Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Rimšelio ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 3 d. veika) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

D. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 11 d. veika) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų.

M. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

M. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir M. P. paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų D. P. ir M. P. priteista likusi neatlyginta suma neturtinei žalai atlyginti (2 800 Eur). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo D. P. priteista 2 832 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. M. suteiktų gydymo paslaugų tenkintas visiškai ir solidariai iš nuteistųjų D. P. ir M. P. priteista 205,48 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šio nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos. Taip pat iš D. P. priteista 158,41 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šio nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos už V. M. suteiktas gydymo paslaugas 2023 m. birželio 11-20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. D. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2023 m. balandžio mėn., laikotarpiu nuo 8 d. iki 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine V. L., metu, tyčia sudavė ne mažiau dviejų smūgių, nenustatytu daiktu pastarajai per rankas, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinio alkūnkaulio lūžį, kairės plaštakos II delnakaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės nukentėjusios V. L. sveikatą.

2. D. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 3 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 12.07 val., Vilniuje, Europos Parko g., viešojo transporto sustojime „Naujaneriai“, asmeninio konflikto metu, tyčia ne mažiau nei vieną kartą trenkė kumščiu į veidą V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl ko pastarajam parkritus ant žemės, gulinčiam kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą.

3. D. P. ir M. P. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2023 m. birželio 3 d. apie 21.20 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), D. P. sudavus vieną smūgį į veidą V. M. bei pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, D. P. ir M. P. bendrais veiksmais gulinčiam ant žemės V. M. sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius rankomis ir kojomis į galvą, ir kitas kūno vietas, taip padarydami dešinio žandinio ančio priekinės sienelės ir dešiniojo III šonkaulio lūžius, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame žande su muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje ir su kraujosruva žando gleivinėje, krūtinėje, nugaros dešinėje, žastuose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

4. D. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. birželio 11 d. apie 10.30 val., Vilniuje, Europos Parko g., viešojo transporto sustojime „Naujaneriai“, asmeninio konflikto metu, išlipus iš autobuso Nr. 76, priėjęs V. M. iš už nugaros, pargriovė jį ant žemės, po ko gulinčiam tyčia kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą.

5. D. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2023 m. birželio mėn., laikotarpiu nuo 6 d. iki 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su artima šeimos nare – sugyventine V. L., metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius pastarajai į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių kraujosruva smakre, organizuotu 160 g kraujo krešuliu po kietuoju galvos dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršių. Po to jis (D. P.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023 m. birželio 16 d., laikotarpiu nuo 5.00 val. iki 10.46 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas name, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su artima šeimos nare – sugyventine V. L. – metu, tyčia sudavė pastarajai ne mažiau kaip 1 smūgį į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva dešiniajame smilkininiame raumenyje, 50 ml skysto kraujo, po kietuoju dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus, dėl ko taip du kartus traumuojant galvą, nuo bendro galvos sumušimo V. L. 2023 m. birželio 16 d. mirė, ir taip D. P. nužudė savo šeimos narį.

6. M. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 2023 m. birželio 3 d. apie 22.30 val., slapta pro tvoros vartelius pateko į svetimą, V. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją ir pagrobė svetimą, V. M. priklausantį, turtą – 100 Eur vertės dviratį.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl V. L. nužudymo ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis taip pat prašo atmesti nukentėjusiosios P. L. civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, tačiau šioje byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie D. P. padarytą nužudymą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas daug dėmesio skyrė policijos suklastotai bylos medžiagai. Nuteistasis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš šią bylą tyrusią tyrėją ir prokurorą, tačiau tokie jo prašymai buvo ignoruojami. Šioje byloje buvo suklastota, kad jis su vaikais M. ir P. P. nužudė sugyventinę V. L., tačiau jo vaikų tuo metu net nebuvo (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams jokių išorinių smurto žymių taip pat nebuvo rasta.

7.2. Šioje byloje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus. Pavyzdžiui, E. ir S. P. melagingai teigė, kad kaimynai matė kaip nuteistasis smurtaudavo prieš savo sugyventinę. Nukentėjusysis V. M. teigė, kad V. L. pas jį atbėgo purvina, išpeštais plaukais. Tokius parodymus davė ir V. R., tačiau atsakydamas į klausimus teisme jis teigė, jog pati tyrėja prirašė faktus apie V. L. patirtą smurtą, o jis pats tokių aplinkybių nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė V. L. kaimyno, nors jis byloje buvo įrašytas.

7.3. Šioje byloje yra ir kitokių dokumentų klastojimo faktų, prieštaravimų. Vienoje bylos dalyje rašoma, kad nukentėjusiajam V. M. nuteistasis sudavė 5 smūgius, kitur, kad vieną. Byloje yra eilė prieštaravimų apie nuteistojo asmenybę, gyvenimo su sūnumi faktą, kaltinamajame akte jis yra šmeižiamas, visur pristatomas kaip žmogžudys.

7.4. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas P. L., jos teiravosi dėl ieškinio, kokiam asmeniui ji reiškia reikalavimą. Pastarajai negalėjus atsakyti, teisiamajam posėdžiui pirmininkaujanti teisėja nurodė, kad iš D. P., tokiu būdu buvo padarytas pažeidimas. Teismas atsisakė patikrinti V. M. blaivumą, nors anksčiau vieno posėdžio metu buvo nustatytas jo neblaivumas. Teismas apklausė neblaivią E. K., jos neblaivumo laipsnis atsispindi ir garso įraše. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad teisme dalis liudytojų atsisakė savo anksčiau duotų parodymų, dalis jų pareiškė, kad buvo apklausinėjami, kai buvo neblaivūs, policijoje buvo grasinama jiems, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Teismas nutraukė nuteistojo užduodamus klausimus E. S., nors pats toliau apklausinėjo šią liudytoją.

7.5. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ informacija apie tai, kad ant V. L. kūno nebuvo pastebėta sužalojimų, tačiau kiti liudytojai apklausų metu patvirtino matę sužalojimus ant jos šono ir nugaros. Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje, taigi jos sužalojimai turėjo akivaizdžiai matytis. Be to, teismas ignoravo teisiamajame posėdyje ekspertės paaiškinimus apie tai, kad V. L. galėjo ir pati susižaloti atsitrenkdama į kambaryje buvusią sofą ar ją sužaloti galėjo kiti asmenys.

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl jo civilinio ieškinio ir priteisti visą prašomą sumą (20 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai jokių liekamųjų reiškinių ateičiai nepaliks. Anot nukentėjusiojo, jo sveikatos būklė negerėja, jam praėjo dingti atmintis, sunku susikoncentruoti, suprastėjo koordinacija, lydi nuolatinė baimė dėl epilepsijos priepuolių, kurie gali įvykti bet kuriuo metu. Iki nusikaltimo prieš jį padarymo galėjo dirbti įvairius darbus, tačiau šiuo metu svaigsta galva, tirpsta rankos, yra tik dalinai darbingas, todėl patiria didelius išgyvenimus dėl savo ateities. Be to, prieš jį buvo padaryti net trys smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kurie yra pavojingi, vieno jų padariniai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokių aplinkybių kontekste pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti patenkintas visiškai.

9. Teismo posėdyje nuteistieji D. ir M. P. bei jų gynėjos advokatės prašė D. P. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. P. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. M. apeliaciniai skundai atmetami.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. P. pripažino kaltu dėl V. L. nužudymo, o nustatydamas priteistiną padarytos žalos dydį P. L. ir V. M. įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija apeliacine tvarka šią baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo D. P. apeliacinio skundo

11. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria D. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra nuteistas dėl sugyventinės V. L. nužudymo, nuteistasis teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, o bylos medžiagoje yra eilė dokumentų klastojimo faktų. Sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Nuteistojo argumentai dėl šioje byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų melagingumo, prieštaringumo, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog apklausti liudytojai, kurie pažinojo V. L., kitus šios bylos proceso dalyvius, gyveno kaimynystėje, apibūdino D. P. kaip sistemingai smurtavusį asmenį prieš savo sugyventinę. Nors liudytojai patvirtino ir tai, kad nuteistojo sugyventinė nurodydavo įvairias, su smurtiniais veiksmais nesusijusias, priežastis, dėl kurių jai atsirasdavo įvairūs sužalojimai, tačiau tiek ją vizualiai matę asmenys, tiek iš atskirų V. L. pasakojimų jiems būdavo visiškai akivaizdu, kad prieš ją sistemingai smurtaudavo būtent sugyventinis D. P.. Apie tai, kad nuteistasis yra agresyvus, linkęs sistemingai smurtauti, duodami parodymus patvirtino ir nukentėjusysis V. M., liudytojai P. L., E. P., S. P., O. B., E. V..

13. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentais, kad dalies liudytojų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie šiai bylai reikšmingas aplinkybes skiriasi. Antai, liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad nėra mačiusi sumuštos V. L. ir apie jos santykius su D. P. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių. Jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad matė V. L. sulaužytomis rankomis, pamuštomis akimis, lūpomis, jos teiginius, kad V. L. tikrai sumušė D. P., užrašė tyrėja, ji teigė tokių parodymų duoti negalėjo. Liudytojas R. Z. teisme tvirtino, kad V. L. buvo griuvusi nuo klozeto pas V. M. namuose, todėl ir galėjo atsirasti sužalojimai jos galvoje, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad V. L. iš V. M. namų buvo paimta nesumušta, yra neteisingai užrašyti. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. S. neigė, kad yra mačiusi V. L. su traumomis ar kažkokiais sužalojimais. Ji patvirtino tik tai, kad jai yra tekę vežti rūbus V. L., kai ji buvo pas V. M., tačiau nežinojo dėl kokios priežasties. Visgi ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja teigė V. L. vežusi rūbus, kadangi ji pabėgo nuo D. P. dėl jo smurto ir negalėjo grįžti namo, o jai reikėjo nuvykti į polikliniką pratęsti nedarbingumą. Liudytojas V. R. teisme taip pat teigė, kad V. L. matė su mėlyne po akimi tik vieną kartą, kai atvažiavo jos paimti iš V. M. namų. R. Z. jam sakė, kad V. L. buvo griuvusi nuo tualeto, dėl to ir galėjo atsirasti mėlynė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. R. teigė, kad jam V. L. sakė buvusi sumušta sugyventinio D. P., pastarasis ją tempė per žemę už plaukų. Jis pats matė autobuso stotelėje stipriai sumuštą V. L.. Pagarsinus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas teigė, kad tai ne jo parodymai, o apklausos metu jis buvo neblaivus ir neskaitė protokolo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ikiteisminio tyrimo metu minėtų asmenų duoti parodymai atitinka kitus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir jais vadovavosi nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Liudytojų parodymus apie V. L. rankų sulaužymą, vėlesnius sužalojimus galvos srityje patvirtina ir išsamūs nukentėjusiojo V. M., liudytojos E. V. parodymai. Apie tai, kad iš V. M. namų V. L. buvo paimta be sužalojimų veido srityje ir sumušta tik vėliau, patvirtina ir ją pasiimti važiavusių P. L., R. P., A. O. parodymai. Vėlesnius sužalojimus galvos srityje jau po to, kai V. L. buvo paimta iš V. M. namų, patvirtino ir ją mačiusios liudytojos O. B., E. V.. Tai, kad V. L. rūbai buvo vežami dėl D. P. smurtavimo ir ji baiminosi grįžti namo, patvirtino ir V. M., nurodęs, kad pas jį V. L. atėjo purvinais rūbais, atrodė kaip vilkta per žemę. Tokius liudytojų parodymus atitinka ir specialistų išvados, nustatyti sužalojimai rankų, galvos srityse, apsilankymai gydymo įstaigose, o nustatytų sužalojimų galvoje laikotarpis sutampa ir su liudytojų nurodytu laikotarpiu, kai V. L. jau nebebuvo V. M. namuose ir grįžo į namus pas sugyventinį D. P.. Tokių aplinkybių kontekste prieštaravimai tarp dalies liudytojų duotų parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu yra pašalinti remiantis kitų asmenų parodymais, specialistų išvadomis, dokumentais iš gydymo įstaigų ir byloje yra aiškiai nustatyta, kad pareikšto kaltinimo laikotarpiu prieš V. L. smurtavo tik D. P..

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje apklausti asmenys ne kartą nurodė, jog nuteistieji yra neprognozuojami, smurtaujantys asmenys, jų liudytojai bijo, todėl teisiamajame posėdyje dalies jų pakeisti parodymai yra paaiškinami ir baiminimusi dėl savo saugumo. Nukentėjusysis V. M. teigė, kad visi netoliese gyvenantys asmenys bijo D. P., dėl to jis pats netgi buvo išsikraustęs iš savo namų. Kartu nukentėjusysis patvirtino ir tai, kad V. L. taip pat bijodavo savo sugyventinio, baimindamasi jo kitiems asmenims nepasakodavo apie patiriamą smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. teigė, kad nuteistieji yra konfliktiški asmenys, gali su juo susidoroti, todėl nenorėjo, kad būtų atskleistas jo parodymų turinys. P. L. paaiškino pirmosios apklausos metu taip pat neatskleidusi visų aplinkybių, kadangi bijojo M. P.. Atsižvelgtina ir į tai, kad BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka fiksuojant M. P. pokalbius, buvo užfiksuotas išsamus jo pokalbis su V. T., kurio metu jis grasino susidoroti su byloje liudijusiais asmenimis. Įvertinus ir šioje byloje nustatytus sistemingus, įžūlius nuteistųjų smurtinius veiksmus, kaimynystėje gyvenančių asmenų ilgametę pažintį su jais, suprantama, kad dalis reikšmingų aplinkybių, duodant parodymus teisiamajame posėdyje, buvo nutylėtos baiminantis galimo vėlesnio susidorojimo.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad liudytojos E. ir S. P. davė melagingus parodymus. Šios liudytojos apklausų metu teigė iš kitų asmenų sužinojusios tai, kad D. P. smurtaudavo prieš V. L.. E. P. papildomai nurodė, kad ir pati yra mačiusi nuteistojo sugyventinę su pamušta akimi, tačiau nėra pagrindo tokių parodymų pripažinti melagingais. Priešingai, tokius parodymus patvirtina ir anksčiau minėtų liudytojų parodymai, kurie leidžia daryti išvadą apie sistemingą D. P. smurtavimą prieš sugyventinę. Nukentėjusiojo V. M. parodymų apie atbėgusią purviną ir išpešiotais plaukais V. L. ar V. R. parodymų apie nuteistojo smurtavimą teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo pripažinti kaip neatitinkančių byloje nustatytų aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymai apie pas jį atėjusią purviną V. L. patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu E. S. duoti parodymai, kuri vežė rūbus D. P. sugyventinei. Tai, kad V. L. buvo pabėgusi iš namų ir laikinai apsistojusi pas V. M., patvirtino ir D. B., P. L.. Kaip minėta, V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat atitinka eilės kitų apklaustų asmenų parodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesivadovauti.

17. Nuteistasis viso proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, teigė nesmurtavęs prieš sugyventinę, o mirtini sužalojimai V. L. galėjo būti padaryti jai pačiai atsitrenkiant į kitus daiktus arba ją sužaloti galėjo kiti asmenys. Su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad V. L. buvo nustatyti sužalojimai galvos srityje, kurie išsivystė į mirtį, jie buvo padaryti bent 3 trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 76–79; 84–85). Teisiamajame posėdyje ekspertė E. Usavičienė paaiškino, jog asmeniui griūvant ir atsitrenkiant į įvairius paviršius smegenys labiau juda, todėl kraujas išsilieja priešingoje pusėje negu patiriamas smūgis. Suduodant smūgį kraujas išsilieja toje pačioje pusėje, į kurią ir yra suduodamas smūgis. Nagrinėjamu atveju nustatyti sužalojimai ir kraujo išsiliejimas nustatytas tik dešinėje pusėje, o kraujo išsiliejimas toje pačioje pusėje nėra būdingas griuvimui. Be to, ekspertė paaiškino, kad asmeniui griūnant turėtų būti nustatyta daugiau sužalojimų, kadangi yra atsikišusių daugiau kūno dalių, kurios kontaktuotų su įvairiais paviršiais, ko nebuvo šiuo atveju. Ekspertė paaiškino ir tai, kad griūnant būna pastebimi sumušimo židiniai, smegenų žievėje išsilieja mažos taškinės kraujosruvos, kurių nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo. Tokių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė D. P. nurodomą sugyventinės susižalojimo versiją griūnant ir atsitrenkiant į sofos kraštą ar kitokius daiktus. Nors ekspertė kategoriškai neatmetė galimo griuvimo ir tokiu būdu patirtų sužalojimų, tačiau esančių požymių visuma leidžia daryti išvadą apie smūgių sudavimą. Nuteistasis taip pat tvirtino, kad V. L. sužalojimus galėjo patirti būdama namuose pas V. M., tačiau ir tokie argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog nustatyti sužalojimai, kurie išsivystė į mirtį, V. L. buvo padaryti laikotarpiu tarp 2023 m. birželio 6 d. ir 11 d. Byloje nustatyta, kad šiuo laikotarpiu nuteistojo sugyventinė jau buvo paimta iš V. M. namų, todėl ir jokie kiti asmenys ar ji pati dėl savo veiksmų negalėjo patirti sužalojimų. Nuteistasis akcentuoja, kad sužalojimai turėjo matytis V. L. atvykus ir į „(duomenys neskelbtini)“ namus, tačiau į šią įstaigą ji buvo pristatyta dar 2023 m. birželio 3 d., išleista kitą dieną, kai sužalojimai galvos srityje buvo padaryti vėliau, todėl jų niekaip negalėjo matytis V. L. galvos srityje.

18. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio išvadoms dėl V. L. sužalojimo būtent D. P. veiksmais, atkreipia dėmesį ir į nužudytosios mobiliojo telefono veikimo zonas. V. L. mobiliojo ryšio telefonas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 16 d. veikė mobiliųjų bokštų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje, apimančioje V. L. gyvenamosios vietos teritoriją (3 t., b. l. 191). Pats nuteistasis taip pat tvirtino, kad šiomis dienomis V. L. buvo namuose, pas ją nebuvo atėję kiti asmenys, taip pat ir ji nebuvo niekur išėjusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka fiksuojant D. P. pokalbius, buvo užfiksuotas jo pokalbis su draugu R. A.. Pastarasis D. P. teiravosi, ar „viskas ramu“, o nuteistasis atsakė, kad nuo įvykio jau praėjo pusantro mėnesio ir viskas yra ramu. Papildomai nuteistasis nurodė, kad jeigu prieš jį kažkas jau būtų surinkta, tai jis būtų sulaikytas. Toks pokalbio turinys taip pat leidžia daryti išvadą, kad D. P. aiškiai buvo žinoma apie kokį įvykį kalbama ir dėl kokios priežasties mirė jo sugyventinė. Tokie įrodymai, kartu su minėtų liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, dokumentais iš gydymo ir kitų įstaigų, leidžia daryti išvadą, kad D. P. tarp 2023 m. birželio 6 ir 11 d. smurtavo prieš V. L. suduodamas jai smūgius į galvos sritį, dėl kurių patirti sužalojimai išsivystė į mirtį.

19. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma eilė aplinkybių, kurios neva patvirtina dokumentų klastojimo faktus iš ikiteisminį tyrimą atlikusių subjektų, pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus nagrinėjant bylą, tačiau tokie teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Nuteistasis teisingai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir jo sūnums M. bei P. P. buvo pareikšti įtarimai dėl V. L. nužudymo, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas. Vis tik tokia aplinkybė nerodo nei jokio klastojimo fakto, nei kitokio neteisėto veiksmo. Įtarimai šiems asmenims buvo pareikšti pagal tuo metu ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie sudarė pagrindą juos pripažinti įtariamaisiais, tačiau atlikus papildomus veiksmus ir surinkus visus reikšmingus duomenis, pagrįstai buvo nustatyta, kad V. L. nužudė D. P. veikdamas vienas. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs D. P. prašymą, apklausė liudytoją R. G.. Kito liudytojo rasti nepavyko, todėl jis nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei nuteistasis, nei jo gynėja ir nebeteikė prašymo bandyti rasti liudytoją ir jį apklausti. Taigi ir šiuo aspektu teisėjų kolegija nenustatė jokių pažeidimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

20. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patikrinti V. M. neblaivumą, kadangi vieno posėdžio metu jau buvo nustatytas jo neblaivumo laipsnis, taip pat apklausinėjo apsvaigusią nuo alkoholio E. K.. Sutiktina, kad 2024 m. birželio 27 d. posėdžio metu nukentėjusiajam V. M. buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, dėl to paskelbta pertrauka ir jo apklausa nukelta į kitą posėdį. Vis dėlto, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ir kito posėdžio metu V. M. buvo apklausiamas būdamas apsvaigęs. 2024 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu D. P. vėl prašė patikrinti nukentėjusiojo neblaivumą, tačiau pastarasis tvirtino nei posėdžio dieną, nei prieš tai alkoholio nevartojo, kitiems posėdyje dalyvavusiems asmenims taip pat nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo būsenos, todėl prašymas dar kartą patikrinti nukentėjusįjį alkotesteriu pagrįstai buvo atmestas. Dėl liudytojos E. K. būsenos ją apklausiant taip pat nekilo abejonių nė vienam asmeniui, o nuteistojo samprotavimai apie jos apsvaigimą nuo alkoholio yra deklaratyvūs. Nuteistojo teiginiai apie suvaržytą teisę užduoti klausimus liudytojai E. S. taip pat yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisiamojo posėdžio protokolo turiniui. Kiti argumentai apie vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas V. M. dviračio pagrobimas, klastojimą taip pat atmestini. Pažymėtina, kad dėl dviračio pagrobimo šioje byloje ir nėra ginčo, nuteistasis M. P. pripažino paėmęs ir išvažiavęs iš nukentėjusiojo kiemo su dviračiu, vėliau jis buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam. V. M. teigė, kad dviračio pasigedo kitą dieną po jo užpuolimo, taigi ir nukentėjusiojo parodymai sutampa su vaizdo įraše užfiksuota dviračio pagrobimo data, todėl nėra pagrindo spręsti apie datos klastojimą.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidimų, kuriuos nuteistasis nurodo apeliaciniame skunde, nepadarė ir D. P. pripažino kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl V. L. nužudymo išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei teisingai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais atitinkamai nėra pagrindo ir tenkinti jo prašymą atmesti nukentėjusiosios P. L. civilinį ieškinį, kuriai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai įvertinus šiam klausimui reikšmingas aplinkybes bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. apeliacinio skundo

22. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad dėl prieš jį padarytų trijų nusikaltimų, kurio vieno padariniai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį lydi nuolatinė baimė, svaigsta galva, jis patiria didelius išgyvenimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo ieškinį tenkino tik iš dalies priteisdamas 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį V. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikaltimų skaičių, įvertino sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti nukentėjusiojo argumentams dėl pernelyg mažos priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti.

24. Pažymėtina, jog didžioji dalis nukentėjusiojo argumentų, dėl kurių prašoma padidinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, yra nesusiję su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nukentėjusiojo akcentuojami įvairūs sveikatos sutrikimai, ligos, yra susijusios ne su nuteistųjų smurtiniais veiksmais, o paties V. M. gyvenimo būdu, jau buvusia sveikatos būkle dar iki padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad dėl trijų užpuolimų, šonkaulio ir dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžių V. M. jautė dvasinius išgyvenimus, baimę, ypač, kai jis netikėtai buvo užpultas gatvėje ir nuteistiesiems įsibrovus į jo namus. Visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam neprireikė sudėtingesnio gydymo. Po ligoninėje nustatytų sužalojimų jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, jam nustatytas tausojantis režimas, rekomenduota vengti aktyvių judesių, naudoti tepalą ant skausmingų vietų, nuskausminamuosius vaistus. Pakartotinai apžiūrint nukentėjusįjį jau po gydymo, jo būklė buvo stabili, nenustatyta indikacijų stacionariam gydymui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam nepaliks liekamųjų reiškinių jo fizinei sveikatai. V. M. juntami dvasiniai išgyvenimai dėl užpuolimų yra suprantami, jų teisėjų kolegija nekvestionuoja, tačiau net ir įvertinus prieš nukentėjusįjį padarytus 3 nusikaltimus, nustatytų sužalojimų mastą, taikytą ambulatorinį gydymą, nustatyta 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga nuteistųjų padarytiems nusikaltimams ir jais sukeltiems padariniams, todėl nėra pagrindo dar labiau padidinti priteistiną sumą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kuria iš M. P. valstybės naudai prašoma priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

26. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėta ir pagal M. P. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais paduotą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą. Atsižvelgus į tai, kad nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu nuteistajam buvo parinkta gynėja D. Kisinienė. Pagal teismų praktiką, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-227-697/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo M. P. atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. M. apeliacinius skundus atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš nuteistojo M. P..