- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- e2-31-766/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- Grinkiškio
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (ieškinyje), priešieškinyje - dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo Grinkiškio kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė S. T. patikslintu ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės S. T. ir atsakovo R. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų G. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. T.; 3) priteisti iš atsakovo R. T. nepilnamečių vaikų G. T., E. T., R. T. išlaikymui po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. T.; 4) priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 4 800 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.; 5) dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nustatyti sekančią atsakovo R. T. bendravimo su dukromis G. T., R. T. ir E. T. tvarką: Perinamuoju laikotarpiu R. T. bendrauja su dukromis G. T., R. T. ir E. T. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį be nakvynių, tai yra šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val., atsižvelgiant į vaikų norą, vaikus pasiimdamas šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamai tą patį šeštadienį ir tą patį sekmadienį ne vėliau nei 18 val. (atostogų laikotarpiu – 20 val.). Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu, kai tėvas su dukromis bendravo dešimt savaitgalių iš eilės šiame punkte nustatyta tvarka. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui R. T. bendrauja su dukromis G. T., R. T. ir E. T., atsižvelgdamas į vaikų nuomonę ir pasiimdamas dukras kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, dukras iš jų gyvenamosios vietos pasiimdamas tokio savaitgalio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. (atostogų laikotarpiu – 20 val.); pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, kasmetinių dukrų ugdymo įstaigos atostogų metu, R. T., pranešęs ir suderinęs su motina S. T. prieš tris savaites, pasiima dukras savaitei. Dukras savaitei R. T. turi teisę pasiimti tris kartus per metus, bet tik dukrų ugdymo įstaigų atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu. Dukros paimamos iš motinos S. T. gyvenamosios vietos ir grąžinamos į motinos gyvenamąją vietą. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu privalo užtikrinti vaikų formalųjį ir neformalųjį ugdymą ir tinkamą sveikatos priežiūrą, kito tėvo bendravimo su vaikais galimybę nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo metu, kai vaikai yra su juo. R. T. bendravimas su vaikais neturi prieštarauti jų dienos rėžimui ir interesams. Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką. R. T. gali nevaržomai bendrauti su dukromis G. T., R. T. ir E. T. telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir atitinka pačių vaikų norą; 6) priteisti ieškovei S. T. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė Ford, modelis S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 7) priteisti atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat turi 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) priteisti atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė Opel, modelis Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 9) priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 8400 Eur dydžio susidariusį turto verčių skirtumą; 10) įregistruoti juridinį faktą – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su ieškove S. T. arba turint jos notaro patvirtintą sutikimą; 11) po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Grinkiškio kredito unijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinti solidariomis ieškovės S. T. ir R. T. prievolėmis; 12) priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 2077 Eur dydžio kompensaciją už įvykdytą solidarios prievolės dalį; 13) po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes - „T.“, „T.“ pavardę; 14) ieškovė S. T. neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo R. T.; 15) priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu R. T. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus: G. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš teikiant teismui ieškinį, ieškovė bandė tartis su atsakovu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, taip pat tarp šalių daugiau nei metus laiko vyko mediacija, tačiau taikaus ginčo sprendimo pasiekti nepavyko. Šalių šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, nepavyko kartu gyventi santuokoje, dėl nesusiklosčiusio šeimyninio gyvenimo, skirtingų charakterių ir požiūrio, ieškovė nemato galimybės toliau gyventi kartu su atsakovu. Ieškovė siekia šeimos iširimo faktą įforminti - santuoką nutraukti be didelių ginčų ir priekaištų vienas kitam, nenustatinėjant, kuris pirmas iš sutuoktinių pažeidė santuokines pareigas, kurio kaltė didesnė, santuokinis gyvenimas su atsakovu ieškovei nepavyko, siekia taikiai užbaigti nepavykusį savo ir atsakovo bendro gyvenimo tarpsnį. Ieškovės nuomone dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, todėl nustatytina mišri kaltė. Skyrybų procesą ieškovė pradėjo 2021 m., kreipdamasi dėl mediacijos atlikimo, per šį laiką šalys bendrų šeimyninių reikalų kartu netvarkė. Susitaikymo terminas šalims neskirtinas, nes ieškovės sprendimas santuoką nutraukti yra gerai apgalvotas ir galutinis, šeima yra iširusi galutinai, jos išsaugoti nebeįmanoma. Ieškovas ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, ieškovė, atsakovas ir nepilnamečiai vaikai iki 2023 m. birželio mėn. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. birželio mėn. ieškovė su vaikais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. birželio mėn. ieškovė S. T. ir atsakovas R. T. neveda bendro ūkio ir šeimyninių santykių, gyvena atskirai ir tarpusavyje mažai bendrauja. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. atsakovas pradėjo reguliariai pervedinėti po 200 Eur visiems trims vaikams vaikų išlaikymui, tačiau vienam vaikui tai sudaro 66,67 Eur per mėnesį ir yra nepakankama suma vaikų poreikių patenkinimui. Vaikais nuo 2021 m. birželio mėn. visapusiškai rūpinasi ieškovė S. T., apmoka visas su vaikais susijusias išlaidas. Vaikai yra aprūpinti, prižiūrimi ir tinkamai ugdomi ieškovės. Visi trys vaikai lanko už 5 km nuo namų esančią (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2021 m. birželio iki 2021 m. lapkričio mėn. atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, nors šalys iki 2023 m. birželio mėn. gyveno tame pačiame name, tačiau valgė, laisvalaikį leido ir ūkį tvarkė atskirai. Mano, kad pagal nusistovėjusią faktinę situaciją, geriausiai nepilnamečių vaikų interesus galinti užtikrinti gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Tokiu būdu gyvenant su ieškove yra užtikrinamos visos reikiamos vaikų gyvenimui ir tinkamam vystymuisi sąlygos. Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gali materialiai pasirūpinti vaikais ir juos išlaikyti. Ieškovės ir vaikų ryšys yra stiprus, nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus ir poreikius. Vieno vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžiama vidutiniškai apie 636 Eur. Iš šios sumos ieškovė atima 136 Eur valstybės mokamus vaiko pinigus, likusi 500 Eur suma vaikų poreikiams turėtų sudėti abu tėvai po lygiai. Dėl to ieškovė prašo teismo priteisti po 250 Eur periodinį kasmėnesinį išlaikymą vienam vaikui iš atsakovo. Vaikų amžius nėra mažas, visos trys mergaitės lanko mokyklą, vyresniajai mergaitei jau yra (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), ieškovės darbo užmokestis yra apie 1400 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovas pagal turimą profesiją yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikomų asmenų neturi, gali turėti reikiamas pajamas vaikams išlaikyti. Ieškovė nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. vaikus išlaikė viena, nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki pradinio ieškinio pateikimo (2022 m. spalio mėn.) atsakovas prisidėdavo po 200 Eur per mėnesį visiems vaikams arba po 66 Eur vaikui, dėl to ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., skaičiuojant išlaikymą po 150 Eur už mėnesį vienam vaikui. Viso už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. susidarytų 7200 Eur (150 Eur x 3 vaikai x 16 mėn.), atsakovas yra sumokėjęs viso 2400 Eur išlaikymo dalį (200 Eur x 12), todėl prašo priteisti likusią sumą – 4800 Eur. Ieškovė niekada neribojo atsakovo teisės matytis ir bendrauti su vaikais, šalys gyveno viename name, todėl objektyviai kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais negalėjo būti, tačiau atsakovas ilgą laiką su vaikais nebendrauja, nededa pastangų ryšio su vaikais sukūrimui, nėra nei vieno karto kreipęsis į ieškovę dėl bendravimo su vaikais ir pats vaikams nepaskambina. Ieškovė mano, kad yra būtina atsižvelgti į nepilnamečių dukrų interesus ir norus, kuriuos vaikai išsakė 2023 m. spalio 2 d. į bylą pateiktais vaikų nuomonės išklausymo aktais. Mano, kad būtų tikslinga nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo laikotarpį, nustatant bent dešimt savaitgalių atvykti pabendrauti su dukromis kas antrą šeštadienį ir pagal galimybes sekmadienį dienos metu, po to būtų galima pereiti prie atsakovo patikslintame ieškinyje siūlomo bendravimo savaitgaliais su nakvyne. Dalyje dėl atostogų tikslingiau būtų nustatyti, jog atsakovas turi teisę, suderinęs su ieškove, per vienerius metus, vaikus paimti tris kartus po savaitę. Šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise yra įgijusios pastatą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat turi 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šio turto vidutinė rinkos vertė pagal 2021 m. atliktą vertinimą 18 000 Eur. Šalys yra įgijusios dvi transporto priemones: keleivinį automobilį, kurio markė Opel, modelis Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vidutinė rinkos vertė 800 Eur, ir keleivinį automobilį, kurio markė Ford, modelis S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur. Dalinant santuokos metu įgytą turtą ieškovė sutinka, kad nekilnojamasis turtas būtų priteistas atsakovui, jai už tai išmokant kompensaciją, ir automobilis Opel, modelis Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį FORD, modelis S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nes šiuo automobiliu ji naudojasi. Viso atsakovui tenkančio turto vertė sudarytų 18 800 Eur, ieškovei atitektų 2000 Eur vertės automobilis FORD. Nurodytų turto padalijimo būtų susidarytų 8 400 Eur dydžio vertės kompensacija, kurią turėtų sumokėti atsakovas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Gręžinio nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengimui, taip pat šio turto remontui šalys yra sudariusios 2018 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi Grinkiškio kredito unija. Abiejuose šiuose kredituose nurodyta, jog kredito paskirtis būsto remontui. Šias kredito sutartis sudarė abi šalys kartu, pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams – bendro turto remontui, todėl po santuokos nutraukimo abi prievolės pripažintinos solidariomis ieškovės S. T. ir atsakovo R. T. prievolėmis kreditoriui. Be to, po bylos iškėlimo teisme, šią prievolę viena asmeniškai vykdė tik ieškovė S. T., viso per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, ieškovė kreditoriui sumokėjo 4155 Eur, todėl prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 2077 Eur. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai esamą pavardę – T., atsakovui pavardę – T.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo iš dalies sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ši, dirbdama (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip 2019 m. spalio 31 d., susipažino su kartu dirbusiu vyriškiu S. C. ir nuo to laiko iki šiol su juo palaiko artimus santykius, bei palaikydama nesantuokinius ryšius pažeidė santuokinius įsipareigojimus, išvykdavo iš namų visai nakčiai ir ilgesniam laikotarpiui, palikdama jo priežiūrai vaikus. Nesantuokinių ryšių palaikymą užfiksavo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius ir tai pažymėjo 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės draugui buvo įteiktas orderis apie smurtą artimoje aplinkoje, kur gyvena nepilnamečiai vaikai. Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto dokumento IV skyriuje vaiko situacijos aptarimas su vaiko atstovais pagal įstatymą nurodoma, kad ieškovė su vyriškiu vardu S. bendrauja apie mėnesį laiko, kuris (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodomas kaip S. C.. Ieškovės palaikomi pastovūs santykiai su S. C. suardė ieškovės ir atsakovo santuoką, dėl kurios išardymo kalta ieškovė. Gyvenant santuokoje su ieškove susilaukė dukrų R. T., G. T. ir E. T., kurios šiuo metu yra nepilnametės, gyvena su ieškove, todėl neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovė prašo priteisti dukrų išlaikymui po 250 Eur, tačiau dirbdamas (duomenys neskelbtini) atsakovas negali niekur kitur įsidarbinti, nes nuo balandžio mėnesio iki rugsėjo mėnesio tenka dirbti po 10-14 val. per dieną. Jam mokamas valandinis darbo užmokestis. Per laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-10-01 atsakovo metinis vidutinis darbo užmokestis buvo 1314,73 Eur. Žiemos periodo darbo užmokestis svyruoja nuo 748 iki 817 Eur neskaitant atostoginės išmokos. Žiemos laikotarpiu vidurkis su atostogine išmoka yra 937 Eur. Be to, atsakovas turės imti paskolą, kad galėtų atsiskaityti su ieškove dėl nekilnojamojo turto, todėl atsakovas prašo palikti nustatyto dydžio išlaikymo teikimą po 180 Eur kiekvienam vaikui iki atsiskaitymo su ieškove pagal patikslintame priešieškinyje prašomą terminą. Mano, kad ieškovės paskaičiuotos vaikų išlaikymo išlaidos yra per didelės, paskaičiuotos metams, nors nežinoma kokios realiai gali būti. Taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, kadangi ieškovei 2021 m. lapkričio mėn. pareiškus norą skirtis, atsakovas pradėjo pervedinėti pinigus daliniam vaikų išlaikymui po 200 Eur. Pilnai vaikus iš savo uždarbio išlaikė atsakovas, jais rūpinosi, kad būtų užtikrinta vaikų buitis, maitinimas, vežiojo vaikus į mokyklą, mokėjo mokesčius už dujas, elektrą, šiukšles, apsirūpino kuru žiemai, o ieškovė tuo metu niekur nedirbo, visa šeima buvo išlaikoma atsakovo. Atsakovas tuo pačiu metu dalį savo pajamų skyrė apmokėti paskolas. Nuo 2021-01-01 iki 2022-11-01 į ieškovės sąskaitą paskoloms dengti pervedė 4710 Eur, kas įrodo šeimos bendro ūkio vedimą. Ieškovė nuo 2021-05-12 iki 2021-09-26 niekur nedirbo ir negavo išmokų iš Užimtumo tarnybos. Ieškovė ir vaikai su atsakovu gyveno kartu iki 2023 m. birželio mėn., todėl vaikams iš atsakovo buvo tiesiogiai teikiamas išlaikymas. Bendroje sumoje atsakovo vienasmeniškai sumokėti mokesčiai už bendrą turtą ir būsto išlaikymą siekia 1043,94 Eur, iš jų ieškovės dalį sudaro 521,92 Eur. Taip pat atsakovas nesutinka, kad reikalinga nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį su vaikais, nes nuo vaikų išvykimo su motina praėjo tik keturi mėnesiai, be to, atsakovas bendrauja su vaikais telefonu. Atsakovas sutinka su ieškovės prašoma tvarka padalinti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2077 Eur kompensaciją dėl jos vienasmeniškai sumokėtos paskolos dalies, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, kadangi realiai paskolų pinigai panaudoti šeimos reikmėms buvo tik iš dalies. Ieškovė nurodo, kad ji iš paskolinių lėšų 2018 metais sumokėjo už gręžinio įrengimą 7591 Eur. Artezinio gręžinio įrengimas padidino nekilnojamojo turto dalį, todėl jis yra įskaičiuotas į ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto ataskaitą, sudarytą 2021 m. ir bendrai įvertintas 18 000 Eur suma. Pagal unijos pateiktus duomenis atsakovas yra įnešęs į ieškovės sąskaitą 4710 Eur, kas patvirtina ieškovės reikalavimo nepagrįstumą. Be to, ieškovė pripažino, kad ji savo asmeniniams reikalams išleido ne mažiau kaip 3000 Eur paskolinių lėšų. Atsakovas nesutinka, kada pagal ieškovė sudarytas paskolos sutartis būtų pripažintas solidariai atsakingu. Ieškovė prašo iš atsakovo patikslintu ieškiniu priteisti jai 8400 Eur kompensaciją, o atsakovas prašo priteisti 7878,08 Eur (9000 nekilnojamojo turto dalis/ 600 Eur turto balanso skirtumas/ 521,92 Eur šeimos išlaidų dalis, priklausanti ieškovei) kompensaciją, išmokant ją per 1 metų laikotarpį, todėl atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės S. T. ir R. T. nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes: T. / T.; 3) priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnametėms dukroms R. T., G. T. ir E. T. nuo sprendimo priėmimo byloje dienos iki vaikų pilnametystės išlaikymą kiekvienai po 180 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš ieškovės S. T. išlaikymą nepilnametėms dukroms R. T., G. T. ir E. T. nuo sprendimo priėmimo byloje dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kiekvienai po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nepilnamečių vaikų R. T., G. T. ir E. T. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti ieškovę S. T.; 6) nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos nustatyti ieškovei pareigą kartą iki ketvirtį pateikti atsakovui už praėjusį laikotarpį išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą; 7) nustatyti nepilnamečių vaikų R. T., G. T. ir E. T. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 8) nustatyti bendravimo su vaikais tvarką taip: - R. T. laisvu nuo darbo metu bendrauja su dukromis R. T., G. T. ir E. T. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas šalių vaikus iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. (atostogų laikotarpiu – 20 val.); - R. T. poriniais metais bendrauja su vaikais, vaikų kasmetinių vasaros, rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų metu pirmoje atostogų pusėje, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo atostogų dieną 19 val. Kuriam nors iš tėvų pageidaujant su vaikais praleisti atostogas kitaip nei numatyta šiame punkte, atostogas su vaikais norintis praleisti tėvas, kitą tėvą informuoja ne vėliau kaip likus 10 kalendorinių dienų iki numatomų atostogų pradžios; - R. T. neporiniais metais bendrauja su vaikais jų antroje atostogų pusėje. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu privalo užtikrinti vaikų formalųjį ir neformalųjį ugdymą ir tinkamą sveikatos priežiūrą, kito tėvo bendravimo su vaikais galimybę nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo metu kai vaikai yra su juo; - R. T. bendravimas su vaikais neturi prieštarauti jų dienos režimui ir interesams; - vienam iš tėvų planuojant atostogas praleisti užsienyje, kitą tėvą privaloma informuoti prieš du mėnesius iki atostogų pradžios, nurodant atostogų pradžią ir pabaigą, šalį, į kurią ketina vykti atostogauti. Tėvas išleidžiantis vaikus atostogauti užsienyje įsipareigoja laiku sutvarkyti reikalingus dokumentus dėl vaikų atostogų; - R. T., esant galimybei bendrauti su vaikais tik per nuotolį, bendrauja su vaikais telefonu nuo 17 val. iki 20 val. imtinai pagal vaikų norus; - įpareigoti ieškovę informuoti vaikų tėvą apie vaikų gyv. vietos pakeitimus ir jų telefonų abonentų pasikeitimus SMS žinutėmis per dviejų parų laikotarpį; - R. T., norėdamas bendrauti su vaikais pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ieškovę informuoja prieš tris dienas SMS žinute; 9) priteisti atsakovui R. T. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise 50/738 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kaip gyv. namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus - malkines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei kurių bendra vertė ieškovės įvertinta 18 000 Eur sumai; 10) ieškovei S. T. priteisti iš atsakovo R. T. 9 000 Eur piniginę kompensaciją, išmokant ją per vienerių metų terminą, už ½ dalį nekilnojamojo turto, nurodyto patikslinto priešieškinio 9 punkte; 11) priteisti ieškovei S. T. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise automobilį Ford S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovė įvertinta 2000 Eur suma; 12) priteisti atsakovui R. T. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės įvertinta 800 Eur sumai; 13) priteisti atsakovui R. T. 600 Eur dydžio turtinės vertės skirtumą, atsiradusį dėl kilnojamojo registruoto turto padalijimo; 14) priteisti atsakovui R. T. iš S. T. 521,92 Eur už atsakovo vienasmeniškai sumokėtų ir ieškovei tenkančia komunalinių ir būsto išlaikymo išlaidų dalį nuo 2022 metų spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. 30 d.; 15) subendrinus, iš atsakovo R. T. priteistina sumokėti ieškovei S. T. 9000 Eur dydžio kompensacija už nekilnojamojo turto dalį, patikslintu priešieškiniu prašomas iš ieškovės S. T. priteisti atsakovui R. T. už kilnojamojo registruotino turto padalijimo skirtumą – 600 Eur bei 521,92 Eur sumokėtinų mokesčių už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. 30 d., galutinai priteisti atsakovui R. T. sumokėti ieškovei S. T. 7878,08 (9000-600-521,92) eurų kompensaciją, išmokant ją per vienerių metų laikotarpį; 16) priteisti ieškovei S. T. vienasmeniškai padengti paimtos iš Grinkiškio kredito unijos 2018 m. lapkričio 7 d. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur kredito 2023-08-31 neišmokėtą paskolos likutį – 409,51 Eur ir pagal 2020 m. vasario 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 6300 Eur 2023-08-31 neišmokėto kredito paskolos likutį – 2083,99 Eur; 17) priteisti atsakovui R. T. iš ieškovės S. T. sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas procesinių dokumentų ruošimo ir teisminio proceso išlaidas.
Atsiliepimas
5. Patikslintame priešieškinyje nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo su patikslinto priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, prašė atmesti atsakovo priešieškinį, o ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nesutinka su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kadangi ieškovė dar nuo 2021 m. siekė nutraukti santuoką, vykdė mediaciją, mano, kad šalių santuoka nutrūko dėl tarpusavio nesutarimų, šalių požiūrio išsikyrimo, ieškovė nepalaiko ir nepalaikė jokių ryšių su priešieškinyje nurodomu asmeniu, tai tėra atsakovo išsigalvojimai. Šalys kartu viename name gyveno iki 2023 m. birželio mėn., ieškovė santuokos nutraukimo procesą pradėjo kreipdamasi į mediaciją dar 2021 m. birželio mėn., ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo pateikė 2022 m. spalio 11 d., šalių santuoka jau senai yra nutrūkusi, šalys nepalaiko jokių tarpusavio ryšių nuo 2021 m. birželio mėn., tai patvirtina iš atsakovo nuo 2021 m. pervedinėjamas 200 Eur išlaikymas visoms trims dukroms. Atsakovui niekas netrukdė ir netrukdo bendrauti su vaikais, jis pats nededa pastangų bendrauti ar praleisti su jais laiką. Visa vaikų priežiūros našta tenka ieškovei. Mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaikų išlaikymo ieškovė nurodo, kad pateikė vaikų poreikius pagrindžiančius dokumentus, ji nuolat turi pajamas, kurių pagalba išlaiko vaikus ir vykdo prievoles kreditoriams. Ginčo pradžioje ieškovė dirbo, vėliau gavo nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis yra apie 500 Eur per mėnesį, šiuo metu ieškovė vėl dirbo ir gauna apie 1400 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius. Dalyje dėl atsakovo priešieškinyje nurodomų neva patirtų išlaidų dėl būsto išlaikymo ieškovė nesutinka. Visas solidarias šalių prievoles vykdo tik viena ieškovė. Atsakovo teiginiai, jog prievolių vykdymas yra lėšų ne pagal paskirtį naudojimas yra nepagrįstas. Atsakovas pats turėtų vykdyti savo solidarių įsipareigojimų dalį laiku, o kadangi atsakovas bendrų prievolių nevykdo, šių prievolių vykdymo našta tenka ieškovei. Ieškovė nesutinka dėl priešieškinyje nurodomo išlaikymo priteisimo iš ieškovės ar ataskaitų atsakovui teikimo. Vaikams gyvenant su ieškove, ieškovei teks didesnė vaikų išlaikymo našta, o ataskaitų teikimas nėra pagrįstas ir įgyvendinamas reikalavimas, įpareigojimas teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą gali būti pateisinamas tik esant žymiai didesnei išlaikymo sumai, skirta ne tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos ieškovė manytų, kad yra tikslinga ir būtina atsižvelgti į nepilnamečių dukrų interesus ir norus, kuriuos vaikai išsakė 2023-10-02. Atsižvelgiant į tai ir į vaikų išsakytas aplinkybes būtų tikslinga nustatyti pereinamąjį atsakovo bendravimo laikotarpį. Dalyje dėl atostogų tikslingiau būtų nustatyti, jog atsakovas turi teisę, suderinęs su ieškove, per vienerius metus vaikus paimti tris kartus po savaitę. Ieškovė S. T. dėl turto padalijimo pažymi, kad sutiktų su tokiu atsakovo siūlomu turto padalijimo būdu, tačiau mokėtina kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal atliktą turto vertinimą. Byloje pateikta tik konsultacinė išvada, atlikta 2021 m., tačiau nekilnojamojo turto kainos per laikotarpį nuo 2021 m. ženkliai padidėjo, be to, konsultacinė išvada nėra turto vertinimo ataskaita. Taip pat atsakovas nurodo, kad kompensaciją galėtų išmokėti per 12 mėnesių, tačiau tai per ilgas laikotarpis. Mano, kad atsakovas turėtų nurodyti aplinkybes, kokiu būdu jis ketina sumokėti nurodytą kompensaciją ir tą padaryti per 3-6 mėnesius. Dėl automobilių padalijimo ieškovė neprieštarauja, tačiau nurodo, kad atsakovas naudojasi dar vienu automobiliu, kurį įregistravo kito asmens vardu, tokiu būdu išvengiant automobilio įtraukimo į dalintino turto balansą. Atsakovas prašo priteisti 521,92 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovės už atsakovo sumokėtų komunalinių ir būsto išlaidų dalį, tačiau ieškovė su tuo nesutinka, kadangi priešieškinyje nėra nurodyta kokios komunalinės išlaidos buvo dengiamos, nėra pateikti komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitų dydžiai ir atsakovo atlikti mokėjimai. Iš pateikto išrašo iš paslaugų teikėjo „Viena sąskaita“ nėra galima suprasti kokios komunalinės išlaidos buvo dengiamos. Visą atsakovo nurodomą laikotarpį ieškovė už abi prievolės šalis dengė solidarias prievoles kreditoriui Grinkiškio kredito unija, taip pat pirko kurą namų šildymui. Atsakovas prie minėtų išlaidų neprisidėjo, todėl šis atsakovo reikalavimas turėtų būti atmestas. Taip pat ieškovė nesutinka, kad prievolė kreditoriui Grinkiškio kredito unijai turėtų būti pripažinta asmenine ieškovės prievole, kadangi pinigai buvo pasiskolinti gręžinio nekilnojamame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengimui, taip pat turto remontui. Abiejuose šiuose kredituose nurodyta, kad kredito paskirtis – būsto remontui. Šias kredito sutartis abi šalys sudarė kartu, pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams – bendro turto remontui, todėl po santuokos nutraukimo šios abi prievolės pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis kreditoriui. Su šia pozicija sutinka ir kreditorius.
7. Trečiasis asmuo Grinkiškio kredito unija pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės patikslintame ieškinyje išreikšta pozicija sutiko, prašė pripažinti, kad visi įsipareigojimai kreditoriui pagal 2020-02-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą atsakovo ir ieškovės, po santuokos nutraukimo liktų solidariais S. T. ir R. T. įsipareigojimais. Bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant Grinkiškio kredito unijos atstovui.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovė S. T. savo patikslintą ieškinį palaikė, su patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad su atsakovu R. T. nemato galimybės gyventi santuokoje, kadangi atsakovas nuolat išgėrinėja, tuomet gąsdina ją ir dukras, tai tęsiasi ne vienus metus. Negerumai prasidėjo 2015 m., atsakovas ją įžeidinėjo, o jos kaltė, kad ji tame nebedalyvaus. Turi tris nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su ja, prašo priteisti po 250 Eur kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Šiuo metu nuomojasi trijų kambarių butą, nuomos sutartis žodinė, neįregistruota Registrų centre, moka 500 Eur nuomą ir dar 200 Eur mokesčius. Mažoji dukra gauna maitinimą nemokamai, lanko būrelį, vyresnėlės perkasi maistą, dienai išlaidžia po 1,50 Eur kiekviena. Dukrų išlaikymui išleidžia higienos priemonėms, rūbams, vaistams, vitaminams, maistui, mobiliojo ryšio sąskaitoms, kirpyklai, pramogoms, ekskursijoms, šventėms, akiniams - abejoms dukroms, būsto išlaikymui. Dukros serga tik sezoninėmis ligomis. Vienai dukrai išleidžia apie 650 Eur. Ji dirba, gauna apie 1400 Eur atlyginimą į rankas. 2021 m. birželio mėn. kreipėsi dėl mediacijos, atsakovas tuo metu nesirūpino nei šeima, nei dukromis, namuose ji su atsakovu gyveno kaip svetimi žmonės, dukromis ir buitimi rūpinosi ji. 2021 m. pavasarį pradėjo blogėti santykiai su atsakovu dėl alkoholio problemos, kadangi atsakovas vartodavo alkoholį su kolega po darbų, darbe ir namuose. Nuo 2021 m. birželio mėn. atsakovas neprisidėdavo prie dukrų išlaikymo, tik nuo spalio pervesdavo po 200 Eur į sąskaitą dukrų išlaikymui. S. Č. yra jos buvęs kolega, su juo santykių nepalaiko. Yra buvęs atvejis kai jis buvo pas ją, nepripažįsta, kad santuokos nutraukimo priežastis yra jos draugystė su S. Č.. 2021 m. gegužės-rugsėjo mėn. ji gaudavo iš Užimtumo centro išmokas apie 500-600 Eur. Dėl bendravimo su vaikais prašo pirmiausia atsižvelgti į vaikų norus, be nakvojimo pas atsakovą. Iš bendrų namų ji išvyko 2023-05-15, nuo to laiko atsakovas vaikus matė tik prieš Kūčias, susitiko tik vieną kartą, dukroms rašo per mesendžerio programėlę. Dukros nelabai noriai ėjo į susitikimą su tėvu, ji jas įkalbėjo. Mano, kad pas atsakovą nėra noro ir iniciatyvos bendrauti su dukromis, gyvenant kartu jis nesidomėjo kaip dukros mokosi, kaip joms sekasi. Prašo bendravimo tvarką nustatyti kaip nurodyta jos reikalavime. Dėl turto dalybų, prašo automobilį Ford, 2000 Eur vertės, palikti jai, o automobilį Opel, 800 Eur vertės, palikti atsakovui, už gyvenamojo namo dalį išmokėti pusę kompensacijos – 8400 Eur. Dėl kreditų, ji moka po 130 Eur kas mėnesį kredito unijai, viena sutartis jau pasibaigusi. Yra likę mokėti apie 1700 Eur ar 1800 Eur. Sutartis sudaryta gręžiniui, kredito suma 2018 m. buvo gal 10 000 Eur. Sutartis sudaryta abiejų vardu, ši paskola atiduota. 2020-02-12 sudaryta kita kredito sutartis abiejų vardu 6300 Eur sumai, paskola imta virtuvės remontui, virtuvėje dėjo lubas, grindis. Mano, kad prievolę kreditoriui reikėtų pripažinti solidaria prievole. Nuo 2022 m. visą įsiskolinimą moka ji, atsakovas nemoka, o iki 2022 m. paskolas mokėjo abu per pusę. Gręžinys nėra įvertintas namo vertėje. Ji yra sumokėjusi apie 2000-3000 Eur „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, 1620 Eur yra sumokėjusi „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m., pinigai sumokėti ne iš kreditinės paskolos. Po bylos iškėlimo, nuo 2022 m. spalio mėn. iki šios dienos prašo priteisti iš atsakovo jo nesumokėto kredito sumą (ji kas mėnesį mokėjo po 340 Eur). Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas 1500 Eur, tačiau suma dar bus tikslinama. Dėl priešieškinio reikalavimų, nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės, ji neišvyko iš namų dėl santykių su S., jis negyvena ir negyveno su ja, ji gyvena viena su vaikais. S. atvažiuoja pas buvusį kolegą, buvo užsukęs ir pas ją, su juo niekur ji nebuvo išvykusi. Dėl pavardės ginčo nėra. Nesutinka dėl išlaikymo vaikams po 180 Eur, prašo priteisti vaikų išlaikymui po 250 Eur kiekvienai dukrai, kadangi 180 Eur yra per maža suma. Nesutinka dėl išlaikymo priteisimo iš jos dukroms, kadangi dukros pas ją gyvena, ji ir taip skiria dukroms išlaikymą, be to, nemano, kad atsakovui reikia ataskaitos dėl išlaikymo dukroms sumos, kadangi tai per maža suma. Iš dalies nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, nesutinka dėl nakvynių pas tėtį, lieka prie savo pasiūlytos bendravimo tvarkos. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir turto padalijimo ginčo nėra. Dėl kompensacijos už padalintą turtą, norėtų, kad ji būtų išmokėta per 3 mėnesius, mano, kad atsakovas tokią galimybę turi. Nesutinka dėl 521,92 Eur kompensacijos priteisimo atsakovui, kadangi pateikta tik viena sąskaita, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. kietą kurą pirko ir ji. Nesutinka kad kompensacija jai būtų sumokėta per 1 metus. Dėl paskolos, mano, kad paskola yra bendra, nesutinka, kad būtų priteista tik iš jos, mano, kad abu turi ją grąžinti.
9. Atsakovas R. T. teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ji pažeidė jų santuokos sutartis, įsipareigojimus, buvo neištikima, išvykdavo iš namų kelioms paroms, nesakydavo kur vyksta, grįždavo pavėžėta, matė ir yra užfiksuota, kad pavėžėdavo S., šį asmenį jis matydavo kas mėnesį. Mano, kad nuomos sutartis sudaryta S. vardu ir jie ten su ieškove kartu gyvena, santykiai ieškovės su S. prasidėjo nuo 2020 m. Iš dalies sutinka, kad yra ir jo kaltės, tačiau ieškovė naudojo psichologinį smurtą, jį vadindavo necenzūriniais žodžiais, provokuodavo konfliktą, tačiau jo išgėrinėjimas nebuvo skyrybų priežastis, o namuose alkoholio niekuomet nevartodavo. Policija buvo iškviesta dėl to, kad ieškovė nenorėjo su juo važiuoti, kad jis atiduotų jai raktus, tačiau jis nedavė, nes automobilis buvo pirktas šeimai ir tik jis tuo automobiliu važiuodavo. Nematė ar ieškovė buvo neištikima, tačiau ji susitikinėjo su kitu vyru, bendrauja dar iki šiol, dėl to santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su mama ginčo nėra. Dėl išlaikymo vaikams galėtų mokėti iki 200 Eur. Jis dirba (duomenys neskelbtini), vasarą dirbdavo po 14-16 val., bet ne kiekvieną dieną, atlyginimas valandinis. Vasarą atlyginimas apie 1300 Eur, o žiemą dirba apie 8 val., atlyginimas apie 700-800 Eur. Jam nenaudinga finansiškai dar kažkur dirbti, nes reikėtų važinėti didelius atstumus. Taip pat prašo, kad ieškovė pateiktų vaikams skirtų lėšų ataskaitą, mano, kad tuo neapsunkins gyvenimo nei vaikams, nei jų mamai. Jis su vaikais bendrauja, paklausia apie būrelius, norėtų su vaikais bendrauti pagal jų norus, bendrautų laisvu nuo darbo metu, su vaikais susitartų iš anksto. Įsipareigoja vaikus paimti iš gyvenamosios vietos ir parvežti atgal. Nesutinka su pereinamuoju laikotarpiu, norėtų, kad jei vaikai norėtų, savaitgaliai būtų su nakvyne pas jį. Dabar su vaikais susirašinėja žinutėmis, buvo vieną kartą susitikę. Dėl turto dalybų sutinka, dėl kompensacijos išmokėjimo patikslina, kad sumokėti galėtų 8400 Eur kompensaciją ieškovei per 6 mėnesius. Dėl juridinio fakto įregistravimo sutinka. Dėl komunalinių mokesčių, buvo mokama už elektrą, šiukšles, yra pateikti dokumentai, mokama viena sąskaita, o ieškovė tuo tarpu neprisidėjo prie mokesčių, nors gyveno kartu. Kietą kurą ji pirko, kai pasibaigė senas kuras, - iki 2023 m. vasario mėnesio užteko seno kieto kuro, kuriuo jis asmeniškai buvo pasirūpinęs, o ieškovė pirko kurą vienam mėnesiui. Kreditus prašo priteisti ieškovei, kadangi paimtu kreditu ne visai buvo dengtos šeimos išlaidos, o buvo naudota pačiai ieškovei asmeniškai burnos higienai. Pirma paskola buvo paimta 2018 m. – 10 000 Eur būsto remontui, o antra paskola paimta gręžiniui. Gręžiniui nebuvo tiek sumokėta, kiek nurodo ieškovė. Iš pirmos paskolos nebuvo sumokėta apie 7000 Eur už gręžinį. Iš pirmo kredito iš dalies buvo apmokėtas būsto remontas, o 2018 m ieškovė pradėjo tvarkytis burnos higieną, minėjo, kad per 3 mėnesius jai reikia grąžinti pinigus už higieną. Paskola paimta 2018-11-07. 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovė turėtos išlaidos buvo sumokėtos iš jo atlyginimo, tuo metu ieškovė naudojosi jo sąskaitos kortele. Paskolos pinigus valdė ieškovė. Pusę įmokos pervesdavo kreditoriui tris metus, kadangi iš dalies yra ir jo prievolė. Buvo remontuota vonia, tualetas, virtuvė, remontą darė iš jo atlyginimo. Pirminis remontas buvo darytas 2018 m., antras kreditas buvo imtas iš dalies remontui pagerinti. Sutiktų dėl pripažinimo solidariomis prievolėmis po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Grinkiškio kredito unija. Dėl kompensacijos 2077 Eur ieškovei už įvykdytą prievolę nesutinka, nes jis mokėjo mokesčius, o ieškovė nedirbo, po to mokėjo pati ieškovė, nes jam nebelikdavo lėšų. Nesutinka su 4800 Eur prašomu išlaikymo įsiskolinimu, kadangi tuo metu mokėjo kreditą, už šiukšlės, už kietąjį kurą, tuo laikotarpių vesdavo vaikams 200 Eur į ieškovės sąskaitą kiekvieną mėnesį. Jo asmenine banko kortele naudojosi ieškovė iki tada kai pradėjo asmeniškai mokėti visus mokesčius ir pradėjo jai pervedinėti pinigus už vaikų priežiūrą, dar vaikams duodavo pinigų pietums, vežiojo vaikus į mokyklą. 200 Eur vaikams suma nepakankama, bet jis mokėjo mokesčius, tada savo banko kortelę jau buvo pasiėmęs.
10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė D. P. paaiškino, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, dėl to ginčo nėra. Dėl bendravimo tvarkos, mergaitės yra paaugusios, išsakiusios savo nuomonę, kad bendrauti su tėvu nelabai norėtų, tačiau jei susitartų, jos nuvažiuotų ten kokią vieną dieną pabūti, tėvas bendrauja su vaikais žinutėmis, yra susitikęs tik vieną kartą, todėl pirmiausiai reikia sustiprinti ryšius su tėvu. Nei vienos iš šalių prašymai nustatyti bendravimo tvarką neprieštarauja vaikų interesams, tačiau pradžioje tėvas bent jau kartą per savaitę turėtų susitarti su vaikais susitikti ir pabendrauti. Dėl išlaikymo dydžio mano, kad prašoma 250 Eur suma kiekvienam vaikui yra tinkama, nes vaikai jau pakankamai dideli ir jiems reikia ne tik pavalgyti, apsirengti, mokslo priemonėms, bet ir pažinimo kelionėms, koncertams, muziejams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo šalims gimė vaikai: R. T., gim. (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu S. T. ir R. T. įgijo transporto priemones: keleivinį automobilį Ford, S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (įregistruotas S. T. vardu 2016-06-29), keleivinį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (įregistruotas R. T. vardu 2014-07-31). Šalys (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat turi įsigiję (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi nuosavybės teise 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys su Grinkiškio kredito unija sudarė sutartis: 2018 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Eur būsto remontui (kredito grąžinimo terminas 2023-10-15) ir 2020 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 6300 Eur būsto remontui (kredito grąžinimo terminas 2025-01-15). Ieškovė S. T. dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis už 2022 m. – 827 Eur, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis 2023 m. – 1230 Eur. S. T. buvo registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2022-10-26 iki 2023-07-18, nuo 2023-07-19 darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai. Atsakovas R. T. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. – 2023 m. 922 Eur. Šalių vaikai R. T., G. T. ir E. T. lanko (duomenys neskelbtini), Bendrojo ugdymo mokyklą, atvykimo data 2023-09-01. Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad vaikų motinai nustatytas 0,62 prom. girtumas, 2023 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas apie smurto artimoje aplinkoje orderį motinos draugui, pavojų patiriantis asmuo motina S. T.. Iš išvados iš vaikų nuomonės išklausymo matyti, kad vaikas G. T. gyvena su mama, lanko (duomenys neskelbtini), norėtų likti gyventi su mama, ji su mama gerai sutaria, o atvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), tėtis yra prašęs tik vieną žinutę ir paklausęs kaip sekasi, jeigu reikėtų, ji sutiktų kelis savaitgalius per mėnesį praleisti pas tėtį ir porą savaičių per vasaros atostogas, didelio noro bendrauti su tėvu neturi; R. T. tvirtai apsisprendusi gyventi su mama, su mama ji artima, o su tėčiu, net kai gyveno kartu, nebuvo artima, per laikotarpį kai atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas tik vieną kartą jai parašė žinutę ir paklausė kaip sekasi, todėl mergaitė bendrauti su tėvu nenori, tačiau sutinka, kad kartais nuvažiuotų pas jį; E. T. papasakojo, kad tėtis jai nepaskambino ir neparašė žintutės, nors gyvenant kartu su tėčiu, ji nelabai su juo bendravo, ji gerai sutaria su mama ir nori gyventi kartu su ja, pas tėtį nuvažiuoti nenori, nes su juo nelabai bendrauja, tačiau jei tėtis paskambintų, ji su juo pasikalbėtų. S. T. kartu su dukromis atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės mėnesį, nuomojasi trijų kambarių butą su visais patogumais (duomenys neskelbtini). Atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini), abiejų šalių buvusioje gyvenamojoje vietoje. Nuo 2021 m. birželio mėn. šalys bendro ūkio nebeveda.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino R. T. prašymą, paskyrė sutuoktiniams 4 mėnesių terminą susitaikymui, tačiau sutuoktiniai per nustatytą terminą nesusitaikė, šalys šeimyninio gyvenimo negyvena, šeimos santykiai galutinai nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kaip šeima nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
13. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas prašo nutraukti jų santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuolat išgėrinėja, tuomet gąsdina ją ir dukras, tai tęsiasi ne vienus metus, o negerumai prasidėjo 2015 m., atsakovas ją įžeidinėjo, tačiau ieškovė jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, be to, kaip nurodo patikslintame ieškinyje, ji siekia šeimos iširimo faktą įforminti - santuoką nutraukti be didelių ginčų ir priekaištų vienas kitam, nenustatinėjant, kuris pirmas iš sutuoktinių pažeidė santuokines pareigas, kurio kaltė didesnė, santuokinis gyvenimas su atsakovu ieškovei nepavyko ir šalių santuoka nutrūko dėl tarpusavio nesutarimų, šalių požiūrio išsikyrimo. Atsakovo teigimu, ieškovė pažeidė jų santuokinius įsipareigojimus, buvo neištikima, išvykdavo iš namų kelioms paroms, nesakydavo kur vyksta, grįždavo pavėžėta, matė ir yra užfiksuota, kad pavėžėdavo S., šį asmenį jis matydavo kas mėnesį, tačiau pati ieškovė neigia, kad santuokos metu palaikė ryšius su atsakovo nurodomu asmeniu, nurodo, kad tai tėra atsakovo išsigalvojimai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies sutinka, kad yra ir jo kaltės, tačiau ieškovė naudojo psichologinį smurtą, jį vadindavo necenzūriniais žodžiais, provokuodavo konfliktą, tačiau jo išgėrinėjimas nebuvo skyrybų priežastis, o namuose alkoholio niekuomet nevartodavo. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė įtempti ir konfliktiški santykiai, o atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kiekviena šalis rėmėsi savo parodymais, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
15. Ieškovė patikslintame ieškinyje išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat neprašė priteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardės po santuokos nutraukimo
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovas prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „T.“, atsakovui jo turimą pavardę „T. Nutraukus santuoką, ieškovei S. T. jos pageidavimu paliktina santuokos metu turėta pavardė „T.“, o atsakovui R. T. paliktina T. pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos
17. Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimo kopijų nustatyta, kad šalys turi vaikus R. T., gim. (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurie santuokos nutraukimo metu yra nepilnamečiai. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikai gyvena su ja, kartu su ieškove persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir vaikų yra stiprus ryšys, ji juos prižiūri ir išlaiko, o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. birželio mėn. iki lapkričio mėn. prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. VTAS išvadoje nurodyta, visos šalių dukros išreiškė norą gyventi kartu su mama S. T., su tėvu R. T. jos norėtų kartais susitikti, bendrauti ryšio priemonėmis, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams. Esant nustatytoms aplinkybėms, patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti išlaikymą po 250 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, nurodydama, kad dukros lanko (duomenys neskelbtini), jų išlaikymui ji išleidžia higienos priemonėms, rūbams, vaistams, vitaminams, maistui, mobiliojo ryšio sąskaitoms, kirpyklai, pramogoms, ekskursijoms, šventėms, akiniams - abejoms dukroms, būsto išlaikymui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos šiuo metu sudaro 1500 Eur kas mėnesį, tačiau ji nuomoja trijų kambarių butą su visais patogumais (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis 500 Eur. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš jo kiekvienai dukrai po 180 Eur kas mėnesį dukrų išlaikymui nuo sprendimo priėmimo byloje dienos iki dukrų pilnametystės, bei priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokant po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo byloje iki vaikų pilnametystės. Atsakovas R. T. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis 2022 m. – 2023 m. 922 Eur, darbo užmokestis priklauso nuo sezono. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikams galėtų mokėti iki 200 Eur, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini), vasarą dirbdavo po 14-16 val., bet ne kiekvieną dieną, vasarą atlyginimas apie 1300 Eur, o žiemą dirba apie 8 val., atlyginimas apie 700-800 Eur. Atsakovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašė nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos nustatyti ieškovei pareigą kartą iki ketvirtį pateikti atsakovui už praėjusį laikotarpį išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo ataskaitą. Teismas sprendžia, kad R. T. reikalavimas nustatyti ieškovei pareigą teikti ataskaitą dėl vaikų išlaikymui panaudotų lėšų apsunkintų ieškovės kasdieninį gyvenimą, kadangi siūlomų lėšų vaikų išlaikymui suma yra mažesnė negu minimali mėnesinė alga, todėl toks atsakovo reikalavimas nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat atmestinas atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo vaikams iš ieškovėms, kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina – ieškove, todėl išlaikymas vaikams iš ieškovės nepriteistinas. Spręsdamas dėl vaikų poreikių, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2023 m. sausio 1 d. 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2024 m. sausio 1 d. 924 Eur neatskaičius mokesčių). Įvertinus ginčo šalių nepilnamečių vaikų poreikius pagal nepilnamečių šalių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), duomenis apie vaikų ilgalaikius poreikius dėl jų sveikatos (dvejoms mergaitėms reikalingos okulisto paslaugos, perkami akiniai), atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į vaikų būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, laikytina, kad po 250 Eur dydžio suma per mėnesį kiekvienam vaikui reikalinga vaikų poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) ir ši pareiga paskirstoma lygiomis dalimis abiems tėvams. Teismo manymu, ieškovės prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, atitinkanti tokio amžiaus vaikų poreikius bei būtina jų patenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovas dirba, jo vidutinės mėnesinės pajamos – 922 Eur, vasaros metu - 1300 Eur, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo. Bylos duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas išlaikymo kitiems asmenims, išskyrus nepilnamečius vaikus, neteikia. Nors ieškovės mėnesinės pajamos didesnės, tačiau ji nuomoja butą, kuriam išleidžia 500 Eur, o atsakovas gyvena bendrosios nuosavybės teise jam priklausančiame būste, kurį po santuokos nutraukimo prašo priteisti jam išmokant ieškovei kompensaciją, su tuo sutinka ir ieškovė, atsakovas taip pat dirba ir gauna pajamas, todėl sprendžiant iš aptartų aplinkybių visumos, atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė. Be to, remiantis teismų praktika, tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo R. T. nepilnamečiams jo vaikams priteistinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas ieškovės prašymu G. T., E. T., R. T. priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki vaikų pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
20. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymo vaikams įsiskolinimą 4800 Eur dydžio už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., kadangi šiuo laikotarpiu atsakovas išlaikymo vaikams neteikė (atsakovas tik nuo 2021 m. lapkričio mėn. vaikams pervedinėjo 200 Eur kas mėnesį, kas sudaro po 66 Eur kiekvienam vaikui). Atsakovas nesutinka su tokia ieškovės pozicija, nurodydamas, kad tuo metu mokėjo kreditą, už šiukšles, už kietąjį kurą, tuo laikotarpių vesdavo vaikams 200 Eur į ieškovės sąskaitą kiekvieną mėnesį, vaikams duodavo pinigų pietums, veždavo į mokyklą, pati ieškovė laikotarpiu nuo 2021-05-12 iki 2021-09-26 niekur nedirbo ir jokių išmokų negavo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys nuo 2021 m. birželio mėnesio bendro ūkio nevedė, gyveno atskirose namo dalyse, atskirai šventė šventes. Ieškovė nuo 2021 m. birželio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio vaikus išlaikė viena, nuo 2021-05-01 – 2021-10-31 gaudavo ligos išmokas, nedarbo draudimo išmokas, nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. spalio mėnesio, atsakovas prisidėdavo po 200 Eur kas mėnesį visiems vaikams, kas sudaro po 66 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo išlaidas už praėjusį laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., skaičiuojant išlaikymą po 150 Eur už mėnesį vienam vaikui, viso 7200 Eur (150 Eur x 3 vaikai x 16 mėn.), tačiau kadangi atsakovas yra sumokėjęs 2400 Eur išlaikymo dalį, todėl prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma 4800 Eur (7200 Eur – 2400 Eur). Teismo vertinimu, atsakovas iš dalies įrodė, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo, ši suma ieškovės minusuota, be to, prašoma priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma po 150 Eur, tai yra ieškovei įvertinus atsakovo kitus mokėjimus (būsto šildymo, kitus mokesčius), bei atsakovui daugiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimą vaikų išlaikymui teismui nepateikus, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas 4800 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Priteisto išlaikymo vaikams lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
23. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
24. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Ieškovė ir atsakovas prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. VTAS atstovė išvadoje ir teismo posėdžiu metu nurodė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja nepilnamečių šalių vaikų interesams, tačiau vaikai išsakė savo nuomonę dėl bendravimo su atsakovu, sutiktų kartais su tėvu susitikti, bendrautų ryšio priemonėmis, nelabai norėtų likti pas tėvą nakvynei, todėl pradžioje tėvas bent jau kartą per savaitę turėtų susitarti su vaikais susitikti ir pabendrauti. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. gegužės mėn. ieškovė su nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko (duomenys neskelbtini), nuo to laiko atsakovas su vaikais susitiko tik kartą, ryšys nutolo. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškovės prašoma nustatyti tvarka, įvertinus tai, kad vaikai su tėvu bendrauti nors ir nelabai nori, tačiau bendrautų, nors nenorėtų likti nakvynei, ryšys su tėvu nutolęs, teismas sprendžia, jog nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka, tačiau koreguotina, kad perinamuoju laikotarpiu R. T. bendrauja su dukromis G. T., R. T. ir E. T. bent kartą į savaitę susitikdamas, atsižvelgiant į vaikų norą, interesus, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią dieną ne vėliau nei 18 val. (atostogų laikotarpiu – 20 val.). Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu, kai tėvo ir dukrų ryšys bus atkurtas. Likusi bendravimo su vaikais tvarka nustatytina kaip patikslintu ieškiniu prašo ieškovė. Tačiau, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.
Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo
25. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (18 000 Eur vertės). Taip pat prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. T. automobilį, kurio markė Opel, modelis Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės), o ieškovei S. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį, kurio markė Ford, modelis S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (2000 Eur vertės). Ieškovė prašo priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 8400 Eur dydžio susidariusį turto verčių skirtumą; įregistruoti juridinį faktą – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su ieškove S. T. arba turint jos notaro patvirtintą sutikimą. Atsakovas teismo posėdžio metu su tokiu nekilnojamojo turto, transporto priemonių padalijimu sutiko, patikslintu priešieškiniu reiškė tokius pat reikalavimus dėl šio turto padalijimo. Nors atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 9000 Eur kompensaciją (už nekilnojamąjį turtą), o iš ieškovės atsakovui 600 Eur dydžio kompensaciją (už kilnojamąjį turtą) už susidariusį turto skirtumą, tačiau matyti, kad tai atitinka tą patį ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 8400 Eur dydžio susidariusį turto verčių skirtumą (9000 Eur – 600 Eur = 8400 Eur).
26. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87 – 3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 107- 687/2019, 21 punktas).
28. Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis.
29. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).
31. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad S. T. ir R. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (18 000 Eur vertės) yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, o taip pat ir S. T. vardu registruota transporto priemonė: keleivinis automobilis, kurio markė Ford, modelis S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 2000 Eur), bei R. T. vardu registruota transporto priemonė: lengvasis automobilis, kurio markė Opel, modelis Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 800 Eur), yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Abi šalys sutinka, kad visas įgytas nekilnojamasis turtas atitektų atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo priteisiant kompensaciją už susidariusį turto verčių skirtumą, taip pat nėra ginčo dėl kilnojamojo turto - transporto priemonių padalijimo, todėl šalių reikalavimai dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo tenkintini, priteisiant iš atsakovo 8400 Eur kompensaciją ieškovei, kurią atsakovas įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesius, kadangi atsakovas per ieškovės prašomą 3 mėnesių terminą tokios sumos neįstengtų sumokėti, o 6 mėnesių terminas būtų protingas šiai sumai padengti.
32. Šalys taip pat sutiko įregistruoti juridinį faktą – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su ieškove S. T. arba turint jos notaro patvirtintą sutikimą, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas.
Dėl kreditorinio įsiskolinimo
33. Santuokos metu šalys su Grinkiškio kredito unija sudarė sutartis: 2018 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 10000 Eur būsto remontui (kredito grąžinimo terminas 2023-10-15) (šiuo metu ši prievolė yra pilnai įvykdyta) ir 2020 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 6300 Eur būsto remontui (kredito grąžinimo terminas 2025-01-15). Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad visas kreditorinis įsiskolinimas pagal šias sutartis Grinkiškio kredito unijai būtų pripažintas solidariomis ieškovės S. T. ir atsakovo R. T. prievolėmis. Trečiasis asmuo Grinkiškio kredito unija pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės patikslintame ieškinyje išreikšta pozicija sutiko, prašė pripažinti, kad visi įsipareigojimai kreditoriui po santuokos nutraukimo liktų solidariais S. T. ir R. T. įsipareigojimais, todėl ieškovės reikalavimas šių prievolių pripažinimo solidariomis tenkintinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po 2022 m. lapkričio mėnesio, solidarią prievolę ieškovė S. T. vykdė viena, kreditoriui sumokėjo 4155 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 2077 Eur kompensaciją už įvykdytą solidarios prievolės dalį. Atsakovas su šia suma nesutinka, nurodė, kad jis mokėjo mokesčius, taip pat mokėjo Grinkiškio kredito unijai, kai ieškovė nedirbo, po to mokėjo ieškovė, nes jam nebelikdavo lėšų, be to dantų higienos išlaidas ieškovė apmokėjo iš kredito unijos paimtos paskolos, ji naudojosi tomis lėšomis asmeniškai. Ieškovė teismo posėdžio metu su atsakovo teiginiais nesutiko, nurodė, kad kreditus mokėjo iš pradžių abu per pusę, kai nedirbo – gaudavo išmoką, už o nuo 2022 m. lapkričio mėn., po kreipimosi į teismą, kreditus mokėjo tik ji viena. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Kadangi pateikti ieškovės įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo Grinkiškio kredito unijai 4155 Eur, atsakovas prie šios sumos neprisidėjo, prievolė yra solidari, paimta būsto remontui, abi šalys neneigė, kad iš šių pinigų darė remontą, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 2077 Eur dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo už įvykdytą solidarios prievolės dalį tenkintinas.
Dėl komunalinių ir būsto išlaikymo išlaidų dalies priteisimo
34. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 521,92 Eur už atsakovo vienasmeniškai sumokėtų ir ieškovei tenkančią komunalinių ir būsto išlaikymo išlaidų dalį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. 30 d. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi pateikta tik viena sąskaita, be to, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. kietą kurą pirko ir ji, už šio kuro pirkimą ji patirtų išlaidų neprašo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė 2022 – 2023 m. kuro (briketų) įsigijimo kvitus, o atsakovas pateikė sąskaitą, iš kurios matyti 2022 m. – 2023 m. sumokėtos sumos, tačiau nėra aišku už ką mokėta, taip pat atsakovo pateiktas 2021 m. spalio 27 d. kvitas 495,60 Eur sumai už briketų pirkimą, tačiau atsakovas prašo priteisti iš atsakovės 521,92 Eur sumą už ieškovei tenkančią komunalinių ir būsto išlaikymo išlaidų dalį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. 30 d., o ne už 2021 metus. Esant šioms aplinkybės atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl 521,92 Eur priteisimo iš ieškovės atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo komunalinių ir būsto išlaikymo išlaidų sumokėjimą 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. 30 d. (CPK 178 straipsnis – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus).
35. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
36. Ieškovė byloje iš viso patyrė 1840 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1740 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už pateiktą ieškinį; 2022 m. spalio 12 d. teismo nutartimi jai atidėtas žyminis mokestis 248 Eur sumai, 2023 m. spalio 27 d. – 79 Eur sumai iki sprendimo byloje priėmimo. Atsakovas byloje iš viso patyrė 812 Eur bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat sumokėjo 312 Eur žyminį mokestį už pateiktą patikslintą priešieškinį. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio.
37. Tenkinus 95 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1748 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės valstybei priteistina 311 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Patenkinus 50 procentus priešieškinio reikalavimų – atsakovui iš ieškovės priteistina 406 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš atsakovo valstybei priteistina 16 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
38. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 22,50 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcinei patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 5,50 Eur, iš atsakovo valstybės naudai 17,00 Eur šių išlaidų suma.
39. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta nepilnamečių vaikų G. T., E. T. ir R. T. gyvenamoji vieta su motina S. T. iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos bei priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo 2022 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną S. T.. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė naikintina sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. T. palikti santuokinę pavardę „T.“, atsakovui R. T. palikti pavardę „T.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. T..
Priteisti iš atsakovo R. T. nepilnamečių vaikų G. T., E. T., R. T. išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. spalio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. T..
Priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.
Nustatyti tokią atsakovo R. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. T., E. T., R. T., tvarką:
- Pereinamuoju laikotarpiu R. T. bendrauja su dukromis G. T., R. T. ir E. T. bent kartą į savaitę susitikdamas, atsižvelgiant į vaikų norą, interesus, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą atitinkamai tą pačią dieną ne vėliau nei 18 val. (atostogų laikotarpiu – 20 val.). Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu, kai tėvo ir dukrų ryšys bus atkurtas.
- Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui R. T. bendrauja su dukromis G. T., R. T. ir E. T., atsižvelgdamas į vaikų nuomonę ir pasiimdamas dukras kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, dukras iš jų gyvenamosios vietos pasiimdamas tokio savaitgalio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. (atostogų laikotarpiu – 20 val.).
- Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, kasmetinių dukrų ugdymo įstaigos atostogų metu, R. T., pranešęs ir suderinęs su motina S. T. prieš tris savaites, pasiima dukras savaitei. Dukras savaitei R. T. turi teisę pasiimti tris kartus per metus, bet tik dukrų ugdymo įstaigų atostogų (rudens, pavasario, žiemos, vasaros) metu. Dukros paimamos iš motinos S. T. gyvenamosios vietos ir grąžinamos į motinos gyvenamąją vietą. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu privalo užtikrinti vaikų formalųjį ir neformalųjį ugdymą ir tinkamą sveikatos priežiūrą, kito tėvo bendravimo su vaikais galimybę nuotolinio ryšio priemonėmis, tuo metu, kai vaikai yra su juo.
- R. T. bendravimas su vaikais neturi prieštarauti jų dienos rėžimui ir interesams.
- Jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (ligos, darbinės veiklos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaikais tvarkos suteikiamų teisių, tai šalys privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto per protingą laiko tarpą ir iš anksto suderinti, kuriuo metu siekia įgyvendinti bendravimo tvarkoje numatytą ir neišnaudotą laiką.
- R. T. gali nevaržomai bendrauti su dukromis G. T., R. T. ir E. T. telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir atitinka pačių vaikų norą.
Išaiškinti šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama ar koreguojama.
Priteisti ieškovei S. T. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė Ford, modelis S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise keleivinį automobilį, kurio markė Opel, modelis Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui R. T. asmeninės nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 8400 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų) dydžio susidariusį turto verčių skirtumą, įpareigojant atsakovą R. T. šią sumą sumokėti per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Įregistruoti juridinį faktą – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 50/738 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki visiško atsiskaitymo su ieškove S. T. arba turint jos notaro patvirtintą sutikimą.
Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Grinkiškio kredito unijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinti solidariomis ieškovės S. T. ir R. T. prievolėmis.
Priteisti ieškovei S. T. iš atsakovo R. T. 2077 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų) dydžio kompensaciją už įvykdytą solidarios prievolės dalį.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovei S. T. 1342 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) (1748 Eur – 406 Eur = 1342 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 311 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų) žyminio mokesčio valstybei ir 5,50 Eur (penkių eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolikos eurų) žyminio mokesčio valstybei ir 17 Eur (septyniolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šias sumas sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Kitose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis jį išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai šalių santuoką – Panevėžio rajono Civilinės metrikacijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.