Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Uždavinytei (2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. posėdžiai) ir Rimantei Jurgienei (2024 m. lapkričio 5 d. posėdis),

dalyvaujant ieškovei N. B. ir ieškovės N. B. atstovui (advokatui) Eimantui Šriupšai, atsakovui I. D. ir atsakovo atstovui (advokatui) Valdui Vyšniauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui I. D. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir vaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. byloje sprendžiamas ieškovės N. B. ieškininiame pareiškime (ieškinyje) pareikštų turtinių reikalavimų (dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 ir 8 punktai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti

6. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

6.1. iš šalių (ieškovės ir atsakovo) paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudariusios nebuvo (CPK 186 straipsnio 4 dalis), tačiau šalys susilaukė dviejų bendrų vaikų: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 8–11);

6.2. iš šalių paaiškinimų nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovė su abiem nepilnamečiais šalių vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, nėra (CPK 186 straipsnio 4 dalis);

6.3. iš atsakovo ir ieškovės žodinių paaiškinimų (CPK 186 straipsnio 4 dalis), taip pat iš Tarnybos teismui pateiktos Socialinių paslaugų informacinės sistemos išrašo bei Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriaus 2023-04-26 gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas sukūręs kitą šeimą (sudarė santuoką, naujoje šeimoje gimė vaikas (duomenys neskelbtini)) (el. b. f. 1, f. l. 143, 184);

6.4. iš teismui teikto Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2024-05-07 sprendimo dėl dalyvumo lygio ir dėl darbo pobūdžio sąlygų matyti, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2024-04-18 iki 2025-04-17 nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis (el. b. f. 2, f. l. 53–60).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

7. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki nepilnamečių šalių vaikų pilnametystės. Atsakovas su aptartu reikalavimu nesutinka ir prašo nepilnamečiams vaikams priteisti po 200 Eur išlaikymą.

8. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais (nepilnamečiais – apylinkės teismo pastaba) kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

9. Viena vertus, atsakovas neginčija aplinkybės, jog išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė. Aptartą aplinkybę grindė tuo, kad ieškovė neleido matyti su vaikais, todėl manė, kad jeigu nemokės išlaikymo, tai ieškovė reaguos į situaciją ir su vaikais matytis leis. Nurodyta aplinkybė reiškia tai, jog tarp šalių ginčas kyla ne dėl pačios išlaikymo prievolės (ne)buvimo, o tik dėl konkretaus išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, dydžio (ieškovė reikalauja 350 Eur / mėn. išlaikymo, atsakovas sutinka su 200 Eur / mėn. išlaikymo dydžiu). Esant aptartai situacijai teismas plačiau dėl poreikio priteisti išlaikymą nebepasisako, o tik nurodo, kad tarp šalių ginčo dėl to, jog šalių nepilnamečiams vaikams būtinas išlaikymas iš tėvo (atsakovo) pusės, nėra.

10. Pasisakant dėl konkrečios išlaikymo sumos imama domėn, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų (tėvų) turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

11. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo (vaiko) poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų bei socialinių įgūdžių lavinimui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti; ii) tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo (tėvo/motinos) turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis (tėvas/motina) ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams; iii) teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Ir nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, visgi, ne visuomet lemiantis. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo (išlaikymo) dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai; iv) nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų (tėvų) turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų (pareigų) apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis, specialieji poreikiai ir pan.; v) pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo (vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį (vaiką) auginantiems tėvams. Dėl to nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis; vi) nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiku, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, nutarties 20–26, 33 punktai).

12. Sprendžiant šalių ginčą dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pastebėtina, jog šio procesinio sprendimo priėmimo momentu minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) Lietuvos Respublikoje yra 924 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (it. bruto) arba apie 709 Eur išskaičius privalomuosius mokesčius (it. neto). Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu Lietuvos Respublikoje išmokos vaikui dydis – 96,25 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1,75 bazinės socialinės išmokos koeficientas (toliau – BSI) X 55 Eur BSI (nuo 2024-01-01)). Aptarta aplinkybė aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste reiškia, jog orientacinė, be didesnio įrodinėjimo, suma, kuri turi būti skiriama vieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra 306,38 Eur ((709 Eur – 96,25 Eur)) / 2).

13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvienam vaikui nuo 2021-02-23 patyrė ne mažiau kaip 800 Eur išlaidų. Viena vertus, nacionalinėje teismų praktikoje akcentuojama, jog Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos Respublikoje, todėl natūralu, jog vaikų išlaikymo kaštai Jungtinėje Karalystėje didesni (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024-10-29 nutartis civ. b. Nr. e2A-1350-601/2024, nutarties 33 punktas). Kita vertus, abu vaikai gimė šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir palikti Jungtinę Karalystę (ir šeimą) buvo atsakovo apsisprendimas, todėl atsakovui tenka našta užtikrinti būtent Jungtinėje Karalystėje esančias vaikų išlaikymo išlaidas. Teismas laikosi pozicijos, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, jog apsisprendimas su vaikais gyventi Jungtinėje Karalystėje priklausė (ar buvo sąlygotas) išimtinai ieškovės. Nustatyta, kad ieškovė pakankamai išsamiai grindė vaikų poreikius, t. y. nurodė, kad: namo nuomos mokestis kas mėnesį sudaro – £ 2 250 per mėnesį (tokią aplinkybę nurodė 2024-11-05 posėdžio metu); komunaliniai patarnavimai – už vandenį £35 per mėnesį, už elektrą, dujas – £79,89 per mėnesį, kiti patarnavimai – £150 per mėnesį, internetas – £27, mobilūs telefonai – £36,36, vaikų būreliai, pietų kaina mokykloje (£20 kiekvienam vaikui kas savaitę). Teismas sutinka, kad vaikams būtina parūpinti ir uniformas mokyklai, avalynę, kitą inventorių, vaikai taip pat pramogauja, būtinos kitos paslaugos (medicininės, estetinės (kirpykla) ir pan.). Atsakovas teisminio proceso metu aptartų išlaidų iš esmės nekvestionavo, o tik atkreipė dėmesį į tai, jog vaikų papildomos išlaidos (būreliai) turi būti užtikrinami pagal tėvų finansines galimybes, taip pat prašė atkreipti dėmesį, jog ieškovei Jungtinėje Karalystėje taip pat teikiamos įvairios išmokos už vaikus. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog gauna išmokas vaikams iš Jungtinės Karalystės (£74 + £20 + £12 per savaitę viena vaikui), tačiau aptartų išmokų nepakanka vaikams išlaikyti, juolab, jog itin aktuali būsto nuomos problema. Teismo įsitikinimu, net jei ir imant palankausią atsakovui versiją, jog ieškovė ir gauna išmokų vaikams už didesnę nei £100 Eur per savaitę sumą (4 savaitės X £100 Eur = £400), tačiau vis tiek vaikų išlaikymo poreikis per mėnesį yra pakankamai didelis (dar lieka 400 Eur (ar £ 400) išlaikymo poreikis). Teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovei auginant du vaikus neabejotinai patiriamos didesnės neturtinės išlaidos (laiko sąnaudos, laisvalaikio nebuvimas ir pan.), kadangi ieškovei tenka išimtinė abiejų vaikų priežiūros našta. Visgi, teismas sutinka su aplinkybe, kad būtina įvertinti faktą, jog atsakovas turi ir dar vieną nepilnametį išlaikytinį (CK 3.198 straipsnio 1 dalis), atsakovui nustatytas laikinas (iki 2025-04-17) 35 proc. dalyvumo lygis, taip pat į tą aplinkybę, jog abi šalys reikšmingo turto neturi, o atsakovo deklaruojama sunki turtinė padėtis kelia abejonių teismui vien dėl privačių žinučių su ieškove turinio (atsakovas nurodo, jog buvo atskridęs „su pilnomis kišenėmis pinigų“) (el. b. f. 2, f. l. 43). Aukščiau aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog yra pakankamas pagrindas kiekvienam vaikui priteisti po 300 Eur / mėn. periodinį išlaikymą. Nenustatyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti 300 Eur šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į šalių turtinę padėtį bei į tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo 300 Eur / mėn. suma (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis). Kadangi ieškovė įrodinėja minimalų išlaikymo dydį pagal Lietuvos Respublikos standartus, kuris didesnio įrodinėjimo naštos standarto nereikalauja, todėl teismas sutinka iš atsakovo nepilnamečių naudai priteisti 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikai sukaks pilnametystės.

14. Teismas, nustatydamas konkrečią priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, negali ignoruoti ir teisminės jurisprudencijos tendencijų. Aukštesnės grandies teismų praktika rodo, jog nepilnamečiams vaikams paprastai priteisiamas 250 Eur–350 Eur išlaikymo dydis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2292-580/2022, nutarties 28 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2228-640/2022, nutarties 43 punktą; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2096-643/2022, nutarties 61, 67 punktus; Vilniaus apygardos teismo 2022-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1926-936/2022, nutarties 32 punktą; Šiaulių apygardos teismo 2022-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-246-372/2022, nutarties 51 punktą Panevėžio apygardos teismo 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-280/2022, nutarties 59 punktą). Naujausia teisminės praktikos tendencija rodo, jog priteistino išlaikymo sumos proporcingai didėja (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2023-08-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-774-796/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1393-577/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023).

15. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą šalių vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024-02-28. Kadangi nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo šalių vaikams, todėl ieškovės reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nuo ieškinio padavimo momento laikytinas pagrįstu. Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvai uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad 300 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį prisidės prie N. B. (nepilnamečiams vaikams A. D. ir M. D. motinos) teikiamo išlaikymo vaikams ir leis įgyvendinti bent jau minimalius vaikų poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams ir ugdymui (tiek formaliajam, tiek neformaliajam).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo (ne)priteisimo

19. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2021-02-27 iki 2024-02-27 atsakovas nepilnamečiams išlaikymo iš esmės neteikė. Ginčas kilo tik dėl priteistinos išlaikymo sumos: ieškovė prašo priteisti po 300 Eur išlaikymą, o atsakovas – po 180 Eur periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Nesant ginčo dėl neteikto periodinio išlaikymo laikotarpio teismas sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.

20. Minimalioji alga Lietuvos Respublikoje neto 2021 m. buvo 468 Eur, 2022 m. – 550 Eur, o 2023 m. – 633 Eur; vaiko pinigai – 2021 m. buvo 70 Eur, 2022 m. – 73,50 Eur, o 2023 m. – 85,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šalys neįrodinėjo, kad 2021 m.–2023 m. šalių nepilnamečių vaikų poreikiai esmingai skyrėsi nuo šiuo sprendimu nustatytų, aptariamu periodu dalyvumo lygis atsakovui nenustatytas, pareiga išlaikyti trečią išlaikytinį (nepilnametį) atsakovui atsirado tik 2023 m. balandžio mėn., teismas sprendžia, jog iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteistinas 250 Eur / mėn. išlaikymo įsiskolinimas, t. y. po 9 000 Eur kiekvienam nepilnamečiui už laikotarpį nuo 2021-02-27 iki 2024-02-27. Teismas sutinka su atsakovu, jog ginčo laikotarpiu buvo sumokėtas 2 364,86 Eur išlaikymas (el. b. f. 1, f. l. 44–52), kas reiškia, jog priteistina 9 000 Eur suma kiekvienam vaikui mažintina 1 182,43 Eur (2 364,86 Eur / 2). Galutinė priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam nepilnamečiam vaikui – 7 817,57 Eur (9 000 Eur – 1 182,43 Eur).

21. Apylinkės teismas, išsprendęs šalių ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir kiekviena vaikui priteistinas po 7 817,57 Eur išlaikymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo (priteisimo)

22. Šalys taip pat pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įgyvendindamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą, nustatė, kad:

22.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-11-07 sprendimu ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (el. b. f. 1, f. l. 97–98);

22.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius teismui pateikė 2024-07-23, 2024-08-09 2024-11-04 pažymas, kuriose nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteikta antrinę teisinę pagalbą suma iš viso – 1 447,99 Eur (el. b. f. 2, f. l. 87–90, 177–180; t. 5, b. l. 10–14);

22.3. atsakovas I. D. patyrė 218 Eur žyminio mokesčio už priešinio ieškinio padavimą (el. b. f. 1, f. l. 193).

23. Ieškovė teismui pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kuris apmokestintinas 189 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (350 Eur X 2 reikalavimai x 12 mėnesių x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas); kitas reikalavimas – dėl 10 800 Eur kiekvienam vaikui (iš viso 21 600 Eur) išlaikymo priteisimo, kuris turėjo būti apmokestintas iš viso 486 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Tai reiškia, jog ieškovė iš viso už reiškiamą ieškinį turėjo sumokėti 675 Eur žyminį mokestį (189 Eur + 486 Eur) (el. b. f. 1, f. l. 119).

24. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Proceso įstatymas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiria: i) išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; ii) kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai).

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų (bylinėjimosi išlaidų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų (išlaidų) atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esminis principas, kuriuo paremta aptarta taisyklė yra ta, kad „pralaimėjęs moka“.

26. Nustatyta, kad ieškinys patenkintas iš dalies: i) iš reikalauto 350 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui priteistas 300 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui (kas sudaro 85,75 proc.); ii) o iš reikalauto 21 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteista iš viso 15 635,14 Eur (7 817,57 Eur X 2) (kas sudaro 72,38 proc.). Tai reiškia, jog iš esmės buvo patenkinta 82,38 proc. ieškinio reikalavimų (85,75 proc. + 79 proc. ir dalinama iš 2).

27. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už ieškinio reikalavimus, minėta, būtų turėjusi sumokėti 675 Eur žyminį mokestį, o valstybė (Lietuvos Respublika) patyrė 1 447,99 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai (iš viso 2 122,99 Eur). Kadangi buvo tenkinta 82,38 proc. bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai turėtų būti priteista 1 748,92 Eur išlaidų, kurias patyrė valstybė. Atsakovas sumokėjęs 218 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (el. b. f. 2, f. l. 61–67), kuris nepriimtas, todėl aptarta 218 Eur suma galima mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovo.

28. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas (atsakovas be teismo intervencijos teikė ieškovės prašomus išreikalauti įrodymus, sutiko su rašytiniu bylos nagrinėjimu iš esmės ir nuotoliniais posėdžiais), be to, atsakovas neneigė pareigos teikti išlaikymą, tik nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, o teisminio proceso metu nurodė, jog net dėl banko sąskaitų išrašų, kurie teikti į bylą, vyko į Jungtinę Karalystę. Atsakovo argumentai įvertinti, dalis jų (atsakovo nurodytų argumentų – apylinkės teismo pastaba) pasitvirtino. Apylinkės teismas sprendžia, jog galima pasinaudoti CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi ir iš atsakovo valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 7 – 8 dalys, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

29. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminio mokesčio sumokėjimą už teiktą priešieškinį, patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas neaktualu (teismas nevertina 20 proc. žyminio mokesčio dalies, kadangi ir taip pakankamai reikšmingai sumažino iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikai) priteistinas bylinėjimosi išlaidas).

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš šalių nepriteisiamos, kadangi neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su visais vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

31. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Tai reiškia, jog nors teismas turi pareigą motyvuoti sprendimo motyvus, tačiau motyvacija gali (ir turi) būti glausta (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

32. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje nesant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą nėra.

33. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės N. B. turtinėmis pretenzijomis atsakovui I. D., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 42 straipsniu, 79 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies ieškovės N. B. ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-2644/2024) reikalavimus atsakovui I. D..

Priteisti iš atsakovo I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024-02-27 iki sūnaus A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 7 817,57 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų ir 57 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-02-27 iki 2024-02-27.

Priteisti iš atsakovo I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo 2024-02-27 iki sūnaus M. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo I. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. D., gim. (duomenys neskelbtini), 7 817,57 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų ir 57 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-02-27 iki 2024-02-27.

Pavesti nepilnamečių A. D. ir M. D. įstatyminei atstovei (motinai) N. B., gim. 1981-11-24, tvarkyti nepilnamečiams A. D. ir M. D. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nukreipti skubiam vykdymui sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams A. D. ir M. D. nuolatinio periodinio išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo I. D. valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai iš viso 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui I. D., jog bylinėjimosi išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikai) sumokamos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1).

Nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.