Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S.R. skundą dėl antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – L. S. ir antstolė Gita Andrijauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su antstole, kad šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai, kad antstolė nepatiria žalos ir asmeniškai nenukenčia, nes antstolė turi pareigą išieškoti skolą kuo ekonomiškiau ir per kuo trumpesnį laiką.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Gita Andrijauskienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0088/21/00917, Nr. 0088/21/00918 ir vykdomąją bylą Nr. 0088/22/00026. Vykdomojoje byloje Nr.0088/21/00917 vykdomas iš pareiškėjo priteistas išlaikymas vaikui A. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, pateikiant patvarkymą vykdymui nurodytas 4 378 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Vykdomojoje byloje Nr.0088/21/00918 vykdomas iš pareiškėjo priteistas išlaikymas vaikui A. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, pateikiant patvarkymą vykdymui nurodytas 4 515 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Vykdomojoje byloje Nr.0088/22/00026 vykdomas iš pareiškėjo priteistas išlaikymas vaikui G. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, pateikiant patvarkymą vykdymui nurodytas 512 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Antstolė Gita Andrijauskienė 2022 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-88-12680 vykdomojoje byloje Nr. 0088/21/00917 nutarė 13 732,94 Eur pervesti į išieškotojos L. S. sąskaitą Nr. LT93 3250 0426 2584 0773 Revolut Payment UAB.

Pareiškėjas 2022 m. birželio 30 d. pateikė antstolei skundą dėl 2022 m. birželio 29 d. patvarkymo Nr. S-22-88-12680, nurodant, kad antstolė neturėjo teisės 8 157,99 Eur pervesti į išieškotojos sąskaitą ir reikalavo šią pinigų sumą grąžinti į jo sąskaitą, kadangi pareiškėjas šią sumą jau yra išmokėjęs vaikų išlaikymui.

Antstolei Gitai Andrijauskienei 2022 m. liepos 8 d. patvarkymu Nr. S-22-88-13364 skundo netenkinus, pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad antstolė 2022 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-88-12680 nusprendė pervesti į išieškotojos L. S. sąskaitą 13 732,94 Eur pinigų sumą. Su šiuo patvarkymu pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad dalis šios sumos jau buvo išmokėta išieškotojai. Tam pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. sausio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą apie išmokas Nr. 62-5-365, AB SEB banko mokėjimo nurodymus apie pervestas sumas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos, antstolei Gitai Andrijauskienei, Revolut bankinių pavedimų L. S. kopijas.

Pažymėtina, kad siekiant išsiaiškinti skundžiamo patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas turi aiškintis, kokia skundžiamo patvarkymo priėmimo metu buvo susidariusi pareiškėjo įsiskolinimo suma vaikų išlaikymui, ar skaičiuojant šią sumą buvo įvertintos pareiškėjo pervestos sumos, atsispindinčios pareiškėjo pateiktuose įrodymuose, ar pareiškėjo nurodytos sumos buvo įskaitytos kaip vaikų išlaikymas ar vaikų išlaikymo įsiskolinimas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Taigi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/22/00026 dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš S.R. nepilnametei dukrai G. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. rugsėjo 6 d.) iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisįjimo, nustatant, kad priteistą laiką vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaiko motina L. S.. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodytas išlaikymo įsiskolinimas 512 Eur. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolinkui išsiųstas 2022 m. sausio 10 d. Raginimų nurodytais terminais skola sumokėta nebuvo. L. S. 2021 m. rugpjūčio 3-4 dienomis pateikė prašymą nukreipti išieškojimą iš skolininko S.R. į jam priklausančią turtinę teisę pagal teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimu patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė L. S. įsipareigojo ieškovui S. R. sumokėti 120 000 Eur sumą per 8 (aštuonerių) metų laikotarpį tam tikra tvarka ir terminais. 2021 m. rugpjūčio 18 d. priimtas Patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančiu pas trečiuosius asmenis arešto Nr. S-21-88-8491. kuris išsiųstas proceso šalims. 2022 m. sausio 26 d. priimtas patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto Nr. S-22-88-1577, kuris išsiųstas proceso šalims. 2022 m. sausio 24 d., surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-88-1474, kuris išsiųstas S. R. iš Sodors ir savivaldybės pažymų matyti, kad L. S. buvo išmokėta 6000 Eur, o už laikotarpį kol dukros G. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su S.R., L. S. gaudavo daugiau kaip 2 500 Eur vaiko pinigų. S. R. reikalauja negelsiant grąžinti jam priklausančius pinigus. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismas S.R. skundą dėl antstolio veiksmų nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. 2S-730-587/2022 minėta apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. S. R. skundžia antstolės patvarkymą, kuriuo lėšos būtų pervedamos į išieškotojos L. S. sąskaitą. S. R. skunde teigia, kad pusę šios sumos, apie 7000 Eur yra antstolė tiesiog pavogusi ir niekaip nepriklauso L. S.. S.R. skundu reikalauja grąžinti į jo sąskaitą neteisėtai pasisavintus pinigus bei teigia, kad visi dokumentai apie išieškotojos gautas lėšas vaikų išlaikymui pateikti. Įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dokumentus skaičiuojant išlaikymą nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. liepos 1 d. yra A. R. - 5766,20 Eur, A. R. - 5766,20 Eur, o G. R. - 1134 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks, priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.).

Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį. Kaip minėta, sprendimas priteisti iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams buvo priimtas 2019 m. liepos 4 d., todėl remiantis išieškotojos L. S. prašymu, antstolė vadovavosi ne tik išieškotojos pateiktu prašymu, tačiau ir teismo sprendimu ir šio teismo sprendimo pagrindu 2019 m. liepos 22 d. išduotu vykdomuoju raštu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 2019 m. liepos 4 d. teismo sprendimu iš pareiškėjo S. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. R. ir A. R. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o G. R. 2021 m. rugsėjo 24 d. išduotu vykdomuoju raštu po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. L. S. pateikus antstolei prašymą, nurodant, kad skolininkė nemoka išlaikymo nuo teismo sprendimo priėmimo, turėjo būti nustatytas faktas, ar nurodytu laikotarpiu prievolė yra įvykdyta. Skolininkas turėjo teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius priteisto išlaikymo mokėjimą geruoju, tačiau tokių įrodymų nepateikė, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog antstolės patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patvarkymo priėmimo momentu buvo padengęs išlaikymo įsiskolinimą, kas lemtų tokio patvarkymo neteisėtumą. CPK įtvirtinta, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Vykdomosios bylose nėra duomenų apie S.R. mokėtą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atvirkščiai, iš vykdomųjų bylų akivaizdu, kad vaiko išlaikymo išmokas L. S. mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pažymėtina, kad antstolė įvertino skundžiamo patvarkymo priėmimo metu susidariusią pareiškėjo įsiskolinimo sumą vaikų išlaikymui ir skaičiuojant šią sumą buvo įvertintos pareiškėjo pervestos sumos, atsispindinčios pareiškėjo pateiktuose įrodymuose ir pareiškėjo nurodytos sumos buvo įskaitytos kaip vaikų išlaikymas ar vaikų išlaikymo įsiskolinimas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas 2022 m. birželio 29 d. patvarkymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo S.R. skundą.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.