- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-217-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01626-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Absta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4548-567/2019 (2020 metų bylos Nr. e2-794-567/2020), kuria netenkintas ieškovės prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal ieškovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Absta“ dėl netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Absta“ 115 852,95 Eur netesybas, 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, priklausančias UAB „Absta“ ir esančias pas UAB „Absta“ arba trečiuosius asmenis, leidžiant UAB „Absta“ atsiskaityti su RUAB „LitCon“.
3. Nurodė, kad nutraukus tarp šalių 2018 m. birželio 26 d. sudarytą tiekimo ir statybos rangos sutartį su vėlesniais pakeitimais dėl atsakovės kaltės, atsakovei, remiantis sutarties nuostatomis, kilo pareiga grąžinti visus sumokėtus avansus, 20 procentų nuo darbų kainos dydžio baudą bei atlyginti nuostolius, kurių nepadengia bauda, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdo. Ieškovės teigimu, atsakovės turto vertė per metus sumažėjo 3 kartus (nuo 170 480 Eur iki 61 036 Eur) ir tai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja, nes mažinamas turtas, iš kurio realiai būtų įmanoma išieškoti skolą. Atsakovė neturi jokio vertingo nekilnojamojo turto, yra kitų teismuose nagrinėjamų civilinių bylų dalyvė, jos darbuotojų skaičius sumažėjęs, o įmonės pelno rodikliai yra blogėjantys.
4. Šios aplinkybės ir tai, kad atsakovė vengia geranoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimus nuo 2019 m. balandžio mėnesio, o įmonės vadovas yra nurodęs, kad siekdamas išvengti prievolių vykdymo gali ir uždaryti įmonę, patvirtina, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali rizika, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nes yra didelė tikimybė, kad atsakovė toliau mažins savo turtą ir sieks išvengti realaus prievolės įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu keliamus reikalavimus, nurodytą ieškinio faktinį pagrindą bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Vertindamas antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą, teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl nustatęs, kad ieškovė nepateikė jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė RUAB „LitCon“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovė visą sutartinių santykių laikotarpį elgėsi nesąžiningai: nepašalino atliktų darbų defektų, ignoravo ieškovės prašymus vykdyti sutartį, neatlygina netesybų. Tai leidžia manyti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų ir tuomet, kai bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, be to, atsakovė jau yra pradėjusi slėpti turtą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
8.2. Grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, kartu su nurodytomis nesąžiningumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, įrodo ir vieši atsakovės vadovo pasisakymai dėl galimo įmonės uždarymo, darbuotojų skaičiaus mažėjimas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Absta“ prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Taip pat prašo priimti papildomai teikiamus įrodymus.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Tarp šalių vyksta ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumo, todėl nesant išspręstam tarp šalių kilusiam ginčui, atsakovės veiksmų, kuriais ji nevykdo nepagrįstais laikomų ieškovės reikalavimų, nėra pagrindo laikyti nesąžiningais.
10.2. Atsakovė nesiima jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas susijęs išimtinai su įmonės veiklos organizavimo ypatumais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus – UAB „Absta“ atsakymą į pretenziją, UAB „Absta“ kreditorinį reikalavimą ieškovei, UAB „Absta“ atsakymą – paaiškinimą bei UAB „Credit info“ internetinės svetainės duomenis apie atsakovės veiklos rodiklius.
13. Teismas, susipažinęs su atsakovės papildomai teikiamais įrodymais išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).
14. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus įrodymus nustatė, kad dalimi jų iš esmės išreiškiamas nesutikimas ieškovės ieškiniu reiškiamais reikalavimais, todėl šiuos įrodymus (UAB „Absta“ atsakymą į pretenziją, UAB „Absta“ kreditorinį reikalavimą ieškovei), kaip neturinčius esminės reikšmės šioje byloje vertinamo klausimo nagrinėjimui atsisako priimti. Vertinant dėl poreikio priimti kitus atsakovės pateiktus įrodymus išaiškinama, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu, todėl ja remtis nebūtų pagrindo (CPK 176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui. Papildomai išaiškinama, kad su duomenimis, atspindinčiais įmonės finansinius rodiklius, teismas turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).
16. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, todėl plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
17. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad atsakovė vengia mokėti didelės vertės skolą, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, sistemingai mažina veiklos apimtis, slepia turtą, kas įrodo, kad įmonė gali vengti įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ir tai neabejotinai suponuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Vertinant apeliantės skundo argumentus, susijusius su ieškinio sumos reikšmingumu, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išaiškintina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika). Ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovės valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
19. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nesumoka netesybų. Akivaizdu, kad nurodyti faktai, kuriais apeliantė įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tokios aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o šioje proceso stadijoje aptarti skundo teiginiai negali būti pripažinti ginčo šalies (atsakovės) nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tai, kad atsakovė nepadengia ieškovės ieškiniu prašomos priteisti skolos, gali, be kita ko, rodyti ir tai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir (ar) jos dydžio, todėl vien tai, kad ieškovė inicijavo civilinę bylą, nesant atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių, nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis teismas konstatavęs, jog ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodo, kad atsakovės veiklos masto ir gaunamo pelno mažėjimas bei vieši vadovo pasisakymai, neabejotinai rodo įmonės siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
21. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan.
22. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Teismas išaiškina apeliantei, kad įmonės veiklos rodikliai gali būti nestabilūs dėl daugelio objektyvių priežasčių (užsakymų mažėjimo, debitorių kreditingumo, bendros ekonominės padėties šalyje), nesusijusių su įmonės sąmoningu veikimu, nukreiptu mažinti įmonės turtą ar jį slėpti. Todėl tik tai, kad sumažėjo įmonės gaunamas pelnas, darbuotojų skaičius, nesant kitų objektyvių aplinkybių, kurios įrodytų įmonės nesąžiningus veiksmus, nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindžia ir bylos duomenimis nepagrįsti ieškovės teiginiai apie atsakovės vadovo pasisakymus, apie ketinimus uždaryti įmonę, kadangi įmonės veiklos pabaiga susijusi su daugeliu teisinių procedūrų, o duomenų apie jų inicijavimą ar vykdymą teismui nepateikta.
23. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.