- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-16-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00048-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. B. ir apeliantės (atsakovės) D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1843-471/2023 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl tėvystės nuginčijimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis nėra D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. B. nėra R. B. vaikas; panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvą R. B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove D. B. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B., kuris šiuo metu yra nepilnametis ir gyvena kartu su motina. Ieškovui 2022 m. sausio 13 d. sesuo A. K. pasakė sužinojusi, jog ieškovas nėra šalims santuokoje gimusio nepilnamečio D. B. tėvas. Iki 2022 m. sausio mėnesio ieškovas nežinojo, kad atsakovė jam buvo neištikima ir turėjo lytinių santykių su kitu vyru, kad santuokoje gimęs vaikas D. yra ne jo sūnus, todėl nežinojo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Nuginčijus nepilnamečio vaiko D. B. tėvystę, nebūtų teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo išlaikymą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovui yra žinoma, kad tikrasis nepilnamečio vaiko tėvas yra S. A., kurį prašo traukti dalyvauti šioje byloje trečiuoju asmeniu. Ieškovo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas biologinei tėvystei, nepaneigiant vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologinis tėvas, be to, tinkamai nustatant bei paskirstant biologiniam tėvui pareigas ir tuo pačiu tinkamai apsaugant ieškovo teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovė D. B. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo pat santuokos pradžios ieškovas buvo pavydus, gimus sūnui D., ieškovas reiškė priekaištus dėl tariamo bendravimo su kitais vyrais ir giminaičiams aiškino, kad sūnus D. nėra jo vaikas. Nurodė, kad daugiau nei dešimt metų atsakovė siūlė ieškovui atlikti tyrimus ir įsitikinti dėl vaiko tėvystės. Šalių santykiai blogėti pradėjo nuo 2019 metų. Pradėjus ruošti dokumentus santuokos nutraukimo procesui, ieškovas reikalavo, kad sūnus liktų gyventi su juo. Dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi tik pradėjus santuokos nutraukimo procesą. Atsakovės teigimu, ieškovas pasinaudojo savo sveikatos būkle, (duomenys neskelbtini) patirtu infarktu ir ieškinyje nurodytą 2022 m. sausio 13 d. datą pasirinko bandydamas pateisinti ieškinio pareiškimo priežastį. Atsakovė nurodė, kad ieškovo ir sūnaus santykiai yra labai geri, ieškovas niekada nereiškė sūnui savo įtarimų dėl tėvystės. Ieškovas su sūnumi daug bendrauja, perduoda savo patirtį ūkiniuose darbuose, moko valdyti techniką, kartu laisvalaikiu žvejoja. Sūnus pasitiki ieškovu, ieškovą myli ir gerbia, išreiškė norą gyventi su abiem tėvais. Atsakovės nuomone, jeigu ji nebūtų apsisprendusi nutraukti santuokos, ieškovas nebūtų reiškęs ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo.
4. Atsakovės D. B. atstovė advokatė posėdžio metu nurodė, kad, visų pirma, yra praleistas ieškinio senaties terminas.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, specialistui susitikus ir nepilnamečiu D. B. ir išklausius jo nuomonę, savo išvadoje nurodė, kad ieškovui iki šiol bendravus ir toliau bendraujant su vaiku kaip tėvui, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai, jo prisirišimas prie ieškovo kaip tėvo; nuginčijus ieškovo tėvystę, kiltų grėsmė, jog nepilnametis vaikas patirs reikšmingų neigiamų psichologinių išgyvenimų, taip pat neteks materialinio išlaikymo,
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės D. B. valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, jog nepilnametis D. B. gimė (duomenys neskelbtini) šalims esant santuokoje, sutuoktiniai nurodyti tėvais jo gimimo įraše ir jiems tai buvo žinoma nuo vaiko gimimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, kad jis tik 2022 m. sausio 13 d. iš sesers sužinojo, jog nėra vaiko (duomenys neskelbtini) tėvas, ir tai vėliau patvirtino specialisto tyrimas; atsakovės nesutikimas su reikalavimu grindžiamas tuo, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, neaišku, ar ieškovas tikrai nėra vaiko biologinis tėvas, tarp jų susiklostę tėvo ir sūnaus santykiai.
8. Spręsdamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad ieškovo nurodoma 2022 m. sausio 13 d. data grindžiama paties ieškovo paaiškinimu, liudytojų A. K. ir Z. S. parodymais bei medicininiais dokumentais apie susirgimą (duomenys neskelbtini) Teismas akcentavo, kad liudytoja Z. S. ilgą laiką buvo atsakovės draugė, jos ilgą laiką palaikė artimus ryšius bent iki 2022 m. gegužės mėnesio, tačiau būtent ši liudytoja įrašė savo ir atsakovės pokalbius ir kažkada (akivaizdu, kad po to, šalių šeimai jau rengiantis skyryboms ar vykstant procesui) apie tai informavo (kaip teigiama – per A. K.) ieškovą. Teismas atsižvelgė, kad ieškovas santuokos nutraukimo byloje dar 2022 m. lapkričio 30 d. atsiliepime tėvystę užginčijo, ir įvertinęs įvykių seką sprendė, kad labiau tikėtina būtent ieškovo, o ne atsakovės versija. Teismas sprendė, kad atsakovės pozicija viso proceso metu buvo iš esmės prieštaringa. Pažymėjo, kad šios bylos ypatumas yra tai, kad ginčijama tėvystė vaiko, kuris gimė ne tik susituokusiems asmenims, bet ir pragyvenusiems santuokoje daugiau kaip 15 metų ir turintiems kitą, vyresnį vaiką, dėl kurio tėvystės ginčo nėra. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje tiek pagal įstatymų reikalavimus, tiek pagal visuotinai pripažįstamas bendražmogiškas elgesio taisykles, tėvu nurodomam asmeniui nėra jokio pagrindo be labai svarių argumentų nei abejoti tėvyste, nei moksliniams tyrimams daryti. Priešingai, tokių tyrimų darymas neabejotinai parodytų nepasitikėjimą vaiko motina - vyro sutuoktine - su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis sutuoktinių santykiams ir šeimos gyvenimui. Kadangi mokslinių tyrimų darymui būtini itin svarūs argumentai, svarbiausia aplinkybe šiame ginče teismas laikė tai, kad atsakovė nei viename procesiniame veiksme (paaiškinimuose teismo posėdžiuose, procesiniuose dokumentuose ) nenurodė (ir nėra jokių kitokių to įrodymų) ieškovui sakiusi, kad ji (duomenys neskelbtini) pradėjimo laikotarpiu turėjo lytinių santykių su kitu vyru, dėl ko šis gali būti ar yra vaiko tėvas. Priešingai – ji byloje Nr. 489/2023 2022 m. lapkričio 7 d. ieškinyje nurodė, jog dėl savo problemų ieškovas tapo liguistai pavydus, negalėjo jo įtikinti, kad jo fantazijos dėl neištikimybės neturi pagrindo, atsiliepime nurodė, jog nesąmonių, kad D. ne ieškovo vaikas, niekam nėra aiškinusi. Teismas atsakovės versiją apie ieškovo sužinojimo, jog jis galimai nėra vaiko tėvas, momentą atmetė ir pripažino nustatytu, kad pagrindas abejoti tėvyste jam atsirado po liudytojos Z. S. pateiktos informacijos, t. y. galimai 2022 m. sausio 13 d. Toks reikalavimas pirmą kartą pareikštas 2022 m. lapkričio 30 d, teismui pateikus tos pačios dienos atsiliepimą byloje Nr. 489/2023, teismui 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakius priimti 2022 m. gruodžio 8 d. priešieškinį šioje byloje pareikštas 2023 m. sausio 13 d., todėl konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir tai nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.
9. Pasisakydamas dėl biologinės tėvystės, teismas nurodė, kad byloje pateiktos teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), jog R. B. nėra biologinis D. B. tėvas, turinio atsakovė neužginčijo. Visus jos ir atstovės argumentus, jog tyrimą atliko ne tos srities specialistas, jai nedavus sutikimo ir pan., teismas vertino kaip procedūrinius, savaime nesudarančius pagrindo nesivadovauti tokio tyrimo išvada kaip įrodymu, nors ir su tam tikrais trūkumais. Pažymėjo, kad atsakovė pripažino, kad vaiko (duomenys neskelbtini) pradėjimo laikotarpiu turėjo lytinių santykių su kitu asmeniu, kuris gali būti vaiko tėvu. Teismo nuomone, tokioje situacijoje, esant akivaizdžių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo tėvyste, vienintelis būdas kiek įmanoma patikimiau tai patikrinti būtų ekspertizės atlikimas, ko atsakovė atsisakė. Vertindamas atsakovės ir jos atstovės motyvus (jog atsakovė ne pripažino, kad vaiko tėvas kitas asmuo, o sakė to nežinanti; jog ieškovas formalaus reikalavimo atlikti TE nepareiškė, o tik sutiko ir pan.) teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo pasirinktų formuluočių ar jų vertinimo, akivaizdu, jog būtent atsakovė atsisako atlikti teismo ekspertizę, ir neginčija, t. y. neteigia priešingai, jog vaiko tėvas yra ne ieškovas. Atskirai dėl argumento, jog atsakovės atsisakymas grindžiamas nenoru traumuoti vaiką, teismas nurodė, kad tokioje situacijoje (kai vienas tyrimas jau atliktas, jo neigiami rezultatai vaikui žinomi ir jis „mano, jog R. B. vis tiek yra tėvas“) atsakovė, tik prisidengdama vaiko interesais, akivaizdžiai siekia sutrukdyti nustatyti objektyvią tiesą. Įvertinęs specialisto išvadą, atsakovės fakto pripažinimą ir atsisakymą atlikti mokslinius tyrimus, atsakovės pokalbių su Z. S. turinį, liudytojų parodymus, teismas pripažino pakankamai patikimai įrodytu, kad ieškovas R. B. nėra/negali būti D. B. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
10. Spręsdamas dėl socialinės tėvystės, remdamasis suformuota teismų praktika, teismas pažymėjo, kad biologinės tėvystės nustatymui pirmenybė teikiama, siekiant nustatyti tikrąjį biologinį tėvą, gi kitais atvejais pirmenybė teikiama socialinei (teisinei) tėvystei. Teismo vertinimu, esant situacijai, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams kartu pragyvenus daugiau kaip 15 metų, nesant duomenų apie jų per šį laikotarpį gyvenimą skyrium ar bandymus nutraukti santuoką, šeimoje esant dar vyresniam vaikui, kai vaikas daugiau kaip 10 metų gyveno su abiem tėvais ir nei vaikas, nei tėvas apie galimą kito asmens tėvystę nežinojo, o jų santykiai buvo įprastiniai normalioms šeimoms, nėra pagrindo abejoti, kad jų santykiai per visą šį itin ilgą laikotarpį buvo kaip tėvo ir sūnaus, t. y. yra susiformavęs stiprus emocinis ir socialinis ryšys. Tokią išvadą teismas grindė byloje pateiktais įrodymais: byloje Nr. 489/2023 pateikta 2022 m. lapkričio 22 d. VTAS išvada, kurioje nurodoma, kad D. B. paaiškino gyvenanti su sutuoktiniu, kuris su vaiku bendrauja, o ji netrukdo; 2022 m. lapkričio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu, kuriame užfiksuota, jog nepilnametis vaikas nurodė, kad gyvena su tėvu šio namuose; mama dar gyvena, bet ruošiasi išsikraustyti; su abiem tėvais sutaria gerai, su jais santykiai yra emociškai šilti; norėtų gyventi su abiem tėvais, kai tokios galimybės nebeliks – po 1 mėn. gyventi pas kiekvieną iš tėvų. Teismas pažymėjo, kad byloje policijos pareigūno 2022 m. birželio 16 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas ieškovo paaiškinimas, jog su sūnumi gerai sutaria, daugiausiai rūpinasi jo buitimi ir lavinimu; 2023 m. vasario 7 d. VTAS išvadoje nurodyta, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavęs emocinis, socialinis ryšys – vaikas jį laiko tėvu, kartu leidžia laisvalaikį, kreipiasi į jį pagalbos ruošdamas pamokas; nenurodė, kad norėtų nutraukti ryšius su tėvu; užtikrintai nurodė bendraujantis tiek su tėčiu, tiek su mama; nors tėvai skiriasi, jo gyvenime niekas nepasikeitė, abu tėvai juo rūpinasi kaip iki šiol. 2023 m. vasario 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog vaikas paaiškino, kad su tėvais sutaria gerai; apie įvykius ir kt. pasakoja abiem tėvams; su tėčiu vyksta žvejoti, žiūri televizorių, tėtis prieš savaitę nupirko kompiuterio ekraną, parveža iš mokyklos; prireikus pagalbos ruošti namų darbus, padeda abu tėvai ir pan. 2023 m. balandžio 18 d. pateiktame rašte nurodoma. Kad vaikas nurodė manantis, kad R. B. vis tiek yra jo tėvas ir nori toliau bendrauti su juo. 2023 m. balandžio 5 d. VTAS vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad ieškovas nurodė, jog vaikui ir valgyti daro, ir į mokyklą nuveža, ir pietums pavalgyti 3-4 Eur duoda; abu tėvai domisi vaiko ugdymu, tėtis klasės auklėtoją informavo, kad vaikas gyvena pas jį. 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje, jau po specialisto išvados gavimo, ieškovas nurodė, jog vaikas nekaltas, sutinka su juo bendrauti, tik „kad nebūtų atsakomybės“ . Jokių įrodymų, kad per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo iki šalių skyrybų proceso pradžios ieškovas būtų kėlęs klausimą dėl vaiko tėvystės, išskyrus atsakovės paaiškinimą, kuris įvertintas kritiškai, kad tarp ieškovo ir vaiko būtų kilę rimtų konfliktų, užfiksuota vaiko nepriežiūros ar netinkamo elgesio su juo faktų, byloje nėra ir to niekas neginčija.
11. Teismas pažymėjo, kad vaikui sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. iki pilnametystės liko mažiau nei (duomenys neskelbtini) metai ir tokiame amžiuje tėvo „pasikeitimas“ ar netekimas neabejotinai jam sukeltų itin neigiamas pasekmes visomis prasmėmis, tiek tarpusavio, tiek ryšių su motina bei seserimi, tiek materialinio išlaikymo ir kt. Teismo vertinimu, nors vaiko nuomonė teismo posėdyje formaliai nebuvo išklausyta, visi surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad vaikas nei karto, net ir po specialisto išvados, apie kurią jam tapo žinoma, gavimo, nėra išreiškęs noro nutraukti ryšius su ieškovu kaip tėvu; priešingai, tebelaiko jį tėvu, kaip aiškiai nurodyta minėtame vaiko rašte.
12. Dėl galimybių nustatyti vaiko biologinį tėvą, teismas konstatavo, nagrinėjamu atveju tikėtis nustatyti vaiko biologinę tėvystę nėra pagrindo, nes atsakovės pateikta informacija apie galimą vaiko yra arba visiškai tam nepakankama, arba sąmoningai neteisinga, siekiant nuslėpti tikrąjį tėvą. Teismas pažymėjo, kad asmens pasakymai privačių pokalbių metu savaime negali būti laikomi patikimu įrodymu, o priverstinis asmenų tėvystės tyrimų atlikimas negalimas, todėl sprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus galimybė ateityje nustatyti vaiko biologinį tėvą yra minimali, o šiuo metu jos išvis nėra.
13. Teismas nurodė, kad iki ginčo dėl tėvystės pradžios apie 12 metų ne tik ieškovo ir vaiko santykiai buvo kaip tėvo ir sūnaus, bet ir su kitais asmenimis – kaip šeimos narių. Net ieškovui galimai 2022 m. sausio mėnesį sužinojus, jog jis nėra vaiko tėvas, vaikas liko pas jį gyventi iki 2023 m. kovo pabaigos ir pas atsakovę išsikraustė ne dėl specialisto išvados, o kai buvo inicijuotas VTAS tyrimas dėl atsakovės galimos vaiko nepriežiūros. Teismas sutiko su atsakovės atstovės nuomone, kad ieškovo santykiai su vaiku iki šiol visą laiką buvo kaip tėvo, tinkamai vykdančio visas tėvo pareigas, ir vaiko, o jų nutraukimas deklaruojamas tik nuo 2023 m. liepos mėnesio. Teismas pažymėjo, kad ateities įvykius galima tik prognozuoti, remiantis šiuo metu turima informacija, o kokie jie bus iš tiesų, nustatyti dažniausiai neįmanoma. Gi pagal šiuo metu turimą informaciją (ieškovo ir vaiko santykiai bent 12 metų buvo kaip tėvo ir sūnaus, net ir paaiškėjus duomenims apie biologinės tėvystės nebuvimą; reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas tik po ieškovės inicijuoto santuokos nutraukimo ir galimai susijęs su siekiu išvengti turtinės prievolės – išlaikymo teikimo, ieškovo įvardinto „atsakomybės buvimu“; santykių nutraukimas faktiškai tik deklaruojamas itin trumpą laikotarpį) nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo ir vaiko santykiai būtų nutrūkę šiuo metu ar to galima pagrįstai tikėtis ateityje. Taip pat neatmestina, kad toks deklaravimas gali būti sąlygotas siekio patenkinti reikalavimą šioje byloje. Gi toks teismo sprendimas (tėvystės nuginčijimas, grindžiamas ieškovo deklaravimu apie santykių su vaiku nutraukimą ateityje) neabejotinai prisidėtų prie šių santykių bent pablogėjimo ir tikrai neatitiktų vaiko interesų.
14. Teismas sutiko su VTAS 2023 m. vasario 7 d. išvadoje nurodytais argumentais, kad ieškovo siekis nuginčyti vaiko tėvystę neatitinka vaiko interesų, nes už biologinę tėvystę svarbesnis yra tapęs vaiko prisirišimas prie ieškovo kaip tėvo, todėl ieškinį atmetė. Kartu teismas konstatavo, kad šiuo atveju teismui tenka rinktis ne tarp geriausiai vaiko interesus atitinkančių, o tarp mažiausiai juos pažeidžiančių sprendimų, nes tokioje situacijoje (kai paaiškėja, kad asmuo nėra biologinis tėvas, o šio nustatyti nėra galimybių ir vargu ar būtų tikslinga, kaip vaikui iki pilnametystės liko mažiau nei (duomenys neskelbtini) metai) gerų sprendimų tiesiog negali būti.
15. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, teismas vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog būtent atsakovė, gyvendama santuokoje su ieškovu, turėjo santykių su kitu asmeniu, nuo kurio susilaukė vaiko, tai nuslėpė nuo sutuoktinio, taip užkirsdama jam kelią sąmoningai apsispręsti dėl tėvystės ne/prisiėmimo, tačiau paviešino pašaliniams asmenims, ko pasėkoje tokia informacija tapo žinoma ne tik ieškovui, bet proceso eigoje – ir vaikui, taip neabejotinai padarydama žalą jo interesams. Papildomai teismas pažymėjo, kad ieškinys netenkinamas ne dėl reikalavimo objektyvaus nepagrįstumo, o siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, t. y. ieškinio netenkinimas niekaip nesusijęs su atsakove, kurios elgesys lėmė šios bylos, o kartu – ir bylinėjimosi išlaidų, atsiradimą. Tokioje situacijoje teismas vertino, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir atsakovei, o 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo atsakovei išlaidos valstybei priteisiamos iš pačios atsakovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
16. Ieškovas R. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Teismas suteikė perdėtą reikšmę buvusiems ieškovo ir vaiko santykiams, tačiau iš esmės neįvertino šių santykių pobūdžio, eigos bei dinamikos šiuo metu ir todėl netinkamai įvertino šių santykių ateities perspektyvų, to, kad iki 2023 m. kovo mėnesio vaikas išėjo gyventi skyrium nuo ieškovo, apsigyvendamas su atsakove, kad buvę pakankamai geri santykiai šiuo metu jau yra nutrūkę, pasibaigę, nebepalaikomi visiškai ir nėra visiškai jokių duomenų, kad ateityje jie galėtų atsinaujinti ir/ar būtų palaikomi.
16.2. Ieškovas neketina ateityje palaikyti bet kokių santykių su vaiku, tikimybė tokiems santykiams ateityje atsinaujinti ar sustiprėti yra niekinė. Nurodytų tėvo ir vaiko santykių nutrūkimas nėra trumpalaikis, tik deklaratyvus ir/ar sąlygotas siekio patenkinti ieškinio reikalavimą, o iki 2023 m. kovo mėnesio buvę tėvo ir vaiko santykiai yra jau pasibaigę, nutrūkę ir tai vyksta daugiau nei pusę metų. Ieškovas yra apsisprendęs su vaiku nebendrauti ir apie tai pasakė pačiam vaikui.
16.3. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti biologinio vaiko tėvo. Ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti ne tik vaiko motina, tačiau ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Tai, kad vaiko tėvas, labai tikėtina yra S. A., patvirtina liudytojos Z. S. parodymai ir paties S. A. pozicija, kad atlikti teismo ekspertizės jis nesutinka.
16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra tikslinga nustatyti biologinį vaiko tėvą, kai vaikui iki pilnametystės liko mažiau nei (duomenys neskelbtini) metai, nes vaikas turi teisę žinoti savo biologinį tėvą ir su juo bendrauti, o ieškovui atsisakant bendrauti su vaiku, vaikas iki pilnametystės likusius penkerius metus neturės ieškovo kaip socialinio tėvo. Tik nuginčijus tėvystę atsiranda galimybė užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti biologinius tėvus ir būti globojamam.
16.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teismo sprendime nurodytą ir detalizuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiam ginčui aktualiose bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio biologiniu tėvu, tėvystę, suformuluotus kriterijus.
16.6. Teismas neįvertino, kad šioje byloje yra reali ir labai tikėtina galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą, taip pat neįvertino, kad netenkinus ieškinio vaikas jau vis tiek faktiškai neteko ieškovo kaip tėvo, tačiau dėl to prarado ir galimybę sužinoti tikrąjį biologinį tėvą.
16.7. Ieškinio tenkinimas ne tik geriausiai atitiktų vaiko interesus bei nepažeistų jų, tačiau toks sprendimas užtikrintų ir teisingą pusiausvyrą tarp ieškovo, siekiančio nuginčyti tėvystę, vaiko bei visuomenės interesų, įskaitant ir ieškovo teisės į privatų gyvenimą gerbimą, pusiausvyrą. Tokiu būdu būtų nutrauktas tolesnis ieškovo teisių, susijusių su prievole auginti svetimą vaiką, pažeidimas bei tokiu būdu atkurtas teisingumas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. B. nurodo, kad apelianto (ieškovo) R. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, nes tėvystės nuginčijimo dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra LR CPK 329 straipsnio ir 330 straipsnio numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nes byla išspręsta teisingai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad netinkamai motyvavo savo sprendimą (atsakovės nuomone - dėl ieškinio senaties taikymo, dėl biologinės tėvystės, dėl atsakovės vaiko interesų pažeidimo) dėl ieškovo R. B. ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, bet iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškinio atmetimo, kurio nėra pagrindo apelianto (ieškovo) R. B. skundžiamoje dalyje naikinti.
17.2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo (apelianto) R. B. ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pagrįstai nusprendė, kad nepilnamečio vaiko interesų visuma sudaro iš esmės pakankamą pagrindą pirmenybę suteikti vaikui, o ne ieškovo teisei į privataus gyvenimo gerbimą, t. y. vaiko interesai yra nusveriantys.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstai teikė pirmenybę vaiko teisėms ir interesams, nes socialinis ir teisinis tėvystės ryšys yra akivaizdus, tėvystei nuginčyti nėra svaraus pagrindo ir nuginčijimu nebūtų pasiektas teisėtas tikslas, jis prieštarautų vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė vaiko interesų gynybos principo turinį. Ieškovas su vaiku artimai bendravo (duomenys neskelbtini) metų. Vaikas tik ieškovą pripažįsta kaip tėvą, jų ryšiai stiprūs. Be to, ištuokos byloje ieškovas prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, vaikas tebenori bendrauti su ieškovu, su kuriuo ryšys susiformavo per (duomenys neskelbtini) metų. Teismas teisingai pastebėjo teismas, kad sprendimo priėmimo metu vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. iki pilnametystės liko mažiau nei (duomenys neskelbtini) metai ir tokiame amžiuje tėvo netekimas neabejotinai jam sukeltų itin neigiamas pasekmes visomis prasmėmis (tiek tarpusavio, tiek ryšių su motina bei seserimi, tiek materialinio išlaikymo ir kt.). Visi surinkti byloje įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad vaikas nei karto (net ir po specialisto išvados, apie kurią jam tapo žinoma ieškovo iniciatyva, gavimo) nėra išreiškęs noro nutraukti ryšius su ieškovu kaip tėvu, priešingai, tebelaiko ieškovą tėvu, nori su juo bendrauti.
17.5. Per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, nesant galimybės nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui bendravus su vaiku tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Apelianto nurodytas socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su R. B., kurį laiko savo tėvu, jam tai yra svarbu ir brangu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, o apeliantas šios išvados nepaneigė. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau yra tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė.
Šalies argumentai
17.6. Apeliantas R. B. netiksliai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytą teiginį, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl biologinio vaiko tėvo tėvystės nustatymo vaiko atžvilgiu, nėra siekio nustatyti vaiko tėvystę.
17.7. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal byloje surinktus įrodymus galimybės ateityje nustatyti vaiko D. B. biologinį tėvą nėra. Apelianto nurodymai, kad neva turėjo būti atlikta liudytojo S. A. teismo ekspertizė tėvystės fakto nustatymui ar atmetimui (paneigimui), yra visiškai nepagrįsti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės.
17.8. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą, ieškovo tėvystės nuginčijimas vaikui neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos, o ieškovas (apeliantas) tėvystės nuginčijimo siekia dėl finansinių motyvų.
18. Apeliantė (atsakovė) D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimo dalį dėl atsakovės D. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš ieškovo R. B. atsakovei D. B. 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų pirmosios instancijos teisme; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaidų valstybei (procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) priteisimo ir priteisti iš ieškovo R. B. valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pažeidė ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (LR CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatas), netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovei D. B., t.y. šaliai, kuriai sprendimas yra palankus, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18.2. Atsakovės procesinis elgesys civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas, atsakovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai) atsirado būtent dėl to, kad ieškovas R. B. inicijavo nepagrįstą teisminį procesą dėl tėvystės sūnui nuginčijimo. Ieškovas, prieš inicijuodamas tokią bylą (nors santuokos nutraukimo byloje siekė sūnaus gyvenamosios vietos su juo nustatymo), turėjo įsivertinti galimą riziką dėl jo ieškinio netenkinimo, nes praktika tėvystės nuginčijimo klausimu yra suformuota daugiau nei dvidešimt metų ir šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso atsakovė, kuri nėra teisininkė ir neturi žinių, sugebėjimų save tinkamai atstovauti civilinės bylos nagrinėjimo procese be profesionalaus teisininko, patyrė būtinų bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinės pagalbos išlaidų).
18.3. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas - patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l88-403/2020, 20 punktas). Taigi, CPK 93 straipsnio 4 dalies norma negali būti aiškinama ir taikoma taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai atlyginimą.
18.4. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikė prašymą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai) atlyginimo ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Civilinėje byloje atsakovė patyrė 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios atsakovės patirtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, procesinių dokumentų rengimą, teismo posėdžių trukmę, bylos medžiagos apimtis, neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl tokio dydžio ir turi būti priteistos iš ieškovo R. B., nes jo ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas.
18.5. Pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei priteisė ne iš ieškovo, kurio ieškinys buvo atmestas, o iš atsakovės, nors tokios „galimybė“ įstatymas nenumato. Tokios teismo procesinės klaidos suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą nebuvo bešališkas.
18.6. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą susiejo su tarp šalių vykstančiu materialinio teisinio pobūdžio ginču, ir atsakovės elgesį (poelgį) materialinio teisinio pobūdžio ginče nepagrįstai, neteisėtai susiejo su procesiniu elgesiu.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas R. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinys netenkinamas ne dėl objektyvaus nepagrįstumo, o siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, ieškinio netenkinimas niekaip nesusijęs su atsakove, kurios elgesys lėmė šios bylos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Teismas nurodė, kad nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nukrypsta įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
19.3. Atsakovės prašomas taikyti teisės aiškinimo ir taikymo principas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo/nepriteisimo yra neteisingas ir nepagrįstas, neatitinka universalių ir visuotinių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų ir juos pažeidžia.
19.4. Advokatė D. O. į bylą įstojo pagal 2023 m. gegužės 2 d. atstovavimo sutartį, jokių procesinių dokumentų nerengė, todėl atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijų nustatytus dydžius. Advokatei galima būtų priteisti tik už jos sugaištą laiką, nes atsakovei proceso metu pakeitus atstovą, išlaidos susipažinimui su bylą yra susijusios su pačios atsakovės elgesiu ir toje dalyje ji prisiima šių išlaidų turėjimo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
21. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
23. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
24. Asmens, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, bet vaiko gimimo liudijime įrašytas kaip tėvas, reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atmestas, tokiu būdu apribojant tokio asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis), tik pagal įstatymą ir tik siekiant teisėto tikslo (kuriuo pripažįstama konkrečių vaiko interesų apsauga), o pats reikalavimo atmetimas, kuriuo apribojamos tokio asmens teisės, turi būti proporcingas siekiamam tikslui.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus:
25.1. susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą);
25.2. vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys ( civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl, net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę);
25.3. vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint);
25.4. galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą);
25.5. teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvu įrašytas ieškovas R. B., motina – atsakovė D. B.. Nepilnametis D. B. gimė šalių santuokoje. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama byla Nr. e2-43-496/2024 pagal 2022 m. lapkričio 11 d. D. B. ieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. 2023 m. sausio 23 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. 2023 m. sausio 28 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovas R. B. nėra biologinis nepilnamečio vaiko D. B. tėvas.
27. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis tuo, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesą išlaikyti jau susiformavusius santykius su tėvu, o nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys atmestas. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
28. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, kuriuo atmestas jo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nurodo, kad teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms, jog tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Apelianto teigimu, tarp jo ir vaiko buvę geri santykiai šiuo metu jau yra nutrūkę, nebepalaikomi ir ieškovas nebeketina ateityje palaikyti bet kokių santykių su ne savo vaiku, nėra jokios galimybės tokiems santykiams ateityje atsinaujinti ir būti palaikomiems.
29. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
30. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad tarp ieškovo ir vaiko yra emocinis ryšys, teismas nustatė įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas šią faktinę aplinkybę (ieškovo ir vaiko emocinį ryšį) teismas pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Bylos medžiaga patvirtina, kad nepilnametis vaikas, suprasdamas, kad ateityje tėvai kartu negyvens, išreiškė pageidavimą vieną mėnesį gyventi su tėvu, o kitą – su motina (2022 m. lapkričio 18 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). 2023 m. vasario 7 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad vaikas savo tėčiu įvardija ieškovą R. B., nurodo, kad su tėčiu kartu eina žvejoti; tiek tėtis, tiek mama jam nuperka dovanų, prieš savaitę tėtis jam nupirko kompiuterio ekraną; abu tėvai juo rūpinasi, padeda ruošti pamokas, laisvalaikiu su tėčiu žiūri televizorių. Nepilnametis D. B. 2023 m. balandžio 18 d. raštu nurodė, kad jis mano, jog R. B. vis tiek yra jo tėvas ir nori toliau su juo bendrauti. 2023 m. balandžio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, kad vaikas gyveno pas tėvą, kuris juo rūpinosi, nurodė „.. ir valgyti darau, ir į mokyklą nuvežu, ir pietums pavalgyti 3-4 eurus duodu“.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas, žinodamas, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas, pripažįsta ieškovą tėvu, nori ateityje su juo bendrauti, priskiria ieškovą prie sau svarbių, artimų žmonių, sprendžia, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiformavę artimi santykiai, emocinis ryšys. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad ir tėvų skyrybų proceso metu vaikas reiškė poreikį bendrauti su abiem tėvais, ieškovą apibrėžė savo tėvu, o biologinės tėvystės faktas jam nebuvo reikšmingas ir svarbus.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje vaiko interesams atstovavęs Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. vasario 7 d. savo išvadoje, be kita ko, pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai, jo prisirišimas prie ieškovo kaip tėvo, o nuginčijus tėvystę kiltų grėsmės, jog šalių nepilnametis sūnus patirs reikšmingų neigiamų psichologinių išgyvenimų.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja vaiko teisę žinoti biologinę kilmę ir galimybę nustatyti biologinį tėvą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje surinktus įrodymus galimybė ateityje nustatyti vaiko biologinį tėvą yra minimali.
34. Tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 45 punktas).
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko motinos nurodytų duomenų apie spėjamą vaiko biologinį tėvą (vardas ir profesija) pagrindu iš esmės nėra įmanoma imtis priemonių, siekiant nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, gyvenamąją vietą. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės teismui sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam tėvui nustatyti, prieštarautų vaiko interesams, teismas tokių priemonių neturi taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
36. Pažymėtina, kad tėvo emocinis ryšys su vaiku daugiausia formuojamas tėvui auginant vaiką ir rūpinantis juo, o ne dėl fakto apie biologinę tėvystę (su)žinojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo mažens augino vaiką ir rūpinosi juo, nepilnametis vaikas aiškiai išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu („R. B. vis tiek yra mano tėvas“). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į vaiko amžių (duomenys neskelbtini), tikimybė, kad net ir pavykus nustatyti biologinį tėvą, tarp jo ir vaiko atsiras emocinis ryšys, stipresnis už tą, kuris sieja ieškovą ir vaiką, yra labai nedidelė.
37. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų nepilnamečio vaiko interesų visuma sudaro iš esmės pakankamą pagrindą pirmenybę suteikti jiems, o ne ieškovo interesams. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės teisingai aiškinant ir taikant tėvystės nuginčijimą ir vaiko interesų apsaugą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypstant nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Apeliantė (atsakovė) D. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, motyvuodama, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
40. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 1 punktas).
41. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023, 45 punktas).
42. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, pagrįstai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
44. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį – teismo sprendimu ieškinys atmestas. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes negalima pripažinti, kad bylą visiškai laimėjo atsakovė, o ieškovas ją visiškai pralaimėjo. Teismui sprendimu nustačius, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas (atsakovė tos aplinkybės neužginčijo), buvo iš dalies atstatytas teisingumas apie vaiko kilmę. Ta aplinkybė, kad ieškovui esant santuokoje su atsakove, ji nuo kito vyro pagimdė vaiką, kurio tėvystė nuginčyta, neleidžia pripažinti, kad atsakovė šioje byloje pripažintina laimėjusia šalimi. Atsižvelgiant į tai ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismo sprendimas priimtas ne kurios nors vienos šalies, o vaiko naudai, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, o valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos po lygiai.
45. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 6,64 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos, tenkančios šalims, yra 3,32 Eur, t. y. mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“( redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1d.), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau iš dalies netinkamai paskirstė valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalių apeliacinius (kasacinius) skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme (kasaciniame teisme) patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-692-450/2023).
48. Taigi, atmetus abiejų šalių (ieškovo R. B. ir atsakovės D. B.) apeliacinius skundus, joms neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ruošiant ir teikiant apeliacinius skundus bei atsiliepimus į viena kitos apeliacinius skundus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinant antrą pastraipą dėl 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš atsakovės D. B.