jai (S. P.) parašė, jog P. L. mama yra sumušta, šlubuoja jos sveikata. K. yra jos draugė, todėl žinojo, kad ji (S. P.) pažįsta V. L. dukterį P.. Ji (S. P.) pranešė P. žinute, kad jos mama sumušta. Tvirtina pagarsintus teisme jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuomet aplinkybes atsiminė geriau.

Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 27 d. parodė, kad V. L. ji pažįsta jau seniai, nes tai buvo jos draugės mama. O jau apie metus ar du, tiksliai nurodyti negali, po to, kai ji pradėjo gyventi pas D. P., tapo ir jos kaimyne. Tačiau ji jau apie pusmetį yra išsikrausčiusi ir tenai nebegyvena. Kol ji gyveno tenai, ji nematė, kad V. pyktųsi su D., jie, kaip jai atrodė, sutarė gražiai. Negeri dalykai prasidėjo vasaros laikotarpiu, t. y. kai ji jau tenai negyveno ir tik girdėjo iš kaimynų, kad V. vaikšto sumušta, o ji pati nieko nematė. Maždaug apie birželio 9 d. jai draugė K. R. pranešė, kad V. labai stipriai sumušta, kad jai blogai su sveikata, kad jos judesiai nekoordinuoti. Taip pat ji jai papasakojo, kad V. rankos buvo sulaužytos ir kad ji teigia visiems, jog buvo nuo dviračio nukritusi. K. jai tai papasakojo, nes žinojo, kad ji bendrauja su V. dukra P. ir kad ji jai praneštų, kas vyksta su V.. Kiek žino, K. pati to irgi nieko nematė, kad V. kas muštų, bet jai tai papasakojo jos močiutė E., kuri yra D. kaimynė. Kadangi K. pati nieko irgi nematė, tai jai smulkiau papasakoti nieko ir negalėjo. Tuomet ji ir parašė P., kad ji prižiūrėtų savo mamą. Ji kaip ir sakė, pati nieko nematė ir papasakoti nieko negali. Apie tai, kad V. mirė, ji sužinojo tą pačią dieną, nes jai parašė P., tačiau kas atsitiko, kodėl ji mirė, ji nežino. Apie D. gali pasakyti tik tiek, kad jis išgeriantis, smurtavo ir prieš savo buvusią žmoną L. (2 t., b. l. 156–157).

Liudytoja O. B., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. yra buvusi jos kaimynė, pažįsta daug metų, susitikusios pabendraudavo. Yra mačiusi V. su mėlynėmis ant veido kelis kartus. Ji jos neklausė iš kur tos mėlynės, nes ne jos (O. B. reikalas), pati yra būdavusi su mėlynėmis, tada V. jos neklausinėjo, nes ne V. reikalai. V. niekad nesiskundė, kad D. ją muša. Iš aplinkinių gal ir yra girdėjusi, kad D. sumušė V., bet pati nėra mačiusi smurtaujančio prieš V. D.. Pas D. ir V. namuose niekada nebuvo.

Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos O. B. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ji juos patvirtino, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja O. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 28 d. parodė, kad su V. L. ji yra pažįstama apie 15 metų, jos buvo ne tik kaimynės, bet ir draugės. D. P. pažįsta apie 6 metus, su juo retkarčiais bendraudavo, dažniausiai susitikdavo prie parduotuvės, tad pasisveikindavo ir tiek. Maždaug apie tris metus V. gyveno pas D.. Nors jos ir buvo su ja draugės, tačiau jos viena pas kitą nevaikščiojo. Anksčiau V. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tad jos dažniausiai susitikdavo tenai. Gali pasakyti, kad vos tik V. pradėjo gyventi su D., kaip jai atrodo, ji nuo pat pirmos dienos ir vaikščiojo sumušta. Ji asmeniškai niekada nematė, kad ją D. muštų, tačiau ir taip buvo aišku, kas ją sumušė, ir kad ji tikrai nenukrito. V. niekados nepasakojo, kad ją D. muša, o ji ir neklausinėjo, nebandė išsiaiškinti. Kai ją D. sumušdavo, ji į darbą niekada neišeidavo, pasiimdavo „nedarbingumą“, o ji, kai apsilankydavo toje sodų bendrijoje, kur V. gyveno, ji matydavo ją sėdinčią pas save, sumuštą, su akiniais nuo saulės, taip ji slėpdavo mėlynes ant veido. Maždaug tris dienas iki V. mirties ji su ja susitiko parduotuvėje. Jai gipsas nuo rankų jau buvo nuimtas. V. buvo sumušta, ant jos veido buvo mėlynės, atkreipė dėmesį, kad ir viena jos ranka visa mėlyna. Ji pasakė, kad ji labai blogai jaučiasi, kad apsipirks ir važiuos namo, išgers vaistų nuo skausmo, nes jai labai skauda pilvą. Kas jai atsitiko, nuo ko jai pilvo skausmai, ji paklausė, tačiau V. jai nieko neatsakė. Suprato kad ji vėl sumušta D., tačiau ji niekada niekam nieko nepasakodavo. Be to, kadangi ji pažinojo D. pirmąją žmoną L. ir ji taip pat visą laiką buvo mušama D., tad viskas buvo aišku ir dėl V.. 2023 m. birželio 16 d., maždaug apie 17 val., jai paskambino D. ir pasakė, kad rado V. gulinčią, negyvą, klausė, ką daryti. Liepė tuoj pat kviesti greitąją ar policiją. Taip ji ir sužinojo apie nelaimę (2 t., b. l. 159–160).

Liudytoja D. B. (buvusi K.), apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. gyveno tame pačiame rajone, pažinojo ją apie septynis metus. Nėra mačiusi V. su mėlynėmis ant kūno. Apie savo santykius su sugyventiniu D. V. nepasakojo. Aplinkiniai apie V. ir D. santykius nieko nepasakojo. Kokiomis aplinkybėmis paskutinį kartą matė V., nežino. Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos D. B. (buvusi K.) parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ji nurodė, kad po apklausos protokolu yra jos parašas, tačiau negali būti, kad ji tokius parodymus davė. Padarė klaidą, kad pasirašė. Apklausos protokolo neskaitė, neprisimena, ar jis buvo jai perskaitytas balsu. Paaiškino, jog teisingi parodymai toje dalyje, kad girdėjo, jog stotelėje D. P. su V. M. apsižodžiavo, kad ji su V. kalbėjo apie herpį, o D. pajuokavo, kad nereikia su svetimais bučiuotis. V. buvo herpis, ji nebuvo sumušta. Ar ji buvo su akiniais nuo saulės, nepamena. Bandė tyrėjai sakyti, kad ne jos (D. B.) žodžiais surašė, bet tyrėja nieko neklausė, nieko nekeitė. Šitą tikrai atsimena.

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 28 d. parodė, kad ji yra V. L. draugė, pažinojo ją apie 5–6 metus. V. kažkada pradėjo gyventi su D. P.. Kažkada šią žiemą pamatė V. parduotuvėje, ji buvo su pamuštomis akimis, ji paklausė jos, kas atsitiko. V. pasakė, kad ji namuose užkliuvo už chalato ir namie griuvo. Ji bandė su V. kalbėtis, nes suprato, kad ji tikrai ne griuvo, o buvo D. sumušta, nes neįsivaizduoja, kur taip namie reikėjo trenktis, kad būtų sumuštos tik akys. Pati buvo daug metų mušama buvusio sugyventinio, todėl žino, kaip atrodo sumušimai po suduotų smūgių. Tuomet maždaug kelis mėnesius iki mirties ji matė, kad V. su sulaužytomis abejomis rankomis, bei vėl vaikšto su tamsintais akiniais. Vėl pradėjo ją kalbinti, sakė, kad V. papasakok, kas atsitiko. Ji pasakė nugriuvo nuo dviračio. Ji tikrai tuo nepatikėjo. Pagalvojo, kad ji vėl eilinį kartą meluoja, labai bijo D. ir nieko nekalba. 2023 m. birželio mėn. 11 d. ji stovėjo stotelėje, pamatė, kad D. užpuolė V. (pavardės nežino). Tačiau nenorėdama veltis į vyrų konfliktus, nežiūrėjo į juos. Jų konfliktas buvo šiek tiek šone nuo stotelės. Matė toje pačioje stotelėje V., ji vėl buvo su tamsintais akiniais, buvo stipriai sumuštos lūpos. Ji, kol D. puolė V., pritaikė momentą, vėl pradėjo kalbinti V., paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad herpis. Ji vėl suprato, kad ji meluoja. Netoliese dar D. išgirdo jų pokalbį ir pasakė, nėra ko vaikščioti pas svetimus, dėl to ir herpis. V. pasakė, kad buvo poliklinikoje, pasiėmė nedarbingumą. Ji girdėjo, kad V. apie birželio pradžią buvo pabėgusi nuo D. pas V., D. sužinojo, kur ji yra, ir nuėjo kartu su sūnumis M. ir P., sumušė V. ir V. paėmė namo. Sužinojusi, kad V. mirė, ji 2023 m. birželio 16 d. vakare, apie 21.00 val., paskambino telefonu 112 bei pasakė, kad D. nužudė V., ji yra tikra, kad V. nemirė sava mirtimi, o mirė nuo D. sumušimų, nes ji daug kartų matė V. sumuštą, pergyveno, kad policijos pareigūnai apie tai nežino, bei norėjo suteikti informaciją (2 t., b. l. 163–166).

Liudytojas R. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet 2023 m. birželį, susipykęs su sugyventine, laikinai gyveno pas V. M.. Pamena, kad pas V. M. nakvojo V. L.. Kokiomis aplinkybėmis ji ten atsidūrė, nesiaiškino, V. pati jam nepasakojo. Visi kartu vartojo alkoholį. Kol V. gyveno pas V. M., ant jos jokių sužalojimų nematė. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus 2023 m. rugpjūčio 25 d. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. Z. nurodė, kad tai antri jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jie papildyti, matyt tyrėja blogai užrašė. Į kaltinamojo D. P. klausimus, ar V. L. griuvo pas V. M. nuo klozeto, atsakė teigiamai. Nurodė, kad su V. M. nebebendrauja, nesisveikina.

Liudytojas R. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 25 d. parodė, kad 2023 m. birželio pradžioje laikinai gyveno pas V. M., kadangi susipyko su savo sugyventine ir išėjo iš jos namų. Visą laikotarpį, kiek gyveno pas V. M., jie vartojo alkoholinius gėrimus praktiškai kasdien. Jis gyveno antrajame V. M. namo aukšte. Kai jis atėjo pas V. M., V. L. pas jį buvo. Žino, kad ji pasiprašė pas V. M. kelias naktis prisiglausti. V. pasakė, kad susipyko su D.. Paskambino E., paprašė švarių drabužių. Jie su V. M. ir V. nuvažiavo taksi į Antakalnio polikliniką. Kodėl E. nešė V. drabužius, jis nežino. Iš Antakalnio grįžo visi trys atgal pas V. M. namo. Po V. mirties jis sėdėjo su D., gėrė, D. jam pradėjo pasakoti, kad kai jis parsivedė V. namo iš V. M. ir nuvedė į dušą, kad ji buvo visa mėlyna. Tačiau jis tikrai pasiėmė V. iš V. M. nesumuštą, nes kai jie trise buvo pas V. M., V. niekas nemušė. Ji daug laiko miegojo, nes gėrė „Xanax“ tabletes, ir nuo jų miegojo. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 175–179).

Liudytoja E. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad nelabai ką ir atsimena apie bylą, viską pasakė tyrėjai, daugiau nieko neatsimena. Nieko blogo nematė, nieko blogo pasakyti negali. Savo sugyventiniu D. P. V. L. nesiskundė, su mėlynėmis ar kitokiomis traumomis jos nėra mačiusi. Yra kažkada važiavusi jai nupirkti vaistų, kai paprašė, kokių nepamena, bet ne bintų. Kodėl ji pati (V. L.) negalėjo nusipirkti, neaiškino. Vežė rūbus V. L., kai ši buvo pas V. M., bet nežino, kodėl V. reikėjo rūbų.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas), liudytoja E. S. nurodė, kad jų netvirtina, nes ne viskas yra tiesa, apklausa vyko jai esant neblaiviai, pareigūnams sakė, kad yra neblaivi, bet jie ją išsivežė iš namų į komisariatą, neblaivumo netikrino. Tiesa tik tai, kad važiavo vieną kartą pirkti vaistų ir vieną kartą vežė rūbus. Apklausos protokolą tyrėja jai perskaitė, liepė pasirašyti, kodėl pasirašė po juo, negali pasakyti, gal dėl to, kad buvo neadekvati, norėjo kuo greičiau pasišalinti, kad neapklausinėtų, nes ji nėra jokia liudytoja.

Liudytoja E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 23 d. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) soduose. Ji pažinojo V. L. ir jos sugyventinį D., jo pavardės nežino. Jie gyveno gretimoje sodų bendrijoje. Matė V. su sulaužytomis rankomis, ji jai nieko nepasakojo, kas su ja atsitiko, tik prašė jos nuvažiuoti nupirkti elastinius bintus, nes jai skaudėjo. Kelias dienas iki mirties matė ją su prakirsta lūpa, tai galėjo būti apie tris dienas iki jos mirties, bet tiksliai pasakyti negali. Kažkurią dieną V. jai paskambino į mobilų, paklausė jos, ar ji gali jai rasti drabužius. Džinsus ir bliuskutę. Rado jai drabužius. Nuėjo pas V., nes V. sakė, kad ji yra pas jį, nunešė drabužius, V. jai pasakė, kad jai reikia į polikliniką prasitęsti nedarbingumo, o ji paimti drabužių savo negali, nes pabėgo nuo D., nes D. ją mušė. Ji nematė ant V. sumušimų, bet žino, kad ji nuo D. smurto bėgo ne pirmą kartą. Tai buvo 2023 m. birželio pradžioje. Ji mirė maždaug po dviejų savaičių po to, kai ji jai vežė drabužius. V. persirengė jos atneštais drabužiais, ji jai davė pažįstamo taksisto numerį ir ją paliko. Jos žiniomis, į polikliniką jie važiavo su V. M. ir R., pavardės nežino. Po pietų matė, kad su tuo pačiu taksistu jie grįžo iš miesto visi trys, nuvažiavo pas V.. Tuomet vėliau kažkurią dieną matė V. stotelėje, ji pasakė, kad važiuoja iš „(duomenys neskelbtini)“, kur ją išvežė policijos pareigūnai, pas ją buvo sumušta lūpa. Ji paklausė jos, kas atsitiko, V. pasakė „nieko, herpis“, ji pasakė, kad tikrai ne herpis, nes skiria sumušimą nuo herpio. Tuomet po kelių dienų matė autobuse V. su D., V. buvo su tamsintais akiniais, kodėl ji buvo autobuse su tamsintais akiniais, nežino (2 t., b. l. 182–185).

Liudytoja R. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad paskutinį kartą V. L. matė 2023 m. birželio 3 d., kai vyko su dukterėčia P. L. ir jos drauge A. į netoliese esantį namą ieškoti V.. Name buvo labai sumuštas vyras, kaip vėliau sužinojo, V. M.. V. buvo stipriai neblaivi, gulėjo nuoga, ant jos veido mėlynių nebuvo, tik ant kojų ir peties. Paklausus, kas sumušė, V. nieko neatsakė. P. L. ją aprengė, o policija išvežė į blaivyklą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus R. P. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 13 d. parodė, kad jos sesuo buvo V. L., ji daug metų vartojo alkoholį, su pertraukomis, jie su šeima visą laiką traukė ją iš alkoholio liūno, tačiau dažniausiai tai buvo nesėkmingai. V. maždaug apie 1,5 metų gyveno su D. P.. 2023 m. birželio 3 d. apie 21 val. jai paskambino dukterėčia P. (V. dukra), pasakė, kad V. yra soduose, kad ji pas kažkokį vyrą. Ji pasakė, kad ji su drauge A. O. važiuoja ten jau antrą kartą, ji pasiprašė su jomis kartu. Atvažiavo į vietą, į duris neprisibeldė, bet viduje girdėjo balsus. Tada iškvietė policiją, su policija įėjo į namą, V. gulėjo lovoje, matė kraujosruvas ant pečių, ant veido nebuvo, veidas buvo paburkęs, tačiau mano, kad nuo ilgalaikio gėrimo. Ji V. įkalbėjo važiuoti į nakvynės namus, kad ji galėtų išsiblaivyti, sakė, kad ji kreiptųsi pagalbos pas gydytojus. Kai sesuo buvo išvežta į nakvynės namus, su seserimi nebebendravo iki pat mirties. Kaip ji grįžo namo, ji nežino. 2023 m. birželio 16 d. jai paskambino P. ir pasakė, kad V. mirė. Ji iš pradžių nepatikėjo. Jos vakare su P. nuvažiavo pas D., norėjo paimti V. banko kortelę, jos žinojo, kad ją atėmęs D., ir tikrai jis banko kortelę išsitraukė iš savo piniginės. D. pasakojo, kad jis nuvažiavo į parduotuvę, o grįžęs rado V. gulinčią ant grindų, ji jau buvo mirusi. Po mirties visi sodai, pradėjo kalbėti, kad D. nuolat mušė V., tačiau V. gyvendama su D. niekada dėl to nesiskundė (2 t., b. l. 188–193).

Liudytojas V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad metus laiko nuolat vartojo alkoholį, todėl nieko negali papasakoti apie nagrinėjamą įvykį. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nurodė, kad juos tvirtina iš dalies. Kad matė V. su mėlynėm po akim, tai čia ne jo parodymai, jis buvo tyrėjos apklausiamas girtas, pasirašė apklausos protokolą jo neskaitęs. Vienintelis kartas, kai matė V. su mėlyne po akim, tai kai atvažiavo jos pasiimti iš V. M., nes V. jam paskambino, kad susibarė su D., klausė, ar jis gali ją paimti. Kai atvažiavo pas V. M., rado V. girtą ir su mėlyne po akim. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu gal supainiojo, todėl ir nurodė, kad V. stotelėje buvo su mėlynėmis. R. Z. sakė, kad V. buvo nugriuvusi nuo tualeto, nes pas V. tualetas nebuvo prisuktas, ji girta buvo su juo užsivertusi, gal dėl to ta mėlynė ir atsirado pas ją. V. L. yra buvusi jo sugyventinė, jie taip gražiai nesutarė, o su D. vaikščiojo už rankų susikabinę. Niekada nėra matęs V. su mėlynėm, o akinius nuo saulės ji mėgo nešioti net nesant saulės. Sutikęs visada pasisveikindavo ir su D., ir su V.. Nėra girdėjęs, kad D. smurtautų.

Liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 4 d. parodė, kad V. L. yra buvusi jo sugyventinė, po to gyveno su D. P.. Kiek žino, V. susipyko su D. ir išėjo pas V., kur jie kartu girtavo ir pastaroji ten nakvojo kelias naktis. Jis buvo atvažiavęs pas V., kokią dieną tai buvo, jis nežino, nuolat vartoja alkoholį, todėl dienų neskiria, kalbėjo su ja, ji jam pasakė, kad D. ją sumušė ir ji nuo jo dėl to pabėgo, sakė, kad tempė ją žeme už plaukų. Jis pas V. buvo atvažiavęs su V. motina ir jos kaimynu, bandė įkalbinti ją važiuoti namo, bet ji nesutiko. 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 val. buvo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, laukė autobuso. Būnant stotelėje atvažiavo autobusas ir iš jo išlipo jo jau minėtas V., jam iš paskos išlipo tas pats D., kuris vos užėjus už stotelės užpuolė V. ir pradėjo mušti. Su D. buvo ir V., jos lūpos buvo sukepusios krauju, ištinusios, ji buvo užsidėjusi tamsius akinius. V. nusiėmė akinius ir pamatė, kad pas ją po akimi labai didelė mėlynė, akis buvo sumušta stipriai. Pamatęs tai, kaip ji atrodo, suprato, kad ji sumušta, nes pagalvojo, kad tokį stiprų akies sumušimą galima padaryti stipriai trenkiant kumščiu. V. jam nieko nesakė, nes kai jie išsiskyrė, tai tarpusavyje nelabai ir kalbėjo. Po V. laidotuvių viskas kaimas pradėjo kalbėti, kad D. nuolat mušė V., tačiau iki jos mirties visi bijojo kalbėti, nes visi paniškai bijo D. ir M., nes jie abu yra neprognozuojami ir daužo visus, kas pasitaiko jų kelyje (3 t., b. l. 7–10).

Liudytojas V. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. yra jo kaimynas. V. L. vieną kartą buvo atėjusi kartu su D. pas jo (liudytojo) tėvuką, jie ten kavą gėrė, kalbėjosi. Apie D. ir V. santykius, iš to ką matė, gali pasakyti, kad jie labai gražiai elgėsi, tėvai sakė, kad ideali pora, nei kokio pykčio, nei keiksmažodžio. Viešumoje elgiasi gražiai, o kalbų apie tai, kas vyksta jų namuose, nežino, negirdėjo.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. N. parodymus (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (3 t., b. l. 12–14), jis nurodė, kad juos tvirtina iš dalies. Pareigūnai jį painiojo, už žodžių traukė, iškart pasakė, kad D. sės ilgam. Apklausos protokolą pasirašė jo neskaitęs. Nesakė D., kaip nurodyta protokole, kad žmonės apie jį pasakoja daug kriminalo. Sakė, kad žmonės pasakoja, jog jis, D., ant rajono išdarinėja visokias nesąmones, tai vieną sumušė, tai tas, tai anas, tai yra, ką išgirdo iš V..

Liudytojas V. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. parodė, kad jis pažįsta gretimose sodų bendrijose gyvenančius D. P. ir V. M.. Kai praėjus kuriam laikui po V. mirties pas jį atėjo D., jis jam pasakė, kad apie jį (D.) žmonės pasakoja daug kriminalo. Paklausė, kas atsitiko su V.. D. jam pasakė, kad V. sumušė V., tačiau jis nepasakė, kad V. mirė smurtine mirtimi. Kadangi jis pasakė, kad D. pas jį nepageidaujamas, jis išėjo (3 t., b. l. 12–14).

Liudytoja E. V., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. yra jos kaimynas per du namus. Jis gyveno su V. L. ir, kaip jai atrodė, gražiai sutarė. Yra medicinos darbuotoja, dirba, ryte pusę septintos išeina, grįžta vėlai, namie būna tik savaitgalį, taigi, kaimynus mato retai. Nėra mačiusi V. L. sumuštos iki maždaug savaitės prieš jos (V. L.) mirtį. Važiuojant namo iš darbo, paskambino V., prašė raminančių. Kai atėjo apie aštuntą – devintą valandą vakare, buvo sutinęs veidas, lūpos, daugiau sumušimų nei matė, nei rodė. V. sakė, kad ją sumušė D.. Taip pat sakė, kad buvo greitoji pagalba ir kad vaistus D. išmetė. Perskaičius balsu liudytojos E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino, prašė jais remtis, nes tuo metu aplinkybes atsiminė geriau.

Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad jos kaimynas yra D. P., jis apie du metus gyveno su V. L., jie iš pradžių gyveno labai gražiai, D. labai gerbė ją ir rūpinosi. Visi kaimynai iš darbų namo grįždavo vienu autobusu, todėl dažnai su V. pakalbėdavo. 2023 m. birželio 8–9 d. jai paskambino V., paklausė, ar ji turi nuskausminamųjų. Pasakė, kad nelabai turi, bet liepė jai vis tiek pas ją ateiti. Dienos ji nepamena, V. atėjo, ėjo sunkiai, kabindamasi už tvoros. Beveik alpo. Atėjo pas ją į kiemą. Pasakė, kad D. ją sumušė, kad buvo greitoji pagalba, kad paliko jai vaistų, bet D. juos išmetė. Buvo sumuštas veidas, visas išburkęs, matėsi, kad stipriai mušta galva, sudaužytos lūpos, kruvinos, kraujas sudžiūvęs, kraujosruvų dar nebuvo. Ji yra medicinos darbuotoja, suprato, kad sumušimai tik ką padaryti, nes kraujosruvos dar nesusiformavo. Ji namie rado kažkokių žolinių vaistų, davė jai, kitų neturėjo. Tada ji jos paklausė: „o tavo rankos kaip, tikrai kritai nuo dviračio, kaip sakei?“. V. atsakė: „ne, ne nuo dviračio, D.“. Ji suprato, kad prieš kelis mėnesius abi rankas V. sulaužė D.. V. laikydamasi už tvoros nuėjo namo. Ji prašė V. likti pas ją, tačiau ji nesutiko. Pasakė savo anūkei, kad ji susisiektų su V. dukra, kad ji sumušta, kad atvažiuotų paimtų ją, bet dukra paimti V. nesutiko. Vėliau, po kelių dienų V. jai rašė, kad D. išmetė jos drabužius, ji dar kartą prašė jos nuo jo bėgti. Ji darbo dienomis dirba po 12-13 valandų, į darbą važiuoti toli, todėl namie beveik nebūna. Po to, kai davė vaistų, V. daugiau nematė. Kad V. būtų pabėgusi nuo D., nieko nežino (3 t., b. l. 16–18).

Liudytoja A. O., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad V. L. yra jos geriausios draugės, P. L., mama. Ją matė 2023 m. birželio 3 d., kai buvo nuvykusi kartu su P., D. ir M. P. jos ieškoti. V. buvo jai nepažįstamo vyro namuose, girta, nuoga, sužalojimų ant jos nematė. Arti priėjusi nebuvo, per gal per tris žingsnius.

Perskaičius balsu ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji juos patvirtino, prašė jais vadovautis, paaiškino, jog įvykio aplinkybes tuomet prisiminė geriau (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Papildomai paaiškino, jog sumuštą V. matė ne kartą. Kai V. ateidavo pas P. prašyti kavos, sakydavo, kad grįžo pas mamą, P. močiutę, iš D., ir visada būdavo su mėlynėmis. Vieną kartą sakė, kad M. mušė. Kai V. nebeliko, žmonės, kurių neįvardins, nes nepažįsta, kalbėjo, kad D. mušė V., kad matė, kaip D. ir M. ją tempė už plaukų per miškelį iš stotelės.

Liudytoja A. O., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 3 d. parodė, kad 2023 m. birželio 3 d. su P. L. apie 19.00–20.00 val. jos automobiliu „Audi A4“, sedano tipo, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki D. namų, nes jis pasakė, kad žino kelias vietas, kur V. gali būti. Pas jas į automobilį atsisėdo D. ir M. ir iš karto nurodė kelią, kur važiuoti ir tiesiu taikymu nuvežė jas prie vieno namo. Ten rado ant lovos sėdinčią V., ji buvo girta. Nematė, kad ji būtų sumušta. Ji buvo tiesiog girta ir pakelta iš miegų. V. su jais važiuoti atsisakė. Kai antrąkart tą vakarą atvyko į tuos namus su P. ir jos teta R. P., P. mamą aprengė, nes ji pati apsirengti negalėjo dėl girtumo, be to, vyras pasakojo, kad ji vartojo alkoholį su kažkokiais vaistais. Kažkas išvedė V. iki policijos automobilio bei pareigūnai ją išvežė į „blaivyklą“. Po šio įvykio V. ji daugiau nematė. Tik laidotuvėse. Ji labai dažnai matė V. sumuštą, tačiau V. niekada nesakė, kad ją kažkas mušė, sakė, kad nukrito. Vėliau, po laidotuvių visi kaimynai pradėjo kalbėti, kad V. nuolat mušė D. (3 t., b. l. 38–41).

Liudytojas R. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. pažįsta nuo vaikystės, gyvena viename rajone, yra draugai. D. ir V. sugyveno kuo puikiausiai, abu išgerdavo, bet su saiku. Yra buvęs svečiuose gal keturis kartus, nematė, kad D. su V. pyktųsi. Nėra matęs V. su mėlynėmis. Iki V. D. gyveno su L.. Jos taip pat nėra matęs sumuštos. Tuo metu retai pas D. atvažiuodavo, jų konfliktų nematydavo, į juos nelįsdavo, jeigu kas, ten nevažiuodavo. Žino, kad D. yra teistas dėl konflikto šeimoje, bet nieko konkretaus nežino. D. paskambino, pasakė, kad parvažiavo iš parduotuvės ir pamatė, kad V. guli mirusi.

Liudytojas R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. parodė, kad jis pažįsta D. P., jis jo vaikystės draugas. Dažnai su D. bendraudavo, tiek telefonu, tiek asmeniškai. Tą pačią dieną, kai V. mirė, D. jam paskambino, pasakė, kad V. mirė, sakė, kad jis buvo parduotuvėje ir ją rado mirusią. Nieko daugiau jo neklausinėjo, vėliau jis jam perskambino, paklausė, kokia V. mirties priežastis, D. jam pasakė, kad V. sustojo širdis. Jis daugiau nesigilino (3 t., b. l. 27–29).

Liudytojas V. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad pažįsta D. P., žinojo ir V. L.. Nelenda į šeimyninius santykius, papasakoti nieko negali. Sužalotos V. L. nėra matęs.

Liudytoja R. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad D. P. yra jos kaimynas nuo 2001 m. Namai yra 30–50 metrų vienas nuo kito, per vieną sodo sklypą. Bendraudavo kaimyniškai. Kai D. P. pradėjo gyventi su V., pats pasigyrė, sakė, kad turi anūkę. Su V. L., pabendraudavo parduotuvėje, kurioje V. dirba, draugės nebuvo. Nieko negatyvaus apie D. nesakė. V. paskutinį kartą matė keli mėnesiai iki jos mirties, Velykų savaitgalį su artimaisiais kieme. Kiek iš savo kiemo matė, V. buvo be akinių. Dviračiu važiuojant jos nėra mačiusi. Sugipsuotomis rankomis matė, bet apie tai nekalbėjo. Apie V. ir D. santykius iš kaimynų, su kuriais bendrauja, neigiamų komentarų nebuvo. Su ankstesne D. žmona daugiau bendravo, nei su V.. Ji vaikščiojo su mėlynėm, sakė, kad D. mušė.

2023 m. birželio 16 d. įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas dviejų aukštų, plytinis gyvenamasi namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo teritorija yra dalinai aptverta. Į namą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Namo durys su vidine spyna, kuri nėra pažeista. Užėjus į namą, iš karto yra patalpa Nr. 1, kurioje iš kairės pusės yra sofa-lova, stalas ant kurio padėta ATK, išduota V. L. vardu, ir GMP kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti, iš dešinės patalpos Nr. 1 pusės yra medinė spinta. Praėjus patalpą Nr. 1, tiesiai yra medinės durys su vidine rakinama spyna, kuri nėra pažeista, užėjus pro duris yra virtuvės kambarys, tiesiai yra miegamojo patalpa, kurioje yra lova, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė. Iš kairės virtuvės pusės yra patalpa Nr. 2, kurioje yra dvi sofos ir baldai. Ant grindų patalpoje Nr. 2 ant nugaros guli moteriškos lyties lavonas. Moteriškos lyties lavonas be drabužių, ant kūno yra lipdukai po gaivinimo, ant dešinės kojos kelio ir dešinės kojos blauzdos priekinėje dalyje matosi paviršutiniai odos pažeidimai. Apžiūrėjus moteriškos lyties lavoną išorinių smurto žymių nenustatyta. Namas bei namo teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui daiktų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta (2 t., b. l. 56–70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 782/2023 (01), vadovaujantis V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), lavono teismo medicinos tyrimu, papildomų tyrimų duomenimis, medicinos dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybės, nustatyta:

1. V. L. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, organizuotas 160 g kraujo krešulys po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių ir 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu išsiliejusiu krauju, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu.

2. Lavoninių reiškinių būklė konstatuota lavono tyrimo metu 2023 m. birželio 19 d., 08.35 val. rodo, kad nuo V. L. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1-3 paros laiko.

3. V. L. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas ir šlapimas) bus sunaikinti 2024 m. birželio 21 d.

4. Užduotyje duomenų apie narkotinių medžiagų vartojimą nėra, todėl kraujas ir šlapimas joms nustatyti yra paimtas ir paliktas archyve, kur bus saugomas metus laiko.

5. V. L. lavone nustatytas galvos sumušimas, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje ir minkštųjų audinių kraujosruva galvos dešinėje, odos nubrozdinimu dešiniame kelyje, muštine žaizda dešinėje blauzdoje.

5.1. Galvos sumušimas, kuris pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, organizuotu 160 g kraujo krešuliu po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių ir 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, padarytas dvimomentiškai. Pirmasis traumavimo epizodas pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, organizuotu 160 g kraujo krešuliu po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių, buvo padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš 5-10 parų iki mirties. Antrasis traumavimo epizodas, kuris pasireiškė minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, buvo padarytas kontaktuojant su kietis bukais daiktais ar paviršiumi, 6 val. laikotarpyje iki mirties. Galvos sumušimas, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuojamas sunkiu sveiktos sutrikdymu.

5.2. Poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje ir minkštųjų audinių kraujosruva galvos dešinėje, kurios padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, prieš 1-3 paras iki mirties, kurios vertinant atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveiktos sutrikdymu.

5.3. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje ir muštinė žaizda dešinėje blauzdoje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi neilgai trukus iki mirties, kurios atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 75–82).

2024 m. sausio 15 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad teismo medicinos ekspertė Emilija Usavičienė pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus.

1. Uždavus klausimus, kuris iš galvos sumušimo trauminių epizodų lėmė mirtį; ar kažkuris iš epizodų vienas pats galėjo sukelti mirtį; koks pirmo ir antro epizodų sveikatos sutrikdymo mastas, specialistė paaiškino, kad nustatytas galvos sumušimas yra kompleksinė mirties priežastis sudaryta iš dviejų traumavimo epizodų. Pasisakyti, ar V. L. būtų mirusi, jei nebūtų kurio nors iš traumavimo epizodų, nėra galimybės, kadangi tiek pirmas, tiek antras galėjo sukelti mirtį. Atskirai sukvalifikuoti traumavimo epizodų nėra galimybės, kadangi trūksta duomenų apie nukentėjusiosios neurologinę būklę po pirmojo ir po antrojo traumavimo epizodų.

2. Į klausimą, keliais trauminiais poveikiais buvo padarytas 1-asis traumavimo epizodas, specialistė atsakė, kad pirmasis traumavimo epizodas padarytas mažiausiai 2 trauminiais poveikiais.

3. Į klausimą, keliais trauminiais poveikiais buvo padarytas 2-asis traumavimo epizodas, specialistė atsakė, kad antrasis traumavimo epizodas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.

4. Į klausimą, keliais trauminiais poveikiais padaryti kiti nustatyti sužalojimai, specialistė atsakė, kad nustatyta poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje ir minkštųjų audinių kraujosruva galvos dešinėje padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje ir muštinė žaizda dešinėje blauzdoje padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

5. Į klausimą, koks 1-ojo traumavimo epizodo padarymo mechanizmas, ar sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis, smūgiuojant galva, specialistė atsakė, kad neatmetama galimybė, kad pirmo trauminio epizodo metu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant smūgius rankomis, kojomis, galva, kadangi žmogaus kūno dalys priskiriamos kietiems bukiems daiktams.

6. Į klausimą, koks 2-ojo traumavimo epizodo padarymo mechanizmas, ar sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis, smūgiuojant galva, specialistė atsakė, kad neatmetama galimybė, kad antro trauminio epizodo metu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant smūgius rankomis, kojomis, galva, kadangi žmogaus kūno dalys priskiriamos kietiems bukiems daiktams (2 t., b. l. 84–85).

Teisiamojo posėdžio metu apklausus teismo medicinos ekspertę E. Usavičienę, ji paaiškino, kad tvirtina teiktą specialisto išvadą Nr. M 782/2023(01) bei 2024 m. sausio 15 d. išvados paaiškinimų protokolą. Papildomai paaiškino, kad pirmasis trauminis epizodas yra dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva smakre ir organizuotas kraujo krešulys po kietuoju dangalu, kuris padarytas dvimomentiškai – mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Į klausimą ar galima atskirti laike trauminius poveikius, kurie padaryti pirmame epizode, ar jie padaryti vienu metu, paaiškina, kad jų makromorfologinis vaizdas yra panašus, negalėtų išskirti ar padaryti vienu metu, bet tai patenka į tą vieną intervalą – 5-10 parų iki mirties. Abu trauminiai poveikiai – ir į akį, ir į smakrą, galėjo lemti minėto krešulio susidarymą. Antras trauminis epizodas - minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus padarytas 6 val. laikotarpyje iki mirties.

Ar nukentėjusioji pati galėjo pasidaryti minėtus trauminius epizodus, paaiškina, jog kadangi griuvimo metu labiau juda smegenys, pačiam asmeniui griūvant, kraujo išsiliejimas yra būdingas kitoje pusėje. Pavyzdžiui, jeigu griūvama ant dešinės, kraujo tikimės kairėje, o jei suduodamas smūgis į dešinę, tuomet ir kraujas yra dešinėje. Toks pat paaiškinimas būtų dėl nagrinėjamų abiejų traumavimo epizodų. Kadangi tiek antrojo traumavimo epizodo sužalojimas yra dešinėje, ir kraujas išsiliejęs dešinėje, tiek pirmo traumavimo epizodo metu sužalojimas yra dešinėje, ir kraujo išsiliejimas yra dešinėje, tai būdinga smūgiui. Pirmo traumavimo epizodo vienas sužalojimas, t. y. kraujosruva smakre, yra kairėje, tai galėtų būti griuvimas, tačiau turėti lokalią, nedidelę kraujosruvą smakro kampe ir neturėti daugiau aplinkui jokių sužalojimų, yra kiek mažiau tikėtina, nes yra daugiau atsikišusių kūno dalių toje pusėje, tuomet griūnant tikėtumėmės ir ausyje, atsikišusiame skruoste ar net antakyje, kad būtų kažkoks plokštuminis griuvimas, nebent yra griuvimas ant kažko labai konkretaus daikto, vienos apimties dydžio daiktas, kuris kontaktuotų su smakru toje vietoje. Jeigu kalbėtume apie paviršių, tuomet norėtųsi didesnio sužalojimo kontaktuojant su paviršiumi. Jeigu kalbėtume apie briauną, tuomet išoriškai reiktų tikėtis kokio nors sužalojimo. Susipažinus su įvykio vietos fotonuotraukoje užfiksuota sofa-lova (2 t., b. l. 65), jos medine dalimi, paaiškino, kad aiškaus kampo nėra, galėjo pasidaryti šią nedidelę kraujosruvą, atsitrenkus, nes ji yra per maža ir per nespecifinė, kad išdiferencijuoti. Dėl griuvimo dar paminėtina tai, kad yra didelis smegenų judėjimas, tuomet būna pastebimi sumušimo židiniai, t. y. smegenų žievėje išsilieja mažos taškinės kraujosruvytės. Šiuo atveju minėtų kraujasruvyčių nebuvo, per nurodytą išvadoje laiką jos neturėjo išnykti, jeigu tai būtų buvęs griuvimas. Tai nėra nepajudinama, šimptaprocentinė taisyklė, nes individualu, tačiau tai vienas iš griuvimo požymių. Jai, kaip specialistei, kad konstatuoti, jog tai griuvimas, norėtųsi, kad tos kraujosruvytės, sumušimo židiniai būtų, tuomet būtų labiau tikėtinas griuvimas. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pirmo traumavimo epizodo metu smegenyse susidaręs krešulys yra iš dešinės akies srities.

Dėl alkoholio lavono kraujyje paaiškina, jog jeigu mirties akimirką mirusioji būtų vartojusi alkoholį, toksikologai būtų nustatę. Nėra taip, kad po mirties alkoholis išnyksta, po mirties jis lieka, nes niekas jo neskaido. Nuolatinis alkoholio vartojimas gali daryti trapesnes kraujagysles, tuomet reikia mažesnio išorinio poveikio, kad susidarytų sužalojimas, bet, kaip kompensacinis mechanizmas, smegenys praranda savo tūrį ir masę nuo alkoholio vartojimo, galvoje atsiranda daugiau vietos kraujui. Tad iš vienos pusės, alkoholis gali daryti trapesnes kraujagysles, iš kitos pusės – padarys daugiau vietos kraujui, krešulys gali būti nemirtinas. Dėl mirusiosios apsvaigimo nuo vaistų paaiškina, jog nebuvo pateikta duomenų, kad yra galimas ar tikėtinas apsvaigimas, šis tyrimas neatliktas. Į klausimą ar tokiu atveju išvada keistųsi, t. y. kad mirties priežastis yra apsinuodijimas, perdozavimas, paaiškina, kad pirminė mirties priežastis yra suspaudimas kraujo krešulio. Mirties priežastis tikrai nesikeistų, apsinuodijimas galėtų būti tik sunkinantis faktas.

Biudžetinės įstaigos Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ namai 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašto duomenimis, kad V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), į BĮ Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ namų padalinio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pristatyta 2023 m. birželio 3 d. BĮ Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ namų padalinio „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų gavėjo priėmimo-išleidimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini): V. L., pristatyta iš (duomenys neskelbtini). Svyruojanti eisena, vangi, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos. Sužalojimų nepastebėta. Išleista 2023 m. birželio 4 d. 5.35 val. (2 t., b. l. 116–117).

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu pateikti garso įrašai dėl iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Surašyta GMP pateiktame garso įraše (duomenys neskelbtini) (2023 m. birželio 7 d. V. L. skambina į GMP) užfiksuoto pokalbio stenograma:

Operatorius: laba diena, greitoji.

Operatorius 2: Centras Vilnius. (duomenys neskelbtini).

Operatorius: laba diena, greitoji.

V. L.: laba diena, labai spaudimas sukilo.

V. L.: nežinau žinokite. Nematavau. Bet kraujas iš nosies bėga. Ir galvą labai skauda.

Operatorius: supratau. Registruoju. Taip jūs gyvenat (duomenys neskelbtini), namas (duomenys neskelbtini).

V. L.: taip.

V. L.: (duomenys neskelbtini).

V. L.: vartojau.

Operatorius: supratau. Nu vis tiek atvažiuosim, jeigu kraujuoja iš nosies, čia reikia užsiimt truputį.

V. L.: aha. Ačiū.

Operatorius: laukit po truputį.

V. L.: gerai, lauksiu.

Operatorius: aj, dar tada užsidėkit šaltį, pasimatuokit spaudimą ir 113 jeigu (nesuprantama)

V. L.: aš neturiu šito… spaudimo matuoklio.

Operatorius: ledo kokio kamerą irgi neturit? Užsidėt ant nosies.

V. L.: gerai, užsidėsiu.

Operatorius: na bent jau pirmai pagalbai tokį, o mes išvažiuojam. 113 jeigu pablogėtų.

V. L.: gerai.

Operatorius: (neaiškūs žodžiai) pasirūpinkit savim pati kol kas.

V. L.: gerai (2 t., b. l. 120, 126).

2024 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 154 str., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. liepos 5 d. nutartį Nr. IBPS-V-1839652-23 atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kurios metu užfiksuota:

Pokalbio IID 887. Pokalbio pradžia 2023 m. liepos 23 d. 20.35.42 val., pokalbio pabaiga 2023 m. liepos 23 d. 20.45.47 val. Pokalbio trukmė 10 min. 5 sek. Įtariamasis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) skambina savo močiutei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“). <...> M. P. pradeda pasakoti apie savo motinos (L. O., gim. (duomenys neskelbtini)), sugyventinio (M. R., gim. (duomenys neskelbtini)), mirties aplinkybes. <...> A. P. pasiteirauja M. P., ar mamos sugyventinis (M. R.) kartais nebuvo sumuštas. M. P. tai neigia ir klausia, kas galėjo sumušti? Pokalbio metu 02.40 val. A. P. atsako, kad kadaise (M. P.) jį „pakalatil“. M. tvirtina, kad tai seniai buvo. A. P. perklausia, ar „seniai“, ir atsidususi atsako, kad V. (sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), sugyventinė V. L., gim. (duomenys neskelbtini)) irgi buvo seniai, tačiau mirė. <...> 03.35 val. A. P. pasako, kad „nustatys kaip ir V. nustatė...“. M. P. patvirtina. A. P. teiraujasi, ar nebus smurtinė mirtis? M. P. stebisi, kodėl smurtinė mirtis, ir užtikrintai teigia, kad nebus. A. P. tuo abejoja ir sako „nu duok dieve“. <...> 04.00 val. A. P. patylėjusi ir padariusi pauzę pasako M. P. „jūs sakėt, ir V., kad nebus... O V. irgi smurtinė mirtis...“ M. P. patylėjęs ir padaręs pauzę neaiškiai numykia ir sako „Per ragelį negaliu šnekėti močiute, pati juk supranti...“ A. P. patvirtina, kad suprato <...> (3 t., b. l. 135–137, 138–141).

2024 m. vasario 28 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad vadovaujantis BPK 154 str., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. liepos 5 d. nutartį Nr. IBPS-V-1839652-23 atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas, kurios metu užfiksuota:

Pokalbio ID 404. pradžia 2023 m. liepos 20 d. 10.45.52, pabaiga 2023 m. liepos 20 d. 10.53.29, pokalbio trukmė 7 min. 37 sek. Įtariamajam D. P. (toliau – D. P.) į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) skambina liudytojas R. A. (toliau – R.A.), iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio pradžia 10.45.52: <...> 01.03 min. R. A. paklausia D. P. galimai apie įvykį, susijusį su V. L. mirtimi. R. A. klausia D. P., ar viskas ramu. Į tai D. P. atsako, jog viskas ramu, bei paaiškina, jog jeigu „kažkas“ būtų ant jo, tai senai būtų jį atvažiavę ir paėmę. Taip pat D. P. prideda, jog nuo įvykio praėjo jau pusantro mėnesio ir viskas yra ramu. R. A. pritaria D. P., bei pasako, kad „Jo, jau kažką tai turėjo jau daryt“. <...> 01.42 min., D. P. paaiškina, kad „jeigu kas“, yra advokatė „Julia“ <...> ir priduria, jog jeigu nuo kažkokio įvykio praėjo 20 dienų, tai visus galima siųsti ant „visų raidžių“. <...>Taip pat D. P. pasako, kad „Julka“, kuri yra „brangi“, pasakė, jog turi praeiti dvidešimt dienų ir viskas <...> (3 t., b. l. 152–154, 155–157).

2024 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad <...> dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-20268-23 ir siekiant gauti reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismą dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) išklotinės. Telefono numerio išklotinė buvo imta laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. 00.00.00 val. iki 2023 m. birželio 29 d. 23.59.59 val. Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklausė V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. 16.59 val. iki 2023 m. birželio 16 d. 12:52 val. veikė mobiliųjų bokštų (9EC3E22; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje V. L. gyvenamosios vietos teritoriją-zoną. Visą aukščiau minėtą laikotarpį, V. L. mobiliojo ryšio telefono numerio mobilieji bokštai nesikeitė ir veikė aukščiau minėtuose bokštuose, kurie fiksuojami adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 191).

2023 m. liepos 27 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad <...> dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-22017-23 ir siekiant gauti reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismą dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) išklotinės. Telefono numerio išklotinė buvo imta laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. 00.00.00 val. iki 2023 m. birželio 29 d. 23.59.59 val.

Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklauso D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir įvykio dieną veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. 05.59 val. iki 09.46 val. veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje D. P. gyvenamosios vietos teritoriją. 09:49 val. veikė mobiliųjų bokštų (9C69B03), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. 10:32 val. iki 23:25 val. veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+03; 1,20E+04; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje D. P. gyvenamosios vietos teritoriją. (3 t., b. l. 192–197).

2023 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad <...> dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-22017-23 ir siekiant gauti reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismą dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) išklotinės. Telefono numerio išklotinė buvo imta laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. 00.00.00 val. iki 2023 m. birželio 29 d. 23.59.59 val.

Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini)išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklauso V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir įvykio dieną veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d. 09.13 val. veikė mobiliųjų bokštų (B467), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 12.05 val. iki 12.08 val. veikė mobiliųjų bokštų (9407621), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje. 15.38 val. veikė mobiliųjų bokštų (A67F), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje (4 t., b. l. 1–4).

2023 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad <...> dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-22017-23 ir siekiant gauti reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui, buvo kreiptasi į teismą dėl tel. (duomenys neskelbtini) (UAB „Bitė Lietuva“) išklotinės. Telefono numerio išklotinė buvo imta laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. 00.00.00 val. iki 2023 m. birželio 29 d. 23.59.59 val.

Atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, buvo nustatyta, kad telefono numeris priklauso V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir įvykio dieną veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d. 12.36 val. veikė mobiliųjų bokštų (119817), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje. 2023 m. birželio 16 d. 12.36 val. užfiksuota vienintelė įeinanti trumpoji SMS žinutė iš tel. Nr. 1514. Daugiau įeinančių/išeinančių skambučių ar trumpųjų SMS žinučių užfiksuota nebuvo (4 t., b. l. 5–8).

Ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2023 m. birželio 3 d. 22.53 val. adresu (duomenys neskelbtini) iškviesti policijos pareigūnai, nes atvykus pranešėjai pas seserį, durų niekas neatidaro. Atvykus pareigūnams, pranešėja nurodė, kad jos mama yra nurodytu adresu, tačiau pasibeldus į duris, prakalbęs vyras nurodė, kad į namus neįleis. Įėjus į namus, rasta akivaizdžiai neblaivi V. L., kuriai suteikta socialinė pagalba, ji nuvežta į BĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 119).

VšĮ Antakalnio poliklinikos 2023 m. birželio 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, jog V. L. skundžiasi išliekančiais k. plaštakos ir d. dilbio skausmais. Lūpos srityje šašas, iš vidinės pusės žaizdelė (2 t., b. l. 100).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 7 d. 18.08 val. atvykta suteikti pagalbą V. L.. Savaitę vartojo alkoholį, dreba, bloga. Ant veido keletas senų mėlynių. Diagnozė: nepatikslintas alkoholio toksinis poveikis (2 t., b. l. 121–122).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusioji V. L., 2023 m. balandžio mėn. 8 d.–25 d. veika)

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžis ir kairės plaštakos II delnakaulio lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada (2 t., b. l. 111–113). Visi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai įvykio tiesiogiai nematė, apie jį žino iš nukentėjusiosios. Bylos duomenimis, nukentėjusioji V. L. (duomenys neskelbtini) iki ikiteisminio tyrimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pradėjimo mirė (2 t., b. l. 123–124).

Kaltinamasis D. P. kategoriškai neigė sužalojęs V. L. rankas ir savo kaltės dėl smurto prieš ją nepripažino, nurodė, kad V. L. rankas susilaužė nugriuvusi nuo dviračio. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau ji vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Sutiktina su gynybos pozicija, kad specialisto išvada neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl D. P. kaltės, nes joje nurodyta, jog V. L. nustatyti sužalojimai iki kreipiantis pas medikus galėjo būti padaryti tiek griūnant nuo dviračio, tiek suduodant smūgius.

Vertinant kaltinamojo poziciją dėl griuvimo nuo dviračio kaip gynybinę, atkreiptinas dėmesys, jog iš nukentėjusiosios V. L. dukters P. L. pateiktos telefono ekrano nuotraukos nustatyta, jog 2023 m. balandžio 8 d. 09.20 val. ji V. L. siuntė SMS žinutę su tekstu „Vaziuok i ligonine, tau ranka bus luzus! Nejuokauk. <...> 2023 m. balandžio13 d. P. L. paklausus mamos, ar buvo pas gydytoją, 13:15 val., V. L. atsakė „Buvau. Luzis ant abieju ranku.“ 13.19 val. V. L. išsiųsta žinutė su tekstu „Na joooo... na ir draugelis tavo...<...> 13.20 val., V. L. atsakė „Rankas pati susivariu“. 13:21 val. V. L. išsiųsta trumpoji SMS žinutė su tekstu „Na o veida!!! Na ... sveik. Laikykis!“ (2 t., b. l. 194–195). Teisiamojo posėdžio metu P. L. parodė, jog matė mamą subintuotomis rankomis, mėlynes paakiuose slepiančią po saulės akiniais, nors sėdėjo kambary, jai nekilo abejonių dėl sužalojimų priežasties, nes mama yra skundusis, kad sugyventinis D. P. prieš ją smurtauja. Analogiškus parodymus dėl V. L. sužalojimų davė ir liudytojas R. J.. Kaip ir P. L., jis nukentėjusiąją matė 2023 m. balandžio 8 d. Liudytojas parodė, jog V. jam paskambino, paprašė pagalbos, nurodė adresą, kur atvažiuoti. Atvykęs pamatė neblaivią V., sumuštu veidu su mėlynėmis po akimis, ant abiejų rankų buvo dideli guzai. Pasakė jai, kad jos rankos yra sulaužytos, reikia važiuoti pas gydytoją. Liudytojas teismui paaiškino, jog V. L. jam socialiniame tinkle 2023 m. balandžio 13 d. rašė, kad buvo pas gydytoją, kad jos abi rankos sulaužytos. Į jo patarimą rašyti ant D. pareiškimą policijai V. L. nieko neatsakė, parašė, kad susitvarkys pati.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3419/2023 (01), nurodyta, jog VšĮ Antakalnio poliklinikos ligos istorijos duomenimis, V. L. 2023 m. balandžio 25 d. buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos. Pacientė nurodė, jog 2023 m. balandžio 10 d. patyrė traumą, nukritusi nuo dviračio, skundėsi kairės plaštakos bei dešinio dilbio skausmais (2 t., b. l. 111–113).

Iš liudytojų P. L. ir R. J. parodymų akivaizdu, jog jie V. L. matė po neseniai atsiradusių trauminių sužalojimų ir nei vienam jų ji nenurodė nugriuvusi nuo dviračio. Teismas pažymi, kad asmuo patyręs tokias traumas buityje, o ne nuo smurto, nevengtų skubiai dėl jų kreiptis į medikus, kalbėti apie įvykį, nesislėptų po akiniais nuo saulės. Svarbu ir tai, kad V. L. prašė pagalbos R. J., nors namie buvo D. P.. Darytina išvada, kad tarp V. L. ir D. P. buvo neseniai įvykęs konfliktas, kurio padariniai buvo V. L. sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, ir versija dėl dviračio dar nebuvo sugalvota ir tarpusavy suderinta. Kaltinamasis nurodo, jog V. L. nuvykusi kartu su juo pas gydytoją į polikliniką pati pasakė, jog krito nuo dviračio. Šiuo aspektu pažymėtina, jog V. L. buvo lydima paties smurtautojo, todėl natūralu, kad nenurodė tikros traumos priežasties, be to, kreipiantis į gydytoją tikslas buvo gauti gydymą.

Liudytojai O. B., D. B. (K.), E. V., V. M. patvirtino, kad V. L. ir D. P. aplinkiniams sakė, kad rankos sulūžo V. L. nukritus nuo dviračio, tačiau taip pat visi liudytojai pažymėjo, kad šia versija niekas netikėjo, nes niekad nėra matę V. L. važiuojant dviračiu, be to, V. L. po akimis buvo mėlynės, žinojo, kad D. P. smurtautojas, mušdavo ir buvusią žmoną. Be kita ko pažymėtina, kad dukra P. L. ir V. L. draugas R. J., nors V. L. jiems nenurodė, kokiu būdu susižalojo rankas, taip pat neabejojo, kad tai D. P. smurto padariniai, abu jai rašė kreiptis į policiją.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios dukra P. L. parodė, kad mama gindavo D. P., kai jie susitaikydavo, o kai susipykdavo su juo, pripažindavo, kad jis prieš ją smurtauja. Šių parodymu kontekste reikšmingi liudytojų V. M. ir E. V. parodymai. V. M. parodė, kad 2023 m. birželio 1 d. pas jį atbėgo V., sakė, kad bijo D. P., prašė leisti pernakvoti, papasakojo, kad rankų riešai jai buvo sulūžę ne nukritus nuo dviračio, o D. P. jai su malka daužydamas per rankas sulaužė. Teismas nenustatė priežasčių netikėti V. M. parodymais, be kita ko, analogiškus parodymus davė ir liudytoja E. V., kurios suinteresuotumo apkalbėti D. P. teismas taip pat nenustatė, tokių priežasčių nenurodė ir pats kaltinamasis. E. V. parodė, jog 2023 m. birželio 8-9 dienomis jai paskambino V. L., paklausė, ar ji turi nuskausminamųjų, atėjo kabindamasi už tvoros, beveik alpo, veidas buvo sumuštas. Liudytoja parodė, kad V. L. pasakė, kad ją mušė sugyventinis D. P.. Tuomet ji paklaususi V. L.: „o tavo rankos kaip, tikrai kritai nuo dviračio, kaip sakei?“. V. atsakiusi jai: „ne, ne nuo dviračio, D.“. Kaltinamasis D. P. parodė, kad birželio mėnesį po išėjimo pas V. M., V. L. buvo susidėjusi daiktus, sakė, kad ketina išeiti pas mamą. Aptarti liudytojų V. M., E. V. ir kaltinamojo D. P. parodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad abiem atvejais, tai yra, kreipdamasi pagalbos pas svetimus žmones – V. M. ir E. V., kuriems, jų parodymais, nekilo abejonių, kad prieš V. L. ką tik smurtauta, tai yra, V. L. negynė sugyventinio ir įvardijo tikrą rankų lūžių priežastį.

Svarbu pažymėti ir tai, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nuteistas už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Iš teismo nuosprendžio nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog D. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sugyventinės L. O. sveikatą, suduodamas kumščiais jai į galvos sritį bei žarstekliu daužydamas per rankas ir kojas. Nors tai savaime neturi įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, tačiau formuoja teismo vidinį įsitikinimą apie sistemingą D. P. elgesį su kartu gyvenančiomis moterimis.

Kaltinamojo D. P. veiksmai, t. y. sudavimas nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo nenustatytu daiktu, galimai medžio pliauska, per rankas, neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sukels skausmą ir tam tikru mastu sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Minėti kaltinamojo veiksmai (atsižvelgiant į jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą) nelaikytini atsitiktinio pobūdžio, kurie leistų teigti, kad jis neatsargiai sužalojo nukentėjusiąją.

Pažymėtina, jog byloje nėra tikslių duomenų, kuo buvo suduota V. L. per rankas. Nors teismui nekyla abejonių liudytojo V. M. parodymais, jog V. L. minėjo medžio pliauską, tačiau nėra galimybių patikslinti ar per abi rankas trenkta vienu ir tuo pačiu daiktu, ar skirtingais, o kadangi ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, ji šalintina iš kaltinimo.

Remiantis išdėstytais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad D. P. 2023 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 8 d. iki 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), metu, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių, ikiteisminio tyrimo nenustatytu daiktu pastarajai per rankas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinio alkūnkaulio lūžį, kairės plaštakos II delnakaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės nukentėjusios V. L. sveikatą.

D. P. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusysis V. M., 2023 m. birželio 3 d. veika)

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamasis D. P. kaltę dėl smurto prieš V. M. 2023 m. birželio 3 d. apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) g., viešojo transporto sustojime „(duomenys neskelbtini)“ neigė ir ikiteisminio tyrimo, ir bylos nagrinėjimo teisme metu, teigdamas, jog tuo laiku jis stotelėje nebuvo.

Kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikas iš esmės grindžiamas registruojamų įvykių ataskaitos žiūryklės duomenimis, iš kurių nustatyta, jog 2023 m. birželio 3 d. 16.24 val. ROIK (duomenys neskelbtini), pranešėjas, šiuo metu esantis namuose adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog kad prieš 10 min. (duomenys neskelbtini) st. jį sumušė D. dėl moters, kuri šiuo metu gyvena su Pranešėju, prieš tai gyveno su D., su kuriuo susipykę. 2023 m. birželio 3 d. 17.52 val. ROIK (duomenys neskelbtini), pranešama, kad pranešėjui vėl pradėjo grasinti, kad atvažiuos ir sumuš tie patys asmenys, kurie jau mušė jį šiandien. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 3 d. 17.46. Po ko gaunamas prašymas, kad pranešėjas policijos pareigūnus atšaukia. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. birželio 3 d. 19.35 val. (1 t., b. l. 110–118).

Pažymėtina, kad nukentėjusysis V. M. neneigė, jog kiekvieną gėrė alkoholį, todėl jo Bendrajam pagalbos centrui jo nurodytą laiką teismas vertintina kritiškai. Pastebėtina, jog nors V. M. ir nenurodė tikslaus nagrinėjamo įvykio laiko, tačiau nuosekliai teigė, jog išvažiavo į parduotuvę ne anksčiau 10.00 val. ryto, nes anksčiau neparduoda alkoholio, o apsipirkus ir belaukiant (duomenys neskelbtini) stotelėje autobuso, kad grįžti namo, buvo sumuštas. Liudytojas V. R. ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu davė analogiškus parodymus, jog apie 11.00 val. laukiant autobuso prie stotelės sustojo „BMW“ markės automobilis ir iš jo išlipęs D. P. sumušė stotelėje buvusį V. M.. 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, autobusų stotelė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, yra žiede, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 56–61). Atlikus telefono D. P. naudoto telefono išklotinės analizę, nustatyta, kad jo telefonas 2023 m. birželio mėn. iki 11:16 val., veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 11.31 val., užfiksuotas įeinantis skambutis (10 sek. trukmės) mobiliųjų bokštų (A674) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 12.07 val. iki 23.59 val., telefonas veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04) veikimo teritorijoje-zonoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 17-22).

Aptartų duomenų pagrindu teismas tikslina kaltinime nurodytą laiką, vietoj „2023 m. birželio 3 d. apie 16.15 val.“ nurodant „2023 m. birželio 3 d. laikotarpyje nuo 11.00 iki 12.07 val.“ Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms bei neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, bausmei, gynybos apimčiai (BPK 256 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020).

Grįsdamas D. P. kaltę dėl smurto prieš V. M., teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiojo parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui parodė, jog jam belaukiant autobuso į stotelę privažiavo tamsios spalvos „BMW“ markės automobilis, kuriame buvo trys asmenys, išlipo tik vienas – D. P. ir priėjęs prie jo smūgiavo į veidą, o pargriuvusį spardė. V. M. nurodė, jog smūgiai sukėlė didelį fizinį skausmą. Nors parodė, kad smūgių į veidą galėjo būti apie dešimt, o į krūtinės ląstą spirta apie penkis kartus, pažymėjo, kad smūgių neskaičiavo. Liudytojas V. R., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog, jog stovėjo šalia nukentėjusiojo, kai D. P. pradžioje ne mažiau 3–4 kartų kumščiais sudavė V. M. į veidą, o šiam nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau 5 kartų, teismo posėdžio šioje dalyje savo parodymus patvirtino. 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, autobusų stotelė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (1 t., b. l. 56–61). Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kiek tiksliai smūgių suduota rankomis, kiek kojomis, ir į kurias vietas, kaltinimas tikslintinas, atsižvelgiant į liudytojo V. R. ir nukentėjusiojo parodymus, vietoj „tyčia trenkė kumščiu į veidą V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl ko pastarajam parkritus ant žemės, gulinčiam kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą ir kitas kūno vietas“ nurodant „tyčia ne mažiau nei vieną kartą trenkė kumščiu į veidą V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl ko pastarajam parkritus ant žemės, gulinčiam kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas“. V. M. parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytoja A. O., teisme patvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog atvykus į V. M. namus 2023 m. birželio 3 d., ji pamatė vyrą (aut. past. V. M.) sumuštu veidu (3 t., b. l. 38–41).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais, teismo posėdžio metu ištirtais ir teismo aptartais, bei įvertintais įrodymais, visiškai įrodyti smurtiniai D. P. veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusysis V. M., 2023 m. birželio 3 d. veika)

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. ir M. P., bylai reikšmingu laiku ir vietoje, bendrais veiksmais, tyčia, tai yra, suvokdami savo nusikalstamų veiksmų pasekmes ir to norėdami, panaudojo fizinį smurtą prieš V. M., padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. P. kaltę pripažino iš dalies, parodė sudavęs V. M. tik vieną smūgį delnu per veidą, kai šis jį apkaltino, padarius namie betvarkę. Tuo metu sūnus M. P. stovėjo tarpdury. Kitus smūgius V. M. galimai sudavė M. P., bet jis (D. P.) nematė, nes nuėjo į kambarį, kur buvo V. L. ir P. L..

Kaltinamasis M. P. kaltę pripažino iš dalies, neigdamas bendrus su D. P. veiksmus prieš V. M., nurodė, jog visus aštuonis inkriminuojamus smūgius V. M. sudavė jis vienas, kai V. M. jį iškeikė, bandė neleisti įeiti į namą. Anot M. P., D. P. pirmas nuėjo į V. M. namą, o jis liko lauke parūkyt, jokių smurtinių tėvo veiksmų nematė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog į V. M. namus 2023 m. birželio 3 d. apie 21:20 val. A. O. vairuojamu automobiliu Audi A4 ieškoti V. L. atvyko keturiese: V. L. dukra P. L. su drauge A. O., V. L. sugyventinis D. P. ir jo sūnus M. P.. Po nagrinėjamo įvykio į V. M. namus antrąkart A. O. atvyko su P. L. ir jos teta R. P. bei kvietė policijos pareigūnus.

D. P. nurodo, kad V. M. namuose buvo trumpai, iki dešimties minučių, tačiau ginčija įvykio laiką, nurodo, jog jis buvo apie 19.40 val., o ne apie 21.00 val. Kad V. M. namuose nagrinėjamas įvykis truko trumpai, apie šešias minutes, patvirtina vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai. Tačiau jie paneigia D. P. nurodytą laiką, nes apžiūros protokole užfiksuota, jog 2023 m. birželio 3 d. 21.20.52 val., (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), atvažiuoja automobilis „AUDI A4“, sidabrinės spalvos. 21.26.36 val. minėtas automobilis „AUDI A4“ važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link išvažiavimo iš sodų masyvo. Vėliau tas pats automobilis (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja 22.39.55 val., 23.03.10 val. (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja policijos pareigūnų automobilis „VW Transporter“ (2 t., b. l. 1–24). Kad vaizdo kamerų įrašų laikas yra teisingas, o nesuklastotas, kaip teigia D. P., patvirtina BPC įrašų ir PRĮR duomenų analizė. Šiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 3 d. 23.03 val. į V. M. namus atvyko policijos pareigūnai, pagal pranešėjos 2023 m. birželio 3 d. 22.53 val. kvietimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 110–122).

Byloje kilo ginčas dėl to, kas įvyko nagrinėjamu laiku V. M. namuose.

Nukentėjusysis V. M. parodė, jog jam atlikinėjant gamtinius reikalus savo namų tualete, įsiveržė D. P. ir nespėjus jam užsisegti kelnių iškart trenkė į veidą, po ko pargriuvusį jį mušė dviese, jis dengėsi galvą, tačiau pagal suduodamus smūgius suprato, kad muša ne vienas, matė daugiau kojų, ne dvi. Taip pat matė, kad buvo trečias asmuo, bet ar jis mušė, negali pasakyti. V. M. neneigė, jog tuo metu buvo neblaivus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nustatant bylai reikšmingas aplinkybes remtis asmens, kuris galimos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, parodymais. Tokia asmens fiziologinė būsena galimos nusikalstamos veikos padarymo metu gali turėti įtakos nebent jo parodymų patikimumui (pavyzdžiui, ar asmuo tiksliai atsimena bylai reikšmingas aplinkybes). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad V. M. neblaivumas nagrinėjamo įvykio metu turėjo esminės įtakos atsiminti bylai reikšmingas aplinkybes. Jo parodymus patvirtina liudytoja A. O.. Ji parodė, jog į V. M. namą pirma įėjo visi kartu. D. P. iškart trenkė tualete buvusiam V. M. ir tuomet paskui P. L. nuėjo į kambarį, kur buvo V. L.. Tuomet V. M. trenkė M. P., prie jų vėl sugrįžo iš kambario D. P. ir vėl trenkė V. M., po ko šis nugriuvo, o M. P. nukentėjusįjį ėmė spardyti, ant jo šokinėti. Ji bandė M. P. atitraukti nuo nukentėjusiojo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad ši liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti D. P. ir M. P., tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamieji. Be to, A. O., o ne D. P. parodymus netiesiogiai patvirtina vaizdo įrašas byloje (2 t., b. l. 194–195). Nors jame P. L. filmavo savo motiną V. L. kambaryje, tačiau už kadro girdisi smūgiai, V. M. dejonės. Atkreiptinas dėmesys, jog tik po smūgių greta P. L. ir V. L. pasigirsta D. P. frazė, skirta V. L. „nu ką šliundra“, kas paneigia D. P. parodymus, kad jis buvo kambary, kai jo sūnus smurtavo prieš nukentėjusįjį, ir patvirtina V. M. parodymus, kad buvo mušamas ne vieno asmens. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojos A. O. aptartais parodymais, kad M. P. sudavė daugumą smūgių, tačiau vertina, kad būtent D. P. buvo iniciatorius, pirmas pradėjo smurtą prieš V. M., buvo šalia smurtaujančio sūnaus ir pritarė jo veiksmams, nesulaikė jo nuo nusikaltimo. Pažymėtina, kad veikiant bendrai (bendrininkaujant) nėra būtina nustatyti, jog asmenys visuomet būtų iš anksto susitarę dėl bendrų nusikalstamų veiksmų darymo. Bendrų nusikalstamų veiksmų darymas galimas ir spontaniškai, prisidedant konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Nors abu kaltinamieji nurodo nematę vienas kito veiksmų, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad kambary nesant D. P., iš užfiksuotų garsų galima spręsti, kad D. P. smūgiu pargriovus V. M., M. P. pritardamas tėvo smurtui prieš nukentėjusįjį, suduoda smūgius, sakydamas: „Biški nukrito žmogus“ <...>„Skauda? Tau taip skaudės, gaidy tu job... (necenzūrinis žodis)“ <...> „Aš tau padarysiu svolačiau ku... (necenzūrinis žodis)“ (2 t., b. l. 194–195). Kadangi, remiantis jau aptartais parodymais, nustatyta, kad V. M. suduodami smūgiai abiem kaltinamiesiems esant kartu, smūgius suduodant vienam po kito, teismas konstatuoja, kad D. P. ir M. P. veikė kaip bendravykdytojai.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, jog V. M. į gydymo įstaigą buvo pristatytas greitosios pagalbos medicinos tarnybos 2023 m. birželio 4 d. 00.31 val. (1 t., b. l. 90–97).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešinio III šonkaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešiniajame skruoste, dešiniajame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose). Tokią išvadą patvirtina objektyvūs įrodymai – specialisto išvados Nr. G 1807/2023 (01), Nr. G 1808/2023 (01), Nr. pG 2616/2023 (01) (1 t., b. l. 98–99, 174–175, 179–180). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių specialisto išvadų teisingumu ir jas surašiusios specialistės R. Gaidienės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Juolab, specialisto visose trijose išvadose konstatuota, kad nustatyti sužalojimai V. M. galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu ir nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais, iš kurių ne mažiau dviem į veidą, ne mažiau trimis į krūtinę, mažiausiai vienu į nugarą, ne mažiau dviem į žastus. Nurodoma, jog išvada dėl V. M. sužalojimų daroma, remiantis ir nukentėjusiojo apžiūra, ir medicininiais dokumentais, tai yra, Všį RVUL 2023 m. birželio 4 d. išrašu iš medicininių dokumentų bei VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2023 m. birželio 4 d. pateikta ligos istorija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad D. P. ir M. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 3 d. veika)

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje M. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką BK 180 straipsnio 1 dalyje.

BK 180 straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

M. P. inkriminuojamoje veikoje nurodyta, jog jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, po to, kai veikdami kartu su D. P., suduodami smūgius kojomis bei rankomis gulinčiam ant žemės V. M., nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą, jis (M. P.) pagrobė nukentėjusiojo V. M. kieme stovintį dviratį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį V. M. M. P. ir D. P. panaudojo fizinį smurtą, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad smūgiai suduoti, siekiant atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis ir tokiu būdu užvaldyti jo turtą. Iš viso proceso metu duotų M. P. parodymų niekaip negalima spręsti, kad į V. M. smūgiai nukreipti būtent siekiant užvaldyti V. M. dviratį. Remiantis nukentėjusiosios P. L. ir liudytojos A. O. parodymais, po konflikto su V. M. jo namuose 2023 m. birželio 3 d. vakare, M. P. automobiliu „AUDI A4“ nuvežė iki stotelės, jis nurodė ketinantis eiti pas draugą. Bylos duomenimis, V. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai, iš kurių nustatyta, jog automobilis „AUDI A4“, sidabrinės spalvos 21.26.36 val. važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve link išvažiavimo iš sodų masyvo. 22.23.32 val. vaizdo įraše matoma, jog į (duomenys neskelbtini) gatvę išeina vyriškos lyties asmuo, šalia stumiantis dviratį (2 t., b. l. 4, 12–24). V. M. parodė, kad dviračio pasigedo po konflikto kitos dienos ryte. Aptarti įrodymai leidžia spręsti, jog žinodamas, kokioje būsenoje paliko nukentėjusįjį, tai yra, sumuštą ir įbaugintą, kaltinamasis M. P. vėliau sugrįžo ir paėmė jo dviratį, tačiau šis faktas neleidžia daryti išvados, kad sumanymas paimti šį turtą kilo ne spontaniškai, o dar prieš panaudojant smurtą ar jo naudojimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamasis M. P. smūgius nukentėjusiajam sudavė ne dėl to turimų paskatų užvaldyti jo turtą, o dėl to, kad V. M. priėmė į savo namus tėvo D. P. sugyventinę V. L.. Tokia kaltinamojo reakcija į situaciją dėl tėvo ir sugyventinės santykių su V. M. buvo neproporcinga, tačiau pats smurtas nebuvo priemonė nukentėjusiojo turtui užvaldyti. Todėl iš kaltinimo M. P. šalintinos kaip neįrodytos aplinkybės, jog jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, po to, kai veikdami kartu su D. P., suduodami smūgius kojomis bei rankomis gulinčiam ant žemės V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Atsižvelgiant į visus anksčiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamojo M. P. veiksmai pagrobiant iš nukentėjusiojo V. M. turtą, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismo posėdžio metu kaltinamasis M. P. įspėtas, jog įvertinus jo duotus parodymus teisme bei kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kaltinamajame akte inkriminuojama veika - plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį gali būti perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos metu galiojusi 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, iki jos tokia veika buvo numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje), t. y. kaip vagystė įsibrovus į saugomą teritoriją, padaryta pertrauka, suteikiant teisę kaltinamajam ir jo gynėjai pasiruošti gynybai.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018 ir kt.).

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Šio nusikaltimo dalykas – svetimas turtas. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo s nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad V. M. namo teritorija nuo gatvės yra aptverta. Tai patvirtina ir 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele (1 t. b. l. 62–64, 65). Į sklypą, kuriame yra nukentėjusiojo namas, patenkama pro kabliuku uždaromus vartelius. Nors gynyba nurodė, jog tai laikytina menkai saugoma teritorija, todėl negalima vertinti, jog į ją reikėjo įsibrauti, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, jog pati tvora laikytina ženklu, kad teritorija yra privati, tvora yra kliūtis patekti į ją pašaliniams asmenims, o tai, kad varteliai nėra rakinami raktu, nereiškia, kad patekimas į teritoriją nėra ribojamas. Vien tai, kad M. P. pateko į V. M. priklausančią, taigi svetimą M. P. teritoriją, nenaudodamas specialių įrankių, atsidaręs tvoros vartelius, niekaip nepaneigia fakto, jog jis pateko į ją nekviestas, taigi neteisėtai, įsibraudamas, ir V. M. nematant, be jo leidimo paėmė, taigi pagrobė, svetimą, V. M. priklausantį turtą – dviratį.

Kaltinamasis D. P., galimai siekdamas padėti išvengti sūnui M. P. atsakomybės, parodė, jog vaizdo įrašas yra suklastotas, nes jis su abiem sūnumis, M. P. ir P. P., ėjo parsivesti V. L. birželio 4 d. dienos metu, o jam išėjus su sugyventine, M. P. ir P. P. liko išgėrinėti su R. Z., kuris tuo metu vienas buvo V. M. namuose. Išeidamas namo M. P. galimai suklydo, galvojo, kad dviračiu yra atvažiavęs tėvas.

Visų pirma pažymėtina, kad teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti vaizdo įrašo autentiškumu, be kita ko, jos nepatvirtina liudytojų A. O., P. L., nukentėjusiojo V. M. tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys jau aptarti parodymai. Pastebėtina, kad tokia gynybinė versija atsirado tik teisme, ji buvo pateikta pirmiausia kaltinamojo D. P., tačiau kaltinamasis M. P., aiškiai pirmą kartą ją išgirdęs, nors ir bandydamas jai pritarti, painiojosi detalėse, dalį jų pamiršo, o būtent, nurodė, kad ėjo su tėvu V. L. parsivesti tik dviese, tėvui išėjęs, jis vienas pasiliko gerti alkoholį su R. Z., taigi, neminėjo brolio P. P., o dviratį nurodė paėmęs tiesiog, norėdamas pavažiuoti, o ne dėl apsirikimo, kad tai tėvo dviratis. M. P. tyčią pagrobti įrodo tai, kad dviratis nebuvo savanoriškai grąžintas V. M., nors D. P. neva pasakęs, kad sūnui, kad čia ne jo dviratis. Jis surastas ir paimtas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo įvykio - 2023 m. rugpjūčio 22 d. kratos metu (5 t., b. l. 187–190).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. P., 2023 m. birželio 3 d. apie 22.30 val. slapta pro tvoros vartelius pateko į svetimą, V. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją ir pagrobė svetimą, V. M. priklausantį turtą – 100 Eur vertės dviratį, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusysis V. M., 2023 m. birželio 11 d. veika)

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, pripažintinų įrodymais, dauguma sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių įrodymų pagrindu nustatytos esminės kaltinime inkriminuotos faktinės aplinkybės.

Pirma, nustatyta tai, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 val. autobuse link (duomenys neskelbtini) stotelės važiavo kaltinamasis D. P. su V. L., taip pat liudytoja L. K.. Bandant įlipti į autobusą „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje nuketėjusiajam V. M. su liudytoju R. Z., D. P. išreiškė nepasitenkinimą, ko neneigė jis pats, be to patvirtino nukentėjusysis, taip pat liudytojai R. Z. ir L. K.. Kaltinamasis teisme parodė V. M. pasakęs, kad geruoju išliptų iš autobuso, kitaip bus blogai, bet V. M. nepaklausęs, be to, jį – D. P. - ramino L. K., ką patvirtino ir pats kaltinamasis, ir nukentėjusysis, liudytojai L. K. ir R. Z.. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusysis V. M. su R. Z. visgi įlipo į autobusą, jame konfliktų nekilo, o visi minėti asmenys išlipo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje.

Kaltinamasis neigė, jog nagrinėjama veika buvo 2023 m. birželio 11 d., jo teigimu, birželio 8 d. Pastebėtina, jog nei vienas apklaustų dėl šio įvykio liudytojų neneigė, jog įvykis buvo būtent birželio 11 d. Jų parodymus patvirtina rašytiniai byloje esantys duomenys, tokie, kaip Registruojamų įvykių ataskaitos žiūryklės duomenys, iš kurių nustatyta, jog pranešimas dėl nagrinėjamo įvykio gautas 2023 m. birželio 11 d., jog tądien sumuštas V. M.. (1 t., b. l. 122) ir VšĮ VU ligoninės Žalgirio klinikos 2023 m. birželio 11 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog Greitosios medicinos pagalbos brigados dėl pakartotinės veido traumos pristatytas sumuštas V. M. (1 t., b. l. 164). 2023 m. birželio 12 d. V. M. pateikė protokolą–pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Pirmajam policijos komisariatui, jog prieš dieną – 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 min. „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelėje buvo sumuštas D. P. (1 t., b. l. 123). Byloje nenustatyta jokio nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumo dėl įvykio laiko, priešingai nei kaltinamojo. D. P. parodęs ikiteisminio tyrimo metu, kad pripažįsta jam inkriminuojamą veiką, o tuo pačiu neneigdamas ir jos datos, laiko bei kitų aplinkybių, susipažinęs su surinktais byloje įrodymais, poziciją teisme pakeitė ir parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo birželio 8 d. Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamojo parodymus visumoje, o būtent ir dėl V. L. nužudymo, pastebi, jog D. P. yra suinteresuotas tokiu nagrinėjamo įvykio laiko keitimu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nužudymo, ir kaip matyti, siekdamas paneigti liudytojos E. V. parodymus apie tai, kad birželio 8–9 d. V. vos paėjo, buvo sumuštos jos lūpos, D. P. gi siekia įrodyti, kad tą dieną V. L. nebuvo sužalota, tačiau jai ant lūpos buvo herpis, dėl ko važiavo į vaistinę tepalo.

Byloje taip pat nustatyta, jog išlipus „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, D. P. tyčia pargriovė V. M. ir gulinčiam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Byloje kilo ginčas, kokiu būdu nukentėjusysis buvo pargriautas. Kaltinamasis neigė griebęs už gobtuvo, o sakė, kad stipriai pastūmė. Pastebėtina, kad V. M. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios sakė, kad pargriautas buvo iš už nugaros, todėl sprendė, kad buvo sugriebtas už gobtuvo ar kuprinės, siekdamas pabrėžti, kad nugriuvo ne nuo smūgio. Tokie kaltinamojo parodymai nelaikytini nenuosekliais ar prieštaringais. Nesant jokių duomenų, kad V. M. buvo pargriautas, D. P. patraukus būtent už striukės gobtuvo, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Pažymėtina, kad ji yra perteklinė, neturi reikšmės kvalifikuojant veiką, be to, fakto, kad jis (D. P.) pargriovė V. M. ir tik tada įvyko muštynės, D. P. neneigia. V. M. nurodė, jog jam buvo smūgiuota ne tik į galvą kumščiais, bet ne kartą spirta ir kojomis į kitas kūno vietas, buvo ne mažiau penkių smūgių. D. P., siekdamas minimuozti savo veikos pavojingumą parodė, jog buvo ne muštynės, o imitacija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurių iš esmės nepaneigė ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. R. pardė, jog matė, kad D. P. pargriovė V. M., sudavė ne vieną smūgį ir ne du, mušė rankomis ir kojomis. Kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, patvirtino ir D. B. (K.), nurodydama, kad stengėsi nežiūrėti, bei R. Z., patvirtinęs, kad matė, jog V. M. pargriautas, bandė raminti D. P., bet šis liepė užsičiaupti, nes ir jam bus tas pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. Z. teisme nurodydamas, kad muštynių nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs, nepaneigė D. P. prieš V. M. smurto.

Reikia pažymėti, jog V. M. viso proceso metu teigė, jog aplinkiniai gyventojai bijo D. P. ir M. P., nes jie yra konfliktiški, ypač M. P.. Tai nurodė ir liudytojas V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Kad abu kaltinamieji teisti už nusikaltimus žmogaus sveikatai patvirtina ir bylos duomenys (5 t., b. l. 103–115; 6 t., b. l. 99–143). Teisėjų kolegija pažymi, kad visi liudytojai, gyvenantys netoli kaltinamųjų, vengė duoti parodymus, sakydami, kad nieko nepamena, o pagarsintus parodymus tvirtino nenoriai (L. K.) arba atsisakė tvirtinti, motyvuodami, kad ikiteisiminio tyrimo metu buvo apklausiami neblaivūs (D. B. (K.), V. R.), tyrėjai ne taip surašė, atsisakė taisyti pagal pastabas, vartojo prieš juos psichologinį smurtą (R. Z., D. B. (K.)), todėl teisėjų kolegija teisingais laiko ir vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu minėtų liudytojų duotais duotais parodymais.

Pažymėtina, kad D. P., siekdamas parodyti, kad nukentėjusiojo V. M. parodymai nenuoseklūs, nurodė, jog V. M. teigia, kad stotelėje buvo V. T., ko nepatvirtino jokie liudytojai, ir prašė teismo posėdyje apklausti patį V. T.. Teismui tenkinus kaltinamojo prašymą, liudytoju teisme apklaustas V. T. paneigė V. M. nurodomą faktą, kad jis buvęs stotelėje ir matęs konfliktą. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu faktą, kad V. T. buvo stotelėje, buvo nurodęs ir liudytoas R. Z.. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti, jog vykdant procesinę prievartos priemonę, 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. pokalbio, kurio pradžia 13.08.52, pabaiga 13.10.58, metu M. P. (toliau – M. P) skambino iš jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) į V. T. (pravardė „V.“, toliau – V. T.) priklausantį mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio turinys: <...> M. P. – Dar kartą seni, o tu nematei dar V. iš (duomenys neskelbtini)? Nu tas o.. <...> M. P. – Visiem perduok, pagaunu, viskas bus. Visiem perduok. <...> M. P. - Tu pasakyk visiem, ką dabar M. sutiks, visus mušiu. <...> M. P. - Bet ožius mušiu, ožius tai taip mušiu <...> M. P. – Arba nupjausiu rankas. <...> (3 t., b. l. 128-131, 132-134). Iš liudytojos J. K. parodymų galima spręsti, kad „a.“ yra V. M.. O iš nurodyto pokalbio turinio akivaizdu, jog M. P. V. T. ir aplinkiniams perduoda žinią, kad smurtaus prieš visus skundikus (aut. past. „ožius“), o tokiu laiko ir V. M..

Byloje taip pat nustatyta, jog smūgiai V. M. sukėlė fizinį skausmą. Tokie veikos padariniai nustatyti ne tik nuosekliais nukentėjusiojo porodymais, bet pagrįsti ir rašytiniais byloje eančiais dokumentais, nes dėl sukelto skausmo nukentėjusiajam buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, jis apžiūrai pristatytas į ligoninę, kur suteikta konsultacija. VšĮ VU ligoninės Žalgirio klinikos 2023 m. birželio 11 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog apžiūrėjus V. M. nustatytas ryškus patinimas, hematomos žande ir perioorbitalinėje srityje (1 t., b. l. 164). Svarbu pažymėti, jog šiame išraše nurodyti ir sužalojimai, tačiau kaip nurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2616/2023 (01), atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai V. M. galėjo buvo padaryti 2023 m. birželio 3 d. įvykio metu, duomenų, kad patvirtinti pakartotinį traumavimo faktą, nepakanka (1 t., b. l. 179–180). Kaltinamasis D. P. remdamasis šia išvada nurodo, jog jokių sužalojimų V. M. nepadarė muštynes vertina kaip jų imitaciją, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog nors ir nėra galimybės pagal medicininius dokumentus įvertinti, ar visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. birželio 3 d. įvykio metu, ar dalis padaryta 2023 m. birželio 11 d., nes įvykiai per menkai nutolę vienas nuo kito, smūgiai suduoti, remiantis nukentėjusiojo parodymais, į tą pačią veido vietą, tačiau nekyla abejonių dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, o tokie padariniai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, o būtent - kaltinamasis D. P. V. M. sudavė ne mažiau penkių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kas sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Be to, nustatyta ir tiesioginė tyčia – kaltinamasis suprato, kad atitinkami jo veiksmai sukels V. M. fizinį skausmą, ir to siekė.

Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. birželio 6 d.–11 d. veika)

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Byloje nekilo ginčo, jog V. L. buvo kaltinamojo D. P. sugyventinė.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) kvietimo kortelės duomenimis, atvykęs medikai į V. L. namus (duomenys neskelbtini), konstatavo jos mirtį (duomenys neskelbtini) 10.48 val. (2 t., b. l. 123–124).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 782/2023 (01), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, konstatuota, jog V. L. mirė nuo galvos sumušimų, kurie padaryti dviepizodiškai. Pirmasis traumavimo epizodas pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, organizuotu 160 g kraujo krešuliu po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių, buvo padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš 5-10 parų iki mirties. Antrasis traumavimo epizodas, kuris pasireiškė minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, buvo padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, 6 val. laikotarpyje iki mirties. Galvos sumušimas, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 75–82). 2024 m. sausio 15 d. specialisto paaiškinimų protokolo duomenimis, tiek pirmas, tiek antras traumavimo epizodas galėjo sukelti V. L. mirtį (2 t., b. l. 84–85).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad D. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pasitvirtino.

Kaltinamasis D. P. kategoriškai neigė sudavęs smūgius sugyventinei V. L. ir savo kaltės dėl smurto prieš ją nepripažino, nurodė niekada prieš ją rankos nekėlęs. Tokia jo pozicija kaltės atžvilgiu buvo nuosekli viso proceso metu, tačiau ji vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad D. P. parodymus keitė, derindamas juos prie byloje surinktų parodymų, siekdamas įrodyti, jog smurtą V. L. patyrė dar iki grįžtant į namus pas jį, tačiau tokia versija laikytina gynybine.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 22 d. kaltinamasis paaiškino, jog V. L. išėjo iš namų birželio pradžioje ir namo grįžo tik 2023 m. birželio 10-11 d. iš (duomenys neskelbtini), kur buvo apsistojusi pas V. M., ir visa mėlyna. Susipažinęs su surinktais byloje duomenimis, o būtent su 2023 m. rugsėjo 26 d. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktais duomenimis, jog jo namų adresu V. L. 2023 m. birželio 7 d. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, D. P. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad sugyventinę namo parsivedė iš V. M. namų 2023 m. birželio 4 d. Kadangi ji ėjo į dušą, tai matė, kad ji visa mėlyna, pasakojo, kad griuvo su unitazu. Svarbu pažymėti, jog Specialisto išvadoje (2 t., b. l. 84–85) nustatyta, jog V. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje, todėl jai nereikėjo eiti į dušą, kad D. P. būtų galėjęs pastebėti sumušimą, o esminis aspektas yra tai, jog V. L. mirė nuo sumušimų, kurių atsiradimo laikas sutampa su jos buvimu D. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tai yra, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir kraujosruva smakre, remiantis specialistės paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, lėmusios 160 g kraujo krešulio po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių susiformavimą, buvo padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš 5–10 parų iki mirties, taigi 2023 m. birželio 6–11 d. Teismas neturi pagrindo abejoti išvadą bei paaiškinimus pateikusios specialistės kompetencija ar šališkumu, be to, jai neprieštarauja ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusioji P. L., liudytojos A. O. ir R. P. parodė, jog kai buvo pas V. M. namuose 2023 m. birželio 3 d., jokių kitų sumušimų, be kelių mėlynių ant nugaros ir šono, neturėjo. Tai patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti vaizdo įrašai byloje iš įvykio vietos (2 t., b. l. 192), taip pat BĮ Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. raštas (2 t., b. l. 116–117). Svarbu pažymėti, kad BĮ Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ namų padalinio „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų gavėjo priėmimo-išleidimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimų ant V. L. kūno nepastebėta. Darytina išvada, jog 2023 m. birželio 3–4 d. šiais aptartais duomenimis nustatyta, jog galvos sumušimų, kurie būtų matomi jai nenusirengus, V. L. patyrusi nebuvo.

V. L. naudoto telefono išklotinės duomenys taip pat patvirtina, kad bylai reikšmingu laikotarpiu, tai yra, 2023 m. birželio 5–16 d., atsižvelgiant į specialisto išvadą, jog pirmasis V. L. galvos traumavimo epizodas įvyko 5–10 paros iki mirties, o antrasis – 6 val. laikotarpyje iki jos mirties ((duomenys neskelbtini)), V. L. buvo D. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nes jai priklausantis telefono numeris nuo 2023 m. birželio 5 d. 16.59 val. iki 2023 m. birželio 16 d. 12.52 val. veikė mobiliųjų bokštų (9EC3E22; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje V. L. gyvenamosios vietos teritoriją-zoną (3 t., b. l. 191; 4 t., b. l. 45).

Kaltinamasis D. P., siekdamas patvirtinti savo versiją dėl sugyventinės sumušimo iki jai grįžtant į jo namus, akcentuoja, jog 2023 m. birželio 7 d. atvykę greitosios pagalbos medikai GMP kortelėje užfiksavo esant tik senas mėlynes, neva V. L. buvo sumušta anksčiau. Pažymėtina, jog nėra ginčo, jog V. L. sirgo lėtinėmis ligomis, vartojo alkoholį, kas galėjo lemti jos sveikatos pablogėjimą, todėl tai, kad buvo kviečiami į namus medikai dėl padidėjusio kraujospūdžio, nepaneigia fakto, kad V. L. buvo sumušta vėliau ar net tą pačią dieną po greitosios pagalbos išvykimo. Jos gyvybei pavojų sukėlę galvos sumušimai, kaip konstatuota specialisto išvadoje, buvo padaryti 2023 m. birželio 6-11 d., todėl tai, kad GMP kortelėje tokių sumušimų neminima, niekaip nepaneigia fakto, kad jie buvo padaryti specialisto išvadoje nurodytu laikotarpiu. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, jog visuotinai žinoma, jog kraujosruvos susiformuoja ne iškart po sumušimo. Pastebėtina, jog V. L. kaimynė, E. V., apklausta teisme parodė, jog 2023 m. birželio 8-9 d. jai paskambino V. L., paklausė, ar ji turi nuskausminamųjų. V. L. pas ją atėjo įsikibdama į tvorą, buvo sumuštas veidas, visas išburkęs, sudaužytos lūpos, kruvinos, kraujas sudžiūvęs, kraujosruvų dar nebuvo, V. L. sakė, kad ją sumušė D. P.. Ji yra medicinos darbuotoja, suprato, kad sumušimai tik ką padaryti, nes kraujosruvos dar nesusiformavo. Liudytojai E. S., D. B. (K.), V. R., kurių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais vadovaujasi teisėjų kolegija dėl jau anksčiau aptartų priežasčių, taip pat nukentėjusysis V. M., ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu parodė, jog 2023 m. birželio 11 d. V. L. su D. P. važiavo autobusu, užsidėjusi akinius nuo saulės, buvo sumuštom lūpom, V. R., V. M., be kita ko, nurodė, jog V. L. po akim matėsi labai didelė mėlynė. Nors D. P. bandė įtikinti teismą, jog V. L. ant lūpos buvo herpis, ką pati V. L. paaiškino dėl lūpos žaizdos ir liudytojai D. B. (K.), tačiau šią versiją paneigia byloje esantis VšĮ Antakalnio poliklinikos 2023 m. birželio 13 d. ambulatorinio apsilankymo išrašas, iš kurio nustatyta, jog V. L. lūpos srityje šašas, iš vidinės pusės žaizdelė (2 t., b. l. 100). Tai taip pat patvirtina faktą, kad V. L. buvo linkusi slėpti tikrąją sužalojimų kilmę.

Kaltinamasis D. P. ir gynėja iškėlė versiją, kad jei būtų V. L. būtų buvusi sumušta, tai jai lankantis pas šeimos gydytoją prasitęsti nedarbingumo pažymėjimo, pamatę sužalojimus medikai turėjo pareigą pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtame 2023 m. birželio 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme be lūpų žaizdos nėra užfiksuotos nei poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nei poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, tačiau jų buvimo faktas patvirtintas specialisto išvada, kur nustatyta, kad minėti sumušimai padaryti prieš 5-10 parų iki mirties. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2023 m. birželio 13 d. V. L. lankantis pas šeimos gydytoją šios kraujosruvos turėjo matytis, nes jau birželio 11 d. jas matė jau nurodyti liudytojai, tačiau tai, kad medikai jų nefiksavo, niekaip nepaneigia jų buvimo fakto, o be to, darkart įrodo, jog V. L. nesiskundė sumušimais, galimai juos maskavo.

Pastebėtina, jog tas faktas, jog V. L. pabėgusi nuo D. P. 2023 m. birželio 3 d. jam atvykus pas V. M. buvo rasta neblaivi ir nuoga lovoje, galėjo tapti priežastimi D. P. prieš ją vėliau smurtauti. D. P. nepasitenkinimas minėta situacija užfiksuotas vaizdo įraše, iš jo apžiūros protokolo matyti, kad D. P. kreipiasi į V. L.: „Nu ką šliundra? (2 t., b. l. 194–195). Tikslinga paminėti, jog liudytoja D. B. (K.) parodė, jog 2023 m. birželio 11 d. pamačius stotelėje V. L. su tamsintais akiniais ir sumuštomis lūpomis, suprato, kad prieš ją smurtauta, pritaikė momentą ir pradėjo kalbinti V., paklausė, kas atsitiko, o ši pasakė, kad herpis. D. P. išgirdo jų pokalbį ir pasakė, nėra ko vaikščioti pas svetimus, dėl to ir herpis.

Ne vienas byloje apklaustas liudytojas nurodė, jog V. L. dažnai vaikščiodavo sumušta arba tiesiog minėjo faktą, kad ji dažnai būdavo su akiniais nuo saulės. Tai liudytojai P. L., V. M., O. B., D. B. (K.), E. S., V. R. minėdavo ne kaip įprastą faktą, kai tokie akiniai nešiojami esant akivaizdžiam poreikiui, bet pabrėždami, kad jų nešiojimo laikas ir vieta tuo metu nereikalavo jų dėvėjimo, pavyzdžiui, nešvietė saulė, buvo vidaus patalpoje ir pan., todėl nekildavo abejonių, kad V. L. tikslas buvo slėpti tai, ko nenorima rodyti. Gynyba iškėlė versiją, kad nei vienas liudytojas nematė, kad D. P. būtų naudojęs smurtą prieš V. L., todėl jų parodymai yra tik prielaidos. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. P. prieš sugyventinę būtų smurtavęs viešoje vietoje, tačiau tai niekaip nepaneigia fakto, kad jis prieš ją smurtavo privačioje erdvėje.

Gynyba iškėlė versiją, kad galimai V. L. sutraumavo svetimi asmenys, nes liudytoja A. O. parodė, jog dar prieš 2023 m. birželio 3 d. anksti ryte pas P. L. atvykęs V. R. sakė, kad reikia gelbėti P. L. mamą, V. L..

Šiuo aspektu pažymėtina, kad P. L., kuri tiesiogiai bendravo su V. R., parodė, jog V. R. pasakė, kad V. L. kažkur geria, kad ji važiuotų ir kažką su savo mama darytų. Tai, kad A. O. vykimą ieškoti užgėrusios V. L. vaizdžiai įvardijo gelbėjimu, nereiškia, kad V. L. buvo kilusi fizinė grėsmė, to nepatvirtina ir jokie byloje surinkti įrodymai.

Kaip jau nustatyta ir ko neginčija kaltinamasis, bylai reikšmingu laikotarpiu, 2023 m. birželio 5–11 d., V. L. gyveno pas D. P., tuo metu jų namuose niekas nesilankė, V. L. nesiskundė D. P., kad kas būtų atėjęs į namus jam nesant ir ją sumušęs. Be to, nekyla abejonių, kad ir pati V. L., ir D. P. būtų kreipęsi pagalbos, jei smurtą būtų vartojęs svetimas asmuo. Savaime suprantama, kad asmenys dėl įvairių priežasčių linkę slėpti smurtą artimoje aplinkoje, ir kaip aptarta anksčiau, būtent taip V. L. ir elgėsi.

Remiantis specialisto išvada, antras V. L. galvos traumavimo epizodas, pasireiškęs kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, ir galėjęs lemti jos mirtį, įvyko 6 val. laikotarpyje iki mirties.

Kaip jau nustatyta, V. L. naudoto telefono išklotinės duomenimis, ji šiuo laikotarpiu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis D. P. parodė, jog šiuo laiku jis namuose su V. L. buvo dviese, tačiau apie valandą buvo išvykęs iki parduotuvės. Šiuos jo parodymus patvirtina jo naudoto telefono išklotinės (3 t., b. l. 192–197). Be to, 2023 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl D. P. mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizės nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. 05.59 val. iki 09.46 val. jis veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje D. P. gyvenamosios vietos teritoriją. 09:49 val. veikė mobiliųjų bokštų (9C69B03), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. 10.32 val. iki 23.25 val. veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+03; 1,20E+04; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje-zonoje, apimančioje D. P. gyvenamosios vietos teritoriją. (3 t., b. l. 192–197). Kad šiuo laikotarpiu pas V. L. galėjo atvykti kitas asmuo, kuris būtų turėjęs motyvą ją sumušti, byloje nenustatyta.

Kaltinamasis siekė įtikinti teismą, jog V. L. pati save sužalojo, ką paneigia specialisto išvada, jos paaiškinimų protokolas bei juos pateikusios teismo posėdžio metu apklaustos E. Usavičienės paaiškinimai.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 782/2023 (01) bei 2023 m, sausio 15 d. jos paaiškinimų protokolo nustatyta (2 t., b. l. 75–82, 84–85), jog pirmo traumavimo epizodas 5–10 parų iki mirties padarytas dviem trauminiais poveikiais į akį ir smakrą pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir kraujosruva smakre kairėje pusėje (1 t. b. l. 80–81), dėl ko susidarė 160 g kraujo krešulys po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių. Kaip paaiškino specialistė teismo posėdžio metu, abu šie trauminiai poveikiai galėjo būti minėto susidariusio krešulio priežastimi. Antras traumavimo epizodas 6 val. iki mirties padarytas vienu trauminiu poveikiu pasireiškė minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje, dėl ko susidarė 50 ml skysto kraujo po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus. Abu šie trauminiai epizodai galėjo lemti V. L. mirtį.

Tvirtindama specialisto išvadą Nr. M 782/2023 (01) bei jos 2023 m, sausio 15 d. paaiškinimų protokolą (2 t., b. l. 75–82, 84–85), specialistė teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl priėjo išvados, jog visus trauminius poveikius įvertino kaip sumušimus. E. Usavičienė nurodė, jog griuvimo metu labiau juda smegenys, todėl pačiam asmeniui griūnant kraujo išsiliejimas yra būdingas kitoje smegenų pusėje, pavyzdžiui, griūnant ant dešinės, kraujas paprastai išsilieja kairėje pusėje. Smūgio atveju yra priešingai - jei suduodamas smūgis į dešinę galvos pusę, tuomet ir kraujas išsilieja dešinėje smegenų pusėje.

Pastebėtina, jog nekyla abejonių, kad pirmo traumavimo epizodo vienas trauminis poveikis į akį ir antro traumavimo epizodo vienintelis trauminis poveikis į smilkinį padaryti smūgiuojant, kaip nurodyta specialisto išvadoje, rankomis, kojomis arba galva. Tačiau pirmo traumavimo epizodo antras trauminis poveikis į smakro kairę pusę, susidarius kraujo krešuliui dešinėje smegenų pusėje gynybai sukėlė abejones dėl jo atsiradimo priežasties. D. P. paaiškino, jog V. L. dažnai griuvinėjo, nes gerdama raminančius vaistus kartu vartojo ir alkoholį, todėl kaltinamasis darė prielaidą, kad sugyventinė smakrą galėjo užsigauti į sofos-lovos medinę atbrailą, kuri užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje (2 t., b. l. 65). Visgi specialistė patvirtino savo duotą išvadą, kur nurodyta, jog šis trauminis poveikis yra sumušimas, atsiradęs smūgiuojant rankomis, kojomis arba galva, ir paaiškino, jog tokią išvadą padarė dėl to, jog nagrinėjamu atveju nebuvo kitų griuvimui būdingų požymių, o būtent, žmogui griūnant, todėl esant dideliam smegenų judėjimui, smegenyse stebimi sumušimo židiniai, t. y. smegenų žievėje išsilieja mažos taškinės kraujosruvos, o tokių šiuo atveju nebuvo. Specialistė nurodė, jog nepajudinamų taisyklių nėra, tačiau pažymėjo, jog sumušimas smakre labai lokalus, nedidelis, todėl mažai tikėtina, kad padarytas griūnant, kuomet trenkiantis į plokštumą kartu sužalojamos ir labiau atsikišusios veido dalys. Specialistė pabrėžė, jog pirmo traumavimo epizodo metu susidaręs krešulys, įvertinus visas aplinkybes, labiau tikėtina, kad yra susidaręs nuo smūgio į dešinę akį, o ne į smakrą.

Gynyba kėlė klausimą dėl galimai trapesnių kraujagyslių, nes V. L. ilgą laiką vartojo alkoholį. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, alkoholio lavono kraujyje nerasta, o toksinis vaistų apsinuodijimo poveikis netirtas, nes nebuvo tam indikacijų. Be to, specialistė E. Usavičienė nurodė, jog mirties priežasties ir išvados bet kokiu atveju tai nekeistų.

Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Nagrinėjamoje byloje D. P. inkriminuotas netiesiogine tyčia padarytas nužudymas.

Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstamų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Specialisto išvados paaiškinimų protokole konstatuota, jog abiejų trauminių epizodų atvejais sužalojimais galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, kojomis ar galva.

Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo D. P. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiosios V. L. mirtis siejami priežastiniu ryšiu. Kaltinamasis D. P., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis gyvenimišką patirtį, smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvą, negalėjo nesuprasti, jog nuo tokio pavojingo veikimo nukentėjusiajai gali atsirasti sunkūs sveikatos padariniai, komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiosios mirtį, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybę), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai, jog kaltinamasis buvo abejingas mirtį sukeliantiems padariniams, rodo ir pastarojo veiksmai bylai reikšmingu laikotarpiu. Kaltinamasis neneigė, jog laikotarpiu 2023 m. birželio 6–11 d., V. L. blogai jautėsi, ją pykino, ji gėrė daug vaistų, birželio 7 d. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau tuo pačiu laikotarpiu, kaip byloje nustatyta, buvo padaryti ir sužalojimai, smūgiuojant jai į galvą. D. P. pripažino, jog birželio 15 d. V. L. blogai jautėsi, bet jis nekreipė dėmesio ir užuot pasirūpinęs kuo skubesnės medikų pagalbos iškvietimu, nuėjo miegoti. Tai rodo kaltinamojo abejingumą savo nusikalstamos veikos padariniams. Teisėjų kolegijos kaltinamasis neįtikino, jog sugyventinė mirė (duomenys neskelbtini) kol jis buvo išvykęs į parduotuvę. Iš Greitosios pagalbos medicinos kvietimo kortelės nustatyta, jog medikų brigada atvyko (duomenys neskelbtini)10.46 val., atlikus gaivinimo procedūrą, 10.48 val. konstatuota mirtis (2 t., b. l. 123–124). Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti mirties požymiai – lavondėmės ir lavono sustingimas. Šie požymiai rodo, jog V. L. buvo mirusi bent prieš valandą. Iš D. P. parodymų nustatyta, jog jis atsikėlė 9.00 val., susiruošęs vyko į parduotuvę. D. P. mobiliojo ryšio telefono išklotinės analizė rodo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) 05.59 val. iki 09.46 val. jis veikė mobiliųjų bokštų (1,20E+04; 9EC3E02), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 192–197), taigi tuo metu, V. L. jau neabejotinai buvo mirštanti, o labiausiai tikėtina, kad buvo jau mirusi. Siekdamas suklaidinti teismą, neva nebuvę pagrindo abejoti sugyventinės kritine sveikatos būkle, D. P. parodė, jog išvykdamas į parduotuvę su V. kalbėjo, ji klausė, „kur jis“, jai atsakęs, kad vyksta į parduotuvę cigarečių. V. nieko daugiau nekalbėjusi ir niekuo nesiskundusi. Siekdamas nuslėpti savo nusikalstamą veiką ir sukurti savo alibi, D. P. išvyko, o grįžęs neva rado sugyventinę ant grindų, jai iš burnos einančias putas, ir kaip nurodyta GMP kvietimo kortelėje pagal kvietimo priežastį, bandė ir pats gaivinti.

D. P. yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai.

Kaltinamajam D. P. be bendrųjų nužudymo sudėties požymių inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį). Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partneris). Dėl šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo ginčo nagrinėjant bylą nekilo.

D. P. inkriminuotame kaltinime buvo nurodyta, jog smūgį į galvą V. L. kaltinamasis sudavė 2023 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 11.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Atsižvelgiant į bylos duomenis, o būtent, GMP kortelėje pateiktą informaciją, kad greitoji medicinos pagalba atvyko gaivinti V. L. 10.46 va., kaltinime nurodytas laikas patikslinamas, nurodant „2023 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 10.46 val.“ Be to, Kaltinime buvo nurodyta, jog 2023 m. birželio mėn., laikotarpiu nuo 6 d. iki 11 d. D. P. V. L. į galvą smūgiavo kumščiais ir kojomis, o 2023 m. birželio 16 d. – rankomis ir kojomis. Specialisto išvados paaiškinimų protokole nurodyta, jog sužalojimai V. L. galėjo būti padaryti smūgiuojant kojomis, galva, rankomis (2 t., b. l. 84-85). Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyti kuo būtent suduoti smūgiai, nėra galimybės, kaltinimas tikslintinas, pašalinant minėtas aplinkybes į „smūgiuojant pastarajai į galvą“ ir atitinkamai „tyčia sudavė pastarajai ne mažiau kaip vieną smūgį į galvą“.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip šeimos nario – sugyventinės V. L. – kvalifikuotas nužudymas.

IV. Bausmių skyrimas

Dėl D. P. skirtinų bausmių

Už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos; už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. BK 138 straipsnio 1 dalis numato laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę; BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę.

Kaltinamasis kaltės nei dėl vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatoma.

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

D. P. nusikalto, būdamas teistas už tris tyčinius nusikaltimus numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, neišnykus teistumui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. atsakomybę sunkina tai, kad visas penkias nusikalstamas veikas, už kurias yra teisiamas, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

D. P. atsakomybę dėl veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 3 d. veika) sunkina tai, kad ji padaryta, veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. P., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, jog D. P. padarė penkis nusikaltimus, iš jų: tris baigtus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 138 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika), vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarytos, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, o nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina tai, jog D. P. teisiamas penktą kartą (6 t., b. l. 99–143), paskutinį kartą teistas už tris smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš šeimos narį – sugyventinę, atliko arešto bausmę, baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 121–123), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas (6 t., b. l. 40–141). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis jokių kritiškų išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir teistumų nedaro, nėra linkęs keisti elgesį, nagrinėjama nusikalstama veika yra iš esmės nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-138/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kurios neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, į tai, kad jam nenustatyta jokių psichikos sutrikimų, vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. P. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 138 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika), BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (viena nusikalstama veika), laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatant artimą sankcijų vidurkiui. Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Nors atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pripažintą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę bausmės dydis paprastai nustatomas viršijantis bausmės vidurkį ar bent jau atitinkantis jį, vis dėlto nagrinėjamu atveju, vidurkio nesiekianti bausmė skirtina įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta netiesiogine tyčia, trimis trauminiais poveikiais, dviepizodiškai, kas negali būti vertinama kaip intensyvus smurtas, taip pat tai, kad nukentėjusiosios kraujagyslės, specialistės vertinimu, kaip ilgą laiką vartojančio alkoholį vartojančio asmens, galėjo būti trapesnės. Nustatyti dar mažesnį bausmės dydį nėra pagrindo, kadangi paties kaltinamojo asmenybė vertintina kaip neigiama. D. P. charakterizuojantys duomenys leidžia spręsti, kad jis jokių kritiškų išvadų iš savo ankstesnio elgesio ir teistumų nedaro, nėra linkęs keisti elgesio su gyvenimo partnerėmis konfliktų metu, nagrinėjama nusikalstama veika yra iš esmės nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, D. P. skirta bausmė su likusiomis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį skirtomis bausmėmis bendrintina apėmimo būdu, nes pastarosios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskirtos skirtingoms nusikaltimų kategorijom, nei BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta veika (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Dėl M. P. skirtinų bausmių

M. P. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą tiesiogine neapibrėžta tyčia, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. BK 138 straipsnio 1 dalis numato laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę; BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę.

Gynyba prašė pripažinti M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamajam pripažintina ne tik pripažinus padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailintis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kaltinamojo M. P. pozicija nesudaro pagrindo išvadai, kad jis dėl padarytų nusikaltimų būtų prisipažinęs ir nuoširdžiai gailėtųsi. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. pozicija dėl kaltės nuolat kito, o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nors ir deklaravo prisipažįstantis, tačiau pripažino tik dalį jam inkriminuojamų aplinkybių, kas jau buvo analizuota aptariant jam inkriminuotų veikų kvalifikaciją. Kadangi prisipažinimas neatitiko faktinių bylos aplinkybių, be to, nenustatyta, kad kaltinamasis M. P. nuoširdžiai gailėtųsi dėl padarytų nusikaltimų, priešingai, bandė minimizuoti nusikalstamų veikų padarinius, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

M. P. atsakomybę dėl veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sunkina tai, kad ją padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, nustatyta viena M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Nusikaltimus, už kuriuos teisiamas dabar, M. P. padarė būdamas teistas penkis kartus, paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs laisvės atėmimą bausmę už smurtinius nusikaltimus, po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo jis nuteistas dar keturis kartus (5 t., b. l. 103–115; 8 t., b. l. 159–178). Baustas administracine tvarka, baudų nemoka (5 t., b. l. 141–163), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas (5 t., b. l. 170–173). Išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, nes jis nepaiso visuomenėje priimtinų gyvenimo taisyklių, negerbia įstatymų ir juos pažeidžia, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad M. P. už inkriminuojamas veikas skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias teismo aptartas aplinkybes, į tai, jog dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, nustatytos net dvi M. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nei vienos lengvinančios, bausmės dydis už šio nusikatimo padarymą nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis – dveji metai laisvės atėmimo. Už nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, įvertinus pagrobto turtą vertę, į tai, kad jis nukentėjusiajam grąžintas, nustatyta viena dėl šios veikos M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, bet daugiau nei tris kartus viršijantis minimumą – vieneri metai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant pusę švelnesnės bausmės, įvertinus santykinai nedidelį veikos pavojingumą, nes įsibrauta į menkai saugomą teritoriją, atsainiai saugant nukentėjusiajam savo turtą, kuris nėra didelės vertės, ir M. P. paskirtina subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatą, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal taisykles, nustatytas BK 63 straipsnyje.

Kadangi M. P. veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė dar iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį, kuriuo jam skirta bausmė, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė M. P. dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina M. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį atlikta bausmė bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 19 d.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Dėl nukentėjusiosios P. L. pareikšto civilinio ieškinio

P. L. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį (2 t., b. l. 142). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog tikslina civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo D. P. jos naudai 40 000 Eur neturtinę žalą ir 2832 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis D. P. civilinio ieškinio nepripažino, neigdamas jam inkriminuojamą veiką, dėl kurios mirė P. L. motina V. L..

Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama, jog, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi.

P. L. nurodoma turtinė žala siejama su patirtomis V. L. laidotuvių išlaidomis, pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, tai yra, 2023 m. birželio 19 d. Laidojimo paslaugų sutartis Nr. J23_00409, iš kurios matyti, kad bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paslaugų kaina – 3 224 Eur, iš kurių dalis – 392 Eur padengta laidojimo pašalpa, o kita dalis – 2 832 Eur sumokėta banko kortele nukentėjusiosios ir pateiktas tai įrodantis mokėjimo kvitas (1 t., b. l. 145–148). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji yra pagrįsta, todėl P. L. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiosios P. L. naudai priteistina 2 832 Eur turtinei žalai atlyginti.

Neturtinę žalą nukentėjusioji P. L. siejo su patirtais dvasiniais išgyvenimais dėl motinos mirties. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog su mama santykiai buvo geri, kai ji negerdavo, tuomet nuveždavo pasisvečiuoti ir savo vaiką, V. L. anūkę. Po mamos mirties nurodė vartojusi raminamuosius vaistus, atsinaujino panikos atakos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo D. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo D. P., teismas pažymi, kad asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo taip turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį, tačiau padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi. Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti artimųjų, šiuo atveju dukters, išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus – motinos mirties, tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti.

Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000 iki 70 000 Eur. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tais atvejais, kai neturtinė žala susijusi su artimo asmens mirtimi, teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į kiekvieno ieškovo individualų ryšį su mirusiuoju, t. y. kiek jie buvo emociškai artimi vienas kitam, ar rūpinosi vienas kitu, kaip dažnai bendravo, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (LAT 2K-313-788/2016). Daugiausia priteisiama nužudytojo sutuoktiniams ir vaikams. Neturtinės žalos dydis įvertinamas nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl D. P. padaryto nusikaltimo mirusios V. L. dukra P. L. neteko motinos, su kuria palaikė santykius, susitikdavo, kai motina nevartodavo alkoholio, tad jos netekusi patyrė ir patiria neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, staigi mamos mirtis neabejotinai sukėlė skaudų dvasinį sukrėtimą, nukentėjusioji ir praėjus metams po nagrinėjamo įvykio teismo posėdžio metu jaudinosi ir verkė. Teisėjų kolegija nesutinka su gynybos pozicija, jog silpną ryšį tarp nukentėjusiosios P. L. ir mirusios mamos parodo tai, kad P. L., būdama informuota, kad P. L. su mėlynėmis, nevyko pas ją. Nukentėjusioji paaiškino, jog yra vieniša mama, siekdama apsaugoti savo mažametę dukterį nuo neigiamos socialinės aplinkos, be kita ko, ir pati stengdamasi elgtis socialiai atsakingai ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, kai V. L. vartojo alkoholį, su ja bendravo ribotai, kaip matyti ir iš bylos duomenų, daugiau telekomunikacinių ryšių priemonėmis. Nekyla abejonių, jog mirusi V. L. turėjo priklausomybę alkoholiui, atsisakė artimųjų siūlomos pagalbos, ką patvirtino ir liudytoja apklausta sesuo R. P., dukra P. L. turėjo dėl alkoholio vartojimo V. L. priekaištų, tačiau taip pat matyti, kad pergyveno dėl tokio motinos pasirinkto gyvenimo būdo, kas taip pat rodo, jog motina jai rūpėjo. Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad D. P. padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau veikdamas netiesiogine tyčia. Tokių duomenų, kad kaltinamasis norėjo V. L. mirties, byloje nėra. Visgi pažymėtina, kad nuo V. L. kreipimosi į P. L. dėl vaistų atvežimo iki V. L. mirties praėjo 11 dienų ir per visas šias dienas P. L., nors ir būdama D. P. informuota, kad pas V. L. buvo atvykusi greitoji pagalba, nei su motina, nei su jos sugyventiniu daugiau iki motinos mirties nesusisiekė, kas rodo, jog jos, kaip dukters, ir motinos ryšys nebuvo ypatingai stiprus. Įvertindama visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios P. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo D. P. priteisiant nukentėjusiajai 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje atmestinas.

Dėl nukentėjusiojo V. M. pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. M. 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė byloje civilinį ieškinį (1 t., b. l. 193). Jame nurodo, jog dėl sumušimų ir sužalojimų patyrė skausmą ir dvasines kančias, turėjo finansinių išlaidų. Dėl sugadintos sveikatos patyrė įvairių nepatogumų, susijusių su darbo paieška. Žalą vertina 20 000 Eur. Teismo posėdžio metu V. M. civilinį ieškinį palaikė, nurodė, jog ir 20 000 Eur suma dar per maža, turėtų būti priteista 40 000 Eur, nes po sumušimų kaulai sugijo, tačiau sunku susikaupti, prisiminti, dingo koordinacija. Iki šių įvykių neturėjo jokių problemų su sveikata, sportuodavo. Nežino, ar čia sutapimas, ar ne, bet iki tol nebuvo sveikatos problemų. Iki pensijos dar dveji metai, o darbo susirasti negali. Darbo ieškoti bandė, tačiau aukštyje dirbti negali, prie elektros, besisukančių įrenginių negali, anglų kalbos nemoka, kompiuteriu naudotis nemoka. Iki nagrinėjamų įvykių likus dviem savaitėm išėjo iš darbo spec. mokykloje, nes prasidėjo nervų galūnių uždegimas. Alkoholį vartoja dvidešimt metų, ne kasdien, periodiškai, ilgam nenutraukia. Nusiperka 200 gramų, jeigu jų neužtenka visai dienai, nusiperka dar. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog jam nustatytas tik 20 procentų darbingumas, nes serga epilepsija, tirpsta rankos, savo negalavimus sieja su P. jam padarytais sužalojimais, nes sveikata sutriko iš po nagrinėjamų įvykių.

Kaltinamasis M. P. civilinio ieškinio nepripažino, o kaltinamasis D. P. sutiko atlyginti 100 Eur, nes nurodė pripažįstantis, jog V. M. sudavė tik vieną kartą delnu per veidą, kai atvyko į nukentėjusio namus 2023 m. birželio 3 d.

Iš 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo (ikiteisminio tyrimo Nr. (1.34Mr)7R-1024 matyti, jog nukentėjusysis dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodo patyręs 20 000 Eur neturtinę žalą ir 10 000 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, jog V. M. nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų, nuspręsta V. M. pagal jo prašymą avansu išmokėti 2 200 Eur dydžio kompensaciją dėl neturtinės žalos (7 t., b. l. 63–67).

V. M. civiliniame ieškinyje nenurodė, kiek turėjo išlaidų vaistų ir medicininių paslaugų pirkimui, kokia suma įvertina patirtą turtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis šių aplinkybių taip pat nenurodė. Nukentėjusiajam buvo siūloma patikslinti civilinį ieškinį, nurodant turtinės žalos dydį, tačiau V. M. paaiškino, kad negali išskirti konkrečios sumos turtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad prašo priteisti bendrą sumą dėl žalos atlyginimo. Kadangi civilinio ieškinio dydį turi nurodyti ir pagrįsti ieškovas, jam to nepadarius civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestinas.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, V. M. nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes dėl sužalojimų, sumušimų blogai jautėsi ne tik po įvykių, bet savijauta prasta iki šiol, sutriko koordinacija, diagnozuota (duomenys neskelbtini), tirpsta rankos dėl ko negali dirbti.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, vertinant jas ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kiek dėl sveikatos sužalojimo atsiradę padariniai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą, darbinę veiklą, šeiminius santykius; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Nors įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nagrinėjamu atveju, ir nustatydamas V. M. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešiniojo III šonkaulio lūžiai, įvairūs veido ir kūno paviršiniai sumušimai. Visgi pastebėtina, kad tokie sužalojimai yra laikui bėgant praeinantis reiškinys, jokių neigiamų prognozių ateičiai sveikatos srityje medicininiuose dokumentuose nekonstatuota. Žandikaulio ir šonkaulio lūžiai ar sumušimai, nesant vidaus organų sužalojimų, smegenų sutrenkimo, akivaizdu, kad nėra susiję su V. M. įvardijamomis nervų sistemos ligomis, degeneraciniais pakitimais, kurie gali būti nulemti amžiaus, genetikos, gyvenimo būdo, nuolatinio ir ilgą laiką trunkančio alkoholio vartojimo. Tai patvirtina ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023 m. birželio 4 d. medicininių dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, jog trauminių pakitimų smegenyse nėra, tačiau matomi encefalomaliacijos židiniai (aut. past. smegenų atrofija) (1 t., b. l. 90).

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 iki 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiajame Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiajame Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024). Tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste atsižvelgia ir į rizikingą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį lengvabūdišku elgesiu su D. P. sugyventine V. L., kurią kaltinamasis V. M. namuose rado ne tik girtą, bet ir visiškai nuogą, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes. Teismas įvertina ir kaltinamųjų turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. D. P. vidutinio amžiaus, tačiau darbingas, o M. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, taigi abu turi dėti pastangas ir ieškoti galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visetą, nustačiusi, jog V. M. atžvilgiu padaryti trys smurtinio pobūdžio nusikaltimai, vieno jų padariniai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko ir galvos srityje, tai yra, pavojingoje gyvybei zonoje, nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog atliekant BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, bendrininkaujant D. P. ir M. P., didžiąją dalį smūgių, kurie lėmė V. M. nesunkų sveikatos sužalojimą, sudavė M. P., tačiau D. P. nukentėjusiojo atžvilgiu padarė dar du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, sukėlusius V. M. fizinį skausmą, todėl vertintina, kad padaryta žala V. M. yra panaši, taigi tenkinant iš dalies nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, o kitoje dalyje jį atmetant, V. M. naudai priteistina 5 000 Eur suma solidariai iš D. P. ir M. P., o ne nustatant iš kiekvieno kaltinamojo skirtingą priteistinos sumos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos ? 2 200 Eur yra kompensuota iš Teisingumo ministerijos avansu, solidariai iš D. P. ir M. P. V. M. naudai priteistina likusi neatlyginta 2 800 Eur (5 000 Eur – 2 200 Eur) suma.

Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 363,89 Eur dydžio civilinį ieškinį už V. M. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo (2 t., b. l. 25–37). Taip pat prašoma priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamasis M. P. civilinio ieškinio nepripažino, D. P. pripažino iš dalies, nurodydamas, kad atlygintų tiek, kiek priklauso už gydymą dėl vieno suduoto smūgio 2023 m. birželio 3 d. vakare.

Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog V. M. teiktos paslaugos 2023 m. birželio 4 d. ir bendra jų kaina sudaro 205,48 Eur; 2023 m. birželio 11–20 d. teiktos paslaugos ir bendra jų kaina sudaro 158,41 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog civiliniame ieškinyje padaryta žala atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, ji pagrįsta byloje esančiais dokumentais apie taikytą nukentėjusiesiems gydymą, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad sužalojimai V. M., gydyti 2023 m. birželio 4 d., padaryti bendrais kaltinamųjų D. P. ir M. P. veiksmais, nesvarbu, kad M. P. atliko daugiau smurtinių veiksmų, tačiau abu vienas kito veiksmams pritarė, solidariai iš kaltinamųjų D. P. ir M. P. civilinės ieškovės naudai priteistina 205,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, jog sužalojimai, dėl kurių suteiktos gydymo paslaugos V. M. 2023 m. birželio 11–20 d., padaryti nusikalstamais D. P. veiksmais, iš kaltinamojo D. P. civilinės ieškovės naudai priteistina 158,41 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamųjų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

VI. Kiti klausimai

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamasis D. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 22 d. 09.30 val. (6 t., b. l. 6–9).

Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam D. P. taikyta nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. (6 t., b. l. 39–43, 73–76, 85–89; 7 t., b. l. 83-87, 168-173).

D. P. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d.) išbūtas laikas.

Kaltinamasis M. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugsėjo 25 d. 09.45 val. (5 t., b. l. 26–29).

Kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam M. P. taikyta nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. (5 t., b. l. 70–72, 81–86; 7 t., b. l. 16–21, 146–150).

BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis, M. P. atžvilgiu priimtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendis, kuriuo jam skirta laisvės atėmimo bausmė, 2024 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjo ir perduotas vykdyti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog kardomąją priemonę – suėmimą M. P. taikyti nebėra tikslinga, ji naikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kardomosios priemonės – suėmimo – metu išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu M. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (paimtas dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. 16102987) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo momento (5 t., b. l. 7–15), asmens dokumentas grąžintinas M. P..

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 1279,59 Eur priteisimo iš kaltinamojo M. P.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinamajam yra būtinas gynėjas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam M. P. taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į M. P. finansinę padėtį (nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, registruotino turto neturi), valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) nukentėjusiojo V. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova, 2024 m. vasario 27 d. nutarimu patalpinta saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 74–77) – sunaikintina;

2) atliekant kratą (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo D. P. paimti objektai: pilkos spalvos treninginės kelnės; juodos spalvos treninginės kelnės; baltos spalvos marškinėliai; juodos spalvos žieminio tipo kelnės (su pašiltinimu); šviesios spalvos šortai; raudonos spalvos marškinėliai; taip pat kratos (duomenys neskelbtini), metu paimti objektai: M. P. baltos spalvos striukė, raudonos spalvos striukė – 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu patalpinti saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (4 t., b. l. 95–99) – grąžintini teisėtiems savininkams;

7) skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (CD, 8 vnt.), esančios byloje, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 3 d. veika) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 11 d. veika) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį D. P. paskirti – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. P. pripažinti kaltu pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. P. pripažinti kaltu pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu M. P. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę M. P. dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti M. P. galutinę subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį atliktą bausmę bei minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 19 d.

M. P. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 19 d.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą (paimtas dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. 16102987) ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, asmens dokumentą grąžinti M. P..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti, jog V. M. patirta neturtinė žala yra 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) ir solidariai iš D. P. ir M. P. V. M. naudai priteisti likusią neatlygintą 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje V. M. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. P. P. L. naudai 2 832 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl V. M. suteiktų gydymo paslaugų tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš D. P. ir M. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 205,48 Eur turtinę žalą (už V. M. suteiktas gydymo paslaugas 2023 m. birželio 4 d.) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisti iš D. P. 158,41 Eur turtinę žalą (už V. M. suteiktas gydymo paslaugas 2023 m. birželio 11–20 d.) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. P. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3–5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (CD, 8 vnt.), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;

- sunaikinti nukentėjusiojo V. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą nuoplovą, 2024 m. vasario 27 d. nutarimu patalpintą saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių;

- grąžinti teisėtiems savininkams daiktus, paimtus atliekant kratas, ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu patalpintus saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių: atliekant kratą (duomenys neskelbtini), paimtas pilkos spalvos treningines kelnes, juodos spalvos treningines kelnes, baltos spalvos marškinėlius, juodos spalvos žieminio tipo kelnes (su pašiltinimu), šviesios spalvos šortus, raudonos spalvos marškinėlius, grąžinti D. P.; atliekant kratą (duomenys neskelbtini), metu paimtą baltos spalvos striukę, raudonos spalvos striukę, grąžinti M. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.