Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškininį pareiškimą atsakovui E. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo E. P., sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 490 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (36 mėn.) už sūnaus A. P. išlaikymą – 7200 Eur, pinigus sumokant vaiko motinai A. M., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Byloje pateikti įrodymai: duomenys apie nuomojamo būsto Jungtinėje Karalystėje ir municipalinius mokesčius dydžius ((b.l. 34-36), pateikti ieškovės detalūs paskaičiavimai apie būtinas išlaidas vaikui (b.l. 5), į bylą pateikti įvairūs ieškovės patiriamas išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos-faktūros, sąskaitos, pranešimai) (b.l. 119-137).

Atsakovas E. P., šiuo metu nedirba, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. vasario 28 d. buvo nedarbingume, kuris tęsiamas. Vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais atsakovui nustatyta diagnozė: lėtinis virusinis hepatitas C (b.l. 98). Duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis, byloje nėra.

30Iš minėtų duomenų, teismo vertinimu, darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis šiai dienai yra geresnė nei atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie šalių sūnaus ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta, teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, sprendžia, jog vaiko būtinus poreikius užtikrintų 642 Eur suma per mėnesį. Pažymėtina, kad tokia vaiko išlaikymui skirtina suma atitinka teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 642 Eur.

8 Išmoka vaikui, mokama valstybės, yra skirta vaiko poreikiams ir iš esmės turėtų būti atimama iš bendros nustatytos vaiko poreikiams reikalingos sumos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog gauna 17 svarų (19,77 Eur) dydžio išmoką, kurią sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), moka valstybė. Atsižvelgiant į tai, šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas ieškovei iš valstybės vaikui mokama 19,77 Eur išmokos suma, t. y. ginčo šalims tenkantis vaiko išlaikymo dydis mažinamas iki 622,23 Eur. (642 Eur -19,77 Eur = 622,23 Eur ).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas prie sūnaus išlaikymo šiuo metu neprisideda, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu su sūnumi nebendrauja (institucijos, teikiančios išvadą byloje, duomenys) ir kitaip prie jo auklėjimo neprisideda. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju tik ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis sūnus, skiria visą dėmesį sūnaus kasdienių poreikių patenkinimui. Net atsakovui ir pradėjus vėl bendrauti su sūnumi, ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene sūnaus buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Atsižvelgusi į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas turi didesnę finansinę pareigą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo nei atsakovo siūloma 120 Eur suma.

Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (Civilinio kodekso 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.185 str. 1 d.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė A. M. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė A. M. ieškininiu pareiškimu prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. (36 mėn.) už sūnaus A. P. išlaikymą – 7200 Eur, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį.

Atsakovas E. P. prašė teismo šį ieškininį reikalavimą tenkinti iš dalies, atsižvelgus į jo finansinę padėtį sumažinti priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 3600 Eurų (po 100 Eur į mėnesį) ir išdėstyti 36 mėnesiams, kadangi lėšų sumokėti įsiskolinimą iš karto jis neturi.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nuosekliai aiškinant CK 3.200 straipsnio nuostatą, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas yra siejamas su ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo pareiškimo momentu. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2021 m. vasario 18 d. Teisme pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, teisė į išlaikymą iki vaiko pilnametystės atsiranda nuo ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo momento, t. y. šiuo atveju nuo 2021 m. vasario 18 d., todėl šiuo konkrečiu atveju už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 1 d. išlaikymo skola negali būti priteisiama, nes ji sutampa su išlaikymo priteisimo laikotarpiu. Dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpio keistina, nurodant, kad šioje byloje išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. (ieškovės nurodoma data) iki 2021 m. vasario 17 d. (imtinai).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas, įvertinęs išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvusį atsakovo E. P. mėnesinės algos dydį, ieškovės gaunamą darbo užmokestį, valstybės išmoką vaikui, atsakovo pareigą didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, gyvenant su juo skyrium, į paties atsakovo pripažintą aplinkybę, kad vaiko poreikiams lėšų neskyrė, nesant ginčo dėl reikalavimo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. kovo 1 dienos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro pagrįstą išvadą, jog 200 Eur suma į mėnesį yra teisinga bei protinga suma vaiko išlaikymo įsiskolinimui padengti.

Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus (remiantis teismui pateiktais dokumentais, atsakovas iki 2021 m. vasario mėnesio gavo pajamas: 2021-01-28 – 1300 Eur, suma, 2021-02-12 – 419,19 Eur, suma, 2021-02-25 – 1300 Eur. suma, 2021-03-15 - 1216,27 Eur suma, 2021-05-26 gauta 885,73 Eur suma (b.l. 111-115)) ir galėjo teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo dydžio neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į patikslintą laikotarpį tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 7121,43 Eur išlaikymo įsiskolinimas ((200 Eur x 35 mėn.) + (200 Eur :28 d. x 17 d.) = 7121,43 Eur) nepilnamečiui vaikui A. P. už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.).

Išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo išdėstymas dalimis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas E. P., šiuo metu nedirba, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2021 m. vasario 28 d. buvo nedarbingume, kuris tęsiamas. Vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais atsakovui nustatyta diagnozė: lėtinis virusinis hepatitas C (b.l. 98). Paskutinės pajamos iš darbinės veiklos (iš darbdavio DTS Logistik OHG) gautos 2021-05-26 gauta 885,73 Eur sumoje (b.l. 111-115). Ieškovė A. M. dirba, jog gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis (1300 Eur ), bei valstybės mokoma išmoka (valstybės (17 GBP(19,7 Eur) dydžio sūnaus A. P. išlaikymui ir 72 GBP (83,72 Eur) antrojo vaiko išlaikymui). Minėti duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovės, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, finansinė padėtis yra geresnė. Tačiau, kaip jau minėta šiame sprendime, ieškovei tenka ir didesnė vaiko išlaikymo, auklėjimo ir kt. našta.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad atsakovo prastą finansinė padėtį ir negalėjimą dirbti nulėmė objektyviai pagrįsta priežastis- sveikatos būklė, tačiau taip pat labai svarbu pažymėti, jog kad atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo įsiskolinimą, todėl šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei nepilnamečio vaiko – šalių sūnaus – teisėtą interesą gauti jam priteistą išlaikymą, užtikrinantį jo teisę į tinkamą maitinimą, aprangą, jo sveikatos priežiūrą, mokymą, auklėjimą ir laisvalaikį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį ir CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikas, kaip teisės subjektas, įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu.

Teismo vertinimu, patenkinus atsakovo E. P. prašymą dėl priteisto įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui išdėstymo ir leidus atsakovui vykdyti išlaikymo prievolę 3 metų laikotarpiu (36 mėnesius) , būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, šalių interesų pusiausvyra ir šalių lygiateisiškumas, tokio lengvatinio termino atsakovui taikymas būtų socialiai neteisingas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi, išlaikymo įsiskolinimas susidarė atsakovui E. P. žinant apie jo pareigą mokėti išlaikymą, tačiau šios pareigos be jokios pateisinamos priežasties nevykdant.

Tad remiantis išdėstytu, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, imant domėn, kad išdėsčius sprendimo įvykdymą tikėtina būtų užtikrintas spartesnis skolos grąžinimas, bus išvengta papildomų išlaidų bei galimų ginčų vykdymo procese, nes atsakovas mokėtų skolą dalimis gera valia nustatytais terminais, prašymas tenkintinas iš dalies nustatant, jog priteistas išlaikymo įsiskolinimas atsakovo turi būti grąžintinas dalimis per 24 mėnesius, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 284,86 Eur.(7121,43 Eur : 24 mėn. = 284,86 Eur). Teismo nuomone, išlaikymo įsiskolinimo išdėstymas šiam terminui (atsižvelgus į tai, jog paralėliai atsakovas turės mokėti ir išlaikymą 284,86 Eur + 250 Eur) nepažeis šalių lygiateisiškumo bei kitos šalies, šiuo atveju ieškovės bei šalių nepilnamečio vaiko teisėtų lūkesčių.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 3 d.)

Tiek ieškovė A. M. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teik atsakovas E. P. (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas) yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaujantis 2021 m. balandžio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-844-3139, atsakovui E. P. paskirtas atstovas advokatas E. L., atleidžiant atsakovą 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b.l. 59).

Remiantis 2021 m. gegužės 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr.(12.36MR)PT-3372, antrinės teisinės pagalbos suteiktos atsakovui suma yra 284,73 Eur, kurią prašoma priteisti (b.l. 87,88-89).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentų (51,02 procentais dėl išlaikymo priteisimo ir 98,91 procentų dėl išlaikymo įsiskolinimo), byloje nesant duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje esant duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo (284,73 Eur sumoje (b.l. 87-89)), iš ieškovės valstybei priteistina 71,19 Eur. bylinėjimosi išlaidų už atsakovui E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio periodinėmis išmokomis iki A. pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2021 m. vasario 18 d., mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 17 d. - 7121,43 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 43 ct) sumoje,

Sprendimo, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vykdymą atsakovui E. P. išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui: nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 284,86 Eur. (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 83 ct).

Paskirti A. M., gimusią (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 71,19 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 19 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.