Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato Dainiaus Antanaičio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo ir administracinės nuobaudos atsakingam asmeniui paskyrimo arba administracinio nusižengimo bylos grąžinimo institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) nutraukė pagal (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėja), kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 11), įgalioto atstovo advokato D. Antanaičio prašymą (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotai adresu (duomenys neskelbtini), pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Nutarime nurodyta, kad 2023 m. liepos 14 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą, restorano (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), darbuotojų buvo paklausta, kaip galima susisiekti su vidiniame kieme įrengtos terasos savininku. Šie nurodė, kad visais klausimais galima kreiptis į A., davė jo telefono numerį. Paskambinus gautu telefono numeriu, pabendrauta su minėto restorano įgaliotu atstovu A. A. Šis paaiškino, kad terasa yra įrengta teisėtai, tai patvirtina visų namo gyventojų parašai, liudijantys, jog jie neprieštarauja, kad vidiniame kieme būtų įrengta terasa. Taip pat A. A. paminėjo, kad vienas asmuo, kuris prieštaravo, neturėjo teisės reikšti savo nuomonės dėl terasos įrengimo, nes butai, kurie priklauso tam asmeniui, yra negyvename pastate (nėra šildymo, vandentiekio, jis ne kartą degęs, jame gyvena benamiai), kuris stovi nelegaliai ir teismo sprendimu turėjo būti nugriautas. 2023 m. rugpjūčio 4 d. A. A. atvyko į apklausą, kartu pateikė dokumentus, patvirtinančius terasos įrengimo teisėtumą, taip pat pateikė įgaliojimą. Apklausos metu jis nurodė, kad bendro naudojimo kiemas buvo neprižiūrimas ir nesutvarkytas, (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 22 d. suorganizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo aplinkinių butų savininkai. Įvykusį susirinkimą patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, jog niekas neprieštaravo dėl kiemo sutvarkymo ir laisvalaikio zonos – terasos įrengimo.

Institucija, įvertinusi tai, kad (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė terasos įrengimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, nenustatė ANK 518 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl, vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną nutraukė (b. l. 9–10).

Skunde paaiškinta, kad Pareiškėjai ir Lietuvos Respublikai bendros dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Beveik visas žemės sklypo plotas be Pareiškėjos, kaip sklypo bendrasavininkės, sutikimo buvo užstatytas terasa. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnį nesant tokio sutikimo, terasos nebūtų galima statyti net turint kito žemės sklypo savininko, t. y. valstybės ar jos įgalioto asmens, sutikimą. Pareiškėjai nežinoma, kad valstybė ar jos įgaliotas asmuo būtų davęs sutikimą statyti terasą jų žemės sklype. Jokie kiti asmenys, nebūdami žemės sklypo savininkais ir neturėdami įgaliojimo, negalėjo už Pareiškėją duoti sutikimo statyti terasą. Taigi, terasa yra pastatyta per beveik visą žemės sklypo plotą ir eksploatuojama savavališkai, neturint visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

Žemės sklypas, ant kurio yra ir Pareiškėjai priklausantis pastatas, yra uždarame kieme, į kurį galima patekti tik per bromą ir joje esančius vartus. Tačiau bromo vartai yra savavališkai uždaromi, dėl to Pareiškėja neturi galimybės pateikti į jai priklausantį žemės sklypą, tuo pačiu ir į pastatą, kai vartai būna uždaromi.

Bet kuri iš prieš tai nurodytų aplinkybių sudaro savarankišką pagrindą manyti, kad Pareiškėjos teisė valdyti ir naudotis savo nuosavybe savo nuožiūra yra savavališkai apribojama.

A. A. apklausos metu minėjo asmenį, kuris prieštaravo terasos įrengimui. Akivaizdu, kad tai buvo Pareiškėjos atstovas. Žemės sklype esantis pastatas priklauso Pareiškėjai, šis pastatas vis dar yra statomas, dėl to jame nėra elektros ir vandens. Protokole aiškiai nurodoma, kad bus įrengti vartai. A. A. įvardijo asmenį, kuriam priklauso pastatas, t. y. Pareiškėją, kaip neturinčią teisės reikšti balso dėl žemės sklypo. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) žinojo apie žemės savininkės prieštaravimą terasos statyboms, ignoravo šį faktą ir įrengė ją ten savavališkai. Ši bendrovė turėjo aiškiai ekonominį verslo interesą, nes terasa yra skirta aptarnauti (duomenys neskelbtini) klientus. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad iki terasos įrengimo į žemės sklypą buvo galima įvažiuoti automobiliu ir ten jį pastatyti.

Vien protokolas nepatvirtina terasos įrengimo teisėtumo, nesuteikia teisės statyti terasą žemės sklype be jo savininkų sutikimo. Terasos pastatymas ir/ar vartų uždarymas atitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, o savavaldžiavę asmenys turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn (b. l. 2–7).

(Duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas S. Janušaitis pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas Pareiškėjos skundą atmesti.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad Pareiškėjos minimi vartai egzistuoja daugiau nei 50 metų, kurių eigoje jie buvo tik atnaujinti (remontuoti). Vartai nepriklauso (duomenys neskelbtini), ji jų niekada neįrengė, neapribojo galimybės vartais naudotis kitiems asmenimis, jais naudojasi visi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai/naudotojai. Vartus bendru sutarimu prižiūri patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai, o (duomenys neskelbtini) yra tik dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Vartai neturi spynos, nėra rakinami, o priešingų įrodymų Pareiškėja nepateikė. Pareiškėja nei savo pirminiame pareiškime, nei skunde teismui nepagrindė nė vieno ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio, t. y. nenurodė, koks asmuo nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos; kokios konkrečiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė konkretus asmuo(-ys); kuo pasireiškė asmens(-ų) tyčia pažeisti įstatymų nustatytą tvarką; kokia žala buvo padaryta Pareiškėjai ir/ar kitiems asmenims. Kaip matyti iš Pareiškėjos pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, jai pačiai nuo 2011 m. liepos 12 d. yra apribota disponavimo priklausančia žemės sklypo dalimi teisė.

Minima terasa buvo įrengta ir vidinis kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo tvarkomas su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimu ir jų prašymu. Toks poreikis kilo dėl to, kad būtent dėl Pareiškėjos pastatyto nelegalaus statinio (jis iki šiol nėra įteisintas, todėl de facto Pareiškėja savavališkai yra užėmusi minimą žemės sklypą), likusių statybinių atliekų ir pan. kiemas buvo nešvarus ir netvarkingas. Niekas niekada nekliudė Pareiškėjai naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Žemės sklypas nėra užstatytas statiniais ar kitais daiktais, kurie kliudytų juo naudotis, išskyrus minėtą pačios Pareiškėjos nelegalų statinį. Pareiškėja dėl to niekada nereiškė jokių pretenzijų ir savo tariamai pažeistų nuosavybės teisių negynė civiline tvarka. Pareiškėja galimą civilinį ginčą nepagrįstai bando perkelti į administracinių nusižengimų teiseną, nors galimi nuosavybės teisės pažeidimai visų pirma ginami būtent civiline tvarka. Iš faktinių aplinkybių ir Pareiškėjos pateiktų įrodymų negalima nustatyti nei paties galimo administracinio nusižengimo fakto, nei laiko, nei nusižengimą padariusio asmens ir jo tyčios, nei žalos dydžio, todėl Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 96–97).

(Duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas D. Antanaitis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad teismų sprendimais yra pripažinta, kad tiek Pareiškėjos pastatas, tiek jo statyba, tiek jo užstatymo plotas yra teisėti ir pagrįsti. Pro vartus gali pateikti tik asmenys, kurie turi atitinkamas elektronines priemones. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai 2023 m. rugsėjo 7 d. 10 val. buvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pateikti į žemės sklypą negalėjo. Prašo priteisti 1839,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 101–103).

Iš 2023 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo prašymo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl galimo savavaldžiavimo nustatyta, kad ši bendrovė prašo pradėti tyrimą dėl bromo, per kurį patenkama į sklypą, vartų užrakinimo ir terasos ant žemės sklypo pastatymo be jos sutikimo, nustačius savavaldžiavimo ar kitos veikos požymius, patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir pastato dalis priklauso (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė gali patekti į savo žemės sklypą per bromą ir tik po to gali patekti prie pastato. Tačiau bromo vartai yra uždaryti, dėl to bendrovė neturi galimybės patekti į jai ir kitiems bendraturčiams priklausantį žemės sklypą, o tuo pačiu ir į pastatą. Be to, beveik per visą žemės sklypo plotą yra pastatyta terasa, nors bendrovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, niekada nėra davusi sutikimo ją įrengti. Akivaizdu, kad kažkoks asmuo, savavališkai įgyvendindamas tikras ar tariamas teises, pažeidžia bendrovės nuosavybės teises, ir šie veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius (b. l. 41–43).

Iš 2023 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad 52/1158 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), o 1106/1158 dalys – Lietuvos Respublikai (b. l. 12–14).

Iš 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. visuotiniame pastato butų/patalpų savininkų susirinkime dalyvavo ir savo valią susirinkimo darbotvarkės klausimais išreiškė visų pastato butų/patalpų savininkai, todėl susirinkimas laikytinas įvykusiu. Pastato kiemas yra apleistas, yra gautas (duomenys neskelbtini), kuri nuomojasi dalį pastato negyvenamųjų patalpų, pasiūlymas įrengti pastato kieme poilsio terasą su galimybe aptarnauti joje esančius klientus ir tuo pačiu sutvarkyti pastato vidinį kiemą. Susirinkime dalyvavęs (duomenys neskelbtini) atstovas (direktorė A. A.) patikslino, kad bus ne tik sutvarkytas pastato kiemas, bet ir suremontuoti įvažiavimo vartai (įrengta automatinė vartų uždarymo ir atidarymo sistema, dėl saugumo vartai bus laikomi uždaryti, taip išvengiant asocialių žmonių buriavimosi kieme, benamių nakvynės), bus atlikti išorinių sienų renovavimo darbai, parengtas vidiniame kieme esančių langų vizualinis vaizdas, bus perkelti buitinių atliekų konteineriai, tokiu būdu likviduojant žiurkes, uždėtas tentas ant kieme esančio apleisto pastato fasado, atlikti apželdinimo darbai. (Duomenys neskelbtini) atstovas parodė pastato butų/patalpų savininkams idėjos vizualizaciją, pateikė susipažinti parengtos bendradarbiavimo sutarties projektą. Bendrovė siūlo sudaryti bendradarbiavimo sutartį 7 metams, o pasibaigus jos galiojimui, visą sukurtą naudą, kurios negalima atskirti, palikti pastato butų/patalpų savininkams. Už pasiūlytą projektą gauta 100 proc. pastato butų/patalpų savininkų balsų. Nutarta pritarti pastato kiemo sutvarkymui, leidžiant (duomenys neskelbtini) įrengti pastato kieme poilsio terasą klientų aptarnavimui, pasirašant su šia bendrove bendradarbiavimo sutartį. Balsavimo metu susirinkimo pirmininkas įgaliotas pasirašyti bendravimo sutartį su (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą sutarties projektą (b. l. 17–25).

Pareiškėjos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), o kita dalis priklauso valstybei. Visas žemės sklypo plotas buvo užstatytas terasa. Žemės sklypas, ant kurio yra Pareiškėjai priklausiantis pastatas, yra uždarame kieme, į kurį galima patekti tik per bromą ir jame esančius vartus. Tačiau bromo vartai yra savavališkai uždaromi ir Pareiškėja negali patekti į žemės sklypą. Buvo įrengta automatinė spyna, tai patvirtina, be kita ko, daugiabučio namo buto savininkų sprendimas. Dėl automatizuotos spynos įrengimo Pareiškėjos atstovas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas negalėjo patekti į žemės sklypą. Terasos užstatymas ir vartų įrengimas grindžiamas daugiabučio namo butų savininkų sprendimu, tačiau žemės sklypas gyventojams nepriklauso. Tokiu būdu buvo pažeistos Pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir nuosavybės neliečiamumo principas. Žemės sklypu naudojamasi negavus jo savininko leidimo, ten vyksta komercinė veikla, o policija nesiėmė veiksmų nustatyti atsakingą asmenį. Pareiškėja sužinojo, kad negali patekti į patalpas 2022 m. pradžioje, kai atsirado toks poreikis. Tada paaiškėjo, kad yra įrengta (duomenys neskelbtini). Jos klientai patenka į terasą per vidines patalpas. Kai (duomenys neskelbtini) nedirba, fizinio asmens pateikimas pro vartus yra apsunkintas. Kiti gyventojai turi priemones, kurias panaudoję gali atidaryti vartus.

Institucijos atstovas ir (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jie buvo informuoti tinkamai, atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neprašė, suformavo prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta minėtiems atstovams nedalyvaujant.

(Duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato D. Antanaičio skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Teismas, patikrinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjos įgalioto atstovo skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Institucijos Nutarimu buvo nutraukta pagal (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo prašymą (duomenys neskelbtini) pradėta administracinio nusižengimo teisena, nenustačius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nes (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. A. pateikė Institucijai 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolą, kuris laikytinas dokumentu, patvirtinančiu terasos įrengimo teisėtumą.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Pastebėtina, kad Institucijos Nutarime nemotyvuojama, kodėl buvo padaryta išvada, jog 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokolas yra pripažintinas dokumentu, pagrindžiančiu terasos įrengimo žemės sklype teisėtumą. A. A. Institucijai paaiškino, kad vienas iš susirinkime dalyvavusių asmenų prieštaravo dėl terasos įrengimo, tačiau jis neturėjo teisės reikšti savo nuomonės šiuo klausimu, nes butai, kurie priklauso tam asmeniui, yra negyvename pastate. Institucija Nutarime nenurodė, kodėl vien ta aplinkybė, jog pastate nėra šildymo, vandentiekio ir pan., lemia, kad pastato savininko nuomonė neturi reikšmės. Juo labiau, kad Pareiškėja yra ne tik pastato savininkė, bet ir žemės sklypo, ant kurio yra įrengta terasa, bendrasavininkė. Nepaisant to, Institucija netyrė, ar įrengus terasą be Pareiškėjos leidimo, nėra pažeidžiamos jos, be kita ko, ir kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) vardu paaiškinimus teikė tik pagal įgaliojimą veikęs A. A. Tačiau Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) vadovė yra A. A., kuri, atstovaudama (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime. Nepaisant to, Institucija iš jos paaiškinimų dėl šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių nepaėmė, jos pozicijos neišklausė (kaip ir jokių kitų asmenų), taigi, nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

Be to, Nutarime yra aptariamas tik vienas Pareiškėjos įgalioto atstovo skunde nurodytas galimo savavaldžiavimo atvejis – be kitų savininkų sutikimo įrengta terasa, nors minėtame skunde buvo prašoma pradėti tyrimą ir dėl bromo, per kurį patenkama į žemės sklypą, vartų užrakinimo be Pareiškėjos sutikimo. Institucija nagrinėjamoje byloje netyrė, ar minėtame brome yra įrengti vartai, kas juos įrengė, ar yra įrengta užrakto sistema, kas (ne)gali patekti į žemės sklypą. Pareiškėjos įgaliotas atstovas skunde nurodė, kad žemės sklypas ir Pareiškėjai priklausantis pastatas yra uždarame kieme, į kurį galima patekti tik per bromą ir jame esančius vartus, tačiau jie yra savavališkai uždaromi, dėl to Pareiškėja neturi galimybės pateikti į jai priklausantį žemės sklypą, tuo pačiu ir į pastatą, kai vartai būna uždaromi. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos įgaliotas atstovas paaiškino, kad Pareiškėjos direktorius, o taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas negalėjo pateikti pro užrakintus vartus į žemės sklypą. 2021 m. balandžio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovė direktorė A. A. nurodė, jog bus įrengta automatinė vartų uždarymo ir atidarymo sistema, dėl saugumo vartai bus laikomi uždaryti, taip išvengiant asocialių žmonių buriavimosi kieme, benamių nakvynės. Tačiau (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas S. Janušaitis rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad vartai buvo tik atnaujinti, (duomenys neskelbtini) neapribojo galimybės vartais naudotis kitiems asmenimis, jais naudojasi visi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai/naudotojai, vartus bendru sutarimu prižiūri patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Institucija iš viso netyrė galimo savavaldžiavimo dėl užrakinamų vartų įrengimo be kitų savininkų sutikimo atvejo, dėl šių aplinkybių bylos medžiagoje yra esminių prieštaravimų, kuriems pašalinti reikia imtis didelės apimties tyrimo (atlikti įvykio vietos apžiūrą, apklausti (duomenys neskelbtini) atstovus, daugiabučio namo butų savininkus ar paimti jų rašytinius paaiškinimus ir kt.).

Taip pat Institucija nurodo, kad susirinkimas dėl terasos įrengimo, taip pat ir terasos įrengimo darbai buvo pradėti 2021 m. balandžio mėn., todėl Pareiškėja į policijos įstaigą kreipėsi suėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminui. Pareiškėjos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėja sužinojo apie galimą jos nuosavybės teisių pažeidimą 2022 m. pradžioje, Pareiškėjos direktorius iki šiol negali patekti pro uždarytus vartus į jai nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, kuriame iki šiol yra terasa, įrengta be Pareiškėjos sutikimo, t. y. galimi pažeidimai trunka iki šiol. Teismas primena, kad ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju Institucija nenurodė argumentų, kodėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio mėn., nesiaiškino, ar galimas pažeidimas yra trunkamasis, nenurodė, kada būtent paaiškėjo galimas pažeidimas.

Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kas jau buvo išsamiai nurodyta šiame teismo procesiniame sprendime, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

(Duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas D. Antanaitis pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-495/2022 pažymėjo, kad ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi, asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamoje byloje advokatas D. Antanaitis nėra įgaliotu atstovu asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių, todėl ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo advokato Dainiaus Antanaičio skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.