Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei D. B. ir išvadą teikiančiai institucijai (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( (duomenys neskelbtini) rajone ) dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Pagal Lietuvos CK taisykles vaiko kilmė yra patvirtinama CK 3.138–3.140 str. nustatyta tvarka ( CK 3.137 str. 1 d. ) ir ja yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos ( 2 d. ). Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka ( CK 3.138 str. ). Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis ( CK 3.140 str. 1 d. ). Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas ( CK 3.150 str. 1 d. ). Byloje nėra ( ir vargu ar galėtų būti ) ginčo, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini), šalims esant santuokoje, sutuoktiniai nurodyti tėvais jo gimimo įraše ir jiems tai buvo žinoma nuo vaiko gimimo.

Dėl ieškinio senaties

Pagal Lietuvos CK taisykles reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs ( CK 1.126 str. 1 d. ), o ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja ( 2 d. ). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( CK 1.127 str. 1 d. ). Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada ... paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės ( CK 3.152 str. 1 d. ).

Pagal civilinio proceso įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles įrodyti, kad ieškovui reikšmingos aplinkybės paaiškėjo ne jo nurodomu metu, privalo būtent atsakovė ( o ne atvirkščiai ). Tokių įrodymų ( bet kokių rašytinių ar kitaip patikimai užfiksuotų, aiškiai nesuinteresuotų proceso baigtimi asmenų parodymų ir pan. ), išskyrus aukščiau aptartų asmenų parodymus, atsakovė nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ). Dėl atsakovės pozicijos teismas visų pirma konstatuoja, kad ji viso proceso ( čia vertinami ir bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys ) metu yra iš esmės prieštaringa. Ginčo šioje byloje ypatumas yra tas, kad ginčijama tėvystė vaiko, kuris gimė ne tik susituokusiems asmenims, bet ir pragyvenusiems santuokoje daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų ir turintiems kitą, vyresnį vaiką ( E., gim. (duomenys neskelbtini) m. ), dėl kurio tėvystės ginčo nėra. Tokioje situacijoje tiek pagal įstatymų reikalavimus ( CK 3.3 str. 1d., 3.5 str. 2 d., 3.140 str. 1 d. ir kt. ), tiek pagal visuotinai pripažįstamas bendražmogiškas elgesio taisykles tėvu nurodomam asmeniui nėra jokio pagrindo be labai svarių argumentų nei abejoti tėvyste, nei moksliniams tyrimams daryti. Priešingai, tokių tyrimų darymas neabejotinai parodytų nepasitikėjimą vaiko motina - vyro sutuoktine - su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis sutuoktinių santykiams ir šeimos gyvenimui. Kadangi mokslinių tyrimų darymui būtini itin svarūs argumentai, svarbiausia aplinkybe šiame ginče teismas laiko tai, kad atsakovė nei viename procesiniame veiksme ( paaiškinimuose teismo posėdžiuose, procesiniuose dokumentuose ) nenurodė ( ir nėra jokių kitokių to įrodymų ) ieškovui sakiusi, kad ji D. pradėjimo laikotarpiu turėjo lytinių santykių su kitu vyru, dėl ko šis gali būti ar yra vaiko tėvas. Priešingai – ji byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-11-07 ieškinyje nurodė, jog dėl savo problemų ieškovas tapo liguistai pavydus, negalėjo jo įtikinti, kad jo fantazijos ( dėl jos meilužių ) su ja neturi nieko bendro; 2023-01-02 atsiliepime – jog nesąmonių, kad D. ne ieškovo vaikas, niekam nėra aiškinusi; 2023-02-01 atsiliepime šioje byloje - analogiškai; taip pat kad D. būnant mažam A. K. skleidė tokius pletkus ir t. t., t. y. ji ne tik neišviešino, jog vaiko tėvu yra ar bent gali būti kitas asmuo, bet visą laiką tai neigė ( slėpė ). Todėl konstatuojama, kad ieškovui po vaiko gimimo nebuvo jokio pagrindo tėvystės tyrimui ( pagal atsakovę – jei vaikas pasirodė į jį nepanašus, jei buvo kalbų apie jos meilužius, tačiau jai to nepripažįstant ir pan. ). Atsakovės versija apie ieškovo sužinojimo ( jog jis galimai nėra vaiko tėvas ) momentą vertinama kritiškai ir pripažįstama nustatytu, kad pagrindas abejoti tėvyste jam atsirado po liudytojos Z. S. pateiktos informacijos, t. y. galimai 2022-01-13. Toks reikalavimas pirmą kartą pareikštas 2022-11-30 ( teismui pateikus tos pačios dienos atsiliepimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ), teismui 2023-01-06 nutartimi atsisakius priimti 2022-12-08 priešieškinį ( CK 1.130 str. 1 d. ) šioje byloje pareikštas 2023-01-13, todėl konstatuojama, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir tai nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti ( CK 1.131 str. 1 d. ).

Dėl biologinės tėvystės

Byloje pateiktos teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ( jog R. B. nėra biologinis D. B. tėvas ) turinio atsakovė neužginčijo. Visus jos ir atstovės argumentus ( jog tyrimą atliko ne tos srities specialistas, jai nedavus sutikimo ir pan. ) teismas vertina kaip procedūrinius, savaime nesudarančius pagrindo nesivadovauti tokio tyrimo išvada kaip įrodymu, nors ir su tam tikrais trūkumais. Be to, atsakovė ( kaip minėta – tik po šios išvados pateikimo ) pripažino ( CPK 187 str. 1 d. ), kad vaiko D. pradėjimo laikotarpiu turėjo lytinių santykių su kitu asmeniu, kuris gali būti vaiko tėvu; taip ji nurodė ir pokalbių metu su Z. S. ( pažymėtina – tuo metu jos vertinama kaip drauge, kuri skiriantis palaiko jos pusę, kas užfiksuota minėtame policijos 2022-06-16 nutarime ). Teismo nuomone, tokioje situacijoje ( esant akivaizdžių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo tėvyste ) vienintelis būdas kiek įmanoma patikimiau tai patikrinti būtų ekspertizės atlikimas, ko atsakovė atsisakė. Dėl atsakovės ir jos atstovės motyvų ( jog atsakovė ne pripažino, kad vaiko tėvas kitas asmuo, o sakė to nežinanti; jog ieškovas formalaus reikalavimo atlikti TE nepareiškė, o tik sutiko ir pan. ) teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo pasirinktų formuluočių ar jų vertinimo akivaizdu, jog būtent atsakovė atsisako atlikti TE ( ką ji vienareikšmiškai patvirtino teismo posėdyje 2023-08-03 ) ir neginčija ( t. y. neteigia priešingai ), jog vaiko tėvas yra ne ieškovas. Atskirai dėl argumento, jog atsakovės atsisakymas grindžiamas nenoru traumuoti vaiką, teismas vertina, kad tokioje situacijoje ( kai vienas tyrimas jau atliktas, jo neigiami rezultatai vaikui žinomi ir jis „mano, jog R. B. vis tiek yra tėvas“ - 2023-04-18 pateiktame rašte ) atsakovė, tik prisidengdama vaiko interesais, akivaizdžiai siekia sutrukdyti nustatyti objektyvią ( ir yra pagrindo manyti – jai nepalankią ) tiesą. Gi Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo tikrąją kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas ( 2013-11-22 nutartis Nr. 3K-3-596/2013 ).

Šios kategorijos bylose ( skirtingai nei dėl tėvystės nustatymo – CK 3.148 str. 2 d. ) asmens atsisakymas ekspertizės negali būti vertinamas kaip tėvystės nuginčijimo įrodymas ( ko prašo ieškovo atstovas ), o priverstinis ekspertizės atlikimas negalimas. Tačiau įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus teismas juos ( visų pirma – specialisto išvadą, atsakovės fakto pripažinimą ir atsisakymą atlikti mokslinius tyrimus, papildomai – jos pokalbių su Z. S. turinį, liudytojų parodymus ir kt. ) teismas pripažįsta pakankamai patikimai ( kiek tai įmanoma tokioje situacijoje ) įrodytu, kad ieškovas R. B. nėra ( negali būti ) D. B. biologinis tėvas ( CK 3.150 str. 1 d. ).

Dėl socialinės tėvystės

Sprendžiant šį klausimą Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvencijos 7 str. įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. įtvirtina kiekvieno asmens, taip pat ir vaiko, teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas ( 1 d. ), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ( 2 d. ). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 str.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ( CK 3.3 str. 1 d. ). Jis reiškia, kad sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ( CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo ( CK 3.146 str. 2 d. ). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo ( motinos ) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas, o tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas nėra vien tik biologinės tikrovės konstatavimas, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko ( 2021-04-14 nutartis Nr. e3K-3-84-378/2021 ).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę ( 2007-01-31 nutartis Nr. 3K-3-9/2007 ).

Valstybė, pasirinkdama vaiko kilmės iš motinos ir tėvo nustatymo būdus ir sąlygas, įtvirtina tam tikras jos ginamas vertybes. Lietuvos teisinėje sistemoje nustatyta biologinė motinystė ( CK 3.139 str. ), tačiau tėvystė yra preziumuojama tėvui ir motinai esant santuokoje ( CK 3.140 str. 1–3 d., 3.143 str. 3 d., 3.150 str. 1 d. , taip ginant ne tiek biologinę tikrovę ( biologinę tėvystę ), kiek šeimos santykių, kuriamų santuokos pagrindu, stabilumą. Todėl biologinės tiesos kriterijus ( vaiko ir tėvo kraujo ryšys ) tėvystei pripažinti nėra tiesiogiai įtvirtintas kaip būtina to sąlyga.

Idealiu atveju tėvystė turėtų apimti visus ją sudarančius komponentus, t. y. ketinimą tapti tėvu ( tyčinė tėvystė ), genetinį ryšį ( biologinė tėvystė ), emocinį kontaktą ( psichologinė tėvystė ) ir socialinius santykius ( funkcinė, socialinė tėvystė, pasireiškianti tėvo pareigų atlikimu ). Tačiau ne visada tėvystės pagrindą sudaro visi šie komponentai. Teisinė tėvystė, t. y. kai vaiko gimimo įraše atitinkamas asmuo įrašomas kaip vaiko tėvas, paprastai visada atsiranda esant ketinimui ir (ar) genetiniam ryšiui, pavyzdžiui, vien ketinimo gali pakakti, jei tai santuokinės tėvystės prezumpcija.

Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos ( CK 3.137 str. 2 d. ). Būtent dėl šių tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų turinio yra svarbus vaiko kilmės nustatymas ir atitinkamai tėvystės nuginčijimo sąlygos, nes vaikas, kaip savarankiška asmenybė, subręsti gali tik suaugusiųjų tinkamai prižiūrimas, mylimas ir vedamas. Pirmieji juo pasirūpinti turintys suaugę asmenys yra vaiko tėvai, kurių netekimas, pavyzdžiui, nuginčijus tėvystę, gali sudaryti kliūtis tolesniam vaiko vystymuisi.

Siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę, vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius ( vaiko interesų pirmumas vyravo, t. y. neleista nuginčyti tėvystės situacijose, kai ... vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. ) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu. Todėl darytina išvada, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą turi būti nustatyta tinkama vaiko teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra.

EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus. Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus :

susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste;

vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu, nes egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams ( teisiniam tėvui ir vaikui ) to nenorint;

galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ( šis kriterijus teismų praktikoje itin reikšmingas );

teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. ( 2020-09-29 nutartis Nr. e3K-3-387-916/2020 ).

Nors ieškinio argumentai dėl socialinės tėvystės prioriteto prieš biologinę neigiamų pasekmių ( 25-29 p. ) ir laikytini reikšmingais, taip pat gali kilti abejonių dėl interesų ( net ir pačių socialiai teisingiausių, šiuo atveju – nepilnamečio vaiko ) iškėlimo aukščiau objektyvios tiesos ( kraujo ryšio ), tiek pačiame ieškinyje nurodyta EŽŽT ( 22 p. ), tiek aukščiau aptarta LAT praktika, kuri teismui yra privaloma ( CPK 4 str. ), vienareikšmiškai nurodo, kad biologinės tėvystės nustatymui pirmenybė teikiama, siekiant nustatyti tikrąjį biologinį tėvą, gi kitais atvejais pirmenybė teikiama socialinei ( teisinei ) tėvystei, įvertinus aukščiau nurodytus kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad vaikas D. gimė (duomenys neskelbtini) m., susituokusiems tėvams kartu pragyvenus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų ( ir nesant duomenų apie jų per šį laikotarpį gyvenimą skyrium ar bandymus nutraukti santuoką ), turint dar vieną vyresnį vaiką ( vaiko seserį ), nuo (duomenys neskelbtini) m. bent iki 2022 m. 01 mėn. ( t. y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų ) gyveno su abiem tėvais ir nei vaikas, nei tėvas ( jo paaiškinimas ) apie galimą kito asmens tėvystę nežinojo, o jų santykiai buvo įprastiniai normalioms šeimoms. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad jų santykiai per visą šį itin ilgą laikotarpį buvo kaip tėvo ir sūnaus, t. y. yra susiformavęs stiprus emocinis ir socialinis ryšys. Tai patvirtina visi byloje pateikti įrodymai. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-11-22 VTAS išvadoje nurodoma, kad D. B. paaiškino gyvenanti ( tuo metu ) su sutuoktiniu, kuris su vaiku bendrauja, o ji netrukdo. 2022-11-18 vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog D. nurodė, kad gyvena su tėvu šio namuose; mama dar gyvena, bet ruošiasi išsikraustyti; su abiem tėvais sutaria gerai, su jais santykiai yra emociškai šilti; norėtų gyventi su abiem tėvais, kai tokios galimybės nebeliks – po 1 mėn. gyventi pas kiekvieną iš tėvų. Šioje byloje policijos pareigūno 2022-06-16 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas ieškovo paaiškinimas, jog su sūnumi gerai sutaria, daugiausiai rūpinasi jo buitimi ir lavinimu, o mama nieko. 2023-02-07 VTAS išvadoje nurodyta, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavęs emocinis, socialinis ryšys – vaikas jį laiko tėvu, kartu leidžia laisvalaikį, kreipiasi į jį pagalbos ruošdamas pamokas; nenurodė, kad norėtų nutraukti ryšius su tėvu; užtikrintai nurodė bendraujantis tiek su tėčiu, tiek su mama; nors tėvai skiriasi, jo gyvenime niekas nepasikeitė, abu tėvai juo rūpinasi kaip iki šiol. 2023-02-07 vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog D. paaiškino, kad su tėvais sutaria gerai; apie įvykius ir kt. pasakoja abiem tėvams; su tėčiu vyksta žvejoti, žiūri televizorių, tėtis prieš savaitę nupirko kompiuterio ekraną, parveža iš mokyklos; prireikus pagalbos ruošti namų darbus, padeda abu tėvai ir pan. 2023-04-18 pateiktame rašte be datos D. nurodė manantis, kad R. B. vis tiek yra jo tėvas ir nori toliau bendrauti su juo. 2023-04-05 VTAS vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad R. B. nurodė, jog vaikui ir valgyti daro, ir į mokyklą nuveža, ir pietums pavalgyti 3-4 eurus duoda ( 20 p. ); abu tėvai domisi vaiko ugdymu , tėtis klasės auklėtoją informavo, kad D. gyvena pas jį ( 23 p. ). 2023-04-18 teismo posėdyje ( t. y. jau po specialisto išvados gavimo ) ieškovas nurodė, jog vaikas nekaltas, sutinka su juo bendrauti, tik „kad nebūtų atsakomybės“ ( cituojama ) ir pan. Jokių įrodymų, kad per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo iki šalių skyrybų proceso pradžios ieškovas būtų kėlęs klausimą dėl vaiko tėvystės ( išskyrus atsakovės paaiškinimą, kuris įvertintas kritiškai ), kad tarp ieškovo ir vaiko būtų kilę rimtų konfliktų, užfiksuota vaiko nepriežiūros ar netinkamo elgesio su juo faktų, byloje nėra ir to niekas neginčija.

Kaip minėta, vaikui D. sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. iki pilnametystės liko mažiau nei (duomenys neskelbtini) metai ir tokiame amžiuje tėvo „pasikeitimas“ ( ko šioje byloje nėra pagrindo tikėtis - bus aptarta toliau ) ar netekimas neabejotinai jam sukeltų itin neigiamas pasekmes visomis prasmėmis ( tiek tarpusavio, tiek ryšių su motina bei seserimi, tiek materialinio išlaikymo ir kt. ).

Nors vaiko nuomonė teismo posėdyje formaliai nebuvo išklausyta ( CPK 380 str. ), visi surinkti įrodymai ( aptarti aukščiau ) vienareikšmiškai patvirtina ( ir to niekas neginčija – CPK 187 str. 1 d. ), kad vaikas nei karto ( net ir po specialisto išvados, apie kurią jam tapo žinoma, gavimo ) nėra išreiškęs noro nutraukti ryšius su ieškovu kaip tėvu; priešingai, tebelaiko jį tėvu, kaip aiškiai nurodyta minėtame vaiko rašte.

Dėl galimybių nustatyti vaiko biologinį tėvą teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Sutinkant su ieškovo atstovo argumentu, kad nuginčijus biologiniu tėvu nesančio asmens tėvystę, atsiranda pagrindas tikrajam biologiniam tėvui nustatinėti. Tačiau teismas sutinka su atsakovės ir VTAS atstovų nuomone, kad pagal šios bylos aplinkybes to tikėtis nėra pagrindo. Visų pirma, atsakovės pateikta informacija apie galimą vaiko tėvą ( „furistas“ P. ) yra arba visiškai tam nepakankama, arba sąmoningai neteisinga, siekiant nuslėpti tikrąjį tėvą. Dėl ieškovo atstovo argumentų ( jog atsakovė liudytojai nurodė, kad vaiko tėvas yra S. A., kurį matė su ja bendraujant ) pažymėtina, kad asmens pasakymai privačių pokalbių metu savaime negali būti laikomi patikimu įrodymu; juo labiau, kad ta pati liudytoja patvirtino, jog atsakovė turėjo artimų ryšių su daugeliu kitų asmenų ( plačiau neaptariama ). Be to, tiek pagal EŽTT, tiek pagal LAT praktiką priverstinis asmenų tėvystės tyrimų atlikimas, kurio atsakovė ir S. A. atsisakė, negalimas. Todėl konstatuojama, kad pagal byloje surinktus įrodymus galimybė ateityje nustatyti vaiko D. biologinį tėvą yra minimali ( jei atsakovė pakeistų poziciją ), o šiuo metu jos išvis nėra.

Dėl ieškovo atstovo argumento, kad ieškovas yra apsisprendęs ir šiuo metu jau nutraukęs ryšius su D. kaip vaiku, dėl ko šis ateityje realiai nei socialinio tėvo, nei giminaičių iš jo pusės nebeturės, teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Kaip minėta, iki ginčo dėl tėvystės pradžios apie (duomenys neskelbtini) metų ne tik ieškovo ir vaiko santykiai buvo kaip tėvo ir sūnaus, bet ir su kitais asmenimis ( atsakovė, seserimi E. ) – kaip šeimos narių. Net ieškovui galimai 2022 m. 01 mėn. sužinojus, jog jis nėra vaiko tėvas, D. liko ( pažymėtina – ir motinai atsakovei išsikrausčius ) pas jį gyventi iki 2023 m. 03 mėn. pabaigos ir pas atsakovę išsikraustė ne dėl specialisto išvados, o kai A. K. inicijavo VTAS tyrimą dėl atsakovės galimos vaiko nepriežiūros ( 2023-04-05 vaiko situacijos vertinimo anketos duomenys ). Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovės nuomone, kad ieškovo santykiai su vaiku iki šiol visą laiką buvo kaip tėvo ( pabrėžtina – tinkamai vykdančio visas tėvo pareigas ) ir vaiko, o jų nutraukimas deklaruojamas tik nuo 2023 m. 07 mėn. ( ir esant dėl to neaiškumų, pvz., dėl bendravimo per tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini) d. ). Dėl kito ieškovo atstovo argumento ( jog svarbiausia yra ne santykiai praeityje, o ateityje ir jų nebebus ) teismas visų pirma pažymi, kad ateities įvykius galima tik prognozuoti, remiantis šiuo metu turima informacija, o kokie jie bus iš tiesų, nustatyti dažniausiai neįmanoma. Gi pagal šiuo metu turimą informaciją ( ieškovo ir vaiko santykiai bent (duomenys neskelbtini) metų buvo kaip tėvo ir sūnaus, net ir paaiškėjus duomenims apie biologinės tėvystės nebuvimą; reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo pareikštas tik po ieškovės inicijuoto santuokos nutraukimo ir galimai susijęs su siekiu išvengti turtinės prievolės – išlaikymo teikimo, ieškovo įvardinto „atsakomybės buvimu“; santykių nutraukimas faktiškai tik deklaruojamas itin trumpą laikotarpį ) nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo ir vaiko santykiai būtų nutrūkę šiuo metu ar to galima pagrįstai tikėtis ateityje. Taip pat neatmestina, kad toks deklaravimas gali būti sąlygotas siekio patenkinti reikalavimą šioje byloje. Gi toks teismo sprendimas ( tėvystės nuginčijimas, grindžiamas ieškovo deklaravimu apie santykių su vaiku nutraukimą ateityje ) neabejotinai prisidėtų prie šių santykių bent pablogėjimo ir tikrai neatitiktų vaiko interesų.

Dėl aptartų argumentų teismas pilnai sutinka su VTAS 2023-02-07 išvadoje ( analogiškai ir atstovo teismo posėdyje ) nurodytais argumentais, kad ieškovo siekis nuginčyti vaiko D. tėvystę neatitinka vaiko interesų, nes už biologinę tėvystę svarbesnis yra tapęs vaiko prisirišimas prie ieškovo kaip tėvo. Todėl pagal visus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes ( CPK 185 str. ) bei aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodytus klausimo sprendimui reikšmingus kriterijus ieškinys netenkintinas ( CK 3.150 str. ). Kartu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju teismui tenka rinktis ne tarp geriausiai vaiko interesus atitinkančių, o tarp mažiausiai juos pažeidžiančių sprendimų, nes tokioje situacijoje ( kai paaiškėja, kad asmuo nėra biologinis tėvas, o šio nustatyti nėra galimybių ir vargu ar būtų tikslinga, kaip vaikui iki pilnametystės liko mažiau nei (duomenys neskelbtini) metai ) gerų sprendimų tiesiog negali būti.

Pagal Lietuvos CPK 93 str. taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( 1 d. ). Tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ( 4 d. ). Ieškinys netenkinamas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui negali būti atlyginamos. Taip pat byloje nustatyta, kad būtent atsakovė, gyvendama santuokoje su ieškovu, turėjo santykių su kitu asmeniu, nuo kurio susilaukė vaiko D., tai nuslėpė nuo sutuoktinio ( taip užkirsdama jam kelią sąmoningai apsispręsti dėl tėvystės ne/prisiėmimo ), tačiau paviešino pašaliniams asmenims, ko pasėkoje tokia informacija tapo žinoma ne tik ieškovui, bet proceso eigoje – ir vaikui D., taip neabejotinai padarydama vargu ar atitaisomą žalą jo interesams. Papildomai įvertintina, kad ieškinys netenkinamas ne dėl reikalavimo objektyvaus nepagrįstumo, o siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ( kaip minėta – pasirenkamas mažiausiai šiuos interesus pažeidžiantis sprendimas ), t. y. ieškinio netenkinimas niekaip nesusijęs su atsakove ( jos pozicija ar veiksmais ), kurios elgesys ( tiek šeimoje, tiek procesinis ) lėmė šios bylos ( o kartu – ir bylinėjimosi išlaidų ) atsiradimą. Tokioje situacijoje teismas vertina, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ( CK 1.5 str. ) bei CPK 93 str. 4 d. bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir atsakovei, o 6,64 EUR procesinių dokumentų įteikimo atsakovei išlaidos valstybei priteisiamos iš pačios atsakovės ( Lietuvos CPK 96 str. 5 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo R. B. ieškinio atsakovei D. B. ir išvadą teikiančiai institucijai (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( (duomenys neskelbtini) rajone ) dėl tėvystės nuginčijimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei šešis eurus 64 ct. ( 6,64 EUR ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.