Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. R. dėl negrąžinto kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių), delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo R. R. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovui buvo suteiktas 3 600 Eur vartojimo kreditas 38 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2026-09-14 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 501,50 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma - 23,00 proc.), 260,17 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Nustatyta, kad 2023-08-08 buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)/PK, kuriuo šalys susitarė, kad nuo šio priedo pasirašymo momento vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini)/PK ankstesnis mokėjimo grafikas nebetenka galios ir šis Priedas laikomas Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini)/PK mokėjimu grafiku nuo jo sudarymo momento. Šiuo priedu nustatyta, kad iš viso palūkanų suma – 1 487,60 Eur, t. y. palūkanos paskaičiuotos iki sutarties pabaigos (2026-09-06) bei pakeista atsiskaitymo diena, iki kurios mėnesinė įmoka turi būti atliekama. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 38 mėnesinių įmokų laikotarpį. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, t. y. nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2024-02-13 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, liko skolingas ieškovei 3 412,85 Eur vartojimo kredito.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 412,85 Eur negrąžinto kredito dalis.

Dėl palūkanų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 266,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 266,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 240,34 Eur tarpininkavimo mokesčio. Bylos medžiaga nustatyta, kad iš šios sumos 29,59 Eur susidarė iki sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13) ir likusi suma – 210,75 Eur po sutarties nutraukimo.

Analizuojant sutarties nuostatų turinį nustatyta, kad pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už Vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punkte nurodyta tvarka, o konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.3. punktą, vartojimo kredito gavėjui išlieka pareiga mokėti tarpininkavimo mokestį ir tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis yra nutraukiama dėl jos nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tokiu atveju, tarpininkavimo mokestis yra laikomas bendrovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikisi gauti, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį.

Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6¹ punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį ir palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotus iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Be to, vartojimo kredito davėjas įsipareigoja padengti bendrovės nuostolius ( negautas pajamas ), kuriuos bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai: palūkanas ir tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotus po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Šalis sieja vartojimo kreditavimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja ir VKĮ. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama kredito gavėjui pažeidus sutartį, teismo vertinimu, yra negalimas.

Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokestis – 260,17 Eur, kuris paskirstytas per visą sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. nuo sutarties sudarymo iki sutarties vykdymo termino pabaigos kas mėnesį mokėtinomis 6,85 Eur įmokomis (38 įmokos) ir pagal įmokų mokėjimų grafiką yra įtrauktas į bendrą kas mėnesį mokėtiną sumą.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisimo klausimą (žr. Kauno apygardos teismo 2022-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022, Kauno apygardos teismo 2022-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022), yra pasisakęs, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Vis dėlto, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1766-855/2021, 2021-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1913-643/2021, 2021-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2438-565/2021, 2021-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2021-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022, 2022-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-430/2022). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 240,34 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už visą likusį sutarties laikotarpį negali būti tenkintinas visa apimtimi, iš atsakovo priteistina 29,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 23 proc. (neviršijant 1 031,72 Eur bendros palūkanų sumos) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-09-06), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma)), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Vilniaus apygardos teismo praktikoje, nagrinėjant faktiniu požiūriu analogiškus reikalavimus, grindžiamus iš esmės tais pačiais argumentais, yra išaiškinta, kad, skolininkui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, kreditoriaus teisėtas lūkestis gali būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio (Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-763-640/2021; 2021-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-967/2021; 2021-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-667-614/2021). Nurodytas aiškinimas grindžiamas tuo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo (pelno) palūkanų procentiniu dydžiu), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti kredito sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; 2020-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020; 2021-02-0 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).

Kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už fiksuotą negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Pridurtina, kad lūkesčio principas, kaip sutartinės atsakomybės esmė, negali būti ginamas daugiau, nei kreditorius galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai.

Taigi, ieškovė nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2026-09-06), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 23 proc. metines pajamas, skaičiuojamas nuo pagal kredito sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 23 proc. (neviršijant 1 031,72 Eur bendros palūkanų sumos) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-09-06), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15,58 Eur delspinigių.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui priskaičiavo 15,58 Eur delspinigių už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį nuo atsakovo pradelstų sumokėti įmokų, taikydama 0,05 procento netesybų dydį. Įvertinus tai, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų ir praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą bei vadovaujantis sutarties Bendrosios dalies 6.1. punktu, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,58 Eur delspinigių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė sumokėjo už šį ieškinį 112 Eur žyminio mokesčio, be to ji patyrė 200 Eur ieškinio parengimo išlaidų. Teismas tenkino 95,76 procento ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 298,77 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 10,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini):

- 266,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13),

- 29,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13),

- 23 proc. (neviršijant 1 031,72 Eur bendros palūkanų sumos) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-02-13) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-09-06), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos;

- 15,58 Eur delspinigių;

- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3 724,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 298,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546;

- 10,54 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.