Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VLL Group“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. spalio 12 d. ieškovas su atsakove sudarė sutartį Nr. 0012-10/2015 dėl automobilio „NISSAN PRIMERA“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir sutartyje numatė 272,94 Eur kas mėnesinį nuomos mokestį. 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovas su atsakove sudarė sutartį Nr. AUTO20151126 dėl automobilio „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir sutartyje numatė 464,00 Eur kas mėnesinį nuomos mokestį. 2016 m. birželio 9 d. ieškovas su atsakovė sudarė sutartį Nr. 0009-06/2016 dėl automobilio „Fiat Dukato“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir sutartyje numatė 464,00 Eur kas mėnesinį nuomos mokestį. 2019 m. vasario 28 d. ieškovas nutraukė minėtas sutartis, atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų. Sutarčių nutraukimo metu, ieškovui atsakovė grąžino transporto priemonė „NISSAN PRIMERA“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), šalys pasirašė priėmimo – perdavimo aktą. Sutarties nutraukimo metu, transporto priemonė „Fiat Dukato“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta ir neparuošta grąžinimui, todėl šalys susitarė, jog atsiims automobilį atsakovei suremontavus jį. Atsakovė elgėsi pasyviai, nesistengė bendradarbiauti su ieškovu, todėl ieškovas 2019 m. gegužės 31 d. atvyko į atsakovės veiklos vietą ir atsiėmė transporto priemonę „Fiat Dukato“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nėra grąžinta ieškovui. Atsakovės teigimu, automobilis nuo 2018 m. gegužės mėn. yra dingęs, jo tiksli buvimo vieta nėra žinoma. Ieškovas 2019 m. liepos mėn. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatą, kuris 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vagystės, nurodydamas jog transporto priemonė dingo (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas turėtų kreiptis į šios valstybės pareigūnus dėl transporto priemonės buvimo vietos nustatymo.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 17897,00 Eur skolą, 817,22 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo tenkinti ieškinį dalyje dėl 9355 Eur skolos, kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl skolos priteisimo.

Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuomą už du automobilius ir jos nurodytą nuomos mokesčio paskaičiavimo laikotarpį – atsakovė ginčija transporto priemonės „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio dydį 8352,00 Eur sumai (laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) ir transporto priemonės „Fiat Dukato“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovui datą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl transporto priemonės „NISSAN PRIMERA“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas tinkamai bei laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – perdavė transporto priemones „Fiat Dukato,“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir „NISSAN PRIMERA“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir jomis naudotis atsakovei. Atsakovė nuomos pagrindais naudojosi transporto priemonėmis, tačiau nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų, laiku negrąžino visų transporto priemonių, sumokėjo tik mažą dalį bendro nuomos mokesčio ir neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovas atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2019 m. vasario 28 d. nutraukė 2015 m. spalio 12 d., 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2016 m. birželio 9 d. nuomos sutartis. Minėtose sutartyse buvo numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nuomos sutarčiai pasibaigus, kitą dieną grąžinti automobilį (sutarčių 3.4 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas šios kategorijos bylose neprivalo rinkti įrodymų savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos įrodinėjimo proceso metu.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog už transporto priemonės „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą neprivalo mokėti, kadangi jos teigimu automobilio neturi nuo 2018 m. gegužės mėn., jis yra dingęs. Ieškovas transporto priemonės „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nėra atgavęs iš atsakovės valdymo. Teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas aktyviais veiksmais stengėsi atgauti minėtą automobilį, domėjosi ir bandė sužinoti iš atsakovės apie paskutinę žinomą automobilio buvimo vietą, kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuris 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vagystės, kadangi transporto priemonė dingo (duomenys neskelbtini), todėl rekomendavo kreiptis į šios šalies ikiteisminio tyrimo institucijas. Byloje nustatyta, jog atsakovė, kaip transporto priemonės „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, nesiėmė veiksmu surasti ir grąžinti minėtą automobilį, nesikreipė į jokias Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijas dėl dingusios transporto priemonės. Atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovu, nesuteikė konkrečios informacijos apie automobilio buvimo vietą, elgėsi aplaidžiai ir neapdairiai. CK 6.499 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, laikytina, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė neprivalo atsiskaityti su ieškovu vien tuo pagrindu, kad dėl savo aplaidumo ir neapdairumo nuo 2018 m. gegužės mėn. neturi nuomojamos transporto priemonės.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog transporto priemonę „Fiat Dukato“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui grąžino 2019 m. vasario 28 d. todėl ieškovas nepagrįstai prašo apmokėti už nuomos laikotarpį po grąžinimo datos. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovu, kuris nutraukęs minėto automobilio nuomos sutartį 2019 m. vasario 28 d., automobilį iš atsakovės atsiėmė tik 2019 m. gegužės 31 d. Byloje nėra rašytinių duomenų apie transporto priemonės priėmimo – perdavimo faktą po nuomos sutarties nutraukimo, tačiau liudytojo R. L. paaiškinimai teismo posėdyje patvirtino ieškovo poziciją, jog automobilis iš atsakovės paimtas 2019 m. gegužės 31 d. Teismas pažymi, jog atsakovei buvo sudarytos galimybės kelis kartus pateikti paaiškinimus ar papildomą rašytinę medžiagą byloje, kurios patvirtintų automobilio perdavimo faktą 2019 m. vasario 28 d. Teismas 2019 m. gruodžio 5 d. pranešimu informavo atsakovę, jog iki 2020 m. sausio 11 d. gali pateikti papildomus įrodymus dėl transporto priemonės „Fiat Dukato“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovui datos ir transporto priemonės „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dingimo ir jos nesinaudojimo aplinkybių. Analogiško turinio pranešimas atsakovei buvo išsiųstas ir 2020 m. sausio 21 d., pratęsiant terminą iki 2020 m. vasario 4 d. papildomiems įrodymams pateikti. Visgi atsakovė proceso metu buvo pasyvi ir teismo siūlymus neatsižvelgė, nepasinaudojo savo teise pateikti papildomus įrodymus.

Be to, ieškovas pateikė į bylą 2018 metais birželio, liepos, rugsėjo – lapkričio mėnesiais atsakovės pasirašytus skolų suderinimo aktus su ieškovu, kuriuose yra užfiksuoti skolų už ginčo automobilius dydžiai, su kuriais sutiko abi šalys – atsakovė pripažino savo skolinius įsipareigojimus ieškovui.

Byloje nesant atsakovės poziciją pagrindžiančių įrodymų, teismas laiko, jog ieškovas įrodė aplinkybę, kad transporto priemonė „Fiat Dukato“ valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo grąžinta 2019 m. gegužės 31 d. (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje šalių ir liudytojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovas įrodė ieškinyje reiškiamus reikalavimus dėl skolos už nuomą priteisimo, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. už transporto priemonę „Fiat Dukato“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 6529,00 Eur sumai, ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. liepos 31 d. už transporto priemonę „VW Caravella“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 8352,00 Eur sumai. Nesant šalių ginčo dėl transporto priemonės „NISSAN PRIMERA“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3016,00 Eur sumai, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės priteisiama bendra 17 897,00 Eur skola už transporto priemonių nuomą (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 817,22 Eur palūkanas, kurių paskaičiavimas nurodytas ieškovo su ieškiniu pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 1 dienos pažymoje, skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37).

Pagal teismo nustatytas aplinkybes, tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir praleido sutartyse numatytus terminus apmokėti nuomą. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą palūkanų dydį.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisiamos 817,22 Eur palūkanos už sutartyse numatytų įsipareigojimų nevykdymą, skaičiuojamos 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5 procentus procesinių metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių yra verslininkas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas ieškiniu teismo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

R. D. naudai iš atsakovės UAB „VLL Group“ priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą 18 714,22 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). R. D. šioje byloje patyrė 871,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 421,00 Eur žyminis mokestis, 450,00 Eur advokato suteiktos paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 871,00 Eur suma (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17 897,00 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 00 ct) skolos, 817,22 Eur (aštuonis šimtus septyniolika Eur 22 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 18 714,22 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 871,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.