Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2815-864/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-25
Bylos Nr.: e2A-2815-864/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17540-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“
Advokatai: Dainius Antanaitis

Kategorijos

3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2815-864/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17540-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo ir 2025 m. birželio 2 d. papildomo sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1547-1014/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilties pašvaistė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė) 3 291,76 Eur nuostolius, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškinyje nurodė:

1.1. Ieškovei ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas). Beveik visas Žemės sklypo plotas be ieškovės, kaip Žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimo buvo užstatytas terasa. Ieškovė padarė pagrįstą išvadą, jog terasa per beveik visą Žemės sklypo plotą yra pastatyta ir eksploatuojama savavališkai, t. y. neturint visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Žemės sklypas, ant kurio yra ir ieškovei priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas) yra uždarame kieme, į kurį galima patekti tik per bromą ir joje esančius vartus. Tačiau, bromo vartai yra periodiškai savavališkai uždaromi, dėl ko ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį Žemės sklypą, o tuo pačiu ir į Pastatą, kai vartai būna uždaromi. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog yra savavališkai apribojama jos teisė valdyti ir naudotis savo nuosavybe savo nuožiūra.

1.2. Ieškovė pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl galimo savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK). Pradėtame tyrime ieškovė buvo pripažinta nukentėjusia. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius (toliau – ir Policija), pateikė raštą dėl gauto 2024 m. balandžio 6 d. pareiškimo Nr. 10-G-23296 (toliau – Raštas), kuriuo nieko nenutarė, o paprašyta pateikti tinkamą, t. y. pagal ANK tvarką priimti nutarimą, UAB „Vilties pašvaistė“ atstovui 2023 m. rugpjūčio 16 d. el. paštu Policija pateikė 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau - Nutarimas), kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės pateiktą pareiškimą. Policija administracinio nusižengimo teisenos metu nustatė, kad terasa priklauso UAB „Eilona“; UAB „Eilona“ įgaliotas asmuo A. A. paaiškino, kad terasa įrengta teisėtai, nes aplinkinių butų savininkai sutiko, kad ji būtų įrengta, o dėl terasos įrengimo prieštaravo tik vienas asmuo, kuriam priklauso negyvenamas pastatas be elektros ir vandens; A. A. pateikė 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo, įvykusio 2021 m. balandžio 22 d. protokolą.

Atsiliepimas

1.3. Ieškovė apskundė Nutarimą. Jos skundo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta administracinio nusižengimo byla Nr. II-162 1096/2024, kurioje UAB „Eilona“ teikė atsiliepimą į Skundą. Reaguojant į tai, ieškovės atstovai, siekdami paneigti atsiliepimo argumentus ir taip išsamiai atskleisti tikrąsias aplinkybes, buvo priversti pateikti 2023 m. spalio 11 d. rašytinius paaiškinimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi (toliau – Nutartis) panaikino Nutarimą kaip neteisėtą, motyvuojant tuo, jog atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, Policija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visapusiškai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Taip pat, teismas nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Policijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti. Policija, priimdama Nutarimą, elgėsi aplaidžiai, paviršutiniškai, neatliko savo pareigos tyrimą vykdyti išsamiai.

1.4. Pastarąsias išvadas patvirtina tai, jog po Nutarties priėmimo administracinio nusižengimo teiseną grąžinus Policijai, ji jau po tinkamai atlikto tyrimo priėmė 2024 m. gegužės 10 d. administracinių nusižengimų protokolą, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškime nurodytoje situacijoje yra padarytas ANK 518 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Ieškovė mano, kad dėl Policijos neteisėtų veiksmų (dėl neteisėto Rašto priėmimo ir neteisėto Nutarimo panaikinimo) iš viso patyrė 3 291,76 Eur išlaidų, kurias valstybė turi atlyginti.

2. Taigi ieškovė žalą kildina konkrečiai iš policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovės įsitikinimu, policijos pareigūnai iš pradžių administracinio nusižengimo teiseną nutraukė netinkamos formos dokumentu – rašto, o ne nutarimo forma, kaip kad reikalauja ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis. Vėliau, policijos pareigūnams priėmus Nutarimą, ieškovė jį apskundė, o teismas Nutartimi Nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pripažino neteisėtu dėl visapusiškai ir išsamiai neatlikto tyrimo. Taigi, ieškovės teigimu, būtent šios aplinkybės rodo neteisėtus atsakovės veiksmus, dėl kurių kilo žala ieškovei.

Šalies argumentai

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o jei teismas pripažintų, kad atsakovei kyla civilinė atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsniu dėl žalos dydžio nustatymo bei proporcingumo principu, prašė teismo ženkliai sumažinti priteistiną sumą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir ieškovės veiksmus. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir proceso eigą, kas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui. Nurodė, jog nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Nutarimą dėl tyrimo neišsamumo, tai savaime nereiškia, kad policijos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Vertinant Policijos pareigūno veiksmus, svarbu pažymėti, kad pareigūnas veikė vadovaudamasis ANK 563 straipsniu, siekdamas greitai ir objektyviai ištirti galimą pažeidimą. Jau 2023 m. liepos 14 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Pirminio tyrimo metu pareigūnas rėmėsi 2023 m. rugpjūčio 4 d. A. A., apklausos metu pateikta informacija, įskaitant 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolą. Todėl atsakovės nuomone, pareigūno veiksmai atitiko teisėtumo ir proporcingumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnyje. Pažymėjo, nustatyti trūkumai buvo pašalinti: vietoje Rašto, gavus ieškovės prašymą, ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. jos atstovui el. paštu buvo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimas. Atsakovės vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl patirtų teisinių išlaidų atlyginimo. Teigė, jog svarbu įvertinti ir pačios ieškovo veiksmus, kurie prisidėjo prie išlaidų padidinimo.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė pašalinti atsakovės Lietuvos Respublikos atstovę Teisingumo ministeriją iš civilinės bylos Nr. e2-26158-1014/2024 kaip netinkamą atstovę. Nurodė, kad valstybei atstovauja tos valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų (veiksmų) atsirado žala, o Teisingumo ministerija tokiais atvejais tik vykdo atitinkamus įsiteisėjusius sprendimus, kurių pagrindu turi būti išmokama žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovei UAB „Vilties pašvaistė“ 3 291,76 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 291,76 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes:

6.1. Iš 2023 m. balandžio 6 d. ieškovės UAB „Vilties pašvaistė“ įgalioto atstovo prašymo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl galimo savavaldžiavimo nustatyta, kad ši bendrovė prašė pradėti tyrimą dėl bromo, per kurį patenkama į sklypą, vartų užrakinimo ir terasos ant žemės sklypo pastatymo be jos sutikimo, nustačius savavaldžiavimo ar kitos veikos požymius, patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis. Nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir pastato dalis priklauso UAB „Vilties pašvaistė“, bendrovė gali patekti į savo žemės sklypą per bromą ir tik po to gali patekti prie pastato. Tačiau bromo vartai yra uždaryti, dėl to bendrovė neturi galimybės patekti į jai ir kitiems bendraturčiams priklausantį žemės sklypą, o tuo pačiu ir į pastatą. Be to, beveik per visą žemės sklypo plotą yra pastatyta terasa, nors bendrovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, niekada nėra davusi sutikimo ją įrengti. Nurodė, kad kažkoks asmuo, savavališkai įgyvendindamas tikras ar tariamas teises, pažeidžia bendrovės nuosavybės teises, ir šie veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius (administracinės b. l. 41–43).

6.2. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Policija) 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu pagal UAB „Vilties pašvaistė“, pripažintos nukentėjusiąja, įgaliotojo atstovo advokato D. Antanaičio prašymą prieš UAB „Eilona“ pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

6.3. UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotas atstovas advokatas D. Antanaitis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą asmeniui, kuris yra atsakingas už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą, o netenkinus šio prašymo, grąžinti bylą Policijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atsiliepimas

6.4. Policija pateikė atsiliepimą į UAB „Vilties pašvaistė“ įgalioto atstovo skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. UAB „Eilona“ įgaliotas atstovas advokatas S. Janušaitis pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas UAB „Vilties pašvaistė“ skundą atmesti. UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotas atstovas advokatas D. Antanaitis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teismų sprendimais yra pripažinta, kad tiek UAB „Vilties pašvaistė“ pastatas, tiek jo statyba, tiek jo užstatymo plotas yra teisėti ir pagrįsti. Pro vartus gali pateikti tik asmenys, kurie turi atitinkamas elektronines priemones. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai 2023 m. rugsėjo 7 d. 10 val. buvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pateikti į žemės sklypą negalėjo. UAB „Eilona“ atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (administracinės b. l. 101–103). Policijos atstovas ir UAB „Eilona“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta minėtiems atstovams nedalyvaujant, UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus.

Žemesnės instancijos teismas

6.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimas panaikintas ir byla grąžinta Policijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal UAB „Vilties pašvaistė“ atstovo skundą, konstatavo, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Kartu teismas Nutartimi netenkino UAB „Vilties pašvaistė“ atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nukentėjusio asmens dėl jam suteiktos advokato teisinės pagalbos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas tik tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tačiau šiuo atveju advokatas D. Antanaitis nėra įgaliotu atstovu asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta.

Šalies argumentai

6.6. Apeliaciniu skundu nukentėjusio juridinio asmens UAB „Vilties pašvaistė“ atstovas advokatas D. Antanaitis prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį dalyje, kuria nepriteistos UAB „Vilties pašvaistė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą, ir priteisti nukentėjusio juridinio asmens naudai pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Policijos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotojo atstovo advokato D. Antanaičio apeliacinio skundo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimo klausimas gali būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Tokia išvada padaryta įvertinus BPK 106 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintą nuostatą, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik pripažinus kaltinamąjį (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį) kaltu, t. y. priėmus galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintas tik, procesine prasme, tarpinis Policijos nutarimas ir byla grąžinta toliau tirti, tačiau nėra išspręstas jokio asmens kaltės klausimas, procesas nėra užbaigtas galutiniu procesiniu sprendimu pripažįstant kokį nors asmenį kaltu ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.

Žemesnės instancijos teismas

6.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, susipažinęs su UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotojo atstovo advokato Dainiaus Antanaičio prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakė priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Pareiškėjas UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotasis atstovas advokatas D. Antanaitis prašė panaikinti apygardos teismo nutartį, o apylinkės teismo nutarties dalį dėl advokato atstovavimo išlaidų pakeisti: priteisti iš Policijos UAB „Vilties pašvaistė“ naudai advokato atstovavimo išlaidų). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi (kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi palikta galioti) byla grąžinta Policijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, kad klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dar nėra išspręstas ir byla neužbaigta. Kadangi pareiškėjas prašo ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri nėra užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, priimti paduotą prašymą nėra pagrindo.

6.8. Bylą grąžinus Policijai ir atlikus išsamų tyrimą, 2024 m. gegužės 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. A. (UAB „Eilona“ vadovė) pripažino pažeidimą, administracinį nurodymą įvykdė ir 30 Eur baudą sumokėjo.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš valstybės 3 291,76 Eur nuostolius, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kildina iš Policijos veiksmų (neveikimo), tinkamo tyrimo neatlikimo, dėl ko nepagrįstai buvo surašytas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėje byloje, o ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir patyrė 3 291,76 Eur išlaidas.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovė įrodė Policiją atlikus neteisėtus veiksmus – Policija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, surašė informacinio pobūdžio raštą (vietoje nutarimo), tik gavusi ieškovės skundą, priėmė Nutarimą, kuris, savo ruožtu, buvo neišsamus, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. visapusiškai ir objektyviai netirtos aplinkybės, nebuvo išsiaiškintos visos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių priežasčių, nesurinkus ir neištyrus visų įrodymų, priėmus neišsamų Nutarimą ir iki ieškovės pateikto skundo išnagrinėjimo teisme nenustačius administracinį nusižengimą padariusį asmenį, buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, ANK nuostatos, numatančios greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (policijos pareigūnų) neveikimas, tiriant įvykio aplinkybes ir veiksmai, priimant Nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

9. Teismas pripažino, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl neteisėtų Policijos veiksmų ir neveikimo (neteisėto rašto priėmimo ir Nutarimo, tinkamai neatlikus savo pareigų, neatlikus išsamaus tyrimo, priėmimo) iš viso patyrė 3 291,76 Eur išlaidų: 1 839,76 Eur teisines išlaidas už susipažinimą su Policijos neteisėtu Raštu dėl administracinės teisenos nevykdymo, šio Rašto analizę, vertinimą, kliento konsultaciją telefonu dėl tolimesnių veiksmų, prašymo išduoti Nutarimą surašymą bei prašymo pateikti administracinės bylos medžiagą parengimą ir pateikimą policijai (9,5 val.); 387,20 Eur teisines išlaidas už susipažinimą su UAB ,,Eilona“ pateiktas paaiškinimais į administracinio nusižengimo bylą ir Bendrijos paaiškinimų parengimą teismui; 1064,80 Eur teisines išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimą teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-980-1155/2023.

10. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl esą perteklinių veiksmų, atstovaujant ieškovės interesus, teisinės pagalbos nepagrįstą intensyvumą, nes ieškovė esą turėjo galimybę dėl sprendimų peržiūrėjimo kreiptis į Policijos vadovybę. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai gynė savo teises teisės aktuose numatytais, o ne kitais būdais. Ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos, atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra protingo dydžio, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šios išlaidos neatitiktų pagrįstumo ir būtinumo kriterijų, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju bylą grąžinus Policijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir atlikus išsamų tyrimą, 2024 m. gegužės 10 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje pateikti rašytiniai paaiškinimais nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad 2024 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokolo administracinis nurodymas buvo įvykdytas, t. y. UAB „Eilona“ vadovė A. A. pripažino pažeidimą, administracinį nurodymą įvykdė ir 30 Eur baudą sumokėjo. Konkrečiu atveju tokiu būdu galop pasibaigus administracinio nusižengimo teisenai, klausimas dėl ieškovės iki 2024 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo patirtų išlaidų advokato pagalbai nebuvo išspręstas.

12. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Policija aplaidžiai atliko savo pareigas, nepagrįstai priėmė Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėje byloje. Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, turėjo teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą ir savo teisei realizuoti pasitelkė advokatą, kuris, atlikęs situacijos teisinę analizę, teikė prašymus, skundus, rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje, dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, ieškovės atstovo parengtas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi buvo patenkintas ir Policijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala, atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatytas priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir jos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl ieškinį tenkina. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas tenkino ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 291,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio l dalis).

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nusprendė sumažinti ieškovės prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisė ieškovei UAB „Vilties pašvaistė“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2 252 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau - Rekomendacijos) 8.2 ir 8.20 papunkčiuose įtvirtintų maksimalių dydžių. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad teismas nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (2.1-2.10 papunkčiai). Teismas atsižvelgė į tai, kad administracinio nusižengimo byloje ieškovei atstovavo tas pats advokatas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Procesiniuose dokumentuose buvo pasisakyta dėl tos pačios kilusios faktinės situacijos ir jos vertinimo. Ieškovei nagrinėjamos bylos aplinkybės nebuvo naujos, byloje teikiami dokumentai nereikalavo išskirtinių teisinių paslaugų. Todėl ieškovės visų turėtų atstovavimo išlaidų priteisimas iš atsakovės nebūtų proporcingas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš darbų ataskaitos dėl 980,10 Eur su PVM teisinių paslaugų išlaidų matyti, kad ieškovės atstovas paskaičiavo pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimui teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1547-1014/2025, viso 4 val. 30 min. Tačiau bylą nagrinėti teisme buvo pasiruošta paruošiamųjų dokumentų būdu, posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, todėl atstovas nepatyrė išlaidų vykstant į teismo patalpas. Bendra teismo posėdžių trukmė buvo 1 val. 50 min. 2025 m. kovo 21 d teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl papildomos medžiagos išreikalavimo ir posėdyje buvo paskelbta pertraukta. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus bei į ieškovės atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, priteisė Ieškovei iš atsakovės 2252 Eur civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Policija arba Apeliantas) apeliaciniu skundu (DOK-92483) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir 2025 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1547-1014-2025 panaikinti. Netenkinus šio Apelianto prašymo, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti ieškovei priteistą žalos dydį bei sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Apeliantas teigia, jog:

14.1. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Policija 2024 m. gegužės 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą (su administraciniu nurodymu) Nr. 14-ANR_P-1605-2024. Administracinis nurodymas įvykdytas – bauda sumokėta 2024 m. birželio 5 d. UAB „Vilties pašvaistė“ savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kelia iš jos patirtų išlaidų advokato pagalbai administracinio nusižengimo byloje apmokėti, grįsdama tai CK 6.271 straipsniu, įtvirtinančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Ieškovė iš esmės siekia, kad jai būtų priteistas administracinio nusižengimo tyrimo metu patirtų išlaidų atlyginimas, kuris šiuo atveju laikytinas turtine žala. Pagal bendrąją taisyklę bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos administracinio nusižengimo teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo turi būti nagrinėjamos administraciniame teisme (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2019; 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020; 2020 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2020; 2021 m. sausio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2021 ; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2023 ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad ANK 666 straipsnio nuostatos, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, šiuo atveju netaikytinos, kadangi nurodyta teisės norma visų pirma reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo būtent teisme išlaidų atlyginimą, antra taikoma kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tuo tarpu ieškovė nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, o ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (taip pat žr. specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2022; 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2024). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Apeliantas mano, kad byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

14.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos (3291,76 Eur), atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra protingo dydžio. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašoma priteisti turtinė žala iš esmės yra administracinio nusižengimo tyrimo metu patirtos teisinio atstovavimo išlaidos, todėl siekiant tinkamai apskaičiuoti ir nustatyti pagrįstą priteistiną žalos dydį turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

14.3. Pažymi, jog klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo išspręstas ne dėl Policijos kaltės ir/ar neveikimo, o dėl teisinio kazuso. Apeliantas mano, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės ieškinį tenkinant pilna apimtimi neužtikrinami ir tinkamai neįgyvendinami protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, apelianto vertinimu, teismas netaikė protingumo kriterijaus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, atsižvelgiant į ginčo vertę. Nors ieškovė formaliai teisėtai naudojosi savo procesinėmis teisėmis į kvalifikuotą teisinę pagalbą ir savo teisei realizuoti pasitelkė advokatą, tačiau vertinant per protingumo prizmę jos patirtos išlaidos neproporcingos bylos dalykui.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepimu apeliantės skundą dėl sprendimo ir papildomo sprendimo (DOK-103936) prašo juos atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. sprendimą. Nesutikimą grindžia argumentais:

15.1. Argumentais dėl bylos rūšinio teismingumo ir dėl teisinių išlaidų, kurios byloje priteistos kaip žala, dydžio vertinto pagal Rekomendacijų kriterijus, apeliantas kelia naujas aplinkybes ir/ar naujus argumentus, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl ko, apeliacinės instancijos teismas jų vertinti ir nagrinėti negali, kadangi tai reikštų bylos išnagrinėjimą visiškai naujais aspektais, o tai akivaizdžiai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, jog visose apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse niekaip negrindžiama ir nepagrįsta, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo nuoseklios teismų praktikos (2022 m. gegužės 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-24/2022; 2022 m. birželio 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-30/2022; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1036-889/2023; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1435-855/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-265-467/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021), kuri aiškiai ir nedviprasmiškai laikosi pozicijos, jog kai ieškovai CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais prašo priteisti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų administracinio nusižengimo teisenoje patirtas advokato išlaidas, tai tokiose žalos bylose dominuoja civilinis teisinis santykis ir tokis bylos sprendžiamos bendros kompetencijos teismuose.

15.2. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jų sąlygotos advokato teisinės pagalbos, bendrąja prasme yra nuostoliai – žala. Kadangi ieškovės, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos, kaip žala, o ne kaip bylinėjimosi išlaidos, turi būti vadovaujamasi būtent žalos atlyginimo kriterijais. Taigi ieškovei turi būti atlyginta tiek, kiek ji sumokėjo už teisinę pagalbą, o ne tiek, kiek numato atsakovės nurodyti bylinėjimosi išlaidų dydžių nustatymo standartai – Rekomendacijos. Šiame kontekste pažymi, kad Rekomendacijose yra kalbama tik apie advokato, kuris atstovauja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išlaidų dydžio nustatymo kriterijus ir maksimalų dydį. Tuo tarpu, ieškovė administracinio nusižengimo teisenoje buvo pareiškėja ir nukentėjusysis. Atitinkamai, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad vertinant ieškovės naudai priteistinos žalos dydį, turi būti vadovaujamasi Rekomendacijomis.

15.3. Net ir vertinat, kad ieškovės nuostoliai turėtų būti vertinimai pagal Rekomendacijas, atsakovės skaičiavimai yra klaidingi.

15.4. Pažymi, jog skundžiamame sprendime buvo konstatuotos visos civilinės atsakomybės – delikto sąlygos, kurios aiškiai patvirtino, kad už teisines išlaidas (žalą) atsakingas ne kas kitas, o atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų. Todėl, žala atsirado ne dėl teisinio kazuso, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

15.5. Pažymi, jog Apeliantas teigia, kad remiantis susiformavusia praktika administracinių nusižengimų teisenose priteistinas žalos dydis yra gerokai mažesnis, 200 – 600 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas, tokio pobūdžio bylose laikytinas pakankamu ir pagrįstu. Vis dėl to, apeliaciniame skunde neįvardintas joks šaltinis, kuriame nurodyta konkrečios teismo praktikos nutartys ir bylos, kuriose būtų nustatyta vidutiniška priteistinų teisinių išlaidų suma. Todėl šis teiginys laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

Šalies argumentai

15.6. Nors apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti papildomą sprendimą, tačiau nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų šį reikalavimą. Atitinkamai, šis reikalavimas turi būti atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

16. Ieškovė UAB „Vilties pašvaistė“ apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo (DOK-96508) prašo priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Vilties pašvaistė“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos; priteisti ieškovės UAB „Vilties pašvaistė“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia motyvais:

16.1. Nurodo, kad pagal Rekomendacijas maksimali ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 10 511,55 Eur. Tuo tarpu, ieškovės prašoma priteisti visa bylinėjimosi išlaidų suma sudaro tik 4 356 Eur, t. y. 41,44 proc. maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos. Bylos medžiagoje ir procesiniame teismo sprendime nėra duomenų apie ieškovės nesąžiningą elgesį procese, todėl nebuvo pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą, susijusią su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, nuo 980,10 Eur iki 490,05 Eur. Ieškovės nuomone, 2025 m. kovo 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AVC 25-0283 ir darbų ataskaitoje nurodytas 4 val. 30 min. pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas yra visiškai pagrįstas. Nurodo, kad buvo skirta po 1,5 val. pasirengimui kiekvienam iš dviejų teismo posėdžių, o bendra abiejų posėdžių trukmė sudarė 1 val. 50 min. Pasak ieškovės, pasirengimas bylai prieš teismo posėdžius yra neišvengiama ir būtina atstovo funkcija, už kurią turi būti atitinkamai atlyginama.

16.3. Byla sudėtinga teisiniu požiūriu. Pabrėžia, kad byloje buvo sprendžiama ypač reta ir teisiškai sudėtinga žalos atlyginimo teisinė situacija. Byloje ieškovė prašė priteisti teisinės pagalbos išlaidas, kaip žalą, patirtas administracinių nusižengimų teisenoje, iš valstybės. Šios išlaidos atsirado dėl to, kad atsakovė (Policija), pažeisdama ANK normas, neteisėtai nutraukė administracinių nusižengimų teiseną, kurią iniciavo ieškovė (nukentėjęs asmuo), siekdama patraukti atsakomybėn pažeidėją ir apginti savo teises nuo daromo administracinio pažeidimo. Administracinio nusižengimo byloje teismui pripažinus tokį administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą neteisėtu, atsakovė (Policija) iš naujo atliko tyrimą ir pripažindama savo ankstesnius veiksmus neteisėtais, priėjo priešingų išvadų, t. y., nustatė, kad ieškovės pareiškimas pagrįstas ir surašė administracinio nusižengimo teisės protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui, o jis (pažeidėjas) pažeidimą pripažino ir įvykdė – apmokėjo baudą ir administracinio nusižengimo teisena tokiu būdu pasibaigė. Esant tokiai situacijai nei ANK nei BPK nenumato jokio proceso ar mechanizmo, kuriuo pasinaudojant būtų galima atgauti administracinio nusižengimo teisenoje pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas ginant savo, kaip nukentėjusio asmens, pažeistas teises. Taigi ieškovės situacijoje atsirado teisės vakuumas, nes ieškovė pagal ANK ir BPK negalėdama prisiteisti proceso išlaidų, kurios patirtos rezultatyviai ginant savo teises. Atitinkamai, ieškovės atstovui teko analizuoti ir remtis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurios pagalba šį teisės vakuumą pavyko ieškinyje, dublike, paaiškinimuose ir baigiamosiose kalbose užpildyti pagrįstais teisiniais argumentais, kurie pagrindė reikalavimo CPK tvarka priteisti teisines išlaidas patirtas administracinio nusižengimo teisenoje. Tai, kad byloje buvo sprendžiama itin reta teisinė situacija, patvirtina aplinkybė, jog panaši situacija iki bylos teismų praktikoje buvo spręsta tik vieną kartą. Atitinkamai, tokios teismų praktikos paieška, kuri yra kompleksinė ieškinio rengimo dalis, ypač gausioje teismų praktikoje reiškia neabejotinai sudėtingą ir apsunkintą ieškinio rengimo procesą. Tai, kad teisinė situacija šioje byloje nėra įprasta patvirtina ir 2025 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu, t. y. nuo 54 min. 55 sek. iki 55 min. 00 sek. pirmos instancijos teismo teiginys, kad: „kadangi čia gali būti ir praktiką formuojanti“. Taigi, net teismas pripažino, jog teisiniu požiūri byla nėra nesudėtinga teisine prasme.

16.4. Papildomame sprendime pirmos instancijos teismas nurodo, jog ieškovės atstovas (advokatas) atstovavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-980-1155/2023 bei Vilniaus apygardos teismo Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-350-957/2023 ir kasacinės (Prašymo Nr. DOK-961/2024) instancijos teisme, kuriuose, teikiant dokumentus, buvo pasisakyta dėl tų pačių tarp bylos šalių kilusios faktinės situacijos ir jos vertinimo, atitinkamai, šios bylos aplinkybės nebuvo naujos, byloje teikiami dokumentai nereikalavo išskirtinių teisinių paslaugų. Papildomame sprendime pastarosios aplinkybės leido pirmos instancijos teismui prieiti išvadą, kad ieškovės visų turėtų atstovavimo išlaidų pagal 2024 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. AVC 24-09971 ir darbų ataskaitą dėl 2178 Eur su PVM (sumažintos sumos) atlyginimo priteisimas iš atsakovės nebūtų proporcingas. Todėl, jos mažintinos net iki 1089 Eur. Tais pačiais argumentais papildomu sprendimu sumažintos atstovavimo išlaidos pagal 2025 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. AVC 25-0139 ir darbų ataskaitą dėl 1197,90 Eur su PVM, t. y. iki 598,95 Eur. Apeliantė nesutinka su tokiais papildomo sprendimo argumentais ne tik dėl šiame apeliaciniame skunde jau aukščiau išdėstytų teisinių argumentų, bet ir dėl toliau dėstomų argumentų. 2024 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC 24-09971 antrame puslapyje – darbų ataskaitos pirmoje eilutėje nurodytos bylinėjimosi išlaidos už 10 val. Tai yra išlaidos už ieškinio parengimą, kurį sudaro šie ieškinio rengimo kompleksiniai darbai: Situacijos dėl teisinių išlaidų administracinio nusižengimo teisenoje atlyginimo analizė, teisinis vertinimas, ieškinio dėl žalos priteisimo parengimas ir pateikimas teismui. Nors 2024 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 24-09971 surašyta didesnei sumai, tačiau būtent už ieškinio parengimą (10 darbo val.) byloje prašoma priteisti 2178 Eur su PVM. 2025 m. vasario 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AVC 25-0139 antrame puslapyje – darbų ataskaitoje nurodytos bylinėjimosi išlaidos už 5 val. 30 min. Šis laikas įvertintas 1197,90 Eur. Tai yra išlaidos už dubliko parengimą, kurį sudaro šie dubliko rengimo kompleksiniai darbai: susipažinimas su atsiliepimais, jų analizė civilinėje byloje Nr. e2-1547-1014/2025, dubliko parengimas bei pateikimas teismui. Taigi pirmos instancijos teismas per pusę sumažino ieškinio ir dubliko rengimo išlaidas vien dėl to, kad administracinio nusižengimo teisenos faktinės aplinkybės, kurios buvo naudojamos rengiant šiuos procesinius dokumentus, ieškovės atstovui buvo žinomos jau pačiame administracinio nusižengimo teisenos procese atstovaujant ieškovę. Pabrėžia, jog teismų praktikoje pasisakoma, kad nors byloje ir nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek ieškinio, tiek dubliko ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų, atitinkamai, ieškovės procesiniams dokumentams parengti sudaro atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patiria darbo ir laiko sąnaudas, kurios net nepriklauso nuo ginčo sumos. Todėl, net jei ieškovė atsakovei buvo iškėlusi ir kitas civilinės bylas, kuriuose buvo sprendžiami klausimai susiję su nagrinėjama byla ir ieškovę nurodytose bylose taip pat atstovavo tas pats advokatas ir buvo gerai susipažinęs su reikšminga medžiaga, vis dėl to teisinė pozicija kiekvienai iš bylų turi būti parengta savarankiškai.

16.5. Papildomame sprendime pirmos instancijos teismas nurodo, jog iš 2025 m. kovo 19 d. PVM sąskaitos faktūros serija Nr. AVC 25-0283 ir darbų ataskaitos dėl 980,10 Eur su PVM teisinių paslaugų išlaidų matyti, kad ieškovės atstovas paskaičiavo pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimui teismo posėdžiuose byloje iš viso už 4 val. 30 min. Pirmos instancijos teismas, atkreipė dėmesį į tai, kad bylą nagrinėti teisme buvo pasiruošta paruošiamųjų dokumentų būdu, 2025 m. kovo 21 d. posėdžio laikas buvo apie 1 val., o 2025 m. balandžio 18 d. posėdžio trukmė buvo apie 50 min. (iš viso teismo posėdžių trukmė apie 1 val. 50 min.), ieškovo atstovas posėdžio metu pateikė teismui prašymą papildomos medžiagos išreikalavimo ir dėl ko buvo posėdyje paskelbta pertrauka. Šios priežastys pirmos instancijos teismo vertinimo sudaro pagrindą 980,10 Eur (su PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai sumažinti iki 490,05 Eur. Apeliantė nesutinka su tokiais teismo argumentais dėl sekančių priežasčių. Nepriklausomai nuo civilinės bylos sudėtingumo, civilinei bylai prieš kiekvieną teismo posėdį reikalinga pasiruošti, todėl negali kelti abejonių argumentai, jog buvo patirtos pasirengimui tokios darbo ir laiko sąnaudos, kurios ir yra nurodytos pateiktuose dokumentuose, pagrindžiančiuose teisinės pagalbos išlaidas. Pabrėžia, kad pasirengimas nagrinėti bylą yra civilinio proceso stadija, o atstovo rengimasis kiekvienam posėdžiui yra visiškai kitas dalykas, t. y. byloje esančios medžiagos analizė, priešingos šalies argumentų analizė, kontrargumentų paieška, klausimų paruošimas ir t. t. Taigi, nepaisant to, kad bylos parengimas nagrinėti vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau, atstovų pasirengimas kiekvienam teismo posėdžiui yra neišvengiamas ir būtinas veiksmas, kuris pagrįstai apmokestinamas. Svarbu ir tai, kad po dubliko byloje buvo pateiktas triplikas, su kuriuo ieškovės atstovas turėjo susipažinti ir turėjo jį įvertinti bei parinkti kontrargumentus. Ne gana to, nuo 2025 m. vasario 3 d. pateikto tripliko iki pirmojo 2025 m. kovo 21 d. teismo posėdžio praėjo daugiau nei mėnesis su puse. Taip pat, nuo 2025 m. kovo 21 d. teismo posėdžio iki 2025 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio praėjo beveik mėnesis. Atsižvelgiant į tai ir į visų bylos procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, akivaizdu, jog ieškovės atstovui teko skirti mažiausiai po 1,5 val. prieš kiekvieną teismo posėdį, nes esant tokiems laiko tarpams tarp pasirengimo bylai pabaigos ir posėdžių, žinios apie bylą prieš kiekvieną posėdį dingsta / sumažėja (reikia atnaujinti žinias bei prisiminti bylos esmines aplinkybes, argumentus, kuriais bus įrodinėjimas ieškinio pagrįstumas ir t. t.) bei nėra objektyviai įmanoma be jokio papildomo pasiruošimo tinkamai ir kokybiškai atstovauti kliento interesų. Ne gana to, papildomo teismo posėdžio poreikis iškilo ne dėl to, kad ieškovės atstovas paprašė bylai reikšmingos informacijos, kurią teismas įpareigojo pateikti atsakovę, o todėl, kad atsakovės atstovė nebuvo pasirengusi atsakyti ir neatsakė į ieškovės atstovo užduotus klausimus apie aktualią informaciją, kuri reikšminga bylai. Taigi, įvertinus, jog dviem teismo posėdžiams vien tik pasirengimui buvo sugaišta mažiausiai po 1,5 val. (iš viso mažiausiai 3 val.) ir įvertinus, jog abu teismo posėdžiai vyko 1 val. ir 50 min. (iš viso 4 val. 50 min.), tai teismas visiškai nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams ir ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose, kurios net buvo paskaičiuotos mažesnės (4 val. 30 min.) nei atstovo realiai sugaištas laikas.

Atsiliepimas

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (DOK-106599) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, kadangi skundžiamas sprendimas atitinka įstatymuose keliamus reikalavimus – yra motyvuotas. Atsakovės atstovės teigimu, apeliacinis skundas dėl neva netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų klausimo yra grindžiamas subjektyviu vertinimu – kritika dėl nepalankaus sprendimo priėmimo, nes skundžiamame sprendime visapusiškai ištirtos susiklosčiusios faktinės aplinkybės, lėmusios bylinėjimo išlaidų atsiradimą, jų dydį, atskleistas aktualus teisinis reguliavimas:

17.1. Atsakovės teigimu, apeliantė nepagrįsta teigia, kad tokio pobūdžio bylos yra reikalaujančios daugiau teisinių žinių ar laiko sąnaudų, atskleidžiant procesiniuose dokumentuose pažeidimo pobūdį ir (ar) pagrindus, kadangi šiuo klausimu yra plačiai suformuota teismų praktika.

17.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, kadangi apeliantės atstovui aplinkybės buvo žinomos, laiko sąnaudos ir teisinių žinių apimtis procesinių dokumentų rengimui, pasiruošimui bylos nagrinėjimui (nepaisant to, kad buvo numatyta beveik mėnesio laiko pertrauka), negali būti vertinama taip pat, kaip, kad nagrinėjant visiškai naują klausimą, kai reikia naujai susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis ir gilintis į teisinį reguliavimą. Dėl laiko sąnaudų ir kitų kriterijų, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, detaliai pasisakoma skundžiamame sprendime.

17.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, nors prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.20 punktuose įtvirtintų maksimalių dydžių, kartu nurodė, kad būtina vadovautis ir Rekomendacijų 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (2.1-2.10 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, jų turinį ir apimtis. Skundžiamame sprendime atskleista ir detaliai motyvuota dėl kiekvienos pateiktos sąskaitos faktūros ir laiko sąnaudų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nors pateiktos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, vis tik, būtina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kurios lėmė prašomos bylinėjimo sumos sumažinimą. Teismas vertino tai, kad tas pats atstovas atstovavo apeliantę pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, kuriuose, teikiant dokumentus, buvo pasisakyta dėl tų pačių tarp bylos šalių kilusios faktinės situacijos ir jos vertinimo; tai, kad apeliantės atstovui šios nagrinėjamos bylos aplinkybės nebuvo naujos, byloje teikiami dokumentai nereikalavo išskirtinių teisinių paslaugų; kad apeliantės atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį; teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, atitinkamus principus, pagrįstai darė išvadą, kad prašomos 4356 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas iš atsakovės nebūtų proporcingas, todėl jas sumažino iki 2252 Eur.

Atsiliepimas

18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (DOK-106849) prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su Apeliantės nuomone, kad patenkinus ieškinį visa apimti, turi būti priteistos ir visos bylinėjimosi išlaidos. Nesutikimą grindžia argumentais:

18.1. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį remiantis konkrečiais kriterijais: procesiniai dokumentai buvo rengiami pagal žinomą medžiagą (ankstesnių administracinių procesų pagrindu), todėl nesukėlė tiek sąnaudų, kiek paprastai reikalauja analogiško bylos pobūdžio procesiniai veiksmai; faktiniai duomenys byloje nebuvo nauji, nes tie patys faktai jau buvo nagrinėti administracinėse bylose bei kasacinėje instancijoje, dalyvaujant tam pačiam Ieškovės atstovui; byloje teikiami dokumentai nereikalavo išskirtinių teisinių paslaugų; bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu. Pažymi, kad ieškovė pripažįsta, jog analogiška byla dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jau buvo nagrinėta teisme. Todėl nėra pagrindo sutikti su jos teiginiu, kad ši byla buvo sudėtinga teisiniu požiūriu ar apsunkino ieškinio rengimo procesą. Teismo posėdžio metu teisėjos išsakytas pastebėjimas, jog byla gali būti praktiką formuojanti, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas padarė konstatuojančio pobūdžio išvadą dėl bylos teisinio sudėtingumo ar jos reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Nustatytos aplinkybės leido pagrįstai teigti, kad teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir įvertinęs paslaugų proporcingumą ir reikalingumą, faktinį procesinių dokumentų turinį, jų unikalumą, apimtį, ginčo naujumo lygį, ginčo sumą, posėdžių organizavimo būdą pagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18.2. Atsakovė nesutinka Apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą, susijusią su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, nuo 980,10 Eur iki 490,05 Eur. Jos vertinimu, visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis). Abu teismo posėdžiai buvo organizuoti nuotoliniu būdu (CPK 175¹ straipsnis), o jų bendra trukmė sudarė tik 1 val. 50 min. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nėra išdėstyta rašytiniuose procesiniuose dokumentuose. Antra, šioje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovė patyrė administracinio proceso metu, priteisimo. Ieškovės reikalavimas priteisti administracinio proceso metu patirtas išlaidas buvo keliamas ir administracinėje byloje. Ieškovę atstovavo tas pats atstovas – advokatas Dainius Antanaitis. Administracinė byla buvo nagrinėjama visose trijose instancijose. Taigi, bylos teisinis ir faktinis turinys ieškovės atstovui gerai žinomas. Taip pat tarp šioje byloje vykusių dviejų teismo posėdžių buvo praėję mažiau nei vienas mėnuo. Taigi, jeigu ieškovės atstovui ir buvo reikalingas papildomas pasirengimas kiekvienam civilinės bylos posėdžiui, jis negalėtų būti didelis. Todėl atsakovė laikosi pozicijos, kad įvertinus atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę ir jos kartotinį pobūdį administracinėje byloje, sudėtingumą nurodytas po 1,5 val. pasirengimui kiekvienam iš dviejų teismo posėdžiu laikas yra akivaizdžiai neproporcingas. Trečia, CPK 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina pareigą procese dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. 2025 m. kovo 22 teismo posėdis buvo atidėtas ieškovės atstovo prašymu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo sumokėjo baudą. Šis prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau – parengiamajame procesiniame dokumente – dublike. Jei jis būtų buvęs pateiktas laiku, byla galėjo būti išnagrinėta vieno posėdžio metu, tokiu būdu būtų išvengta papildomų procesinių veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Apeliantas arba Policija) vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės ieškinį pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Apelianto vertinimu, pagal bendrąją taisyklę bylos dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos administracinio nusižengimo teisenoje atliktais neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo turi būti nagrinėjamos administraciniame teisme. Pateikia nuorodas į Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2019; 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2020; 2020 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-63/2020; 2021 m. sausio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2021; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-14/2023 ir kt.). Atkreipia dėmesį, kad ANK 666 straipsnio nuostatos, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, šiuo atveju netaikytinos, kadangi nurodyta teisės norma visų pirma reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo būtent teisme išlaidų atlyginimą, antra taikoma kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tuo tarpu ieškovė nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinių nusižengimų teisenoje asmeniui valstybės institucijų veiksmais padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, o ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 11 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-24/2022; 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2024). Savo ruožtu ieškovė nesutinka su šia Apelianto pozicija. Teigia, kad atsakovė teismingumo klausimo nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis neturi būti sprendžiamas. Be to nurodo, kad visose apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse niekaip negrindžiama ir nepagrįsta, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo nuoseklios teismų praktikos (2022 m. gegužės 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-24/2022; 2022 m. birželio 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-30/2022; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1036-889/2023; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1435-855/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-265-467/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021), kuri aiškiai ir nedviprasmiškai laikosi pozicijos, jog kai ieškovai CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais prašo priteisti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų administracinio nusižengimo teisenoje patirtas advokato išlaidas, tai tokiose žalos bylose dominuoja civilinis teisinis santykis ir tokis bylos sprendžiamos bendros kompetencijos teismuose.

21. ANK 666 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 22 d.) buvo nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45–A–N3/2021 pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas.

23. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai susipažino su Apelianto ir ieškovės nurodytomis Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui nutartimis. Pažymi, jog Apelianto nurodytos nutartys, kurios priimtos iki 2022 m. gegužės 1 d. (nes 2022 m. balandžio 12 d. buvo priimti atitinkami įstatymai Nr. XIV-1011 ir XIV-1012, susiję su BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio pakeitimais, kuriais įgyvendinamas anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (įstatymų įsigaliojimo data – 2022 m. gegužės 1 d.) netaikytinos, nes vėlesnė praktika pakeitė anksčiau suformuluotas taisykles (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2019 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. T-2/2019, 2020 m. birželio 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-63/2020, 2021 m. sausio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2021). Kitos nutartys netaikytinos, nes neatitinka nagrinėjamos bylos fabulos, kadangi: 1) jose turtinę ir neturtinę žalą, padarytą policijos pareigūnų veiksmais, prašė priteisti asmuo, kurio atžvilgiu pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, nes padaryta veika neturi ANK numatyto administracinio nusižengimo požymių (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2022 m. gegužės 11 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-24/2022, 2024 m. vasario 28 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-5/2024); 2) žalą sudaro netekto turto, automobilio, kuris buvo konfiskuotas policijos pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir realizuotas, vertė (2023 m. balandžio 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-14/2023).

25. Ieškovo nurodytoje teismų praktikoje (2022 m. gegužės 11 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-24/2022; 2022 m. birželio 16 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-30/2022; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1036-889/2023; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1435-855/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-265-467/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2033-413/2021) akcentuojama tai, kad ieškovai (kaip ir ieškovė nagrinėjamoje byloje) prašomą priteisti sumą formuluoja kaip nuostolius, taikant civilinę deliktinę atsakomybę; ieškinį, be kita ko, grindžia atitinkamomis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, todėl ginčas priskiriamas bendrosios kompetencijos teismams. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė ir išnagrinėjo nepažeisdamas rūšinio teismingumo taisyklių.

26. Taigi apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, t. y. apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo ir 2025 m. birželio 2 d. papildomo sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos motyvų kontekste.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

29. Išsamiai susipažinęs su Apelianto apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimo turiniu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių bei konstatuotų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų būvimo fakto, o iš esmės nesutinka su priteistu žalos atlyginimo dydžiu (3291,76 Eur). Apelianto teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, jog prašoma priteisti turtinė žala iš esmės yra administracinio nusižengimo tyrimo metu patirtos teisinio atstovavimo išlaidos, todėl siekiant tinkamai apskaičiuoti ir nustatyti pagrįstą priteistiną žalos dydį turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Taip pat pažymi, jog klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo išspręstas ne dėl Policijos kaltės ir/ar neveikimo, o dėl teisinio kazuso. Apeliantas mano, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės ieškinį tenkinant pilna apimtimi neužtikrinami ir tinkamai neįgyvendinami protingumo ir sąžiningumo principai, kadangi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, atsižvelgiant į ginčo vertę.

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Apelianto argumentais. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti nuostolius, kurių dydį ji grindė administracinio nusižengimo procese jos patirtų išlaidų už teisinę gynybą dydžiu, taikant atsakovei civilinę deliktinę atsakomybę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

31. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad atsakovės atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.271 straipsnį. Minėtas straipsnis reglamentuoja vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, t. y. atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).

33. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

34. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

35. Kaip minėta, Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos ir priežastinio ryšio tarp policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo fakto. Apeliantas nesutinka su priteistos žalos dydžiu.

36. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė įrodė, jog dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ir neveikimo (neteisėto rašto priėmimo ir nutarimo, tinkamai neatlikus savo pareigų, neatlikus išsamaus tyrimo, priėmimo) iš viso patyrė 3 291,76 Eur išlaidų: 1 839,76 Eur teisines išlaidas už susipažinimą su policijos neteisėtu Raštu dėl administracinės teisenos nevykdymo, šio Rašto analizę, vertinimą, kliento konsultaciją telefonu dėl tolimesnių veiksmų, prašymo išduoti Nutarimą surašymą bei prašymo pateikti administracinės bylos medžiagą parengimą ir pateikimą policijai (9,5 val.); 387,20 Eur teisines išlaidas už susipažinimą su UAB ,,Eilona“ pateiktas paaiškinimais į administracinio nusižengimo bylą ir Bendrijos paaiškinimų parengimą teismui; 1064,80 Eur teisines išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimą teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-980-1155/2023. Kaip minėta, ieškinys grindžiamas civilinės deliktinės atsakomybės buvimo faktu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino viso administracinės bylos nagrinėjimo metu faktiškai patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydį, o ne pagal Rekomendacijas atstovavimo išlaidų (ne)pagrįstumą. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju vertintina priežastis, dėl kurių ieškovei atsirado nuostoliai (atstovavimo išlaidos). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad tokių išlaidų nebūtų buvę, jei policijos pareigūnai būtų savalaikiai ir tinkamai atlikę savo pareigas, išsamiai ištyrę ieškovės pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia Apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo nagrinėjimo aplinkybes, atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Apelianto teiginys, jog klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo išspręstas ne dėl Policijos kaltės ir/ar neveikimo, o dėl teisinio kazuso, neeliminuoja pirmosios instancijos teismo nustatytų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ir pareigos atlyginti žalą. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį. Taigi apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas.

38. Apeliantas skunde taip pat suformulavo reikalavimą panaikinti 2025 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo argumentais, kad Apeliantas nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, kurie pagrįstų šį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Be to pastebėtina, kad atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo (DOK-106849) Apeliantas prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą nepakeistą. Atsižvelgdamas į nenuoseklią Policijos poziciją dėl papildomo sprendimo, į tai, kad Apeliantas nepateikia jokių argumentų ar įrodymų savo skundui pagrįsti, šis reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

39. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Vilties pašvaistė“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos. Nurodo, kad pagal Rekomendacijas maksimali ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 10 511,55 Eur. Tuo tarpu, ieškovės prašoma priteisti visa bylinėjimosi išlaidų suma sudaro tik 4 356 Eur, t. y. 41,44 proc. maksimalios Rekomendacijose numatytos sumos. Bylos medžiagoje ir procesiniame teismo sprendime nėra duomenų apie ieškovės nesąžiningą elgesį procese, todėl, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino nepagrįstai.

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.20 papunkčiuose įtvirtintų maksimalių dydžių ir, priešingai nei teigia Apeliantas, nevertindamas ieškovės procesinių veiksmų sąžiningumo aspektu, jų dydžio (ne)pagrįstumą grindė kitais Rekomendacijos numatytais kriterijais.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktus, tarp kitų kriterijų, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą.

43. Vertindamas kitus reikšmingus advokato pagalbai apmokėti išlaidų pagrįstumą patvirtinančius kriterijus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai įvertino, kad ieškovei atstovavo tas pats advokatas administracinio nusižengimo byloje pirmosios (Vilniaus miesto apylinkės teismo Administracinio nusižengimo byla Nr. II-980-1155/2023), apeliacinės (Vilniaus apygardos teismo Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-350-957/2023) ir kasacinės (Prašymo Nr. DOK-961/2024) instancijų teismuose, todėl bylos faktinės aplinkybės jam buvo gerai žinomos; procesiniuose dokumentuose buvo pasisakyta dėl tos pačios kilusios faktinės situacijos ir jos vertinimo, todėl byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme; byla yra nedidelės apimties, ieškinio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti procesinius dokumentus nereikėjo ilgo pasiruošimo, nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas. Apeliantės argumentai dėl bylos sudėtingumo ir išskirtinumo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų kilusios žalos CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu yra gausi teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokio pobūdžio bylos nereikalaujančios daugiau teisinių žinių ar laiko sąnaudų, atskleidžiant procesiniuose dokumentuose pažeidimo pobūdį ir (ar) pagrindus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai susipažinimo su byla ir pasirengimo posėdžio laikui nepriskyrė prie faktinio posėdžio laiko, todėl teisingai nustatė neilgą teismo posėdžių trukmę (bendra posėdžių trukmė 1 val. 50 min.), posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, todėl atstovas nepatyrė išlaidų vykstant į teismo patalpas. Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės už advokato pagalbą sumokėtas išlaidas sumažino iki 2 252 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

44. Kiti nutartyje nepaminėti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

45. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, skundžiamame sprendime nurodė pagrįstus argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, todėl apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimą ir 2025 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Mikonienė