Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6520-1052/2022 pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo L. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui jam išduoto neįgaliojo pažymėjimo kopiją bei sprendimą dėl šalpos neįgalumo pensijos jam skyrimo. Po to, kai apeliacinės instancijos teisme buvo gautas apelianto atskirasis skundas, į civilinę bylą apeliantas pateikė naujų rašytinių įrodymų: mokėjimo nurodymus apie antstolei G. A. ir VSDFV pervestas pinigų sumas, apie išieškotojai L. S. pervestas pinigų sumas, pažymą apie paskirtą išmoką vaikui už G. R..

12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apelianto pateiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, reikšmingų šio atskirojo skundo nagrinėjimui. Šios bylos apeliacine instancija nagrinėjimo dalykas yra paties skundo dėl antstolio veiksmų turinio ir formos atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams patikrinimas, byloje nebus sprendžiama dėl atlikto išieškojimo apimties pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta apelianto skundą dėl antstolio veiksmų laikyti nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą), teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi konstatavo, jog apelianto pateiktame procesiniame dokumente nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas dėl konkrečių antstolio veiksmų ar neveikimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, nebuvo įvardintas konkretus antstolio patvarkymas, kurį apeliantas skundžia.

16. Apeliantas, šalindamas minėta teismo nutartimi nurodytus skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus, teismui pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo. Nustatyta, kad šiame pareiškime apeliantas išsamiau aptarė išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš jo aplinkybes, susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo aplinkybes, aplinkybes apie išmokų iš VSDFV ar savivaldybės biudžetų mokėjimą išieškotojai. Išreiškė lūkestį, jog dėl sumažėjusio įsiskolinimo sumos iš pareiškėjo prašomas sumokėti antstolio atlyginimas turėtų būti proporcingai mažesnis. Nurodė, jog antstolė neįvertino pareiškėjo jai pateiktų dokumentų.

17. Konstatuotina, kad iš pareiškimo turinio galima išvada, jog apeliantas apskritai nesutinka su iš jo vykdomo išieškojimo apimtimi, tačiau konkretaus skundžiamo antstolės procesinio veiksmo neįvardino. Prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos identifikuoti konkretų apelianto skundžiamą antstolės procesinį veiksmą.

18. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kurio rezoliucinėje dalyje nurodomas antstolio priimtas sprendimas (CPK 613 straipsnis). CPK 510 straipsnio 1 dalis numato, kad teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, t. y. konkretus antstolio procesinis veiksmas vykdomojoje byloje.

19. Skundas dėl antstolio veiksmų, kaip bet kuris teismui teikiamas procesinis dokumentas, kuriuo reiškiamas materialus teisinis reikalavimas, turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato reikalavimą teismui teikiamame procesiniame dokumente nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką – reiškiamą materialų reikalavimą. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato reikalavimą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką – faktinį reikalavimo pagrindą – ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Aptartas teisinis reglamentavimas apeliantui nustato pareigą skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti konkretų skundžiamą antstolio procesinį veiksmą. Būtent toks pareiškėjo reikalavimas apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, sudaro prielaidas analizuoti faktinį reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes ir vertinti, ar pagrįstai antstolis atliko konkretų procesinį veiksmą.

21. Esminis bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Prie tokių CPK nustatytų nepalankių teisinių pasekmių priskirtinos ir teismui pateikto procesinio dokumento trūkumų pagal teismo nurodymą nepašalinimo teisinės pasekmės (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Aptariamu atveju, apelianto teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes galima vertinti tik kaip jo poziciją, jog jis nesutinka su iš jo vykdomojo išieškojimo apimtimi. Procesiniuose dokumentuose aplinkybės nurodytos apibendrintai, iš jų negalima nustatyti konkrečių antstolės veiksmų, su kuriais apeliantas nesutinka. Savo pozicijos dėl antstolės vykdomo išieškojimo apimties išsakymas nėra pakankamas teismui pateiktą procesinį dokumentą pripažinti skundu dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio prasme.

23. Pažymėtina, kad atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantas taip pat apibendrintai nurodė aplinkybes, susijusias su iš jo vykdomo išieškojimo apimtimi. Teigia, kad antstolė neįvertino jo pateiktų duomenų apie išieškotojai iš VSDFV ir savivaldybės biudžetų išmokėtas sumas. Tačiau nurodytos aplinkybės neleidžia identifikuoti, kokio antstolės procesinio sprendimo dėl pateiktos informacijos apeliantas siekė. Pažymėtina, kad pažymų apie valstybės paramos išieškotojai išmokėjimą antstoliui pateikimas, nenurodžius jokios susijusios informacijos, raštu neišreiškus pozicijos dėl tokių dokumentų įrodomosios vertės vykdymo procese ir prašymo antstoliui dėl siekiamų sukurti teisinių pasekmių, savaime nėra pakankamas teigti, jog antstolė nevertino pateiktos informacijos.

24. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino teismo teisę tikrinti ir tvirtinti konkrečius antstolių surašytus vykdymo proceso dokumentus, nurodytus CPK VI dalyje, o ne vykdyti antstolio procesinę veiklos kontrolę apskritai (CPK 594 straipsnio 1 dalis, 613 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

25. Šalindamas skundo dėl antstolio veiksmų trūkumus apeliantas nurodė, kad jis neskundžia vieno ar kelių antstolės patvarkymų, jam kelia įtarimų visa abejotina antstolės veikla. Pažymėtina, kad toks reikalavimas dėl abejonių antstolės vykdoma veikla negali būti nagrinėjamas teisme. CPK 594 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio procesinės veiklos kontrolės metu teismas patikrina ir patvirtina CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Šia teisės norma nustatoma bendroji vykdymo veiksmų atlikimo taisyklė. Detalus šios teismui vykdymo procese suteiktos kontrolės teisės įgyvendinimas yra aptartas kituose CPK VI dalies straipsniuose. CPK 594 straipsnyje numatyta antstolio procesinės veiklos kontrolės galimybė savaime nesuteikia teismui įgaliojimų atlikti antstolio procesinės veiklos tyrimą ir nepaneigia CPK nustatytų konkrečių taisyklių vykdymo procese, pavyzdžiui skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarkos.

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.