Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-08-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1016-513/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-14
Bylos Nr.
e2S-1016-513/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04481-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Kreditorius
mažosios bendrijos „Res metalli“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Sonergo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1016-513/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04481-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės mažosios bendrijos „Res metalli“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės mažosios bendrijos „Res metalli“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės mažosios bendrijos „Res metalli“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sonergo“ dėl skolos teismo įsakymu priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 5 d. kreditorei MB „Res metalli“ išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta kreditorės naudai iš skolininkės UAB „Sonergo“ išieškoti 17 271 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 97 Eur žyminį mokestį.

2. Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, areštuoti pinigines lėšas ir / ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ar pas kitus asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti.

4. Teismas pažymėjo, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas. Teismas vertino, kad kreditorė jokių duomenų, kad skolininkė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nepateikė, o nurodyta aplinkybė, jog skolininkė per šalių nustatytą terminą neatsiskaitė, suponuoja sąlygas kreditorei įgyvendinti teisę į teisminę gynybą inicijuojant teisminį procesą dėl skolos išieškojimo, tačiau nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui.

5. Teismas pripažino, kad skolos dydis nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelis, tačiau nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti dėl sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo, šis faktas nėra laikytinas esminiu ir absoliučiu kriterijumi, lemiančiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl toks kreditorės prašymas atmestas kaip nepagrįstas (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis, 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Kreditorė MB „Res metalli“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės 2025 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės UAB „Sonergo“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, o jų nesant – turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ar pas kitus asmenis, neviršijant 17 271 Eur sumos.

7. Nurodo, jog CPK neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

8. Nurodo, kad skolininkė turi ir kitų kreditorių, kurie iš jos yra prisiteisę skolas, o tai didina riziką, kad kreditorės reikalavimas liks nepatenkintas. Tai yra reikšminga aplinkybė, patvirtinanti realią grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, nes kyla rizika, kad skolininko turtas bus panaudotas ankščiau prisiteistų skolų padengimui, o tai reikšmingai sumažina galimybę kreditorei atgauti šioje byloje priteistą skolą.

9. Skolininkė turi reikšmingų finansinių sunkumų, nes ji neįvykdė savo įsipareigojimų kreditorei per sutartą terminą, skolininkės veiklos apimtys mažėja, o finansiniai įsipareigojimai auga. Nors teismas pripažino, kad reikalaujama suma (17 271 Eur) yra didelė, jis nepagrįstai sumenkino šios aplinkybės reikšmę. Didelė skolos suma gali savaime kelti grėsmę sprendimo įvykdymui, nes skolininkas gali būti motyvuotas slėpti ar perleisti turtą, siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, skolininkės finansinės padėties nestabilumas ir įsipareigojimai kitiems kreditoriams rodo, kad ji gali būti finansiškai nepajėgi padengti visų savo skolų, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

10. Teismas nepagrįstai pareikalavo iš kreditorės įrodymų, kad skolininkė jau ėmėsi aktyvių veiksmų turtui paslėpti ar perleisti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pakanka pateikti įrodymų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad yra reali grėsmė sprendimo įvykdymui, tačiau absoliutaus nesąžiningumo įrodinėjimo nereikalaujama, nes tai būtų neproporcinga ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, 2025 m. gegužės 5 d. kreditorei MB „Res metalli“ išduotas teismo įsakymas, kuriuo nutarta jos naudai iš skolininkės UAB „Sonergo“ išieškoti 17 271 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 97 Eur žyminį mokestį

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-217-943/2020; 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-444-467/2022ir kt.).

17. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie skolininkės siekį išvengti kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai, prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie skolininkės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kreditorė neįrodinėjo skolininkės nesąžiningumo – nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog skolininkė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami pabloginti savo turtinę padėtį. Priešingai, kreditorė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas, kai ieškinio suma yra didelė, t. y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tik reikalavimo suma. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma, priešingai apeliantės teiginiams, nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020, 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-646/2024; 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-912/2024, 2025 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-505-790/2025 ir kt.). Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie atliktus ir (ar) atliekamus neteisėtus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma siekiant išvengti sprendimo įvykdymo), privalo pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškęs asmuo. Taigi, kreditorė turėtų pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis (skolininkė) bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turimo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, apsunkinti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-330/2024). Kaip matyti iš bylos medžiagos, bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, pasireiškusį turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo veiksmų, nukreiptų siekiant išvengti jai nepalankaus sprendimo įvykdymo, atlikimu, patvirtinančių aplinkybių kreditorė neįrodė. Konstatuotina, kad reikalavimų suma pati savaime nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant duomenų apie pačios skolininkės atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jos elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

20. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie skolininkės veiksmus, liudijančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Nesant jokių duomenų apie jos atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog skolininkės elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Kreditorei dėstant teiginius apie skolininkės nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog kreditorės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas negali konstatuoti aplinkybių spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju kreditorė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditorės prašymo.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj