- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-735-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21292-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- R. K., A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ ieškinį atsakovams R. K. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. T. ir uždaroji akcinė bendrovė „Molai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „VLL Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu, priteisti ieškovei iš solidarių atsakovų 9 110,01 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad
1.1. Ieškovei Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, įsiteisėjo 2020 m. balandžio 8 d., iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankroto lyderiai“. Bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti įmonės turtą. Nemokumo administratorė 2020 m. balandžio 8 d. išsiuntė prašymą dėl ieškovės BUAB „VLL Group“ dokumentų ir turto perdavimo. Dokumentai ir turtas nurodytu terminu nebuvo pateikti. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas R. K. ieškovės vadovu buvo nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. spalio 17 d., atsakovas A. K. ieškovės vadovu buvo nuo 2019 m. spalio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo. 2020 m. balandžio 28 d. pakartotinai prašymas dėl dokumentų ir turto perdavimo buvo išsiųstas paskutiniam vadovui A. K.. Buvusių vadovų buvo paprašyta nemokumo administratorei pateikti dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, turto perdavimo-priėmimo aktą bei balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, sudarytą keičiantis direktoriui. Atsakovas R. K. nemokumo administratorei pateikė 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą bei prie jo pridėtą ilgalaikio turto žiniaraštį, kuriame nurodytas atsakovo R. K. atsakovui A. K. perduotas turtas. Atsakovas A. K. nemokumo administratorei balanso duomenų bankroto bylos iškėlimo dienai bei turto sąrašo nepateikė. Turtas neperduotas iki šiol. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime atsakovas A. K. dėl turto perdavimo nurodė, jog turto perdavimo-priėmimo aktą pasirašė per klaidą. Jokio turto buvęs vadovas jam neperdavė, šios bendrovės turto nėra matęs ir nežino, kur jis yra. Pagal ieškovės 2019 m. gruodžio 2 d. ilgalaikio turto žiniaraštį, nemokumo administratorei buvo neperduotas turtas, kurio bendra likutinė ieškovės turto vertė sudaro 9 110,01 Eur.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovė paaiškino, jog R. K. nemokumo administratorei rašytame 2020 m. balandžio 22 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jam buvo atlikta širdies operacija. Buhalterinius dokumentus UAB „Molai“ atstovams 2019 m. spalio mėn. perdavė įmonės buhalterė. Pareikalavus nemokumo administratorei R. K. pateikė 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą bei prie jo pridėtą ilgalaikio turto žiniaraštį, tačiau jokių įrodymų, jog turtas faktiškai buvo perduotas nepateikė. Tuo tarpu A. K. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime dėl turto perdavimo nurodė, jog jokio turto buvęs vadovas R. K. jam neperdavė, bendrovės turto nėra matęs ir nežino, kur jis yra. 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas tik siekiant sukurti turto perdavimo vaizdą. Šio akto priede nurodyto turto sąraše matyti, jog įmonės turtą sudarė nemažai kilnojamųjų daiktų (telefonų, kompiuterių, televizorių) ir didelių gabaritų ir atitinkamos vietos saugojimui reikalaujančių daiktų, tokių kaip automobilis „Hyunday“, priekaba „Brentex“, jūrinis konteineris, du metaliniai nameliai. Atsakovas R. K. pats patvirtino, jog net įmonės dokumentų perdavime pats asmeniškai nedalyvavo dėl savo nedarbingumo, todėl darytina išvada, jog perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas tik dėl akių. Tokio elgesio tikslas buvo apsisaugoti nuo reikalavimų ateityje, kadangi įmonės finansinė padėtis buvo bloga ir jau R. K. vadovavimo laikotarpiu, tikėtina, jog įmonei turėjo būti keliama bankroto byla.
1.3. Palyginus 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta materialaus turto sumą ir 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo akte nurodytą turto sumą matyti, jog turtas sumažėjo daugiau negu 10 kartų per devynis su puse mėnesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas yra tariamas sandoris, jo pagrindu joks turtas atsakovui A. K. nebuvo perduotas, todėl 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas pripažintas negaliojančiu.
1.4. Ieškovė nurodė, kad atsakovai, būdami ieškovės direktoriais, nebuvo lojalūs juridiniam asmeniui, painiojo bendrovės turtą su savo ir kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų bendrovės turtui išsaugoti, neperdavė jo nemokumo administratorei, taip pažeidė ir ieškovės kreditorių teises ir interesus. Ieškovės teigimu, atsakovų atsakomybė dėl žalos bendrovei solidari.
2. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir, teismui konstatavus ieškovės piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, paskirti ieškovei baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovui.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas R. K. nurodė, kad vienintelis ieškovės akcininkas yra UAB „Molai“. Šios įmonės faktiniu vadovu buvo M. T., kuris yra UAB „Molai“ akcininkės ir vadovės V. T. sutuoktinis. Šis asmuo priiminėjo sprendimus dėl ieškovės direktoriaus, buhalterio skyrimo. M. T. 2018-2019 metais darė įtaką tam, kad atsakovas perrašytų UAB „VLL Group“ akcijas ir 2019 m. spalio 14 d. notarine sutartimi UAB „Molai“ iš atsakovo už 2 Eur įgijo 67 vienetus ieškovės akcijų. UAB „Molai“ 2019 m. spalio 15 d. vienintelio akcininko sprendimu ieškovės direktoriumi buvo paskirtas A. K.. Šis sprendimas atsakovui R. K. 2019 m. spalio 15 d. buvo įteiktas ieškovės ofise ir buvo sutarta, kad 2019 m. spalio 16 d. vyks ieškovės turto apžiūra ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymas, buhalterinės apskaitos dokumentų ir programos perdavimas naujai buhalterei. Ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. spalio 16 d. Raktus nuo ieškovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo M. T., kuris 2019 m. spalio 16 d. paskambino atsakovui R. K. ir nurodė, kad naujasis ieškovės vadovas A. K. peržiūrėjo ieškovės įrenginius, viską sutikrino, pakvietė atvykti į ieškovės ofisą pasirašyti aktą. Atkreipė dėmesį, jog 2019 metų rugpjūčio – gruodžio mėnesiais sirgo, todėl buvusi ieškovės buhalterė A. S. turėjo suruošti perdavimui ir perduoti visą ieškovės dokumentaciją, programas naujiems savininkams ir vadovams. Du 2019 m. spalio 16 d. aktų egzempliorius, kurių vienas buvo atiduotas R. K., kitas – A. K., pasirašė abu atsakovai, dalyvaujant buvusiam akcininkui D. M. ir M. T..
2.2. R. K. 2019 metų lapkričio mėnesį iš A. K. sužinojo, kad UAB „VLL Group“ išsinuomojo patalpas. Naujasis įmonės vadovas pasiūlė R. K. įsigyti ieškovei priklausančių daiktų, nes buvo skolinga šiam atsakovui. Atsakovas R. K. išsirinko keletą baldų, kurie jam buvo parduoti pagal buhalterės A. P. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ir perduoti surašius 2019 m. lapkričio 8 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kurį pasirašė ieškovės administratorius R. Č. ir A. P.. Nurodė, kad pretenzijų dėl neperduotų daiktų iš ieškovės vadovų ir akcininkų nėra gavęs. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė iki 2019 m. gruodžio 31 d. veiklą tęsė senajame ofise, iš kurio nurodytą dieną buvo išvežami ieškovės daiktai, dalyvaujant M. T., R. Č. ir vienam nežinomam asmeniui. Patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00009-20, kuris buvo pradėtas pagal ieškovės 2020 m. sausio 23 d. pareiškimą, buvo apklaustas liudytoju. Paaiškino, kad teisme vyko civilinė byla pagal M. T. ieškinį dėl 60 785,14 Eur skolos, 198,03 Eur palūkanų, 4016,83 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo, pareikštą R. K.. Ieškinys buvo atmestas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės vadovu nuo 2019 m. spalio 17 d. paskirtas asmuo yra vadovavęs 21 įmonei, kurių 8 bankrutavo. Šiam asmeniui, kuris turi itin didelės patirties įmonių vadovavimo srityje, taip pat kaip teikiančiam tiek teisines, tiek ir skolų išieškojimo paslaugas, asmeniui, kaip niekam kitam yra puikiai suvokiamos pasirašomų dokumentų (šiuo atveju vieno svarbiausių - priėmimo-perdavimo akto) juridinė reikšmė bei pasekmės. Ieškovė neprašo grąžinti ieškovės daiktų, kurie, ieškovės teigimu, nebuvo perduoti naujajam atsakovo vadovui. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog perdavimo akte nurodytų ieškovės daiktų nėra, jie sunaikinti ar sugadinti.
2.3. Atsakovas pažymėjo, kad nors ir buvo nedarbingume, tačiau į ofisą 2019-10-16 buvo atvykęs ir akto pasirašyme dalyvavo. Nurodė, kad neturėjo jokio suinteresuotumo pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą tik dėl akių. Priešingai – kadangi atsakovas turėtas įmonės akcijas pardavė UAB „Molai“ tuo tikslu, kad būtų panaikintas jo laidavimas „Citadele“ bankui už UAB „Molai“ prievoles įsigyjant UAB „VLL Group“ akcijas, tai jis neturėjo jokio tikslo neperduoti M. T. paskirtam direktoriui A. K. UAB „VLL Group“ ilgalaikio turto. Pažymėjo, kad nemokumo administratorei paprašius pateikė turto perdavimo-priėmimo aktą, o nebūdamas ieškovės vadovu ir akcininku, kitų dokumentų neturėjo galimybės pateikti.
2.4. Atsakovui R. K. nepažeidus jokių bendrųjų vadovo pareigų, jam civilinė atsakomybė kilti negali, kas patvirtina, jog ieškovės ieškinys atsakovo atžvilgiu, kaip visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, turėtų būti atmestas.
2.5. Įvertinus tai, kad M. T. kartu su A. K. buvo sandėlyje, sutikrino įmonės turtą ir tik po to ofise, dalyvaujant ir R. K. pasirašė turto priėmimo – perdavimo aktą, darytina išvada, jog inventorizacija faktiškai buvo atlikta, ko pasėkoje, ir pasirašytas aktas, t. y. A. K. ir vieninteliam akcininkui UAB „Molai“, atstovaujamam M. T., buvo perduotas visas ilgalaikis įmonės turtas. Priešingu atveju, A. K., užimdamas vadovo pareigas ne vienoje įmonėje bei vadovaudamas teisines paslaugas teikiančiai bendrovei, R. K. neperdavus jam turto, jis tokio akto nebūtų pasirašęs.
3. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Atsakovas A. K. nurodė, kad R. K. pateikė nemokumo administratorei 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą bei jo priedą ilgalaikio turto žiniaraštį, kuriame nurodytas R. K. A. K. perduodamas turtas. R. K. nėra pateikęs įrodymų, jog faktiškai turtas buvo perduotas. Vadovu jis buvo paskirtas nuo 2019 m. spalio 17 d., o nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. buvo nedarbingume dėl ligos. 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas buvo pasirašytas, ketinant perimti turtą, tačiau dėl sveikatos problemų, jam esant nedarbingume, faktinis perdavimas neįvyko. Kadangi atsakovui A. K. nebuvo perduotas turtas, jis neturėjo galimybės turto perduoti nemokumo administratorei. Netinkamas turto perdavimo įforminimas savaime nereiškia atsakovo veiksmų neteisėtumo, o juo labiau priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos. Pripažinus turto perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu, nebus galimybės identifikuoti, kokio konkrečiai turto perdavė vienas kitam vadovai.
3.2. Teismo posėdyje metu atsakovas A. K. nurodė, kad 2019 m. spalio 16 d. buvo ieškovės ofise, atvyko kartu su M. T., kuriam liepus aktą pasirašė. Baldus, kompiuterius, kitus daiktus, buvusius ofise, trijuose kambariuose, matė, tačiau priėmimo metu turto netikrino. Patvirtino, kad koja lūžo 2019 m. spalio 18 d., o nedarbingumą turėjo nuo 2019 m. spalio 19 d.
4. Trečiasis asmuo M. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė dėl ieškinio patenkinimo spręsti teismo nuožiūra ir iš pralaimėjusios šalies jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Trečiasis asmuo M. T. paaiškino, kad R. K., kaip ieškovės akcininkas, trečiajam asmeniui 2018 m. spalio 24 d. išdavė įgaliojimą iki 2019 m. gegužės 1 d. atstovauti R. K. kaip ieškovės akcininką, tačiau R. K. savo kaip ieškovės akcininko teises įgyvendindavo ir pats – balsavo 2019 m. vasario 7 d. vykusiame ieškovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir vienbalsiai buvo paskirtas ieškovės vadovu.
4.2. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas painioja dvi skirtingas teisines kategorijas – vadovavimą įmonei ir atstovavimą įmonės akcininkams. Pažymėjo, kad ieškovės akcijų perleidimas vienam iš akcininkų UAB „Molai“ buvo sąlygotas visų akcininkų bendro susitarimo, sprendžiant jų tarpusavio įsipareigojimų vienas kitam klausimus ir tai nesusiję su ginčo dalyku. Atsakovas R. K., kuris iki 2019 m. spalio 17 d. buvo ieškovės vadovu, netinkamai vykdė vadovo pareigas, nes neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, jų neperdavė naujajam įmonės vadovui A. K.. R. K., būdamas ieškovės vadovu, prieš keičiantis ieškovės vadovams, privalėjo organizuoti įmonės turto inventorizacijos atlikimą, tačiau to nepadarė. Ieškovės turtas naujajam vadovui A. K. buvo perduotas ne faktiškai, o formaliai, pasirašius 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą. Atkreipė dėmesį, kad akte nurodyti daiktai: kompiuteriai, mobilieji telefonai, programinė įranga, nėra didelių gabaritų ir jie turėjo ir galėjo būti perduoti po jų inventorizacijos, įsitikinus faktiniu šių daiktų egzistavimu, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nebuvo nei ieškovės vadovas, nei akcininkas, ieškovės turto savo žinioje neturėjo, nebuvo prisiėmęs pareigos saugoti ieškovės turtą ar perduoti ji naujam ieškovės vadovui A. K..
4.3. Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovo R. K. nurodytas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint duomenų, jog buvę įmonės vadovai M. K. ir R. K., siekė sumažinti valstybei mokėtinus mokesčius. Ikiteisminis tyrimas 2020 m. spalio 23 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų apie veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183, 220, 222 straipsniuose. Nurodo, kad R. K. visomis išgalėmis stengiasi išvengti iš jo, kaip įmonės vadovo, atsakomybės. Pažymėtina, jog atsakovas R. K. yra daugelį metu verslu užsiimantis asmuo, sudaręs daugybę įvairių verslo sandorių ir priėmęs sprendimų, todėl jis puikiai žinojo ir suprato savo, kaip vadovo pareigas bei atsakomybę už jų nevykdymą, tačiau nepaisant to, tyčia ar netyčia galimai elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatidžiai arba savo valdymo laikotarpiu pasisavino/iššvaistė ieškinyje nurodytą turtą, todėl būtų pagrindas jo atžvilgiu ieškinį tenkinti. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog kaip akcininko atstovas atsakovui R. K. 2019 metų vasarą siūlė pasitraukti iš ieškovės vadovų, nes įmonė jau buvo netoli nemokumo ribos. Patvirtino, kad UAB „Molai“ buvo įsteigta tam, kad išpirkti ieškovės akcijas. Ieškojo naujo ieškovės vadovo, kuris ir buvo paskirtas. Perdavimas vyko ieškovės ofise, jis jame dalyvavo, nes jam rūpėjo, kad būtų perduotos ieškovės banko sąskaitos ir prisijungimo generatorius. Kai buvo perduota tai, kas jį domino, paliko ofisą ir jame buvusius asmenis. Tą dieną perduota buvo viskas naujam vadovui A. K.. Neigė dalyvavęs apžiūrint sandėlyje esančius daiktus. Paaiškino, kad A. K. vadovu buvo paskirtas tam, kad surastų turtą, jį perimtų. 2019 metų pabaigoje padėjo ieškovei persikelti į kitas patalpas, suorganizavo transporto priemonę – mikroautobusą, kuris buvo reikalingas dokumentams, technikai pervežti. 2019 m. spalio 18 d. jo prašymu buvo parengtas ieškovės balansas.
5. Trečiojo asmens UAB „Molai“ atstovė nurodė, kad šiai įmonei vadovavo jos sutuoktinis pagal išduotą įgaliojimą, todėl apie įmonės veiklą negali nieko pasakyti. Nepamena, kaip ieškovės vadovu buvo paskirtas A. K.. Dokumentą, kuriuo šis asmuo paskirtas vadovu pasirašė ji, nes turėjo pasirašyti. Negalėjo nurodyti, kurioje vietoje šis dokumentas buvo sudarytas ir pasirašytas. Patvirtino, kad 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. spalio 17 d. priėmė generatorių, pasirašė ir perdavė M. T..
6. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo ieškovės ofise 2019 m. spalio 16 d., nes to 2019 m. spalio 14 d. prašė M. T., nurodęs, kad vyks įmonės perdavimas. Ofise buvo abu atsakovai ir trečiasis asmuo M. T. apie 3-4 valandas. Atvykęs M. T. su A. K. pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Matė, kad buvo pasirašomas aktas, kurį pateikė A. K. ir M. T.. Kalba apie daiktų apžiūrą buvo, sakė, kad viskas atitinka. Telefoną, kuriame buvo prisijungimas prie sąskaitų, perdavė buhalterė. Perdavimo metu ant stalo buvo keli telefonai, kompiuteriai, kavos aparatas. Vasarą, jam lankantis sandėlyje, buvo visi ten laikomi daiktai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. K. ieškovei BUAB „VLL Group“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „Bankroto lyderiai“, 9 110,01 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 810 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad:
7.1. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad ieškovės finansinių, kitų dokumentų nemokumo administratorė neturi. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovės dokumentai, keičiantis ieškovės vadovams, buvo perduoti ir priimti, kaip ir tai, kad šie dokumentai (ar dalis jų) laikotarpiu po vadovų pasikeitimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai, kadangi ieškovės valdymo organai 2020 m. sausio 20 d. iniciavo ikiteisminį tyrimą (UAB „VLL Group“ 2020 m. sausio 20 d. pareiškimas, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20).
7.2. Tai, kad dokumentai, kompiuteris su buhalterine apskaitos programa, daiktai buvo perduoti keičiantis ieškovės vadovams patvirtina ir R. Č. parodymai, kuriuose kalbama apie įmonės daiktų ir dokumentų perkėlimą į kitas patalpas, fiksuoti 2020 m. spalio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20. Šiame nutarime esantys duomenys iš ieškovės dokumentų apžiūros protokolo, ieškovės nemokumo administratorės 2021 m. spalio 30 d. atsakymas į atsakovo 2021 m. spalio 18 d. pareiškimą patvirtina ir tai, kad prisijungimo prie „ING“ banko priemones buvo perėmęs atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo – ieškovės akcininkas UAB „Molai“.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovo R. K. pateikta akcijų pirkimo-pardavimo 2019 m. spalio 14 d. sutartis, atsakovo R. K. paaiškinimai, liudytojo D. M. parodymai ir aplinkybės, kad ieškovės dalyvis 2019 m. spalio 15 d. priimtu sprendimu atsakovą R. K. atšaukė iš vadovo pareigų nuo 2019 m. spalio 15 d. ir nuo 2019 m. spalio 16 d. vadovu paskyrė atsakovą A. K. ir kad 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo akto priedas – ilgalaikio turto žiniaraštis yra sudarytas akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną, sudaro pagrindą laikyti pagrįstais atsakovo R. K. paaiškinimus, jog dėl įmonės, t. y. jos materialaus ir nematerialaus turto perdavimo naujai paskirtam vadovui eigos buvo susitarta akcijų pirkimo – pardavimo dieną; jog atsakovas R. K. buvo patikintas tuo, jog akcininką atstovaujantis asmuo M. T. kartu su naujai jo paskirtu ieškovės vadovu iki 2019 m. spalio 16 d. apžiūrės įmonės turtą, laikomą sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini); jog vieninteliam ieškovės akcininkui ir naujai paskirtam ieškovės vadovui buvo sudarytos realios galimybės patikrinti nurodytame sandėlyje ir ieškovės ofise laikomus ieškovės daiktus.
7.4. Byloje nėra ginčo, kad visi iki 2019 m. spalio 14 d. buvę ieškovės akcininkai, kurių vienas buvo ir ieškovės vadovas, sutartu laiku atvyko ir dalyvavo 2019 m. spalio 16 d. ieškovės ofise bei pasirašant ieškovės ginčijamą aktą. Byloje nustatyta, jog A. K. nedarbingume buvo nuo 2019 m. spalio 19 d. ir dalyvavo 2019 m. spalio 16 d. susitikime ieškovės ofise. Kaip nurodė trečiasis asmuo M. T., būtent šio susitikimo metu jam buvo perduotos prisijungimo prie „ING“ banko priemones, kurios, kaip nurodė R. K., buvo viename iš įmonei priklausančių telefonų. Kadangi naujasis vadovas atsakovas A. K. dalyvavo 2019 m. spalio 16 d. susitikime ieškovės ofise, jis turėjo realią galimybę pagal parengtą ilgalaikio turto žiniaraštį sutikrinti daiktų (telefonų, kompiuterių) priskyrimą darbuotojams, įsitikinti ofiso baldų, kito inventoriaus buvimu ir tai sutikrinti, todėl nurodytos aplinkybės paneigia 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime A. K. išdėstytus argumentus, jog ieškovės turto jis nėra matęs. Nurodyta taip pat sudaro pagrindą abejoti tuo, kad A. K. kartu su M. T. iki susitikimo ieškovės ofise nevyko apžiūrėti sandėlyje esančių ieškovės daiktų.
7.5. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 8 d. susitarimas dėl ofiso patalpų nuomos pratęsimo, 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, kad A. K. nuo 2019 m. spalio 16 d. realiai vykdė ieškovės vadovo pareigas ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Byloje nustatyta, jog ieškovės turtas (dokumentai ir daiktai) 2019 metų pabaigoje buvo perkeliamas į kitas patalpas. Nurodytos aplinkybės yra pakankamos paneigti atsakovo A. K. nemokumo administratorei 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad jis nežino, kur yra ieškovės turtas.
7.6. Atsakovo R. K. pateikti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašai, sudaryti 2020 m. lapkričio 17 d., patvirtina, kad atsakovas A. K. turi itin didelę patirtį vadovaujant juridiniams asmenims, todėl jis neabejotinai turėjo ir turi žinoti, kaip yra perimamas vadovavimas juridiniam asmeniui, kaip perduodamas juridinio asmens turtas ir kokius veiksmus tam yra reikalinga atlikti, todėl šio atsakovo argumentai, išdėstyti 2020 m. liepos 15 d. pareiškime nemokumo administratorei, kad jis turto perdavimo – priėmimo aktą pasirašė per klaidą, yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
7.7. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas išvadai, jog labiau tikėtina, kad ginčijamas 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo turtas buvo perduodamas pagal abiejų atsakovų pasirašytą 2019 m. spalio 14 d. ilgalaikio turto žiniaraštį, buvo sudarytas siekiant sukelti aktą pasirašiusiems asmenims teisinius padarinius. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti 2019 m. spalio 16 d. perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu. Atmetus ieškovės pirmąjį ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir kito ieškovės reikalavimo toje dalyje, kurioje solidariai prašoma iš atsakovo R. K. priteisti žalos atlyginimą, nes šio asmens pareigos ieškovei 2019 m. spalio 15 d. akcininko sprendimu pasibaigė 2019 m. spalio 15 d., nuo 2019 m. spalio 16 d. paskirtas naujas, realiai pareigas vykdęs vadovas, kuriam ieškovės turtas 2019 m. spalio 16 d. buvo perduotas. Ieškovei reikalavimus atsakovui R. K. grindžiant iš esmės vieninteliu įrodymu – atsakovo A. K. 2020 m. liepos 15 d. pareiškimu nemokumo administratorei, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų R. K. civilinei atsakomybei kilti ir to, kad žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
7.8. Atsakovas A. K. nuo 2019 m. spalio 16 d. privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nustatytas juridinio asmens organų pareigas: ieškovės vardu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), būti ieškovei lojalu ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti ieškovės interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kitas.
7.9. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. patvirtino, kad ieškovės turto inventorizacija buvo atlikta ieškovei vadovaujant E. M., kuris ieškovės vadovo pareigas ėjo iki 2019 m. vasario 11 d. Šio argumento nei ieškovės atstovė, nei tretieji asmenys, nei atsakovas A. K. neneigė ir nepaneigė. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2020 m. balandžio 10 d. išplėstinio išrašo su istorija apie ieškovę duomenyse nurodyta, kad ieškovės finansinė atskaitomybė už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. pateikta 2019 m. birželio 4 d. Atsakovas A. K., tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog po to, kai atsakovas A. K. perėmė vadovavimą ieškovei buvo atlikta turto inventorizacija, buvo parengti ir pateikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus. Jau minėtas, atsakovo R. K. pateiktas, ieškovės nemokumo administratorės 2021 m. kovo 30 d. raštas taip pat patvirtina, kad atsakovas A. K. ne tik kad neperdavė nemokumo administratorei ieškovės ilgalaikio materialaus turto, bet ir neatliko kitų pareigų, tame tarpe ir pareigos perduoti užsienyje esančių ieškovės sąskaitų išrašus, prisijungimo prie šių sąskaitų priemones.
7.10. Ieškovės pateiktas balansas, sudarytas 2019 m. lapkričio 18 d., ilgalaikio turto 2019 m. gruodžio 2 d. žiniaraštis ir ieškovės atstovės paaiškinimai apie surastą priekabą Brentex-Trailer, (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad nemokumo administratorei nėra pateiktas ieškovės turtas, kurio vertė 9 110,01 Eur. Atsakovas A. K. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo vadovavimo laikotarpiu ieškovės turtas buvo sunaikintas, nurašytas, perleistas kitiems asmenims, todėl yra pagrindas išvadai, jog ieškovės vadovas A. K. nevykdė pareigų, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, ir privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas, kuriuo solidariai buvo prašoma priteisti iš abiejų atsakovų 9 110,01 Eur nuostolių atlyginimo, tenkintas iš dalies, 9 110,10 Eur sumą priteisiant iš atsakovo A. K. (CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
7.11. Atsakovas R. K. atsiliepimu prašė ieškovei skirti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, atsakovo R. K. pateiktas nemokumo administratorės 2021 m. kovo 30 d. raštas ir aplinkybė, jog šis atsakovas kreditoriumi ieškovės bankroto byloje buvo įtrauktas tik Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-480-253/2021, sudaro pakankamą pagrindą sutikti su R. K. argumentais, kad reikalavimai R. K. galimai buvo reiškiami siekiant šiam asmeniui daryti tam tikrą poveikį, todėl yra pagrindas R. K. prašymą tenkinti ir skirti ieškovės atstovei – nemokumo administratorei baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, 1 000 Eur baudą. Teismo vertinimu, paskirta bauda bus pasiekti prevenciniai tikslai ir kompensuoti atsakovo neigiami išgyvenimai, patirti ginantis nuo nepagrįsto ieškinio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) BUAB „VLL Group“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai pripažinti 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu, priteisti solidariai žalą ir iš atsakovo R. K. bei paskirta nemokumo administratorei UAB „Bankroto lyderiai“ bauda panaikinti; priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti reikalavimai pripažinti 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu, priteista solidariai iš atsakovo R. K. 9 110,01 Eur žala bei 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; panaikinti ieškovės nemokumo administratorei UAB „Bankroto lyderiai“ paskirtą 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti ieškovei šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė reikalavimą grindė vieninteliu įrodymu – atsakovo A. K. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinimu nemokumo administratorei, ir teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Nurodo, kad byloje savo paaiškinimus pateikė tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys bei liudytojas, kurie turi būti vertinami ir yra svarbūs sprendžiant atsakovo R. K. civilinės atsakomybės klausimą.
8.2. Ieškovė mano, jog atsakovo R. K. paaiškinimai nėra įrodymu, pagrindžiančiu turto perdavimo faktą. Teismo posėdžio metu iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad: 1) pradedant atsakovui R. K. vadovauti po E. M. nuo 2019 m. vasario 8 d. nebuvo atliekama inventorizacija ir jokie faktiniai turto perdavimo-priėmimo veiksmai nebuvo atlikti; 2) paskutinė ieškovės turto inventorizacija buvo atliekama M. K., kuris vadovavo ieškovei nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.; 3) perimdamas vadovavimą, savo vadovavimo laikotarpiu ir baigiant vadovauti ieškovei R. K. taip pat neorganizavo nei vienos inventorizacijos; 4) pats atsakovas R. K. pripažino, jog jokių aktyvių veiksmų, kurie patvirtintų siekį perduoti faktiškai egzistuojantį turtą neatliko (sandėlyje buvo tik vasarą; turto, esančio ofise taip pat netikrino; inventorizacijos neatliko); 5) žiniaraštį, kuris buvo pridėtas kaip 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto priedas, paruošė buhalterė A. S., kuri dirbo ofise ir nebuvo atsakinga už įmonės turtą; 6) didžioji dalis turto, kurį atsakovas R. K. turėjo perduoti atsakovui A. K., buvo įsigytas iki atsakovo R. K. vadovavimo pradžios. Šios nustatytos aplinkybės kaip tik paneigia atsakovo R. K. ketinimą perduoti turtą naujajam įmonės vadovui.
8.3. Liudytojas D. M. patvirtinti fakto, kad atsakovas M. T. su A. K. buvo sandėlyje ir sutikrino turtą taip pat negalėjo, kadangi to fakto pats nematė ir nežino, ar M. T. turėjo sandėlio raktą. Tuo tarpu atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad rakto nuo ofiso ir nuo sandėlio neturėjo, sandėlyje prieš perdavimo-priėmimo akto pasirašymą nebuvo ir turto netikrino.
8.4. Teismas sprendimo motyvuose akcentavo aplinkybes dėl buhalterinių ir kitų dokumentų perdavimo ieškovei bei nurodė, jog ieškovės atstovė nenurodė, kad ieškovės finansinių, kitų dokumentų nemokumo administratorė neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovei nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, jog 2019 m. spalio 15 d. sprendimas atšaukti atsakovą R. K., tiek 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas su ilgalaikio turto žiniaraščiu nebuvo perduoti ieškovės nemokumo administratorei (taip pat yra neperduoti kiti įmonės dokumentai, tačiau jie nėra aktualūs šios bylos kontekste), o nurodytus dokumentus pateikė nemokumo administratorės reikalavimu R. K..
8.5. Taip pat pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalyku yra ne dokumentų, o turto perdavimo fakto nustatymo klausimas, t. y. ar, keičiantis įmonės vadovams, buvo perduotas įmonės turtas, kadangi paskutinis įmonės vadovas turto nemokumo administratorei neperdavė, taip pat perdavė ne visus įmonės dokumentus bei nurodė, kad jam turto nebuvo perdavęs atsakovas R. K., todėl nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Pats R. K. savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu patvirtino, jog inventorizacija nebuvo atliekama nei jam pradedant eiti vadovo pareigas, nei baigiant vadovauti, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m spalio 3 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Inventorizacijos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) inventorizacija privalo būti atliekama kiekvieną kartą keičiantis materialiai atsakingiems asmenims.
8.6. Byloje ginčo dėl to, jog atsakovas R. K. inventorizacijų neatlikinėjo, nėra. Šias aplinkybes, kaip jau buvo minėta, atsakovas R. K. pats patvirtino teismo posėdžio metu. Aplinkybės, jog paskirtam vadovui A. K. buvo sudarytos galimybės patikrinti sandėlyje ir ieškovės ofise laikomus ieškovės daiktus, jog atsakovas A. K. turi itin didelę patirtį vadovaujant juridiniams asmenims, todėl neabejotinai turėjo ir turi žinoti, kaip yra perimamas turtas, svarbios sprendžiat atsakovo A. K. atsakomybės klausimą. Spręsdamas dėl atsakovo R. K. atsakomybės pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar jis įvykdė savo pareigą tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų perduoti turtą. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu (ką patvirtino ir pats atsakovas R. K.), jis turto inventorizacijos neatlikinėjo, turtas nebuvo perduodamas vadovaudamasis Taisyklėmis. Be to, pats atsakovas R. K. netikrino, ar 2019 m. spalio 16 d. pateiktame ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytas turtas faktiškai tuo metu buvo ieškovės žinioje.
Šalies argumentai
8.7. Apeliantė, įvertinusi atsakovo R. K. paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas R. K. turto atsakovui A. K. neperdavė, o 2019 m. spalio 16 d. turto perdavimo-priėmimo aktas buvo sudarytas tik dėl akių neketinant sukelti teisinių pasekmių, kadangi: 1) atsakovas R. K. pats nežinojo, koks turtas pas ieškovę buvo 2019 m. spalio 16 d., kadangi turtas nebuvo inventorizuojamas nei prieš jį vadovavusio vadovo, nei keičiantis vadovams, nei atsakovo R. K. vadovavimo laikotarpiu; 2) atsakovas R. K. nebuvo turto perėmęs iš paskutinio vadovo, o dauguma nurodytų turto vienetų buvo ieškovės įgyti dar iki atsakovo R. K. vadovavimo pradžios, 3) turto sąrašas, anot atsakovo R. K., buvo parengtas buhalterės A. S., o ne atliekant faktiškai egzistuojančio turto inventorizaciją; 4) pats atsakovas R. K. perduodamo turto netikrino, todėl nežinojo koks turtas konkrečiai yra, kas patvirtina, jog atsakovas R. K. elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai su jam patikėtu turtu.
8.8. Ginčydama paskirtos baudos pagrįstumą, apeliantė nurodė, kad nemokumo administratorė buvo aktyvi siekdama perimti bankrutuojančios įmonės turtą. Jai pavyko gauti turto perdavimo aktą iš atsakovo R. K.. Tuo tarpu paskutinis vadovas po reikalavimų perduoti turtą parašė paaiškinimą, jog jis turto neperėmė iš R. K.. Nemokumo administratorė siekdama išsiaiškinti tikrąją padėtį susipažino su visais jai perduotais dokumentais (kaip ir buvo minėta ne visi dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti), tačiau papildomų dokumentų, pagrindžiančių turto perdavimą (pvz. inventorizacijų ir kt.) nemokumo administratorė nerado. Esant tokiai situacijai nemokumo administratorė, siekdama apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kur bylos nagrinėjimo metu dėjo pastangas nustatyti, ar faktiškai turtas buvo perduotas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
8.9. Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog tai, kad atsakovas R. K. kreditoriumi ieškovės bankroto byloje buvo įtrauktas tik Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-480-253/2021, sudaro pakankamą pagrindą sutikti su R. K. argumentais, kad reikalavimai R. K. galimai buvo reiškiami siekiant šiam asmeniui daryti tam tikrą poveikį. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog ieškovės BUAB „VLL Group“ bankroto byloje yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų 265 922,40 Eur sumai. Nuo aktyvių nemokumo administratorės veiksmų priklauso kiekvieno kreditoriaus galimybė atgauti patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą (ar jos dalį), todėl tokie atvejai, kai nemokumo administratorė vykdo savo pareigą ir deda pastangas atgauti bankrutuojančios įmonės turtą, negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
9. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir teismui konstatavus ieškovės nemokumo administratorės piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio tvarka už nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą paskirti jai baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovo R. K. naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Priešingai, nei teigia ieškovė, nors atsakovas R. K. ir turėjo nedarbingumą (2019 m. rugpjūčio mėnesį atlikta širdies operacija), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jis nedalyvavo pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Dėl jo nedarbingumo įmonės dokumentaciją perdavimui paruošė ir perdavė buhalterė. Tuo tarpu ilgalaikį turtą perdavė pats atsakovas R. K.. Turto perdavimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti atliekamas fiziškai, t. y. įmonė turėjo didelių gabaritų ir didelio svorio daiktų, kurių perduoti „iš rankų į rankas“ būtų neįmanoma. Pasirašytas tiek atsakovo R. K., tiek atsakovo A. K. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas ir reiškė fizinį (faktinį) turto perdavimą naujajam įmonės vadovui, t. y. atsakovui A. K.. Būtent dėl to, atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui M. T. apžiūrėjus daiktus esančius sandėlyje, jų pasamdyta buhalterė ir parengė dokumentus, t. y. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriuos ir pasirašė atsakovai. Nors atsakovas R. K. faktiškai turėjo nedarbingumą, tačiau į ofisą 2019 m. spalio 16 d. buvo atvykęs ir ilgalaikio turto priėmime – perdavime dalyvavo. Atsakovas R. K. pateikė nemokumo administratorei prašomus ir turimus dokumentus, taip pat paaiškino, kad ieškovės buhalterinius dokumentus naujiems ieškovės valdymo organams 2019 metų spalio mėnesį perdavė finansininkė A. S..
9.2. 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo - priėmimo aktu bei jo priedu – 2019 m. spalio 14 d. ilgalaikio turto žiniaraščiu iš viso atsakovo R. K. perduota naujajam įmonės vadovui ilgalaikio įmonės turto už 62 514,29 Eur, tačiau ieškovės BUAB „VLL Group“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto lyderiai“, reiškiamas reikalavimas tik dėl 9 110,01 Eur žalos (neva neperduoto turto), kas neabejotinai paneigia atsakovo A. K. nurodytas aplinkybes, o tuo pačiu ir ieškovės nurodytas, jog atsakovui A. K. joks turtas nebuvo perduotas ir jokio įmonės turto jis nėra matęs. Vėlesni tarp šalių pasirašyti dokumentai, t. y. PVM sąskaita – faktūra, skolų užskaitymo aktas ir kt. įrodo, kad turtas realiai 2019 m. spalio 16 d. buvo perduotas A. K..
9.3. Ieškovė savo ieškinyje ginčydama ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą net nebando įrodinėti, kokia tokiu atveju buvo šalių tikroji valia. Negana to, nurodo, kad pareigos perduoti turtą nemokumo administratorei neįvykdė tiek R. K., tiek A. K.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nuo to momento kai atsakovas R. K. nuo 2019 m. spalio 15 d. buvo atleistas iš pareigų, jokių pretenzijų nei naujasis akcininkas, nei naujasis direktorius A. K. jam nereiškė, tačiau, pasak ieškovės, praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo atsakovo R. K. atleidimo, kai įmonės nebekontroliavo ir jos nevaldė, jam dar galiojo pareiga perduoti bankrutuojančios įmonės turtą, kai tuo tarpu išskyrus ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo akto bei žiniaraščio, jis jokio kito jam nebepriklausančios įmonės nei turto, nei dokumentų nebeturėjo ir turėti nebeturėjo teisės.
9.4. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad tokio atsakovo R. K. elgesio tikslas, neva pasirašant aktą tik dėl akių, buvo apsisaugoti nuo reikalavimų ateityje, nes įmonės finansinė padėtis buvo bloga. Tačiau byloje pateikti duomenys, jog UAB „VLL Group“ akcininkai buvo tiek R. K., tiek D. M., tiek UAB „Molai“. Nepasisekus su keliais projektais, buvo nuspręsta padėti įmonei nuosavomis lėšomis (tai patvirtina pakankamai didelė įmonės skola atsakovui R. K.). Akivaizdu, jog jeigu atsakovas R. K. tik būtų norėjęs apsisaugoti nuo reikalavimų ateityje, nebūtų įmonės bandęs gelbėti investuodamas nuosavas lėšas, juolab tokiai sumai. Vėliau UAB „Molai“, atstovaujama M. T., iš esmės apgaudami R. K. ne tik nurodė jam laiduoti už UAB „Molai“ prievoles bankui, bet ir perrėmė visas jo turėtas UAB „VLL Group“ akcijas, vos už 1 Eur. Iš to seka, jog vienintelis asmuo, kuris siekė išvengti reikalavimų ateityje ir/ar visus reikalavimus nukreipti į R. K., buvo M. T. ir visi jo į įmonę atvesti bei paskirti jam palankūs asmenys, tarp jų ir A. K..
9.5. 2019 m. spalio 14 d. buvo sudaryta UAB „VLL Group“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, šios įmonės akcijos (67 vnt.) buvo perleistos UAB „Molai“, atstovaujamai M. T., už 2 Eur, kuris šiuo metu yra vienintelis UAB „VLL Group“ akcininkas. 2019 m. spalio 15 d. vienintelio akcininko UAB „Molai“ sprendimu (faktiškai M. T.) UAB „VLL Group“ direktoriumi buvo paskirtas A. K.. Šis sprendimas buvo įteiktas atsakovui R. K. UAB „VLL Group“ ofise. Nuo šio momento atsakovas R. K. nebeturėjo jokių galimybių žinoti, kas vyksta UAB „VLL Group“ ir/ar daryti kažkokią įtaką įmonei, jos turtui ar dokumentams. Taigi 2019 m. spalio 15 d. buvo susitarta, jog sekančią dieną vyks UAB „VLL Group“ turto apžiūra ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymas.
9.6. Kaip patvirtino UAB „Molai“ atstovė direktorė V. T. teismo posėdyje, jog faktiniu UAB „Molai“ vadovu buvo jos sutuoktinis trečiasis asmuo M. T., kuris veikė pagal byloje esantį Palangos miesto trečiojo notaro biuro 2019 m. kovo 28 d. įgaliojimą. Todėl teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, jog teismas rėmėsi tik ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo aplinkybe – įvertinęs atsakovų, taip pat trečiojo asmens M. T. paaiškinimus, kad nuo 2019 metų vasaros siekė atsakovą R. K. nušalinti nuo vadovavimo ieškovei UAB „VLL Group“, bei liudytojo D. M. parodymus, bei kitus rašytinius byloje ištirtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad M. T., veikęs akcininko vardu, aktyviai dalyvavo priimat sprendimą dėl ieškovės direktoriaus pakeitimo, jo sprendimu ieškovės vadovu buvo paskirtas atsakovas A. K.. Kadangi atsakovas R. K. akcininko sprendimu nuo 2019 m. spalio 15 d. buvo atleidžiamas iš ieškovės vadovo pareigų, be to, turėjo sveikatos problemų, todėl teismas laikė visiškai pagrįstais atsakovo R. K. argumentus, kad jo tikrasis tikslas ir buvo naujai paskirtam vadovui perduoti įmonę, jos dokumentus bei turtą. Atsakovas R. K., pasirašydamas ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą jį realiai ir įvykdė, t. y. perdavė visą įmonės turtą naujajam direktoriui. Kaip jau minėta, turtas (įranga ir pan.) buvo patikrintas M. T. kartu su direktoriumi atsakovu A. K., tik po to buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, kurio pasirašyme be šių asmenų dalyvavo dar ir buvęs akcininkas D. M..
9.7. Be to, bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, jog ieškovės dokumentai, keičiantis ieškovės vadovams, buvo perduoti ir priimti, kaip ir tai, kad šie dokumentai (ar dalis jų) laikotarpiu po vadovų pasikeitimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai, kadangi ieškovės valdymo organai 2020 m. sausio 20 d. iniciavo ikiteisminį tyrimą (UAB „VLL Group“ pareiškimas, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20). Tai, jog buvo pateikti finansiniai dokumentai už kelerius metus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų (A. P. - buhalterės, kuri jau tuo metu nebedirbo įmonėje bei projektų vadovo R. Č., kuris dirbo nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2020 m. balandžio mėnesio, nors atleidimas įformintas nuo 2019 m. gruodžio 1 d.) parodymai, remiantis kuriais 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje UAB „VLL Group“ persikėlė į naujas patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Kai reikėjo kraustyti daiktus ir dokumentus buvusius archyve, jam padėjo dar kažkoks vyriškis, kurį, kaip suprato, pasamdė M. T.. Buvo gabenami UAB „VLL Group“ daiktai iš (duomenys neskelbtini), į naujas patalpas (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio ar vasario mėn. A. K. arba akcininkas M. T. pavedė buhalterei A. P. nuvežti UAB „VLL Group“ apskaitos dokumentus, ji dokumentus paruošė pristatymui į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kur pagal jos parengtą lydraštį ir pristatė 2020 m. vasario mėn. 2020 m. kovo ar balandžio mėn. A. K. paprašė pastarųjų trijų ar penkių metų senumo archyve buvusius UAB „VLL Group“ dokumentus sudėti į dėžes, nes juos buvo reikalinga pristatyti bankroto administratorei. Trijų ar penkių metų senumo UAB „VLL Group“ dokumentus, buvusius archyve adresu (duomenys neskelbtini) sudėjo į popierines dėžes, o ant dėžių parašė kokie segtuvai juose sudėti. Taip pat bankroto administratorei surašė lydraštį, kuriame nurodė visus segtuvus, kurie bus jai perduoti. Dokumentus kartu su paruoštu lydraščiu bankroto administratorei greičiausiai pristatė pats A. K.. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas R. K. buvo perdavęs ieškovės turtą bei dokumentus, kuriais atsakovas A. K. ir disponavo.
9.8. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog žiniaraštį, kuris buvo pridėtas kaip 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto priedas, paruošė buhalterė A. S., kuri dirbo ofise ir nebuvo atsakinga už įmonės turtą. Atsakovas R. K. aplinkybes, jog dokumentus ilgalaikio turto priėmimui – perdavimui, tame tarpe žiniaraštį, suruošė A. S., niekada ir neginčijo. Priešingai, jis visada teigė, jog dokumentus turto perdavimui buvo pavesta suruošti įmonės buhalterei. Tokie įmonės vadovo pavedimai įmonės finansininkui (buhalteriui) – suruošti ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą bei žiniaraštį, yra normali praktika, kadangi būtent įmonės finansininkas rengia įvairius įmonės turto, pajamų, išlaidų ataskaitas ir kt., todėl šio akto parengimas, nesudaro pagrindo teigti, jog A. S. ne tik parengė šiuos dokumentus, bet ir perdavė ar neperdavė naujajam įmonės vadovui turtą.
9.9. Dar viena svarbi aplinkybė, kurią įvertino ir teismas, t. y. jog 2019 m. lapkričio pradžioje, jau po to kai atsakovas R. K. buvo atšauktas iš pareigų, UAB „VLL Group“ direktorius, t. y. atsakovas A. K., atsakovo R. K. paklausė, gal jis norėtų įsigyti kokių nors daiktų, esančių UAB „VLL Group“ ofise, kadangi patalpas išsinuomojo kita bendrovė, todėl kai kurie baldai ir daiktai tiesiog nebereikalingi. R. K. išsirinko kelis baldus bei kitus daiktus, kurie buhalterės A. P. išrašyta PVM sąskaita – faktūra buvo parduoti atsakovui R. K.. Akivaizdu, jog jeigu A. K. nebūtų perėmęs įmonės turto, kaip tai teigiama ieškinyje, tai A. K. nebūtų jais disponavęs - ne tik nebūtų galėjęs siūlyti kažkokių daiktų įsigyti, kaip ir 2019 m. lapkričio 8 d. jokie daiktai R. K., nebūtų buvę parduoti. Be to, kadangi įmonė dar buvo skolinga atsakovui R. K., 2019 m. lapkričio 8 d. buvo pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas.
9.10. Teismui pateiktame Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20 užfiksuoti A. S. parodymai patvirtina, kad ji, išeidama iš darbo, perdavė naujai priimtai ieškovės buhalterei ieškovės apskaitos dokumentus ir buhalterinę programą „Centas“. Tai, kad dokumentai, kompiuteris su buhalterine apskaitos programa, daiktai buvo perduoti keičiantis ieškovės vadovams patvirtina ir aukščiau nurodyti R. Č. parodymai. Taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 – ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. nutarime esantys duomenys iš ieškovės dokumentų apžiūros protokolo, taip pat ieškovės nemokumo administratorės 2021 m. kovo 30 d. atsakymo į atsakovo A. K. 2021 m. kovo 18 d. pareiškimą patvirtina ir tai, kad prisijungimo prie „ING“ banko priemones buvo perėmęs atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo – ieškovės akcininkas UAB „Molai“ (M. T.).
9.11. Atsakovas A. K. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo vadovavimo laikotarpiu ieškovės turtas buvo sunaikintas, nurašytas, perleistas kitiems asmenims, todėl yra pagrindas išvadai, jog būtent ieškovės vadovas A. K. nevykdė pareigų, nurodytų CK 2.87 straipsnyje, ir privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Pažymėtina, kad sutikdamas su teismo priimtu sprendimu apie jo, kaip vienintelio vadovo atsakomybę, už ieškovei padarytą žalą, A. K. priimto teismo sprendimo apeliacine tvarka ir neginčijo.
9.12. Iš visų bylos aplinkybių akivaizdu, jog šių savo pareigų R. K., būdamas direktoriumi, nepažeidė, t. y. tinkamai vedė tiek buhalterinę apskaitą, tiek ir tinkamai vedė turto apskaitą, priešingu atveju tiek naujasis akcininkas, tiek naujasis direktorius ne tik 2019 m. spalio 16 d. nebūtų pasirašę ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto, bet ir būtų reiškę pretenzijas, kad dalis ar visas įmonės turtas ar dokumentai yra neperduoti, tačiau tokių pretenzijų atsakovo R. K. atžvilgiu nereiškė. Atsakovo R. K. neteisėtų veiksmų byloje nebuvo nustatyta, jų nenustatė ir teismas, tokių duomenų nepateikė ir ieškovė, jog R. K. atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, t. y. jog atsakovas R. K. įmonės turto neperdavė, priešingai bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2019 m. spalio 16 d. pareigą saugoti turtą įgijo A. K., kuris šio turto (tikėtina M. T. nurodymu) sąmoningai neperdavė nemokumo administratorei. Be to, kaip jau minėta aukščiau, atsakovui R. K. daugiau kaip 6 mėnesius nebūnant nei įmonės direktoriumi, nei akcininku, jam apskritai nekilo pareiga 2020 m. kovo mėn. perduoti įmonės turto nemokumo administratorei, jis tokios pareigos nebeturėjo nei juridiškai, nei faktiškai, kadangi atsakovas R. K. neturi jokio įmonės turto, visas turtas perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotas atsakovui A. K., dalyvaujant tiek akcininkui UAB „Molai“, atstovaujamai M. T., tiek ir D. M. (buvusiam UAB „VLL Group“ akcininkui). Taigi akivaizdu, jog R. K. neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, jokio priežastinio ryšio tarp jo atliktų/neatliktų veiksmų ir atsiradusios žalos nėra būti negali.
9.13. Atsakovas R. K., tik gavęs pranešimą iš nemokumo administratorės, iš karto visus dokumentus kokie tik buvo jo žinioje (t. y. perdavimo-priėmimo aktas, jo priedas – žiniaraštis, kadangi su įmone nebesiejo jokie santykiai) pateikė nemokumo administratorei. Gavusi atsakymą iš atsakovo R. K. bei pasirašytą jo ir A. K. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą, iš karto pateikė teismui atsakovo R. K. atžvilgiu visiškai nepagrįstą ir neteisėtą ieškinį, iš esmės tikėdamasi, kad atsakovas R. K., nenorėdamas bylinėtis, sutiks bent iš dalies atlyginti ieškiniu reikalaujamą sumą. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas R. K. neabejotinai patyrė papildomų finansinių išlaidų, bet ir kitus nepatogumus, tokius kaip advokato paieškos, dokumentų rinkimas, emocinio streso patyrimas (esant sunkiai sveikatos būklei), nežiūrint to, kad gaištamas ir brangus teismo laikas, naudojami žmogiškieji ištekliai, nes teismas privalo nagrinėti akivaizdžiai nepagrįstus, būtent atsakovo R. K. atžvilgiu, reiškiamus reikalavimus. Tokie nemokumo administratorės veiksmai, kai iš esmės tinkamai neišanalizuoti įmonės dokumentai, reiškiant teismui iš esmės nepagrįstą ieškinį, teismo įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu, ir taikyta CPK 95 straipsnio sankcija, t. y. 1 000 Eur bauda (iš kurių 500 Eur priteista atsakovui), kuri atsakovo manymu paskirta pagrįstai, jos dydis proporcingas prevenciniams tikslams pasiekti ir kompensuoti jo neigiamus išgyvenimus, patirtus ginantis nuo nepagrįsto ieškinio.
9.14. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas jau įvertino ieškovės nemokumo administratorės veiksmus reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį kaip piktnaudžiavimą, ieškovės nemokumo administratorė pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą (būtent dalyje dėl atsakovo R. K.), taip toliau inicijuodama procesą bei sukeldama atsakovui R. K. analogiškas pasekmes – finansinius, emocinius, stresinius nepatogumus, todėl atsakovas R. K. prašo įvertinti šiuos veiksmus ir, nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, teikiant apeliacinį skundą (ką patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės), ieškovės BUAB „VLL Group“ nemokumo administratorei UAB „Bankroto lyderiai“ paskirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Kadangi dėl tokių veiksmų nepatogumų patiria ne tik teismas, bet ir atsakovas R. K., nes turi samdyti advokatą, gaišti savo asmeninį laiką, galimai vykti į teismo posėdžius Vilniuje, patirti kitus neigiamus išgyvenimus (stresą ir pan.), atsakovas prašo pusę ieškovės BUAB „VLL Group“ nemokumo administratorei UAB „Bankroto lyderiai“ paskirtos baudos priteisti atsakovo R. K. naudai.
10. Atsakovas A. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. T., UAB „Molai“, nepateikė apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu bei priteisti solidariai žalą ir iš atsakovo R. K., teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-691-253/2020 iškelti UAB „VLL Group“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 8 d. Teismas įmonės nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto lyderiai“ bei nustatė terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą.
15. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2020 m. balandžio 10 d. išplėstinio išrašo duomenimis, ieškovės vadovais buvo: M. K. nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d.; E. M. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d.; R. K. nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 15 d.; A. K. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. (UAB „VLL Group“ bankroto bylos iškėlimo).
16. Buvęs ieškovės vadovas atsakovas R. K. 2020 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu buvęs ieškovės pateikė nemokumo administratorei 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo - priėmimo aktą, jo priedą – 2019 m. spalio 14 d. ilgalaikio turto žiniaraštį. 2020 m. liepos 15 d. buvęs ieškovės vadovas atsakovas A. K. pateikė ieškovei paaiškinimą, kad 2019 m. spalio 16 d. turto perdavimo aktą pasirašė per klaidą, jokio ieškovės turto jam neperdavė buvęs vadovas R. K.. Ieškovė (apeliantė) padarė išvadą, kad 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant perduoti turto, keičiantis ieškovės vadovams, o iškėlus ieškovei bankroto bylą – ir nemokumo administratorei, todėl prašė teismo pripažinti 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu.
Dėl 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo akto
17. Ieškovė (apeliantė) ginčija tarp buvusių jos vadovų sudarytą 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą, nurodydama, kad jis sudarytas dėl akių, neketinant sukelti teisinių pasekmių. Ieškovės teigimu, keičiantis įmonės vadovams, nebuvo perduotas įmonės turtas.
18. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; kt.). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 33-36 punktus ir juose nurodytą praktiką). Taigi tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; kt.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi D. M. su sutuoktine bei R. K. su sutuoktine pardavė 67 vnt. ieškovės UAB „VLL Group“ akcijų UAB „Molai“ už 2 Eur. 2019 m. spalio 15 d. Vienintelio akcininko sprendimu UAB „Molai“ nuo 2019 m. spalio 15 d. atšaukė iš UAB „VLL Group“ direktoriaus pareigų R. K. ir nuo 2019 m. spalio 16 d. paskyrė bendrovės direktoriumi A. K..
21. 2019 m. spalio 16 d. atsakovai R. K. ir A. K. pasirašė Ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodoma, kad naujasis vadovas A. K. priėmė materialines vertybes pagal ilgalaikio turto žiniaraštį (akto priedas Nr. 1). 2019 m. spalio 14 d. sudarytas UAB „VLL Group“ ilgalaikio turto žiniaraštis abiejų atsakovų pasirašytas.
22. Byloje nėra ginčo, kad visi iki 2019 m. spalio 14 d. buvę ieškovės akcininkai, kurių vienas buvo ir ieškovės vadovas, t. y. R. K., D. M., ir UAB „Molai“ bei naujasis bendrovės vadovas A. K. dalyvavo 2019 m. spalio 16 d. ieškovės ofise pasirašant ieškovės ginčijamą aktą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. K. nuo jo paskyrimo realiai vykdė ieškovės vadovo pareigas.
23. Iš byloje pateiktų juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovas A. K. yra buvęs 19 juridinių asmenų vadovu, iš jų 6 juridinių asmenų direktoriumi buvo bylos nagrinėjimo metu. Šie duomenys patvirtina, kad A. K. turi itin didelę vadovavimo juridiniams asmenims patirtį, todėl jis neabejotinai turėjo žinoti, kaip yra perimamas vadovavimas juridiniam asmeniui, kaip perduodamas ir priimamas juridinio asmens turtas ir dokumentai, kokius veiksmus tam yra reikalinga atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tikėtina, kad tokią patirtį turintis asmuo galėtų pasirašyti jam kaip vadovui teisines pasekmes sukeliančius dokumentus per klaidą ar neįsitikinęs daiktų, kurie perduodami pagal žiniaraštį, realiu egzistavimu, ir jų faktiškai neperimti. Byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei atsakovas A. K. būtų reikalavęs iš buvusio vadovo atsakovo R. K. perduoti tam tikrus ar visus daiktus, kurie numatyti žiniaraštyje, bet neva nebuvo perduoti.
24. Kad dalis žiniaraštyje nurodytų daiktų buvo perduota paskutiniam ieškovės vadovui, o po to ir bankroto administratorei, neginčija ir pati ieškovė. Ieškinyje išvardintas nemokumo administratorei neperduotų daiktų sąrašas nesutampa su 2019 m. spalio 14 d. žiniaraščio sąrašu (nėra pozicijų 048, 050, 051, 056, 073, 074, 075, 090). Atsakovo R. K. paaiškinimus, kad dalį jo perduotų daiktų (baldus ir kt.) ieškovės naujam vadovui A. K. jis pats vėliau įsigijo, patvirtina 2019 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19-10, su daryta tarp ieškovės, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir atsakovo R. K., PVM sąskaita faktūra Nr. VL 3246, 2019 m. lapkričio 8 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, taip pat ir 2019 m. gruodžio 2 dienai sudarytas ilgalaikio turto žiniaraštis, kuriame nebenurodomi baldų komplektai, taip pat televizorius, 3 kompiuteriai, tačiau kaip ieškovės turimas turtas nurodomi visi kiti daiktai, išvardinti ginčijamame akte (jo priede).
25. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad ieškovei kraustantis iš vienų patalpų į kitas (2019 m. pabaigoje) buvo perkeliami bendrovės daiktai ir dokumentai, trečiasis asmuo M. T. patvirtino, kad 2019 m. spalio 16 d. susitikimo metu jam buvo perduotos prisijungimo prie „ING“ banko priemonės, kurios buvo viename iš įmonei priklausančių telefonų. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovės dokumentai, keičiantis ieškovės vadovams, buvo perduoti ir priimti, šie dokumentai (ar dalis jų) laikotarpiu po vadovų pasikeitimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybai ikiteisminiam tyrimui. Nors, teisėjų kolegijos vertinimu, vien ieškovės dokumentų perdavimas pats savaime nepatvirtina, kad buvo perduoti ir ieškovės daiktai, tačiau sistemiškai vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (tiek paaiškinimų, parodymų, tiek dokumentų), šis faktas leidžia identifikuoti buvus atsakovų kaip buvusių vadovų valią perduoti (R. K.) ir perimti (A. K.) UAB „VLL Group“ dokumentaciją ir turtą, kaip tai yra (ar turi būti) įprasta, besikeičiant bendrovės vadovams.
26. Atsakovo R. K. valią perduoti kitam vadovui bendrovės turtą taip pat patvirtina byloje esantys susirašinėjimai bei byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės, susijusios su R. K. akcijų perleidimu ir atšaukimu iš vadovo pareigų, siekiu spręsti kitus tarpusavio turtinius klausimus. Byloje pateiktais duomenimis apeliantė neįrodė, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, iš tikrųjų siekė kitokių, nei jame numatyta, tikslų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytos faktinės aplinkybės CK 1.86 straipsnio normai taikyti.
27. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos išvadas, teigdama, kad atsakovas R. K. neatliko bendrovės turto inventorizacijos, nežinojo, koks turtas buvo pas ieškovę 2019 m. spalio 16 d., pats neperėmė turto iš prieš tai buvusio vadovo, todėl negalėjo jo perduoti atsakovui A. K.. Atsakovas R. K. neginčijo aplinkybės, kad jo vadovavimo metu nebuvo atlikta bendrovės turto inventorizacija. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiga perduoti turtą naujai paskirtam vadovui negali būti tapati pareigai organizuoti turto inventorizaciją. Nagrinėjamu perduodamo-priimamo bendrovės turto inventorizacija, jei tokia ir būtų atlikta, nei patvirtintų, nei paneigtų byloje reikšmingų aplinkybių, susijusių su iš pareigų atleidžiamo vadovo turto perdavimu naujai paskirtam vadovui. Kiekvieno įmonei vadovavusio asmens pareiga yra ne tik saugoti įmonės dokumentus ir turtą, bet ir keičiantis materialiai atsakingiems asmenims tinkamai pasirengti jų perdavimui ir juos perduoti, tokiu būdu sudarant sąlygas visapusiškai nustatyti, kokius konkrečiai dokumentus ir kokį konkrečiai turtą kiekvienas iš įmonės vadovų perdavė ir perėmė. Bylos duomenimis, turtas buvo perduodamas pagal ilgalaikio turto žiniaraštį, kuriame nurodytas konkretus bendrovės turtas, į bylą patekti to turto įvedimo į apskaitą dokumentai. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad žiniaraštyje nurodytas ne toks ar ne tiek bendrovės turto. Aplinkybė, kad R. K. vadovavimo ieškovei laikotarpiu, neatliko turto inventorizacijos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad daiktai buvo perduoti. Pati ieškovė byloje pareikštą reikalavimą dėl žalos neperdavus daiktų atlyginimo grindė, vadovaudamasi ilgalaikio turto žiniaraščiu, o ne ieškovės ankstesnio vadovo atliktos inventorizacijos duomenimis.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad kompleksiškai vertinant visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad 2019 m. spalio 16 d. buvęs ieškovės vadovas R. K. perdavė ieškovės turtą paskirtam vadovui atsakovui A. K.. Taigi ginčijamas sandoris atitiko atsakovų tikrąją valią, yra įvykdytas ir negali būti pripažintas sudarytu tik dėl akių, t. y. tariamu.
Dėl žalos atlyginimo
29. Įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016). Tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujam vadovui bendrais pagrindais, t. y. pagal CK 2.87 straipsnį, jei nustatomas šio straipsnio normų neatitinkantis vadovų elgesys.
30. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog nėra pagrindo atsakovų pasirašytą 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu kaip tariamą sandorį, atsakovui R. K. perdavus naujajam bendrovės vadovui atsakovui A. K. ieškovės turtą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas atlyginti žalą iš atsakovo R. K. atmestinas, neįrodžius šio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Net ir tuo atveju, jei vadovas turėjo, tačiau neatliko turto inventorizacijos, bet įmonės turtas, keičiantis vadovams, buvo perduotas naujajam vadovui, inventorizacijos neatlikimas savaime materialios žalos nesukelia. Jokių kitų atsakovo R. K. neteisėtų veiksmų ieškovė byloje neįrodinėjo.
32. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Dėl kitų ieškovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą
34. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
35. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
36. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
37. Apeliantė prašo panaikinti ieškovės nemokumo administratorei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant ieškinį atsakovo R. K. atžvilgiu. Kasacinis teismas pasisakė, jog įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Priešingu atveju galėtų būti pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
38. Pirmosios instancijos teismas ieškovei skyrė baudą už tai, kad nemokumo administratorė reikalavimus atsakovui R. K. pareiškė pasikliaudama tik atsakovo A. K. jai pateiktu pareiškimu, neatlikusi jokių papildomų veiksmų susidariusiai situacijai išsiaiškinti.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „VLL Group” ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės ieškinys būtų pareikštas aiškiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, ieškovės nemokumo administratorė turėjo teisę į teisminę gynybą, manydama, kad bankrutuojančios bendrovės teisės pažeistos. Tai, kad ieškinio reikalavimai atsakovo R. K. atžvilgiu teismo pripažinti nepagrįstais, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė žinojo juos esant nepagrįstais teikdama ieškinį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovė turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu paskyrė baudą ieškovės atstovei nemokumo administratorei, nes šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl skundžiamu 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu UAB „Bankroto lyderiai“ paskirta bauda panaikinama.
41. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas R. K., gavęs pranešimą iš nemokumo administratorės, iš karto visus dokumentus, kokie tik buvo jo žinioje, pateikė nemokumo administratorei. Atsakovo vertinimu, pateikusi teismui atsakovo R. K. atžvilgiu ieškinį, apeliantė iš esmės tikėjosi, kad atsakovas R. K., nenorėdamas bylinėtis, sutiks bent iš dalies atlyginti ieškiniu reikalaujamą sumą. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas R. K. patyrė papildomų finansinių išlaidų ir kitus nepatogumus, tokius kaip advokato paieškos, dokumentų rinkimas, emocinio streso patyrimas (esant sunkiai sveikatos būklei), nežiūrint to, kad gaištamas ir brangus teismo laikas, naudojami žmogiškieji ištekliai. Pirmosios instancijos teismas jau įvertino ieškovės nemokumo administratorės veiksmus reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį kaip piktnaudžiavimą, tačiau nežiūrint to, ieškovės nemokumo administratorė, pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą (būtent dalyje dėl atsakovo R. K.), taip toliau inicijuodama procesą bei sukeldama atsakovui R. K. analogiškas pasekmes – finansinius, emocinius, stresinius nepatogumus, dėl tokių veiksmų nepatogumų patiria ne tik teismas, bet ir atsakovas R. K., nes turi samdyti advokatą, gaišti savo asmeninį laiką, galimai vykti į teismo posėdžius Vilniuje, patirti kitus neigiamus išgyvenimus (stresą ir pan.).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomi ieškovės atstovės veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas, taip pat neatlikimas papildomų veiksmų dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
44. Atsakovas R. K. nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“ paskirtą 1 000 Eur baudą.
Atmesti atsakovo R. K. prašymą dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą apeliacinės instancijos teisme.