Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“ atstovei advokatei B. K.,

suinteresuotų asmenų M. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Molai“ atstovui advokato padėjėjui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, ir kontaktiniu, ir naudojant vaizdo konferencijos „Zoom“ programą, išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjų S. D., R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „JŪRMAZGĖ“ atstovo advokato A. I. patikslintą prašymą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto lyderiai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, M. K., E. M., R. K., A. K., M. T., V. T., uždaroji akcinė bendrovė „Molai“, D. M., I. J. D., uždaroji akcinė bendrovė ,,Hortivita“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjų S. D., R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JŪRMAZGĖ“ atstovas advokatas A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, jį vėliau patikslino, ir prašė bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB, BUAB) „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareikšimo argumentai:

1.1. 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „VLL Group“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas kreditorių S. D., R. D. ir UAB „JŪRMAZGĖ“ prašymas ir leista jiems atlikti juridinio asmens BUAB „VLL Group“ dokumentų patikrinimą. 2021 m. balandžio 28 d. atlikus BUAB „VLL Group“ dokumentų patikrinimą, buvo surašytas BUAB „VLL Group“ dokumentų perdavimo aktas, tai pat buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, jame buvo nurodyta, kad nėra BUAB „VLL GROUP“ pardavimų dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. 2021 m. liepos 29 d. BUAB „VLL Group“ bankroto administratorės veiklos ataskaitoje nurodyta, kad administratorė renka ir nagrinėja informaciją bei dokumentus dėl galimybės kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau bankroto administratorė iki dabar šio klausimo neišsprendė. BUAB „VLL Group“ kreditoriai pareiškėjai mano, kad BUAB „VLL Group“ privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis).

1.2. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ siejo glaudūs ryšiai, nes UAB „VLL Group“ akcininkas buvo R. K., UAB „Arvadas“ akcininkas ir vadovas taip pat buvo R. K., todėl ekonomiškai nenaudingų sandorių tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarymas ir vykdymas turėtų būti pripažinti kaip tyčinio bankroto požymiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas):

1.2.1. 2012 m. sausio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2012/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur); 2012 m. spalio 2 d. „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 53 000 Lt (15 349,86 Eur); 2013 m. sausio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2013/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur).

1.2.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2‑175-512/2021 pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Arvadas“ atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, jog ieškovo ir atsakovės pareikšti reikalavimai nėra niekaip susiję su UAB „Arvadas“ interesais bei teisėmis, UAB „Arvadas“ neatliko laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo darbų, jos su UAB „VLL Group“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai. 2021 m. sausio 21 d. BUAB ,,VLL Group“ bankroto administratorė Klaipėdos apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 pateikė (DOK-3274) 2012 m. tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB ,,Arvadas“ sudarytų sutarčių dėl plovimo, valymo ir dažymo darbų kopijas ir nurodė, kad 2012 m. UAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentai nėra perduoti nemokumo administratorei, todėl 2012 metų spalio–lapkričio mėnesiais pateiktų UAB ,,Arvadas“ sąskaitų faktūrų pateikti nėra galimybės.

1.2.3. 2022 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2‑942‑343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) pagal S. D. ieškinį dėl UAB „Arvadas“ ir UAB „Arvadas“ direktoriaus R. K. veiklos tyrimo pradėjimo. R. K. šioje civilinėje byloje pateikė 2022 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą Nr. 22/05/25 (DOK-13980) ir 2022 m. lapkričio 4 d. papildomą specialisto išvadą Nr. 22/11/04 (DOK-27165). 2022 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. UAB „Arvadas“ aktyvios veiklos nevykdė (išvados 7.3 punktas), pagal 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Arvadas“ pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Arvadas“ veikla buvo nuostolinga, kadangi UAB „Arvadas“ aktyvios veiklos nevykdė (išvados 7.5 punktas). 2022 m. lapkričio 4 d. papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Arvadas“ ūkinėje veikloje buvo vykdomi septyni sandoriai, sudaryti iki 2022 m. balandžio 20 d., tačiau jokių duomenų apie tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ vykdytas sutartis nei specialisto išvadoje, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. 2022 m. lapkričio 4 d. papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Arvadas“ 1996 m. birželio 1 d. buvo sudaryta darbo sutartis su direktoriumi R. K., 2013 m. birželio 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis su vyr. buhaltere M. Š., nagrinėjant civilinę bylą taip pat buvo pateikti duomenys (DOK-18734), kad 2009 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta darbo sutartis su I. K. (D.), civilinėje byloje jokių duomenų apie kitus UAB „Arvadas“ darbuotojus nebuvo pateikta.

1.2.4. UAB „VLL Group“ 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinių operacijų registras parodo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arvadas“ buvo išmokėta 382 616,00 Lt (110 813,25 Eur) ir 39 754,34 Eur. 2020 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2‑175‑512/2021 ir 2022 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-942-343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) paaiškėjo aplinkybės, kad UAB ,,VLL Group“ bankroto administratorė neturi UAB ,,Arvadas “ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytas sutartis, UAB „Arvadas“ šių sutarčių įvykdyti negalėjo ir nevykdė, nes neturėjo įrangos bei darbuotojų, galinčių atlikti plovimo–valymo darbus, todėl darytina išvada, jog tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas sudarytos subrangos sutartys buvo fiktyvios, išmokant pinigines lėšas UAB „Arvadas“ buvo iššvaistytas UAB „VLL Group“ turtas.

1.3. 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „VLL Group“ akcininkų sutartyje, kurią pasirašė M. K., I. J. D., R. K. ir V. T., buvo nustatyta, kad katerio buhalterinė vertė sutarties sudarymo dienai 90 000,00 Eur be PVM, katerio pagaminimo išlaidos sudarė 103 894,13 Eur, be to, 4 500,00 Eur buvo sumokėta už katerio projektą. 2019 m. balandžio 16 d. UAB „VLL Group“, kurią atstovavo direktorius R. K., su UAB „Corpus Novum“ sudarė žvejybinio / pramoginio katerio pardavimo sutartį, ja kateris parduotas už 30 000,00 Eur kainą įskaitant PVM. Darytina išvada, kad, pažeidžiant 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutartį, R. K. sudarė bendrovei nuostolingą įmonės turto pardavimo sandorį, ir ši aplinkybė turėtų būti pripažinta kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

1.4. 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-223-812/2022 pagal ieškovės BUAB „VLL Group“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo. 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal ją atsakovas R. K. nupirko iš ieškovės BUAB „VLL Group“ automobilį „Mercedes Benz“ už 11 600 Eur, tačiau pagal šią pirkimo–pardavimo sutartį R. K. su BUAB „VLL Group“ neatsiskaitė. 2019 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp BUAB „VLL Group“ ir R. K. buvo ekonomiškai nenaudinga, todėl šios sutarties sudarymas ir vykdymas turėtų būti pripažintas kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

1.5. Pareiškėjai nurodo, kad BUAB „VLL Group“ įsipareigojimai kreditoriui UAB „JŪRMAZGĖ“ buvo susiformavę nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., kreditoriui S. D. buvo susiformavę nuo 2017 m. lapkričio 2 d., kreditoriui R. D. buvo susiformavę 2018 m. vasario 28 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui buvo susiformavę nuo 2019 m. liepos 16 d., tačiau pagal BUAB „VLL Group“ banko sąskaitų išrašus, A. K. prašymus, matyti, kad BUAB „VLL Group“ finansinė veikla buvo organizuojama taip, kad išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama žemesnės arba tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio kreditoriams (UAB „CIRCLE K LIETUVA“, UAB „VESTEKSPRESS“, M. T., UAB „Lantelis“, advokatui R. G.i, advokatų kontorai „AVERUS“, MB „Jurominda“, UAB „Leksvera“, MB „Olanlita“, AURORA COMMUNICATIONS, UAB „UKRANGA“), kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „JŪRMAZGĖ“, S. D., R. D., kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturi pakankamai turto bei pinigų, todėl šios aplinkybės turėtų būti pripažintos kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pareiškėjai pažymi, kad atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (DOK-9758) A. K. nurodė, jo nuo 2019 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo jam nebuvo perduoti UAB „VLL Group“ buhalterinės apskaitos ir kiti įmonės dokumentai, todėl darytina išvada, kad pinigų pervedimai nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. iš UAB ,,VLL Group“ banko sąskaitos, esančios ING banke, buvo atlikti neturint tam jokio pagrindo. Pareiškėjai remiasi 2020 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-691-253/2020, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,VLL Group“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Pareiškėjai nurodo, kad UAB ,,VLL Group“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje ING banke, operacijos nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. vykdytos neteisėtai, nes nuo 2019 m. spalio 23 d. VSDFV Klaipėdos skyrius, antstolė V. D., antstolis J. P. buvo priėmę sprendimus dėl sąskaitų blokavimo, t. y. piniginių lėšų arešto. Pareiškėjai remiasi 2021 m. sausio 7 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktu BUAB ,,VLL Group“ bankroto administratorės prašymu (DOK‑288) ir jame nurodytomis aplinkybėmis, kad 2019 m. lapkričio 11 d. buvęs įmonės direktorius A. K. išsiuntė prašymą antstolei R. V. gautas UAB ,,VLL Group“ lėšas nukreipti būtent į Nyderlandų ING banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 27 d. prašymas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ lėšas pervesti į minėtą Nyderlandų banko sąskaitą. Šios aplinkybės parodo, kad buvo sąmoningai siekiama išvengti VSDFV Klaipėdos skyriaus, VMI, antstolės V. D., antstolio J. P. priimtų sprendimų dėl piniginių lėšų arešto. Pareiškėjai remiasi, 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2‑691-253/2020 16 punkto duomenimis.

1.6. Pareiškėjai remiasi 2021 m. liepos 29 d. BUAB „VLL Group“ bankroto administratorės veiklos ataskaita ir joje nurodytais duomenimis apie tai, kad buvęs UAB „VLL Group“ vadovas A. K. nėra pateikęs administratorei debetinių skolų sąrašo, kreditorių sąrašo, turto sąrašo, UAB „VLL Group“ pardavimų sąskaitų faktūrų nuo 2019 m. liepos mėn. UAB „VLL Group“ turėjo banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ING banke Nyderlandų karalystėje, tačiau nemokumo administratorei nebuvo perduoti ING banko sąskaitų išrašai iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, arba prisijungimo priemonės prie minėtų banko sąskaitų. Be šių duomenų nemokumo administratorė neturėjo galimybės patikrinti įmonės sandorių iki bankroto bylos iškėlimo, negalėjo tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), įsigaliojusiame nuo 2020 m. sausio 1 d., nurodytų funkcijų, operatyviai ir rezultatyviai vykdyti įmonės bankroto procedūrų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš karto po bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo administratorei neperdavimas programinės įrangos, prisijungimo prie užsienio bankuose esančių bendrovės sąskaitų vertintinas kaip tyčinio bankroto požymis (2023 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2-820-567/2023, 51 punktas, 57 ir 58 punktai).

1.7. Pareiškėjai remiasi 2021 m. liepos 29 d. BUAB „VLL Group“ bankroto administratorės veiklos ataskaitoje nurodytais duomenimis apie tai, kad nei keičiantis įmonės vadovams, nei 2020 m. balandžio 8 d. įsiteisėjus 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB ,,VLL Group“ debetinių skolų sąrašas nebuvo sudaromas ir nebuvo perduotas nemokumo administratorei. Nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos registrai nebuvo perduoti. Tarp dokumentų dėžėse buvo rasti įmonių 2019 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai su devyniomis įmonėmis; ant visų tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų nėra parašų skolininko atstovo, nėra parašų kreditoriaus UAB ,,VLL Group“ atstovo (2019 m. vasario 11 d. – 2019 m. spalio 17 d. UAB ,,VLL Group“ direktoriaus pareigas ėjo R. K., nuo 2019 m. spalio 17 d. direktoriumi paskirtas A. K.), pasirašė tik paskutinė įmonės buhalterė A. P. 2021 m. kovo 22 d. visoms devynioms Nyderlandų Karalystės įmonėms buvo išsiųsti prašymai dėl debetinių skolų sumokėjimo. 2021 m. kovo 22 d. gautas „Best Jobs“ B.V. atsakymas su dokumentais olandų kalba. 2021 m. birželio 24 d. gautas „Marine and offshore protection and pres“ B.V. atsakymas anglų kalba, kad jų apskaitos duomenimis skolos nėra ir prašoma pateikti detalesnę informaciją ir skolą patvirtinančius dokumentus. Nemokumo administratorė nustatė, kad prieš bankroto bylos iškėlimą UAB ,,UKRANGA“ UAB ,,VLL Group“ pervedė 6 000,00 Eur sumą – 2020 m. sausio 29 d. pervesta 4 500,00 Eur, 2020 m. sausio 30 d. pervesta 1 500,00 Eur. Vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nemokumo administratorė UAB ,,UKRANGA“ išsiuntė prašymą dėl dokumentų pateikimo, jame nurodė UAB ,,UKRANGA“ iki 2021 m. kovo 19 d. pateikti BUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorei dokumentų kopijas, kokiu pagrindu buvo pervesta 6 000,00 Eur suma; atsakymas negautas. Nemokumo administratorės iniciatyva nuo 2021 m. balandžio 6 d. buvo atnaujinta buhalterinė programa „Centas“; vadovaujantis buhalterinės programos duomenimis nustatyta, kad BUAB ,,VLL Group“ liko skolinga 6 520,000 Eur UAB ,,Molai“, išsiųstas prašymas dėl skolos apmokėjimo iki 2021 m. balandžio 30 d., skola nėra sumokėta. Patikrinus BUAB ,,VLL Group“ ING banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad A. K. 2020 m. balandžio 22 d. (po 2020 m. balandžio 8 d., kai buvo įsiteisėjusi 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) į asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta 2 500,00 Eur suma. JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, todėl 2 500,00 Eur A. K. buvo pervesta neteisėtai ir BUAB ,,VLL Group“ priklausantis turtas turi būti grąžintas įmonei; A. K. išsiųstas 2021 m. kovo 10 d. prašymas dėl 2 500,00 Eur grąžinimo BUAB ,,VLL Group“, pinigai iki šiol negrąžinti įmonei. Patikrinus BUAB ,,VLL Group“ ING Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad UAB ,,OLANLITA“ 2020 m. balandžio 20 d. (po 2020 m. balandžio 8 d., kai buvo įsiteisėjusi 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) buvo pervesta 250,00 Eur suma. Atsižvelgiant į JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 250,00 Eur UAB ,,OLANLITA“ buvo pervesta neteisėtai ir BUAB ,,VLL Group“ priklausantis turtas turi būti grąžintas įmonei, MB ,,OLANLITA“ išsiųstas prašymas dėl 250,00 Eur grąžinimo BUAB ,,VLL Group“; pinigai iki šiol negrąžinti; 2021 kovo 30 d. gautas atsakymas, jame nurodyta, kad kreditorei MB „Olanlita“ negali būti perkelta atsakomybė dėl UAB ,,VLL Group“ vienasmenio valdymo organo netinkamo pareigų vykdymo.

1.8. BUAB „VLL Group“ buhalterinių operacijų registras parodo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. buvo išrašyta 429 086,13 Eur sumos sąskaitų už parduotas prekes ir paslaugas, BUAB „VLL Group“ buhalterinių operacijų registras tai pat parodo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo nupirkta prekių ir paslaugų už 44 410,79 Eur sumą. BUAB „VLL Group“ buhalterinių operacijų registras („Išrašytų sąskaitų apmokėjimo“) parodo, kad už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 145 035,00 Eur. 2021 m. balandžio 28 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, jame nurodyta, kad tarp BUAB „VLL Group“ atstovo A. K. perduotų nemokumo administratorei dokumentų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – FNTT) grąžintų dokumentų nėra BUAB „VLL Group“ pardavimo dokumentų (BUAB „VLL Group“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. (bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos). BUAB „VLL Group“ bankroto administratorei nėra perduoti apskaitos dokumentai, nėra galimybės įvertinti aplinkybes dėl įmonės pardavimų už 429 086,13 Eur vertės sumą ir dėl įmonės pirkimų už 44 410,79 Eur vertės sumą, nėra galimybės iš paslaugų gavėjų išreikalauti 145 035,00 Eur. BUAB „VLL Group“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra paslėpti, sunaikinti arba neišsaugoti, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bankrutuojančiai įmonei yra užkirstas kelias išieškoti įsiskolinimą, šios aplinkybės turėtų būti pripažintos kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte).

1.9. Pareiškėjai remiasi 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00009-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, cituojamais liudytojų A. S., R. K. ir įtariamojo M. K. parodymais, taip pat kitais minėtame nutarime nurodytais duomenimis. Pareiškėjai nurodo, kad 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nurodyta, jog, pagal liudytojo R. K. parodymus, 2019 m. rugpjūčio mėn. M. T. iš esmės buvo sutaręs su kompanija „Headex Group“ dėl BUAB „VLL Group“ pelningų kontraktų perėmimo, įtariamasis M. K. parodė, kad M. T. asmeninio konflikto su užsakovu J. V. G. (J. W. G.), atstovaujančiu „Stip United“ kompaniją, metu, UAB „VLL Group“ neteko užsakymų, dėl to patyrė finansinių sunkumų, M. T. norėjo UAB „VLL Group“ kontraktus parduoti UAB „Headex Group“. BUAB „VLL Group“ ekonominė veikla buvo sąmoningai sutrikdyta ir perkeliama į kitas įmones, todėl preziumuojama, kad BUAB „VLL Group“ bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

1.10. BUAB „VLL Group“ 2018 m. balanso duomenys parodo, kad bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-205 664), 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad pagal BUAB „VLL Group“ 2018 metų balanso duomenis įmonė buvo nemoki, tačiau BUAB „VLL Group“ vadovai M. K., E. M., R. K. ir A. K. nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio dalies 1 punktas, ABĮ 38 straipsnio 3 dalis), neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, JANĮ 6 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad R. K., kaip UAB „VLL Group“ direktorius, žinojo kaip turi būti atkuriamas UAB „VLL Group“ mokumas, tačiau sąmoningai nevykdė ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų. BUAB „VLL Group“ esant nemokiai, buvo didinami bendrovės įsiskolinimai sudarant paskolos sutartis, buvo sudaromi ekonomiškai nenaudingi turto perleidimo sandoriai, todėl nurodyta situacija, kai įmonės vadovai M. K., E. M., R. K. ir A. K. nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, turėtų būti kvalifikuojama kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BUAB „VLL Group“ buvusių vadovų neveikimas lėmė skolinių įsipareigojimų padidėjimą, o netinkamas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas užkirto kelią nustatyti bendrovės veiklos rodiklius paskutiniais veiklos metais, įskaitant tikrąją bendrovės turto vertę, kurios dydis yra reikšmingas, vertinant bankrutuojančios bendrovės galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

1.11. 2020 m. kovo 17 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-1875 parodo, kad UAB ,,VLL Group“ A. R. (R.) nesumokėjo darbo užmokesčio už 2019 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., nekompensavo išlaidų už būstą ir automobilį. 2020 m. kovo 17 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendime Nr. DGKS-1875 pažymėta, kad A. R. nurodė, jog 2019 m. gruodžio 23 d. UAB ,,VLL Group“ įteikė pranešimą dėl darbo santykių nutraukimo, tačiau atsakovas niekaip nesureagavo. 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad pagal BUAB „VLL Group“ 2018 m. balanso duomenis įmonė buvo nemoki, Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimai parodo, kad BUAB „VLL Group“ darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. BUAB „VLL Group“ banko sąskaitų išrašai parodo, kad BUAB „VLL Group“ atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir, kadangi nebuvo vykdomas ĮBĮ ir kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, preziumuojama, kad BUAB „VLL Group“ bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

1.12. 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nurodyta, kad R. K. parodė, jog 2019 m. spalio 14 d. buvo sudaryta notarine sutartis, kuria su D. M. atsisakė turimų UAB „VLL Group“ akcijų UAB „Molai“ už simbolinius 2 Eur. Minėtame nutarime nurodyta, kad R. K. parodė, jog jautė M. T. spaudimą perleisti akcijas, todėl 2019 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Molai“ 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų įsigijo už bendrą 2 Eur simbolinę kainą, turėtų būti vertinama kaip fiktyvus sandoris. UAB „VLL Group“ 67 vnt. akcijų kaina 2 Eur turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti tikrovės dar ir dėl to, kad pagal 2017 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 33 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų buvo parduoti 100 000,00 Eur. 2019 m. spalio 15 d. buvo priimtas UAB „VLL Group“ vienintelio akcininko UAB „Molai“ sprendimas, pagal jį R. K. buvo atšauktas iš UAB „VLL Group“ direktoriaus pareigų ir direktoriumi paskirtas A. K. 2019 m. spalio 17 d. buvo surašytas materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas, pagal jį M. K. perdavė, o UAB „Molai“ direktorė V. T. priėmė UAB „VLL Group“ Olandijos banko ING prisijungimo prie banko įrangą (informaciją). Pareiškėjai remiasi 2021 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 duomenimis, taip pat 2020 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 pateikto (DOK-38346) UAB ,,VLL Group“ bankroto administratorės atsiliepimo į priešieškinį ir 2020 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikto UAB „Molai“ direktorės V. T. atsiliepimo į atskirąjį skundą (DOK-5290) duomenimis. Pareiškėjai nurodo, kad UAB „Molai“ akcininkė ir vadovė V. T. nevykdė imperatyvių ABĮ 37 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes su A. K. nesudarė darbo sutarties. A. K. UAB „VLL Group“ vadovo funkcijų nevykdė ir neprivalėjo vykdyti, nes su A. K. nebuvo sudaryta sutartis dėl vadovavimo UAB „VLL Group“, tačiau UAB „Molai“ akcininkė ir vadovė V. T. nevykdė ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvių reikalavimų, nes nesprendė klausimo dėl UAB „VLL Group“ tinkamo vadovo paskyrimo. Pareiškėjų teigimu, A. K. paskyrimas UAB „VLL Group“ direktoriumi buvo fiktyvus. 2019 m. spalio 14 d., po tariamo UAB „VLL Group“ akcijų įsigijimo, UAB „Molai“ akcininkė ir vadovė V. T. realiai jokių savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininkų) teisių ir pareigų neįgyvendino ir nesiekė to padaryti, taigi negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais, taip fiktyvus 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų perleidimas UAB „Molai“ ir fiktyvus A. K. paskyrimas UAB „VLL Group“ direktoriumi reiškė galutinį bendrovės sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

1.13. 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad atliekamas UAB „VLL Group“ skolos, atsiradusios pagal 2019 m. gegužės 8 d. notarės patvirtintą sutartį notarinio registro Nr. 2075, įskaitymas. UAB „VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios ING banke, išrašas parodo, kad UAB „Lantelis“ 2019 m. spalio 31 d. buvo pervesta 10 000,00 Eur, 2019 m. lapkričio 18 d. buvo pervesta 2 123,80 Eur, 2019 m. lapkričio 22 d. buvo pervesta 15 400,00 Eur; M. T. 2019 m. gruodžio 3 d. buvo pervesta 13 740,00 Eur (iš viso 41 263,80 Eur). VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašas parodo, kad UAB „Lantelis“ akcininkas ir vadovas yra M. T. UAB „Molai“ atstovė V. T. Vilniaus apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 nurodė, kad UAB „VLL Group“ Olandijos banko ING prisijungimo prie banko įrangą (informaciją) perdavė M. T., todėl darytina išvada, kad M. T. pats sau ir savo įmonei UAB „Lantelis“ iš UAB „VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. pervedė 41 263,80 Eur. UAB „VLL Group“ sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis su M. T., iš UAB „VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo pervedamos piniginės lėšos M. T. ir jo įmonei UAB „Lantelis“, todėl darytina išvada, jog A. K. paskiriant fiktyviu UAB „VLL GROUP“ direktoriumi, be kita ko, galėjo būti siekiama realizuoti M. T. interesus atgauti lėšas iš UAB „VLL GROUP“ apeinant kitus kreditorius. Pareiškėjai, remdamiesi 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nurodytais liudytojos A. S. parodymais ir įtariamojo M. K. parodymais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3K-3-4-313/2018 išaiškinimais, M. T., kaip faktinį UAB „VLL Group“ vadovą, įtraukia į civilinės bylos nagrinėjimą kaip suinteresuotą asmenį. Juridinių asmenų registro išrašai parodo, kad UAB „VLL Group“ nuo 2019 m. spalio 14 d. visų akcijų savininkės UAB „Molai“ akcininkė ir vadovė nuo 2017 m. gruodžio 12 d. buvo V. T. V. T. nurodė, kad UAB „Molai“ faktinis vadovas buvo M. T., todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 ir Nr. e3K-3-20-684/2021 padarytais išaiškinimais, UAB „Molai“ ir V. T., bei M. T., kaip faktinis UAB „Molai“ vadovas, kurie turėjo vykdyti UAB „VLL Group“ dalyvio funkcijas, įtraukiami į civilinės bylos nagrinėjimą kaip suinteresuoti asmenys.

2. Suinteresuotas asmuo LUAB „VLL Group“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto lyderiai“ atsiliepimu į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Nagrinėjant UAB „VLL Group“ veiklą, didžiąją dalį veiksmų (neveikimo), kurie galbūt galėjo privesti UAB „VLL Group“ prie bankroto, valdymo organai atliko iki JANĮ įsigaliojimo (iki 2020 m. sausio 1 d.), kitą dalį – įsigaliojus JANĮ (po 2020 m. sausio 1 d.). 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VLL Group“ nustatyta, kad pagal UAB „VLL Group“ 2018 m. balanso duomenis įmonė buvo nemoki.

2.2. Prie ekonomiškai nenaudingų ir galbūt nuostolingų sandorių galima būtų priskirti pareiškėjų nurodytus UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarytus sandorius, nes šias įmones siejo glaudūs ryšiai, t. y. abiejų įmonių akcininkas ir UAB „Arvadas“ vadovas buvo tas pats asmuo – R. K., ir naudą iš šių sandorių gavo UAB „Arvadas“, t. y. pats R. K. Taip pat nuostolingu sandoriu gali būti laikomas UAB „VLL Group“ akcijų pardavimo sandoris už 2 Eurus.

2.3. Dėl 2019 m. balandžio 16 d. sutarties, kuria kateris parduotas už 30 000,00 Eur kainą įskaitant PVM, pažymi, kad turto buhalterinė vertė nustatyta 2017 m. gruodžio 8 d., o kateris parduotas 2019 m. balandžio 16 d., t. y. po beveik 1,5 metų. Per tą laiką katerio vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, galėjo sumažėti. Tai galbūt galėjo būti atspindėta buhalteriniuose dokumentuose, tačiau tokie administratorei perduoti nebuvo. Taip pat katerio pirkimo–pardavimo akte nurodyta, kad katerio korpusas parduodamas nepabaigtas.

2.4. 2019 m. spalio 14 d. UAB „VLL Group“ 67 vnt. akcijų, kurių vertė buvo 100 000,00 Eur, pardavimo sutartis UAB „Molai“ už 2 Eur turėtų būti vertinama kaip fiktyvus sandoris ir neatitinkantis tikrovės.

2.5. Nemokumo administratorei iki šios dienos buvę įmonės vadovai neperdavė jokio įmonės turto, tačiau iš trečiųjų asmenų nemokumo administratorė gauna informacijos, kad tokio turto įmonė turėjo (pvz., VSDFV įkeistas turtas) ir jis galbūt buvo parduotas, perleistas kitiems asmenims. Pažymi, kad bankroto proceso metu nustačius, jog buvę įmonės vadovai R. K. ir A. K. turto priėmimo–perdavimo aktą pasirašė tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, laikytina, kad jie neįvykdė savo pareigos perduoti bendrovės turtą vienas kitam, o iškėlus bankroto bylą – nemokumo administratorei, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui BUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorė pateikė 2020 m. liepos 23 d. ieškinį dėl 2019 m. spalio 16 d. Ilgalaikio materialiojo turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir šių vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos priteisimo, neperdavus dalies bankrutuojančios įmonės turto (žalos dydis – 9 110,01 Eur, atsakovai – R. K. ir A. K.). 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Vilniaus apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisiant iš A. K. ieškovei BUAB „VLL Group“ , be kita ko, 9 110,01 Eur žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

2.6. Dėl tarp LUAB ,,VLL Group“ ir buvusio įmonės direktoriaus R. K. 2019 m. balandžio 5 d. sudarytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nurodė, kad, tarp nemokumo administratorei perduotų dokumentų nebuvo rasta įrodymų, pagrindžiančių apmokėjimą už nupirktą transporto priemonę. Nemokumo administratorė kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti dokumentus, kaip buvo atsiskaityta už 2019 m. balandžio 5 d. nusipirktą transporto priemonę. Atsakovas pateikė atsakymą, jog įmonė buvo jam skolinga didelę pinigų sumą, todėl, siekiant sumažinti buvusius bendrovės įsiskolinimus atsakovui, buvo padaryta tarpusavio užskaita. Nemokumo administratorė perduotuose įmonės dokumentuose nei užskaitos akto, nei kito apmokėjimą už transporto priemonę patvirtinančio dokumento nerado, tokio dokumento nemokumo administratorės prašymu taip pat nepateikė atsakovas. Nemokumo administratorė 2021 m. vasario 25 d. teismui pateikė ieškinį dėl 11 600 Eur skolos priteisimo iš buvusio UAB ,,VLL Group“ direktoriaus R. K. 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino visiškai, ieškovei BUAB „VLL Group“ iš atsakovo R. K. priteista 11 600 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. R. K. priteistas sumas ieškovei sumokėjo.

2.7. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 nutartis civ. bylos Nr. e3K-7-278-469/2019), CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorė neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Remiantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą pareiškėjai (kreditoriai) galėtų pateikti atskirame ieškinyje dėl žalos atlyginimo.

2.8. Didžioji dalis pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių ir nustatyti bendrovės sandoriai byloja apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius. Nors nemokumo administratorei nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai ir ji neturi galimybių garantuotai teigti, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia, tačiau turima informacija, pareiškėjų pateikti duomenys bei nustatytos aplinkybės byloja apie galimą tyčinį bankrotą.

3. Suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimu prašo pareiškėjų prašymo, kiek nurodytos aplinkybės ir pareikšti reikalavimai sietini su M. T., netenkinti ir jį atmesti; pašalinti teisinio suinteresuotumo neturintį ir į procesą nepagrįstai įtrauktą M. T. iš proceso; priteisti jam iš pareiškėjų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:

3.1. M. T. į bylos nagrinėjimą pareiškėjų įtrauktas nepagrįstai. M. T. niekada nebuvo bankrutuojančios įmonės dalyviu ar valdymo organu, šio juridinio asmens vardu nesudarinėjo sandorių ir nepriiminėjo sprendimų, nebuvo įgijęs vadovo įgaliojimų ar pareigų, jokių UAB „VLL Group“ vadovo funkcijų neatliko, sprendimų nepriiminėjo, niekada neturėjo ir nesinaudojo juridinėmis ir (ar) faktinėmis galimybėmis veikti UAB „VLL Group“ vardu, nepriiminėjo jokių sprendimų dėl šio juridinio asmens veiklos, įmonės vardu neprisėmė ir nevykdė teisių ir pareigų, nesudarė jokių sandorių. M. T. niekada nebuvo gavęs jokių įgaliojimų ar pavedimų veikti juridinio asmens ir (ar) vadovo(‑ų) vardu, faktiškai to niekada nevykdė. Pareiškėjai nenurodė konkrečių fizinio asmens veiksmų ar kažkokių sandorių, kurie pasireikštų kaip UAB „VLL Group“ valdymo išraiška.

3.2. M. T. ryšys su UAB „VLL Group“ buvo išimtinai verslo pobūdžio, jis buvo tik finansinis investuotojas, kuris buvo paskolinęs lėšų UAB VLL Group“ ir tapo jos kreditoriumi. Nurodo, kad jis nepasinaudojo 2018 m. spalio 24 d. data R. K. išduotu įgaliojimu (laikotarpiui iki 2019 m. gegužės 1 d.) ir 2019 m. spalio 28 d. UAB „Molai“ išduotu įgaliojimu atstovauti jiems, kaip UAB „VLL Group“ akcininkams. Pareiškėjai neįrodinėja priežastinio ryšio tarp konkrečios M. T. veikos ir įmonės bankroto kilimo.

3.3. Nesutinka su pareiškėjų argumentais dėl tyčinio bankroto prezumpcijos, kai bankrutuojančios įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę. Pareiškėjai deklaratyviai teigia, esą M. T. buvo sutaręs dėl UAB „VLL Group“ pelningų kontraktų perėmimo ir dėl neįvardintos jo veikos įmonė neteko užsakymų bei patyrė finansinių sunkumų, tokie teiginiai nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjai išėmė iš bendro konteksto atskiras 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo dalis. Tai iš esmės yra ikiteisminiame tyrime priešišką poziciją turėjusių liudytojų pareikšta asmeninė subjektyvi nuomonė ir nuogirdomis paremti spėliojimai. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp nurodytų deklaratyvių teiginių ir tyčinio bankroto instituto.

3.4. Vieninteliai pareiškėjų nurodyti argumentai, kurių pagrindu jie įrodinėja M. T., kaip de facto (lot. faktinio) vadovo, statusą, įvardyti prašymo 68 punkte, tačiau tai tik asmeninį susipriešinimą turinčių asmenų išdėstytas subjektyvus vertinimas, jų asmeninė nuomonė, kuri nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Pareiškėjai neįrodinėja ir nenurodo M. T. veikos, kuri atitiktų privalomus kriterijus tam, kad asmenį galima būtų pripažinti faktiniu įmonės vadovu.

3.5. Nesutinka su atskirų prašyme nurodytų aplinkybių, kurios siejamos su M. T., vertinimu. Mano, kad prašymo motyvai ir pagrindai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o įstatyme nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir prezumpcijos yra įrodinėjami paviršutiniškai. Prašyme nėra aiškiai atskleistas nemokumo momentas, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų kilmę, o priežastinis ryšys tarp įrodinėjamo įmonės privedimo prie bankroto tyčia ir prašyme nurodomų aplinkybių apskritai nėra įrodinėjamas.

4. Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimais prašo atmesti pareiškėjų patikslintą prašymą kaip nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjų jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

4.1. Dėl UAB „VLL Group“ subrangos sutarčių sudarymo su UAB „Arvadas“ nurodo, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑175‑512/2021 matyti, jog toje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl pareiškėjų nurodomų subrangos sutarčių, o dėl 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir žalos atlyginimo laivams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai klaidina teismą, teigdami, jog nurodytoje byloje neva buvo konstatuota, kad UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Nurodomoje byloje buvo procesiniuose dokumentuose aiškinama, kad nesiejo jokie sutartiniai santykiai žalos teisiniame santykyje, o ne apskritai. Pareiškėjų nurodytos sutartys yra galiojančios ir įvykdytos. Nėra duomenų apie tai, kad nurodomų sutarčių sudarymo metu bendrovė UAB „VLL Group“ buvo nemoki, o pareiškėjų nurodyti sandoriai nulėmė bendrovės nemokumą. Pareiškėjai niekaip nebando pagrįsti, kuo konkrečiai pasireiškia nurodytų subrangos sutarčių fiktyvumas ar sandorių nenaudingumas, kaip tai tariamai turėjo įtakos bankrutuojančios įmonės tyčiniam privedimui prie nemokumo. Pažymi, kad visi įsipareigojimai pagal sutartį, pasirašytą tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“, buvo įvykdyti ir su UAB „Arvadas“ buvo atsiskaityta, tai patvirtina ir pareiškėjai, patikslintame prašyme nurodydami, jog UAB „VLL Group“ apyvartų suvestinių duomenis apie UAB „Arvadas“ išmokėtas sumas. Subrangos sutartys buvo sudarytos su šiomis įmonėmis atsižvelgiant į kainą bei naudą UAB „VLL Group“ ir nėra tyčinio bankroto priežastimis. Tuo metu, kol įmonės vadovo pareigas užėmė M. K., UAB „Arvadas“ veiklą vykdė. Pažymi, kad patikslinto prašymo tikslas ir esmė – nesutarimai (asmeniškumai) tarp R. K. ir S. D. bei R. D. (šie susiję tiek su buvusia akcininke I. J. D., tiek su UAB „Jūrmazgė“). Pareiškėjai proceso dalyvius parinko selektyviai. Pareiškėjai nutyli, kad nurodomų subrangos teisinių santykių metu R. D. (akcininkės I. J. D. ir UAB „Jūrmazgė“ atstovas) ir R. K. darbo vieta buvo viename kabinete, visa informacija buvo žinoma R. D. nuo pat pradžių.

4.2. Pareiškėjų nurodomo katerio pardavimo sandorio M. K. nesudarė, todėl jis nesudarė, pareiškėjų teigimu, įmonei nenaudingo sandorio. Pastebi tai, kad kateris buvo nebaigtas statyti. Buhalterinė vertė nustatyta 2017 m. gruodžio 8 d., o kateris parduotas po beveik 1,5 metų, per tą laiką vertė galėjo sumažėti. Pareiškėjai nepateikė įrodymų apie sandorio neteisėtumą, nėra objektyvių duomenų, kad sandoris tuo metu neatitiko rinkos sąlygų.

4.3. Pareiškėjų argumentai dėl atsiskaitymų eiliškumo nėra įrodyti ir nėra pagrįsti. Pareiškėjai patys nurodo, jog visi jų reikalavimai buvo ginčytini ir dėl jų vyko civilinės bylos. Su šiais kreditoriais buvo nuolat atsiskaitoma, o pradelsimai susidarė už atskirus ir pavienius laikotarpius. Nurodytos aplinkybės neparodo įmonės veiklos organizavimo tokiu būdu, kad šių kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Visi pareiškėjai buvo pasyvus dėl savo reikalavimų priverstinio įgyvendinimo ir išieškojimo nukreipimo į skolininkės turtą. Prašyme nėra įrodinėjamas tariamo pažeidimo priežastinis ryšys su bendrovės nemokumu. M. K. įmonėje nebedirbo jau nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., nėra duomenų, kad jo darbo laikotarpiu atsiskaitymai buvo vykdomi kaip nors ne taip, kaip turėtų būti vykdomi. Pareiškėjai, kaip ir kiti kreditoriai, gaudavo mokėjimus, buvo susitarę dėl mokėjimų grafikų, nekėlė jokių pretenzijų. Po M. K. įmonei vadovavo dar ne vienas vadovas ir įmonė sėkmingai veikė. M. K. vadovavimo laikotarpiu atlikti mokėjimai neprivedė bendrovės prie nemokumo, t. y. mokėjimai nėra nemokumo priežastimi.

4.4. Dėl dokumentų perdavimo nurodo, kad M. K. nėra susijęs su pareiškėjų nurodytų pardavimų ir pirkimų dokumentų perdavimu ir to fakto neginčija pareiškėjai, t. y. patys nurodo, kad dokumentus turėjo perduoti A. K. Todėl M. K. neatliko kokių nors veiksmų, kuriais įmonė būtų tyčia vedama prie bankroto. Pareiškėjų teiginiai, jog jų nurodomi dokumentai yra paslėpti, sunaikinti arba neišsaugoti, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita neva buvo tvarkoma netinkamai, nėra pagrindžiami įrodymais. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog iš įmonės dokumentų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, jei taip būtų, tai 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi nepasitvirtinusiomis ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas, aplinkybėmis teigdami, kad M. T. buvo iš esmės sutaręs su kompanija UAB „Headex Group“ dėl BUAB „VLL Group“ pelningų kontraktų perėmimo. Pareiškėjai nepateikia jokių jų minimas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjai taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad nurodomu neidentifikuotu prekių ir paslaugų 429 086,13 Eur sumos pardavimo ir neidentifikuotu prekių ir paslaugų už 44 410,79 Eur sumą įsigijimo metu pareiškėjai turėjo 145 035,00 Eur dydžio reikalavimą į bendrovę ir kad tuo buvo užkirstas kelias išieškoti 145 035,00 Eur dydžio įsiskolinimą.

4.5. 2019 m. spalio 14 d. akcijų perleidimo sandoryje M. K. nedalyvavo ir aplinkybių nežino. Pareiškėjai nepateikė įrodymų apie tai, kokia 2019 m. spalio 14 d. reali buvo nurodomų akcijų vertė ir koks buvo šalių susitarimas. Pareiškėjai neįrodo, kaip konkrečiai bendrovės mokumas priklauso nuo bendrovės akcijų perleidimo. Pareiškėjų nurodomuose veiksmuose dėl galimo pelningų kontraktų perėmimo M. K. nedalyvavo ir aplinkybių nežino. Pastebi, kad nėra duomenų apie tai, ar „Headex Group“ perėmė konkrečius pelningus kontraktus, ar jie buvo pelningi ir kada tai padaryta; pareiškėjai patikslintą prašymą grindžia subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėjų nurodomuose atsiskaitymo už įsigytą transporto priemonę veiksmuose M. K. nedalyvavo ir aplinkybių nežino. Pagal nemokumo administratorės atsiliepime nurodytus duomenis, interesai nėra pažeisti, o buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

4.6. Dėl bendrovės nemokumo ir M. K. vadovavimo laikotarpio nurodo, kad pareiškėjų nurodomoje 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nėra konstatuota, jog 2018 m. bendrovė UAB „VLL Group“ buvo nemoki. Minėtoje nutartyje yra nurodyta šiek tiek kitaip, t. y. teismas 2020 m. kovo 3 d. neturėjo aktualių duomenų apie bendrovės finansinę būklę, vykdomą veiklą, gyvybingumą. Teismas rėmėsi 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, o, pareiškėjų teigimu, M. K. vadovu nebebuvo nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. Skirtingai nei nurodo pareiškėjai, teismas konstatavo, kad bendrovė UAB „VLL Group“ nemokumo būsenos buvo 2020 m. kovo 3 d. Pastebi, kad M. T. atsiliepime nurodomos aplinkybės apie investicijas į bendrovę. Bendrovės įsipareigojimai buvo susiję ne su įsisenėjusiomis skolomis, o su verslo plėtojimu ir natūralia verslo rizika. Tai patvirtina ir pareiškėjai, remdamiesi 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos nutarimu, kuriame teismas konstatavo, kad vienas iš įmonės tikslų buvo plėtra, t. y. M. K. kartu su R. D., kuris atstovavo savo motiną I. J. D. nusprendė išplėsti bendrovės veiklą, priimant daugiau nei 100 naujų darbuotojų. Bankų sąskaitų išrašai rodo apie atsiskaitymus, pakankamai didelę apyvartą, nėra ginčo, kad darbuotojų kiekis augo, buvo sudaryta pelningų kontraktų. Įmonės nemokumas yra nulemtas ne tyčinių veiksmų, o verslo nesėkmės.

4.7. Dalis pareiškėjų nurodomų veiksmų atlikta iki JANĮ įsigaliojimo, todėl veiksmai vertintini vadovaujantis ĮBĮ, o kita dalis nurodomų veiksmų atlikta įsigaliojus JANĮ, todėl vertintina vadovaujantis JANĮ.

4.8. UAB „VLL Group“ buvo įsteigta 2006 m. lapkričio 13 d. vieno akcininko – M. K. 2007 gruodžio 6 d. 34 proc. paprastųjų vardinių akcijų buvo perleista R. K. ir 33 proc. – I. J. D. R. K. ir atstovui R. D. priklausė akcijų dauguma, todėl visi sprendimai, sutarčių pasirašymai vyko tik su minėtų akcininkų R. K. ir I. J. D. atstovo R. D. sutikimu, žinia ir sprendimu. M. K. gyvai I. J. D. nėra matęs. Visas sutartis ruošdavo pats R. K. Visa informacija apie UAB „VLL Group“ veiklą, projektus, sutartis, darbuotojus, finansinės ataskaitos buvo prieinamos visiems akcininkams ir atstovui R. D. UAB „VLL Group“ buvo pasirašiusi ilgalaikes sutartis su klientais: „Bilfinger Industrial Services“, „Bilfnger Brabant Mobiel“, „Hertel, Bran Energy Services“, „Dutch Technical Support“, „Protech Sprynkler Systems“, „Sips United“. UAB „VLL Group“ daugiau nei dešimt metų sėkmingai vykdė veiklą Olandijos rinkoje. Įmonė turėjo visus reikiamus sertifikatus ir leidimus vykdyti veiklą Olandijoje ir Belgijoje, buvo užsirekomendavusi ir įgavusi užsakovų pasitikėjimą, todėl 2018 m. ne vienasmeniškai M. K. nusprendė, o UAB „VLL Group“ akcininkų buvo nutarta plėsti įmonės veiklą. Tai buvo žinoma ir pareiškėjams. 2018 m. pradžioje UAB „VLL Group“ dirbo apie 50 darbuotojų, o jau 2018 m. rugpjūčio 2 d. – apie 120 darbuotojų. Tai liudija apie įmonės augimą, o ne nemokumo būseną. Verslo plėtra neturi jokių tyčinio bankroto požymių, pareiškėjai to neginčija. Per laikotarpį, kai M. K. buvo UAB „VLL Group“ direktorius, įmonė patyrė natūralių (nulemtų verslo rizikos) finansinių sunkumų ir nuosmukių, tačiau M. K., kaip įmonės vadovas, nuolat ieškojo sprendimų, kurie padėtų užtikrinti stabilų įmonės veiklos tęstinumą, t. y. vykdė įmonės vadovo fiduciarines pareigas. Akcentuoja, kad neigiamas įmonės balansas atspindi ne įmonės nemokumą ar tyčinio bankroto veiksmus, o tai, kad UAB „VLL Group“ atliko dideles investicijas į įmonės augimą, darbuotojų gausinimą.

4.9. Kad būtų galima sureguliuoti įmonės finansinius srautus, įmonėje buvo įsteigta finansų direktoriaus pareigybė, juo nuo 2018 m. balandžio 5 d. pagal darbo sutartį buvo paskirtas E. M., jis vėliau buvo paskirtas ir įmonės direktoriumi. E. M. šią aplinkybę atsiliepime nutyli. E. M. klaidina teismą, nurodydamas, jog prieigą prie įmonės finansinių dokumentų gavo tik tapęs direktoriumi. Nuo to momento, kai E. M. buvo paskirtas finansų direktoriumi, jis disponavo visa reikiama informacija ir perėmė įmonės finansų valdymą. Svarbu tai, kad po 2019 m. balandžio 5 d. M. K. niekaip negalėjo daryti įtakos įmonėje vykstantiems procesams, kadangi tuo metu jau buvo atleistas iš vadovo pareigų, o turimas akcijas dėl M. T. nuolatinio spaudimo perleido D. M. M. K. nesutinka, jog jo vadovavimo laikotarpiu neva buvo sąmoningai priimti sprendimai, siekiant pakenkti įmonei ir taip ją neva privedė prie bankroto. Naujam UAB „VLL Group“ direktoriui E. M. M. K. perdavė pritrauktus klientus ir ilgalaikes sutartis su jais.

4.10. Pareiškėjai teigia, kad 2019 m. spalio 17 d. buvo pasirašytas vertybių perdavimo priėmimo aktas, pagal jį M. K. perdavė, o UAB „Molai“ direktorė V. T. priėmė UAB „VLL Group“ Olandijos banko ING prisijungimo prie banko įrangą. Pareiškėjų teiginiai yra klaidinantys teismą, kadangi M. K. tuo metu nedisponavo ir negalėjo disponuoti prisijungimo įranga, nes nebebuvo nei įmonės direktorius, nei akcininkas. Tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. spalio 17 d., kelių minučių laikotarpiu, buvo pasirašyti du perdavimo–priėmimo aktai, iš jų vienu aktu tuometinė buhalterė A. S. perdavė įrangą M. K. ir tuo pačiu momentu kitu aktu (kurį nurodo pareiškėjai) M. K. perdavė įrangą V. T. 2019 m. spalio 17 d. M. K. vienadienis dalyvavimas materialinių vertybių perdavime buvo tik formalus, lemtas subjektyvaus A. S. elgesio ir aplinkybių suvokimo. Pareiškėjų minimą įrangą nuo pat pradžių valdė A. S. ir 2019 m. spalio 17 d. ją faktiškai perdavė V. T. Byloje nėra nustatytų M. K. neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryšio, todėl pareiškėjų pretenzijos M. K. atžvilgiu yra nepagrįstos ir neįrodytos. M. K. veiksmai įmonės atžvilgiu buvo rūpestingi.

4.11. Vertina, kad pareiškėjai kaip ir pripažįsta tai, kad įmonė buvo sužlugdyta V. T. neveikimu ir M. T. bei paskirto vadovauti A. K. veiksmais. M. K. neskyrė direktoriaus A. K. ir nedalyvavo akcijų įmonei UAB „Molai“ perleidime. Pareiškėjai neįrodė vadovo skyrimo ir akcijų perleidimo fiktyvumo.

4.12. Pareiškėjai sąmoningai neįtraukė į bylą vienos iš UAB „VLL Group“ akcininkų – I. J. D., nors ji aktyviai dalyvavo įmonės valdyme ir su įmone susijusiuose sprendimų priėmimuose. Pareiškėjai teikia selektyviai atrinktus duomenis iš kitų civilinių bylų ir procesinių dokumentų, jie neatspindi tikrosios faktinės situacijos. Pareiškėjai prašyme nepateikia nė vieno pagrįsto kaltinimo, kuris būtų adresuotas M. K., taip pat neįrodinėjamas konkrečių M. K. veiksmų priežastinis ryšys su bendrovės nemokumu.

5. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Esminiai atsiliepimo argumentai:

5.1. Pažymi, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. vasario 11 d. ėjo UAB „VLL Group“ vadovo pareigas. Nedalyvavo nė viename iš prašyme paminėtų epizodų.

5.2. Vadovavimą įmonei perėmė iš M. K., pagal tuo metu E. M. prieinamus duomenis, t. y. 2018 m. kovo 31 d. įmonės preliminarų balansą, pagal jį įmonės nuosavas kapitalas sudarė 219 442 Eur. Perėmus vadovavimą ir gavus prieigą prie visos įmonės informacijos paaiškėjo, kad dėl 2018 m. pradžioje pradėtų didelių darbo projektų Olandijoje įmonė galbūt patyrė nuostolius, juos tuo metu buvo sunku įvertinti, nes įmonės buhalteriją pradėjo pasiekti iki to laiko neapskaityti išlaidų dokumentai iš vykdomų darbo projektų. Taip pat, pradėjus dirbti įmonėje, jam nebuvo išsamiai atskleista situacija dėl prašyme paminėto laivo „(duomenys neskelbtini)“ dažymo bylos, dėl jos 2018 m. rudenį buvo įvykdytas antstolio nurodymas nurašyti apie 30 000 Eur žalą iš įmonės sąskaitų bankuose. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, situaciją įvertino kaip galimą įmonės verslo riziką. Pagrindinė tuo metu susidariusios situacijos priežastis buvo netinkamas M. K. vadovaujamų projektų Olandijoje vykdymas nuo 2018 m. pradžios, kai įmonės darbuotojų skaičius per labai trumpą laiką išaugo nuo 50 iki daugiau kaip 120, t. y. įmonėje nebuvo užtikrintas tokiam staigiam augimui reikalingas apyvartinis kapitalas ir valdymo bei administravimo struktūra. Nurodo, kad pradėjęs dirbti įmonėje E. M. ėmėsi veiksmų stabilizuoti situaciją, sumažino ir stabilizavo įmonės darbuotojų skaičių, siekdamas užtikrinti atlyginimų išmokėjimą darbuotojams laiku ir kitų svarbių mokėjimų vykdymą. Nurodė, kad buvo sudaryti skolų mažinimo grafikai, siekiant suvaldyti įmonei svarbius mokėjimų atidėjimus įmonės veiklai stabilizuoti. Iš 2018 m. užsakovams išrašytų sąskaitų pagal mėnesius lentelės matyti, kad 2018 m. antroje pusėje situacija objektuose buvo stabilizuota ir sudarė gerą pagrindą laipsniškam augimui. Teigia, kad jo darbo laikotarpiu įmonė neturėjo esminių nemokumo požymių, t. y. įmonė mokėjo atlyginimus darbuotojams ir su atlyginimais susijusias kitas išmokas bei mokesčius, su pagrindiniais kreditoriais buvo sudaryti skolų mokėjimo grafikai (tarp jų ir su prašyme minimais kreditoriais S. D., R. D. bei UAB „Jūrmazgė“), įmonė neturėjo pagrindo viešai paskelbti kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Įmonei reikėjo laiko išeiti iš susidariusios nepalankios situacijos ir nuosekliai vykdyti veiklą. Pagal preliminarų įmonės balansą 2018 m. rugsėjo 30 d. įmonės nuosavas kapitalas buvo teigiamas ir sudarė 35 548 Eur. Apie įmonės situaciją nuolat žodžiu ir elektroniniais laiškais informavo akcininkus. Matydamas, kad įmonėje vyksta akcininkų konfliktas 2019 m. sausio 21 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru.

6. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu prašo dalį, kuria pareiškėjai prašo pripažinti UAB „VLL GROUP“ bankrotą tyčiniu nuo laikotarpio, kai 2019 m. spalio 17 d. jis tapo įmonės vadovu, atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad vienintelės akcininkės UAB „Molai“ 2019 m. spalio 15 d. sprendimu UAB „VLL Group“ vadovu buvo paskirtas nuo 2019 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. spalio 16 d. įvyko susitikimas su buvusiu įmonės vadovu R. K., pasirašė tik įmonės materialaus turto perdavimo–priėmimo aktą, nors tai buvo padaryta tik formaliai. Pirmojo susitikimo metu kalba ėjo tik dėl įmonei priklausančių materialių daiktų pagal 2019 m. spalio 14 d. data žymimą Ilgalaikio turto žiniaraštį, tačiau net ir akte išvardyti daiktai nebuvo perduoti faktiškai, taip pat buvęs vadovas R. K. niekada neperdavė jokio kito įmonės materialaus ir nematerialus turto, nebuvo perduoti raktai nuo UAB „VLL Group“ biuro ar kažkokių kitų patalpų. Pažymi, kad įmonės buveinė ir biuras buvo nuomojamose patalpose, jose lankydavosi R. K. ir kiti, su valdyti pavesta įmone nesusiję asmenys. Raktai nuo šio biuro buvo perduoti tik 2019 m. gruodžio mėnesį, tad A. K. nėra žinoma, kas per šį laiką turėjo prieigą prie įmonės turto ir (ar) dokumentų. R. K. nepagrįstai delsė faktiškai perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus.

6.2. Nuo 2019 m. spalio 17 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo A. K. tinkamai ir faktiškai nebuvo perduoti UAB „VLL Group“ buhalterinės apskaitos ir kiti įmonės dokumentai, jis savo žinioje turėjo tik tuos įmonės dokumentus, kuriuos pavyko rasti įmonės biure, jie visi buvo perduoti nemokumo administratorei. Tapus naujuoju įmonės vadovu, nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su visais įmonės dokumentais, iš surinktų duomenų kilo įtarimų dėl galimo pinigų pasisavinimo ir dokumentų klastojimo, kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Dalis aplinkybių dėl įmonės dokumentų perdavimo ir minėtų kilusių įtarimų yra užfiksuotos 2020 m. spalio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.

6.3. Kiek jam žinoma, laikotarpiu, kai įmonei vadovavo R. K., akcininkams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su įmonės dokumentais, kurie buvo tuometinio vadovo žinioje. Dėl R. K. nesąžiningumo ir netinkamo pareigų vykdymo, nebuvo sudarytos sąlygos ir net aktyviai buvo trukdoma naujai paskirtam direktoriui vykdyti vadovo funkcijas ir pareigas. A. K. pažymi, kad dėl traumos jo mobilumas buvo ribotas, turėjo nedarbingumą laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. imtinai. Vadovavimas įmonei nuo 2020 m. pradžios buvo apsunkintas dėl nežinomybės ir aiškėjančios informacijos apie prasidėjusią pasaulinę pandemiją.

6.4. Nurodė, kad buvo atliekami būtini veiksmai dėl įmonės veiklos tęstinumo ir įmonės veiklos stabilizavimo. Teigia, kad banko sąskaitų išrašai apie vykdytas operacijos patvirtina, kad jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 17 d., įmonė gavo pajamų iš vykdytinos veiklos, o iš gautų pinigų stengėsi atsiskaityti su darbuotojais, dengė skolas įvairiems kreditoriams, įskaitant pirmesnės eilės „Sodra“ ir VMI. Nesutinka, kad tuo metu buvo teikiama pirmenybė kažkuriems kreditoriams. Pažymi, kad teisminiai ginčai tarp UAB „VLL Group“ ir pareiškėjų prasidėjo dar iki jam tapant įmonės vadovu, todėl jam asmeniškai nebuvo žinoma apie šių kreditorių reikalavimus. Sprendimai dėl šių kreditorių reikalavimų buvo priimti ir įsigaliojo jau prasidėjus įmonės bankroto procedūroms. Neperdavus visų įmonės dokumentų ir informacijos, jam nebuvo sudarytos sąlygos net teoriškai žinoti apie įmonės ankstesniu laikotarpiu neįvykdytas prievoles kreditoriams, įskaitant pareiškėjų reikalavimus. Patys pareiškėjai nesikreipė į naują vadovą dėl prievolių vykdymo.

6.5. Prašyme nenurodyti jokie konkretūs A. K. atlikti tyčiniai veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip nepagrįstas, neteisėtas ar neiškus įmonės turto / piniginių lėšų švaistymas, išgryninimas, neprotingas išlaidavimas. Atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas nebuvo pažeistas ir nebuvo atlikti jokie piktavališki ar savanaudiški veiksmai, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais.

6.6. Pažymi, kad per 2018 apskaitinius metus įmonė iš ankstesnės pelningos veiklos ir sugeneruoto 120 386 Eur pelno, 2018 m. pabaigoje fiksavo 395 817 Eur nuostolį, tai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „VLL Group“ rezultatai ir finansinė padėtis gerokai suprastėjo 2018 metais, t. y. vadovaujant ankstesniems vadovams. Remdamasis UAB „VLL Group“ didžiosios knygos už 2020 metus duomenimis, teigia, kad duomenų apie žymų įmonės turto iššvaistymą arba nuoseklų finansinės padėties pabloginimą jo valdymo laikotarpiu nėra. A. K. 2019 m. finansinės atskaitomybės turinys nebuvo žinomas, tad neturėjo pagrindo vertinti įmonės kaip tuo metu nemokios ir imtis veiksmų padėčiai įmonėje pagal ABĮ reikalavimus taisyti ar inicijuoti bankrotą pagal ĮBĮ nuostatas. Neatlikti jokie tyčiniai blogo bendrovės valdymo veiksmai, kurie lemtų tolesnį nemokios bendrovės padėties esminį pablogėjimą. UAB „VLL Group“ nemokumas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus atsirado kažkada 2018 m., todėl daug vėliau, t. y. 2019 m. spalio 17 d., įmonės vadovu paskirtas A. K. negali būti laikomas pažeidusiu pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o taip pat jo, vadovavimo UAB „VLL Group“ metu, veiksmuose nėra pagrindo įžvelgti atsakomybę dėl įmonės privedimo prie tyčinio bankroto.

7. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjų prašymą; teismui konstatavus pareiškėjų? S. D., R. D., UAB „Jūrmazgė“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnio tvarka už nepagrįstą pareiškimo pateikimą paskirti jiems baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant suinteresuotam asmeniui R. K.; priteisti iš pareiškėju? jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

7.1. Pareiškėjai kvestionuoja valdymo organų veiksmus iki pat bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta 2020 m. kovo 3 d.), t. y. jau galiojant JANĮ, tai sudaro pagrindą įvertinti ir nustatyti UAB „VLL Group“ nemokumo momentą. Pareiškėjai pareiškimą grindžia teisiniu reglamentavimu, apspręstu ĮBĮ. Pareiškime kvestionuojami įmonės akcininkų ir vadovų neva neteisėti valdymo veiksmai, tačiau nenurodant, kada ir po kokio konkretaus sandorio sudarymo, pareiškėjų manymu, įmonė neva tapo nemoki.

7.2. Dėl UAB „VLL Group“ subrangos sutarčių su UAB „Arvadas“ nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 buvo sprendžiamas ginčas ne dėl pareiškime nurodomu? subrangos sutarčių sudarymo ar jų įgyvendinimo teisėtumo. Pareiškėjai klaidina teismą?, teigdami, jog minėtoje byloje neva buvo konstatuota, jog UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai, nes UAB „Arvadas“ procesiniuose dokumentuose aiškinama, jog UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ nesiejo jokie sutartiniai santykiai civilinės bylos Nr. e2-175-512/2021 kontekste, o ne apskritai. Prašyme nurodytos subrangos sutartys tarp UAB „Arvadas“ ir UAB „VLL Group“ yra galiojančios ir buvo įgyvendintos. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nurodomu? sutarčių? sudarymo ar jų įgyvendinimo metu UAB „VLL Group“ buvo nemoki, o pareiškėjų nurodyti sandoriai nulėmė bendrovės nemokumą?. Realios faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ subrangos sutartimis, buvo ir yra žinomos patiems pareiškėjams, nes S. D. minėtu laikotarpiu buvo vienas iš UAB „Arvadas“ akcininkų, o jo sūnus R. D. buvo jo įgaliotas atstovas. Pareiškėjai prašyme kaip suinteresuotų asmenų neįtraukė kitų subjektu?, kurie tuo metu buvo įmonės valdymo organai.

7.3. Dėl katerio pardavimo nurodo, kad 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „VLL Group“ akcininku? sutartyje nurodyta katerio buhalterinė vertė (savikaina) nepagrįsta įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tad sutartyje konstatuota katerio buhalterinė vertė (savikaina) kelia pagrįstų abejonių. Kateris buvo nebaigtas statyti, katerio buhalterine? verte? nustatyta 2017 m. gruodžio 8 d., o kateris parduotas 2019 m. balandžio 16 d. Katerio pirkimo–pardavimo akte nurodyta, kad parduodamo katerio korpusas parduodamas nepabaigtas. Be to, sutartyje nėra nustatyta minimali ar fiksuota kaina, už kuria? imperatyviai turėjo būti parduotas turtas. Pareiškime nepagrįsta, kad pardavimo sutarties kaina neatitiko pardavimo metu buvusios katerio rinkos pardavimo kainos, įvertinus šio daikto pardavimo laika?, būklę bei kitas pardavimo kainai įtaką dariusias aplinkybes, jog reali tuometinė katerio vertė prilygintina jos svorio (metalo) kainai, jo laikymas (sandėlio nuoma) įmonei kainavo apie 1200 Eur per mėnesi? ir t. t.

7.4. Dėl pareiškėjų argumentų dėl atsiskaitymu? su kreditoriais eiliškumo nurodo, kad pareiškėjų nuomonė nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pažymi, kad vyr. finansininkė A. S. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, skolininkų įsiskolinimų apskaitos vedimą ir atsiskaitymą su jais, atliekant mokėjimų pavedimus. R. K. niekada neturėjo galimybės valdyti UAB „VLL Group“ bankinių sąskaitų. R. K. UAB „VVL Group“ akcininku buvo iki 2019 m. spalio 14 d., direktoriaus pareigas užėmė iki 2019 m. spalio 17 d., po to neturėjo net teorinės galimybės atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su UAB „VLL Group“ valdymu, tarp jų ir banko sąskaitų valdymu. Iš pareiškime nurodytų kvestionuojamų mokėjimo pavedimų, tik vienas (2019 m. balandžio 9 d.) pavedimas 10 000 Eur sumos priskirtinas R. K. vadovavimo UAB „VLL Group“ laikotarpiui, šis pavedimas sietinas su skolos didžiausiam įmonės kreditoriui M. T. sumažinimu. Apibendrinus visas M. T. suteiktas paskolas ir jų? gražinimą?, UAB „VLL Group“ M. T. iš viso buvo skolinga 131 000 Eur. Nors pastarasis ir buvo tos pačios eilės kreditorius kaip ir pareiškėjai, tačiau jo kreditinis reikalavimas atsirado anksčiau nei pareiškėjų, o ir skolos šiam kreditoriui sumažinimas nepaveikė įmonės finansinės būklės taip, kad pareiškėjai būtų faktiškai neturėję galimybės nukreipti savo išieškojimo. Be to, pareiškėjai tvirtina, jog buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas tuo laikotarpiu, kai pačių pareiškėjų teisė buvo ginčijama. I? teismą? buvo kreiptasi tik 2019 m. pabaigoje, prieš pat skolininko bankroto bylos iškėlimą?. Be to, pareiškėjos UAB „Jūrmazgė“ sprendimas dėl šiai kreditorei priteistu? sumų? įsiteisėjo tik 2020 m. sausio 18 d., t. y. praėjus 4 d. po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „VLL Group“ pateikimo; pareiškėjo S. D. reikalavimas ir dalis pareiškėjo R. D. turimo reikalavimo grindžiami 2020 m. sausio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-433-793/2020, jis įsiteisėjo tik 2020 m. vasario 4 d., t. y. po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „VLL Group“ pateikimo; kita dalis pareiškėjo R. D. turimo reikalavimo grindžiama 2020 m. vasario 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-367-889/2020, jis įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 27 d., t. y. po nemokumo bylos iškėlimo UAB „VLL Group“. Banko pavedimai patvirtina, kad su šiais kreditoriais buvo nuolat atsiskaitoma, o pradelsimai susidarė tik už atskirus ir pavienius laikotarpius. Pareiškėjai buvo pasyvūs. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie tai, koks yra tariamo pažeidimo priežastinis ryšys su bendrovės nemokumu. Nurodo, kad paskolų, tarp jų ir R. K. UAB „VLL Group“ suteiktų paskolų, suteikimas, rodo, jog bendrovėje buvo vykdoma veikla ir siekiama kuo greičiau atstatyti jos pelningumą.

7.5. R. K. negali būti siejamas su netinkamu UAB „VLL Group“ dokumentų perdavimu bankroto administratorei. Patys pareiškėjai nurodo, kad dokumentus turėjo perduoti A. K. R. K. tinkamas UAB „VLL Group“ tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio, tiek ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas A. K. buvo konstatuotas 2022 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2‑137‑253/2022. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog iš įmonės dokumentu? negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų? dydžio ar struktūros, jei taip būtų, tai ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas, kadangi jis buvo atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio (apgaulingo apskaitos tvarkymo), padarymo.

7.6. Dėl 2019 m. spalio 14 d. akcijų perleidimo sutarties nurodo, kad pareiškėjai nepateikė? objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai, kokia 2019 m. spalio 14 d. buvo, anot pareiškėjų, reali nurodomu? akcijų verte? ir koks buvo šalių susitarimas. 2019 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punkte yra numatyta, kad akcijų kaina nėra apsimestinė, kadangi balanse yra apskaitomos skolos tretiesiems asmenims. Sandoris neturi akivaizdžių neteisėtumo požymių, nes priešingu atveju notaras tokio sandorio nebūtų? tvirtinęs. Pareiškėjai negali kvestionuoti notarinio sandorio, neįtraukę? į procesą? notaro ir visu? sandorio šaliu?. Pareiškėjai neįrodo, kaip konkrečiai bendrovės mokumas priklauso nuo bendrovės akcijų perleidimo. Akcijų perleidimo sandoryje juridinis asmuo nedalyvavo.

7.7. Dėl galimo pelningų kontraktų perėmimo nurodo, kad pareiškėjai, sąmoningai ar ne, klaidingai interpretuoja liudytojo R. K. parodymus, selektyviai juos atrinkę iš 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteismini? tyrimą Nr. 04-6-00009-20, cituodami ne visus R. K. parodymus minėtoje byloje. Viena vertus, R. K. buvo žinoma tik apie galimą M. T. susitarimą, tačiau ne apie realų šio susitarimo įgyvendinimą, be to, R. K. nuo 2019 m. spalio 17 d. buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų ir apie faktinę tolimesnę įmonės veiklą nieko paaiškinti negali. Kita vertus, pareiškėjai turėjo galimybes susipažinti su UAB „VLL Group“ dokumentais, tačiau kokiu? nors objektyviu? irodymų? nepateikė. Todėl nėra jokių duomenų apie tai, kokius konkrečius BUAB „VLL Group“ kontraktus perėmė „Headex Group“, ar jie buvo pelningi ir kada tai buvo padaryta, tai yra būtina preziumuojant tyčini? bankrotą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

7.8. Nurodo, kad R. K. vadovavimo UAB „VLL Group“ laikotarpiu, darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams vėlavo ne ilgiau nei vienas mėnuo.

7.9. Dėl R. K. atsiskaitymo už įsigytą transporto priemone? pažymi, kad kadangi UAB „VLL Group“ R. K. buvo skolinga didelę pinigų sumą, todėl, siekiant sumažinti buvusius įsiskolinimus, buvo padaryta tarpusavio užskaita, t. y. įmonės skola R. K. buvo sumažinta 11 600 Eur suma pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarti?. 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas iš esmės grindžiamas pirminių dokumentų, kurie pagrįstų R. K. užskaitą, trūkumu. R. K. minėtu teismo sprendimu priteistas sumas įmonei sumokėjo. Pareiškėjai nenurodo, koks priežastinis ryšys yra tarp transporto priemonės, kurią įsigijo R. K., ir UAB „VLL Group“ nemokumo.

7.10. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2020 m. kovo 3 d. nutarti? dėl bankroto bylos iškėlimo, nenustatė termino, kada įmonė tapo nemoki, t. y. nėra nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Pagrindinis paskolų UAB „VLL Group“ suteikimo tikslas buvo įmonės apyvartinių lėšų padidinimas, tam kad būtų išmokėtas darbo užmokestis įmonės darbuotojams, užtikrinta įmonės veikla. Paskolos jų davėjams, tarp jų ir R. K., nebuvo grąžintos, o paskolų davėjai yra BUAB „VLL Group“ kreditorių sąraše.

7.11. R. K. neskyrė direktoriaus A. K., todėl apie šias aplinkybes nieko pasakyti negali, tačiau būtent A. K. tiesiogiai buvo perduotas visas R. K. turimas UAB „VLL Group“ tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas, tiek ir buhalterinės apskaitos dokumentai. A. K. buvo ne fiktyvus vadovas, o toliau vykdė įmonės veiklą ir organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kitaip 2020 m. laikotarpio Didžioji knyga nebūtų sudaryta. R. K. tiesiogiai dalyvavo UAB „VLL Group“ akcijų UAB „Molai“ perleidime ir pažymi, kad akcijų pirkimo–pardavimo procese betarpiškai dalyvavo UAB „Molai“ įgaliotas asmuo M. T., jis yra V. T. sutuoktinis, todėl nėra tikėtina, kad tarpusavyje nesidalino bendrovės veiklos informacija ir kad V. T. nieko apie bendrovės veikla? tariamai nežinojo.

7.12. R. K. vadovavimas UAB „VLL Group“ truko pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 15 d., dėl atliktos operacijos ir sveikatos būklės jis daugiau nei du mėnesius turėjo nedarbingumą, dėl to aktyviai įmonės veikloje dalyvavo vos 6 mėnesius. R. K. yra vienas didžiausių įmonės kreditorių. Pareiškėjų nurodyti įsiskolinimai susidarė ne R. K., o prieš ji? buvusių direktorių (M. K. ir E. M.) vadovavimo laikotarpiu. Per trumpą R. K. vadovavimo laikotarpi? bendrovės įsiskolinimai ne tik nepadidėjo, tačiau net ir sumažėjo, nuo 223 502,10 Eur iki 170 496,75 Eur, t. y. 53 005,35 Eur suma, tai patvirtina 2019 m. vasario 12 d. – 2019 m. spalio 16 d. laikotarpio UAB „VLL Group“ suvestinė pagal kontrahentus. Nors UAB „VLL Group“ 2018 m. patyrė 395 817 Eur nuostoli?, tačiau iš metinės finansinės ataskaitos nenustatyta tai, kad UAB „VLL Group“ buvo nemoki laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 15 d., t. y. R. K. vadovavimo metu. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad R. K. pažeidė ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą inicijuoti įmonės bankroto procesą.

7.13. Pažymi, kad 2021 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 ieškinį tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui R. K. dėl žalos BUAB „VLL Group“ padarymo akivaizdžiai nepagrįstas, tai patvirtina, kad teismas jokių R. K. neteisėtų veiksmų ar žalos BUAB „VLL Group“ atžvilgiu nenustatė. Minėtą sprendimo dali? patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-735-936/2022. A. K. atsiliepime išdėstyta pozicija dėl neva per suklydimą pasirašytų dokumentų, vertintina itin kritiškai. Atsižvelgiant į prejudicinius faktus, nustatytus civilinėse bylose Nr. e2‑1373-862/2021, Nr. e2A‑735-936/2022 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2‑137‑253/2022, R. K. buvo atidus ir rūpestingas įmonės vadovas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų susijusių su UAB „VLL Group“ valdymu ar galimu tyčiniu bankrotu. Pareiškėjai prašyme nepateikia nė vieno pagrįsto kaltinimo, skirto R. K.

7.14. Pažymi, kad pareiškėjai į procesą neįtraukė akcininkės I. J. D., ji aktyviai dalyvavo pati ar per įgaliotą asmeni? R. D., UAB „VLL Group“ valdyme, taip pat ir sprendimų, susijusių su įmonės veikla, priėmime ir įmonės akcijas pardavė tik 2017 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjai, selektyviai atrinkę ir i? procesą įtraukę ne visus su UAB „VLL Group“ valdymu susijusius asmenis, galbūt piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai prašyme pateikia selektyviai atrinktus duomenis iš kitų civilinių bylų ar procesinių dokumentų, jie neatspindi tikrosios faktinės situacijos, taip nepagrįstai i? procesą įtraukiant asmenis, kuriems suteikiamas suinteresuoto asmens procesinis statusas. Vertina, kad pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jiems skirtina bauda, pusę jos priteisiant suinteresuoto asmens R. K. naudai.

8. Suinteresuotas asmuo UAB „Molai“ atsiliepimu prašo pareiškėjų prašymo, ta apimtimi, kiek nurodytos aplinkybės ir pareikšti reikalavimai yra siejami su UAB „Molai“, netenkinti ir prašymą atmesti; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas UAB „Molai“. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Pareiškėjų akcentuojamos 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutarties sudarymo metu UAB „Molai“ nesiejo jokie teisiniai santykių su UAB „VLL Group“, UAB „Molai“ taip pat nebuvo šios įmonės dalyvė, nebuvo nurodyto sandorio šalis. Dėl šios priežasties UAB „Molai“ negali paaiškinti, dėl kokių iš tikrųjų teisių ir pareigų susitarė minėto sandorio šalys. Aplinkybė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutartyje yra uždėtas UAB „Molai“ antspaudas ir vadovės parašas gali reikšti tik tiek, kad vėliau, UAB „Molai“ tapus akcininke, šiam dalyviui tapo žinoma apie tokį dokumentą. UAB „Molai“ nei anksčiau, nei tapusi dalyve, nedalyvavo jokiame visuotiniame akcininkų susirinkime ir nebalsavo dėl klausimų, kurie įtvirtinti akcininkų sutartyje. UAB „Molai“ nėra ir negali būti minėtos akcininkų sutarties šalimi, o išimtinai akcininkų sudarytas sandoris negali UAB „Molai“ sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Vėliau sudarytoje 2017 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra rašytinių susitarimų, kuriais akcijas įgyjanti UAB „Molai“ būtų prisiėmusi įsipareigojimus pagal buvusių akcininkų pasirašytas sutartis, tad jokių ankstesnių akcininkų sutartimis nustatytų teisių ir pareigų akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi neprisiėmė.

8.2. UAB „Molai“ tapo UAB „VLL Group“ daline akcininke tik nuo 2017 m. gruodžio 20 d., įgydama 1/3 dalį bendrovei priklausančių akcijų. UAB „Molai“ tapus įmonės akcininke, įmonė vykdė įprastą ir pelningą veiklą, jos finansiniai rodikliai buvo geri ir tuo metu nebuvo jokių indikacijų apie įmonės nemokumą. 2018 m. UAB „VLL Group“ veikloje susiklostė nepalankios aplinkybės, o dėl kelių nesėkmingų įmonės projektų Olandijoje ir Belgijoje bei dėl UAB „VLL Group“ žalos atlyginimo pralaimėtų teisminių bylų, įmonė patyrė žymių nuostolių. Patirtos įmonės nesėkmės lėmė akcininkų ginčus ir nesutarimus dėl nuostolių padengimo būdų. Sprendžiant nesutarimus tarp akcininkų, buvo sutarta, kad UAB „Molai“ perims likusių dalyvių akcijas.

8.3. UAB „Molai“ tapusi dalininke, o vėliau vienintele įmonės akcininke, turėjo ilgalaikę strategiją, todėl, 2019 m. spalio 16 d. paskyrus naują vadovą, pirmiausiai buvo pavesta išsamiai patikrinti ir įvertinti įmonės ankstesnę veiklą. Pažymi tai, kad buvęs UAB „VLL Group“ vadovas neįvykdė savo pareigos tinkamai perduoti naujai paskirtam vadovui visus įmonės buhalterinės apskaitos, sandorių, vidaus ir kitus dokumentus. Naujai paskirtas įmonės vadovas surinko informaciją, jo pagrindu 2020 m. sausio 20 d. buvo parengtas ir pateiktas pareiškimas FNTT Klaipėdos apygardos valdybai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimos buvusių vadovų nusikalstamos veikos. Pagal pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau 2020 m. spalio 23 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. UAB „Molai“ tapus vienintele įmonės akcininke ir paskyrus naują įmonės vadovą, įmonės veiklos tęstinumas buvo užtikrintas. Vertinant retrospektyviai, sąlygos bendrovės veiklos užtikrinimui buvo itin sudėtingos, tačiau, kiek priskirtina akcininko kompetencijai ir pareigoms, buvo užtikrintas veiklos tęstinumas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Molai“ siekė tyčia privesti įmonę prie bankroto. Pažymi, kad 2020 m. pradžioje prasidėjo pasaulinė pandemija, įvedus įvairius apribojimus, kurie tiesiogiai palietė įmonės veiklą, suvaržė darbuotojų judėjimą ir gerokai sumažino užsakomos darbo jėgos poreikį, UAB „VLL Group“ veikla buvo paralyžiuota. Kaip tik tuo metu kreditoriai jau kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Išimtinai vertinant UAB „Molai“, kaip akcininkei, priskirtą kompetenciją ir pareigas, nėra pagrindo pripažinti kažkokių veiksmų tyčiniais, kuriais esą buvo siekiama UAB „VLL Group“ bankroto.

8.4. Dėl prašyme keliamų abejonių dėl 2019 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „Molai“ įsigijo 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų, teigiant, kad sandorio kaina buvo per maža, pažymi, kad sutarties 3.3. punkte aiškiai nurodoma, jog nustatant sandorio kainą buvo atsižvelgta į faktą, jog bendrovės balanse šios sutarties sudarymo metu yra apskaitytos skolos tretiesiems asmenims. Be to, pareiškėjai neįvertinta, jog sudarant akcijų perleidimo sandorį pardavėjai buvo atlaisvinti nuo asmeninių prievolių – panaikintas laidavimas už pirkėjos UAB „Molai“ prievolių įvykdymą bankui. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės niekaip nesusijusios su įmonės tyčinio bankroto institutu ir civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

8.5. Prašyme dėstomas nepagrįstas naratyvas, jog UAB „Molai“ buvo valdoma M. T. Fiziniam asmeniui M. T. apibrėžtą laikotarpį buvo išduotas įgaliojimas veikti įmonės vardu, tačiau įgaliojimo išdavimas nereiškia įmonės valdymo perleidimo.

8.6. Kategoriškai atmeta prašymo 56-61 pastraipose dėstomą poziciją, neva UAB „Molai“ tapus vienintele akcininke, naujai paskirtas UAB „VLL Group“ vadovas A. K. buvo paskirtas fiktyviai. Juridinio asmens vadovo funkcijų ir pareigų vykdymas atsiranda ne iš darbo teisinių santykių, bet sietinas su akcininkų sprendimu, paskiriant fizinį asmenį bendrovės vienasmeniu valdymo organu ir suteikiant jam įgaliojimus veikti įmonės vardu. Nepaisant laikino nedarbingumo, naujai paskirtas vadovas turėjo įgaliojimus ir galėjo vykdyti pagrindines UAB „VLL Group“ vienasmenio valdymo organo funkcijas, įmonę valdė ir organizavo jos veiklą. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonės vadovo paskyrimas buvo fiktyvus ar kad UAB „Molai“ nevykdė dalyvio pareigų.

8.7. Prašymo 53, 55, 59 ir 63 pastraipose melagingai nurodomos aplinkybes dėl UAB „VLL Group“ vardu atidarytos užsienio banko sąskaitos. Pareiškėjai bando suklaidinti teismą, selektyviai atrinkę duomenis, ir dokumentus pristato tokiu būdu, esą UAB „Molai“ ir fizinis asmuo M. T. turėjo prisijungimo prie sąskaitos įrangą (informaciją) ir taip ją kontroliavo. Į bylą pateiktas 2019 m. spalio 17 d. materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad šis UAB „VLL Group“ turtas ir tuo pačiu realios galimybės valdyti aptariamą įmonės sąskaitą, buvo perduotas vadovui A. K. Šias aplinkybes taip pat patvirtina direktoriaus A. K. 2019 m. lapkričio 11 d. prašymas antstoliui ir 2019 m. lapkričio 27 d. prašymas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių asociacijai „LINAVA“ ir tuometinis įmonės vadovas A. K. savo atsiliepime. UAB „VLL Group“ valdymą neabejotinai vykdė paskirtas įmonės vadovas, jis, pagal kompetenciją, kontroliavo įmonės finansus ir vykdė atsiskaitymus. UAB „Molai“ buvo juridinio asmens dalyvė, ji, pagal dalyvio kompetencijų ribas, niekada savo žinioje neturėjo ir nedisponavo UAB „VLL Group“ turtu, neprisiėmė atsakomybės už jų išsaugojimą.

8.8. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Molai“ buvo viena iš daugelio, o vėliau tapo vienintele įmonės akcininke, savaime nepatvirtina faktinio ir teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. UAB „Molai“ nepriėmė jokių sprendimų, kuriais ši akcininkė būtų galėjusi daryti įtaką atsiskaitymo su kreditoriais ar kitų sandorių sudarymo klausimais. Tuo metu, kai UAB „Molai“ buvo akcininkė, įmonė nuolat, pagal savo pajėgumus, vykdė atsiskaitymus su mokesčių administratoriumi, „Sodra“, darbuotojais ir įvairias kreditoriais, o tai patvirtina, kad tokias veiksmais iki pat bankroto bylos iškėlimo paskirtas vadovas siekė užtikrinti nepertraukiamą, netrikdomą įmonės veiklą. Be to, akcininkė inicijavo ir nurodė vadovui patikrinti ankstesnių vadovų vykdytą veiklą, pavedė surinkti visą informaciją ir išsiaiškinti esamą įmonės padėtį, nes įmonės dokumentai buvusio vadovo nebuvo tinkamai perduoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad akcininkė UAB „Molai“ būtų davusi nurodymus ar priėmusi sprendimus, dėl kurių būtų apsunktina įmonės padėtis, gerokai pablogėtų įmonės finansinė padėtis ar būtų vykdytas veiklos organizavimas tokiu būdu, kad pasiekta nemokumo būsena. Pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad suinteresuotas asmuo įvykdė neteisėtus veiksmus arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose dalyviui nustatytas pareigas. Pareiškėjai nenurodo, kokiu būdu bendrovės veikloje pasireiškė UAB „Molai“ nuoseklūs ir kryptingi veiksmai tariamai siekiant bendrovės nemokumo, taigi pareiškėjai neįrodė suinteresuoto asmens veikos, kuri pagrįstų UAB „VLL Group“ tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

8.9. Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, kad UAB „VLL Group“ finansinė veikla buvo organizuojama taip, kad išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama kitiems tos pačios eilės kreditoriams, tuo pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Tokių pareiškėjų teiginių nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymi, kad visi pareiškėjai buvo pasyvus. Teismų praktikoje tokios aplinkybė laikytinos svarbiomis, nesukuriančiomis pagrindo taikyti CK 6.930¹ straipsnio nuostatų. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kiek aktualiu laikotarpiu UAB „VLL Group“ turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir ar jų buvo tiek, kad neužtektų įmonės turimų lėšų su jais visais atsiskaityti. Nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad, pažeidžiant mokėjimų eiliškumą, buvo tyčia siekiama išvengti atsiskaitymų su kitais kreditoriais, tarp jų ir pareiškėjais, siekiant iš esmės bloginti įmonės turtinę padėtį ir sukelti įmonės bankrotą. Priešingai nei teigia pareiškėjai, UAB „VLL Group“ nebuvo visiškai be turto ar lėšų. Be to, banko sąskaitų išrašai atskleidžia, kad įmonė iki pat bankroto vykdė tiesioginę veiklą ir bandė atsiskaitinėti su visais savo kreditoriais, tarp jų ir su pareiškėjais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

8.10. Pažymi, kad pareiškėjų žinioje yra visi įmonės dokumentai, iš kurių galima nuspręsti apie įmonės finansinius rodiklius ir ekonominės būklės kitimą, taip pat įvertinti kitus duomenis ir rodiklius, reikšmingus įrodinėjant tyčinio bankroto aplinkybes ir dalyką. Įrodinėjimo prasme asmenų, pareiškusių prašymą dėl tyčinio bankroto, procesinė padėtis yra pranašesnė, palyginus su kitais į procesą įtrauktais dalyviais. UAB „Molai“, tapusi akcininke, savo žinioje niekada neturėjo UAB „VLL Group“ dokumentų ir iš esmės gali remtis tik pareiškėjų patektais dokumentais.

9. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašo dėl BUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad pareiškėjų prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas šios įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2012–2019 metų laikotarpiu, t. y. iki JANI įsigaliojimo, todėl, remiantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos ĮBĮ normos.

10. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. D. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad buvo pažeistas mokėjimo eiliškumas, pavedimus atliko direktoriumi buvęs A. K. Kateris ir jo dokumentai parduoti už gerokai mažesnę kainą. Be to, tai padaryta per tarpinę įmonę ir galiausiai pateko į tą įmonę, kurioje dirba buvęs vadovas M. K. Pareiškėjai pateikė gal ir ne visus dokumentus, bet akivaizdu, kad turėjusi ir galėjusi gauti pajamas įmonė tapo nemoki.

12. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas A. I. prašė tenkinti pareiškimą ir pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pareiškime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 8 d. įmonės akcininkų sutartį pasirašė ir R. K., tačiau tą dieną nei V. T., nei UAB „Molai“ nebuvo LUAB „VLL Group“ akcininkai. Papildomai dėl katerio pardavimo pažymėjo, kad D. M. paaiškino, jog parduodant katerį UAB „Corpus nova“, buvo tik įmonė tarpininkė, ir jį už tą pačią kainą perleido UAB „Gliseris“. 2019 m. balandžio mėn. UAB „Gliseris“ įsidarbino M. K., jis ir UAB „VLL Group“ dirbo su kateriais. Vadinasi, parduodant katerį, taip pat ir tam tikra UAB „VLL Group“ veikla buvo perkeliama į kitą įmonę, t. y. UAB „Gliseris“, kurioje tebedirba M. K. Vadovaujant M. K. ir R. K. ėmė mažėti įmonės turto, nes buvo per pigiai parduotas kateris ir nebuvo atsiskaityta už automobilį pagal 2019 m. balandžio 5 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Nuo 2018 m. įmonė nebevykdė veiklos, tai konstatuota Klaipėdos apygardos teismo nutartyje iškelti UAB „VLL Group“ bankroto bylą. Įmonės veikla pradėjo blogėti atsiradus M. T., nes jis pradėjo vadovauti. Nei M. K., nei R. K. laisvos valios parduoti akcijas nebuvo, nes jie patys ikiteisminio tyrimo metu skundėsi, kad jautė M. T. spaudimą. Pats M. T. nurodė, kad turėjo akcininkų įgaliojimus. M. T. nuolat kišosi į įmonės valdymą, tai patvirtina liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. M. T. į įmonę niekada neinvestavo, nesiėmė veiksmų neatlygintinai didinti įmonės kapitalo, skolinimas nėra pagalba. 2018 m. įmonės skola buvo jau 205 000 Eur, skolindamas M. T. blogą padėtį dar labiau blogino. Trys direktoriai, kurie vadovavo įmonei nuo 2018 m., turėjo sušaukti UAB „VLL Group“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir spręsti dėl mokumo atkūrimo arba skelbti įmonės bankrotą. Kadangi nė vienas to nepadarė, tai yra pagrindinis tyčinio bankroto požymis. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio visos UAB „VLL Group“ akcijos jau priklausė UAB „Molai“. Direktoriumi paskyrus A. K., jis iš karto susirgo, šis paskyrimas, matyt, yra susijęs su siekiu išvengti tiesioginės atsakomybės. Iš UAB „VLL Group“ 2019 m. balandžio mėn. išvedamas turtas (kateris ir automobilis „Mercedes“), o 2019 m. pabaigoje turėjo būti gautos lėšos į įmonės banko sąskaitą, atidarytą Olandijoje, nes darbuotojai dirbo Olandijoje, tačiau nėra įmonės sąskaitų nuo pat 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. Bankroto administratorė negali išieškoti šių lėšų, nes nėra dokumentų ir nėra galimybės nustatyti, kur yra lėšos. Paskyrus vadovu A. K. iš įmonės sąskaitos Olandijoje yra išvesta 89 983,63 Eur lėšų, ne tik pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, bet ir apeinant 2019 m. spalio mėn. pabaigoje „Sodros“ pritaikytus įmonės sąskaitų Lietuvoje areštus, apie jį A. K. turėjo žinoti. Mano, kad A. K. buvo tik fiktyvus vadovas, atsakingų asmenų veiksmams pridengti. „Covid“ pandemija neturėjo jokios įtakos, nes darbuotojai dirbo, bet, paskyrus vadovu A. K., nuo 2019 m. spalio mėn. buvo nutrauktas atlyginimų mokėjimas. Įmonė su darbuotojai galėjo atsiskaityti iš turėtos sumos, bet buvo sukeltas įmonės bankrotas. Atsisakymas mokėti yra tyčinio bankroto požymis. Dėl prisijungimo prie sąskaitų priemonių perdavimo nurodė, kad iš Registro įstaigos Olandijoje matyti, jog filialo Olandijoje vadovu ir toliau liko M. K., nes A. K. jo vadovu netapo. „Sodra“ dėl bankroto Olandijoje inicijavimo nurodė, kad duomenų apie įmonės banko sąskaitas Olandijoje neturi. M. K. vienintelis turėjo teises disponuoti prisijungimo prie sąskaitų priemonėmis, nei V. T., nei A. K. jomis naudotis negalėjo, tai paneigiančių duomenų nėra. A. K. neturėjo teisės disponuoti prisijungimo prie sąskaitų priemonėmis. Nurodė, kad 2019 m. vasarą dėl teismo įsakymų išdavimo priteisti lėšas kreipėsi M. T. ir UAB „Lantelis“, jie, žinodami, kad yra pareikšti prieštaravimai, nepareiškę ieškinių, teismo įsakymus pateikė A. K. ir pagal juos gautos piniginės lėšos, o kiti kreditoriai lėšų negauna. Dabar aiškinama, kad sumos kyla ne iš teismo įsakymų, o iš sutarčių, tačiau įmonė yra pareiškusi prieštaravimus, kad su reikalavimais nesutinka. Įmonės vadovai neinicijavo bankroto bylos iškėlimo arba įmonės kapitalo pakankamumo atkūrimo pagal ABĮ, kai buvo 205 000 Eur nuostolis, o įstatinis kapitalas tebuvo 10 000 Lt (t. y. 2 896,20 Eur). Nemokumo administratorei neapteikiant pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjams nebeliko kito kelio, tik inicijuoti tyčinio bankroto iškėlimą, kad kreditoriai galėtų įgyvendinti kompensacijos funkciją ir atgauti lėšas.

13. Teismo posėdžio metu likviduojamos dėl bankroto UAB „VLL Group“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto lyderiai“ atstovė advokatė B. K. palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytą poziciją, pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad visi UAB „VLL Group“ dokumentai nemokumo administratorei vis tik nebuvo perduoti. Taip pat nebuvo perduotos prisijungimo priemonės prie ING banko sąskaitų, pati nemokumo administratorė kreipėsi tiesiogiai į Olandijos ING banką ir gavo sąskaitų išrašus. Nėra aišku, ar parduoto katerio kaina atitiko rinkos kainą, nes kateris neidentifikuotas tam tikrais numeriais, todėl nėra kaip įvertinti kainos pagrįstumą. Pasisakydama dėl mokėjimų iš banko sąskaitų, kurie atlikti po bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad įmonės vadovas turėjo žinoti apie tai, kad iškelta bankroto byla ir nutartis yra įsiteisėjusi, dėl to atliko neteisėtus veiksmus, tačiau lėšų negrąžino bankroto administratorei, reikalavimas grąžinti lėšas buvo išsiųstas. Nurodė, kad dokumentus dėl prašomų priteisti 495 Eur bylinėjimosi išlaidų pateikė 2024 m. rugsėjo 4 d. (Nr. DOK‑10370).

14. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. M. nurodė, kad teiginius bandoma grįsti prielaidomis, išlaidos tapatinamos su rinkos kaina, tai atrodo neprotinga. Jo manymu, didelė tikimybė, kad įmonės bankrotui lemiamos įtakos turėjo 100 000 Eur lėšų „išvedimas“ beveik dešimties metų laikotarpiu į UAB „Arvadas“ ir į UAB „JŪRMAZGĖ“, į su pareiškėju susijusias įmones, nes tose įmonėse jis buvo akcininkas arba galutinis naudos gavėjas, o lėšų „išvedimas“ niekuo nepagrįstas. Susidūrus su sunkesne situacija buvo reikalingos didesnės lėšos, jokio rezervo sukaupta nebuvo. Tuo tarpu jis trumpai, 2019 m. keletą mėnesių iki rugsėjo pabaigos buvo įsidarbinęs UAB „VLL Group“ ir darbo metu nepadarė ir nepastebėjo jokių ypač tyčinių veiksmų, kurie būtų pabloginę UAB „VLL Group“ situaciją, nuo to momento nieko pasakyti nebegali.

15. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K. atstovas advokatas S. T. prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, ypač M. K. atžvilgiu, pareikšimas yra nepagrįstas. Palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad pagrindinės pajamos ir pagrindinė įmonės veikla buvo darbuotojų nuoma. M. K. nedalyvavo katerio pardavimo sandorio sudaryme. Nesutiko, kad M. K. „išvedė“ iš įmonės turtą. Nurodė, kad nepagrįsti teiginiai, jog 2018 m. įmonė veiklos nevykdė ir M. K. turėjo kreiptis dėl bankroto iškėlimo. Laikini sunkumai, turint gamybos kontraktus ir pardavimus, buvo laikinas dalykas. Pareiškėjai neginčija, kad faktiškai darbuotojai dirbo, kol M. K. vadovavo.

16. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. K. atstovas advokatas H. J. prašė prašymą atmesti, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad iki 2012 m. sausio 1 d., t. y. iki kvestionuojamų subrangos sutarčių, UAB „VLL Group“ buvo skolinga UAB „Arvadas“, tai nebuvo susiję su kvestionuojamomis subrangos sutartimis. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. UAB „VLL Group“ turėjo sandorių su UAB „Arvadas“; dėl kvestionuojamų subrangos sutarčių išrašytos tik dvi PVM sąskaitos faktūros dėl mažesnės sumos nei nurodoma prašyme. UAB „Arvadas“ turėjo darbuotojų. Ne R. K. paskyrė A. K. vadovu. Dėl dokumentų, banko išrašų ir prisijungimo prie banko sąskaitų neperdavimo, nurodė, kad pareiškėjai nurodo, jog tokie duomenys neperduoti paskutinio vadovo A. K. Pažymi, kad turtą ir dokumentus A. K. perėmė, nes tai nustatyta teismų sprendimais ir kitais dokumentais.

17. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų M. T., UAB ,,Molai“ atstovas advokato padėjėjas R. L. palaikė atstovaujamų suinteresuotų asmenų atsilipimuose išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjų prašymą, kiek jis siejamas su fizinio asmens M. T. ir dalyvės UAB ,,Molai“ atsakomybe, atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. akcininkai siekė vystyti sėkmingą veiklą, ieškojo investicinių partnerių, vienas jų buvo „Headex“ įmonė, su ja buvo ketinama sudaryti komercinį sandorį, už tai įmonė būtų gavusi naudos ir pasiektas pelningumas. Toks sandoris neįvyko ir susitarimai su „Headex“ nebuvo įgyvendinti. Pareiškėjai nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, kad tokiu būdu ar konkrečiais M. T. „išvestas“ įmonės turtas. Dėl 2019 m. įmonės atsiskaitymų su M. T. paaiškino, kad M. T., kai trūko lėšų, suteikdavo įmonei trumpalaikes paskolas, kad būtų užtikrinta įmonės veiklos tęstinumas ir tuo metu būtini atsiskaitymai, tokiu pačiu pagrindu lėšas buvo paskolinusi ir M. T. įmonė UAB „Lantelis“. Pažymėjo, kad buvę įmonės vadovai patvirtino, jog jie priimdavo sprendimus, vykdė ir organizavo kasdienę įmonės veiklą, ir pavedimų bei nurodymų dėl įmonės veiklos organizavimo iš M. T. nebuvo. Nesutinka, kad UAB „VLL Group“ nuo 2018 m. nevykdė jokios veiklos, tai paneigia bylai pateikti dokumentai. Įmonė vykdė veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, vykdomi atsiskaitymai banko pavedimais. UAB „Molai“ paskyrė įmonės vadovą, jam pavesta užtikrinti, kad įmonės veikla būtų tęsiama. Savo funkcijas įmonės dalyvė atliko.

18. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. K. atstovas advokatas S. J. prašė pareiškėjų prašymą atmesti ir palaikė atsiliepime į prašymą išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad A. K. vadovavimo laikotarpiu įmonė naujų įsipareigojimų neprisiėmė. Dėl mokėjimų eiliškumo nurodė, kad kreditoriai kreipėsi ir mokėjimai negalėjo lemti įmonės bankroto, įmonės padėtis nebuvo iš esmės pabloginta. Jeigu būtų žinojęs tai, ko nežinojo – apie skolas darbuotojams, ir būtų atsiskaitęs su darbuotojais ta pačia suma, tai tą pačią sumą įmonė būtų likusi skolinga M. T., kitiems kreditoriams ar valstybei. Mokėjimai po bankroto bylos iškėlimo nei gali pabloginti įmonės padėtį, nei privesti prie bankroto. Administratorė gali disponuoti sąskaita, neaiškumų dėl turto ar įsipareigojimų nėra, pretenzijų A. K. nėra pareikšta. Įrodymai byloje neleidžia teigti, kad buvo sąmoningai siekiama įmonės bankroto, nes niekas iš to naudos negavo. Tai įprasta verslo rizika laikotarpiu, kuris nesusijęs su A. K. vadovavimo laikotarpiu, nėra akivaizdžiai sąmoningų, tyčinių arba labai nepasvertų, neprotingų verslo sprendimų. Pareiškėjai nepagrindė kaip konkretūs sandoriai lėmė, kad įmonė bankrutavo.

19. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens I. J. D. atstovas advokatas A. I. prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad I. J. D. akcijas pardavė 2017 m. gruodžio mėnesį, įmonės veikla tada buvo pelninga, už akcijas buvo atsiskaityta, jokių pretenzijų ji šioje byloje nereiškia.

20. Teismo posėdžio metu liudytojas Š. B. nurodė, kad dirba FNTT Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiuoju tyrėju. Duodamas paaiškinimus dėl 2020 m. rugsėjo 18 d. surašyto poėmio protokolo negalėjo prisiminti, kokie dokumentai buvo pateikti prieš ketverius metus; įmonė veiklos nebevykdė, vienas iš liudytojų, jo vardo ir pavardės neprisimena, nurodė, kad išvežė saugoti dėžes su dokumentais nurodytu adresu, nuvykus į vietą M. T. pateikė dokumentus, buvo UAB „VLL Gruop“ dokumentai, jų buvo daug, ant segtuvų buvo užrašyta, kokie dokumentai. Patikslinto, kad M. T. buvo atvykęs į vietą, atidarė garažo vartus ir parodė, kur dokumentai buvo sudėti. Neprisiminė, ar tikrino visus dokumentus, atrodo, kad buvo ne tas laikotarpis, kurio buvo ieškoma, tyrimo laikotarpis buvo naujesnių metų nei buvo dokumentai. Neprisiminė, kokio turinio buvo paimti dokumentai. Neprisiminė, ar M. T. minėjo, kokiu pagrindu dokumentai atsirado jo patalpose, atrodo, kad jis buvo apklaustas, reikia žiūrėti jo apklausą. Neprisiminė, gal ir buvo apklausta įmonės buhalterė, yra standartinė procedūra. Dėl to, ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo keliamas klausimas dėl dokumentų neperdavimo, nurodė, kad reikia žiūrėti pareiškimą, gali būti, kad trūko kažkokių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

21. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑277-313/2016). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

22. Pareiškėjai pašyme įmonės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu, remdamiesi ĮBĮ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „VLL Group“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-691-253/2020.

23. Kaip minėta, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Įvertinus tai, kad BUAB „VLL Group“ akcininkų (D. M., R. K., UAB „Molai“) bei vadovų (M. K., E. M., R. K., A. K.) veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei atsižvelgus į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, laikytina, kad klausimas dėl BUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl nemokumo momento nustatymo ir įmonės vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą (ne)vykdymo

24. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

25. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013;2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

26. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

27. UAB „VLL Group“, į. k. (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. lapkričio 13 d. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės akcininku nuo 2006 m. lapkričio 13 d. buvo M. K. 2017 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią I. J. D. pardavė UAB „Molai“ 33 vnt. UAB „VLL GROUP“ akcijų už 100 000,00 Eur (Nr. 164-165). 2019 m. spalio 14 d. buvo sudaryta notarine sutartis, kuria akcininkais buvę R. K., D. M. ir L. M. už 2 Eur pardavė turimas 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų UAB „Molai“ (Notarinė sutartis). Nuo 2019 m. spalio 14 d. vieninteliu UAB „VLL Group“ akcininku tapo UAB „Molai“. Tapusi vieninteliu UAB „VLL Group“ akcininku UAB „Molai“ priėmė sprendimą nuo 2019 m. spalio 15 d. atšaukti R. K. iš UAB „VLL Group“ direktoriaus pareigų ir šios įmonės direktoriumi nuo 2019 m. spalio 16 d. paskyrė A. K. Pastarasis direktoriaus pareigas ėjo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2020 m. kovo 3 d.

28. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei UAB „VLL Group“ iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „BANKROTO LYDERIAI“. Nemokumo bylos iškėlimo metu UAB „VLL Group“ akcininkas yra Lietuvoje registruotas juridinis asmuo UAB „Molai“. (Pareiškimo Priedas 14). Nemokumo byla iškelta vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ), 21 straipsnio 2 dalimi. Nustatyta, kad UAB „VLL Group“ neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto, o jos vardu registruotų transporto priemonių dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Paskutinės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui teikti už 2018 m. Iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės 462 260 Eur turtą sudarė 138 949 Eur materialus turtas ir 321 159 Eur trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos sudarė 666 374 Eur (3 399 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir 662 975 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Įmonė 2018 m. patyrė 395 817 Eur nuostolį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė UAB „VLL Group“ valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad pagal BUAB „VLL Group“ 2018 metų balanso duomenis įmonė buvo nemoki. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2020-04-08.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašydami pripažinti, jog UAB „VLL Group“ bankrutavo dėl tyčinių visų buvusių bendrovės vadovų veiksmų pareiškimo pagrindu nurodo, kad visiems, o ypač paskutiniams UAB „VLL Group“ vadovams E. M., R. K. ir A. K. jau nuo 2018 m. rudens buvo žinoma (turėjo būti žinoma), jog bendrovė yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla, tačiau nei ankstesni, nei paskutinis vadovas A. K. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, o pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui 2020 m. sausio 14 d. galiausiai pateikė kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

31. Teismas, įvertinęs faktines bei bylai reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad UAB „VLL Group“ finansiniai sunkumai ir negalėjimas tinkamai vykdyti savo prievolių prasidėjo vėliausiai jau nuo 2018 metų antros pusės. Pažymėtina, kad iš į bylą patekto UAB „VLL Group“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „VLL Group“ direktoriumi nuo 2006-11-13 iki 2018-07-31 buvo M. K. Akivaizdu, kad jis įmonei vadovavo beveik 12 metų. Nuo 2006-11-13 jis taip pat buvo ir įmonės akcininku. Tuo tarpu po jo įgaliojimų pabaigos 2018-07-31 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2020-03-03 UAB „VLL Group“ vadovavo net 4 direktoriai, kurių įgaliojimai nesitęsdavo nei metų (vidutiniškai po 6-9 mėn.). Po M. K. atleidimo UAB „VLL Group“ direktoriumi buvo paskirtas ir jai nuo 2018-08-01 iki 2019-02-07 vadovavo E. M. Jis įmonei vadovavo 6 mėnesius. Po to UAB „VLL Group“ direktoriumi buvo paskirtas R. K. Jis vadovavo 9 mėnesius, t. y. nuo 2019-02-08 iki 2019-10-17. Po to UAB „VLL Group“ direktoriumi buvo paskirtas A. K. Jis įmonei vadovavo 4,5 mėnesio, t. y. nuo 2019-10-16 iki bankroto bylos iškėlimo 2020-03-03. (Pareiškimo Priedas 1).

32. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje UAB „VLL Group“ nemokumo momentas nėra nustatytas, tačiau kai minėta, remiantis įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, nustatyta, kad įmonės 462 260 Eur turtą sudarė 138 949 Eur materialus turtas ir 321 159 Eur trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos sudarė 666 374 Eur (3 399 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir 662 975 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos) ir tai, kad įmonė 2018 m. patyrė net 395 817 Eur nuostolį, todėl spręstina, kad bent jau nuo 2018 metų rudens, o vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „VLL Group“ jau buvo nemoki. Taigi direktoriumi dar esant M. K., kadangi jis vadovavo iki 2018 m. liepos 31 d., įmonė greičiausia jau buvo nemokios būklės, nes balansas sudarytas tik metams pasibaigus. Nepaisant šių aplinkybių, antroje metų pusėje jis paliko įmonę, o paskui įmonės vadovus keičiant, tačiau vadovams neabejotinai žinant neigiamus UAB „VLL Group“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, jai akivaizdžiai esant nemokiai, nei vienas iš vadovų nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

33. BUAB „VLL Group“ kreditoriai pareiškėjai mano, kad BUAB „VLL Group“ privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę ir sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Teismas sutinka su šia pareiškėjų pozicija.

34. Nustatyta, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „VLL Group“ iškėlimo tretieji asmenys (pareiškėjai šioje byloje) S. D. ir R. D. nurodė, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimą atsakovė S. D. buvo skolinga 5 100,00 Eur skolos, 713,76 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 5 813,76 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 506,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu R. D. buvo skolinga 5 167,43 skolos, 714,71 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d., 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 5 882,14 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 507,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimas. Kitas, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas patvirtina, kad civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei UAB „VLL Group“ dėl skolos priteisimo jo ieškinį teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui R. D. 17 897,00 Eur skolos, 817,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 18 714,22 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme - 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 871,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Į bylą pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas patvirtina, kad civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jūrmazgė“ ieškinį atsakovei UAB „VLL Group“ dėl skolos priteisimo teismas ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „Jūrmazgė“ iš atsakovės UAB „VLL Group“ 14 467,16 Eur skolos, 3 151,83 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 618,99 Eur nuo bylos iškėlimo teisme - 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 846,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš šių duomenų akivaizdu, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. kovo mėn. 3 d. iš UAB „VLL Group“ jau buvo priteistos skolos minėtiems įmonės kreditoriams, kurių ši sumokėti nebegalėjo, o tai reiškia nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų šiems kreditoriams.

36. Kaip nurodyta anksčiau, UAB „VLL Group“ beveik 12 metų vadovavęs M. K. 2018-07-31 direktoriaus pareigas eiti nustojo ir jos vadovus nuo 2018-08-01 tapo E. M., dar po 6 mėnesių juo tapo R. K., o po 9 mėnesių, t. y. nuo 2019-10-16 A. K., kuris buvo paskutiniu įmonės direktoriumi, į pareigas paskirtas UAB „VLL Group“ jau esant nemokiai. Kaip minėta, yra pagrindo spręsti, kad UAB „VLL Group“ direktorius M. K. įmonę paliko šiai jau esant nemokiai ir toliau dirbant nuostolingai, kadangi 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos sudarė 666 374 Eur, o įmonės turtą tik 462 260 Eur. Įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, o įsipareigojimai nuolat didėjo, įmonė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Į bylą pateiktas 2020 m. kovo 17 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-1875 patvirtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio jau nebuvo mokamas darbo užmokestis ir BUAB „VLL Group“ darbuotojams (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl tyčinio bankroto nustatymo

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies pagrindais tyčinio bankroto požymių

37. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

38. Viena iš tokių pareigų nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

39. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė šiame nutarties punkte aptariamų nuostatų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

40. Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas– įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

41. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

42. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

43. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad bendrovė vėliausiai nuo 2018 m. dirbo nuostolingai, todėl bendrovės vadovas ir / ar akcininkas, jau žinodamas (-i) 2018 m. balansą turėjo suvokti, jog bendrovė nebegaus reikiamų pajamų, todėl nebegalės atsiskaityti su savo kreditoriais (nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, įstatyme nėra įtvirtinta akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą, jeigu nustatomas įmonės nemokumas (ĮBĮ 5, 8 straipsniai)). Tačiau vadovas ir / ar akcininkai, žinodamas (-i), kad pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik 2020-01-14 tai padarė UAB „VLL Group“ kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius. Pažymėtina, kad įmonės vadovas, kaip subjektas, pagal pareigas organizuojantis įmonės veiklą, geriausiai žino arba turi žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis, inter alia (be kita ko), kokios jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, todėl jam pirmiausia ir kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai nebegalint nustatytais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

44. Esant išdėstytiems argumentams šiuo atveju yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį.

45. Teismas, svarstydamas klausimą dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų pažymi, jog teismo vertinimu, nepaisant kitų aplinkybių, ir tokia dažna vadovų kaita per nuo nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo likusį ypač trumpą laikotarpį (1,7 metus), nesudaro pagrindo vertinti, kad įmonė buvo valdoma gerai ir efektyviai, kad vadovai turėjo aiškią verslo vystymo viziją, aiškią strategiją bei tikslus ir jų įgyvendinimo planą, kad turėjo numetę apsisaugojimo nuo nepamatuotų rizikų būdus, kadangi tokie laikotarpiai šiems tikslams pasiekti vertintini kaip per trumpi. Teismo nuomone nėra objektyvių duomenų paneigti, kad šie faktiniai duomenys nėra požymis, jog aplinkybės dėl vadovų dažnos kaitos nėra sąmoningai tyčia sukurtos įmonei tyčia prie bankroto privesti ir toliau žymiai pabloginti nemokios įmonės padėtį. Tai ypač pabrėžtina turint omenyje paskutinio vadovo A. K. vadovavimo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d., kuomet itin didelę vadovavimo patirtį turintis vadovas, apie kurią pasakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime (juo iš atsakovo A. K., ieškovei BUAB „VLL Group“ yra priteista 9 110,01 Eur žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos) nurodyta, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašų, sudarytų 2020-11-17, matyti, kad atsakovas A. K. yra UAB „Išieškojimo sprendimai“, UAB „Credit day“, UAB „Medrola miškas“, MB RLTA konsultacijos“, UAB „PNJ Solutions“, UAB „Ducato teisinės paslaugos“ vadovas (direktorius), vienasmeniškai veikiantis šių juridinių asmenų vardu, Prienų dziudo klubo „Perkūnas“ prezidentas. Pagal 2020-11-17 sudarytus, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus su istorija atsakovas R. K. 1997-09-11 – 2007-03-15 vadovavo A. K. individualiai įmonei, 2012-02-29 – 2012-07-11 vadovavo UAB „V. ir K.“, 2012-02-09 – 2012-08-01 vadovavo UAB „Inkaso Lietuva“, 2012-09-11 – 2012-12-17 vadovavo UAB „ETIA“, 2012-04-24 – 2012-09-18 vadovavo UAB „Deivineda“, 2012-02-20 – 2012-08-06 vadovavo UAB „Debt projects“, 2006-08-08 – 2012-07-30 vadovavo UAB „Ateks Real Estate“, 2014-06-30 – 2016-09-29 vadovavo UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“, 1993-07-30 – 2016-12-14 vadovavo UAB „Rekta“, 2013-05-24 – 2017-01-10 vadovavo UAB „Mortex Solutions“, 2013-11-07 – 2014-02-07 vadovavo UAB „Kasida“, 2018-08-27 – 2019-10-30 vadovavo UAB „Vingio projektas“, 2012-08-27 – 2013-06-25 vadovavo UAB „Ignalinos statyba“. Taigi aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. K. turintis itin didelę patirtį vadovaujant juridiniams asmenims, neabejotinai turėjo ir turi žinoti, kaip yra perimamas vadovavimas juridiniam asmeniui, kaip perduodamas juridinio asmens turtas ir kokius veiksmus tam yra reikalinga atlikti. Tačiau iš pastarosios bylos duomenų matyti, jog tapęs UAB „VLL Group“ vadovu A. K. įmonei vadovavo aplaidžiai ir epizodiškai, nes kaip nurodė jis pats, tuo laikotarpiu sirgo, bet nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, būti atleidžiamas iš pareigų neprašė. Šios aplinkybės vertintinos kaip atsakomybės už įmonę, jos darbuotojus ir jos kreditorius stoka ir neatmestina, kad tyčios palikti jau nuo 2018 m. nuostolius patiriančią įmonę be aiškaus jos gelbėjimo plano, išraiška. O nesant galimybės atstatyti įmonės veiklos pelningumo, privalėjo žinoti, kad negalima delsti nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo taip nedidinant skolų kreditoriams.

46. Tuo tarpu buvusių vadovų atstovų išsakyti atsikirtimai, kad bankrotas įmonę ištiko ne dėl tyčia blogo jos valdymo ir sudarytų nenaudingų sandorių, tačiau dėl nepavykusių sprendimų susijusių su verslo rizika, ar dėl to, jog įmonė nebegalėjo tęsti efektyvios veiklos dėl negalėjimo siųsti darbuotojų į užsienį, į Olandiją, nes prasidėjo pasaulinė Covid – 19 pandemija, teismo vertintini kaip atmestini, nes visiškai nepagrįsti. Sprendimų, kuriuos lėmė nepasiteisinusi verslo, susijusio su UAB „VLL Group“ veikla, rizika buvę vadovai (jų atstovai) nenurodė, o dėl Covid – 19 pandemijos esminės įtakos verslo nesėkmei, tai šį argumentą paneigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris patvirtina, kad juo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas buvo paskelbtas ir nustatytas tik nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val., t. y. jau po bankroto bylos UAB „VLL Group“ iškėlimo.

47. Be to kas jau aptarta, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog M. K., kuris buvo ir UAB „VLL Group“ direktorius, ir akcininkas, bei UAB „Arvadas“, įregistruotos 1993-10-21, kurios direktorius R. K., paskirtas nuo 1996-06-06 (Pareiškimo Priedas 2, 5), sudarė įmonei nenaudingus sandorius. Pagrindą tokiai išvadai sudaro į bylą yra pateiktos 2012 m. sausio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutarties Nr. 2012/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur) duomenys. Šią sutartį pasirašė UAB „VLL Group“ direktorius M. K. ir UAB „Arvadas“ direktorius R. K. Šia sutartimi subrangovas UAB „Arvadas“ įsipareigojo UAB „VLL Group“ teritorijoje atlikti plovimo – valymo ir dažymo darbus preliminariai nuo 2013-01-02 iki 2013-12-31. (Pareiškimo Priedas 2).

48. Į bylą yra pateiktos kitos, 2012 m. spalio 2 d. užsakovo UAB „VLL Group“ su subrangovu UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutarties Nr. 2012/10/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo duomenys patvirtina, kad preliminari sutarties objekto kaina – 53 000 Lt (15 349,86 Eur), kuria subrangovas UAB „Arvadas“ už minėtą kainą įsipareigojo atlikti plovimo – valymo ir dažymo darbus Klaipėdos Laivų remontas teritorijoje nuo 2012-10-02 iki 2012-11-30. (Pareiškimo Priedas 3); 2013 m. sausio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2013/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur).

49. Turėtina omenyje, kad į bylą yra pateiktas Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2‑175-512/2021. Iš jo turinio matyti, kad teismas nustatė, jog BUAB ,,VLL Group“ bankroto administratorė Klaipėdos apylinkės teismui į šią bylą 2021 m. sausio 21 d. pateikė tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB ,,Arvadas“ 2012 m. sudarytų sutarčių dėl plovimo, valymo ir dažymo darbų kopijas ir nurodė, kad 2012 m. UAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentai nėra perduoti nemokumo administratorei, todėl 2012 metų spalio–lapkričio mėnesiais pateiktų UAB ,,Arvadas“ sąskaitų faktūrų pateikti nėra galimybės (DOK-3274). Nors suinteresuotas asmuo R. K. nurodė aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. UAB „Arvadas“ aktyvios veiklos nevykdė ir nėra susijusi su anksčiau nurodytų sutarčių vykdymo laikotarpiu 2012 m., kai R. K. buvo ir „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ vadovu (UAB „Arvadas“ darbo sutartis su direktoriumi R. K. sudaryta 1996 m. birželio 1 d.), tačiau iš pateikto UAB „VLL Group“ 2012-01-01 - 2014-12-31 buhalterinių operacijų registro matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arvadas“ buvo išmokėta 382 616,00 Lt (110 813,25 Eur) ir 39 754,34 Eur suma.

50. Nors UAB „VLL Group“ tuometinio direktoriaus M. K. atstovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad visi įsipareigojimai pagal sutartį, pasirašytą tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB ,,Arvadas“ buvo įvykdyti ir su UAB ,,Arvadas“ buvo atsiskaityta, tačiau teismas šias argumentais netiki, nes į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog tiek Klaipėdos apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2 175 512/2021, tiek 2022 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-942-343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) paaiškėjo aplinkybės, jog UAB ,,VLL Group“ bankroto administratorė neturi UAB ,,Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytas sutartis. Be to nustatyta, kad UAB „Arvadas“ šių sutarčių įvykdyti negalėjo ir nevykdė, nes neturėjo įrangos bei darbuotojų, galinčių atlikti plovimo–valymo darbus, kadangi kaip nustatyta į bylą pateiktoje 2022 m. lapkričio 4 d. papildomoje specialisto išvadoje Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2-538-480/2023, kad 2009 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta darbo sutartis su I. K. (D.), o 2013 m. birželio 12 d. darbo sutartis buvo sudaryta tik su vyr. buhaltere M. Š. (DOK-18734) ir jokių duomenų apie kitus UAB „Arvadas“ darbuotojus nebuvo pateikta. Todėl darytina išvada, jog tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutartys buvo fiktyvios, nes darbuotojų joms vykdyti įmonė neturėjo, sutartys sudarytos atstovaujant asmenims, kurių tiek vienas, tiek kitas atitinkamais laikotarpiais buvo ir UAB ,,VLL Group“ direktoriais, vadinasi išmokant anksčiau minėtas pinigines lėšas UAB „Arvadas“ buvo iššvaistytas UAB „VLL Group“ turtas. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2022-02-01 UAB „Arvadas“ aktyvios veiklos nevykdė (išvados 7.3 p.), pagal 2017-12-31 UAB „Arvadas“ pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Arvadas“ veikla buvo nuostolinga, kadangi pastaroji aktyvios veiklos nevykdė (išvados 7.5 p.).

51. Dėl aplinkybės, jog UAB ,,VLL Group“ bankroto administratorė neturi UAB ,,Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytas sutartis, teismas pažymi, kad už dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą pareigas perimančiam įmonės direktoriui bei paskutinio direktoriaus pareigą perduoti visus įmonės dokumentus bankroto administratoriui atsako bankrutuojančios įmonės vadovas (vadovai). Todėl už 2012 m. UAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentų perdavimą pareigas perimančiam vadovui buvo atsakingas sutartis pasirašę M. K. ir R. K. Atitinkamai tokias pat pareigas turėjo ir kiti po jo vėliau vadovavę direktoriai, kurių paskutinis, būtent A. K., dokumentus privalėjo perduoti nemokumo administratorei.

52. Toliau sekę veiksmai, susiję su UAB „VLL Group“ veikla ir jos turto tvarkymu patvirtina, kad UAB „VLL Group“ vadovai sudarė ir daugiu jai nenaudingų sandorių. Byloje esantys kiti duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „VLL Group“ akcininkai M. K., I. J. D., R. K. ir V. T. pasirašė akcininkų sutartį dėl bendrovės turto (KATERIS) perleidimo tretiesiems asmenims ateityje bei tam tikrų kitų klausimų, kurioje nurodė, kad Kateris, kurio buhalterinė vertė (savikaina) sutarties sudarymo dienai yra 90 000,00 Eur be PVM. Nustatė, jog UAB „VLL Group“ priklausiusio nebaigto statyti katerio pagaminimo išlaidos sudarė 103 894,13 Eur, be to, 4 500,00 Eur buvo sumokėta už katerio projektą. Akcininkai nurodė, kad sutaria, jog Katerio įrangos pirkimas bus aktuojamas tik pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras. Nenumatyti, bet reikalingi darbai ir medžiagos, reikalingos katerio paruošimui pardavimui bus aktuojami pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras. Akcininkai susitaria, kad pagrindinis šios Sutarties tikslas yra dividendų išmokėjimas akcininkams Bendrovei pardavus šį turtą tretiesiems asmenims. Šalys susitaria, jog Bendrovės vadovas bus įpareigotas imtis visų priemonių parduoti Turtą už rinkos kainą. pardavus Turtą (kateris), ne vėliau kaip per 10 dienų, bus sušauktas Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimą, kurio metu bus priimtas sprendimas įsipareigojantis Bendrovę išmokėti šalims dividendus nuo parduoto katerio. (Pareiškimo Priedas 7).

53. Į bylą pateiktį duomenys patvirtina, kad pardavėjas UAB „VLL Group“ 2019 m. balandžio 16 d. pasirašė pirkimo pardavimo sutartį su pirkėju UAB „Corpus Novum“, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti nebaigtą statyti 9,14 x 3,10 m. žvejybinį/pramoginį katerį su nesumontuotomis dalimis (langai, durys, san. mazgai); 6,5 m. katerio projektą su skaitmena; 4,5 m. katerio projektą su skaitmena; 4.5 m. katerio projektą su skaitmena. Visi dokumentai (tiek popieriniai, tiek skaitmenos), susiję su Prekėmis (nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, techninės specifikacijos, instrukcijos, aprašymai, brėžiniai, 4 vnt. stapelių ir kt.) pateikiami Pirkėjui Prekių perdavimo momentu. Kateris parduotas už 30 000,00 Eur kainą įskaitant PVM. Sutartį pasirašė pardavėjo UAB „VLL Group“ direktorius R. K. ir pirkėjo UAB „Corpus Novum“ direktorius M. M. Susitarta, kad prekę pirkėjas pasiima iki 2019-10-31. (Pareiškimo Priedas 8).

54. 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad pardavėjas UAB „VLL Group“, atstovaujamas direktoriaus R. K., pateikė 30 000 Eur sąskaitą pirkėjui UAB „Corpus Novum“, atstovaujamam direktoriaus E. M., apmokėti už nebaigtą statyti aliuminį katerio korpusą su langais ir durimis (ilgis 9,9 m., plotis 2,8 m., svoris 2,8 t.) (Pareiškimo Priedas 9).

55. 2017 m. liepos 31 d. Sandėlio išlaidų orderis patvirtina, kad UAB „VLL Group“ kateris nurašytas į nebaigtą statybą (nurodytas jo sudedamųjų detalių sąrašas). Jų kaina – 3 065,46 Lt (Pareiškimo Priedas 10).

56. 2017 m. liepos 31 d. Sandėlio išlaidų orderis patvirtina, kad UAB „VLL Group“ Laivo (katerio) gamyba kaip etapas nurodytas kaip nebaigtas statyti (paslaugos, prekės, medžiagos, darbo užmokestis, mokesčiai). Jų kaina – 7 621,38 Lt, 244,65 Lt, 813,92 Lt, 2 217,31 Lt, 1 541,82, 486,41 Lt, 642,27 Lt, 792,41 Lt, 1 072,29 Lt, 1 167,90 Lt, 500,36 Lt, 31,34 Lt. Bendra sunaudotų statybų vertė - 4 593,00 Lt. Pasirašė komisija : direktorius M. K., Projektų vadovas G. R. ir finansininkas A. S. 4 242,18 Lt , 3 065,46 Lt, 4 242,18 Lt, 4 593,00 Lt. Dar 4 242,18 Lt ir 3 065,46 Lt (Pareiškimo Priedas 12).

57. Dėl katerio pardavimo M. K. atstovas nurodė, kad UAB „VLL Group“ sandorio sudarymo metu atstovavo direktorius R. K., todėl pareiškėjų nurodomo sandorio M. K. nesudarė, taigi nesudarė ir pareiškėjų teigimu, įmonei nenaudingo sandorio. Nurodė, kad pareiškėjai nutyli aplinkybę, jog kateris buvo nebaigtas statyti, o buhalterinė gaminio vertė paprastai neatitinka jo rinkos vertės. Kadangi buhalterinė vertė nustatyta 2017-12-08, o kateris parduotas 2019-04-16, t. y. po beveik 1,5 metų, tai per tą laiką katerio vertė galėjo sumažėti, nes jis nusidėvėjo.

58. Turėdamas omenyje tiek pareiškėjų išdėstytus argumentus, tiek suinteresuotų asmenų atsikirtimus, tiek aptartus į bylą pateiktų dokumentų duomenis teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, kad sandoris įmonei akivaizdžiai nebuvo naudingas. Pažymėtina, kad katerio kainą nustatė patys UAB „VLL Group“ akcininkai, kurie turėjo galimybę gauti visą su jo vertės nustatymu susijusią aktualią informaciją, tiek apie buhalterinę vertę, tiek apie kainas rinkoje. Kad sudarydami 2017-12-08 sutartį akcininkai turėjo priežastį nustatyti nepagrįstai didelę katerio kainą, kuri neatitiktų jo realios vertės, duomenų nepateikta, o sąmoningas vertės padidinimas virš realios neatitiktų protingumo ir verslo logikos kriterijų. O aplinkybė, kad po 1 metų ir 4 mėnesių katerio vertė sumažėjo daugiau negu tris kartus, turint omenyje, kad rinkoje kainos turi tendenciją ne mažėti, o didėti, vertintina, jog katerio pardavimas už 30 000 Eur, turint omenyje, kad akcininkai susitarė jo vertei esant 90 000,00 Eur be PVM, įmonei nebuvo naudingas. Nebaigtas statyti ir nenaudojamas kateris negali nusidėvėti ir dar tiek ženkliai. Be to, teismas turi omenyje, kad kateris parduotas UAB „Corpus Novum“, kurio direktorius E. M. ir UAB „VLL Group“ akcininkas D. M. yra susiję asmenys, t. y. sūnus ir tėvas.

59. Pateiktų ir anksčiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad R. K. sudarė bendrovei nuostolingą įmonės turto (katerio) pardavimo sandorį, jį sudarė pažeidžiant 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutartį, duomenų, kad tokį sandorį sudaryti privalėjo nenustatyta, todėl ši aplinkybė pripažintina kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

60. Į bylą pateiktas kitas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimas patvirtina, jog teismas tenkino ieškovės BUAB „VLL Group“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovo R. K. 11 600 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas nustatė, kad 2019-04-05 buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas R. K. už 11 600 Eur nupirko iš ieškovės UAB „VLL Group“ automobilį Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėjas ir pardavėjas pasirašė R. K. Jam išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija VL Nr. 3063 11 600 Eur sumai. Pagal minėtą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį R. K. pinigų nemokėjo, nurodė, kad būdamas bendrovės vadovu, skolino bendrovei pinigines lėšas, sudarydamas paskolos sutartis ir buvo ieškovei paskolinęs 99 078 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas R. K. pateikė į bylą 2019-05-01 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pasirašytą atsakovo, kaip ieškovės kreditoriaus. Aktas nepasirašytas ieškovės vardu. Nė viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo paskolinęs ieškovei 14 237 Eur pagal akte nurodytas minėtas kitas paskolos sutartis - jų sudarymo ir pinigų išmokėjimo ieškovei faktas nepatvirtintas tiesioginiais rašytiniais įrodymais – tiek sutartimis, tiek jų pagrindu į bendrovės sąskaitą ar kasą atliktus mokėjimus patvirtinančiais įrodymais. Akte nurodytų duomenų nepatvirtina ir liudytoja bylos nagrinėjimo metu apklaustos A. S. parodymai ir jos vestos ieškovės buhalterinės apskaitos „Centas“ pateikti išrašai. Teismas padarė išvadą, kad nustatė, jog atsakovas R. K. neįrodė, kad tinkamai atsiskaitė su ieškove pagal 2019-04-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pagrindu parengtą PVM sąskaitą-faktūrą Serija VL Nr. 3063 11 600 Eur sumai, todėl atsakovo prievolė nepasibaigė įskaitymu.

61. Turint omenyje anksčiau aptartus duomenis ir įvertinus tai, kad R. K. 2019 m. balandžio 5 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (to jis ir neneigia), pagal kurią už 11 600 Eur nupirko iš ieškovės UAB „VLL Group“ automobilį Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už jį neatsiskaitė, o Kauno apylinkės teismas nustatė, kad 2019-05-01 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ieškovės vardu nepasirašytas, kad nė viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo paskolinęs ieškovei 14 237 Eur sumą pagal akte nurodytas kitas paskolos sutartis, todėl darytina išvada, kad aptarti bylos duomenys patvirtinta, jog 2019 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp BUAB „VLL Group“ ir R. K. BUAB „VLL Group“, kuria R. K. už 11 600 Eur nupirko iš ieškovės BUAB „VLL Group“ automobilį Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „VLL Group“ neatsiskaitė, vadinasi šis sandoris UAB „VLL Group“ buvo ekonomiškai nenaudingas. (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

62. Į bylą pateiktas teismo sprendimas patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB „Jūrmazgė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Jūrmazgė“ priešieškinį (patikslintą) atsakovei BUAB „VLL Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar niekiniu. Tretieji asmenys pagal priešieškinį AB „Kruizinių laivų terminalas“ (buvęs AB „Klaipėdos laivų remontas“) ir UAB „Arvadas“. Byloje nustatyta, jog ieškovas nurodė, kad M. T. ir UAB „VLL Group“ 2019-12-05 sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius UAB „VLL Group“, atlygintinai perleido naujajam kreditoriui – M. T., UAB „VLL Group“ reikalavimo teisę į skolą, regreso tvarka išreikalautiną iš skolininko UAB „Jūrmazgė“, t. y. teisę reikalauti to, ką UAB „VLL Group“ įvykdė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018. Teismas sprendimu ieškinio netenkino, o priešieškinį (patikslintą) tenkino ir pripažino 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė iš ieškovo M. T. 4 125 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Jūrmazgė“. Priteisė iš ieškovo M. T. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Arvadas“. (Pareiškimo Priedas 4). Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „VLL Group“ akcininko M. T. ir UAB „VLL Group“ 2019-12-05 sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis į skolą, išreikalautiną iš skolininko UAB „Jūrmazgė“ yra niekinė ir negaliojanti, vadinasi sudaryta su UAB „VLL Group“ kaip jai nenaudinga.

63. Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „VLL Group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto lyderiai“, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovams R. K. ir A. K., tretieji asmenys M. T. ir UAB „Molai“, turinio akivaizdu, kad ieškovė teismui 2020-07-28 pateiktu ieškiniu prašė pripažinti 2019-10-16 ilgalaikio materialiojo turto priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš solidarių atsakovų 9 110,01 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei BUAB „VLL Group“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Bankroto lyderiai“ 9 110,01 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 110,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 810 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Šis 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi palikti nepakeistas.

64. Iš minėto sprendimo turinio akivaizdu, kad nagrinėdamas civilinę bylą teismas nustatė aplinkybes, jog UAB „Molai“ atstovė direktorė V. T. teismo posėdyje patvirtino, kad faktiniu UAB „Molai“ vadovu buvo jos sutuoktinis trečiasis asmuo M. T., kuris veikė pagal byloje esantį Palangos miesto trečiojo notaro biuro 2019-03-28 įgaliojimą, galiojusį iki 2021-03-28. Atsakovų, taip pat trečiojo asmens M. T. paaiškinimai, kad nuo 2019 metų vasaros siekė R. K. nušalinti nuo vadovavimo UAB „VLL Group“, bei liudytojo parodymai sudaro pagrindą išvadai, kad M. T., veikęs akcininko vardu, aktyviai dalyvavo priimat sprendimą dėl ieškovės direktoriaus pakeitimo, jo sprendimu UAB „VLL Group“ vadovu buvo paskirtas atsakovas A. K. Kadangi atsakovas R. K. akcininko sprendimu nuo 2019-10-15 buvo atleidžiamas iš UAB „VLL Group“ vadovo pareigų, vertino, kad visiškai pagrįsti šio atsakovo argumentai, kad jo tikrasis tikslas ir buvo naujai paskirtam vadovui perduoti įmonę, jos dokumentus bei turtą.

65. Byloje taip pat nustatyta, kad jos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad UAB „VLL Group“ dokumentai, keičiantis jos vadovams, buvo perduoti ir priimti, kaip ir tai, kad šie dokumentai (ar dalis jų) laikotarpiu po vadovų pasikeitimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai, kadangi UAB „VLL Group“ valdymo organai 2020-01-20 iniciavo ikiteisminį tyrimą (UAB „VLL Group“ 2020-01-20 pareiškimas, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020-10-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20).

66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. išnagrinėtoje byloje nustatyta, jog A. K. nedarbingume buvo nuo 2019-10-19, bet dalyvavo 2019-10-16 susitikime ieškovės ofise. Kaip nurodė trečiasis asmuo M. T., būtent šio susitikimo metu jam buvo perduotos prisijungimo prie „ING“ banko (banko Olandijoje) priemones, kurios, kaip nurodė R. K., buvo viename iš įmonei priklausančių telefonų. Kadangi naujasis vadovas atsakovas A. K. dalyvavo 2019-10-16 susitikime ieškovės ofise, jis turėjo realią galimybę pagal parengtą ilgalaikio turto žiniaraštį sutikrinti daiktų (telefonų, kompiuterių) priskyrimą darbuotojams, įsitikinti ofiso baldų, kito inventoriaus buvimu ir tai sutikrinti, todėl nurodytos aplinkybės paneigia 2020-07-15 paaiškinime A. K. išdėstytus argumentus, jog ieškovės turto jis nėra matęs. Nurodyta taip pat sudaro pagrindą abejoti tuo, kad A. K. kartu su M. T. iki susitikimo ieškovės ofise nevyko apžiūrėti sandėlyje esančių ieškovės daiktų. Byloje esantis 2019-11-08 susitarimas dėl ofiso patalpų nuomos pratęsimo, 2019-12-05 reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, kad A. K. nuo 2019-10-16 realiai vykdė ieškovės vadovo pareigas ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Byloje nustatyta, jog ieškovės turtas (dokumentai ir daiktai) 2019 metų pabaigoje buvo perkeliamas į kitas patalpas. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos paneigti atsakovo A. K. nemokumo administratorei 2020-07-15 paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad jis nežino, kur yra ieškovės turtas.

67. Pareiškėjai grįsdami savo reikalavimą dėl BUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu remiasi ir 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00009-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Būtent pareiškėjai remiasi cituojamais liudytojų A. S., R. K. ir įtariamojo M. K. parodymais, kitais minėtame nutarime nurodytais duomenimis. Nurodo, kad 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nurodyta, jog, pagal liudytojo R. K. parodymus, 2019 m. rugpjūčio mėn. M. T. iš esmės buvo sutaręs su kompanija „Headex Group“ dėl BUAB „VLL Group“ pelningų kontraktų perėmimo, o įtariamasis M. K. parodė, kad M. T. asmeninio konflikto su užsakovu J. V. G. (J. W. G.), atstovaujančiu „Stip United“ kompaniją, metu, UAB „VLL Group“ neteko užsakymų, dėl to patyrė finansinių sunkumų, M. T. norėjo UAB „VLL Group“ kontraktus parduoti UAB „Headex Group“. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vyksta ginčai tarp įmonės akcininkų ir buvusių direktorių, o tai patvirtina ir SMS žinutės, siųstos M. T. telefonu R. K. dar 2019-04-05. Juose rašoma apie tai, kad jis žino kaip viską užbaigti su M. K. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau 2020 m. spalio 23 d. nutarime paminėti duomenys apie vykusius konfliktus tarp buvusių dėl BUAB „VLL Group“ direktorių ir akcininkų civilinės bylos nagrinėjimo metu nėra paneigti, todėl vertintini kartu su kitais į bylą pateiktai įrodymais ir darytina išvada, kad BUAB „VLL Group“ ekonominė veikla dėl minėtų asmenų (R. K., M. K., M. T.) savanaudiškų interesų buvo trikdoma ne vienerius metus ir tai daroma sąmoningai, o pelningi kontraktai dėl vykstančių tarpusavio nesutarimų galimai perkeliama į kitas įmones.

68. Bylos duomenys patvirtina, jog 2020 m. kovo 2 d. prieš iškeliant bankroto bylą VSDFV Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė duomenis (DOK-3790), jog nuo 2019 m. spalio 23 d. jau buvo areštuotos UAB „VLL Group“ banko sąskaitos, o sprendimus dėl sąskaitų arešto buvo priėmęs VSDFV Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir antstoliai V. D. bei J. P. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad informacijos apie UAB „VLL Group“ turimą dar vieną sąskaitą Nyderlandų banke ING Nr. (duomenys neskelbtini) bei tai, kad minėtoje sąskaitoje laikomos lėšos ir vykdomi mokėjimai, neturėjo. Tuo tarpu bankroto byloje iš 2020 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinto BUAB „VLL Group“ kreditorių sąrašą, kurių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 206 349,81 Eur, o lėšų ir turto atsiskaityti su kreditoriais bankrutavusi įmonė neturi.

69. Teismo vertinimu, konstatuoti priimti bendrovei ekonomiškai nenaudingi sprendimai ir bendrovės veiklos organizavimas taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, o tai iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.

70. Pareiškėjai teismui nurodė, jog tai, kad 2021-01-07 Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas BUAB „VLL Group“ bankroto administratoriaus prašymas (DOK-288), kuriame nurodyta, kad patikrinus UAB „VLL Group“ dokumentus buvo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. buvęs įmonės direktorius A. K. išsiuntė prašymą antstolei R. V. lėšas gautas UAB „VLL Group“ nukreipti į Nyderlandų „ING“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog toks pat prašymas 2019 m. lapkričio 27 d. buvo išsiųstas ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai ,,LINA VA“ lėšas pervesti į Nyderlandų banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. 177-179). Esą šios aplinkybės parodo, kad buvo sąmoningai siekiama išvengti VSDFV Klaipėdos skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, antstolės V. D., antstolio J. P. priimtų sprendimų dėl piniginių lėšų arešto.

71. Iš neapmokėtų UAB „VLL Group“ sąskaitų sąrašo matyti, kad už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra neapmokėti dokumentai ir susidariusi skola už 145 035,88 Eur. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog bankroto byloje iš 2020 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinto BUAB „VLL Group“ kreditorių sąrašą, kurių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 206 349,81 Eur. Iš jų įkeisto turto turėtojo VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas 13 147,20 Eur, o pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimai 79 381,72 Eur. Minėta, kad pareiškėjams S. D. ir R. D. BUAB „VLL Group“ buvo skolinga jau nuo 2017-11-02 (skola susidarė už laikotarpį nuo 2017-11-02 iki 2019-08-16), tačiau į bylą pateikti banko išrašai patvirtina, kad nepaisant šios esančios skolos įmonė 2019-10-31 pervedė 10 000,00 Eur UAB „Lantelis“, 2019-11- 15 pervedė 2 500,00 Eur Esar BV, 2019-11-18 pervedė 2 123,80 Eur UAB „Lantelis“, 2019-11-19 pervedė 1 210,00 Eur advokatui R. G., 2019-11-22 pervedė 15 400,00 Eur UAB „Lantelis“, 2019-11-27 pervedė 500,00 Eur MB „Jurominda“, 2019-12-03 pervedė 13 740,00 Eur M. T., 2019-12-09 pervedė 2 400,00 Eur UAB „Leksvera“, 2019-12-31 pervedė 1 210,00 Eur advokatui R. G., 2020-01-09 advokatui R. G. pervedė dar 2 420,00 Eur, 2020-01-10 pervedė 1 000,00 Eur MB „Olanlita“, 2020-01-10 pervedė 3 290,00 Eur advokatų kontorai ,,AVERUS“, 2020-01-13 pervedė 7 234,58 Eur Aurora Communications, 2020-01-14 pervedė 7 236,54 Eur Aurora Communications ir 2020-01-14 pervedė dar 7 237,20 Eur Aurora Communications, 2020-01-17 pervedė Aurora Communications 5 981,51 Eur, 2020-01-29 pervedė 500,00 Eur MB „Olanlita“, 2020-01-29 pervedė 4 500,00 Eur UAB „Ukranga“, 2020-01-30 pervedė 1 500 Eur UAB „Ukranga“. Iš viso pervesdama 87 483,63 Eur sumą, bet neatsikaitydama su ankstesniais kreditoriais.

72. Teismo vertinimu, minėti mokėjimai bankui buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes nenustatyta, kad jie turėjo prioritetą prieš kitus mokėjimus. Taigi, įmonė neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir būdama nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d., suteikdama pirmenybę anksčiau minėtiems kreditoriams bei atsiskaitydama su jais 87 483,63 Eur suma, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir išvengė atsiskaitymo su aukštesnės eilės kreditoriais pagal vykdomuosius raštus, pareiškėjams, bet ir išvengė pirmesnio atsiskaitymo su valstybės biudžetu, nes kaip nustatyta jau buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, kuris 2020 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

73. Nurodyti faktai ir aplinkybės įrodo, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje preziumuojama tyčinio bankroto sąlyga: bankrotas yra tyčinis jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo.

74. Ieškinyje pateiktų faktų, aplinkybių, motyvų bei juos pagrindžiančių dokumentų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo finansinių sunkumų susidarymo 2018 metais ir įmonei nuo 2018 m. gruodžio 31 d. tapus nemokiai, UAB „VLL Group“ buvo valdoma neūkiškai, nebuvo užtikrinta įmonės kreditorių interesų apsauga, įmonės valdymo organų ir dalyvių ne iki galo tinkamas įmonės valdymas, valdymo organų ir dalyvių tarpusavio priešprieša ir įmonei bei kreditoriams žalingų sandorių sudarymas žinant, kad jie yra pažeidžiantys kreditorių teises ir teisėtus interesus, turintys akivaizdžius sistemiškumo požymius, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir esminį nemokios įmonės padėties pabloginimą, iš esmės apsunkino ir panaikino kai kurių įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, o tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo esant priežastiniam ryšiui, spręstina, kad egzistuoja visos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytos ir preziumuojamos tyčinio bankroto sąlygos.

75. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, sutiktina su pareiškėjais, kad šiuo atveju yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte nustatyti tyčinio bankroto požymiai. Dėl šių priežasčių įmonės UAB „VLL Group“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą, nustatymo

76. ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-575-407/2022, 61 punktas).

77. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pripažįstant bankrotą tyčiniu, nėra sprendžiamas konkretaus subjekto atsakomybės klausimas. Todėl atsakingų subjektų sąrašo neįvardijimas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra nei teisėkūros spraga, nei teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir kitų teisinės valstybės principų pažeidimas. Apie atsakingus už tyčinį bankrotą asmenis kalbama ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis, likvidavus įmonę dėl tyčinio bankroto, galima pareikšti kreditoriaus ieškinį asmeniui, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje taip pat nėra nurodyti konkretūs subjektai, atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą, tačiau šią teisės normą reikia aiškinti sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei ABĮ nuostatomis, kuriose nurodytos atskirų asmenų teisės ir pareigos bei atsakomybė, taip pat su teismų praktika, formuojančia de facto vadovo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

78. Šiuo atveju, nesant pareigos nustatyti už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingą (-us) asmenį (-is), teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

79. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

80. Pareiškėjų S. D., R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „JŪRMAZGĖ“ atstovas advokatas A. I. 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą (Nr. DOK11083) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2023-09-26 buvo pateiktas prašymas (DOK-12301) dėl 1 125,00 Eur, 2023-12-08 buvo pateiktas prašymas (DOK-15729) dėl 1 875,00 Eur, 2024-03-01 buvo pateiktas prašymas (DOK-2857) dėl 450,00 Eur, 2024-05-07 buvo pateiktas prašymas (DOK-5841) dėl 525,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas ir atstovaujant teismo posėdžiuose priteisimo. Prie prašymo pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2024-05-29 sąskaitą - faktūrą; 2024-05-29 mokėjimo nurodymą; 2024-09-11 sąskaitą – faktūrą; 2024-09-11 mokėjimo nurodymą.

81. Atstovas nurodė, kad vadovaudamiesi CPK 98 str. prašo R. D. priteisti 4 650,00 Eur išlaidų sumą už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas ir atstovaujant teismo posėdžiuose, pagal teismui pateiktus dokumentus.

82. Turint omenyje byloje pateiktų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką ir pasiruošimo jiems trukmę bei kitus atliktus procesinius veiksmus, spręstina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų patikslintas prašymas tenkintinas pareiškėjui R. D. priteistina 4 650,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, ją lygiomis dalimis priteisiant iš suinteresuotų asmenų, t. y. visų buvusių įmonės vadovų ir akcininkų (akcininkų nuo 2018 metų), atitinkamai priteisiant po 750 Eur iš kiekvieno.

83. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų patikslintas prašymas tenkinamas, todėl suinteresuotų asmenų, buvusių įmonės vadovų ir akcininkų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

84. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į prašymą pareiškė prašymą, teismui konstatavus pareiškėjų? S. D., R. D., UAB „JU?RMAZGE?“ piktnaudžiavimą jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnio tvarka už nepagrįstą pareiškimo pateikimą paskirti jiems baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant suinteresuoto asmens R. K. naudai.

85. Atsižvelgiant tai, kad pareiškėjų S. D., R. D., UAB „JU?RMAZGE?“ pareiškimas tenkinamas, todėl suinteresuoto asmens R. K. prašymas paskirti pareiškėjams baudą už nepagrįstą pareiškimo pateikimą, pusę paskirtos baudos priteisiant suinteresuoto asmens R. K. naudai, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pareiškėjų S. D., R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „JŪRMAZGĖ“ atstovo advokato A. I. patikslintą prašymą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Priteisti pareiškėjui R. D. 4 650,00 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų sumą už advokato teisinę pagalbą iš kiekvieno suinteresuoto asmens, o būtent : M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); uždarosios akcinės bendrovės „Molai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priteisiant pareiškėjui R. D. po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) sumą.

Atmesti suinteresuoto asmens R. K. prašymą paskirti pareiškėjams S. D., R. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „JU?RMAZGE?“ už piktnaudžiavimą jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartį per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.