Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų K. G. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Money Flow“ bankrotą tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Money Flow“ nemokumo administratorius O. D. (O. D.) kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Money Flow“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad BUAB „Money Flow“ tyčinį bankrotą savo veiksmais (neveikimu) sukėlė įmonės vadovai L. M. ir K. G.

2. Nemokumo administratorius nurodė, kad paskutinieji UAB „Money Flow“ akcininkai ir vadovai L. M. ir K. G. 2020–2021 m. ėmėsi neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, kuriais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, įmonės turtą ir veiklą perkelti į kitas susijusias įmones, privesti įmonę prie bankroto, paliekant jai tik skolinius įsipareigojimus kreditoriams. 2020 m. birželio 23 d., t. y. tuo metu, kai UAB „Money Flow“ susidūrė su finansiniais sunkumais, įmonei buvo taikyti turto areštai, L. M. įsteigė UAB Oxon technologijos, kuri pradėjo vykdyti analogišką veiklą, kaip ir UAB „Money Flow“ (kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, tos pačios programinės įrangos vystymas). 2021 m. birželio 30 d. formaliu UAB „Money Flow“ vadovu ir akcininku tapo K. G., tačiau faktiškai įmonę valdė L. M., kuris viešojoje erdvėje taip pat nurodomas Everton Trade LTD akcininku ir vadovu. UAB „Money Flow“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktose ataskaitose buvo nurodyta, kad bendrovė 2020 m. turėjo 214 000 Eur turto, nemokumo administratoriui pateiktose ataskaitose – 840 121 Eur, o faktiškai nemokumo administratoriui perduota turto, kurio balansinė vertė sudarė tik 6 430,53 Eur. BUAB „Money Flow“ bankroto byloje teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 298 150,45 Eur. Įsiskolinimai kreditoriams susidarė dėl L. M. ir K. G. neteisėtų veiksmų, todėl abu šie asmenys laikytini atsakingais už tyčinį BUAB „Money Flow“ bankrotą.

3. Suinteresuotas asmuo Paysera LTD su nemokumo administratoriaus prašymu sutiko, prašė skirti L. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad UAB „Money Flow“ akcininkas ir vadovas L. M. ir jo statytinis K. G. sąmoningais veiksmais, siekdami išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, privedė UAB „Money Flow“ prie bankroto, blogino jos turtinę padėtį iki įmonėje neliko nei anksčiau vykdytos veiklos, nei turto ir jokių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje, kuria L. M. nutarta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, nurodyta, kad 2020 m. UAB „Money Flow“ neįtraukė į apskaitą sąskaitų ir neapskaitė daugiau kaip 150 000 Eur pajamų, negalima iš dalies nustatyti jos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. L. M. nepateikė teismui UAB „Money Flow“ banko sąskaitų išrašų, todėl jam skirtina bauda.

4. Suinteresuotas asmuo L. M. su nemokumo administratoriaus prašymu nesutiko, nurodė, kad UAB „Money Flow“ pagrindinė veikla buvo marškinėlių prekyba per Amazon tinklą. Bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2018 m., kai bendrovės pajamos iš parduodamų marškinėlių nebepadengė bendrovės išlaidų. Programinės įrangos platinimas buvo tik bandymas įsilieti į naują rinką, bet dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ši veikla žlugo, klientai nutraukė sutartis ir tai nulėmė, kad UAB „Money Flow“ nebegavo pajamų ir nebegalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Bendrovės buhalterinę apskaitą vedė UAB Contus LT, kuri 2021 m. liepos 21 d. pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos UAB „Money Flow“ finansinius dokumentus už 2019–2021 m., todėl bendrovės dokumentai nebuvo buvusių bendrovės vadovų žinioje. UAB „Money Flow“ veikla ir turtas nebuvo perkelti į kitas bendroves.

5. Suinteresuotas asmuo K. G. su nemokumo administratoriaus prašymu nesutiko, nurodė, kad jis nuo 2021 m. birželio 30 d. buvo formaliu UAB „Money Flow“ vadovu ir akcininku, jokių veiksmų neatliko, jam nebuvo perduoti bendrovės apskaitos dokumentai, turtas, buhalterinės apskaitos programa ir prisijungimai prie jos ir prie bendrovės banko sąskaitų. K. G. elektroniniu parašu pasirašė bendrovės balansą už 2020 m., perdavė nemokumo administratoriui įmonės turtą ir dalį dokumentų, o visų dokumentų negalėjo perduoti, nes jie buvo ne jo žinioje. K. G. neatliko jokių veiksmų, susijusių su UAB „Money Flow“ veiklos ir turto perkėlimu kitoms bendrovėms. Bendrovės nemokumą nulėmė verslo nesėkmė, o ne sąmoningas blogas įmonės valdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė tenkinti iš dalies BUAB „Money Flow“ nemokumo administratoriaus O. D. prašymą pripažinti BUAB „Money Flow“ bankrotą tyčiniu:

6.1. pripažinti BUAB „Money Flow“ bankrotą tyčiniu;

6.2. pripažinti buvusius BUAB „Money Flow“ vadovus L. M. ir K. G. už įmonės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis;

6.3. netenkinti Paysera LTD prašymo paskirti L. M. baudą.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „Money Flow“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 298 150,45 Eur. Bendrovės vadovu nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo L. M., nuo 2021 m. birželio 30 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2022 m. vasario 1 d. – K. G.

8. Teismo vertinimu, UAB „Money Flow“ nemoki tapo 2019 m. gruodžio 31 d., nes nuo 2019 m. pabaigos įmonei pradėti taikyti areštai ir pradėtos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, o areštų suma viršijo visą į 2019 m. balansą įrašyto turto vertę (118 283 Eur). 2020 m. įsiskolinimai tik didėjo, bankroto bylos iškėlimo metu išieškomos iš UAB „Money Flow“ skolos sudarė 326 301,05 Eur.

9. Teismas nustatė, kad BUAB „Money Flow“ apskaitos dokumentai už 2017–2020 m. yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bendrovės buvusios nemokumo administratorės R. R. duomenimis 2020 m. balanse pateikti duomenys yra klaidingi ir neatitinka realios situacijos. K. G. apie tai žinojo ir sąmoningai pasirašė balansus pagal klaidinančius ir realios situacijos neatspindinčius finansinius duomenis. Nuo 2020 m. liepos 24 d. bendrovės apskaitą tvarkė L. M., kuri yra L. M. motina. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. bendrovės apskaita nebuvo vedama. Paskutinį kartą UAB ,,Money Flow“ pateikė VĮ Registrų centrui finansinę atskaitomybę už 2020 m. VĮ Registrų centrui pateikta UAB „Money Flow“ finansinė atskaitomybė už 2020 m. skyrėsi nuo BUAB „Money Flow“ nemokumo administratorei pateiktos finansinės atskaitomybės, nes VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė turėjo 214 000 Eur turto, o nemokumo administratorei pateiktos finansinės atskaitomybės duomenimis – 840 121 Eur. Nemokumo administratorei perduoto įmonės turto buhalterinė vertė sudarė 6 430,53 Eur. 2022 m. vasario 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė turėjo nematerialaus turto už 7 607,20 Eur, materialaus – 6,24 Eur, tačiau turtas nemokumo administratorei nebuvo perduotas. Bendrovės vardu registruota transporto priemonė Peugeot Partner, kuriai taikomas areštas, buvo parduota, tačiau nenustatyta, kad už transporto priemonę buvo atsiskaityta.

10. Paskutinis buvęs UAB „Money Flow“ vadovas K. G. teismui patvirtino, kad VĮ Registrų centrui pateiktas ir pasirašytas UAB „Money Flow“ balansas buvo parengtas, sudarytas bei pateiktas ne K. G., o L. M. Tai buvo padaryta K. G. nieko nežinant, nes jis pasitikėjo faktiniu UAB „Money Flow“ vadovu L. M. K. G. pripažino, kad realiai įmone nesirūpino, nes buvo tik formalus vadovas.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00027-21 L. M. atžvilgiu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, perduodant jį pagal laidavimą L. M. vienerių metų terminui be užstato. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl to, kad L. M. aplaidžiai tvarkė UAB „Money Flow“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d.

12. Teismas konstatavo, kad 2020 m. UAB „Money Flow“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai. Nemokumo administratoriui iki šiol neperduotas visas turtas ir dokumentai. Abu vadovai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. ir 7 d. nutartimis buvo įpareigoti pateikti užsienyje esančių UAB „Money Flow“ sąskaitų išrašus, tačiau šie teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Prisijungimai prie šių sąskaitų neperduoti nemokumo administratoriui, todėl nežinoma apie piniginius srautus šiose sąskaitose. Taip pat nėra žinoma, kokia reali turto sudėtis ir struktūra buvo nuo 2020 m. iki bankroto bylos iškėlimo, todėl turtas gali būti iššvaistytas arba nesant tam pagrindo perleistas.

13. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Money Flow“ buhalterinės apskaitos dokumentų apgaulingas tvarkymas atitinka bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu požymius, kadangi dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos paskutiniais jos veiklos metais, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Negalėjimas nustatyti nurodytų aplinkybių ir faktų akivaizdžiai susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Nuo 2019 m. pabaigos įmonei tapo sudėtinga atsiskaityti su kreditoriais, nes pradėti taikyti areštai, užvestos vykdomosios bylos, BUAB „Money Flow“ vadovai pradėjo apgaulingai tvarkyti buhalteriją. Buvęs vadovas L. M. dalies sąskaitų neįtraukė į įmonės apskaitą, netinkamai užpildė mokesčių deklaracijas, pagal kurias nebuvo apskaičiuota dalis mokesčių. Nors 2020 m. parengtuose balansuose nurodyta turto vertė 214 000 Eur (pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą), tačiau šį balansą pasirašęs ir Juridinių asmenų registrui pateikęs buvęs vadovas K. G. pripažino, kad netikrino jo duomenų tikrumo.

14. Teismo vertinimu, K. G. buvo formalus vadovas, kuris visiškai nesidomėjo situacija įmonėje, nesirūpino įmonės turtu ir dokumentais, įmonės finansine būkle, jos veikla, nevykdė savo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Buvusiai nemokumo administratorei buvo pateiktas UAB „Money Flow“ balansas už 2020 m., tačiau jame nurodyta turto vertė yra beveik 4 kartus didesnė nei Juridinių asmenų registrui nurodyto turto vertė. Nėra galimybės įmonės veiklą įvertinti pagal kitus duomenis, pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, nes nemokumo administratoriui neperduoti visi dokumentai, prisijungimai prie banko sąskaitų užsienio bankuose. Po bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo administratoriui buvo perduotas tik mažos vertės turtas.

15. Įrodinėjimo pareiga dėl bendrovės apskaitos tvarkymo tinkamumo, bendrovės dokumentų bei turto perdavimo nemokumo administratoriui teko buvusiems bendrovės vadovams. K. G. pripažino, kad jis buvo tik formaliu vadovu, L. M. prašymu finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašė jų netikrinęs, nes pasitikėjo L. M. ir pasirašė tai, ką nurodė L. M.

16. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d., t. y. kai UAB „Money Flow“ ženkliai buvo padidėję įsiskolinimai kreditoriams, UAB „Money Flow“ akcininkas ir vadovas L. M., tokios pačios (kaip UAB „Money Flow“) veiklos vykdymo tikslais įsteigė UAB Oxon technologijos ir tapo jos akcininku bei vadovu. Nuo 2021 m. gegužės 23 d. UAB Oxon technologijos akcininke ir vadove tapo L. M. motina L. M., o UAB „Money Flow“ vadovu paskirtas K. G., kuris sutiko su L. M. prašymu būti formaliu vadovu.

17. Teismas pažymėjo, kad jau vien formalaus vadovo, kuris realiai nesiruošė vykdyti veiklos, paskyrimas, o ne bankroto bylos nemokiai įmonei inicijavimas, įrodo, kad L. M. turėjo ketinimą perkelti visą anksčiau UAB „Money Flow“ vykdytą veiklą į UAB Oxon technologijos ir užsiimti programinės įrangos platinimu, tačiau šią veiklą vykdyti jau be skolų kreditoriams ir taikomų areštų. L. M. 2021 m. spalio 26 d. nusiuntė UAB „Money Flow“ klientei UAB „Kesko Senukai“ raštą, kuriame nurodė, kad abi įmonės yra susijusios ir priklauso tiems patiems savininkams, o UAB Oxon technologijos nuo šiol perims programinės įrangos Oxon klientus ir sutartis. L. M. pasirašė raštą, kaip UAB „Money Flow“ direktorius, nors direktoriumi tuo metu buvo K. G. Po to, kai L. M. atsistatydino iš UAB „Money Flow“ vadovo pareigų, šios įmonės formaliu vadovu tapo K. G. UAB Oxon technologijos veikla tapo itin sėkminga – tiek pardavimo pajamos, tiek grynasis pelnas kasmet ženkliai didėjo ir už 2022 m. jau sudarė atitinkamai 694 073 Eur ir 135 752 Eur.

18. Teismo vertinimu, trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtintų tikrąsias UAB „Money Flow“ nemokumo priežastis. Byloje nėra pateikti visi banko sąskaitų išrašai, duomenys apie piniginių srautų pokytį įmonėje ir turto sudėtis. Net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, teismui nekilo abejonių, kad vėlesni suinteresuotų asmenų L. M. ir K. G. veiksmai (daugiau kaip 150 000 Eur pajamų neapskaitymas 2020 m., ilgalaikio įmonės turto neišsaugojimas, aplaidžiai tvarkyta buhalterinė apskaita) buvo nukreipti tyčia bloginti jau nemokios įmonės turtinę padėtį, o tokie veiksmai esmingai pažeidė bendrovės kreditorių teises. Tarp tyčinio blogo įmonės valdymo sąmoningais veiksmais, neišsaugant įmonės turto ir dokumentų, siekiant tyčia nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, yra teisinis ir faktinis ryšys – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė galimai galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

19. Teismas nesutiko su nemokumo administratoriaus ir suinteresuoto asmens Paysera LTD argumentais, kad UAB „Money Flow“ veikla ir turtas buvo perkeltas į UAB Oxon technologijos ar Everton Trade LTD. Aplinkybių, kad BUAB „Money Flow“ priklausančios ir jos platintos Oxon programinės įrangos aprašymas, kontaktai susisiekimui ir paslaugų užsakymui, siūlomi paslaugų planai, stambiausi OXON programinės įrangos klientai buvo ir yra skelbiami interneto puslapyje https://www.OXONtech.com, nepakanka tyčiniam bankrotui pagal nurodytą požymį konstatuoti, nes neįrodyta, kokias nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises BUAB „Money Flow“ perdavė UAB Oxon technologijos naudai. Buvęs vadovas buvo pateikęs pasiūlymą UAB „Kesko Senukai“ dirbti su naujai jo įkurta įmone, tačiau UAB „Kesko Senukai“ tęsti santykių su UAB Oxon technologijos nesutiko. Taigi, tai savaime nepatvirtina, kad UAB Oxon technologijos perėmė nebaigtas vykdyti BUAB „Money Flow“ sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad UAB Oxon technologijos buvo perleistas koks nors konkretus UAB „Money Flow“ ilgalaikis turtas.

20. Aplinkybė, kad L. M. įsteigė ir dirba UAB Oxon technologijos, nepatvirtina, kad UAB „Money Flow“ darbuotojai buvo perkelti į UAB Oxon technologijos. Informacija apie L. M. iš LinkedIn portalo internete neįrodo, kad jis yra Everton Trade LTD vadovas ir į šią įmonę buvo perkeltas UAB „Money Flow“ turtas arba jai buvo perduotos nebaigtos vykdyti sutartys, nes LinkedIn portalas internete nėra oficialus apie asmenų įdarbinimą informaciją pateikiantis portalas.

21. Teismas nustatė, kad UAB „Money Flow“ 2021 m. rugsėjo 20 d. išrašė sąskaitą Everton Trade LTD už 24 095 Eur. Iš viešųjų duomenų nenustatyta, kad Everton Trade LTD egzistuoja. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nepatvirtina UAB „Money Flow“ veiklos perkėlimo į kitą įmonę, tačiau patvirtina, jog UAB „Money Flow“ apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ir iš esamų pirminių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kam ir kokiu tikslu buvo parduotos prekės (paslaugos) už 24 095 Eur.

22. Teismas priėjo išvadą, kad BUAB „Money Flow“ bankrotą lėmė tyčiniai buvusių vadovų L. M. ir K. G. bendri neteisėti veiksmai, sąmoningai siekiant pabloginti įmonės finansinę būklę, susitariant nuslėpti įmonės turtą ir dokumentus.

23. Teismas atmetė Paysera LTD prašymą skirti L. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (banko išrašų nepateikimą), nes nenustatė, jog suinteresuotas asmuo aiškiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi L. M. jau buvo paskirta 200 Eur bauda už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus neįvykdymą. Nurodyta nutartimi nustatyti įpareigojimai ne tik L. M., bet ir kitiems asmenims. L. M. dėl teismo prašomų įrodymų pateikė savo poziciją, kodėl neteikia sąskaitų išrašų (išrašų popierinių variantų nespausdino, nebėra įmonės valdymo organas, išrašus gali gauti nemokumo administratorius, bankas yra likviduojamas), nors ir nepaaiškino, kam buvo perduoti ir kur šiuo metu yra prisijungimai prie nurodytų sąskaitų, kodėl jie nebuvo perduoti nemokumo administratoriui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

24. Suinteresuoti asmenys K. G. ir L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Money Flow“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir atsakingais asmenimis dėl tyčinio bankroto pripažinti K. G. ir L. M., ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Money Flow“ nemokumo administratoriaus O. D. prašymą dėl BUAB „Money Flow“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl buvusių BUAB „Money Flow“ vadovų L. M. ir K. G. bendrų neteisėtų veiksmų, turint sąmoningą siekį pabloginti įmonės finansinę būklę, įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Teismas konstatavo, kad įmonė buvo nemoki jau 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau išvadas dėl tyčinio bankroto grindė aplinkybėmis, atsiradusiomis po nemokumo atsiradimo, t. y. teismas iš esmės nurodė, jog įmonė du kartus buvo privesta prie bankroto, nenurodant, kaip buvo esmingai pabloginta UAB „Money Flow“ turtinė padėtis nuo nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neanalizuojant turtinės padėties kitimo dinamikos. Nenustačius priežastinio ryšio tarp teismo nurodyto tyčinio bankroto požymio ir įmonės nemokumo, teismas negalėjo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

24.2. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas netyrė UAB „Money Flow“ turtinės padėties dinamikos po nemokumo atsiradimo, neatribojo skirtingais laikotarpiais bendrovės vadovais buvusių asmenų veiksmų ir jų neindividualizavo, o dėl formalaus vadovo K. G. veiksmų iš viso nepasisakė. K. G. veiksmai sutapatinti su L. M. padarytu aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuris buvo padarytas ne tyčia, o dėl to, kad apskaitą bendrovei tvarkiusi įmonė UAB Contus LT 2020 m. pradžioje nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį dėl susidariusio bendrovės įsiskolinimo už teikiamas paslaugas.

24.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nemokumo administratoriui buvo perduoti ne visi bendrovės dokumentai ir turtas, nes byloje yra pateikti dokumentų ir turto perdavimo aktai nemokumo administratorei, kurie patvirtina, kad UAB „Money Flow“ dokumentai ir turtas nemokumo administratorei buvo perduoti. Aplinkybę, kad nemokumo administratorei buvo perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria teismas atmetė tuometinės nemokumo administratorės prašymą skirti K. G. baudą ir apriboti teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Po to į apeliantus dėl dokumentų ir turto perdavimo nesikreipė nei tuometinė įmonės nemokumo administratorė, nei dabartinis nemokumo administratorius, todėl neaišku, kokie dokumentai ir turtas papildomai turėjo būti perduoti. K. G. savo pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, kuriuos perėmė iš buvusio vadovo L. M., vykdė tinkamai.

24.4. Teismas neturėjo teisėto pagrindo UAB „Money Flow“ užsienio bankuose atidarytų banko sąskaitų išrašų ir (ar) prisijungimų prie banko sąskaitų duomenų neperdavimo fakto vertinti kaip aplinkybių, pagrindžiančių neteisėtus bendrovės vadovų veiksmus, ir leidžiančių spręsti, kad UAB „Money Flow“ turtas gali būti iššvaistytas arba nesant tam pagrindo perleistas. Apeliantai pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad UAB „Money Flow“ banko sąskaitų išrašais (prisijungimo) duomenimis nedisponuoja ir jų pateikti negali dėl objektyvių priežasčių, o tokius duomenis gali pateikti nemokumo administratorius, kuris ir kreipėsi į teismą dėl tarpininkavimo gauti užsienio bankų sąskaitų išrašus, tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Akivaizdu, kad apeliantams nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo našta.

24.5. Apeliantai bendrovei vadovavo skirtingais laikotarpiais, tačiau teismas nepagrįstai, neteisėtai ir formaliai visus galimus neteisėtus veiksmus, nepriklausomai nuo veiksmų atlikimo laikotarpio, priskyrė apeliantų atsakomybėn. Teismui nustačius tyčinio bankroto požymius, atsakingu asmeniu dėl bankroto sukėlimo galėtų būti pripažįstamas tik tas asmuo, kurio vadovavimo laikotarpiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, nulėmę bendrovės nemokumą. Abu vadovai atsakingais asmenimis dėl sukelto bankroto galėtų būti pripažįstami tik tuo atveju, jeigu kiekvienas iš jų savo vadovavimo laikotarpiu atliktų savarankiškus neteisėtus veiksmus, sukėlusius bankrotą arba atliktų kokius nors bendrus neteisėtus veiksmus, kurie sukeltų bendrovės nemokumą. Teismas ne tik nenurodė, kaip pasireiškė apeliantų neteisėti veiksmai ir neatsižvelgė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantų neteisėtų veiksmų atlikimo faktą. Neatribojęs buvusių bendrovės vadovų veiksmų ir konkrečių neteisėtų veiksmų, nulėmusių bendrovės nemokumą ar esminį jos turtinės padėties pablogėjimą, nepriskyrus konkrečiam bendrovės vadovui, teismas negalėjo tinkamai nustatyti ir tinkamai nenustatė už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingų asmenų.

24.6. Teismas neatsižvelgė, kad konstatavus, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, atsakingu asmeniu galėtų būti tik faktiškai įmonę valdę valdymo organas, o ne formalus bendrovės vadovas. UAB „Money Flow“ bankrotą nulėmė ne tyčiniai veiksmai, o verslo nesėkmė, nes 2017–2018 m. ženkliai sumažėjo bendrovės pajamos iš marškinėlių prekybos. Naujos veiklos vykdymas (programinės įrangos platinimas) buvo nesėkmingas dėl prasidėjusios pandemijos. Aplinkybė, kad byloje neginčijamai yra nustatytas aplaidus buhalterinės apskaitos vedimo faktas, savaime neįrodo, kad sąmoningais ir kryptingais veiksmais buvo siekta UAB „Money Flow“ privesti prie bankroto. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo neapskaitytos pajamos ir nesumokėtos skolos nėra ženklios, todėl aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas nebuvo UAB „Money Flow“ bankroto kilimo priežastis. L. M. atlygino padarytą žalą bendrovės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl socialiai neteisinga pakartotinai jį traukti atsakomybėn, pasitelkiant tyčinio bankroto institutą.

25. BUAB „Money Flow“ nemokumo administratorius O. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad įmonė du kartus buvo privesta prie bankroto. Net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis. Teismas pagrįstai vertino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o 2020–2021 m. apeliantai savo tyčiniais ir sąmoningais veiksmais blogino bendrovės finansinę padėtį. Tik dėl apeliantų kaltų ir tyčinių veiksmų negalima buvo tiksliai nustatyti, kuria apimtimi bendrovės finansinė padėtis pablogėjo.

25.2. Apeliantai nesiekė tęsti įmonės veiklos, į ją papildomų lėšų neinvestavo, siekė nuslėpti bendrovės turtą tam, kad nereikėtų atsiskaityti su kreditoriais. L. M. paskyrė K. G. formaliu įmonės vadovu ir ketino perkelti įmonės vykdytą veiklą į UAB Oxon technologijos ir užsiimti programinės įrangos platinimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantai sąmoningai blogino nemokios įmonės finansinę padėtį, o tai lemia priežastinio ryšio egzistavimą tarp vadovų neteisėtų veiksmų ir nemokios įmonės finansinės padėties bloginimo.

25.3. Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Tik apeliantams yra žinomas visas bendrovės turtas. Apeliantai nevykdė teismo įpareigojimo patekti BUAB „Money Flow“ bankų sąskaitų išrašus, esančius užsienio bankuose. Nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduota jokia programinė įranga, įskaitant OXON programinę įrangą, programiniai kodai, duomenys apie visas įmonės sąskaitas ir prisijungimai, o apskaitos dokumentų neįmanoma išanalizuoti.

25.4. Apeliantų argumentai dėl jų veiksmų atribojimo yra nepagrįsti, nes jų veiksmų darymo bendrovei laikotarpiai sutapo, faktinio ir formalaus vadovo veiksmai ar neveikimas buvo koordinuoti ir bendri. Neįtikėtina, kad K. G., būdamas BUAB „Money Flow“ darbuotoju, o vėliau ir vadovu bei akcininku, būtų nežinojęs apie L. M. veiksmus, nukreiptus prieš BUAB „Money Flow“ ir kreditorių interesus.

26. Suinteresuotas asmuo Paysera LTD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, nes apeliantai savo tyčiniais ir sąmoningais veiksmais blogino bendrovės finansinę padėtį, perkėlė perspektyvią veiklą naujai sukurtai įmonei. Teismas vertino ne tik tyčinio bankroto požymius, bet ir nustatė priežastinį ryšį su įmonės nemokumu.

26.2. Apeliantas K. G. turėjo pareigą kontroliuoti įmonę, o ne sąmoningai leisti L. M. slėpti turtą nuo kreditorių. K. G. nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų L. M. dėl programinės įrangos neperdavimo, turto slėpimo, klientų pasisavinimo, todėl darytina išvada, kad K. G. sąmoningai bendrais veiksmais arba neveikimu prisidėjo prie L. M. neteisėtų ir tyčinių veiksmų, lėmusių BUAB „Money Flow“ tyčinį bankrotą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

27. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 17 d. L. M. mokėjimo kvitus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriais apeliantas grindžia atsiskaitymą su šia BUAB „Money Flow“ kreditore.

28. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantų pateikti įrodymai buvo sudaryti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bendrovės tyčinio bankroto klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima ir nevertina.

Dėl apeliacijos ribų

30. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir kaltųjų asmenų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

31. Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto byla iškelta 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, veiksmai, kuriais buvo įrodinėjamas tyčinio bankroto požymių egzistavimas iš esmės atlikti įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), todėl nemokumo administratoriaus prašymas dėl BUAB „Money Flow“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal JANĮ nuostatas.

32. Skundžiama nutartimi teismas pripažino BUAB „Money Flow“ bankrotą tyčiniu, nes padarė išvadą, kad po įmonės nemokumo atsiradimo jos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, o buvusių įmonės vadovų veiksmai buvo nukreipti tyčia bloginti nemokios įmonės turtinę padėtį. Įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė 2019 m. ir metų pabaigoje tapo faktiškai nemoki, pradėti taikyti turto areštai, užvestos vykdomosios bylos dėl skolinių įsipareigojimų išieškojimo, tačiau tuometinis įmonės vadovas L. M., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesiėmė jam JANĮ nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ar ieškoti būdų pagerinti jos finansinę padėtį, o priešingai – pradėjo apgaulingai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės vadovavimą formaliai perleido kitam asmeniui K. G., kuris bendrais sąmoningais veiksmais prisidėjo prie nemokios įmonės turtinės padėties bloginimo.

33. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantai (buvę bendrovės vadovai) iš esmės argumentuoja tuo, kad teismo išvados pagrįstos prielaidomis ir netinkamu įrodymų vertinimu, konkrečių JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų tyčinio bankroto požymių nenustatymu, prieštaringomis išvadomis dėl apeliantų neteisėtų veiksmų egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

34. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

35. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

37. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

38. Pagal nurodytą reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės nemokumą, tačiau reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ir įvertino.

Dėl netinkamo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

39. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnyje.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

42. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes nemokumo administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog BUAB „Money Flow“ buvo du kartus privesta prie bankroto, nenurodant ir nepagrindžiant, kaip buvo esmingai pabloginta BUAB „Money Flow“ turtinė padėtis nuo nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neanalizuojant turtinės padėties kitimo dinamikos, neindividualizuojant atskirai kiekvieno iš apeliantų atsakomybės, nepagrįstai perkeliant apeliantams įrodinėjimo naštą.

45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Esminis tyčinio bankroto elementas yra bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

46. Pagal kasacinio teismo praktiką tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.

47. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Money Flow“ 2019 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, nes 2019 m. bendrovė pradėjo neatsiskaityti su kreditoriais, įmonės turtui taikyti areštai, užvestos vykdomosios bylos, kurių skolos viršijo bendrovės turimą turtą pagal 2020 m. bendrovės balanse įrašyto turto vertę (118 283 Eur). Byloje nustatyta, kad, nepaisant įmonės nemokumo, įmonės padėtis buvo bloginama, nes įsipareigojimai kreditoriams vėlesniais metais vis didėjo (bankroto byloje patvirtinti 326 301,05 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai), įmonė visiškai nustojo vykdyti veiklą, o tuometinis įmonės vadovas L. M., žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesiėmė jam JANĮ nustatytos pareigos inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, neieškojo būdų pagerinti įmonės finansinę padėtį.

48. Teismų praktikoje nurodoma, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

49. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi nutarė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 22 d. nutarimu priimtą procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00027-21 L. M. atžvilgiu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, perduodant jį pagal laidavimą jo motinai, vienerių metų terminui be užstato. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, nes L. M. aplaidžiai tvarkė UAB „Money Flow“ buhalterinę apskaitą, o tai lėmė, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d.

50. Pažymėtina, kad L. M. ne tik pradėjo apgaulingai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, bet ir įmonės vadovavimą 2021 m. birželio 30 d. formaliai perleido kitam asmeniui K. G., kuris taip pat nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atstatyti arba įvykdyti JANĮ nustatytą pareigą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą. Priešingai, K. G. toliau faktiškai vykdė L. M. pradėtą netinkamą ir apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, pasirašė ir VĮ Registrų centrui pateikė 2020 m. bendrovės finansinės atskaitomybės ataskaitas, pagal kurias įmonės turto vertę nurodė 214 000 Eur, t. y. beveik 4 kartus mažesnė nei nurodyta po bankroto bylos bendrovei iškėlimo sudarytuose finansinės atskaitomybės dokumentuose (840 121 Eur), kuriuos K. G. pateikė pradinei BUAB „Money Flow“ nemokumo administratorei R. R., o perduoto turto buhalterinė vertė sudarė tik 6 430,53 Eur. 2022 m. vasario mėn. 1 d. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovės materialųjį turtą sudarė 6,24 Eur, nematerialųjį – 7 607,20 Eur. Pagal nemokumo administratorei buvusio (paskutinio) vadovo perduotus dokumentus nepavyko nustatyti, kiek lėšų buvo gauta už 2022 m. vasario 1 d. balanse nurodytos transporto priemonės pardavimą ir už kokias prekes (paslaugas) įmonė 2021 m. rugsėjo 20 d. išrašė sąskaitą už 24 095 Eur bendrovei Everton Trade LTD.

51. Byloje taip pat nustatyta, kad nemokumo administratoriui iki šiol nebuvo perduota programinė įranga, įskaitant OXON programinę įrangą, programiniai kodai, duomenys apie visas įmonės sąskaitas ir prisijungimai prie užsienio bankuose esančių bendrovės sąskaitų. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. balandžio 7 d. nutartimis įpareigojo apeliantus pateikti užsienio bankuose esančių UAB „Money Flow“ sąskaitų išrašus, tačiau teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti.

52. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino BUAB „Money Flow“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo įmonės nemokumo atsiradimo apeliantų vadovavimo laikotarpiais jos buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir apgaulingai, perduotų apskaitos dokumentų neįmanoma išanalizuoti, buvę įmonės vadovai sąmoningai blogino nemokios įmonės turtinę padėtį, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant atstatyti įmonės nemokumą, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Nustatyti buvusių įmonės vadovų veiksmai laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip esmingai pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

54. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

55. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

56. Apeliantų argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti, nes pagal JANĮ 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Taigi, įmonės vadovas ne tik turi pareigą pasirūpinti tinkamu vadovaujamos įmonės apskaitos organizavimu, bet ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimu. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs įmonės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, paskutinis bendrovės vadovas privalėjo operatyviai perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtam nemokumo administratoriui.

57. Apeliantai nenurodė, kodėl iš karto po bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo administratoriui nebuvo perduota programinė įranga, prisijungimai prie užsienio bankuose esančių bendrovės sąskaitų. Nors apeliantas K. G. teigė, jog jis buvo paskirtas tik formaliu bendrovės vadovu ir buvęs bendrovės vadovas jam nieko neperdavė, tačiau šis apeliantas nenurodė, kodėl nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atgauti iš buvusio vadovo bendrovės turtą ir dokumentus, nors dalį dokumentų ir turto nemokumo administratoriui perdavė, taip pat pasirašė ir Juridinių asmenų registrui pateikė 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kaip bendrovės vadovas. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad jie kreipėsi į užsienio bankus dėl sąskaitų išrašų gavimo ir jiems buvo pateikti neigiami atsakymai. Nurodytų duomenų nepateikimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kaip pakankamą pagrindą išvadai, kad turtas gali būti iššvaistytas arba perleistas, nors būtent apeliantams kilo įrodinėjimo pareiga dėl bendrovės apskaitos tvarkymo tinkamumo, bendrovės dokumentų bei turto perdavimo nemokumo administratoriui pilna apimtimi. Nemokumo administratorius nurodė, kad jam nebuvo perduota bendrovės programinė įranga, prisijungimai prie bankų sąskaitų, perduotų dokumentų nėra galimybės išanalizuoti, todėl aplinkybė, kad BUAB „Money Flow“ bankroto byloje paskutiniam bendrovės vadovui nebuvo paskirta bauda ar apribota teisė eiti vadovo pareigas, nepanaikino apeliantų pareigos pateikti reikalaujamus dokumentus, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

58. Aplinkybės, kad nemokumo administratorius turi teisę disponuoti banko sąskaitomis ir teisę gauti duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, nepaneigia buvusių bendrovės vadovų netinkamo pareigų vykdymo, t. y. perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą pilna apimti, tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, tvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos teikti viešajam registrui, bei išvados, kad nurodytų pareigų sąmoningas nevykdymas yra susijęs su siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti įmonės veiklą arba nustatyti kitas įmonės turtinės padėties, atsiradusios po nemokumo atsiradimo, pabloginimo priežastis, kurios būtų nesusijusios su tyčiniu bankrotu.

59. Teismų praktikoje nurodoma, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas bankrutuojančiai bendrovei, kadangi tokiu būdu išvengiama vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios įmonės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po BUAB „Money Flow“ nemokumo atsiradimo tuometinis jos vadovas ir akcininkas perleido bendrovę K. G., kuris paaiškino, jog jis tapo tik formaliu bendrovės vadovu, o toliau bendrovėje sprendimus priėmė L. M. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokios bendrovės perdavimas asmeniui, neketinančiam faktiškai valdyti įmonę, patvirtina, jog bendrovę siekta tyčia privesti prie bankroto, išvaistyti jos turtą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. M. BUAB „Money Flow“ vardu 2021 m. spalio 26 d., t. y. jau nebūdamas bendrovės vadovu ir savininku, išsiuntė BUAB „Money Flow“ programinės įrangos naudotojai UAB „Kesko Senukai“ raštą, kuriame nurodė, kad abi BUAB „Money Flow“ ir UAB Oxon technologijos yra susijusios ir priklauso tiems patiems savininkams, UAB Oxon technologijos perims programinės įrangos OXON klientus ir sutartis. K. G. buvo BUAB „Money Flow“ vadovu nuo 2021 m. birželio mėn., neginčijo bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo jam, neketino tęsti bendrovės veiklą ir atstatyti jos mokumą arba inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, pasirašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus viešajam registrui, 2021 m. rugsėjo 20 d. išrašė sąskaitą už 24 095 Eur bendrovei Everton Trade LTD už neaiškias prekes (paslaugas). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad abu apeliantai yra atsakingi už tyčinį įmonės bankrotą, nes K. G. interesai sutapo su L. M. interesais, t. y. sąmoningais tyčiniais veiksmais, bloginant nemokios įmonės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad apeliantai skirtingais vienas po kito einančiais laikotarpiais buvo vieninteliais įmonės vadovais (taip pat ir akcininkais), todėl jiems turėjo būti žinoma kritinė įmonės finansinė padėtis, atsiradusi 2020 m., tačiau nuo tada (jų vadovavimo laikotarpiais) iki bankroto bylos iškėlimo, kurį inicijavo bendrovės kreditorius, apeliantai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą ar patiems inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą. Apeliantų neveikimas lėmė skolinių įsipareigojimų padidėjimą, o netinkamas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas užkirto kelią nustatyti bendrovės veiklos rodiklius paskutiniais veiklos metais, įskaitant tikrąją bendrovės turto vertę, kurios dydis yra reikšmingas, vertinant bankrutuojančios bendrovės galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas įvertino visų proceso dalyvių argumentus, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko (įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu) yra logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos. Pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis). Teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės veiklos organizavimo (netinkamai ir apgaulingai vedamos buhalterinės apskaitos) ir nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

62. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Atskirasis skundas atmetamas, todėl apeliantai neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Nemokumo administratorius ir kreditorius Paysera LTD nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.