- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1547-1014/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17540-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- UAB „Vilties pašvaistė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant V. M., D. S., dalyvaujant ieškovo UAB „Vilties pašvaistė“ atstovui advokatui D. A., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilties pašvaistė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Vilties pašvaistė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 3 291,76 Eur nuostolius, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Beveik visas (duomenys neskelbtini) plotas be ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės, sutikimo buvo užstatytas (duomenys neskelbtini). Ieškovė padarė pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) per beveik visą (duomenys neskelbtini) plotą yra pastatyta ir eksploatuojama savavališkai, t. y. neturint visų (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimo. (duomenys neskelbtini) yra uždarame kieme, į kurį galima patekti tik per bromą ir joje esančius vartus. Tačiau, bromo vartai yra periodiškai savavališkai uždaromi, dėl ko Ieškovė neturi galimybės patekti į jai priklausantį (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir į Pastatą, kai vartai būna uždaromi. Ieškovė darė pagrįstą išvadą, kad bet kuri iš aukščiau nurodytų aplinkybių sudaro savarankišką pagrindą manyti, jog yra savavališkai apribojama jo teisė valdyti ir naudotis savo nuosavybe savo nuožiūra. Todėl ieškovė pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl galimo savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Pradėtame tyrime ieškovė buvo pripažinta nukentėjusia. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius (toliau - policija), pateikė raštą dėl gauto (duomenys neskelbtini) pareiškimo (duomenys neskelbtini) (toliau – raštas), kuriuo nieko nenutarė, o paprašyta pateikti tinkamą, t. y. pagal ANK tvarką priimti nutarimą, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Vilties pašvaistė“ atstovui el.paštu Policija pateikė (duomenys neskelbtini) nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - nutarimas), kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės pateiktą pareiškimą. Policija administracinio nusižengimo teisenos metu nustatė, kad terasa priklauso (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo A. A. paaiškino, kad terasa įrengta teisėtai, nes aplinkinių butų savininkai sutiko, kad ji būtų įrengta, o dėl terasos įrengimo prieštaravo tik vienas asmuo, kuriam priklauso negyvenamas pastatas be elektros ir vandens; A. A. pateikė (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo, įvykusio (duomenys neskelbtini) protokolą. Skundo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta administracinio nusižengimo byla Nr. II-162 1096/2024, kurioje (duomenys neskelbtini) teikė atsiliepimą į Skundą. Reaguojant į tai, ieškovės atstovai, siekdami paneigti atsiliepimo argumentus ir taip išsamiai atskleisti tikrąsias aplinkybes, buvo priversti pateikti (duomenys neskelbtini) rašytinius paaiškinimus. Atitinkamai, ieškovė už Bendrijos suteiktas paslaugas dėl neteisėto Rašto priėmimo ir neteisėto nutarimo panaikinimo iš viso patyrė 3 291,76 Eur išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-25 nutartimi panaikino nutarimą kaip neteisėtą, motyvuojant tuo, jog atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, policija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visapusiškai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Taip pat, teismas nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Policijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti. Policija, priimdama Nutarimą, elgėsi aplaidžiai, paviršutiniškai, neatliko savo pareigos tyrimą vykdyti išsamiai. Pastarąsias išvadas patvirtina tai, jog po Nutarties priėmimo administracinio nusižengimo teiseną grąžinus policijai, ji jau po tinkamai atlikto tyrimo priėmė (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų protokolą, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškime nurodytoje situacijoje yra padarytas ANK 518 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Ieškovė mano, kad dėl Policijos neteisėtų veiksmų (teikiant įstatymų reikalavimų neatitinkantį nutarimą) jai valstybės turi atlyginti 3 291,76 Eur išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: atmesti ieškovo UAB „Vilties pašvaistė“ ieškinį kaip nepagrįstą; jei teismas pripažintų, kad atsakovui Vilniaus AVPK kyla civilinė atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsniu dėl žalos dydžio nustatymo bei proporcingumo principu, prašo teismo ženkliai sumažinti priteistiną sumą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir ieškovo veiksmus. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tenkinamos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Net jei Teismas manytų priešingai, Atsakovas laikosi pozicijos, kad Ieškovo prašoma priteisti suma yra akivaizdžiai neproporcinga, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir proceso eigą, kas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui. Nurodo, jog nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-10-25 nutartimi panaikino nutarimą dėl tyrimo neišsamumo, tai savaime nereiškia, kad policijos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme. Vertinant Policijos pareigūno veiksmus, svarbu pažymėti, kad pareigūnas veikė vadovaudamasis ANK 563 straipsniu, siekdamas greitai ir objektyviai ištirti galimą pažeidimą. Jau (duomenys neskelbtini) buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Pirminio tyrimo metu pareigūnas rėmėsi (duomenys neskelbtini) A. A., apklausos metu pateikta informacija, įskaitant (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolą. Todėl atsakovo nuomone, pareigūno veiksmai atitiko teisėtumo ir proporcingumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnyje. Svarbu atkreipti dėmesį ir į Policijos veiksmus, kuriais buvo siekiama ištaisyti pastebėtus trūkumus ir užtikrinti proceso skaidrumą. Rašto vietoj nutarimo išdavimas buvo nedelsiant ištaisytas, gavus Pareiškėjo prašymą, ir (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo atstovui el. paštu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) Nutarimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytinos šios teisinės išvados: nesant aiškiai konstatuotų neteisėtų pareigūno veiksmų, nėra pagrindo taikyti CK 6.271 straipsnį. Policijos pareigūno veiksmai buvo nukreipti į teisėtų tikslų siekimą, o pastebėti trūkumai buvo operatyviai šalinami. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo tenkinti Ieškovo reikalavimą dėl patirtų teisinių išlaidų atlyginimo. Vertinant Ieškovo patirtas išlaidas, būtina atsižvelgti į jo veiksmus, kurie tiesiogiai lėmė šių išlaidų atsiradimą ir jų dydį: 1. Ieškovas, gavęs Policijos (duomenys neskelbtini), nepagrįstai kreipėsi į tą pačią instituciją prašydamas pateikti ,,tinkamai priimtą nutarimą“, nors jo prašymas jau buvo tenkinamas ir tyrimas pradėtas gavus jo skundą. Iš bylos medžiagos matyti, to neginčija ir ieškovas, jog ieškovo prašymas buvo tenkinamas ir Policija (duomenys neskelbtini) ieškovo atstovui el. paštu pateikė (duomenys neskelbtini) nutarimą. Gavęs (duomenys neskelbtini) nutarimą ir su juo nesutikdamas, ieškovas nusprendė nutarimą skųsti teismui, užuot vėl kreipęsis į policiją, kaip buvo daroma anksčiau. Toks elgesys nepagrįstai padidino teisines išlaidas. Ieškovo atstovas, susipažinęs su (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens atsiliepimu, (duomenys neskelbtini) teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nors teikti atsikirtimus į atsiliepimus galima, toks atsakovo veiksmas buvo perteklinis ir tik nepagrįstai padidino jau ir taip dideles teismines išlaidas. Galiausiai, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame posėdyje dalyvavo tik ieškovo atstovas, nors šiam aiškiai buvo žinoma, kad visos kitos suinteresuotos bylos šalys yra išreiškusios valią nedalyvauti teismo posėdyje. Tokiu elgesiu Ieškovo atstovas vėlgi neproporcingai padidino atstovavimo išlaidų dydį. Apibendrinant visa, kas nurodyta, ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, galėjo išnaudoti kitas, mažiau išlaidų reikalaujančias priemones, pavyzdžiui, kreiptis į policijos vadovybę dėl sprendimo peržiūrėjimo. Ieškovo pasirinktos teisinės pagalbos apimtis ir intensyvumas, pagal visos bylos medžiagą, akivaizdžiai viršija įprastą ir būtiną tokio pobūdžio bylose. Teismui patvirtinus tokias išlaidas, gali būti suformuota ydinga teismų praktika, kai bet kuris subjektas (fizinis ar juridinis asmuo) galėtų nepagrįstai tikėtis, jog visos su advokatais ir teismine byla susijusios išlaidos bus kompensuojamos valstybės lėšomis.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pašalinti atsakovės Lietuvos Respublikos atstovę Teisingumo ministeriją iš civilinės bylos Nr. e2-26158-1014/2024 kaip netinkamą atstovę. Nurodė, kad valstybei atstovauja tos valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų (veiksmų) atsirado žala, o Teisingumo ministerija tokiais atvejais tik vykdo atitinkamus įsiteisėjusius sprendimus, kurių pagrindu turi būti išmokama žala.
4. Ieškovė į bylą pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytu teiginiu, kad ieškinio faktinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teisinės pagalbos išlaidų priteisimui kaip žalos atlyginimui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis kiekvienam asmeniui tiesiogiai garantuoja, kad jo nuostoliai, į kuriuos patenka ir patirtos teisinės pagalbos išlaidos dėl institucijų neteisėtų veiksmų, privalo būti atlyginti, nes negali egzistuoti toks teisinis reguliavimas ar jo spragos, kurios ribotų bet kokių nuostolių atlyginimą. Atitinkamai, ANK 666 straipsnyje ir BPK 106 straipsnyje nukentėjusiam asmeniui nesuteikiant galimybės atgauti teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su teisiniais veiksmais dėl neteisėtų institucijos veiksmų, šios išlaidos turi būti priteisiamos remiantis ne bylinėjimosi išlaidų, o žalos atlyginimo institutu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2023-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-1036 889/2023). Dublike nurodoma, kad ieškovui turi būti atlyginta tiek, kiek jis sumokėjo už teisinę pagalbą, o ne tiek, kiek numato atsakovo nurodyti bylinėjimosi išlaidų dydžių nustatymo standartai. Atsakovas akivaizdžiai pažeidė ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priimdama Raštą, o ne Nutarimą. Čia būtina pabrėžti, kad būtent šio pažeidimo įtakoje Ieškovas buvo priverstas naudotis teisine pagalba, nes jei Ieškovo atstovas nebūtų paprašęs pateikti Nutarimo, kurio apskundimas leistų ginti Ieškovo teises, šis Nutarimas taip ir nebūtų priimtas. Tokie veiksmai laikytini ANK 563 straipsnio bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Be kita ko paminėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų protokolas (toliau – Protokolas 2) buvo surašytas jau tik po Nutarties priėmimo, nepaisant to, kad kažkokių naujų aplinkybių, susijusių su parodymais ir jo tektu (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolu, nebuvo gauta, kas patvirtina, jog minėto asmens parodymai ir jo teiktas protokolas nebuvo pagrindas Raštui ir Nutarimui priimti. Aplinkybė ar nutartimi buvo aptarta ar neaptarta atsakovo pareigūnų kaltė, nedaro jokios įtakos atsakovo atsakomybei, nes kaltė nėra šios atsakomybės kilimo sąlyga. Tiek ieškinys, tiek šie paaiškinimai pagrindžia, jog nutarimas buvo panaikintas būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas akivaizdžiai pažeidė ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priimdamas raštą, o ne nutarimą. Būtent šio pažeidimo įtakoje ieškovas buvo priverstas naudotis teisine pagalba ir patirti su tuo susijusias išlaidas, nes jei ieškovo atstovas nebūtų paprašęs pateikti nutarimo, kurio apskundimas leistų ginti ieškovo teises, šis nutarimas taip ir nebūtų priimtas. Iš rašto ir nutarimo buvo aišku, kad bet toks naujas kreipimasis dėl savavaldžiavimo tyrimo jokių rezultatų neduos, nes atsakovas laikėsi rašte ir nutarime išdėstytos pozicijos nevykdyti administracinio nusižengimo teisenos, taip pat, įsiteisėjusio nutarimo pagrindu atsakovas jau negalėtų vykdyti administracinio nusižengimo teisenos, nors, kaip nutartis ir atsakovo priimtas galutinis protokolas parodė, kad ieškovo skundas buvo visiškai pagrįstas. Taigi, Ieškovas visiškai pagrįstai gynė savo teises, teikdamas skundą dėl nutarimo, už kurį buvo patirta dalis ieškiniu prašomos priteisti žalos.
5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog Vilniaus apskr. VPK mano, kad Ieškovas neįgyvendinęs savo teisės į tinkamą, teisingą ir savalaikį išlaidų už advokato teikiamas paslaugas apmokėjimą, neturėtų įgyti teisės tokių išlaidų atlyginimo siekti jas prilyginant neturtinei žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindais. Atsakovė mano, kad tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina proceso išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 str. Atsakovas nesutinka su Ieškovo dėstomais argumentais, kad nagrinėjamu atveju gali ir turi būti taikomas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Kaip minėta aukščiau Atsakovas nemano, kad išlaidų, kilusių administracinio nusižengimo bylos pagrindu už advokato paslaugų teikimą, nagrinėjimas galėtų būti nagrinėjamas remiantis civilinės teisės principais. Nepaisant aukščiau išdėstyto svarbu paminėti, kad taikant visiško nuostolių atlyginimo principą svarbu įvertinti atsakomybės prigimtį. Taikant atsakomybę už kaltais veiksmais padarytą žalą, būtina atsižvelgti į kaltės formą, kuri laikytina tam tikru rodikliu, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo galimybės – kuo švelnesnė kaltės forma, tuo platesnė teismo teisė nuostolių atlyginimo dydį mažinti. Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti visiško nuostolių atlyginimo principą, pirmiausia Ieškovas turėtų įrodyti atsakovo kaltus veiksmus, kurie tiesiogiai būtų susiję su kilusia žala. Tuo tarpu žala, kurią Ieškovas siekia prisiteisti yra išlaidos už advokato teisines paslaugas, kurios be to kad galėtų (galėjo) būti priteisiamos aukščiau išdėstyta tvarka, vadovaujantis ANK ir BPK nuostatomis, nėra Atsakovo veikimo ar neveikimo sukeltas padarinys. siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad buvo padaryta esminė klaida, turėjusi lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui. Atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo konstatuoti. Teismas nenustatė, kad Atsakovas veikė neteisėtai, nenurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai atlikti neteisėtai. Priešingai, teismas pažymėjo, kad byla grąžintina nagrinėti iš naujo, ne todėl kad buvo nustatyti neteisėti Atsakovo veiksmai, o todėl kad reikalinga pašalinti administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumus. Nesutiktina su Ieškovo argumentais, kad tokie veiksmai visais atvejais laikytini bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Net Teismui įvertinus, išanalizavus ir pripažinus susiklosčiusią situaciją kaip neteisėtus Atsakovo veiksmus, Ieškovas turėtų įrodyti ir kitas civilinei atsakomybei būtinas kilti sąlygas. Atsakovas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą veikė taip kaip jį įpareigoja teisės normos ir jo veiksmais ar neveikimu Ieškovui iš esmės nekilo jokių neigiamų padarinių, t. y. Ieškovas pasinaudodamas advokato teikiamomis paslaugomis ir už jas mokėdamas sulygtą atlyginimą veikė laisva valia, turėti atstovą byloje jo neįpareigojo nei Atsakovas nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą reglamentuojantys teisės aktai, todėl teigti kad Atsakovo priimti sprendimai yra rezultatas Ieškovui kilusių nuostolių, nėra pagrindo. Kaip jau minėta prieš tai, Atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti, jų šioje byloje neįrodo ir Ieškovas. Be to, ne Atsakovo priimti sprendimai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, o paties Ieškovo veiksmai ir iniciatyva lėmė tokį teisminį procesą. Ginti galimai pažeistas savo teises Ieškovas turėjo galimybę ir nesinaudodamas advokato teikiamomis paslaugomis, o tai, kokio dydžio išlaidas Ieškovas patirs nulėmė ne Atsakovo veiksmai, o jo paties valia, sudarant teisinių paslaugų teikimo sutartį.
6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė tripliką, kuriame pakartojo dublike nurodytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkini. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.
9. Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas. Apie posėdžio laiką ir datą informuotas tinkamai. Byloje pateiktas prašymas bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
10. Iš (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Vilties pašvaistė“ įgalioto atstovo prašymo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl galimo savavaldžiavimo nustatyta, kad ši bendrovė prašė pradėti tyrimą dėl bromo, per kurį patenkama (duomenys neskelbtini), vartų užrakinimo ir terasos (duomenys neskelbtini) be jos sutikimo, nustačius savavaldžiavimo ar kitos veikos požymius, patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dalis ir pastato dalis priklauso UAB „Vilties pašvaistė“, bendrovė gali patekti į (duomenys neskelbtini) per bromą ir tik po to gali patekti prie pastato. Tačiau bromo vartai yra uždaryti, dėl to bendrovė neturi galimybės patekti į jai ir kitiems bendraturčiams priklausantį (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir į pastatą. Be to, beveik per visą (duomenys neskelbtini) yra pastatyta terasa, nors bendrovė, kaip (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė, niekada nėra davusi sutikimo ją įrengti. Nurodė, kad kažkoks asmuo, savavališkai įgyvendindamas tikras ar tariamas teises, pažeidžia bendrovės nuosavybės teises, ir šie veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius (administracinės b. l. 41–43).
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu pagal UAB „Vilties pašvaistė“, pripažintos nukentėjusiąja, įgaliotojo atstovo advokato D. A. prašymą prieš UAB „Eilona“ pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių.
12. UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotas atstovas advokatas D. A. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą asmeniui, kuris yra atsakingas už ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo įvykdymą, o netenkinus šio prašymo, grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
13. Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos įgalioto atstovo skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. UAB „Eilona“ įgaliotas atstovas advokatas S. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas Pareiškėjos skundą atmesti. UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotas atstovas advokatas D. A. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė kad teismų sprendimais yra pripažinta, kad tiek Pareiškėjos pastatas, tiek jo statyba, tiek jo užstatymo plotas yra teisėti ir pagrįsti. Pro vartus gali pateikti tik asmenys, kurie turi atitinkamas elektronines priemones. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai (duomenys neskelbtini) buvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pateikti į (duomenys neskelbtini) negalėjo. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (administracinės b. l. 101–103). Institucijos atstovas ir UAB „Eilona“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta minėtiems atstovams nedalyvaujant, Pareiškėjos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo atstovo skundą, konstatavo, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Kartu teismas skundžiama nutartimi netenkino nukentėjusio juridinio asmens atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nukentėjusio asmens dėl jam suteiktos advokato teisinės pagalbos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas tik tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tačiau šiuo atveju advokatas D. A. nėra įgaliotu atstovu asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta.
15. Apeliaciniu skundu nukentėjusio juridinio asmens UAB „Vilties pašvaistė“ atstovas advokatas D. A. prašė pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį dalyje, kuria nepriteistos UAB „Vilties pašvaistė“ patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir priteisti nukentėjusio juridinio asmens naudai pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotojo atstovo advokato D. A. apeliacinio skundo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimo klausimas gali būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Tokia išvada padaryta įvertinus BPK 106 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintą nuostatą, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik pripažinus kaltinamąjį (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį) kaltu, t. y. priėmus galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintas tik, procesine prasme, tarpinis Institucijos nutarimas ir byla grąžinta toliau tirti, tačiau nėra išspręstas jokio asmens kaltės klausimas, procesas nėra užbaigtas galutiniu procesiniu sprendimu pripažįstant kokį nors asmenį kaltu ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi, susipažinęs su UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotojo atstovo advokato D. A. prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakė priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Pareiškėjas UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotasis atstovas advokatas D. A. prašė panaikinti apygardos teismo nutartį, o apylinkės teismo nutarties dalį dėl advokato atstovavimo išlaidų pakeisti: priteisti iš Institucijos UAB „Vilties pašvaistė“ naudai advokato atstovavimo išlaidų). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi (kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi palikta galioti) byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nurodė, kad klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dar nėra išspręstas ir byla neužbaigta. Kadangi pareiškėjas prašo ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri nėra užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, priimti paduotą prašymą nėra pagrindo.
17. Bylą grąžinus institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir atlikus išsamų tyrimą, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, A. A. ((duomenys neskelbtini)) pripažino pažeidimą, administracinį nurodymą įvykdė ir 30 Eur baudą sumokėjo.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 3 291,76 Eur nuostolius, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Institucija elgėsi aplaidžiai, paviršutiniškai, neatliko savo pareigos tyrimą vykdyti išsamiai, administracinė teisena buvo nutraukta visiškai nepagrįstai, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos ir patyrė 3 291,76 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės.
19. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šią normą atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalys).
20. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.
21. Ieškovė reikalavimą Lietuvos Respublikai dėl nuostolių atlyginimo kildina iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų (neveikimo), tinkamo tyrimo neatlikimo, dėl ko nepagrįstai buvo surašytas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėje byloje, o ieškovė buvo priversta kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ir patyrė 3 291,76 Eur išlaidas.
22. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu pagal UAB „Vilties pašvaistė“, pripažintos nukentėjusiąja, įgaliotojo atstovo advokato D. A. prašymą prieš UAB „Eilona“ pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino UAB „Vilties pašvaistė“ įgaliotojo atstovo advokato D. A. skundą, panaikino Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, Pareiškėjos įgalioto atstovo skundo argumentus ir bylos medžiagą, 2023 m. spalio 25 d. nutartyje padarė išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas neatlikus išsamaus tyrimo. Pastebėta, kad Institucijos nutarime apskritai nemotyvuojama, kodėl buvo padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolas yra pripažintinas dokumentu, pagrindžiančiu terasos įrengimo (duomenys neskelbtini) teisėtumą. Institucija netyrė, ar įrengus terasą be Pareiškėjos leidimo, nėra pažeidžiamos jos, be kita ko, ir kaip (duomenys neskelbtini)bendrasavininkės, teisės. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Eilona“ vardu paaiškinimus teikė tik pagal įgaliojimą veikęs A. A.. Tačiau Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra A. A.. Nepaisant to, Institucija iš jos paaiškinimų dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių nepaėmė, jos pozicijos neišklausė (kaip ir jokių kitų asmenų), taigi, nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, akcentuota, kad nutarime yra aptariamas tik vienas Pareiškėjos įgalioto atstovo skunde nurodytas galimo savavaldžiavimo atvejis – be kitų savininkų sutikimo įrengta terasa, nors skunde buvo prašoma pradėti tyrimą ir dėl bromo, per kurį patenkama į (duomenys neskelbtini), vartų užrakinimo be Pareiškėjos sutikimo. Institucija nagrinėjamoje byloje netyrė, ar minėtame brome yra įrengti vartai, kas juos įrengė, ar yra įrengta užrakto sistema, kas (ne)gali patekti į (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad Institucija iš viso netyrė galimo savavaldžiavimo dėl užrakinamų vartų įrengimo be kitų savininkų sutikimo atvejo, dėl šių aplinkybių bylos medžiagoje yra esminių prieštaravimų, kuriems pašalinti reikia imtis didelės apimties tyrimo (atlikti įvykio vietos apžiūrą, apklausti UAB „Eilona“ atstovus, daugiabučio namo butų savininkus ar paimti jų rašytinius paaiškinimus ir kt.). Teismas sprendė, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.
23. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.
24. Teismas, įvertinęs šioje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė įrodė Instituciją atlikus neteisėtus veiksmus – Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, surašė informacinio pobūdžio raštą (vietoje nutarimo), tik gavusi ieškovės skundą, priėmė nutarimą, kuris, savo ruožtu, buvo neišsamus, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. visapusiškai ir objektyviai netirtos aplinkybės, nebuvo išsiaiškintos visos teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių priežasčių, nesurinkus ir neištyrus visų įrodymų, priėmus neišsamų nutarimą ir iki ieškovės pateikto skundo išnagrinėjimo teisme nenustačius administracinį nusižengimą padariusį asmenį, buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, ANK nuostatos, numatančios greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (policijos pareigūnų) neveikimas, tiriant įvykio aplinkybes ir veiksmai, priimant nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.
25. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad dėl neteisėtų Institucijos veiksmų ir neveikimo (neteisėto rašto priėmimo ir nutarimo, tinkamai neatlikus savo pareigų, neatlikus išsamaus tyrimo, priėmimo) iš viso patyrė 3 291,76 Eur išlaidų : 1 839,76 Eur teisines išlaidas už susipažinimą su policijos neteisėtu raštu dėl administracinės teisenos nevykdymo, šio rašto analizę, vertinimą, kliento konsultaciją telefonu dėl tolimesnių veiksmų, prašymo išduoti nutarimą surašymą bei prašymo pateikti administracinės bylos medžiagą parengimą ir pateikimą policijai (9,5 val.); 387,20 Eur teisines išlaidas už susipažinimą su UAB ,,Eilona“ pateiktas paaiškinimais į administracinio nusižengimo bylą ir Bendrijos paaiškinimų parengimą teismui; 1064,80 Eur teisines išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimą teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-980-1155/2023. Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl esą perteklinių veiksmų, atstovaujant ieškovės interesus, teisinės pagalbos nepagrįstą intensyvumą, nes ieškovė esą turėjo galimybę dėl sprendimų peržiūrėjimo kreiptis į policijos vadovybę. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai gynė savo teises teisės aktuose numatytais, o ne kitais būdais. Ieškovės nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos, atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų skaičių, yra protingo dydžio, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šios išlaidos neatitiktų pagrįstumo ir būtinumo kriterijų, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalos dydį.
26. Pažymėtina ir tai, kad konkrečiu atveju bylą grąžinus institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir atlikus išsamų tyrimą, (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje pateikti rašytiniai paaiškinimais nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo administracinis nurodymas buvo įvykdytas, t. y. (duomenys neskelbtini) A. A. pripažino pažeidimą, administracinį nurodymą įvykdė ir 30 Eur baudą sumokėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas, asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 4, 5 dalys). Konkrečiu atveju tokiu būdu galop pasibaigus administracinio nusižengimo teisenai, klausimas dėl ieškovės iki (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo surašymo patirtų išlaidų advokato pagalbai nebuvo išspręstas.
27. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Institucija aplaidžiai atliko savo pareigas, nepagrįstai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinėje byloje. Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, turėjo teisę į kvalifikuotą teisinę pagalbą ir savo teisei realizuoti pasitelkė advokatą, kuris, atlikęs situacijos teisinę analizę, teikė prašymus, skundus, rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje, dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, ieškovės atstovo parengtas skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi buvo patenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala, atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatytas priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žalos faktas ir jos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, todėl ieškinį tenkina. Taigi apibendrinus, ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3291,76 Eur nuostoliams atlyginti. Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra pagrindas tenkinti ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 291,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio l dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovei UAB „Vilties pašvaistė“, juridinio asmens kodas 123718384, 3 291,76 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 76 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3291,76 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.