- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2-331-933/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01379-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė), 135 000 Eur turtinę žalą ir 125 000 Eur neturtinę žalą; apie ieškovės nurodytus nusikalstamos veikos požymius pranešti prokurorui.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės prašoma priteisti žala atsirado dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vaclovo Pauliko ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės veiksmų, šiems išnagrinėjus civilines bylas ir tyčia melagingai pripažinus, kad teisėjai Rima Bražinskienė ir Andrius Verikas teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, todėl jai žalos nepadaryta.
3. Ieškinyje paaiškinta, kad neteisėtus veiksmus, nagrinėdamos civilinę bylą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškovei pareikštą ieškinį dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo už naudojimąsi 22,5 arų sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), visų pirma, padarė Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė ir Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė. Minėtu atveju, Kauno rajono savivaldybės administracijai nepateikus įrodymų, kad valstybė yra nurodyto žemės sklypo savininkė ir, jog sudaryta rašytinė žemės nuomos sutartis, teisėja Rita Liukaitytė neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priėmė ieškinį ir iš dalies ieškinį patenkinusi, įpareigojo R. M. sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu. Teisėja Rita Liukaitytė, o taip pat apeliacine tvarka ginčą nagrinėjusi teisėja Rūta Palubinskaitė žinojo, kad valstybės nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą neįregistruotos, taip pat žinojo, jog parduodama šį žemės sklypą ieškovės močiutei S. M. valstybė gavo 3 119 rublių, kad Kauno rajono apylinkės teismo byloje buvo konstatuotas juridinę reikšmę turintis faktas, jog S. M. iki mirties buvo pastatų ir žemės sklypo savininkė, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nustatyta, jog valstybės valdžios pareigūnai apgavo S. M., nes, pareikalavę sumokėti už žemės pirkimą, pinigus bei mokesčius už žemės privatizavimą bei žemės privatizavimo dokumentų rengimą ir įforminimą, neturėjo valios S. M. perleisti žemės sklypo. Kadangi minėtos teisėjos nagrinėjant bylas ir priimant procesinius sprendimus neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, ieškovė patyrė žalą. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pateikė teismui ieškinį dėl teisėjų Ritos Liukaitytės ir Rūtos Palubinskaitės padarytų neteisėtų veiksmų ieškovei žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas atsisakė ieškinį priimti. Kadangi ir šie teisėjai, atsisakydami priimti ieškinį, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei atsirado žala, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šią bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Gintaras Pečiulis, Neringa Švedienė ir Alma Urbanavičienė tyčia melagingai pripažino, kad teisėjai Rima Bražinskienė ir Andrius Verikas teisėtai atsisakė priimti ieškinį ir neteisėtų veiksmų nepadarė. Tokia teisėjų Vaclovo Pauliko, Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės išvada neteisinga ir neteisėta, todėl minėti teisėjai padarė neteisėtus veiksmus.
4. Ieškinyje teigiama, kad nors teisėjai tvirtina, jog, remiantis CPK 18 straipsniu bei taikant res judicata (galutinis teismo sprendimas) principą, ieškovė negali įsiteisėjusiame bei galiojančiame teismo sprendime ginčyti teisėjų padarytų veiksmų teisėtumo, tačiau taip teisėjai atima teisę ieškovei remtis galiojančia CK 6.272 straipsnio norma. Nors ieškovė, remdamasi CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau teisėjai Vaclovas Paulikas, Gintaras Pečiulis, Neringa Švedienė ir Alma Urbanavičienė tvirtina, kad ieškinį ieškovė pateikė siekdama paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jai nepalankių teisinių santykių vertinimą. Toks tvirtinimas nepagrįstas, juo neteisėtai iškreipiamas ieškovės pateikto ieškinio pagrindas.
5. Ieškinyje nurodyta, kad teisėjų neteisėti veiksmai įrodomi tik jų nagrinėtų bylų medžiaga: teisėjas Vaclovas Paulikas išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo civilinę byla Nr. e2-2500-794/2023 ir priėmė joje 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą; teisėjai Gintaras Pečiulis, Neringa Švedienė ir Alma Urbanavičienė išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo bylą Nr. e2A-723-330/2023 ir priėmė joje 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį; teisėja Rima Bražinskienė išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo bylą Nr. e2-8803-545/2023 ir priėmė joje 2023 m. kovo 29 d. nutartį; iv) teisėjas Andrius Verikas išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo bylą Nr. e2S-1049-852/2023 ir priėmė joje 2023 m. balandžio 27 d. nutartį; teisėja Rita Liukaitytė išnagrinėjo Kauno apylinkės teismo bylą Nr. e2A-1438-343/2022 ir priėmė joje 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį; vi) teisėja Rūta Palubinskaitė išnagrinėjo Kauno apygardos teismo bylą Nr. e2A-1438-343/2022 ir priėmė joje 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį; Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimtas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas; Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1102-406/2012 priimtas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas.
6. Ieškinyje teigiama, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp teisėjų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, nes, neteisėtai atsisakant priimti ieškinį, iš jos buvo atimta teisė įrodyti, jog valstybė negalėjo tapti ir netapo S. M. nupirkto žemės sklypo savininke.
Šalies argumentai
7. Ieškovė paaiškino, kad turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal dabartines toje vietoje esančias žemės kainas. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad panašioje vietoje esančių sklypų kaina yra 6 000 Eur už arą, todėl ieškovės patirta turtinė žala siekia 135 000 Eur. Ieškovė neturtinę žalą vertina 125 000 Eur, kuri apima ieškovės pergyvenimus, kad iki šiol neįmanoma pasiekti teisingumo, ieškovės žymų sveikatos pablogėjimą, depresiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023 prašė priteisti iš atsakovės 67 500 Eur turtinę ir 125 000 Eur neturinę žalą, atsiradusią dėl ieškovės bylas nagrinėjusių teisėjų kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei, padaręs išvadą, kad dėl ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir ieškinio reikalavimo jau yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė iš esmės nurodė tą patį ieškinio pagrindą, t. y. neteisėtus teisėjų veiksmus, nagrinėjant ieškovės ieškinius teismuose, t. y.: Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2-1330-877/2022 – 2022 m. birželio 6 d. sprendimas; Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2A-1438-343/2022 – 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis; Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. e2-8803-545/2023 – 2023 m. kovo 29 d. nutartis; Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2S-1049-852/2023 – 2023 m. balandžio 27 d. nutartis; Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-2500-794/2023 – 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas; Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-723-330/2023 – 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad nurodytose civilinėse bylose ieškovės ieškiniai dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo atmesti kaip nepagrįsti arba atsisakyti priimti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindais, padarė išvadą, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad ieškovė, vis teikdama paskesnį ieškinį, nurodo papildomai paskutinį jos ieškinį nagrinėjusį teismą (teisėją), tuo pačiu formaliai padidindama ieškinio reikalavimų sumą, tačiau jos ieškinio pagrindas yra tas pats – neteisėti teisėjų veiksmai, nagrinėjant ieškovės ieškinius.
12. Teismas nustatė, kad nei vienoje iš ieškovės nurodytų civilinių bylų teismų priimti procesiniai sprendimai nebuvo panaikinti instancine tvarka, todėl padarė išvadą, jog ir nagrinėjama civilinė byla dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant ieškovės ieškinius, yra sąlygota ieškovės nesutikimais su jai nepalankiais ankstesniais teismų procesiniais sprendimais tiek priteisiant valstybinės žemės nuomos mokestį, delspinigius (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1330-877/2022 ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1438-343/2022), tiek atsisakant priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023, tiek analogišką ieškinį dėl žalos atlyginimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-314-940/2023, kurioje teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį tuo pačiu pagrindu, netgi dėl to paties ieškinio dalyko, t. y. 135 000 Eur turtinės ir 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – kaip ir nagrinėjamoje byloje.
13. Teismas įvertino, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje išdėstė tik bendro pobūdžio deklaratyvius teiginius, jog bylas pagal jos ieškinius nagrinėję teisėjai, priimdami procesinius sprendimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų apie konkrečius atliktus piktnaudžiavimo faktus, priimant procesinius sprendimus. Teismas nusprendė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu, turėjo pareigą nurodyti ir pagrįsti, jog jos nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, lėmusios jos reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, neįrodė, jog teismai, nagrinėdami jos teismams pareikštus ieškinius iš esmės dėl tų pačių pagrindų, padarė akivaizdžiai šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, dėl ko bylos buvo išnagrinėtos neteisingai.
14. Teismas, įvertinęs, kad dėl šioje byloje ieškovės pareikštų ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėję nurodyti teismų sprendimai, priimti bylose tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, nagrinėjant tiek ieškinį prieš atsakovę R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, tiek ieškovės R. M. ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo, nusprendė nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, be kita ko, neįrodė nei vieno bylas nagrinėjusio teisėjo piktnaudžiavimo, priimant procesinius sprendimus, fakto, padarytų akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, lėmusių ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimą. Tai, kad teismų priimti procesiniai sprendimai neatitinka ieškovės lūkesčių, negali būti pakankamu motyvu tokius procesinius sprendimus vertinti kaip pažeidžiančius ieškovės teises ar įstatymų saugomus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, kad ankstesnėse bylose priimti įsiteisėję sprendimai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje, remdamasi CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ieškovė prašė atlyginti žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vaclovo Pauliko veiksmų, priėmus 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės neteisėtų veiksmų, priėmus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį. Nei vienoje anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl žalos, atsiradusios dėl minėtų teisėjų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
16.2. Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2-1330-877/2022, kurioje priimtas 2022 m. birželio 6 d. sprendimas, ieškovė buvo atsakove. Ieškinį pateikė Kauno rajono savivaldybės administracija, reikalaudama priteisti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu. Šioje byloje ginčas buvo ne tarp tų pačių šalių (ne tarp ieškovės ir valstybės, o tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos ir ieškovės), visai dėl kito dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Nagrinėdamos Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį teisėjos Rita Liukaitytė ir Rūta Palubinskaitė padarė akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Teisėjos, esant įrodymui, kad 22,5 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra valstybės nuosavybė, vis tiek priteisė iš ieškovės nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu. Šį žemės sklypą privatizavo ieškovės močiutė S. M., mirusi 2009 m. Be to, nusikalstami Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu byloje Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu byloje Nr. I-1102-406/2012.
16.3. Dėl neteisėtų teisėjų Ritos Liukaitytės ir Rūtos Palubinskaitės veiksmų, kuriais ieškovei padaryta didelė žala, buvo pateiktas ieškinys, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas neteisėtai atsisakė ieškinį priimti. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl to, kad ieškovė teigia, jog jos ieškinį dėl neteisėtų teisėjų Ritos Liukaitytės ir Rūtos Palubinskaitės veiksmų nagrinėjant bylą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį, teisėjai Rima Bražinskienė ir Andrius Verikas atsisakė priimti neteisėtai, o teisėjai Vaclovas Paulikas, Gintaras Pečiulis, Neringa Švedienė ir Alma Urbanavičienė pripažino, kad ieškinį atsisakyta priimti teisėtai.
16.4. Pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, kad ieškovė negali ginčyti kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktų ir teisinių santykių, įrodinėdama jai atsiradusią žalą dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, reiškia, jog atimama teisė remtis galiojančiu įstatymu – CK 6.272 straipsnio 2 dalimi.
16.5. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartyje neteisingai nurodyta, kad ieškovė ieškinyje tvirtina, jog tik dėl valstybės valdžios pareigūnų netinkamai atliktų pareigų S. M. nesumokėjo pinigų už žemės pirkimą. Kadangi neteisingai nurodyta labai svarbi aplinkybė, ieškovė paaiškinime apie tai nurodė teismui. Teismas į jos paaiškinimą nereagavo, todėl 2024 m. sausio 25 d. posėdyje pareiškė teisėjui nušalinimą, tačiau teisėjas nebuvo nušalintas.
16.6. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl teisėjų Vaclovo Pauliko, Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės nagrinėjant civilinę bylą padarytų neteisėtų veiksmų. Žala atsirado dėl to, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, slepia privatizuojant S. M. žemę padarytus valdžios pareigūnų veiksmus (melą, kad S. M. nesumokėjo pinigų už perkamą žemę, reikiamo potvarkio nepriėmimą, niekinės notaro nepatvirtintos žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, žemės privatizavimo dokumentų neįforminimą nors S. M. už tai sumokėjo mokesčius).
16.7. Teisėjų tvirtinimas, kad S. M. netapo jos nupirkto žemės sklypo savininke, nes nebuvo užbaigtas žemės pirkimo–pardavimo sandoris, todėl ieškovė žemės nepaveldėjo, prieštarauja Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimui, kuriame nustatyta, jog ieškovei bus išduoti S. M. nupirkto žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Taip pripažįstama, kad S. M. yra žemės sklypo savininkė. Neteisėtu bylos dėl žalos atlyginimo nutraukimu, atimant iš ieškovės teisę siekti žalos atlyginimo, jai padaroma ne tik didelė materialinė žala, bet ir didelė moralinė žala.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovės R. M. atskirąjį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
17.1. Ieškovės tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo, buvo žinoma, jog valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, kad, parduodama žemės sklypą S. M. (ieškovės močiutei), valstybė gavo 3 119 rublių, jog Kauno rajono apylinkės teismo byloje pagal ieškovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas nurodė, kad S. M. iki mirties buvo pastatų ir žemės sklypo savininkė, teismo sprendime nustatyta, jog ieškovei bus išduoti žemės sklypo nuosavybės dokumentai, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nustatyta, jog valstybės valdžios pareigūnai apgavo S. M., nes, pareikalavę sumokėti už žemės pirkimą pinigus bei mokesčius už žemės privatizavimą bei žemės privatizavimo dokumentų rengimą ir įforminimą, neturėjo valios S. M. perleisti žemės sklypo, buvo žinomos ir įvertintos Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1330-877/2022 ir patikrintos Kauno apygardos teismo nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad pirmiau priimti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, jog ieškovė išnagrinėtose bylose siekė, o nagrinėjamoje byloje siekia ginčyti nustatytą faktą, kad žemės sklypas nebuvo privatizuotas, ir teisinį santykį – ieškovei nustatyta prievolė mokėti žemės nuomos mokestį. Pareikštu ieškiniu ieškovė siekė ne žalos atlyginimo, o paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jai nepalankų teisinių santykių įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje dėl ieškovės pareikštų ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti bylose tarp tų pačių šalių (ieškovė R. M., atsakovė Lietuvos Respublika), tuo pačiu pagrindu (neteisėti valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmai), nagrinėjant tiek ieškinį prieš atsakovę R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, tiek ieškovės R. M. ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo.
17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė naujai teikiamais teismui ieškiniais negali ginčyti kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų jai nepalankių faktų ir teisinių santykių, nes konkrečios civilinės bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir jų įvertinimo teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas tik nagrinėjant tą bylą apeliacine ir kasacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
20. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 30 punktas).
23. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktas; kt.).
24. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 21 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktas). Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018 28 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas).
26. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 135 000 Eur turtinę žalą ir 125 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė ieškinyje teigė, kad žala jai kilo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vaclovo Pauliko ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės neteisėtų veiksmų, šiems pripažinus teisėjų Rimos Bražinskienės ir Andriaus Veriko veiksmus, atsisakant priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, teisėtais ir jos ieškinį atmetus kaip neįrodytą.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos priteisimo nutraukė CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, pripažinęs, kad dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštų ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti tarp tų pačių šalių (ieškovė – R. M., atsakovė – Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), tuo pačiu pagrindu (neteisėti valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmai), nagrinėjant tiek ieškinį prieš R. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, tiek ieškovės R. M. ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, vis teikdama paskesnį ieškinį, nurodo papildomai paskutinį jos ieškinį nagrinėjusį teismą (teisėją), tuo pačiu formaliai padidindama ieškinio reikalavimų sumą, tačiau jos ieškinio pagrindas yra tas pats – neteisėti teisėjų veiksmai, nagrinėjant ieškovės ieškinius.
29. Ieškovė nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
30. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad:
30.1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1330-877/2022 Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinys R. M. buvo patenkintas iš dalies – priteista iš R. M. 326,38 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtu teismo sprendimu, be kita ko, buvo nustatyta, kad: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė; nors minėto žemės sklypo pirkimo procedūros buvo pradėtos, tačiau visi reikalavimai žemės sklypo pirkimui–pardavimui privačion nuosavybėn įvykdyti nebuvo, todėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas; 1992 m. sumokėtų atitinkamų pinigų sumų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1438-343/2022 paliko Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 20 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. kovo 29 d. nutartimis R. M. kasaciniai skundai buvo atsisakyti priimti.
30.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023 atsisakė priimti ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 67 500 Eur turtinės ir 125 000 Eur neturtinės žalos priteisimo dėl neteisėtų Kauno apylinkės teismo teisėjos Ritos Liukaitytės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2-1330-877/2022 ir priėmusios 2022 m. birželio 6 d. sprendimą, o taip pat dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2A-1438-343/2022 ir priėmusios 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, neteisėtų veiksmų. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad: nepriklausomai nuo to, jog žala kildinama iš skirtingų teisėjų veiksmų dėl šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių ir turtinės žalos 67 500 Eur (žemės sklypo vertės) bei įvairių dydžių neturtinės žalos pritesimo reikalavimų, jau yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai spendimai (pvz. bylose Nr. 2-7089-861/2014; Nr. e2-15612-584/2021, Nr. e2-3230-562/2022); iš esmės ieškovė siekia revizuoti ne instancine tvarka Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 priimtus sprendimus, kuriais nebuvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. M. po močiutės mirties paveldėjo 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei teismo konstatuota, jog nuosavybės teisė į minėtą sklypą atsakovės močiutės įgyta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1049-852/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad: vien nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, jog apeliantės nurodytose civilinėse bylose buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį; apeliantė pareikštu ieškiniu siekia paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jai nepalankų teisinių santykių įvertinimą, nors kitoks jos nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą.
30.3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2500-794/2023 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 153 000 Eur turtinės ir 125 000 Eur neturtinės žalos priteisimo dėl neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Rimos Bražinskienės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2-8803-545/2023 ir 2023 m. kovo 29 d. priėmusios nutartį, bei Vilniaus apygardos teismo teisėjo Andriaus Veriko, apeliacine tvarka išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. e2S-1049-852/2023 ir 2023 m. balandžio 27 d. priėmusio nutartį, neteisėtų veiksmų, šiems atsisakant priimti ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė teikiamu ieškiniu siekė jau įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros ir būtent su tuo sieja reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenurodžiusi iš esmės kitų pagrindų tokios žalos atsiradimui ir (arba) jos atlyginimui, konstatavo, jog ieškovė neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą su tokiais reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-723-330/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
30.4. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-314-940/2023 atmetė ieškovės ieškinį priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 135 000 Eur turtinės ir 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovei buvo padaryta neteisėtais tyčiniais teisėjų veiksmais, atsisakant priimti ieškinį dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą (civilinės bylos Nr. e2-10404-820/2023 ir Nr. e2S-1317-863/2023). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-197-798/2024 Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad <...> R. M. siekį iš naujo išnagrinėti ginčą dėl ginčo žemės sklypo privatizavimo proceso patvirtina jos reikalaujamas turtinės žalos dydis, kuris yra lygus būtent ginčo žemės sklypo rinkos vertei (36 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti žalą, remdamasi CK 6.272 straipsniu, t. y. prašo iš valstybės priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad žala kilo dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės dėstomi argumentai yra labiau susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne su teismo ar teisėjų neteisėtais veiksmais.
32. Tiek iš ieškinio turinio, tiek iš 2022 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovės esminiai argumentai yra dėl: i) Kauno apylinkės teismo teisėjos Ritos Liukaitytės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2-1330-877/2022 ir priėmusios 2022 m. birželio 6 d. sprendimą, neteisėtų veiksmų, o taip pat Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės, apeliacine tvarka išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2A-1438-343/2022 ir priėmusios 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, neteisėtų veiksmų (2022 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 12 min. 20 sek. – 15 min. 7 sek.; ieškinio 3–5 punktai); ii) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Rimos Bražinskienės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2-8803-545/2023 ir priėmusios joje 2023 m. kovo 29 d. nutartį, neteisėtų veiksmų, o taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjo Andriaus Veriko, išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. e2S-1049-852/2023 ir priėmusio 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, neteisėtų veiksmų (2022 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 16 min. 27 sek. – 19 min. 56 sek.; ieškinio 8.1–8.4, 11, 13–14, 21 punktai). Gi ieškovė tiek ieškinyje, tiek 2022 m. vasario 26 d. posėdžio metu, pasisakydama dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vaclovo Pauliko ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės neteisėtų veiksmų, nurodė kad: teisėjai tyčia melagingai pripažino, jog teisėjai Rima Bražinskienė ir Andrius Verikas teisėtai atsisakė priimti ieškinį ir neteisėtų veiksmų nepadarė; teisėjai nepagrįstai teigė, kad ji siekia paneigti įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimus nustatytas aplinkybes; teisėjai nepagrįstai įvertino, kad teisėjai Rima Bražinskienė ir Andrius Verikas teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes tokiu būdu susiklostė situacija, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl teisėjų neteisėtų veiksmų CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu (2022 m. vasario 26 d. teismo posėdžio garso įrašas 16 min. 57 sek. – 22 min.20 sek.; ieškinio 7, 9, 15, 19 punktai).
33. Taigi, aptariamu atveju ieškovės argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vaclovo Pauliko ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Gintaro Pečiulio, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės neteisėtų veiksmų iš esmės grindžiami kitų teismų ir kitų teisėjų procesinių sprendimų kvestionavimu. Todėl nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nutarė, jog dėl šioje byloje ieškovės pareikštų ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėję nurodyti teismų sprendimai, priimti bylose tarp tų pačių šalių (ieškovė R. M., atsakovė Lietuvos Respublika), tuo pačiu pagrindu (neteisėti valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmai). Dar kartą akcentuotina, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018 28 punktas).
34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl ieškovės ieškinio, kuriuo buvo kvestionuojami Kauno apylinkės teismo teisėjos Ritos Liukaitytės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2-1330-877/2022, ir Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės, apeliacine tvarka išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2A-1438-343/2022, (ne)teisėti veiksmai, (ne)priėmimo buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8803-545/2023 (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1049-852/2023) (žr. šios nutarties 30.2 papunktį). Dėl ieškovės ieškinio dėl žalos priteisimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Rimos Bražinskienės, išnagrinėjusios civilinę bylą Nr. e2-8803-545/2023, ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Andriaus Veriko, išnagrinėjusio civilinę bylą Nr. e2S-1049-852/2023, neteisėtų veiksmų buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2500-794/2023, kuris buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-723-330/2023 (žr. šios nutarties 30.3 papunktį).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
36. Taigi, dėl nustatytų faktinių aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl šioje byloje ieškovės ieškinio pagrindo ir dalyko yra įsiteisėję nurodyti teismų sprendimai, priimti bylose tarp tų pačių šalių (ieškovė R. M., atsakovė Lietuvos Respublika), tuo pačiu pagrindu (neteisėti valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmai). Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti turtinės žalos dydį kildina iš to, jog negalėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo į jos močiutės S. M. nupirktą žemę, o atlygintinos žalos dydį skaičiuoja, vertindama minėto žemės sklypo rinkos vertę. Be to, ieškovė ieškinyje, teigdama, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp teisėjų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nurodo, jog teisėjams neteisėtai atsisakant priimti ieškinį, iš jos buvo atimta teisė įrodyti, kad valstybė negalėjo tapti ir netapo S. M. nupirkto žemės sklypo savininke.
37. Išanalizavus ieškovės ieškinio argumentus, vykusio posėdžio garso įrašą bei susipažinus su aukščiau nurodytų teismų procesinių sprendimų argumentais bei tirtomis aplinkybėmis, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog yra CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatytas pagrindas civilinę bylą nutraukti, rėmėsi ne lingvistiniais ieškinio reikalavimų formuluočių tapatumais, bet pagrįstai nusprendė, kad sutampa bylų šalys, ieškinių dalykas ir faktinis pagrindas. Pateiktas ieškinys iš esmės yra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kaip ir prieš tai minėtose bylose. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, bet papildytais ar patikslintais faktais, taip pat reiškia, kad pareikštas tapatus ieškinys. Vien tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, išreiškia nepasitenkinimą teisėjų priimtais procesiniais sprendimais ir taip siekia dar kartą patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nors ieškinių tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas sutampa, nesudaro pagrindo vertinti tokio ieškinio kaip naujo. Įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pasinaudojus įstatyme įvirtinta apskundimo tvarka, tikrina aukštesnės instancijos teismai. Kaip matyti iš 30.1–30.3 papunkčių, ieškovė tokia teise pasinaudojo, todėl jų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas jau yra atliktas.
38. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo ir 2024 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-162-425/2024 nurodytų teiginių (ne)teisingumo jau buvo įvertinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2024 m. sausio 29 d. nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.
39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 16, 18 punktuose nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio esmės, nes kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.9 punktas). Kita vertus, tokie pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai, pripažinus, kad byla buvo nutraukta teisėtai, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar keisti formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsikirtimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
41. Išanalizavus ieškovės ieškinio argumentus, teismo posėdžio garso įrašą bei susipažinus su aukščiau nurodytų teismų procesinių sprendimų argumentais bei tirtomis aplinkybėmis, yra pagrindas daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sutampa bylų šalys, ieškinių dalykas ir faktinis pagrindas, taip pat sutampa materialusis santykis, t. y. tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos būdas. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.