Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-543-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: e2A-543-324/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
Atsakovas: S. R.
Ieškovas: L. S.

Civilinė byla Nr. e2A-543-324/2023Teisminio proceso Nr.

2-69-3-14008-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. R. dėl nepilnamečio vaiko nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo dydžio ir būdo pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei L. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu sprendimu civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 (toliau – Teismo sprendimas) nustatytą nepilnamečio vaiko G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą ir nustatyti ją su ieškove, pripažinti, kad nepilnametės G. R. faktinė gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 d. rugsėjo 6 d. (įskaitytinai) buvo su ieškove ir ieškovė šiuo laikotarpiu įvykdė Teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai G. R.; priteisti iš atsakovo S. R. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai lėšas, ieškovės skirtas nepilnametės dukters G. R. išlaikymo prievolei už atsakovą įvykdyti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (32 mėn.), t. y. 4 506 Eur, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. R. išlaikyti 12 800 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, arba po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą šioje civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pakeisti Teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. R. išlaikyti 18 560 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, arba po 320 Eur nepilnamečiam vaikui A. R. išlaikyti, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą šioje civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pakeisti Teismo sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. R. išlaikyti 42 240 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, arba po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą šioje civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pakeisti Teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. bendravimo su atsakovu tvarką ir nustatyti, kad kiekvieną pirmą ir trečią mėnesio penktadienį tėvas pasiima nepilnamečius vaikus A. R. ir A. R. iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 20 val. arba mokymosi/ugdymo įstaigos, pasibaigus mokymosi/ugdymosi laikui ir grąžina vaikus į jų motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 valandos; švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu; neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina. Pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu; Motinos dieną, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, o Tėvo dieną, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas praleidžia su tėvu; per tėvo gimtadienį, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 15 val. iki 20 val. (jeigu (duomenys neskelbtini) yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki (duomenys neskelbtini) 19.30 val. (jeigu (duomenys neskelbtini) yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne. Taip pat, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, tėvas turi teisę kitą po (duomenys neskelbtini) savaitgalį nepilnamečius vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. arba mokymosi/ugdymo įstaigos, pasibaigus mokymosi/ugdymosi laikui ir grąžinti vaikus į jų motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 valandos; nepilnamečių vaikų gimtadienį (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 15 val. iki 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki kitos dienos 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne; tėvas, nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto raštu suderinęs su vaikų motina, turi teisę keturias savaites pasiimti nepilnamečius vaikus atostogauti, kiekvieną kartą atskirai raštu sutariant, ar tas laikas bus panaudotas visas vienu metu, ar dalimis. Kitų mokslo metų eigoje esančių nepilnamečių vaikų atostogų metu, tėvas turi teisę pasiimti vaikus atostogauti pasirinktinai, šalių rašytiniu susitarimu arba rudens arba pavasario atostogų metu per vienerius mokslo metus; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną, arba kai tik joms tampa žinomos tokios aplinkybės; šalys abipusiai įsipareigoja neigiamai neįtakoti nepilnamečių vaikų bendravimo su kita šalimi, nereikšti vaikams girdint neigiamos, įžeidžiančios, necenzūrine, ar kita nepriimtina forma, vaikų emocinę būklę neigiamai galinčios paveikti nuomonės apie kitą iš tėvų. Abu tėvai, nepilnamečiams vaikams esant pas juos, privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su bet kuriuo iš vaikų galimybes. Šalys turi teisę laisvai bendrauti su bet kuriuo iš vaikų ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į vaikų ugdymo įstaigas, į jų užklasinės veiklos būrelius ir t. t.; šalys susitaria, kad sprendžiant dėl faktinio tėvų ir nepilnamečių vaikų, bendravimo tvarkos įgyvendinimo prioritetas bus teikiamas nepilnamečio vaiko interesams; ieškovė įsipareigoja nepilnamečiams vaikams išreiškus norą dažniau bendrauti su atsakovu, sudaryti sąlygas ir suteikti galimybes vaikams bendrauti dažniau ir nesilaikant sutartyje nustatytų apribojimų; atsakovas įsipareigoja nepilnamečiams vaikams atsisakant betarpiškai ar telekomunikacijų pagalba bendrauti sutartyje nustatytomis sąlygomis, neversti nepilnamečių vaiko bendrauti prieš jų valią. Bet kuris iš nepilnamečių, konkrečiu atveju aiškiai išreiškęs nenorą bendrauti ar susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu, negali būti verčiamas laikytis numatytos bendravimo tvarkos. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti atsakovo pareikštą priešieškinį.

2. Nurodė, kad ji su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, turi nepilnamečius vaikus. Visi nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su ieškove nuo 2016 m. balandžio mėn. Atsakovas nuo 2016 metų balandžio mėnesio yra atsiribojęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, neteikia paramos nei pinigais, nei kitokia forma. Ieškovė juos išlaiko bei jais rūpinasi, užtikrina vaikų tinkamo gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, kurios atitinka vaikų interesus. Teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje buvo numatyta, kad nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, nepilnametės dukters G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu. Atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai A. ir sūnui A. išlaikymą po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai G. R. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat teismo sprendime buvo nustatyta šalių pasirinkta bendravimo su vaikais tvarka. Tiek iki teismo sprendimu patvirtintos Taikos sutarties pasirašymo, tiek po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dukra G. R. pas tėvą gyveno iš viso porą savaičių 2019 m. rugsėjo mėnesį, o įvykus tarpusavio konfliktui ir tėvui palikus vaikus ilgą laiką be priežiūros, buvo iškviesta policija ir vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, dėl įtarimo apie galimai panaudotą prieš dukrą smurtą pradėtas vaikų teisių apsaugos specialistų inicijuotas tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Visą laiką G. R. faktiškai gyvena su ieškove, su atsakovu beveik nebendrauja, santykiai yra konfliktiški, G. R. atsisako važiuoti pas tėvą net laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Tėvas nesirūpina nei G. R. išlaikymu, nei jos ugdymu, sveikatos apsauga, nei kasdiene buitimi. Nepilnametė G. R. teisme jau yra išreiškusi nuomonę, kad nori gyventi su mama. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, yra buvę atvejų, kai vaikai matė tėvo naudojamą fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, taip pat patyrę psichologinį smurtą ir įžeidinėjimus jų atžvilgiu. Atsakovo elgesys nesikeičia, išlieka nepagarbus bendravimas tiek su vaikais, tiek su ieškove, vaikams girdint ieškovė nuolat vadinama necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Atsakovas turėjo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., tačiau to geranoriškai nedarė jokia forma. Įsiskolinimas už ieškovės vietoj atsakovo skirtą išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. atsirado nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 6 d., taigi už 32 mėnesius. 2019 m. tarp šalių sudarytoje Taikos sutartyje buvo nustatytas 200 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų G., A. ir A. išlaikymui. Nuo Taikos sutarties pasirašymo, o taip pat netgi nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos dėl infliacijos yra padidėję prekių ir paslaugų vaikams kainos,taip pat objektyviai yra pasikeitę vaikų poreikiai. Tam, kad šalių nepilnamečiai vaikai galėtų augti ir gyventi sąlygomis, kurios atitiktų jų poreikius, kiekvieno jų išlaikymui reikia vidutiniškai bent jau 750 Eur per mėnesį. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės net didesnę sumą kiekvienam iš vaikų per mėnesį išlaikyti, todėl laikytina, kad ieškovės nurodytas kiekvieno nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikis ir dydis per mėnesį yra pagrįstas ir protingas. Nuo Teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, jis gali teikti vaikų poreikiams patenkinti reikalingą ilaikymą. Turėdamas pakankamai pajamų tiek 2020 metais, tiek 2022 metais, atsakovas geranoriškai nepadengė net dalies išlaikymo įsiskolinimo už nepilnamečius vaikus, taip pat neskiria lėšų ir periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5238-435/2019 patvirtinta Taikos sutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. gyvenamąją vietą, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; nutraukti išlaikymo nepilnamečiams A. R. ir A. R. išieškojimą iš atsakovo; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. po 325 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš ieškovės išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. įsiskolinimą nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos – po 11 700 Eur kiekvienam; nepilnamečiams A. R. ir A. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą; nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų A. R. bei A. R. bendravimo tvarką: kiekvieną neporinį mėnesio penktadienį motina pasiima nepilnamečius vaikus G. R., A. R. ir A. R. iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 20 val. arba mokymosi/ugdymo įstaigos, pasibaigus mokymosi/ugdymosi laikui ir grąžina vaikus į jų tėvo namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 valandos; Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26d.) – su tėvu; neporiniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina; poriniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną - su tėvu, o neporiniais metais pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu, antrą Šv. Velykų dieną – su motina; Motinos dieną, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, o Tėvo dieną, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas praleidžia su tėvu; per motinos gimtadienį, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 15 val. iki 20 val. (jeigu (duomenys neskelbtini) yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki (duomenys neskelbtini) 19.30 val. (jeigu (duomenys neskelbtini), yra nedarbo diena), turėdama teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne. Taip pat, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, motina turi teisę sekantį po (duomenys neskelbtini), savaitgalį nepilnamečius vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. arba mokymosi/ugdymo įstaigos, pasibaigus mokymosi/ugdymosi laikui ir grąžinti vaikus į jų tėvo namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 valandos; neporiniais metais nepilnamečių vaikų gimtadienį (duomenys neskelbtini) motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 15 val. iki 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki kitos dienos 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra ne darbo diena), turėdama teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne; motina nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto suderinusi su vaikų tėvu, turi teisę keturias savaites pasiimti nepilnamečius vaikus atostogauti, kiekvieną kartą atskirai raštu sutariant, ar tas laikas bus panaudotas visas vienu metu, ar dalimis. Kitų, mokslo metų eigoje esančių nepilnamečių vaikų atostogų metu, motina turi teisę pasiimti vaikus atostogauti pasirinktinai, šalių rašytiniu susitarimu arba rudens arba pavasario atostogų metu per vienerius mokslo metus; jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių motinos bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną, arba kai tik joms tampa žinomos tokios aplinkybės; šalys abipusiai įsipareigoja neigiamai neįtakoti nepilnamečių vaikų bendravimo su kita šalimi, nereikšti vaikams girdint neigiamos, vaikų emocinę būklę neigiamai galinčios paveikti nuomonės apie kitą iš tėvų. Abu tėvai, nepilnamečiams vaikams esant pas juos, privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su bet kuriuo iš vaikų galimybes. Šalys turi teisę laisvai bendrauti su bet kuriuo iš vaikų ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į vaikų ugdymo įstaigas, į jų užklasinės veiklos būrelius ir t. t.; šalys susitaria, kad sprendžiant dėl faktinio tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos įgyvendinimo, prioritetas bus teikiamas nepilnamečio vaiko interesams; S. R. įsipareigoja nepilnamečiams vaikams G., A. ir/ar A. R. išreiškus norą dažniau bendrauti su savo motina L. S., sudaryti sąlygas ir suteikti galimybes vaikams bendrauti su savo motina dažniau ir nesilaikant sutartyje nustatytų apribojimų; L. S. įsipareigoja nepilnamečiams vaikams G., A. ir/ar A. R. atsisakant, betarpiškai ar telekomunikacijų pagalba, bendrauti sutartyje nustatytomis sąlygomis, neversti nepilnamečių vaikų bendrauti prieš jų valią; priteisti iš ieškovės L. S. S. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus, išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus.

4. Nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki šio ginčo šalys niekada nesilaikė Teismo sprendimu patvirtintos Taikos sutarties sąlygų. Visus nepilnamečius vaikus faktiškai prižiūrėjo atsakovas, tačiau vyriausioji dukra daugiau laiko būdavo pas savo motiną, kas, atsakovo nuomone, padarė didelę žalą jos auklėjimui, pasaulėžiūrai, moralei. Atsakovas betarpiškai rūpinosi nepilnamečių vaikų kasdiene buitimi, ugdymo ir gydymo procesais, palaikė šeimyninius ryšius, teikė išlaikymą natūra, aprūpindamas savo nepilnamečius vaikus maistu, apranga ir kitais vaikų poreikių patenkinimui reikalingais daiktais, kai ieškovės rūpestis vaikais apsiribodavo nurodymų atsakovui pateikimu – vaikus nuvežti pas gydytoją, psichologą, į mokyklą, į stovyklą, atrakcionus, cirką, kiną, piceriją ir t.t. Bendraujant su nepilnamečiais vaikais buvo visiškai nesilaikoma Taikos sutartimi sutartos bendravimo tvarkos, A. ir A. gyvendavo su ieškove savaitę, o su atsakovu dvi, tris savaites, taip pat, kelis kartus po 3,5 – 4 mėnesius nuolatinai, pavyzdžiui visa pirmąjį karantiną. Be to, 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė 1-1,5 mėn. laikotarpiui buvo išvykusi gyventi į Palangą. Minimais laikotarpiais ieškovė buvo visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų išlaikymo bei rūpinimosi jais, juos išlaikė atsakovas. Nepilnamečiai A. ir A. yra išreiškę norą gyventi su atsakovu ir šiuo metu daugiausiai laiko praleidžia su juo. Nuo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės (vaikų gyvenamoji vieta), todėl yra būtina pakeisti Taikos sutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų A. ir A. R. gyvenamąją vietą. Atsakovą ir nepilnamečius jo vaikus sieja artimas emocinis ryšys, gyvendami su tėvu vaikai jaučiasi gerai. Atsakovas geba užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymuisi būtiną, saugią aplinką. Atsakovas šiuo metu užsiima individualia veikla (automobilių nuoma). Atsakovas sutinka, kad ieškovė galėtų matytis su vaikais pagal bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimui teismo sprendimu patvirtintoje Taikos sutartyje. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą A. ir A. periodinėmis išmokomis po 200 per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Išlaikymo nepilnamečiams A. ir A. R. išieškojimas yra vykdomas antstolių kontoroje. Atsakovas iki šiol nemokėjo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, kadangi su ieškove buvo sudarytas faktinis susitarimas dėl išlaikymo lėšų nemokėjimo, tačiau ieškovė šiuo metu yra nepagrįstai pareiškusi vykdomą reikalavimą dėl nepilnamečių A. ir A. R. išlaikymo išieškojimo iš atsakovo, kuris turi būti sustabdytas. Atsakovas prašo priteisti išlaikymą iš ieškovės nepilnamečiams vaikams nuo vaikų gyvenimo kartu su atsakovu pradžios, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 9 d. Ieškovė niekada neteikė materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Vaikų A. R. ir A. R. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 750 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 nustatytą nepilnamečio vaiko G. R. gyvenamą vietą ir nustatė ją su ieškove. Pripažino, kad nepilnametės G. R. faktinė gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 d. rugsėjo 6 d. (įskaitytinai) buvo su ieškove ir ieškovė už šį laikotarpį įvykdė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 patvirtintoje šalių sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai G. R.. Priteisė iš atsakovo ieškovei lėšas, ieškovės skirtas nepilnametės dukters G. R. išlaikymo prievolei už atsakovą įvykdyti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (32 mėn.), t. y. 4 506,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 506 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. R. išlaikymą konkrečia – 12 800 Eur pinigų suma, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Pakeitė 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. R. išlaikymą konkrečia – 18 560 Eur pinigų suma, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Pakeitė 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 nustatytą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą konkrečia – 42 560 Eur pinigų suma, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 nustatytą nepilnamečių vaikų G. R., A. R. ir A. R. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu ir nustatė nepilnamečių vaikų G. R., A. R. ir A. R. bendravimo su atsakovu tvarką:

1. Kiekvieną pirmą ir trečią mėnesio penktadienį tėvas pasiima nepilnamečius vaikus G. R., A. R. ir A. R. iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 20 val. arba mokymosi/ugdymo įstaigos, pasibaigus mokymosi/ugdymosi laikui ir grąžina vaikus į jų motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 valandos.

2. Švenčių dienomis poriniais metais – Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su tėvu; neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu, antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – su motina. Pirmąją Šv. Velykų dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, antrą Šv. Velykų dieną – su tėvu; Motinos dieną, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina, o Tėvo dieną, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas praleidžia su tėvu.

3. Per tėvo gimtadienį, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 15 val. iki 20 val. (jeigu (duomenys neskelbtini) yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki (duomenys neskelbtini) 19.30 val. (jeigu (duomenys neskelbtini) yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne. Taip pat, neatsižvelgiant į jokias kitas numatytas bendravimo sąlygas, tėvas turi teisę sekantį po (duomenys neskelbtini) savaitgalį nepilnamečius vaikus pasiimti iš jų gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. arba mokymosi/ugdymo įstaigos, pasibaigus mokymosi/ugdymosi laikui ir grąžinti vaikus į jų motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 valandos.

4. Nepilnamečių vaikų gimtadienį (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuo 15 val. iki 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki kitos dienos 19.30 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra ne darbo diena), turėdamas teisę pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne.

5. Tėvas, nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto raštu suderinęs su vaikų motina, turi teisę keturias savaites pasiimti nepilnamečius vaikus atostogauti, kiekvieną kartą atskirai raštu sutariant, ar tas laikas bus panaudotas visas vienu metu, ar dalimis. Kitų, mokslo metų eigoje esančių nepilnamečių vaikų atostogų metu, tėvas turi teisę pasiimti vaikus atostogauti pasirinktinai, šalių rašytiniu susitarimu arba rudens arba pavasario atostogų metu per vienerius mokslo metus.

6. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną, arba kai tik joms tampa žinomos tokios aplinkybės.

7. Šalys abipusiai įsipareigoja neigiamai neįtakoti nepilnamečių vaikų bendravimo su kita Šalimi, nereikšti vaikams girdint neigiamos, įžeidžiančios, necenzūrine, ar kita nepriimtina forma, vaikų emocinę būklę neigiamai galinčios paveikti nuomonės apie kitą iš tėvų. Abu tėvai, nepilnamečiams vaikams esant pas juos, privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su bet kuriuo iš vaikų galimybes. Šalys turi teisę laisvai bendrauti su bet kuriuo iš vaikų ir kitu metu, t. y. gali laisvai eiti į vaikų ugdymo įstaigas, į jų užklasinės veiklos būrelius ir t. t.

8. Šalys susitaria, kad sprendžiant dėl faktinio tėvų ir nepilnamečių vaikų, bendravimo tvarkos įgyvendinimo prioritetas bus teikiamas nepilnamečio vaiko interesams.

9. L. S. įsipareigoja nepilnamečiams vaikams išreiškus norą dažniau bendrauti su savo tėvu S. R., sudaryti sąlygas ir suteikti galimybes vaikams bendrauti dažniau ir nesilaikant sutartyje nustatytų apribojimų.

10. S. R. įsipareigoja nepilnamečiams vaikams atsisakant betarpiškai ar telekomunikacijų pagalba bendrauti sutartyje nustatytomis sąlygomis, neversti nepilnamečių vaiko bendrauti prieš jų valią. Bet kuris iš nepilnamečių, konkrečiu atveju aiškiai išreiškęs nenorą bendrauti ar susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu, negali būti verčiamas laikytis numatytos bendravimo tvarkos.

Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 319 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 200 Eur žyminio mokesčio.

6. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5238-435/2019 patvirtinus tarp šalių sudarytą Taikos sutartį, G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Teismas padarė išvadą, jog vaiko motina užtikrina teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sudaro nepilnamečiui vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, deda pastangas, siekdama užtikrinti kuo geriausias vaiko gyvenimo ir ugdymosi sąlygas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nepilnametė G. R. gyvena kartu su motina jai nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kur mergaitei užtikrintos visos buities sąlygos. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad nepilnametės G. R. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su ieškove neprieštarautų geriausių vaiko interesų užtikrinimui bei nepažeistų nepilnametės teisių. Rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojos parodymai, pačios G. išsakyta nuomonė teisme suponuoja išvadą, jog atsakovo ryšys su dukra G. yra silpnas ir duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis pastangų ryšį dukra atkurti, byloje nėra. Tuo tarpu mergaitės ryšys su mama artimas, šiltas. Teismas patenkino patikslinto ieškinio dalį dėl G. R. gyvenamosios vietos, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko G. R. gyvenamąją vietą ir ją nustatė su ieškove.

7. Konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas teikdamas paaiškinimus pripažino, kad dukra G. R. pas jį negyveno, nors ir teigė, kad visada išlaikė savo vaikus. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateiktos fotonuotraukos pagrindžia atsakovo bendravimą su vaikais, bet ne išlaikymo teikimo faktą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nepilnametės G. R. faktinė gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 d. rugsėjo 6 d. (įskaitytinai) buvo su ieškove ir ji už šį laikotarpį įvykdė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 patvirtintoje šalių sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai G. R.. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie dukters G. R. išlaikymo, taip pat jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės reikalavimo argumentus ar patvirtintų kokių nors faktinių išlaidų turėjimą G. išlaikymui, jos poreikiams. Priešingai, iš paties atsakovo paaiškinimų akivaizdu, kad G. su juo negyveno ir netgi labai mažai bendravo ar iš viso atsisakydavo bendrauti. Tai patvirtino pati nepilnametė G. R.. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas sprendė, kad būtent atsakovas turėjo pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., tačiau, bylos duomenimis, to nedarė. Įsiskolinimas už ieškovės vietoj atsakovo skirtą išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. atsirado nuo 2019 m. sausio mėnesio, t. y. nuo tada, kai Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šioje civilinėje byloje, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., taigi įsiskolinimas, kurį atsakovas privalo sumokėti ieškovei už vietoj jo įvykdytą dukters G. išlaikymo pareigą susidarė už 32 mėnesius. Teismo sprendimu patvirtinta tarp šalių sudaryta Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 buvo sutartas 200 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų išlaikymo dydis, nepriklausomai nuo to, su kuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Toks išlaikymo dydis buvo nustatytas visiems vaikams tarp šalių bendru sutarimu, todėl G. R. priteisto periodinio išlaikymo dydis, sudarantis 200 Eur per mėnesį, priteistinas iš atsakovo už 32 mėnesius, kas sudaro 6 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo mokamos lėšos iš Garantinio fondo, ši priteistina suma mažintina įvertinus ieškovės pateiktas sąskaitas, pagal kurias aktualiu laikotarpiu išmokėta 1 893,60 Eur suma, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4 506 Eur išlaikymo įsiskolinimo (6 400 Eur – 1 893,60 Eur).

8. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų poreikius. Teismas, įvertinęs kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, įvertinęs bylos medžiagą sprendė, jog A. R. ir A. R. interesus labiau atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokių byloje nebuvo nustatyta. Priešingai, abu šalių nepilnamečiai vaikai, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, ir aktyviai bendrauja su tėvu, tačiau visada gyveno su mama, o vaikui staiga pakeitus gyvenamąją aplinką ir nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, tai gali sukelti jiems (ypač dukrai A.) itin neigiamas pasekmes, emocijas, psichologinį nestabilumą, diskomfortą, nesaugumo jausmą. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko stabiliai ir nekintamai aplinkai.

9. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti A. R. ir A. R. gyvenamąją vietą, todėl atmetė šį atsakovo priešieškinio reikalavimą. Atmetus šiuos priešieškinio reikalavimus, teismas atmetė ir išvestinius atsakovo reikalavimus nutraukti išlaikymo nepilnamečiams A. R. ir A. R. išieškojimą iš atsakovo; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. po 325 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

10. Teismas sprendė, jog vaikams per mėnesį tenkanti 750 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir įrodyta. Ieškovė į vaiko poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Atsakovas, prašydamas vaikų A. ir A. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, prašė iš ieškovės priteisti iš esmės tokią pačią, net nežymiai didesnę išlaikymo sumą – po 325 Eur. Pačioms šalims, t. y. vaikų tėvams, geriausiai žinomi vaikų poreikiai bei išlaikymui reikalinga suma.

11. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai apie šalių turtinę padėtį sudaro pagrindą spręsti, jog šalys turi galimybę teikti vaikams reikiamą išlaikymą jų visapusiškiems poreikiams tenkinti. Teismas padarė išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, profesines galimybes, sveikatos būklę atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

12. Teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, iš atsakovo G. R. išlaikymui priteisė, o A. R. ir A. R. išlaikymą, priteistą iš atsakovo, padidino iki 320 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma nepažeidžia nė vieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, užtikrina išlaikymą, reikalingą vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti, galimybes vaikams visapusiškai augti kaip asmenybei, tobulėti ir vystytis pilnavertėje aplinkoje, be to, tokio pat dydžio išlaikymo sumą iš ieškovės prašė priteisti ir atsakovas.

13. Nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vaikams gera valia išlaikymo neteikia. Atsakovas, turėdamas pakankamai pajamų, geranoriškai nepadengė net dalies išlaikymo įsiskolinimo už nepilnamečius vaikus, taip pat neskiria lėšų ir periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, ieškovei mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vaiko išlaikymo išmokos. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas ir ateityje geranoriškai ir savalaikiai neteiks išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kaip iki šio laiko, nelaikys vaikų išlaikymo prioritetinėmis išlaidomis ir turėdamas piniginių lėšų jų neskirs vaikams išlaikyti. Atsakovas neturi ir pagal pateiktus duomenis apie sveikatos būklę labai tikėtina, kad ateityje neturės pastovių darbinių ar individualios veiklos pajamų, į kurias galima būtų nukreipti periodinių kasmėnesinių vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tačiau turi nekilnojamojo turto, gautinų lėšų. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju geriausiai prioritetinius vaikų interesus atitiktų išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas konkrečia pinigų suma, ją apskaičiuojant pagal kiekvienam vaikui likusių mėnesių iki pilnametystės nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos skaičių, padauginus iš per mėnesį vaiko poreikiams priteistinos išlaikymo sumos. Tokia išlaikymo forma labiau atitiks vaikų interesus gauti išlaikymą, bus efektyvesnė ir ekonomiškesnė. Todėl G. R. išlaikymui iš atsakovo priteisė 12 800 Eur (320 Eur x 40 mėn.); A. R. išlaikymui 18 560 Eur (320 Eur x 58 mėn.) ir A. R. išlaikymui 42 560 Eur (320 Eur x 133 mėn.).

14. Konstatavo, jog atsakovo teiginiai, kad vaikai A. ir A. gyvena su atsakovu nuo 2018 m. lapkričio 9 d., kai santykiai tarp šalių faktiškai nutrūko, o ieškovė jiems niekad neteikė išlaikymo, nepagrįsti jokiais rašytiniais ar kitokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, bylos duomenimis, vaikai visąlaik gyveno su mama ieškove. Ieškovė neginčijo, kad karantino metu 1-2 mėnesius vaikai buvo pas atsakovą, tačiau tai buvo vasaros laikotarpis, o pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas privalėjo su vaikais praleisti 5 savaites vasaros atostogų metu, taip pat buvo nustatytas bendravimas ir rudens arba pavasario atostogų metu, nenurodant konkrečios bendravimo trukmės. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepagrįstas jokiais duomenimis, todėl teismas jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus D. B., N. Š., J. K., T. Č., B. K., J. Š.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus – mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis arba konkrečia suma, tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vaikų išlaikymui lėšas konkrečia pinigų suma, nevertino kito ieškovės alternatyvaus reikalavimo priimtinumo/nepriimtinumo. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Tai, kad atsakovas yra mokus, nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus dokumentus apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą, tačiau vėliau padarė surinktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, kad atsakovas neturi ir pagal pateiktus duomenis apie sveikatos būklę, labai tikėtina, kad ateityje neturės pastovių darbinių ar individualios veiklos pajamų, į kurias galima būtų nukreipti periodinių kasmėnesinių vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tačiau turi nekilnojamojo turto, gautinų lėšų.

15.2. Ieškovė, turėdama aukštąjį universitetinį išsilavinimą (teisės magistro laipsnį) bei ilgametę patirtį teisėsaugos struktūrose, pasinaudojo atsakovo patiklumu bei galimai siekia neteisėtai praturtėti jo sąskaita. Žinodama apie šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl išlaikymo, tik po dviejų metų kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.

15.3. Ieškovė nepagrįstai kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – ir VSDFV) su prašymu skirti vaiko pinigus už 3 vaikus, nors Taikos sutartimi tik dviejų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja.

15.4. Ieškovė, teikdama reikalavimą dėl išlaikymo dydžio didinimo, nesiekia patenkinti vaikų poreikius, tačiau siekia sumažinti turimas skolas atsakovui bei padaryti atsakovo gyvenimą nepakenčiamu dėl nuolatinių teisminių procesų inicijavimo. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: tik pateikus antstolei vykdomąjį raštą dėl išieškojimo rašė prašymą, kad vaikų pinigai būtų išskaičiuoti iš jos turimų mokėti pinigų atsakovui pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį. Panevėžio teismui pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pateikdama neįsiteisėjusį teismo sprendimą kaip įrodymą, kad tuoj praturtės ir tikrai sumokės.

15.5. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino išaugusių vaikų poreikių. Teismas apsiribojo faktų išdėstymu, tačiau neindividualizavo kiekvieno vaiko poreikių, jų nemotyvavo. Vaikai yra skirtingo amžiaus, turi skirtingus pomėgius, tačiau teismas nustatė, kad visų vaikų poreikiai yra identiški.

15.6. Atsakovas neneigia, jog kainos, palyginus su 2019 m., padidėjo, tačiau iš vartotojų kainų indekso (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos) matyti, jog 2020 m., palyginus su 2019 m., jis mažėjo nuo 102,7 iki 102,2 ir tik 2021 m. pakilo iki 110,6 (10,4 punkto), o infliacija siekia tik 22 proc.

15.7. Teigdama, jog išleidžia didesnę nei 518 Eur sumą, ieškovė turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kadangi prašoma priteisti suma viršija MMA dydį. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė ir siekė, kad ieškovė šiuos duomenis pateiktų, tačiau jie nebuvo pateikti, dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vaikams per mėnesį tenkanti 750 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir įrodyta.

15.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; šios išmokos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma (259 Eur) turi būti sumažinta vaikui skiriama valstybės išmoka, kuri, ieškovės teigimu, sudaro apie 110 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o tai reiškia, kad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudaro 209 Eur. Šis skirtumas (9 Eur) nuo Taikos sutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio yra minimalus, nesudarantis pagrindo iš naujo svarstyti apie tariamai esminius vaikų poreikių pokyčius.

15.9. Teismas sprendimo 95 pastraipoje yra nurodęs, jog iš antstolės Gitos Andrijauskienės 2022 m. sausio 26 d. Patvarkymo matyti, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. vasario 1 d. sudaro 12 005 Eur, tačiau ignoravo faktą, jog 2022 m. birželio 29 d. antstolė Gita Andrijauskienė priėmė patvarkymą Nr. S-22-88-12680 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00917, kuriuo patvarkė iš atsakovo išieškotas pinigines „lėšas 13 732,94 Eur sumoje pervesti į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Revolut Payment UAB“. Šis antstolės veiksmas buvo apskųstas, vyksta teisminiai procesai dėl šio patvarkymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumos skaičiavimo pagrįstumo. Tai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-921/2022 ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-1820-347/2023, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl visiems trims vaikams tenkančio išlaikymo sumos skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 21 d. kreipimosi į teismą dienos iki 2022 m. birželio 29 d.

15.10. Antstolė Gita Andrijauskienė 2022 m. liepos 8 d. patvarkyme Nr. S-22-88-13364 nurodė, kad L. S. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo prie socialinės apsaugos ministerijos išmokas už vaikus, kurių bendra suma 7304,40 Eur. Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie socialinės apsaugos ministerijos 2022 m. gegužės 24 d. atsakovas sumokėjo 7030,80 Eur sumą (mokėjimo nurodymas Nr. 35167/51-62), o 2022 m. balandžio 11 d. sumokėjo 273,60 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. 22871/1-30) kaip įsiskolinimą už vaikų išlaikymo išmokas.

15.11. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

15.12. Šalys nesilaikė Teismo sprendimu patvirtintos Taikos sutarties sąlygų. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi konstatavo prejudicinį faktą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžių metu, kurie vyko nagrinėjant atsakovės prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo, patvirtino, kad iš esmės nėra laikomasi vaikų bendravimo tvarkos, nustatytos teismo nutartimi, taip pat vaikų faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu nesutampa su teismo nutartimi nustatytąja, ieškovas ir atsakovė nemoka išlaikymo, skirto nepilnamečiams vaikams. Teismas taip pat nustatė, kad, nors ieškovė prieštaravo vykdomojo rašto išdavimui, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad teismo patvirtintą šalių sudarytą Taikos sutartį vykdo tinkamai, o teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma. Tai reiškia, kad ne vien G. R. faktinės gyvenamosios vietos klausimas buvo apspręstas, o visų trijų šalių nepilnamečių vaikų.

15.13. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties matyti, jog „tiek šalių paaiškinimais, tiek išklausius nepilnamečių vaikų nuomonę nustatyta, kad atsakovas gyvena ieškovei priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyvena ir pati ieškovė su trimis nepilnamečiais šalių vaikais, o atsakovas naudojasi L. S. būsto cokoline dalimi, kurioje yra vienas gyvenamasis kambarys“. Pagal sutartį su ieškove atsakovas šiame name galėjo gyventi iki 2022 m. liepos mėnesio, tačiau jau seniai turi kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet kol kas gyvena (duomenys neskelbtini), kad būtų prie vaikų, kurių gyvenamoji vieta laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatyta su ieškove (duomenys neskelbtini). Visus nepilnamečius vaikus faktiškai prižiūrėjo atsakovas, tačiau vyriausia dukra G. daugiau laiko būdavo pas savo motiną, negu pas tėvą, kas, atsakovo nuomone, padarė didelę žalą jos auklėjimui, pasaulėžiūrai, moralei. Tačiau esant gyvenamosios vietos sutapčiai, t. y. ieškovei ir atsakovui faktiškai gyvenant tuo pačiu adresu, nėra aišku kaip galima traktuoti, jog vaikai faktiškai gyvena su kuriuo nors vienu iš tėvų, kai vaikų judėjimas nėra apribotas nekilnojamame turte. Teismo išvada, jog šalims gyvenant tame pačiame nekilnojamame turte vaikai faktiškai gyveno su ieškove, yra nelogiška, objektyviai nepagrįsta jokiais duomenimis. Tai, jog atsakovas tik 2022 m. sausio 15 d. sudarė Panaudos sutartį, kurios pagrindu gyvena draugui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nepaneigia fakto, jog vaikai ginčo laikotarpiu gyveno su abiem tėvais.

15.14. Išvadą teikianti institucija 2022 m. sausio 31 d. patikslintoje išvadoje Nr. 2SD-622 nurodė, kad „nepilnametė su atsakovu S. R. taip pat gyveno minėtoje gyvenamojoje vietoje, todėl tenkinus ieškovės L. S. ieškinį ir nustačius nepilnametės G. R. gyvenamąją vietą su motina, iš esmės faktiškai nepilnametės gyvenamoji vieta nepasikeistų“. Tai reiškia, jog institucija patvirtino visą bylos nagrinėjimo metu atsakovo dėstytą poziciją apie nuolatinį rūpinimąsi vaikais bei jų gyvenimą kartu.

15.15. Manytina, jog tikslingai teismo sprendime išdėstyta A. R. pozicija dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, o apie A. R. pasakymą „elektros ir šildymo nėra, mama sakė, kad atjungė tėtis, bet A. galvoja, kad mama meluoja, nes tėtis labai A. myli“(2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) buvo nutylėta. Tame pačiame įraše girdėti, kaip A. R. du kartus pasako, kad „jam nesvarbu, su kuriuo iš tėvų gyventi", o ne lygiomis dalimis su abiem tėvais. Netikslus ir iškraipytas informacijos pateikimas priimant teismo sprendimą parodo subjektyvų teismo vertinimą bei galimą palankumą ieškovei. Dėl akivaizdaus palankumo ieškovei atsakovo pozicija buvo vertinam tik tokia imtimi, kiek tai yra palanku pagrįsti ieškovės poziciją.

15.16. Atsakovas 2022 m. sausio 31 d. pateikė teismui įrodymus - ieškovės susirašinėjimą su dukra G. ir liudytoja M. L., kurie pagrindžia netinkamą ieškovės gyvenimo būdą, nesaugią socialine prasme aplinką.

15.17. Siekiant įsitikinti tinkamu vaiko vystymuisi sąlygų užtikrinimu, atsakovas 2022 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą išreikalauti iš policijos dokumentus apie 2019 m. gegužės 10-12 d. įvykius M. L. namuose, kuomet ieškovė, palikusi G. vieną, kelioms dienoms išvažiavo į Baltarusiją. Tai sužinojęs atsakovas 2019 m. gegužės 11 d. pranešė policijai. Tuomet ieškovės prašymu G. į savo namus skubiai pergabeno neblaivi M. L. su savo sugyventiniu, 6 metus kalejime už išžaginimą praleidusiu S. S.. Nors ieškovei buvo žinoma apie tai, jog M. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-00003-21 dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje požymius, nepaisant to ieškovė siekė tapti liudytojos M. L. laiduotoja, tačiau jos prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Dėl šios priežasties nenuostabu, kad bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta M. L., pasirašiusi dėl atsakomybės už melagingus parodymus, akivaizdžiai melavo lengvai patikrinamus dalykus. M. L. teigė, kad dirba advokate, uždirba 2000 Eur/mėn., todėl gali remti ieškovę, tuo tarpu nuo 2022 m. kovo 1 d. ji negali dirbti advokate dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Ji taip pat tvirtino, kad 2019 m. gegužės 11 d. jos namuose nebuvo jokio S. S., ką būtų paneigę atsakovo prašomi išreikalauti iš policijos duomenys apie tos dienos įvykius L. namuose. Esant akivaizdžiam melui, šios liudytojos parodymai vertintini itin kritiškai.

15.18. Ieškovė kreipiasi į policiją siekdama pradėti ikiteisminius tyrimus jo atžvilgu. Iš 2021 m. spalio 5 d. nutarimo matyti, jog „Iš L. S. parodymų matyti, kad jai dukra parašė, jog tėvas ją tempė už riešo, trenkė per ranką. Pažymėtina, kad nepilnametė net neužsiminė apie fizinio skausmo sukėlimą, kitų duomenų, kad jai sukeltas fizinio skausmo pojūtis, kuris būtų išreikštas taip, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiosios skausmo pojūtį nėra“. Atsakovas turi įtarimą, jog ieškovė tiesiogiai arba per liudytoją M. L. palaiko artimus ryšius su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau -VTAS) vyresnioji patarėja S. P.. Visgi ir 2021 m. rugsėjo 9 d. VTAS kreipimasis į prokuratūrą dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto nepasitvirtino, o ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgu nepradėtas.

15.19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja apklausta socialinė darbuotoja R. S. parodė, kad, kiek ji dirba su šeima (nuo 2019 m. spalio mėnesio) G. visada gyveno su mama, tarp dukters ir mamos yra artimas ir šiltas ryšys, tuo tarpu mergaitės santykis su tėvu komplikuotas ir konfliktiškas. Tačiau šios liudytojos parodymai vertintini ne tik kritiškai, bet ir kaip akivaizdžiai melagingi. R. S. pripažino, jog atsakovas nuolat skambindavo ir prašydavo pasižymėti, kad vaikai gyvena su juo, tačiau šių aplinkybių nefiksuodavo, nes neva tai ne jos darbo dalis ir ji negali patvirtinti, kur gyvena vaikai, kadangi pastoviai su šeima nebūna. Tai, kad atsakovas prašydavo liudytojos fiksuoti vaikų gyvenimą su atsakovu, patvirtinimai apie dažnus/ nuolatinius telefoninius skambučius akivaizdžiai patvirtina atsakovo dėstomą poziciją tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir šiame apeliaciniame skunde, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, nes jos nėra palankios ieškovei.

15.20. Atsakovas byloje yra pateikiamas kaip itin blogas žmogus, tuo tarpu ieškovė yra „šventoji“, nors yra bausta tiek už vaikų nepriežiūrą, tiek už smurtą artimoje aplinkoje.

15.21. Atsakovas 2022 m. vasario 22 d. tiek teismui, tiek ir VTAS pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) 2020 m. liepos 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08085-20, kuriame pateikti faktai prieštarauja VTAS bylos nagrinėjimo metu dėstomai įvykio versijai, kuri sutampa su ieškovės dėstoma. Šis nutarimas paneigia 2020 m. vasario 2 d. įvykį (duomenys neskelbtini). Šio įvykio eskalacija bei nuolatinis plėtojimas ir brukimas teismui parodo VTAS darbuotojos S. P. prielankumą ieškovei bei siekį nepagrįstai apjuodinti atsakovą. Šis įvykis neturėjo būti paminėtas byloje, kadangi tai įvyko 2020 m. vasario mėn., prokuratūros nutarimas priimtas 2020 m. liepos 15 d., o šios bylos nagrinejimas teisme prasidejo 2021 m. rugsėjo 5 d.

15.22. Atsakovas neturi galiojančių teistumų ar administracinių nuobaudų, kurių senaties terminai nebūtų suėję. Dėl šios priežasties ginčo teismo sprendime teikiami motyvai apie tariamą atsakovo teistumą yra prieštaraujantys įstatymams.

15.23. Nesutiktina su teismo sprendimo 50-51 pastraipose nurodytais faktais, kurie neva patvirtina, jog G. R. gyveno su mama. Teismas nekreipė dėmesio į akivaizdų faktą, jog minėtose pastraipose pateikta informacija yra užfiksuota dar iki 2019 m. liepos 4 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 šalių buvo pasirašytos Taikos sutarties patvirtinimo dienos. Todėl tie faktai visiškai neatspindi G. R. gyvenimo kartu su mama laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Nepagrįstas atsakovo argumentas apie tarp šalių buvusius susitarimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo tarpusavio įskaitymų pagal Teismo sprendimu patvirtintą Šalių sutartį, nes tokio šalių susitarimo nebuvo, kita vertus, toks susitarimas yra iš esmės negalimas, nes pagal CPK 687 straipsnio 4 dalį įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas. Net ir tų 200 Eur per mėnesį, kuriuos, anot atsakovo, jis būtų turėjęs mokėti, niekada nemokėjo. Jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė nei šios bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu.

16.2. Nepagrįsti ir deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad faktiškai jis išlaikė visus šalių vaikus, kad vaikai gyveno su juo, o ieškovė niekada neteikė išlaikymo vaikams. Atsakovas nepateikė įrodymų apie teikiamą išlaikymą nei prieš ieškovei pateikiant ieškinį teismui, nei daugiau kaip metus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, vaikų nuomonės išklausymas, Išvadą teikiančios institucijos ir kitų institucijų pateikti dokumentai patvirtina, kad visi šalių vaikai gyveno su ieškove ir buvo jos išlaikomi. Iš byloje pateiktų Atvejo vadybos protokolų matyti, kad Atvejo vadyba buvo teikiama (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, t.y. pagal vaikų gyvenamąją vietą, kurioje ieškovė su vaikais gyveno faktiškai iki 2021 m. rugpjūčio pabaigos. Atvejo vadyba dėl netinkamo atsakovo elgesio su vaikais ir netinkamos priežiūros buvo pradėta jau po Teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, visą laiką iki Atvejo vadybos pabaigos pas ieškovę namuose besilankiusi socialinė darbuotoja yra apklausta byloje ir jos parodymai patvirtina rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis.

16.3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad sutampa ieškovės ir jo gyvenamoji vieta, todėl nekonstatuotina, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove. Bylos eigoje atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), tada nurodė adresą (duomenys neskelbtini) teigdamas, kad ten gyvena ir vaikai ten lankosi, paskui įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kur faktiškai šiuo metu, ieškovės žiniomis, praleidžia daugiausiai laiko. Tačiau dabar dėl nepaaiškinamų priežasčių teigia, kad faktiškai gyvena kartu su vaikais. Iš bylos medžiagos, išvadą teikiančios institucijos duomenų aiškiai matyti, kad ieškovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra aiškiai atskirta nuo atsakovo, turi atskirą įėjimą, kuris rakinamas. Be to, atsakovas ne kartą kreipėsi į policiją dėl to, kad ieškovė yra palikusi vaikus vienus arba kad neleidžia jam matytis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, jau išklausius vaikų nuomonę, periodiškai kviesdavo policijos pareigūnus, nes vaikai nesutikdavo vykti su juo iš ieškovės namų nustatytu bendravimo metu.

16.4. Pagal atsakovo skundus ieškovės namuose periodiškai lankėsi VTAS darbuotojai, tikrino vaikų gyvenimo sąlygas, kalbėjo su vaikais, skundai buvo pripažinti nepagrįstais.

16.5. Atsakovas, teigdamas, kad teismas rėmėsi teismų sprendimais, kurie dar yra neįsiteisėję, bei dėl jų vis dar vyksta teisminiai procesai, pats skunde kaip faktą nurodo niekuo nepagrįstus teiginius, kad ieškovė nesugeba tinkamai tvarkytis su lėšomis ir turtu, kaip įrodymą pateikdamas informaciją, jog pagal sprendimą dėl šalių tarpusavio turtinių įsipareigojimų ir turto padalijimo atsakovui iš ieškovės priteista mokėti 50500 Eur kompensaciją. Nors minima byla ir šalių tarpusavio turtiniai santykiai nėra susiję su šia byla, tačiau ieškovė jokio turto neiššvaistė ir neprarado, patenkinus bet kurios šalies apeliacinį skundą ieškovei lieka arba butas, kurio vertė pakankama ne tik kompensacijai, bet ir kitiems ieškovės įsipareigojimams padengti, arba atsakovas turės mokėti kompensaciją ieškovei, kurią bus galima įskaityti. Savo prieš tai turėtą butą (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė, kad galėtų atsiskaityti su atsakovu pagal tarp šalių pasirašytą Taikos sutartį, sumokėti kompensaciją, kurios sumokėjo 38 000 Eur, todėl melagingi atsakovo teiginiai apie 120 000 Eur dydžio įsipareigojimą jam. Likusi suma už parduotą butą buvo skirta vaikų išlaikymo išlaidoms vietoj atsakovo padengti, dalis skirta būsto paskolos daliai sumokėti. Ieškovė su vaikais persikėlė į namą (duomenys neskelbtini), kur gali suteikti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas nei būtų galėjusi bute, tokiomis priežastimis buvo pagrįsta ieškovės su atsakovu pasirašyta Taikos sutartis.

16.6. Dėl atsakovo minimų ieškovės įsisikolinimų jam dydžio, tai nurodoma suma yra su antstolio atlyginimu, kuris būtų antstoliui sumokėtas, jei visa suma būtų išieškota, kita vertus, daugiau nei 6000 Eur iš šios sumos yra įsiskolinimas už G. R. išlaikymą, o šioje byloje yra pateikti pakankami rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei pačios G. R. nuomonė apie tai, kad G. R. visą laiką gyveno su ieškove ir buvo jos išlaikoma. Atsakovas akivaizdžiai siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Priešingai, atsakovas yra skolingas ieškovei už jį vykdytą prievolę išlaikyti G. R.. Dėl kitų ieškovės turimų įsipareigojimų atsakovui įsiskolinimai nebūtų susidarę, jei ieškovei nebūtų tekę visą laiką vienai išlaikyti vaikus, tuo pačiu vykdant tą pareigą ir už atsakovą.

16.7. Ilgą laiką vaikai iš esmės išlaikomi tik ieškovės, artimiesiems padedant, vaikų poreikiai iš esmės yra patenkinami, ką rodo ieškovės pateikti rašytiniai išlaidas patvirtinantys įrodymai, duomenys pateikti iš ugdymo įstaigų, išvadą teikiančios įstaigos išvados, liudytojų apklausos. Ieškovė gavo socialinę pašalpą netikėtai vieną mėnesį laikinai sumažėjus pajamoms, vėliau ieškovei pašalpa skiriama nebuvo.

16.8. Tai, kad ieškovė skyrė pakankamai reikalingų lėšų vaikams išlaikyti, akivaizdu iš pateiktų rašytinių įrodymų byloje ir liudytojų M. L., N. S. ir V. S. apklausų, kurie patvirtino padėję išlaikyti vaikus ir turėję tokią galimybę.

16.9. Dėl atsakovo teiginių apie liudytojos M. L. buvimą ar nebuvimą advokate apklausos metu – esmė ta, kad liudytoja turėjo pakankamai lėšų, kurias buvo jau skyrusi dirbdama advokate, o ne galimybė skirti lėšas vėliau. Atsakovas melagingai teigia, kad teismas neišreikalavo duomenų apie, jo teigimu, 2019 metų įvykį M. L. namuose, kai liudytoja ir ieškovė buvo neblaivios. Tokie duomenys teismui yra pateikti, jie paneigia atsakovo teiginius bei parodo būtent jo netinkamą elgesį.

16.10. Dėl atsakovo teiginių, neva ieškovė kitoje byloje, teikdama prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, rėmėsi skundžiamu teismo sprendimu kaip galimybe jai “praturtėti” ateityje – įsiteisėjus skundžiamam teismo sprendimui ieškovei būtų priteista daugiau nei 6000 Eur piniginių lėšų, niekaip nesusijusių su lėšomis vaikams išlaikyti; tikėtina, kad tas lėšas galima nukreipti žyminio mokesčio primokėjimui, todėl tokie atsakovo teiginiai yra melagingi.

16.11. Atsakovo nurodomos ieškovės gaunamos pajamos ir išlaidos yra netikslios ir nepagrįstos. Atsakovo nurodoma paskola, kurią neva kas mėnesį moka ieškovė, yra paimta su bendraskole N. S., kuri pagal susitarimą su ieškove šiuo metu moka paskolą ir mokės ją iki atsakovas ims teikti pakankamą išlaikymą vaikams. Tai nėra parama ieškovei, prievolė yra bendra. Bendraskolės pajamos tam yra pakankamos.

16.12. Ieškovė vaikus išlaiko ne tik iš savo, tačiau ir iš sutuoktinio pajamų, kas turi būti žinoma atsakovui, nes, nors rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti, apie tai buvo minima teismo posėdyje. Ieškovės sutuoktinis ne tik prisideda prie bendrų šeimos ūkio išlaidų, tuo pačiu prisideda ir prie nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimo.

16.13. Atsakovas yra pateikęs 900 svarų mokėjimo nurodymo išrašą per Revolut mokėjimo sistemą nurodydamas, kad mokėjimas yra atliktas 2019 m. kovo 22 d. Mokėjimo išrašo kopija yra pateikta ne lietuvių kalba, vertimas nėra pateikiamas, tačiau ir iš neišversto mokėjimo išrašo matyti, kad pinigai buvo pervesti 2018 m. rugsėjo 14 d., o lentelėje nurodyta data yra išrašo formavimo data. Akivaizdu, kad šie pinigai nėra perversti laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, t.y. po 2019 m. sausio 1 d. Lėšos lėšos buvo pervestos ne tik anksčiau, nei nurodo atsakovas, tačiau ir dalis jų buvo grąžinta į jo sąskaitą, taigi niekaip negali būti susiję su vaikų išlaikymu.

16.14. Atsakovas remiasi antstolio R.Budreikos patvarkymu dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. S228514286, tačiau jam yra žinoma, kad šis patvarkymas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo nutartimi, sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2022 m. lapkričio 4 d. palikus šią teismo nutartį galioti. Tai patvirtina, kad atsakovas teikia teismui žinomai melagingus paaiškinimus ir duomenis.

16.15. Atsakovo pateikti duomenys (pozicijose 212) yra ne jo mokėtos lėšos vaikams išlaikyti, o antstoliui vykdymo procese areštavus sąskaitoje esančias/būsiančias lėšas priverstinai automatiškai nurašytos lėšos, kurios, neatsižvelgiant į tai, kad yra antstolio sąskaitoje nepateisinamą laiko tarpą, dėl užsitęsusio atsakovo skundų nagrinėjimo vis dar neišmokėtos vaikams. Vaikai metus laiko negauna periodinių išlaikymo lėšų, kurios jau yra priverstinai nurašytos, tačiau jų išmokėjimas apsunkintas atsakovo piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese.

16.16. Nepagrįsti atsakovo teiginiai apie įsiskolinimo dydį, kaip ir teiginiai apie tai, kad iš jo yra išieškota išlaikymo permoka. Vaiko pinigai buvo skiriami išimtinai vaikams išlaikyti, o visi vaikai, neatsižvelgiant į tarp šalių pasirašytą Taikos sutartį, gyveno su ieškove, kas yra patvirtinta bylos medžiaga.

16.17. Į Garantinį fondą dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo ieškovė kreipėsi dar nagrinėjant bylą, kurioje vėliau buvo pasirašyta Taikos sutartis tarp šalių dėl to, kad visų šalių vaikų laikina gyvenamoji vieta toje byloje buvo nustatyta su ieškove. Po teismo sprendimo A. R. ir A. R. gyvenamoji vieta išliko su ieškove, o atsakovui neskiriant išlaikymo Garantinio fondo išmokos buvo gaunamos pagrįstai, G. R. irgi gyveno su mama, jokio išlaikymo iš atsakovo negavo, todėl ir jos gaunamos išmokos buvo skiriamos vaikui išlaikyti.

16.18. Ieškovė, tiek skaičiuodama įsisikolinimo dydį už A. R. ir A. R. išlaikymą, tiek šioje byloje, iš priteistinos/mokėtinos įsiskolinimo sumos išskaičiuodavo už tą laikotarpį gautas vaiko išlaikymo išmokas. Nors esamas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo dydis ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau ieškovė nesutinka su atsakovo skaičiuojama įsiskolinimo suma kiekvienam iš vaikų, nes akivaizdžiai nebuvo įvertinta teismo sprendime įtvirtinta nuostata dėl A. R. ir A. R. išlaikymo indeksavimo, nors apskaičiuoti indeksavimą bei mokėti pagal jį apskaičiuotą išlaikymą yra jo pareiga.

16.19. Ieškovės skaičiavimu, iki 2022 m. liepos 1 d. yra: G. R. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. sudarė 1262 Eur, A. R. išlaikymo įsiskolinimas iki 2022 m. liepos 1 d. sudarė 6023,4 Eur, A. R. išlaikymo įsiskolinimas iki 2022 m. liepo 1 d. sudarė 6160,2 Eur. Vykdymo procese ieškovės yra pateikiamos būtent tokios sumos, jokios lėšos iki šios dienos nėra gautos. Šiuo metu antstolės areštuota suma nebus visa skirta išlaikymo įsiskolinimui padengti, dalis jos bus skirta padengti vykdymo išlaidas, todėl atsakovo argumentai apie esančią išlaikymo permoką nepagrįsti, tačiau aiškiai parodo atsakovo domėjimąsi vykdymo procesu ir išlaikymo indeksavimu.

16.20. Lentelėje 213 pozicijoje kaip savo sumokėtas sumas atsakovas nurodo antstolės patvarkymu areštuotas ir sistemos automatiškai nuskaičiuotas jo sąskaitoje buvusias lėšas, apie kurias duomenys jau pateikti kartu su vykdomosiomis bylomis. Negalima vertinti, kad duomenys apie teiktą išlaikymą yra ir Garantinio fondo mokėtos lėšos, nes jos taip pat nebuvo mokamos pareiškėjo, nes būtent atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaikus. Teismas neturi vertinti visų pateiktų duomenų, o tik tuos, kurie yra pakankami sprendimui priimti.

16.21. Dažniausiai nepilnamečiams vaikams yra priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis kaip geriausiai atitinkantis vaikų poreikius, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad tokio išlaikymo savanoriškai atsakovas vaikams neteikia, išieškoti tokį išlaikymą kas mėnesį iš jo nėra galimybės, todėl tokio būdo taikymas šioje byloje nėra geriausias pasirinkimas. Atsakovas gauna 150 Eur dydžio neįgalumo šalpos pensiją. Ieškovės žiniomis, tokia pensija skiriama ir mokama tik tuo atveju, jei neturima kitų draudžiamųjų pajamų, kas nurodo, kad periodinės pajamos, oficialiai gaunamos atsakovo, yra nepakankamos nei vieno iš vaikų išlaikymui, o taip pat, remiantis CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš tokių lėšų negali būti išieškoma. Iš atsakovo Pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovo veikla buvo nuostolinga, pajamos iš esmės gautos pardavus nekilnojamąjį turtą. Nors atsakovas teismo posėdžių metu ne kartą teigė, kad jam vykdyti veiklą sekasi gerai, taip pat nurodo, kad neįgalumas yra terminuotas ir gali pasikeisti, reikšmę turi ne tai, kokios galimybės gali/negali atsirasti atsakovui ateityje bei kiek faktiškai lėšų jis gali gauti iš vienos ar kitos veiklos, o tai, ar atsakovas yra linkęs teikti išlaikymą geranoriškai, ar imasi visų jam priimtinų priemonių, kad galėtų tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaikus, o išlaikymo neteikiant – kokios yra galimybės išlaikymo įsiskolinimą išieškoti.

16.22. Atsakovas geranoriškai išlaikymo vaikams neteikia, neteikė netgi turėdamas pakankamai lėšų, t.y. gavęs 38 000 Eur iš ieškovės bei pardavęs nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nesiėmė jam prieinamų priemonių, kad dėtų pastangas gauti periodines lėšas vaikams išlaikyti, priešingai, atsakovas panaudos sutartimi suteikė teisę neatlygintinai naudotis butu (duomenys neskelbtini), kurį išnuomavęs galėtų gauti lėšų vaikų išlaikymo periodinėms išmokoms. Tas pats pasakytina ir dėl kito atsakovo turimo turto, t.y. žemės sklypų, garažo, kito buto (duomenys neskelbtini).

16.23. Atsakovo turimos turtinės teisės ieškovės atžvilgiu nėra kasmėnesinės, t.y. taip pat neužtikrina periodiškumo. Kol kas vykdymo proceso metu buvo areštuotos ir priverstinai nurašytos tik ieškovės atskovui sumokėtos lėšos, šiuo metu jau yra naujas antstolės patvarkymas dėl lėšų areštavimo. Tam tikros atsakovo turto dalies priteisimas vaikų išlaikymui šiuo atveju taip pat neatitiktų geriausių vaikų interesų. Turtas vaikams priteisiamas tada, kai jį administruojant ar realizuojant būtų gaunamas pakankamas išlaikymas. Visų pirma, atsakovas turi pakankamai daug skirtingų turto objektų skirtingose savivaldybėse, turto vertė yra nepakankama, kad vienas turtinis vienetas galėtų būti skirtas kaip išlaikymas. Vaikai gyvena su ieškove Kaune, lanko ugdymo įstaigas, abejotina, ar ieškovė turėtų galimybę administruoti turtą skirtingose savivaldybėse, keleto nekilnojamojo turto objektų realizavimas šiuo atveju taip pat būtų susijęs su tarpininkų paslaugomis, nekilnojamojo turto kaina gali ne vien tik kilti, bet ir kristi, gali tam tikrą laiką nebūti paklausos, todėl neatmetama galimybė, kad vaikai negautų pakankamo išlaikymo arba negautų jo laiku. Atsakovo turimas butas (duomenys neskelbtini), iš dalies priklauso kitam savininkui, tokiu būdu jo nuoma ar realizacija ženkliai pasunkėja. Tačiau priteisus išlaikymą konkrečia pinigų suma atsakovo nuožiūra būtų spręsti, ar jis imasi administruoti, ar realizuoti turimą turtą ar kurią jo dalį.

16.24. Esant periodinėms vaikų išlaikymo išmokoms, atsakovas gali netrukdomai realizuoti ar apsunkinti turimą nekilnojamąjį turtą, kas, geranoriškai nemokant išlaikymo ir neatsiradus oficialioms pakankamoms pajamoms, ženkliai apsunkintų išlaikymo išieškojimą ateityje. Priteisus pinigus konkrečia suma yra galimybė apriboti šią sumą atitinkančio turto realizavimą.

16.25. Teismas tinkamai nustatė vaikų poreikiams reikalingas kasmėnesines sumas. Iš esmės ji sutampa su suma, kurią pats atsakovas nurodė savo priešieškinyje. Atsakovas ne tik procesiniuose dokumentuose nurodė šią sumą, teismo posėdyje į ieškovės atstovės klausimą atsakė, kad palaiko savo ieškinyje nurodytą sumą kaip atitinkančią vaikų poreikius. Ieškovė nemato galimybės detaliai ir konkrečiai nurodyti kiekvieną netikėtą poreikį, iškylantį vaikams, ir konkrečiai kiekvieną aprašyti. Vaikai pameta daiktus, jie sugenda, netikėtos ir nenumatytos išlaidos kiekvienam vaikui būna vis kitos kas mėnesį, reikalingi stambūs daiktai, kuriems pinigai turi būti taupomi keletą mėnesių ar metus. Nėra galimybės kiekvieną kartą kreiptis į teismą atskirai dėl kiekvieno netikėtai iškilusio poreikio patenkinimui skiriamų lėšų.

16.26. Skunde nurodoma aplinkybė, kad priteisus pinigus konkrečia pinigų suma esą nukentės vaikų interesai, nes nebus taikoma indeksacija. Būtų galima sutikti su tokiu teiginiu tik tuo atveju, jei atsakovas periodiškai ir laiku geranoriškai skirtų lėšas vaikams išlaikyti, tačiau yra priešingai, vaikai ilgą laiką gauna tik Garantinio fondo išmokas, o pats atsakovas nei geranoriškai moka išlaikymą, nei indeksuoja skirtas išlaikymo sumas, kaip yra įpareigotas elgtis pagal tarp šalių pasirašytą Taikos sutartį.

16.27. Ieškovė niekada nebuvo bausta nei už vaikų nepriežiūrą, nei už smurtą, niekada nepasitvirtino atsakovo nuolatiniai skundai institucijoms. Visi atsakovo pateikti duomenys yra užfiksuoti iki Taikos sutarties pasirašymo, kas rodo, kad tuo metu atsakovą visiškai tenkino ieškovės, kaip vaikų motinos, elgesys, rūpinimasis vaikais ir moralinės savybės, nes pagal Taikos sutartį dviejų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta būtent su ieškove. Ieškovė taip pat byloje teikė telefono pokalbių įrašus, garso įrašus, susirašinėjimus su vaikais, kurie vyko jau bylos nagrinėjimo metu arba prieš pat kreipiantis į teismą. Teismo sprendime nepasisakyta dėl abiejų šalių teiktų tokio pobūdžio duomenų, todėl nėra jokio pagrindo laikyti teismo išvadas tendencingomis ir „pritemptomis“. Teismo proceso metu atsakovas turėjo visas galimybes teikti įrodymus, naudotis atstovo pagalba, paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, teikti atsiliepimus, reikšti prašymus. Šios jo teisės niekaip nebuvo apribotos.

16.28. Teismas neturi vertinti visų pateiktų duomenų, o tik tuos, kurie yra pakankami sprendimui priimti. Atsakovas pateikia ne vieną žinomai melagingą faktą, tikėtina, taip sąmoningai siekdamas klaidinti teismą.

16.29. Atsakovas skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus, tačiau prašymai nėra pagrįsti, jais siekiama kaip įmanoma labiau užvilkinti procesą, piktnaudžiajama procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama daugiau nei vienerius metus, buvo skirta pakankamai posėdžių, apklausti trys atsakovo kviesti liudytojai ir viena ieškovės kviesta liudytoja. Atsakovas viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, pats aktyviai dalyvavo procese. Atsakovas ar jo atstovai nebuvo pareiškę prašymo apklasti bent vieną iš apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų. Atsakovas nenurodo, nei kokias aplinkybes turėtų patvirtinti/paneigti šie liudytojai, nei kokios priežastys lėmė, kad jie nebuvo apklausiami pirmosios instancijos teisme. Netgi liudytojams gyvenant užsienyje buvo galimybė apklausti juos nuotoliniu būdu, kas buvo žinoma atsakovui ir jo atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pagal abiejų šalių reikalavimus dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nusprendė dėl vaikams atsakovo mokėtino išlaikymo tvirta pinigų suma.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

21. Apelianto prašymas bylą nagrinėti žodine apeliacinio proceso tvarka faktiškai nemotyvuotas. Apeliantas prašo iškviesti ir apklausti liudytojus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti dėl objektyvių prieažsčių, tačiau tų priežasčių nenurodo. Atsakovas ar jo atstovai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškę prašymo apklausti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus, nenurodė, kokias aplinkybes šie liudytojai turėtų patvirtinti/paneigti, t.y. koks jų apklausos tikslas, todėl šis jo prašymas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

22. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

23. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas 2019 m. liepos 4 d. teismo patvirtinta šalių Taikos sutartimi nustatytos jų nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. gyvenamosios vietos su motina ir pakeisdamas nepilnametės dukters G. R. gyvenamąją vietą, kuri Taikos sutartimi buvo nustatyta su tėvu, nurodytą vertinimą atliko tinkamai.

26. Vienas iš argumentų, kuriais remiantis teismas visų vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, yra faktinė aplinkybė, kad, nors šalių dukros G. gyvenamoji vieta Taikos sutartimi buvo nustatyta su tėvu, faktiškai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. visą laiką ji gyveno su motina ir kitais šalių vaikais adresu (duomenys neskelbtini), po to motinai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir dabar. Tai pirmosios instancijos teisme pripažino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki šiol G. daugiau laiko būdavo pas motiną. Anot apelianto, pagal sutartį su ieškove atsakovas šiame name galėjo gyventi iki 2022 m. liepos mėnesio, tačiau, nors seniai turi kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kol kas gyvena (duomenys neskelbtini), kad būtų prie vaikų, kurių gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatyta su ieškove (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, esant gyvenamosios vietos sutapčiai, t. y. ieškovei ir atsakovui faktiškai gyvenant tuo pačiu adresu, kai vaikų judėjimas nekilnojamame turte nėra apribotas, negalima traktuoti, jog vaikai faktiškai gyvena su kuriuo nors vienu iš tėvų, todėl nelogiška teismo išvada, kad, šalims gyvenant tame pačiame nekilnojamame turte, vaikai faktiškai gyveno su ieškove.

27. Argumentus, jog apeliantas su vaikais visu ginčo laikotarpiu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus. Faktą, kad apeliantas gyvena name (duomenys neskelbtini) bei kitose vietose, patvirtina 2022 m. sausio 15 d. jo sudaryta minimo namo panaudos sutartis ketverių metų terminui; Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. atsakovo buities sąlygų tyrimo aktas Nr. 2ŠTA-13 (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto socialinių paslaugų raštas dėl socialinių paslaugų teikimo atsakovo šeimai, kuriame nurodyta, jog S. R. persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini); vaikų paaiškinimai 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdyje. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini).

28. Įrodinėdamas pirmiau minėtą aplinkybę, apeliantas remiasi nagrinėjamoje byloje 2022 m. balandžio 7 d. priimta nutartimi dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina teismas, kurioje teismas konstatavo, kad atsakovas gyvena ieškovei L. S. priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyvena ir pati ieškovė su trimis nepilnamečiais šalių vaikais, o atsakovas naudojasi L. S. būsto cokoline dalimi, kurioje yra vienas gyvenamasis kambarys. Tačiau pažymėtina, kad šio pobūdžio nutartyse nepasisakoma dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

29. Nurodoma nutartis buvo priimta išnagrinėjus atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo jis prašė: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. ir A. R. gyvenamąją vietą su tėvu; 2) iš ieškovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. ir A. po 200 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) atsisakius pritaikyti 1–2 punktuose prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti anksčiau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei G. R. sumažinti nuo 200 Eur kas mėnesį iki 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio prašymo pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 4) atsisakius pritaikyti 1–2 punktuose prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5238-435/2019 nustatytą nepilnamečių vaikų A. ir A. išlaikymo sumą iš 200 Eur kas mėnesį kiekvienam į 50 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio prašymo pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

30. Teismas šį prašymą atmetė nustatęs, kad A. R. ir A. R. gyvena su motina, kuri rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, jų mokymusi, sveikata, pramogomis. G. R. laikina gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatyta taip pat su motina L. S.. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo byloje keisti nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. gyvenamąją vietą, ją nustatant su S. R.. Konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jo nepilnamečių vaikų poreikiai yra sumažėję po to, kai 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5238-435/2019 buvo nustatyta nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant nepilnametei G. R. 200 Eur per mėnesį laikino išlaikymo sumą, taip pat neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra pasunkėjusi ir jis negali teikti nustatyto išlaikymo, todėl prašymą sumažinti priteistą laikiną išlaikymą atmetė. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu (civilinė byla Nr. e2S-874-896/2022).

31. Pažymėtina, jog atskirojo skundo, paduoto dėl šios nutarties, atsakovas negrindė aplinkybe, kad gyveno ir tebegyvena kartu su vaikais (duomenys neskelbtini), priešingai – teigė, jog ieškovė gyvena name, kuriame vaikams nėra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos (nėra elektros, neveikia šildymo sistema). Ši aplinkybė ir vaikų paaiškinimai 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdyje paneigia ir apelianto argumentą, grindžiamą išvadą teikiančios institucijos 2022 m. sausio 31 d. patikslinta išvada Nr. 2SD-622, kurioje ji nurodė, kad „nepilnametė su atsakovu S. R. taip pat gyveno minėtoje gyvenamojoje vietoje, todėl tenkinus ieškovės L. S. ieškinį ir nustačius nepilnametės G. R. gyvenamąją vietą su motina, iš esmės faktiškai nepilnametės gyvenamoji vieta nepasikeistų“.

32. Nesutiktina su apeliantu, kad vaikų A. ir G. paaiškinimai apie tai, su kuriuo iš tėvų jie gyvena ir norėtų gyventi, yra netikslūs ir iškraipyti. Išklausius 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad visi vaikai nurodė faktiškai gyvenantys su motina, nei vienas vaikas nenurodė gyvenantis rūsyje pas tėvą.

33. G. R. paaiškino, kad rūsyje nėra net sąlygų miegoti, visi vaikai gyvena name (duomenys neskelbtini) su mama, su tėčiu ji nepalaiko jokių santykių, jis pavadina ją „padaru“, brolį „ožiu“. Ji nori pasilikti gyventi su mama. Brolis kartais kelioms dienoms išvažiuoja pas tėtį į Palangą. Su tėčiu kyla ginčai dėl dingstančios elektros, mano, kad ją išjungia tėtis (tai susiję su jo interneto naudojimu), nes kaskart, kai elektra namo pirmame aukšte dingsta (antrame aukšte nedingsta), brolis eina aiškintis su tėčiu ir elektra dažniausiai įjungiama, tėtis taip pat buvo išjungęs ir šildymą, kuris dabar vėl yra. Dėl to nėra reikšminga apelianto nurodoma pirmosios instancijos teismo motyvų, išdėstytų sprendimo 50-51 pastraipose, kritika, nes, anot apelianto, ten pateikta informacija yra užfiksuota iki 2019 m. liepos 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 šalių pasirašytos Taikos sutarties patvirtinimo dienos. Aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 24 d. G. visą laiką ji gyveno su motina, iš dalies pripažino ir pats atsakovas pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki šiol G. daugiau laiko būdavo pas motiną.

34. A. R. paaiškino, kad gyvena su mama, tėtis gyvena rūsyje ir Palangoje, su tėčiu susitinka, važiuoja į parduotuvę ir į Megą (prekybos ir pramogų centrą), į mokyklą veža tik mama, valgo pas mamą, pas tėtį nakvojo labai seniai kelis kartus Palangoje, kartu buvo mama su savo pussesere, norėtų gyventi su mama, o su tėčiu matytis.

35. A. paaiškino gyvenantis kur išeina – jei su tėčiu, tai dažniausiai Palangoje, su mama name, mokosi Kaune, su tėčiu praleidžia nemažai laiko per atostogas Palangoje, valgo ten, kur būna, į mokyklą eina iš mamos, rūbus perka tas, pas ką jis būna, būdamas name naktų pas tėtį neleidžia, pas tėtį Kaune nėra kur gyventi, norėtų gyventi lygiomis dalimis pas abu tėvus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad esant tokiems paaiškinimams, juolab atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnus lanko mokyklą Kaune ir nurodė tuo metu gyvenantis su mama, nėra pagrindo daryti išvadą, kad faktinė jo gyvenamoji vieta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo su tėvu.

36. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iškraipė šalių sūnaus pageidavimą gyventi lygiomis dalimis pas abu tėvus. Priešingai, nei teigia apeliantas, sprendimo 65 punkte užfiksuotas būtent toks vaiko noras, tačiau tai nereiškia teismo pareigos vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pagal tokį modelį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagrindo pakeisti nusistovėjusią visų trijų vaikų gyvenamąją vietą su motina nėra – teisingai konstatavo, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko stabiliai ir nekintamai aplinkai, kurioje brolis ir seserys gyvena kartu; staiga pakeitus vaikų gyvenamąją aplinką ir nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, tai gali sukelti jiems (ypač dukrai A.) itin neigiamas pasekmes, emocijas, psichologinį nestabilumą, diskomfortą, nesaugumo jausmą.

37. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokių byloje nebuvo nustatyta.

38. Atsakovas 2022 m. sausio 31 d. pateikė teismui įrodymus - ieškovės susirašinėjimą su dukra G. ir liudytoja, atsakovės pussesere M. L., kurie, anot apelianto, pagrindžia netinkamą ieškovės gyvenimo būdą, nesaugią socialine prasme aplinką. Pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šio susirašinėjimo matoma ne vaikui socialine prasme nesaugi aplinka, o atitinkamas ieškovės ir kitų pokalbyje dalyvaujančių asmenų kalbos kultūros lygmuo, kuomet vartojami žargonizmai, pagarbos kitam iš tėvų nekeliantys tiesmuki išsireiškimai, taikomasi prie paauglių žodyno ir pan. Pažymėtina, jog apeliantas nekonkretizavo, kas iš nurodomo susirašinėjimo suponuoja vaikui nesaugią socialinę aplinką.

39. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas neišreikalavo duomenų apie 2019 metų įvykį ieškovės pusseserės M. L. namuose, kai, apelianto teigimu, liudytoja ir ieškovė buvo neblaivios. Tokie duomenys yra pateikti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti (sprendimo 51 punktas), jie paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad dukra G. ieškovės buvo palikta nesaugioje aplinkoje. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. L. parodymais – aplinkybę, kad 2019 m. gegužės 11 d. liudytoja buvo blaivi, teismas nustatė remdamasis ne jos parodymais, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų pateiktais duomenimis (patikrintas blaivumas, nustatyta 0,00 prom.). Dėl apelianto nurodomų šios liudytojos asmeninio gyvenimo aspektų nepasisakytina, nes tai nėra aktualu sprendžiant šalių ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

40. Atsakovo įtarimai, kad ieškovė tiesiogiai arba per liudytoją M. L. palaiko artimus ryšius su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniąja patarėja S. P., niekuo nepagrįsti, todėl atmestini, juolab atsižvelgiant į tai, kad šios VTAS atstovės poziciją apeliantas sieja su 2021 m. rugsėjo 9 d. VTAS kreipimusi į prokuratūrą dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto, kuris nepasitvirtino, o ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgu nebuvo pradėtas.

41. Atmestini ir apelianto argumentai dėl liudytojos socialinės darbuotojos R. S. parodymų, jog šalių dukra G. visada gyveno su mama, tarp dukters ir mamos yra artimas ir šiltas ryšys, o mergaitės santykis su tėvu komplikuotas ir konfliktiškas. Šias aplinkybes 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdyje patvirtino pati G. R..

42. Apeliantas nepagrįstai teigia ir apie tai, kad jis byloje yra pateikiamas kaip itin blogas žmogus, tuo tarpu ieškovė yra „šventoji“, nors yra bausta tiek už vaikų nepriežiūrą, tiek už smurtą artimoje aplinkoje. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konfliktiškos yra abi šalys, teikiančios skundus institucijoms vienas kito atžvilgiu, abiem tėvams yra nurodyta, kad suaugusieji turi elgtis atsakingai ir savo šeimos problemas spręsti taikiai, esant reikalui pasitelkiant į pagalbą psichologus, mediatorius ar kitus specialistus, taip apsaugant savo vaikus nuo emocinių išgyvenimų ir galimos žalos jų vystymusi bei padedant vaikams prisitaikyti prie pokyčių šeimoje (sprendimo 13-19 punktai).

43. Nurodyti motyvai patvirtina, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl visų trijų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir formos

44. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

45. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

46. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2-523 8-435/2019 patvirtinta S. R. ir L. S. 2019 m. birželio 27 d. raštu sudaryta Taikos sutartis, kurios 1 punktu S. R. sutiko, kad nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina L. S., o 2 punktu L. S. sutiko, kad nepilnametės dukters G. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos tėvu S. R.. Taikos sutarties 3 punktu S. R. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taikos sutarties 5 punktu L. S. įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai G. R. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

47. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

48. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

49. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, ištyręs byloje surinktą medžiagą, nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų sumą.

51. Visų pirma pažymėtina, kad pats atsakovas 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje sutiko kiekvieno vaiko išlaikymui skirti po 320 Eur per mėnesį, jeigu ir ieškovė skirtų tokią pat sumą (2022 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:45:44 val. iki 1:46:40 val.) (CPK 187 straipsnis). Antra, atsakovas, prašydamas vaikų A. ir A. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, prašė iš ieškovės priteisti iš esmės tapačią sumą, t.y. 325 Eur kiekvienam vaikui. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, t.y. kad pačioms šalims – vaikų tėvams – geriausiai žinomi vaikų poreikiai bei išlaikymui reikalinga suma, pagrįstai sprendė, kad jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvienam yra reikalinga 750 Eur suma.

52. Atmestinas atsakovo argumentas, jog teigdama, kad išleidžia didesnę nei 518 Eur sumą, ieškovė turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kadangi prašoma priteisti suma viršija MMA dydį, nes, kaip nurodyta priimamos nutarties 51 punkte, atsakovas pripažino aplinkybę dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, dėl to nevertintini atsakovo apeliacinio skundo argumentai apie nepilnamečių vaikų poreikius.

53. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma (259 Eur) turėjo būti sumažinta vaikui skiriama valstybės išmoka (110 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), o tai reiškia, kad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudaro 209 Eur. Atsakovo teigimu, šis skirtumas (9 Eur) nuo Taikos sutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio yra minimalus, nesudarantis pagrindo iš naujo svarstyti apie tariamai esminius vaikų poreikių pokyčius. Kaip minėta nutarties 51 punkte, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytai 750 Eur poreikių sumai (kurią pripažino atsakovas), o iš šios sumos pirmosios instancijos teismas minusavo 110 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamą valstybės išmoką, dėl to iš atsakovo ir buvo priteista 320 Eur suma kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti ((750 – 110) / 2).

54. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

55. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės deklaruota visų 2020 m. pajamų suma – 995,70 Eur, 2021 m. pajamų suma – 53 983,14 Eur. L. S. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pagrindu 2022 m. liepos 1 d. sprendimu paskirta socialinė pašalpa nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė pateikė duomenis apie atsiskaitymus atsakovui pagal taikos sutartį. Be to, ieškovė nurodė, kad jai finansiškai padeda pusseserė, tėvai, draugas.

56. Apeliacinės instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 179 275 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2010-01-18), taip pat 2111/56723 dalys gyvenamjo namo ir 72/1804 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 1 074 000 Eur, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 260 000 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2023-05-12). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškovė už 2022 m. sausio-gegužės mėn. gavo 453,07 Eur išmokas, už birželio-gruodžio mėn. 475,72 Eur išmokas, už 2023 m. sausio-balandžio mėn. 507,58 Eur išmokas.

57. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-544/2022 pripažino, kad 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso S. R. ir L. S.; atidalino nekilnojamąjį turtą – 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės ir pripažino nekilnojamąjį turtą - 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine L. S. nuosavybe; priteisė iš atsakovės L. S. ieškovui S. R. 50 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią ½ dalį 72/1804 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2111/56723 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei L. S. iš ieškovo S. R. 5 400 Eur nuomos mokesčio už aukščiau minėto nekilnojamojo turto nuomą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-317-567/2023 Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 patvirtino ieškovo S. R. ir atsakovės L. S. 2021 m. sausio 5 d. pasirašytą Taikos sutartį, kurios 1 punktu atsakovė L. S. įsipareigoja ieškovui S. R. sumokėti 120 000 Eur sumą per 8 metų laikotarpį tokia tvarka ir terminais: 1) 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) iki 2022 m. sausio 10 d., 2) 10 000 Eur iki 2023 m. sausio 10 d., 3) 10 000 Eur iki 2024 m. sausio 10 d., 4) 10 000 Eur iki 2025 m. sausio 10 d., 5) 10 000 Eur iki 2026 m. sausio 10 d., 6) 10 000 Eur iki 2027 m. sausio 10 d., 7) 10 000 Eur iki 2028 m. sausio 10 d., 8) 10 000 Eur iki 2029 m. sausio 10 d. Taikos sutarties 3 punktu ieškovas S. R. atsisakė nuo visų kitų reikalavimų, pareikštų atsakovei L. S. civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 (dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)).

58. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 9 d. nustatytas netektas darbingumas – 65 procentų. Atsakovui paskirta 150 Eur šalpos neįgalumo pensija už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 28 d. S. R. Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2020 metus nurodyta, kad deklaruota visų pajamų suma – 46 040 Eur; turto pajamos – 45 000 Eur. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikomas areštas, IVECO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruotas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) adresu (duomenys neskelbtini); butas adresu (duomenys neskelbtini); butas adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė Panaudos sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini), perdavimo laikinai, neatlygintinai valdyti ir naudoti. Minėta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta atsakovo ir ieškovės pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią per 8 metus ieškovė atsakovui turi išmokėti 120 000 Eur.

59. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio 23 d. vykdo individualią veiklą. Iš kelių trnsporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu registruota ne tik transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir IVECO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau ir VW VOLKSWAGEN, TRANSPORTER CARAVELLE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

60. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys turi galimybę teikti vaikams reikiamą išlaikymą jų visapusiškiems poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, profesines galimybes, sveikatos būklę atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Reikšminga aplinkybė, jog šalys turi įstatyminę pareigą pateikti teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie savo iš individualios veiklos gaunamas pajamas, dėl to laikytina, kad jis neatskleidžia tikrosios turtinės padėties, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis gauna nedideles pajamas, vertintina kaip jo paties subjektyviai pasirinkta. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

61. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas vaikų išlaikymui lėšas konkrečia pinigų suma, nevertino kito ieškovės alternatyvaus reikalavimo priimtinumo/nepriimtinumo.

62. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisdamas vaikui tam tikrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017, 20 punktas).

63. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes, jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

64. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Vis dėlto išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, nors nepaneigiama, kad dalis lėšų gali būti sukaupiama vaiko naudai, taip pat ir iš teikiamo išlaikymo, todėl išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

65. Taigi prioritetinė išlaikymo vaikui forma išlieka periodinės mėnesinės išmokos, tačiau tais atvejais, kai kyla grėsmė vaikui negauti išlaikymo ar išlaikymo priteisimas kita forma labiau atitiks jo interesus, teismas gali priteisti išlaikymą turtu ar vienkartine pinigų suma. Kiekvienu atveju turi būti vertinami individualūs vaiko poreikiai ir tėvų galimybės juos patenkinti bei nustatoma teisinga vaiko ir abiejų tėvų interesų pusiausvyra geriausiai rūpinantis vaiku.

66. Įvertinęs tai, kad atsakovas vaikams gera valia išlaikymo neteikia (atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. vasario 1 d. sudaro 12 005 Eur), turėdamas pakankamai pajamų geranoriškai nepadengė net dalies išlaikymo įsiskolinimo už nepilnamečius vaikus, taip pat neskiria lėšų ir periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, ieškovei mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vaiko išlaikymo išmokos, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas ir ateityje geranoriškai ir savalaikiai neteiks išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kaip iki šio laiko, nelaikys vaikų išlaikymo prioritetinėmis išlaidomis ir turėdamas piniginių lėšų jų neskirs vaikams išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad atsakovas neturi ir pagal pateiktus duomenis apie sveikatos būklę, labai tikėtina, ateityje neturės pastovių darbinių ar individualios veiklos pajamų, į kurias galima būtų nukreipti periodinių kasmėnesinių vaikų išlaikymo išmokų išieškojimą, tačiau turi nekilnojamojo turto, gautinų lėšų. Taigi priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovės pareikštų reikalavimų (mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis arba konkrečia suma) pagrįstumą ir teisingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju geriausiai prioritetinius vaikų interesus atitiktų išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas konkrečia pinigų suma, ją apskaičiuojant pagal kiekvienam vaikui likusių mėnesių iki pilnametystės nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos skaičių, padauginus iš per mėnesį vaiko poreikiams priteistinos išlaikymo sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti, kad tokia išlaikymo forma labiau atitiks vaikų interesus gauti išlaikymą, bus efektyvesnė ir ekonomiškesnė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog priteisus lėšas vaikų išlaikymui vienkartine pinigų suma, ieškovė netinkamai disponuos vaikų išlaikymui priteistomis lėšomis ar kad ieškovė netenkintų kokių nors vaikų poreikių.

67. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo, priteisus iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. R. išlaikymą konkrečia 12 800 Eur pinigų suma, skaičiuojama nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, nuspręsta išskaičiuoti iš šios sumos gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; atitinkamai nepilnamečiam vaikui A. R. priteisus išlaikymą konkrečia 18 560 Eur pinigų suma, skaičiuojama nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, iš šios sumos nuspręsta išskaičiuoti gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nepilnamečiam vaikui A. R. priteisus išlaikymą konkrečia 42 560 Eur pinigų suma, skaičiuojama nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, iš šios sumos nuspręsta išskaičiuoti gautą laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išskaičiuotinos sumos teismas nenurodė.

68. Pasisakydamas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus teismuose bei reikalavimus sprendimo turiniui, aiškinimo ir taikymo klausimų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011, kurios faktinės aplinkybės panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje tuo, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog iš atsakovo priteistinas 35 200 litų įsiskolinimas, o motyvuose – kad iš šios sumos vykdymo proceso metu minusuotinas pagal 2009 m. kovo 25 d. teismo nutartį išieškotas išlaikymas, konstatavo, kad buvo netinkamai pritaikyta CPK 270 straipsnio 5 dalis, t. y. pažeisti sprendimo rezoliucinei daliai keliami reikalavimai.

69. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, jog CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Tai ypač aktualu priverstinai vykdytinų sprendimų atveju, nes su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui perrašoma į vykdomąjį raštą (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Rezoliucinė teismo sprendimo dalis būtinai turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, t. y. teismo išvada turi būti pagrįsta teismo sprendimo motyvais. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucine dalimi, kurioje nurodyta, kad iš atsakovo priteistinas 35 200 Lt įsiskolinimas, o motyvuose nurodoma, kad iš šios sumos vykdymo proceso metu minusuotinas pagal 2009 m. kovo 25 d. teismo nutartį išieškotas išlaikymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgija nutarė, jog teismas privalo nustatyti tikslų atsakovo įsiskolinimą ir jį nurodyti rezoliucinėje dalyje.

70. Aptariama apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo dalis yra ydinga ne tik dėl tos pačios priežasties – nusprendęs, kad iš priteisiamos tvirtos pinigų sumos turi būti išskaičiuotas gautas laikinas išlaikymas, pirmosios instancijos teismas šios sprendimo dalies visiškai nemotyvavo ir nekonkretizavo, koks tėvo mokėtino išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui yra susidaręs sprendime nurodytu laikotarpiu (tik konstatavo, jog atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. vasario 1 d. sudaro 12 005 Eur). Laikino išlaikymo, kurį turėjo teikti atsakovas, suma bylos nagrinėjimo metu buvo šalių ginčo objektas – tai matyti iš Kauno apylinkės teismo išnagrinėtų bylų dėl antstolių veiksmų Nr. 2YT-1820-347/2023 (priimtas galutinis procesinis sprendimas), 2YT-1739-722/2023 (pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neįsiteisėjęs), atsakovo argumentų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo prie socialinės apsaugos ministerijos mokėto laikino išlaikymo ir jo nurodytų atsiskaitymo su šiuo fondu aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir nemotyvuotai sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad iš priteisiamo išlaikymo tvirtomis pinigų sumomis išskaičiuotinas konkrečia suma neįvardintas laikinas išlaikymas. Dėl šių aplinkybių aptariamos bylos dalies esmė liko neatskleista – tvirta pinigų suma priteistas išlaikymas faktiškai liko nenustatytas.

71. Kadangi byloje esantys duomenys nėra pakankami kiekvienam vaikui išskaičiuotiną sumą nustatyti apeliacinės instancijos teisme, taip įvardijant tikslų tvirta suma mokėtiną išlaikymą, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

72. Perduodant bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepasisakytina dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 nustatyta nepilnamečio vaiko G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta ir ji nustatyta su motina L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad nepilnametės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 d. rugsėjo 6 d. (imtinai) buvo su mama ieškove L. S. ir ieškovė L. S. už šį laikotarpį įvykdė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 patvirtintoje Šalių sutartyje nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e25238435/2019 nustatyta nepilnamečių vaikų G. R., A. R. ir A. R. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu ir nustatyta nauja nepilnamečių vaikų G. R., A. R. ir A. R. bendravimo su tėvu S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 24 d. prašymą su priedu.

Panaikinti likusią Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėAnita SereikienėEdita Šliumpienė