Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „V“ įgalioto atstovo advokato Dainiaus Antanaičio (toliau – ir apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo ANK 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 422¹, 565¹, 574¹ straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. gegužės 11 d. įstatymas Nr. XIV-1947 (toliau – ir Įstatymas), kuriuo pakeistas ANK 666 straipsnis ir pripažintas galios netekusiu ANK 591 straipsnis. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą, vadovavosi netinkama įstatymo redakcija, tiek dėstydamas ANK 666 straipsnio turinį, tiek nutartyje darydamas nuorodą į ANK 591 straipsnio 1 punktą. Nepaisant to, kad pirmiau minėtu Įstatymu pakeistos ANK 666 straipsnio nuostatos bei pripažintas netekusiu galios ANK 591 straipsnis, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė yra aiški, nes pati ANK nuostatų esmė nepasikeitė, kadangi šiuo metu galiojančio ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tuo tarpu ANK 565¹ straipsnio 1 punkte, į kurį nukreipia ANK 666 straipsnio 2 dalis, nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismo padaryta klaida remiantis netinkamos redakcijos įstatymu neturi esminės reikšmės šio teismo priimto sprendimo teisėtumui.

8. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto ginčijamą klausimą, šioje byloje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-88-495/2022, kadangi šioje byloje nebuvo spręstas nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimas. Nepaisant to, įvertinus bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas netenkinti nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens UAB „V“ atstovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šio juridinio asmens dėl jam suteiktos advokato teisinės pagalbos, negali būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, nepagrįstai rėmėsi ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos sprendžiant asmens, kuriam byla nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, todėl jos netaikytinos sprendžiant dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam, ką iš esmės teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto šiuo atveju aktualios kitos ANK ir BPK nuostatos, kurios reglamentuoja išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą, kuriomis pirmosios instancijos teismas nesirėmė.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje aktualios ne ANK 666 straipsnio 2 dalies, o ANK 666 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Taigi, ANK 666 straipsnio 1 dalis nukreipia į BPK VIII skyriuje numatytas taisykles, kurios taikytinos sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Šios bylos kontekste svarbios BPK VIII skyriuje esančio BPK 106 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios advokato darbo apmokėjimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš kaltu pripažinto kaltinamojo tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Būtent pastarosios nuostatos aktualios ir ANK 666 straipsnio 1 dalies prasme sprendžiant nukentėjusio asmens patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą administracinio nusižengimo byloje. Taigi, sisteminė BPK 106 straipsnio 2 dalies ir į šį straipsnį nukreipiančios ANK 666 straipsnio 1 dalies nuostatų analizė rodo, kad nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti išieškojimo klausimas yra teisiškai reglamentuotas, atitinkamai apelianto teiginiai apie ANK egzistuojančią teisės spragą negali būti pripažinti pagrįstais. Tokios išvados nekeičia ta aplinkybė, jog nei ANK, nei BPK nėra numatyta, kad tokios išlaidos nukentėjusiajam gali būti priteisiamos iš Institucijos. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens UAB „V“ atstovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmens dėl kreipimosi į teismą patirtos bylinėjimosi išlaidos patenka į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Vis dėlto pastebėtina, kad tokia žala (išlaidos) paprastai atsiranda baudžiamajame ar administracinių nusižengimų procese, prasidėjusiame dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, todėl būtent kaltininkas yra atsakingas už tokios žalos (išlaidų) atsiradimą ir turi jas atlyginti. Atitinkamai įstatymo leidėjas BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatęs, kad nukentėjusio asmens patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti turi atlyginti asmuo, pripažintas kaltu padaręs prieš nukentėjusį asmenį nusikaltimą (ANK 666 straipsnio prasme tokia nuostata taikytina ir administracinį nusižengimą prieš nukentėjusįjį padariusiam asmeniui), o ne bylą tirianti Institucija. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisai tinkamais motyvais, tačiau pagrįstai netenkino nukentėjusiojo UAB „V“ atstovo prašymo priteisti šio juridinio asmens pirmosios instancijos teisme patirtas 1 839,20 Eur bylinėjimosi išlaidas iš bylą tyrusios Institucijos.

10. Bendrame kilusio ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimo klausimas gali būti išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Tokia išvada darytina įvertinus pirmiau minėtą BPK 106 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintą nuostatą, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik pripažinus kaltinamąjį (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį) kaltu, t. y. priėmus galutinį procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Nagrinėjamu atveju byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Institucijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, išsamiam tyrimui atlikti. Taigi, byloje pirmosios instancijos teismo nutartimi panaikintas tik, procesine prasme, tarpinis Institucijos nutarimas ir byla grąžinta toliau tirti, tačiau nėra išspręstas jokio asmens kaltės klausimas, procesas nėra užbaigtas galutiniu procesiniu sprendimu pripažįstant kokį nors asmenį kaltu ar nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą Institucijai išsamesniam tyrimui atlikti, savaime nereiškia, kad šioje byloje neabejotinai koks nors asmuo bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, atitinkamai nereiškia ir to, kad neabejotinai bus nustatyta, jog UAB „V“ išties šioje byloje nukentėjo nuo kokio nors asmens padaryto administracinio nusižengimo, kadangi net ir atlikus išsamesnį tyrimą Institucija gali priimti analogišką sprendimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Todėl šioje proceso stadijoje nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens patirtų proceso išlaidų išieškojimas iš Institucijos ar iš administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens apskritai nebūtų teisingas ir pagrįstas, o kartu sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise nepagrįstai kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas, ar nepagrįstai skundžiant Institucijos priimtus tarpinius procesinius sprendimus teismui ir nerizikuojant prarasti tokiam nepagrįstam kreipimuisi ar skundui paruošti sumokėtų išlaidų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aktualūs apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas tvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos kaip žala iš valstybės atskiroje byloje ir jų išsprendimas galimas tik toje pačioje byloje, kurioje išsprendžiamas klausimas, kuris sudaro bylos dalyką, todėl nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, būtų užkirstas kelias atgauti bylinėjimosi išlaidas, kaip nuostolius dėl neteisėtų policijos veiksmų. Kaip jau minėta, ši byla nėra užbaigta galutiniu procesiniu sprendimu, jokio asmens kaltės klausimas nėra išspręstas, todėl tuo atveju, jeigu Institucijai atlikus išsamesnį bylos tyrimą būtų nustatyta, kad asmuo, kurio atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, išties padarė administracinį nusižengimą ir taip pažeidė nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens teises ir/ar teisėtus interesus bei tokį asmenį pripažinus kaltu, laikantis pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų UAB „V“ procese turi teisę prašyti, kad iš kaltu pripažinto asmens būtų priteistos visos šiame procese patirtos proceso išlaidos, tarp jų ir nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties dalis, kuria netenkintas nukentėjusiuoju pripažinto juridinio asmens UAB „V“ atstovo advokato D. Antanaičio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nukentėjusiuoju pripažinti juridinio asmens dėl jam suteiktos advokato teisinės pagalbos, yra teisėta ir pagrįsta, šios nutarties dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13. UAB „V“ atstovas advokatas D. Antanaitis 2023 m. gruodžio 1 d. prašymu prašo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, UAB „V“ patirtas dėl advokato teisinės pagalbos surašant ir pateikiant apeliacinį skundą.

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimo, be kita ko turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Ši administracinio nusižengimo byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal UAB „V“ atstovo advokato apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms prašymas dėl proceso išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir UAB „V“ įgalioto atstovo advokato Dainiaus Antanaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.