Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4.; 1.1.9.8.; 1.2.19.2.1.; 1.2.19.2.2.1.; 1.2.19.2.23; 1.2.19.4.2.; 1.2.29.1.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.5.1.; 2.4.6.1.

2023 m. vasario 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Š. gynėjo bei nuteistojo G. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda;

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi gaunant materialinę naudą iš UAB „xxx“) – 300 MGL dydžio (11 295 Eur) bauda;

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės darbuotojais) – 300 MGL dydžio (11 295 Eur) bauda;

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės tarnybiniu automobiliu ,,Mercedes B. V.“) – 300 MGL dydžio (11 295 Eur) bauda;

pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (5 647,50 Eur) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (3 765 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bei už veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, po to subendrinus dalinio sudėjimo būdu, D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 400 MGL dydžio (15 060 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68¹ straipsniu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

Iš D. Š., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, konfiskuota 9 318,42 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

D. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl materialinės naudos gavimo iš I. K.) išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla D. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu).

G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3 765 Eur) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu I. K. pagal BK 226straipsnio 1 dalį išteisintas, dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dėl to, kad būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mere, laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 11 d., (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir telefonu iš UAB „V“ direktoriaus O. K. (O. K.) reikalavo kyšio už poveikio darymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus specialistams už tai, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir jo vadovaujamą UAB „V“ kviestų dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuojamuose statybos darbų pirkimuose ir į pirkimų sąlygas neįtrauktų perteklinių reikalavimų, galinčių apsunkinti UAB „V“ dalyvavimą pirkimuose ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. liepos 11 d. priėmė kyšį – 920 litrų A 95 markės benzino už 1 252,46 Eur (4 324,48 Lt), kuris UAB „A“ degalinėje (duomenys neskelbtini), buvo įpiltas į jos asmeninį automobilį „BMW X 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už kurį O. K. nurodymu apmokėjo jo vadovaujama UAB „Vilstata“, o būtent buvo įpilta: 2013 m. gegužės 7 d., 11.17 val. – 30 litrų už 143,70 Lt; 2013 m. birželio 17 d., 14.51 val. – 40 litrų už 187,60 Lt; 2013 m. birželio 28 d., 17.21 val. – 40 litrų už 186,40 Lt; 2013 m. liepos 10 d., 15.32 val. – 40 litrų už 186,42 Lt; 2013 m. liepos 19 d., 09.43 val. – 40 litrų už 190 Lt; 2013 m. liepos 26 d., 14.01 val. – 40 litrų už 192 Lt; 2013 m. rugpjūčio 8 d., 12.20 val. – 40 litrų už 193,60 Lt; 2013 m. rugpjūčio 30 d., 14.34 val. – 40 litrų už 197,60 Lt; 2013 m. rugsėjo 17 d., 16.36 val. – 40 litrų už 198 Lt; 2013 m. spalio 4 d., 09.17 val. – 40 litrų už 194,40 Lt; 2013 m. spalio 17 d., 15.56 val. – 40 litrų už 191,60 Lt; 2013 m. lapkričio 8 d., 11.27 val. – 40 litrų už 188,80 Lt; 2013 m. lapkričio 22 d., 15.52 val. – 40 litrų už 182,40 Lt; 2013 m. gruodžio 13 d., 10.36 val. – 40 litrų už 179,26 Lt; 2014 m. sausio 3 d., 14.33 val. – 40 litrų už 184,80 Lt; 2014 m. sausio 30 d., 09.57 val. – 40 litrų už 176,26 Lt; 2014 m. kovo 6 d., 15.41 val. – 40 litrų už 180,42 Lt; 2014 m. kovo 28 d., 12.09 val. – 40 litrų už 186 Lt; 2014 m. balandžio 11 d., 15.14 val. – 40 litrų už 188,40 Lt; 2014 m. balandžio 25 d., 15.10 val. – 40 litrų už 187,20 Lt; 2014 m. gegužės 7 d., 16.34 val. – 50 litrų už 234,02 Lt; 2014 m. gegužės 26 d., 13.36 val. – 40 litrų už 186,40 Lt; 2014 m. liepos 11 d., 15.03 val. – 40 litrų už 189,20 Lt.

2. D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. vasario 3 d., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, iš UAB „J“ ir UAB „U“ generalinio direktoriaus J. D. tiesioginių susitikimų metu ir telefonu tiesiogiai reikalavo kyšio ir per kelis kartus priėmė didesnį nei 250 MGL dydžio – 9 557,46 Eur (33000 Lt) kyšį už poveikį jai tiesiogiai nepavaldiems, tačiau realiai jos nurodymus vykdantiems savivaldybės darbuotojams už tai, kad savivaldybės viešųjų pirkimų komisija pakvietimus dalyvauti konkursuose „D. V. gatvės šaligatvių paprastojo remonto darbų“ ir „Dėl šaligatvių nuo (duomenys neskelbtini) remonto darbų“ pirkimo siustų J. D. nurodytoms bendrovėms, o D. Š., turėdama realią įtaką (duomenys neskelbtini) savivaldybėje netrukdytų dalyvauti šiuose ir kituose konkursuose UAB „U“, UAB „J“, dėl ko 2013 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė su UAB „U“ pasirašė statybos rangos sutartį „D. V. gatvės šaligatvių paprastojo remonto darbų“ atlikimo (sutarties kaina 26709,68 Eur (92223,20 Lt) ir 2013 m. rugsėjo 20 d. statybos rangos sutartį „Dėl šaligatvių nuo (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimo“ (sutarties kaina 26369,81 Eur (91049,69 Lt) bei už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai neapsunkintų UAB „Užupio statyba“ atliktų savivaldybei (duomenys neskelbtini) miesto pėsčiųjų alėjos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių supaprastinto projekto parengimo, baigiamųjų rekonstrukcijos darbų ir projekto vykdymo priežiūros darbų priėmimo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija greičiau už šiuos darbus apmokėtų pagal rangos sutartį Nr. 5-262 bendrovei UAB „G“ bei UAB „G“ paskubintų atsiskaitymą su UAB „U“ pagal subrangos sutartį Nr. 2012/07/30.1., o būtent:

2013 m. gegužės 23 d. J. D. su paketu per siuntų tarnybą su nereikalingais brėžiniais nusiuntė 10000 Lt (2896,20 Eur); paketą su pinigais jo nurodymu (duomenys neskelbtini) paėmė UAB „U“ darbuotojas V. K. (V. K.) (nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką) ir prie parduotuvės „Bikuva“ (duomenys neskelbtini), perdavė jį vairuotojui S. G. (S. G.) (nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką), o šis jį (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė D. Š.;

2013 m. gegužės 24 d. J. D. į paketą įdėjo 2000 Lt (579,24 Eur); jį nenustatytas UAB „U“ darbuotojas nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir perdavė UAB „U“ darbuotojui V. K. (nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką), kuris paketą su pinigais perdavė D. Š. jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose (duomenys neskelbtini);

2013 m. birželio 13 d. J. D. į paketą įdėjo 8000 Lt (2316,96 Eur), perdavė jį UAB „U“ direktorei L. L. (nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką), kuri jo nurodymu paketą su pinigais nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ (duomenys neskelbtini), perdavė jį D. Š.;

2013 m. rugpjūčio 30 d. J. D. per siuntų tarnybą į paketą su nereikalingais brėžiniais įdėjo 1500 Lt; paketą su pinigais jo nurodymu (duomenys neskelbtini) paėmė UAB „U“ darbuotojas V. K. (nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką) ir perdavė jį D. Š. jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpose (duomenys neskelbtini);

2013 m. rugsėjo 2 d. J. D. nurodymu, UAB „U“ darbuotoja H. S. (nežinojusi apie daromą nusikalstamą veiką) paketą su 1500 Lt (434,43 Eur) prie UAB „U“ patalpų (duomenys neskelbtini), perdavė vairuotojui S. G. (nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką), kuris paketą Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, perdavė D. Š.;

2014 m. vasario 3 d. J. D. per siuntų tarnybą į siuntinį kartu su nereikalingais brėžiniais įdėjo 10000 Lt (2896,2 Eur); šį siuntinį su pinigais jo nurodymu (duomenys neskelbtini) paėmė UAB „U“ darbuotojas A. M. (nežinojęs apie daromą nusikalstamą veiką) ir prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystė“ (duomenys neskelbtini), perdavė vairuotojui S. G., kuris tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė jį D. Š..

3. D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. rugsėjo 4–5 dienomis, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose numatytos prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 4 straipsnį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, siekdama turtinės naudos piktnaudžiavo tarnyba – disponuodama duomenimis apie vykdomus viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir jos įsteigtoje biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sporto kompleksas, deklaruodama įtaką (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams ir viešųjų pirkimų komisijų nariams kaip galinti juos paveikti, kad viešųjų pirkimų tarnyba kviestų UAB „xxx“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir jos įsteigtos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sporto kompleksas (nuo 2015 m. sausio 9 d. „(duomenys neskelbtini) rekreacijos paslaugų centras“) organizuojamuose pirkimuose, ji savo naudai gavo 1 390,18 Eur (4 800 Lt) materialinę naudą iš UAB „xxx“, kuri atliko statybos darbus su (duomenys neskelbtini)Visagino miesto savivaldybe ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini) sporto kompleksas“ pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 28 d. rangos sutartį Nr. 5-315, 2014 m. birželio 26 d. rangos sutartį Nr. 5-198, pagal 2014 m. spalio 27 d. statybos rangos sutartį Nr. 5-304 bei buvo pakviesta pasirašyti statybos rangos sutartį „D. V. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės prie (duomenys neskelbtini) miesto paplūdimio sutvarkymo darbų“, technikos direktoriaus G. V., o būtent: 2014 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ji G. V. perdavė R. M. individualios veiklos pažymėjimo Nr. xxxx kopiją, 2013 m. sausio 10–11 d. užrašų knygelės–kalendoriaus lapą su rankraštiniais įrašais „R. M.“, nurodytu R. M. asmens kodu, banko sąskaitos numeriu, įrašu „4800 už medieną“, pareikalavo į R. M. sąskaitą pervesti pinigus; po to, G. S. (nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką) G. V. nurodymu, 2014 m. rugsėjo 5 d. pavedimu iš UAB „Nimetus“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1390,18 Eur (4800 Lt) į R. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip R. M. sumažino D. Š. skolą už iš R. M. ketinamą įsigyti namą; dėl šių neteisėtų D. Š. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nes jais buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) merės vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai.

4. D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. vasario 24 d., būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, pagal savo įgalinimus neturėdama teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios – savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos, siekdama asmeninės naudos sau ir motinai L. Š., R. M., S. K., piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, t. y. pasinaudodama savo kaip Tarybos nario ir merės tarnybine padėtimi, viršydama įgaliojimus, davė neteisėtus nurodymus jai netiesiogiai pavaldiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjai R. V. (tyrimas dėl padarytų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas pagal BK 40 straipsnį), Transporto ir ūkio skyriaus vedėjui A. G. ir Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojai A. G., kad pastarieji pažeidžiant teisės aktų reikalavimus neteisėtai, piktnaudžiaudami savo tarnybinėmis pareigomis nurodytų jiems pavaldiems savivaldybės administracijos darbuotojams darbo metu ir po darbo neatlygintinai atlikti įvairius ūkio darbus tenkinant jos bei jos artimųjų asmeninius interesus, o būtent:

1) D. Š., laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2014 m. vasario 24 d., neteisėtai prašė R. V. pavesti savivaldybės darbuotojams S. G., I. G. (I. G.), V. S. (V. S.), V. G. (V. G.) darbo savivaldybėje valandomis atlikti darbus, skirtus jos asmeninių poreikių tenkinimui, dėl ko: S. G. 2013 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais, darbo savivaldybėje valandomis D. Š. sodyboje (duomenys neskelbtini), gamino lieptą, remontavo laiptus, tvoreles vijokliams, gėlėms paremti; 2013 m. rugsėjo mėnesį šveitė rąstus; 2014 m. vasario mėnesį D. Š. naudojamose patalpose (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo dedamus langus; I. G. 2013 m. rugsėjo mėnesį, darbo savivaldybėje valandomis, atliko įvairius darbus R. M. ūkyje (duomenys neskelbtini), po to, R. V., S. G. ir I. G. dirbtas valandas ne savivaldybės interesais ir už tai suteiktus šiems darbuotojams laisvadienius, darbo tabeliuose parašu patvirtino kaip darbo valandas išdirbtas savivaldybei; S. G. 2013 m. balandžio, gegužės, rugsėjo mėnesiais, darbo savivaldybėje valandomis, D. Š. sodyboje (duomenys neskelbtini), kalė tvoreles vijokliams, gėlėms paremti, šlifavo pirties rąstus, remontavo lieptą, kalė namelius katėms; S. G. 2013 m. lapkričio mėnesį dirbo D. Š. motinos L. Š. gyvenamose patalpose (duomenys neskelbtini), atliko santechnikos darbus; S. G. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, R. M. ūkyje (duomenys neskelbtini) gamino būdas šunims; I. G. 2013 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, darbo savivaldybėje valandomis, iš Aplinkos tvarkymo skyriaus bazės (duomenys neskelbtini), vežė žemės gruntą į D. Š. sodybą (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini); po to, R. V., S. G. ir I. G. dirbtas valandas ne savivaldybės interesais ir už tai suteiktus šiems darbuotojams laisvadienius, darbo tabeliuose parašu patvirtino kaip darbo valandas išdirbtas savivaldybei;

2) D. Š., laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., neteisėtai prašė A. G. pavesti savivaldybės darbuotojams B. B., V. J. (V. J.), N. D. darbo savivaldybėje valandomis atlikti įvairius ūkio darbus tenkinant D. Š. asmeninius poreikius, dėl ko:2013 m. gegužės bei liepos–rugpjūčio mėnesiais, D. Š. sodyboje (duomenys neskelbtini), A. G. vienas bei su V. J., naudodami savivaldybės aplinkos tvarkymo skyriaus žoliapjovę – trimerį, šienavo žolę; 2013 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais, B. B. ir V. J. atliko kūdros gilinimo darbus; D. Š. motinos L. Š. gyvenamose patalpose (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ transportu, už kurio naudojimą apmokėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybė, A. G. nurodymu buvo atvežtas automobilis malkų; 2013 m. rugsėjo mėnesį V. J. remontavo rozetę, 2013 m. lapkričio mėnesį, kartu su B. B. tvarkė užsikimšusią kanalizaciją;D. Š. bute (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo mėnesį, N. D. remontavo balkoną; 2013 m. lapkričio mėnesį V. J. remontavo rozetę;A. G. nurodymu (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšomis buvo atlikti kūdros gilinimo darbai D. Š. motinos L. Š. sodyboje (duomenys neskelbtini); po to A. G. B. B., V. J., N. D. dirbtas valandas ne savivaldybės interesais ir už tai suteiktus jiems laisvadienius, darbo tabeliuose parašu patvirtino kaip darbo valandas išdirbtas savivaldybei;

3) D. Š., siekdama turtinės naudos S. K., kuris prižiūrėjo jos motinos L. Š. ūkį, 2013 m. rugsėjo 11 d.–spalio 4 d. laikotarpiu, nurodė netiesiogiai jai pavaldžiai (duomenys neskelbtini) savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjai R. V., kad ji paveiktų jai pavaldžius savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus darbuotojus ir sukurstė suklastoti dokumentus apie tai, kad S. K. atliko 40 val. visuomenei naudingo darbo; R. V. 2013 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), vykdydama D. Š. neteisėtą nurodymą, piktnaudžiaudama savo tarnybinėmis pareigomis, nurodė jai pavaldžiai savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus meistrei J. S. (tyrimas dėl padarytos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje nutrauktas pagal BK 40 straipsnį) tyčia suklastoti tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus tabelį dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo, jame nurodant žinomai neteisingus duomenis, kad S. K. atliko 40 val. visuomenei naudingo darbo : 2013 m. rugsėjo 19 d. dirbo 8 val., 20 d. – 8 val., 23 d. – 8 val., 24 d. – 8 val., 25 d. – 8 val.; J. S. tabelį užpildžius ir pasirašius, R. V. šį suklastotą tabelį taip pat pasirašė; dėl to S. K., realiai neatidirbus 40 val. visuomenei naudingo darbo ir taip neturint teisės gauti socialinės paramos, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nepagrįstai buvo išmokėta 1196,16 Eur pašalpa, taip padarant (duomenys neskelbtini) savivaldybei 1196,16 Eur turtinę žalą;

4) D. Š., 2013 m. sausio mėnesį, T. G. paprašius suteikti jos kalbų mokyklai savivaldybės patalpas, žinodama, jog savivaldybei priklausančio turto nuomos klausimai vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 ir 37 punktais, 18 straipsnio 1 dalimi ir 2013 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-46 dėl (duomenys neskelbtini) kultūros centro teikiamų atlygintinų paslaugų kainų nustatymo yra sprendžiami (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryboje, viršydama savo įgaliojimus, pasiūlė T. G. naudotis (duomenys neskelbtini) kultūros centrui priklausančiomis patalpomis neribojant naudojimosi laiko, o sutartyje įforminti 5 valandų nuomą per mėnesį; ji, pasinaudodama savo kaip Tarybos nario ir merės tarnybine padėtimi, viršydama savo įgaliojimus nurodė jai netiesiogiai pavaldžiai (duomenys neskelbtini) kultūros centro direktorei D. M. išnuomoti T. G. V. kultūros centro patalpas (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje nurodant, kad patalpos nuomojamos 5 val. per mėnesį už 28,96 Eur (100 Lt) mokestį; D. M. įvykdžius D. Š. nurodymą ir 2013 m. kovo 28 d. sudarius patalpų nuomos sutartį Nr. NS-13-16, o T. G. kalbų mokyklai šias patalpas naudojant ilgesnį laiką nei numatyta sutartyje, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei buvo padaryta 1117,9 Eur (3860 Lt) turtinė žala;

Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 4 straipsnį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, nes buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) merės vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kiti valstybės tarnybos principai, trikdomas (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbas ir sumenkintas savivaldybės prestižas jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kuriama savivalės, įstatymų nepaisymo, nebaudžiamumo sistema, o kartu ir 2314,06 Eur turtinė žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

5. D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere ir eidama šias pareigas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. kovo 4 d., (duomenys neskelbtini) mieste, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama asmeninės naudos – pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 91-2832) 4 straipsnį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2012 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. IV-208 patvirtintų „Tarnybinių automobilių naudojimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos taisyklių“ 4 punktu, kad administracijos tarnybiniai lengvieji automobiliai bei mikroautobusai naudojami tik tarnybos reikmėms, asmeniniais tikslais neatlygintinai naudojosi savivaldybės automobiliu „Mercedes B. V.“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savivaldybės automobilis), kurį vairavo savivaldybės darbuotojai S. G. ir P. P. (P. P.) (jiems ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnyje 1 dalyje numatytos veikos buvo nutrauktas pagal BK 40 straipsnį), taip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarydama 1681,32 Eur turtinę žalą, o siekdama pateisinti neteisėtą ir neatlygintiną savivaldybės automobilio panaudojimą, nurodė jai netiesiogiai pavaldiems darbuotojams suklastoti automobilio kelionės lapus į juos įrašant žinomai melagingus duomenis apie įvykusias keliones, taip savo tyčiniais ir sistemingais veiksmais padarydama didelę neturtinę žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nes jais buvo diskredituotas (duomenys neskelbtini) merės vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeisti valstybės deklaruojamam įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principai, sumenkintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės prestižas jai pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, kuriama savivalės, įstatymų nepaisymo nebaudžiamumo sistema, o būtent:

1) 2013 m. balandžio 6 d. D. Š. nurodymu, P. P. savivaldybės automobiliu nuvežė ją į Vilnių ir atgal į (duomenys neskelbtini) (atstumas 304 km, kelionės kaštai 94,42 Eur (326,03 Lt) ir tyčia į 2013 m. balandžio 6 d. dienos lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 019 šios kelionės neįrašė;

2) 2013 m. balandžio 26 d. D. Š. nurodymu, S. G. savivaldybės automobiliu, maršrutu (duomenys neskelbtini) (304 km), kelionės kaštai 129,02 Eur (445,48 Lt), nuvežė R. M. į Vilniaus rajoną Naująją Vilnią, o 2013 m. balandžio 29 d. parvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini) (304 km), kelionės kaštai 129,02 Eur (445,48 Lt); siekiant nuslėpti šias keliones, (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 023 jis įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. balandžio 29 d. savivaldybės automobiliu važiavo „po miestą 35 km“, „(duomenys neskelbtini) 167 km“; D. Š. ties 26 ir 29 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 023, kuris nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), buvo ir panaudotas, t. y. S. G. jį pateikė savivaldybės administracijai;

3) 2013 m. balandžio 29 d. D. Š. nurodymu, savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 304 km, kelionės kaštai 129,02 Eur (445,48 Lt) iš Naujosios Vilnios į (duomenys neskelbtini) parvežė R. M.; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 023 įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 2013 m. balandžio 29 d. automobiliu važiavo „po miestą 35 km“, „(duomenys neskelbtini) 167 km“; po to D. Š. jame ties 29 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 023, kuris savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), buvo ir panaudotas, t. y. S. G. jį pateikė savivaldybės administracijai;

4) 2013 m. liepos 2 d. S. G., D. Š. nurodymu, maršrutu (duomenys neskelbtini) (304 km), kelionės kaštai 118,68 Eur (409,79 Lt), savivaldybės automobiliu parvežė D. Š. seserį V. S.; siekiant nuslėpti šį pažeidimą jis į automobilio kelionės lapą Nr. 045 įrašė žinomai melagingus duomenis, kad 2013-07-02 automobiliu važiavo „po miestą 29 km“, „(duomenys neskelbtini) 161 km“; D. Š. ties 2 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 045, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

5) 2013 m. liepos 9 d. S. G., D. Š. nurodymu, maršrutu (duomenys neskelbtini) (105 km), kelionės kaštai – 39,64 Eur (136,86 Lt), savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę, jis (duomenys neskelbtini) mieste į automobilio kelionės lapą Nr. 045 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. liepos 9 d. savivaldybės automobiliu jis važiavo „po miestą 35 km“; po to D. Š. ties 9 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 045, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini) S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

6) 2013 m. rugpjūčio 8 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 304 km, kelionės kaštai 119,83 Eur (413,74 Lt);

7) 2013 m. rugpjūčio 9 d. D. Š. nurodymu, S. G., maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 39,88 Eur (137,69 Lt), savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę, jis 2013 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste į automobilio kelionės lapą Nr. 055 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta: „(duomenys neskelbtini) 159 km“, „po miestą 23 km“, „(duomenys neskelbtini) 58 km“, „po miestą 25 km“; po to D. Š. ties 9 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 055, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

8) 2013 m. rugpjūčio 13 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (304 km), kelionės kaštai – 119,83 Eur (413,74 Lt);

9) 2013 m. rugpjūčio 19 d. D. Š. nurodymu, S. G., maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 39,88 Eur (137,69 Lt), savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) mieste į automobilio kelionės lapą Nr. 055 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta: „po miestą 21 km“, „(duomenys neskelbtini) 158 km“; po to D. Š. ties 19 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 055, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

10) 2013 m. rugpjūčio 30 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (105 km), kelionės kaštai – 39,88 Eur (137,69 Lt);

11) 2013 m. rugsėjo 5 d. D. Š. nurodymu, S. G. savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 630 km, kelionės kaštai 228,22 Eur (995,17 Lt) D. Š. nuvežė į Telšius; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) mieste į automobilio kelionės lapą Nr. 061 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta: „po miestą 23 km“, „(duomenys neskelbtini) 104 km“, „(duomenys neskelbtini) 152 km“, „po miestą 34 km“, „(duomenys neskelbtini) 152 km“; D. Š. ties 5 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 061, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo jį pateikęs savivaldybės administracijai;

12) 2013 m. rugsėjo 13 d. D. Š. nurodymu, P. P. savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 50,63 Eur (174,80 Lt) vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 063 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. automobiliu važiavo „(duomenys neskelbtini)–po miestą 164 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 13 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 063, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), P. P. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

13) 2013 m. rugsėjo 19 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (68 km), kelionės kaštai – 29,17 Eur (100,72 Lt);

14) 2013 m. spalio 10 d. D. Š. nurodymu, P. P. maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 53,54 Eur (184,88 Lt) savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 074 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2013 m. spalio 10 d. automobiliu važiavo „(duomenys neskelbtini) 164 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 13 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 069, kurį jis tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), ir panaudojo pateikęs savivaldybės administracijai;

15) 2013 m. spalio 25 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (10 km), kelionės kaštai – 4,82 Eur (16,65 Lt);

16) 2013 m. spalio 28 d. D. Š. nurodymu, S. G. savivaldybės automobiliu iš (duomenys neskelbtini) darbo biržą vežė S. K. ir po to parvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini), po to vežė į Daugpilį pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šias keliones, jis 2013 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 074 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta – „(duomenys neskelbtini) 152 km“, „po miestą 44 km“, „(duomenys neskelbtini) 152 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 19 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip nenurodant kelionės (duomenys neskelbtini) (68 km), ir (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 40,61 Eur (140,21 Lt) suklastojo tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 074, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

17) 2013 m. lapkričio 4 d. D. Š. nurodymu, S. G. maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 38,53 Eur (133,40 Lt), savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 082 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta – „(duomenys neskelbtini) 162 km“, „po miestą 29 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 4 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 082, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo jį pateikęs savivaldybės administracijai;

18) 2013 m. lapkričio 5 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (304 km), kelionės kaštai – 109,75 Eur (378,95 Lt);

19) 2013 m. lapkričio 13 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (304 km), kelionės kaštai – 118,97 Eur (410,77 Lt);

20) 2013 m. lapkričio 28 d. D. Š. nurodymu, S. G. maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 39,66 Eur (136,93 Lt), savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 082 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta – „po miestą 34 km“, „(duomenys neskelbtini) 167 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 28 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 082, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

21) 2013 m. gruodžio 12 d. D. Š. nurodymu, S. G. maršrutu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) (atstumas 68 km, kelionės kaštai 23,96 Eur (82,72 Lt ), savivaldybės automobiliu iš (duomenys neskelbtini) darbo biržą vežė S. K. ir po to parvežė jį atgal; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2013 m. gruodžio 12 d. Visagino mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 089 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta – „po miestą 38 km“, „(duomenys neskelbtini) 57 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 12 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 089, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo pateikęs jį savivaldybės administracijai;

22) 2014 m. vasario 12 d. asmeniniais tikslais naudojosi savivaldybės automobiliu maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 68 km, kelionės kaštai 26,95 Eur (82,72 Lt );

23) 2014 m. kovo 4 d. D. Š. nurodymu, S. G. maršrutu (duomenys neskelbtini) (atstumas 105 km, kelionės kaštai 46,43 Eur (160,31 Lt), savivaldybės automobiliu vežė pagaląsti R. M. gaterio pjūklus; siekiant nuslėpti šią kelionę jis 2014 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) mieste į lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 16 įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad išvykimo vieta – „po miestą 26 km“, „(duomenys neskelbtini) 93 km“; D. Š. nenustatytomis aplinkybėmis ties 4 dienos įrašu pasirašė kaip užsakovas ir patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojant tikrą dokumentą – lengvojo automobilio kelionės lapą Nr. 16, kurį tiksliai nenustatytu laiku savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini), S. G. panaudojo jį pateikęs savivaldybės administracijai.

6. G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) už tai, kad 2014 m. rugsėjo 4–5 d., būdamas UAB „xxx“ technikos reikalų direktoriumi, šios bendrovės, kuri atliko statybos darbus su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini) sporto kompleksas“ pasirašytas 2013 m. rugpjūčio 28 d. rangos sutartį Nr. 5-315, 2014 m. birželio 26 d. rangos sutartį Nr. 5-198, pagal 2014 m. spalio 27 d. statybos rangos sutartį Nr. 5-304 bei buvo pakviesta pasirašyti statybos rangos sutartį „D. V. ežero pakrantės prie (duomenys neskelbtini) miesto paplūdimio sutvarkymo darbų“, interesais siekdamas su savivaldybes mere D. Š. palaikyti draugiškus santykius ir už tai, kad ji pasinaudodama savo tarnyba ir deklaruojama įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams ir viešųjų pirkimų komisijų nariams, juos paveiktų, kad jie ir viešųjų pirkimų tarnyba kviestų UAB „xxx“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir jos įsteigtos biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini) sporto kompleksas“ (nuo 2015 m. sausio 9 d. – „(duomenys neskelbtini) rekreacijos paslaugų centras“) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, netiesiogiai davė D. Š. 1 390,18 Eur (4 800 Lt), kyšį, o būtent: 2014 m. rugsėjo 4 d. D. Š. pateikus jam R. M. individualios veiklos pažymėjimo Nr. xxx kopiją, 2013 m. sausio 10–11 d. užrašų knygelės–kalendoriaus lapą, kuriame rankraštiniais įrašais įrašyta „R. M.“, nurodytas jo asmens kodas, banko sąskaitos numeris, įrašas „4800 už medieną“ ir pareikalavus į R. M. sąskaitą pervesti duodamą kyšį, jis nurodė G. S. (nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką) 2014 m. rugsėjo 5 d. pavedimu iš UAB „xxx“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1 390,18 Eur (4 800 Lt) į R. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o ši pavedimą padarė.

7. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu D. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl materialinės naudos gavimo iš I. K.) išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla D. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

II. Apeliacinių skundų argumentai

8. Nuteistosios D. Š. gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl D. Š. nuteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

8.1. Apeliantas nesutinka su D. Š. nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės remdamasis vien tik mirusio O. K. parodymais.

8.1.1. Byloje O. K. parodymai buvo paskelbti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi O. K. mirė ir negalėjo būti apklaustas teisme. Tačiau gynėjas pažymi, kad tokia tvarka gali būti paskelbiami tik ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai. Be to, nei vienoje iš O. K. apklausų nebuvo kviesti ir nedalyvavo D. Š. ir jos gynėjas. Kaltės pagrindimas išimtinai mirusio asmens parodymais, kuriam ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji ir jos gynėjas neturėjo galimybės (ir jau nebeturės) užduoti klausimų, prieštarauja BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies reikalavimams, įtvirtinantiems kaltinamojo teisę į teisingą procesą ir rungtynišką bylos nagrinėjimą. Taigi vadovautis mirusiojo O. K. parodymais, o juo labiau laikyti juos įrodymais, patvirtinančiais nuteistosios kaltę, negalima. Toks teismo byloje surinktų duomenų tyrimas ir vertinimas, pagrindžiant D. Š. kaltumą, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Be to, gynėjas pažymi dar ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto ir suinteresuoto bylos baigtimi O. K. parodymais. Nėra abejonių, kad O. K. davė tokius parodymus vien siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8.1.2. Be to, gynėjas nurodo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog D. Š. būtų reikalavusi kyšio iš O. K., išskyrus O. K. parodymus, kurie dėl aukščiau nurodytų aplinkybių negali būti pripažinti įrodymais. Tačiau O. K. neparodė, kad D. Š. reikalavo kyšio, jis tik suprato jos užuominas, kaip reikalavimą duoti kyšį. Gynėjas pažymi, jog kiekvienas asmuo gali labai įvairiai ir skirtingai suprasti kito asmens užuominas. Be to, nelogiškai skamba O. K. teiginys, jog negalėjo duoti kyšio grynais pinigais. Tai sudaro pagrindą manyti, jog jo parodymai buvo sudėlioti su ikiteisminio tyrimo pareigūnų pagalba. Gynėjas nesutinka ir su teismo argumentu, kad O. K. parodymus patvirtina informacija, jog UAB „V“ 2013–2014 metais su savivaldybe turėjo ilgalaikių ir pakankamai didelės vertės projektų, todėl O. K. neabejotinai buvo suinteresuotas turėti gerus santykius su visais savivaldybės darbuotojais, iš jų ir su D. Š.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB „V“ projektai su savivaldybe buvo didelės vertės. Tokios aplinkybės nenurodė ir pats O. K..

8.1.3. Teismas D. Š. kaltumą grindžia ir UAB „A“ degalinės darbuotojų parodymais, tačiau jų parodymai nepatvirtina, kad neva D. Š. reikalavo O. K. į jos asmeninį automobilį asmeninėms reikmėms pilti kurą, kuris būtų apmokamas UAB „V“. Be to, byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent į D. Š. priklausantį automobilį BMW X5 buvo pilamas kuras, nes toks faktas nėra užfiksuotas. Kuro pylimo būtent į D. Š. priklausantį automobilį BMW X5 patikimai nepatvirtina ir degalinės darbuotojų parodymai. Tuo tarpu, D. Š. parodė, kad O. K. pats buvo savivaldybės tarybos nariu, gyveno V ir pažinojo savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos narius, todėl logiška, kad jokios pagalbos asmeniškai jam bei UAB „V“ ji neteikė. Ji taip pat parodė, kad ji nežinojo, jog UAB „A“ degalinėje O. K. pylė kurą UAB „V“ vardu. Suprato, kad jis kurą pildavo savo lėšomis, nes turėjo nuolaidą degalinėje. Kuras buvo perkamas už grynus pinigus, kuriuos surinkdavo ji, į reabilitaciją vežamų vaikų tėvai. Taip surinkti pinigai būdavo atiduodami O. K., kuris nurodydavo už juos užpilti kuro. Tai, kad D. Š. vairuotojai S. G. ir P. P. už benziną degalinėje nemokėjo, nereiškia, kad D. Š. pinigų nesumokėdavo O. K. vėliau. Pokalbių su O. K. metu būdavo nurodoma, jog „man mašiną reikia siųsti“, „siunčiu aš žmones su savo mašina“, „man reikės turbūt žmones į Santariškes siųsti“. Akivaizdu, jog nebuvo reikalaujama, kad kuras būtų neatlygintinai pilamas į D. Š. automobilį UAB „V“ sąskaita.

8.1.4. Nuteistosios gynėjas, remdamasis kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019, nurodo, kad visų pirma būtina nustatyti, jog D. Š. reikalavo iš O. K., kad pastarasis jai duotų kyšį. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Antra, būtina nustatyti D. Š. pažadą O. K. paveikti BK 226 straipsnyje nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveikų jo interesais. Iš bylos duomenų nėra aišku, ką už kyšio gavimą D. Š. pažadėjo paveikti. Juo labiau, kad teismas nustatė, jog UAB „Vilstata“ buvo viena didžiausių statybos sektoriaus įmonių, todėl nelogiška, kad didžiausiai statybų įmonei reiktų „pagalbos“ dalyvaujant ir laimint skelbiamus viešuosius pirkimus, įvertinus ir tai, kad pats O. K. buvo V savivaldybės tarybos nariu ir pažinojo visus viešųjų pirkimų komisijos narius. Nėra jokių įrodymų (telefoninių pokalbių) tarp D. Š. ir O. K., kurie patvirtintų D. Š. pažadą paveikti atitinkamas institucijas ir įstaigas, kad pastarosios veiktų O. K. interesais ir naudai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad D. Š. ėmėsi realių veiksmų, t. y. siekė paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Gynėjo nuomone, nenustačius visų D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, jos atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasi nuosprendis.

8.2. Gynėjas nurodo, jog D. Š. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį nuteista nepagrįstai.

8.2.1. Atkreiptinas dėmesys ir į STT pareigūno E. D. parodymus, kad prieš apklausiant J. D. darbovietėje buvo atlikta krata, ir po kratos atlikimo J. D. pats pateikė pareiškimą dėl D. Š.. Iš to akivaizdus ir J. D. motyvas apkalbėti D. Š., visgi pareiškimas dėl D. Š. buvo parašytas ne prieš kratos atlikimą, bet po. Kas iš tiesų buvo rasta kratos metu nežinoma, bet tokia aplinkybė, gynėjo nuomone, leidžia pagrįstai abejoti J. D. pareiškimo pagrįstumu ir tikrumu.Šiuo atveju, teismas grubiai pažeidė BPK nuostatas ir apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė išskirtinai tik ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisme liudytojai nepatvirtino ir paaiškino dėl kokių priežasčių buvo priversti duoti D. Š. apkalbančius parodymus.Be to, gynėjo nuomone, J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertinti kritiškai, kadangi J. D. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo parodymai buvo duoti išimtinai siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8.2.2. Gynėjas teigia, jog priešingai nei nustatė teismas, D. Š. ir J. D. pokalbių metu vartotų žodžių tokių kaip „projektai“, „parašai“, „brėžiniai“ įvertinus pokalbių kontekstą, negalima įvardinti kaip kyšių. Tai, kad minėti žodžiai galėtų reikšti pinigų sumas teismas sprendė remdamasis išskirtinai tik J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis teisme paneigė. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad minėti žodžiai reiškė pinigų sumas, byloje nėra. Akivaizdu, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas išimtinai teismo prielaidomis. Gynėjas skunde cituoja telefoninius pokalbius tarp D. Š. ir J. D., iš kurių akivaizdu, jog J. D. pats pristatydavo ar perduodavo realius apdailos medžiagų, baldų ir (ar) kitų elementų pavyzdžius, taip pat brėžinius, maketus ir (ar) kitus dokumentus D. Š. arba atitinkamiems savo paties ar V savivaldybės darbuotojams. Taip pat būdavo perduodamos ir reikalingos medžiagos (dažai mokyklos pastatui, tinklas ir kt.), nes su J. D. buvo susitarta, kad jo vadovaujamos bendrovės neatlygintinai atliks šiuos visuomenei naudingus darbus: padės vykdyti remonto darbus V. G. vilties progimnazijoje, prisidės prie cerkvės langų keitimo ir kt.

8.2.3. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad J. D. nurodymu, H. S. paketą su 1 500 Lt, o. A. M. siuntinį su brėžiniais ir 10 000 Lt perdavė vairuotojui S. G., kuris juos perdavė D. Š., tačiau nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti, kas buvo paketuose. Gynėjas pažymi, kad byloje nenustatyta, kokiomis kupiūromis kiekvienas iš tariamų kyšių buvo perduotas, nors pagal visas aplinkybes, tuo atveju, jei buvo perduodami pinigai, įvertinus galimus kupiūrų kiekius, jie turėjo suvokti, kad paketuose yra pinigai. Juo labiau, kad remiantis bylos medžiaga, tam tikrais atvejais pinigai būdavo siunčiami vieni vokuose (be sutarčių, be brėžinių), todėl nesuvokiama kaip galima nepajusti, kad viduje yra pinigai, kai siunčiamos buvo tokio dydžio sumos. Priešingai nei nurodė teismas, liudytoja L. L. neprisiminė kalbėjusi su J. D. apie tai, kad D. Š. reikalauja iš jo kyšių, kad jis jai tam tikras sumas jau sumokėjo. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo šoke, duotų parodymų neatsimena. Be to, liudytoja L. L. parodė, kad ji vadovavo įmonei UAB „U“, o J. D. buvo minėtos įmonės statybos direktorius. Taigi, nesuvokiama, kodėl J. D. UAB „Užupio statyba“ naudai reikėjo duoti kyšius ne iš įmonės lėšų, o iš savo asmeninių lėšų.

8.2.4. Gynėjo nuomone, teismas nevertino to, kad D. Š. nebuvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos narė, ji viešųjų pirkimų procedūrose nedalyvaudavo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. U. parodęs, kad „apie vykdomus pirkimus merė domėdavosi dažniausiai jau po konkursų, ji pati nėra parašiusi konkrečias įmones pakviesti dalyvauti vykusiuose pirkimuose“. Lygiai taip pat ji nedalyvavo ir nesidomėjo procedūromis tų pirkimų, kuriuos laimėjo J. D. vadovaujamos bendrovės. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tik po įtarimų pareiškimo D. Š. tapo žinoma, jog UAB „J“ priklauso J. D., todėl nepagrįsta teismo išvada, kad J. D. perduodavo D. Š. pinigus, kad ši neveiktų neteisėtai ir nesudarytų nepagrįstų kliūčių UAB „U“ ir UAB „J“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus organizuojamuose konkursuose. Gynėjas pažymi ir tai, kad D. Š. taip pat nebuvo žinomos ir aplinkybės, susijusios su UAB „G“ ir jos įsipareigojimais UAB „U“. UAB „G“ akcininkui (P. V.) skambino tik pasikalbėjusi su V. A. B. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi, tačiau pokalbio esmės ir prasmės gerai nesuprato. Be to, ir pats P. V. parodė, kad realiai D. Š. skambutis įtakos nedarė, nes jis jos nepažinojo ir atsiskaitymų tvarkai ji jam negalėjo įtakoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. Š., būdama Utenos regiono plėtros tarybos nare, galėjo ir netgi turėjo domėtis bei sekti (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje vykdomų projektų eiga bei atliekamų (atliktų) darbų kokybe. Tačiau toks domėjimasis ir rūpinimasis nereiškia, kad buvo neteisėtai kišamasi į kokius nors procesus ar naudojamasi savo „įtaka“. Be to, teismas remdamasis prielaidomis konstatavo, kad D. Š. priėmė net 33 000 Lt dydžio kyšį, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, nors byloje nėra jokių įrodymų dėl priimto tokio dydžio kyšio. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visų nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje negali būti priimtas.

8.3. Teismo sprendimas D. Š. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, gynėjo nuomone, yra neteisingas ir nepagrįstas.

8.3.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „xxx“ buvo pakviesta dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės ir jos įsteigtos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) sporto kompleksas organizuojamuose pirkimuose ir (ar) juos laimėjo būtent dėl D. Š. įtakos. Gynėjas pažymi, jog D. Š. nebuvo žinoma ir ji beveik visiškai nesidomėjo, viešųjų pirkimų eiga, nesikišo į jų procedūras. Vadinasi, ji negalėjo daryti ir nedarė jokios įtakos pirkimo procedūroms ir (ar) jų rezultatui. Be to, kaltinime nurodomą pirkimą organizavo net ne (duomenys neskelbtini) savivaldybė, o biudžetinė įstaiga „(duomenys neskelbtini) sporto kompleksas“. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „xxx“ šį pirkimą laimėjo, nes pateikė geriausią pasiūlymą (mažiausią kainą), o ne dėl D. Š. tariamai darytos įtakos. Juo labiau, sutartis buvo pasirašyta D. Š. nedarbingumo laikotarpiu. Taigi, D. Š. nebuvo nei pirkimus organizavusios įstaigos vadovė ar darbuotoja, nei priklausė šių viešųjų pirkimo komisijoms, todėl negalėjo daryti ir nedarė jokios įtakos šių pirkimų procedūroms.

8.3.2. Gynėjas nurodo, jog jokie bylos duomenys nepagrindžia teismo išvados, kad neva D. Š. reikalavo iš G. V. 4 800 Lt. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „xxx“ pervesti R. M. 4 800 Lt buvo D. Š. gauta asmeninė nauda. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „xxx“ 4 800 Lt buvo pervedusi ne D. Š., bet R. M. kaip užmokestį (avansą) už medienos įsigijimą. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (2014-09-05 mokėjimo nurodymas, G. S. ir G. V. gyvenamosiose patalpose atliktos kratos duomenys, Ignalinos apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimas už akių priteisti UAB „xxx“ naudai 4 800 Lt). Akivaizdu, jog D. Š. nedalyvavo ir nesidomėjo UAB „xxx“ ir R. M. tarpusavio santykiais dėl medienos įsigijimo.

8.3.3. Teismo išvada, jog neva D. Š. siekė iš R. M. įsigyti namą, gynėjo nuomone, yra klaidinga. D. Š. su R. M. buvo sugyventiniai, R. M. dažnai turėdavo finansinių ir kitų problemų, todėl D. Š. stengėsi jam padėti. Tačiau jų santykiai buvo sudėtingi, kilus nesutarimams su R. M., D. Š. pradėjo svarstyti, ar nereikėtų dėl jam perduotų piniginių lėšų – sudaryti paskolos sutartį, įkeisti namą ar pan. Tuo metu, jos suteiktos pagalbos R. M. vertė buvo apie 20 000 Lt, kiek vėliau R. M. iš savo asmeninių lėšų ji davė dar 5 000 Lt. Visi šie pinigai iš esmės buvo R. M. suteikta paskola ir tikimasi, kad jis juos grąžins. Tačiau bet kuriuo atveju, D. Š. jokių nei žodinių, nei rašytinių sutarčių dėl namo įsigijimo su R. M. nesudarė ir šiuo metu nėra sudariusi. Taigi, D. Š. tikrai negavo jokios materialinės naudos dėl to, kad UAB „xxx“ pervedė atitinkamą pinigų sumą R. M..

8.3.4. Gynėjas nurodo, jog teismas nusprendė, kad D. Š. reikalavo iš G. V. 4 800 Lt dydžio pinigų sumos (kyšio) už tai, kad neva D. Š. pažadėjo jam paveikti viešųjų pirkimų tarnybą, kad pastaroji UAB „xxx“ kviestų dalyvauti pirkimuose, tačiau neaišku, kodėl D. Š. veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Juo labiau, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsakoma tik tuo atveju, jei nėra kyšininkavimo požymių, tuo tarpu teismas konstatavo, kad D. Š. reikalavo iš G. V. pinigų už įtakos padarymą. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Gynėjo nuomone, neaišku kokią žalą patyrė valstybė ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė dėl to, kad UAB ,,xxx“ teisėtai ir pagristai laimėjo pirkimus ir pasirašė statybos rangos sutartis. Beje, teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kaip konkrečiai buvo padaryta ta žala, kuo ji pasireiškė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, visų sudėties požymių, D. Š. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

8.4. Gynėjo nuomone, D. Š. kaltumas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas iš esmės tik telefoninių pokalbių duomenimis, nes teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas apkalbėti D. Š., todėl teismas turėjo vadovautis teisme duotais jų parodymais. Teisme liudytojai patvirtino, kad visi darbai buvo atliekami ne darbo valandomis, bet per pietų pertraukas, pasibaigus darbo valandoms ar laisvadieniais. Teismas neįvertino to, kad darbus savivaldybės darbuotojai atlikdavo, nes daugelį byloje minimų asmenų siejo draugiški, pakankamai artimi tarpusavio santykiai, dauguma byloje nurodytų atliktų darbų buvo itin smulkūs, nesudėtingi, neturintys nei didelės vertės, nei reikšmės. Gynėjas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog neva už jų darbą tenkinant merės bei jos pažįstamų bei artimųjų poreikius buvo sumokamas atlyginimas iš savivaldybės lėšų. Be to, priešingai negu nurodyta nuosprendyje, liudytojų I. G. (I. G.), T. J. ir N. N. parodymai patvirtina, kad darbai buvo apmokami D. Š. asmeninėmis lėšomis. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo D. Š. atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog savivaldybės darbuotojai atliko D. Š. naudai darbus neatlygintinai ir darbo savivaldybėje metu. Šioje dalyje teismas turėjo galimybę atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį.

8.5. Dėl D. Š. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ji nuosekliai parodė, kad tarnybiniu automobiliu neatlygintinai niekada nesinaudojo, o važiuodama tarnybiniais reikalais paveždavo savivaldybės, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojus darbo reikalais. Gynėjas mano, kad šiais jos parodymais nėra pagrindo nesivadovauti, o vairuotojo P. P. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jis ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, įvertinus tai, kad šioje byloje liudytojai masiškai parodė apie STT darytą spaudimą, darytina išvada, kad vairuotojai parodymus davė veikiami STT spaudimo ir grasinimų. Jokių kitų įrodymų, kad kelionės buvo vykdomos išimtinai asmeniniais tikslais, byloje nėra. Nuosprendyje akcentuojamos kelionės į Daugpilį, tačiau teismas nevertino to, jog dažnas keliones į Daugpilį lėmė platus bendradarbiavimas su šiuo miestu. Kelionės į Vilnių bei kitus miestus taip pat buvo dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės poreikių. D. Š. (nei jos artimieji) iš tarnybinių kelionių negavo jokios asmeninės naudos, kadangi visų kelionių pirminis ir pagrindinis tikslas buvo tarnybinių pareigų vykdymas. Be to, būtinasis požymis yra didelė žala bei priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo ir kilusių padarinių. Nuosprendyje nenurodyta, kokią žalą dėl tarnybinių D. Š. kelionių patyrė valstybė ir savivaldybė, kuo ta žala pasireiškė. Teismas nurodė, kad D. Š. nebuvo atsakinga už kelionės lapų pildymą ir juose nurodytų duomenų teisingumą, todėl neaišku, kaip D. Š. galėjo „puikiai žinoti“, jog kelionės lapai suklastoti. Gynėjo nuomone, D. Š. veiksmų negalima kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes ji nerašė jokių duomenų į kelionių lapus, tai darė kiti darbuotojai. Be to, minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, akivaizdu, jog D. Š. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad pasirašo neva suklastotus kelionės lapus.

8.6. Gynėjo nuomone, šioje byloje nebuvo tinkamai atliktas ir užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Sprendimas užbaigti ikiteisminį tyrimą šiuo atveju buvo priimtas pradėjus, bet nepabaigus D. Š. apklausos, t. y. staiga nutraukus jau pradėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą. Byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui 2016 m. prokurorei surašius kaltinamąjį aktą. Prieš tai, 2016-05-24, D. Š. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą. D. Š. dar 2016-05-24 nurodė, kad sutinka duoti parodymus, tačiau jai reikia laiko pasiruošti apklausai, buvo suderintas ir apklausų grafikas. Tačiau 2016-08-09 apklausa be jokios aiškios ir objektyvios priežasties buvo nutraukta tyrėjui pareiškus, jog apklausa baigta ir ikiteisminis tyrimas taip pat yra pabaigtas. Tokiu būdu staiga nutraukus parodymų davimą, apie dalį jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų D. Š. netgi nebuvo apklausta. Kitaip tariant, nebuvo užtikrinta BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamojo teisė duoti parodymus, nors nuteistoji viso proceso metu pageidavo juos duoti ir šios teisės neatsisakė. Dėl šios priežasties D. Š. turėjo ribotas galimybes teikti jos nekaltumą pagrindžiančius įrodymus ir efektyviai pasinaudoti teise į gynybą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas grubus baudžiamojo proceso pažeidimas, kadangi liudytojui R. M. nebuvo užtikrinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimuosius (R. M. ir D. Š. ilgą laiką buvo sugyventiniai), tokia teisė buvo suteikta tik pirmosios instancijos teisme, kuria jis pasinaudojo. Todėl R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

8.7. Gynėjas nurodo, kad D. Š. paskirta bausmė nesuderinama su teisingumo ir proporcingumo principais. D. Š. charakterizuojama teigiamai: anksčiau neteista, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narė, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Akivaizdu, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, atidedant jos vykdymą maksimaliam 3 metų laikotarpiui, yra neproporcinga bausmė. Šiuo konkrečiu atveju, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo visas galimybes paskirti ne laisvės atėmimo bausmę, bet kitą sankcijoje nenumatytą bausmę, pavyzdžiui baudą. Juo labiau, kad už kitus nusikaltimus teismas D. Š. skyrė baudas. Visos aukščiau nurodomos aplinkybės, vertinant jas kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Gynėjas nesutinka ir su D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Baudžiamojo poveikio priemonė viešųjų teisių atėmimas skiriama tik tuo atveju, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Šiame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, jog D. Š. nepiktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, todėl minėta baudžiamojo poveikio priemonė jai paskirta nepagrįstai.

9. Nuteistasis G. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį, kuria G. V. pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

9.1. Apeliantai nurodo, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog D. Š. reikalavo kyšio iš G. V.. Aplinkybės, jog UAB „xxx“ (duomenys neskelbtini) vykdė keletą statybos darbų projektų ar tai, jog D. Š. su G. V. bendravo labai draugiškai, nepatvirtina kaltinime dėstomų aplinkybių dėl tariamo kyšio davimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog D. Š. aktyviai palaikė UAB „xxx“, ragino UAB „xxx“ duoti darbo, atkreipti dėmesį į šią bendrovę, kai skelbiami savivaldybės viešieji konkursai, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja liudytojų M. M., A. L. ir D. U. parodymams. Minėti liudytojai vienareikšmiškai parodė, kad nebuvo sulaukę iš D. Š. reikalavimų kviesti UAB „xxx“ į organizuojamus viešuosius pirkimo konkursus. Tai, jog liudytojai M. M. ir D. U. parodė, kad D. Š. teiraudavosi apie viešo pirkimo konkursų procedūras arba kalbėdavo apie įmones, kurias būtų galima kviesti į viešo pirkimo konkursus, nei pagrindžia, nei paneigia kaltinime nurodomų aplinkybių dėl tariamo kyšio davimo. Tokie veiksmai vertintini, kaip asmens išsakyta nuomonė. Tokius vienašalius asmens veiksmus, nesant konkrečių įrodymų apie susitarimą dėl kyšio (už ką jis duodamas), nėra pagrindo susieti ir vertinti, kaip veikimą kito asmens (kyšio davėjo) naudai.

9.2. Apeliantai skunde nurodo, kad teismo išvada, kad G. V. buvo suinteresuotas, jog jo atstovaujama bendrovė galėtų sėkmingai dalyvauti konkursuose, juos laimėti ir atlikti statybos darbus šiame regione, padaryta be jokios išsamesnės analizės ir pagrindimo. Pavyzdžiui, kaip susijęs 2014 m. rugsėjo 5 d. tariamai duotas kyšis su 2013 m. rugsėjo 9 d. vykusiu D. Š. ir I. K. pokalbiu, kuriame paminėtas UAB „I“ subrangovas UAB „xxx“; kuo su 2014 m. rugsėjo 5 d. tariamai duotu kyšiu susijusi 2013 m. rugpjūčio 28 d. rangos sutartis Nr. 5-315 ar 2014 m. birželio 26 d. rangos sutartis Nr. 5-198. Logiška, jog kyšis duodamas asmeniui už jo pažadą paveikti kitus asmenis dėl jų priimamų sprendimų ar atliekamų funkcijų, kurios būtų palankios kyšio davėjui. Nėra logiška, kad kyšis būtų duodamas už ankščiau įvykusius įvykius. Kita vertus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos viešųjų pirkimo komisijai pripažinus, kad UAB „xxx“ buvo pasiūlyta mažiausia kaina, 2014 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimu Nr. (4.29)-1-3701 UAB „xxx“ buvo pakviesta sudaryti viešo pirkimo sutartį, tačiau sutarties nesudarė. Tai parodo, jog nebuvo jokių pasunkinimų dėl viešojo pirkimo procedūrų ir dalyvavimo viešame pirkime, net jį laimėjus, sutartis liko nesudaryta. Teismas neteikė reikšmės UAB „xxx“ sudarytoms viešo pirkimo sutartims, t. y. kokie darbai buvo vykdyti, ar jie kuo nors susiję su vėliau vykdytais viešo pirkimo konkursais. UAB „xxx“ pradėjo vykdyti statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje kaip UAB „I“ subrangovas. Po to, UAB „xxx“ dalyvavo viešo pirkimo konkursuose ir laimėjusi sudarė rangos sutartis. Teisme M. M. nurodė, jog visa (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir tarybos nariai buvo patenkinti, kad atsirado toks rangovas, kaip UAB „xxx“ ar UAB „Z“ kurie vykdo didelio objekto darbus. Taigi, logiška, jog UAB „xxx“ tinkamai vykdant viešo pirkimo sutartis bei tinkamai atlikus statybos rangos darbus, tokiu būdu įgyjama gera reputacija. Akivaizdu, kad kiekviena įmonė dalyvaudama viešuose pirkimo konkursuose yra suinteresuota juos laimėti, o jos vadovai ar atskiri darbuotojai, suinteresuoti įmonės veiklos rezultatų gerinimu ir sėkme. Nagrinėjamu atveju, teismas nevertino UAB „xxx“ įgytos reputacijos vykdant viešo pirkimo rangos statybos darbus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Dėl to išvada, jog G. V. buvo suinteresuotas duoti kyšį D. Š., jog jo buvęs darbdavys galėtų toliau dalyvauti ir laimėti (duomenys neskelbtini) regione organizuojamus viešo pirkimo konkursus, yra abstrakti ir nepagrįsta konkrečiais bylos duomenimis. Iš bylos duomenų, matyti, jog UAB „xxx“ tinkamai vykdžius statybų rangos darbus, ši įmonė turėjo gerą reputaciją dėl ko ir buvo kviečiama į viešo pirkimo konkursus.

9.3. Apeliantai nurodo, kad draugiškų santykių palaikymas ir formalus ar neformalus bendravimas negali būti pripažintas nusikalstama veika, jeigu nėra nustatyti ir įrodyti veikos požymiai pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio, galima daryti išvadą, kad G. V. iš esmės nuteistas už draugiškų santykių su D. Š. palaikymą, tačiau draugiškų santykių palaikymas ir formalus ar neformalus bendravimas pats savaime nėra kriminalizuotas bei neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. G. V. kaltė grindžiama draugiškų santykių su D. Š. palaikymu dėl pastarosios tariamos įtakos viešo pirkimo komisijos nariams. Byloje nėra jokių duomenų buvus kokiam nors susitarimui tarp G. V. ir D. Š. dėl jos veikimo ar neveikimo UAB „xxx“ interesais ir G. V. pažado D. Š. netiesiogiai duoti kyšį. Be to, G. V. priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalyje daromos nuorodos į kitus bylos epizodus, tačiau juose buvo nagrinėjami D. Š. pareikšti kaltinimai, kurie nėra susiję su G. V.. Apeliantų nuomone, teismas iš esmės „suplaka“ visus byloje esančius epizodus, neskirdamas situacijų ir konkrečiame epizode reikštų kaltinimų. Tai prieštarauja BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Net ir nustačius galimus D. Š. piktnaudžiavimo tarnyba atvejus, tai negali būti vertinamas, kaip kaltės pagrindimas nagrinėjant G. V. pareikštus kaltinimus. Byloje nėra įrodymų, jog tarp G. V. ir D. Š. būtų buvęs susitarimas dėl kyšio davimo. Taigi, teismas apkaltinamojo nuosprendžio G. V. priėmimą motyvavo nuosprendyje nurodydamas argumentus, kurie kelia abejonių jų pagrįstumu arba išdėstyti taip, kad lieka neaišku kokių duomenų pagrindu tokios išvados daromos.

9.4. Valstybiniam kaltintojui kilo pareiga paneigti (patikrinti) aplinkybę, kad UAB ,,xxx“ buvo pasitelkusi subrangovą UAB ,,D“. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius įrodymus apie UAB ,,xxx“ ir UAB ,,D“ sudarytą subrangos sutartį, UAB ,,I“ projekte vykdytus subrangos darbus. Teismas G. V. versiją, jog 4 800 Lt mokėjimas buvo atliktas R. M. už medieną, atmetė, teigdamas, kad UAB „D“ kaip UAB „xxx“ subrangovas G. V. pirmą kartą buvo paminėta tik 2016 m. birželio 22 d., t. y. beveik po dviejų metų pradėjus ikiteisminį tyrimą; byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad bendrovė „D“ su UAB „xxx“ buvo sudarę kokią nors subrangos ar kitokią sutartį ir dirbo tame pačiame objekte, kuriame pagrindinis rangovas buvo UAB „I“; apie tokią bendrovę teisme neužsiminė ir UAB „Z“ atstovas D. S., kuris, pasakojo, ir nurodė R. M. ir jo lentpjūvę G. V., o ne K. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad G. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė vieną kartą – 2016 m. birželio 22 d. Svarbu tai, jog teisme jo parodymai nesiskyrė nuo ankščiau duotų parodymų. Po 2016 m. birželio 22 d. apklausos nebuvo tirta ir tikrinta G. V. nurodyta aplinkybė, jog UAB „xxx“ vykdydama UAB „I“ projektą buvo pasitelkusi subrangovą UAB „D“. Valstybiniam kaltintojui kyla pareiga rinkti, tiek apkaltinamuosius, tiek ir išteisinamuosius įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos, paimti UAB „xxx“ buhalterinės apskaitos dokumentai, gauti UAB „xxx“ banko sąskaitų išrašai, todėl pareigūnams buvo prieinami visi UAB „xxx“ dokumentai, susiję su G. V. nurodytomis aplinkybėmis dėl UAB „xxx“ subrangovo UAB „D“. Teismas G. V. versiją dėl mokėjimo už medieną laikė abejotina vien todėl, kad nebuvo subrangos sutarčių su UAB „D“. Abejonės grindžiamos tuo, kad tokia įmonė nurodoma praėjus dviem metams po galimos veikos padarymo. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja BPK nustatytai įrodinėjimo pareigai. Pareiga įrodyti nusikaltimą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Skundžiamame nuosprendyje atliktas bylos aplinkybių vertinimas pažeidžia in dubio pro reo principą, kuris reiškia tai, kad jeigu jau egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Byloje nepaneigus G. V. vienintelės apklausos metu, vėliau ir teisme teiktų analogiškų parodymų, nebuvo pagrindo atmesti jo nurodytos versijos, vien tuo pagrindu, kad byloje nebuvo pateikta subrangos sutartis tarp UAB „xxx“ ir UAB „D“. Siekdami pašalinti galimas abejones dėl subrangovo UAB „D“, apeliantai pateikia UAB „xxx“ banko sąskaitos išrašus, kuriuose nurodomi duomenys apie 2013–2015 metais atliktus mokėjimus subrangovui UAB „D“. Teismui kilus abejonių dėl UAB „xxx“ subrangovo UAB „D“ vykdytų darbų UAB „I“ projekte, buvo galima atnaujinti įrodymų tyrimą ir įpareigoti valstybinį kaltintoją patikrinti (ištirti) šias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Tai reiškia, jog nebuvo imtasi visų galimų procesinių priemonių pašalinti teismui kilusias abejones.

9.5. Apeliantai pažymi, kad būtinybė pateikti įrodymus apie UAB „xxx“ subrangovą UAB „D“ atsirado tik susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šios aplinkybės nebuvo tiriamos.G. V. teisme nurodė, kad vienas iš UAB „xxx“ subrangovų, vykdant UAB „Irdaiva“ projektą, buvo UAB „D“. 2014 m. paaiškėjo, kad UAB „D“ turėjo įsiskolinimų, t. y. gavę pinigus iš UAB „xxx“, dengė senas skolas tiekėjams.Tam, kad užkirsti visas bėdas, buvo tiekiamos medžiagos (mediena, betonas ir kt.), kad būtų naudojamos medžiagos tiksliai tame objekte, kad UAB „D“ nedengtų senų skolų. 2013 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartis Nr. V-2013/09/16 tarp UAB „xxx“ ir UAB „D“ įrodo, jog ši sutartis sudaryta įgyvendinant UAB „xxx“ prisimitus įsipareigojimus UAB „I“ pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. subrangos sutartį Nr. 1147. UAB „xxx“ pagal šią sutartį turėjo teisę tiesiogiai atlikti statybinių medžiagų tiekimą subrangovui UAB „D“ ir po to iš galutinių darbų kainos išskaičiuoti už medžiagas sumokėtas sumas (padaryti vienašalę išskaitą). 2013 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartis patvirtina G. V. 2016 m. birželio 22 d. apklausos metu nurodytą aplinkybę, jog įgyvendinant su UAB „I“ sudarytą rangos sutartį, buvo pasitelktas subrangovas UAB „D“. Apeliantai teigia, kad rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog UAB „I“ projekte UAB „xxx“ buvo pasitelkusi subrangovą UAB „D“, kas paneigia teismo išvadą, jog G. V. parodymai, kad medienos reikėjo UAB „D“ abejotini. Aplinkybę, kad UAB „D“ buvo reikalinga mediena pagrindžia prie 2013 m. rugsėjo 16 d. rangos sutarties pateiktas techninis darbo projektas ir medžiagų specifikacijos (priedais Nr. 2). Dėl to, nepagrįsta teismo išvada, kad abejotini G. V. paaiškinimai, jog sutartu laiku (pirmadienį, t. y. 2014 m. rugsėjo 8 d.) negavus iš R. M. užsakytos medienos, ji buvo užsakyta ir nupirkta iš kito tiekėjo UAB „P“.

9.6. Be to, apeliantai nurodo, kad UAB ,,xxx“ atliktas mokėjimas R. M. nepagrįstai kvalifikuotas, kaip kyšis. Nepagrįsta teismo išvada, kad iš kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų D. Š., R. M. ir G. V. pokalbių, matyti, kad 4800 Lt suma buvo pervesta R. M., dengiant D. Š. perkamo rąstinio namo kainą. Pirma, byloje nėra duomenų, jog G. V. būtų buvę žinoma apie D. Š. ir R. M. artimus santykius ar susitarimą dėl perkamo rąstinio namo. Iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp D. Š. ir G. V. turinio matyti, kad nė viename iš pokalbių nėra kalbama apie D. Š. iš R. M. perkamą rąstinį namą. Kitų duomenų, jog G. V. galėjo būti žinoma apie artimus D. Š. ir R. M. santykius ar susitarimą dėl perkamo rąstinio namo nėra. Nenustačius tokių aplinkybių, negalima išvada, jog UAB „xxx“ mokėjimas buvo ne už medieną, o dengiama D. Š. skola R. M.. Antra, D. Š. ir R. M. slapta daryti pokalbiai nepatvirtina ir neįrodo, jog UAB „xxx“ R. M. bankiniu pavedimu sumokėta suma būtų buvęs netiesioginis kyšis už D. Š. iš R. M. perkamų rąstinį namą. Iš tarp D. Š. ir R. M. vykusių telefoninių pokalbių akivaizdu, jog kalbama apie šiuos asmenis siejančius asmeninius reikalus, kurie žinomi tik patiems kalbantiesiems. Pokalbių metu yra nurodoma apie susitarimą dėl rąstinio namo pirkimo, kalbama apie D. Š. sumokėtas sumas R. M.. Tačiau šių pokalbių negalima pripažinti, kaip „akivaizdžiai“ pagrindžiančiais UAB „xxx“ R. M. pervestos sumos paskirtį. Kita vertus, byloje nustatyta, kad R. M. turėjo gaterį ir pardavinėjo išpjautą medieną. Užfiksuoti R. M. ir D. Š. pokalbiai telefonu, daryti tariamo kyšio davimo išvakarėse, todėl jeigu UAB „xxx“ R. M. pervesta suma būtų kyšis, tai R. M. nesistengtų ieškoti būdų gauti medienos, kad galėtų išpjauti lentas ir jas paruošti sutartu lauku (t. y. pirmadieniui - 2014 m. rugsėjo 8 d.). R. M. teigė, jog jis visas iš D. Š. gautas sumas už neva jo parduodamą medinį namą buvo susirašęs į savo užrašų knygutę, tačiau kratos metu pas R. M. paimtoje užrašų knygutėje nėra duomenų, jog jis būtų pasižymėjęs 4800 Lt sumą ar tokią sumą įvardijęs, kaip D. Š. mokėtiną skolą už rąstinį namą. Dėl išdėstytų argumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB „xxx“ bankiniu mokėjimu R. M. pervesta pinigų suma būtų buvęs netiesioginis kyšis.

9.7. Apeliantai nurodo, kad vertinant D. Š. ir G. V. pokalbius pateikiamos tik pokalbių citatos, tokiu būdu iškreipiamas viso telefoninio pokalbio turinys. Dėl to G. V. priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, t. y. interpretuojant pokalbio turinį. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje pateikti iš konteksto išimtos atskiros telefoninių pokalbių frazės, taip joms suteikiant visiškai kitą kontekstą ir turinį, nei iš viso buvo kalbama. Susipažinus su 2014 m. rugsėjo 22 d. Elektroninį ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolu, tapo žinoma, kad jame pateikta ne visa tarp D. Š. ir G. V. vykusių telefoninių pakalbių stenograma. Gynybos prašymu byloje buvo pateiktos pilnos stenogramos. Iš pokalbio dalių, kurios protokole vertintos, kaip „Toliau tyrimui nereikšmingas pokalbis“, matyti, jog yra kalbama apie asmeninius įvykius, kitus asmenis, vykdomus statybos darbus. G. V. 2014 m. rugsėjo 5 d. pasakyti žodžiai: „O ten šiaip viskas gerai, ten viską padarėme, sutvarkėme ir taip toliau“ aiškinami, kaip „sumokėjo“ arba „pervedė“, tačiau iš viso pokalbio konteksto tokios išvados negalima daryti. Telefoninių pokalbių turinys šioje byloje pagrindžia aplinkybę, jog tarp G. V. ir D. Š. buvo susiklostę draugiški santykiai dėl ko jie daug bendravo, tačiau nepatvirtina buvus kokiam nors susitarimui tarp jų dėl kyšio davimo už jos tariamą įtaką (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai ir viešųjų pirkimų komisijai už jų teisėtą veikimą.

9.8. Byloje nėra duomenų, jog 2014 m. rugsėjo 4 d. D. Š. ir G. V. būtų buvę susitikę ir tokio susitikimo metu D. Š. būtų perdavusi G. V. R. M. individualios veiklos pažymėjimo Nr. xxx kopiją, 2013 m. sausio 10-11 d. užrašų knygelės, kuriame rankraštiniais įrašais įrašyta „R. M.“, nurodytas asmens kodas, banko sąskaitos numeris, įrašas „4800 už medieną“.2014 m. rugsėjo 4 d. telefoninio pokalbio metu G. V. ir D. Š. kalba, jog pasibaigus renginiui Ukrainos ambasadoje, D. Š. paskambins G. V. susitarti dėl susitikimo. Taigi, logiška, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. D. Š. ir G. V. turėjo susiskambinti, tikslu susitarti dėl susitikimo, ir tai turėjo būti užfiksuota. Pokalbių 2014 m. rugsėjo 2 d. ar 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp G. V. ir D. Š. derinant susitikimo laiką ir vietą nėra, vadinasi, jog susitikimo nebuvo. Byloje nesant objektyvių įrodymų buvus 2014 m. rugsėjo 5 d. susitikimui tarp G. V. ir D. Š., dėl to byloje liko nepaneigti liudytojo D. S. parodymai apie dokumentų iš R. M. gavimą ir jų nuvežimo į UAB „xxx“ biurą K.

9.9. Apeliantai teigia, kad nagrinėjamu atveju UAB „xxx“ R. M. bankiniu pavedimu sumokėtos sumos nėra pagrindo vertinti, kaip netiesiogiai D. Š. perduoto kyšio, nes nurodyta suma, kaip avansas buvo pervesta už medieną. R. M. neįvykdžius susitarimo ir nepristačius medienos sutartu laiku buvo kreiptasi į kitą tiekėją – UAB „P“ dėl medienos įsigijimo, o iš R. M. buvo prisiteista jam sumokėta avanso suma. Apeliantai pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje iš viso nėra pasisakyta dėl medienos pirkimo iš UAB „P“ patvirtinančių dokumentų ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo už akių. Teismas nuosprendyje nepateikė motyvų dėl ko G. V. teisinantys įrodymai buvo atmesti.

10. Teismo posėdyje nuteistoji D. Š. ir jos gynėjas prašo nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo G. V. gynėjas prašo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios D. Š. gynėjo ir nuteistojo G. V. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistosios D. Š. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo G. V. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistosios D. Š. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinius žvalgybos veiksmus, pripažinimo įrodymais

12. Nuteistosios D. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nes jie gauti neteisėtu būdu, o tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

13. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka gauti duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra: 1) arba apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (atlikti KŽĮ 10, 11, 12 straipsniuose, 15 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus), 2) arba prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (atlikti KŽĮ 12, 13 straipsniuose, 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Tačiau jei nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

14. Išnagrinėjus apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, kurioje nuteista D. Š., nustatyta, kad joje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. vasario 26 d. Pranešime apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą nurodoma, kad jis pradėtas tarnybinio pranešimo Nr. 18-09-60 pagrindu, t. y. specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniajam specialistui D. G. nustačius galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, požymius (t. 1, b. l.1–2, 73–74).

15. Byloje nustatyta, kad duomenys, pagal kuriuos dėl D. Š. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo gauti atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje yra pateikta išslaptinta nagrinėjamai bylai aktuali kriminalinės žvalgybos medžiaga: Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 5 d. teikimas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo D. Š.; Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. teikimai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo (t. 5, b. l. 34–35, 40–41, 46–48, 62–64); Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, kuria nutarta sankcionuoti D. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2013 m. birželio 6 d.; Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis, kuria sankcionuotas D. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas pratęstas nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d.; taip pat Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo4 d. nutartis, kuria sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2013 m. rugsėjo6 d. iki 2013 m. gruodžio6 d.; bei Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria D. Š. sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų terminas pratęstas nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. vasario 6 d. (t. 5, b. l. 36, 42, 49, 65).

16. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistosios gynėjo prašymą dėl papildomų bylos dokumentų išreikalavimo, 2021 m. gegužės 26 d. protokoline nutartimi pavedė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą organizuoti gynėjo prašyme išvardintų dokumentų išreikalavimą, esant reikalui, jų išslaptinimą ir šių dokumentų pateikimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Nutarta prašyti išslaptinti tokią informaciją (duomenis): 1) Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 5 d. teikimą Nr. S4-97 ir šiame teikime nurodytą specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūno 2013 m. kovo 5 d. raštą Nr. 3S-09-36. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir teismo posėdyje išnagrinėti papildomi bylos duomenys: specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. gegužės 31 d., 2013 m. rugsėjo 3 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. pranešimai apie gautą informaciją (t. 40, b. l. 176–182), specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2013 m. kovo5 d. prašymas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo, Panevėžio apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 5 d. teikimas (t. 40, b. l. 167–169, 183–186), specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2013 m. birželio 4 d., 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. gruodžio 4 d. prašymai dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo pratęsimo (t. 40, b. l. 187–189, 190–192, 193–196).

17. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai D. Š. atžvilgiu pirmą kartą buvo sankcionuoti nuo 2013 m. kovo 5 d., kreipiantis į Panevėžio apygardos prokuratūrą 2013 m. kovo 5 d. prašymu Nr. 3S-09-36. Kriminalinis žvalgybos tyrimas prieš D. Š. pradėtas gavus informaciją, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, veikdama bendrininkų grupe su UAB ,,I“ vadovu I. K., siekdama turtinės ar kitokios asmeninės naudos galimai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Taip pat gauta informacija, kad D. Š. periodiškai pilasi kurą į asmeninį automobilį, už kurį moka UAB ,,V“. Be to, papildomai kriminalinės žvalgybos pareigūnai gavo informaciją apie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merės D. Š. galimą korupcinę nusikalstamą veiką, organizuojant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešuosius pirkimus. Remiantis surinktais duomenimis D. Š. atžvilgiu buvo pradėta kriminalinės žvalgybos tyrimo byla dėl galimo piktnaudžiavimo. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2013 m. kovo 5 d. teikimą Nr. S4-97, siekiant gauti duomenų apie D. Š. galbūt dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas D. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2013 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimis tęsiant tyrimo terminą kas tris mėnesius iki 2014 m. vasario 6 d. (t. 5, b. l. 3, 35, 49, 65).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių bei apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktų duomenų turinį, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo nutartimis prieš D. Š. sankcionuoti (taip pat pratęsti), kriminalinės žvalgybos veiksmai patvirtina teisinio pagrindo buvimą taikyti prieš ją elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, o turimi duomenys taip pat ir apie D. Š. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai (BK 228 straipsnio 2 dalis) – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindą (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Įvertinusi visus jau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjekto atliktam pirminės informacijos patikrinimui, kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Kreipiantis tiek dėl konkrečių kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, tiek dėl jų taikymo termino pratęsimo, buvo nurodoma, kokia nauja informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas yra surinkta ir kokių naujų tikslų siekiama, kokią informaciją rengiamasi patikrinti. Kriminalinės žvalgybos įstatyme nereglamentuojama, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama. Todėl neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Tačiau toks teisinis reguliavimas neatleidžia kriminalinės žvalgybos subjektų, prokurorų, teikiančių prašymus (teikimus) dėl šios kriminalinės žvalgybos priemonės taikymo, o teisėjų, priimančių sprendimus sankcionuoti tokių priemonių skyrimą (pratęsti jų taikymą), nuo pareigos įvertinti jos taikymo trukmės pagrįstumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir jų trukmė buvo proporcingi tyrimo apimčiai ir galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Nors šis terminas nebuvo trumpas (buvo pratęsiamas tris kartus), tačiau KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Kita vertus, paaiškėjus D. Š. galimai padarytų nusikalstamų veikų požymiams, nedelsiant, t. y. 2014 m. vasario 26 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

20. Dėl viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, yra gauti teisėtu būdu ir pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti ir pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais.

Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymų vertinimo ir jų patikimumo

21. Nuteistosios D. Š. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino asmenų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymus. Apelianto nuomone, šie parodymus prieš D. Š. davę asmenys buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai nuteistosios atžvilgiu turėjo būti vertinti kritiškai. Šie argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

22. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi, įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

23. Pažymėtina, kad pagal BK VI skyriaus nuostatas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo apie kitų asmenų veiksmus ir kitas svarbias bylai aplinkybes gali būti apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-211-489/2016). Vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog tokio asmens parodymai negali būti įrodymas, nes BPK nuostatos to nedraudžia. Liudytojų, kurie galėjo būti ar buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, parodymai turi būti vertinami su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas nėra pagrindas tokio asmens parodymus laikyti nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-44/2014, Nr. 2K-65-648/2021). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-153-693/2017, 2K-230-489/2019, 2K-72-489/2020, 2K-65-648/2021). Iš esmės analogiškos pozicijos dėl minėtų asmenų parodymų vertinimo laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Ereren prieš Vokietiją, peticijos Nr. 67522/09; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07 ir kt.). Taigi, toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nurodyti BPK, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikos reikalavimai nebuvo pažeisti. Šioje baudžiamojoje byloje, D. Š. pareikšti kaltinimai, be kita ko, buvo grindžiami ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų O. K., J. D., S. G., P. P. R. V. ir J. S. parodymais. Sutiktina, kad vertinant šių asmenų parodymų objektyvumą, iš dalies reikšminga aplinkybė yra jų procesinė padėtis. Tačiau vien tai, kad jie neneigė padarę nusikaltimus ir davė parodymus apie savo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir nuteistosios D. Š. dalyvavimą jas darant, nesudaro pagrindo manyti, jog jie būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąją. Vien asmens, kuris baudžiamajame procese turi atitinkamą interesą, statusas nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti asmens parodymais ar juos atmesti. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas reiškia, kad BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad visi asmenys, ikiteisminio tyrimo metu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, išskyrus tik O. K., kurio parodymai bus įvertinti kitoje šio nuosprendžio dalyje aptariant nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, taip pat perskaityti ir patikrinti jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistajai D. Š. teisė pačiai ir per gynėją apklausti asmenis, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės, bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo užtikrinta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šia teise ji aktyviai naudojosi. Tiek nuteistoji D. Š., tiek jos gynėjas turėjo galimybę pateikti minėtiems asmenims klausimus, reikšti prašymus.

25. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės J. D., S. G., P. P., R. V. ir J. S. parodymus apie nustatytas nusikalstamų įvykių aplinkybes teismas palygino tarpusavyje bei su iš kitų šaltinių gauta informacija ir priimtame nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakė dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tikrumo. Teismas savo išvadas grindė įvertinęs byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų visumą. Taigi pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų duotų parodymų patikimumą tinkamai patikrino ir jais pagrįstai rėmėsi. Apelianto manymas, jog atleisti nuo atsakomybės asmenys galėjo D. Š. nepagrįstai apkaltinti, siekdami sau palankaus sprendimo, yra niekuo nepagrįstas. Duoti parodymus yra įtariamojo, kaltinamojo teisė (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme buvo panaudotos neleistino poveikio priemonės, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo abejoti atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų patikimumu, jais netikėti ir nesivadovauti, nes, kaip prieš tai minėta, juos patvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

26. Nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nebuvo užtikrinta BPK 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta įtariamojo teisė duoti parodymus, teisėjų kolegija atmeta. Iš bylos duomenų matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Š. buvo apklausta daug kartų. Pažymėtina, kad prieš apklausiant D. Š., kaip įtariamąją, dalyvaujant gynėjui, jai ne tik buvo išaiškintos jos, kaip įtariamosios, BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės, bet ir įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas, kuriame išsamiai atskleistas visų šių teisių turinys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po paskutinio pranešimo apie įtarimą, D. Š. nurodė sutinkanti duoti parodymus, tačiau jai reikia laiko pasiruošti apklausai, tačiau pradėjus duoti parodymus, staiga buvo nutrauktas parodymų davimas ir pareikšta, jog ikiteisminis tyrimas yra pabaigtas. Tokie apeliacinio skundo argumentai prieštarauja bylos duomenims. Iš bylos duomenų matosi, kad patikslintas įtarimas D. Š. buvo įteiktas 2016 m. gegužės 24 d. Nors šis pranešimas apie įtarimą buvo didelės apimties, lyginant su ankstesniu įtarimu buvo nurodyta daug naujų aplinkybių, tačiau dėl daugumos veikų, D. Š. pranešimai apie įtarimą buvo įteikti dar 2014 metais. Dėl šio įtarimo D. Š. buvo apklausiama gana ilgą laiko tarpą, ji parodymus davė 2016 m. birželio 16 d., 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 1 d., 2016 m. liepos 13 d., 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. liepos 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. Taigi D. Š. apklausai buvo skirta pakankamai laiko. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamojo teisė duoti parodymus D. Š. ne tik buvo užtikrinta, bet ir realizuota. Be to, D. Š. buvo apklausta teisiamajame posėdyje ir davė parodymus apie kiekvieną jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

27. Nuteistosios D. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. M. parodymais, kurie gauti pažeidžiant BPK 82 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija taip pat atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad priimdamas D. Š. apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesirėmė. R. M. parodymų vertinimas išdėstytas skundžiamo nuosprendžio 100–101 psl. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamią R. M. parodymų analizę, įvertinęs jo parodymų prieštaringumą, jo apklausų metų padarytus pažeidimus, atsižvelgęs į tai, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis buvo apklaustas galimai būdamas neadekvatus dėl girtumo, R. M. parodymus pripažino nepatikimais ir juos atmetė. Su tokiu R. M. parodymų vertinimu teisėjų kolegija sutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. M. parodymus nepatikimais ir neleistinais įrodymais ir priešingai nei nurodo apeliantas, priimdamas nuosprendį jais nesirėmė.

Dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė, kad D. Š., būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, pasinaudodama savo tarnybiniais įgaliojimais, tiesiogiai reikalavo O. K. duoti kyšį ir priėmė kyšį jo vadovaujamos UAB ,,V“ apmokėtu benzinu, kuris buvo įpiltas į D. Š. asmeninį automobilį, pažadėjusi poveikį (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus specialistams už tai, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir toliau O. K. vadovaujamą UAB „V“ kviestų dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės organizuojamuose statybos darbų pirkimuose ir nesudarytų jam jokių kliūčių, galinčių apsunkinti UAB „V“ dalyvavimą pirkimuose. Teismas nustatė, kad tokiais veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

29. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matosi, kad priimdamas sprendimą teismas remiasi liudytojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, UAB ,,A“ degalinės darbuotojų parodymais apie kuro užpylimą degalinėje į asmeninį D. Š. automobilį, liudytojų S. G. ir P. P. parodymais apie tai, kad jie pylė kurą į merės asmeninį automobilį, tačiau už kurą jie patys nemokėjo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais pokalbiais, apžiūrų protokolų duomenis, UAB ,,V“ kuro pardavimo ataskaitų duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra surinkta patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. Š. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji jai inkriminuojamo nusikaltimo požymiai.

30. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Taigi, tarpininko kyšininkavimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-162-303/2019, 2K-96-788/2021).

31. Tarpininko kyšininkavimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų). Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, Nr. 2K-7-162-303/2019, Nr. 2K-113-696/2018, Nr. 2K-234-895/2018, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-242-699/2016, Nr. 2K-260-303/2016). Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).

32. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta ir neginčijama, kad kaltinime nurodytomis dienomis į D. Š. asmeninį automobilį ,,BMW X5“, valst. Nr. ARF, buvo pilamas A95 markės benzinas, už kurį vėliau sumokėjo UAB ,,V“, nurašydama kurą šios bendrovės naudojamoms transporto priemonėms. Visais kaltinime nurodytais atvejais prireikus kuro pati D. Š., arba jos nurodymu savivaldybės vairuotojai S. G. ar P. P., telefonu susisiekdavo su O. K., kuris UAB ,,A“ degalinės operatoriui nurodydavo, kokį kiekį benzino įpilti į D. Š. automobilį ir nurodydavo, kad šį kurą jie įtrauktų į UAB ,,V“ kuro užpylimo dokumentus. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra.

33. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamas D. Š. pareikštas kaltinimas, yra liudytojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo perskaityti ir priimant skundžiamą nuosprendį panaudoti liudytojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tokia tvarka gali būti perkaitomi tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai turi būti perskaitomi BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau nepagrįstas apelianto teiginys, kad O. K. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš bylos duomenų matosi, kad 2015 m. gegužės 20 d. jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šie jo parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo patikrinti. Nepaisant šio trūkumo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti visi O. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kurie išdėstomi šiame nuosprendyje.

34. 2014 m. rugsėjo 30 d. protokole–pareiškime O. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės merė D. Š., įvairiomis užuominomis reikalavo kyšio, motyvuodama, kad jam kaip savivaldybės tarybos nariui ir UAB ,,V“ direktoriui yra naudinga palaikyti su ja gerus ryšius, kad UAB ,,V“ dalyvauja įvairiuose savivaldybės konkursuose, kad būtų gaunami konkursų pasiūlymai ir nesudaromos dirbtinės kliūtys juose dalyvauti. Jis tokius jos pasakymus ir prašymus suprato kaip kyšio reikalavimą (t. 12, b. l. 1-1A).

35. Tą pačią dieną apklausiamas kaip liudytojas O. K. parodė, kad D. Š. pažįsta ne mažiau kaip 10 metų, santykiai darbiniai. Kai D. Š. išrinko mere, ji pradėjo jam užsiminti, kad jai reikia daug važinėti rinkiminiais tikslais ir klausė, ar negali jos paremti kuru. Iš pradžių jis į tokius jos pasakymus nekreipė dėmesio. D. Š. įvairiomis užuominomis reikalavo kyšio, motyvuodama, kad jam kaip (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Tarybos nariui ir UAB „V“ direktoriui yra naudinga palaikyti su ja gerus ryšius, kad UAB „V“ dalyvauja įvairiuose savivaldybės konkursuose, kad būtų gaunami konkursų pasiūlymai ir nesudaromos dirbtinės kliūtys juose dalyvauti. D. Š. būdas yra griežtas, su pavaldiniais ji bendrauja griežtai, reikalaujamu balso tonu. Jam susidarė vaizdas, kad ji turi didelę įtaką (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir gali turėti poveikį organizuojant bei atliekant viešuosiuos pirkimus, kuriuose galėtų dalyvauti UAB „V“. Minėtus jos pasakymus ir prašymus dėl kuro davimo liudytojas suprato kaip kyšio reikalavimą. Iš pradžių nevykdė, tačiau po keleto tarpusavio pykčių ir smulkių nesutarimų nusprendė jos prašymą vykdyti. Kadangi jis negalėjo jai duoti pinigų grynais, tad sutiko su jos prašymu jai kai kada įpilti kuro į jos vairuojamą automobilį. Į tyrėjo klausimą: kokios galėjo būti pasekmės, jei nebūtų vykdęs D. Š. prašymų? Liudytojas parodė, kad pagal jos būdą ir bendravimą, mano, kad ji būtų galėjusi padaryti įtaką administracijos darbuotojams, ir UAB „V“ galbūt nebūtų kviečiama į savivaldybės organizuojamus pirkimus (t. 12, b. l. 2–4).

36. Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 5 dalyje, nutrauktas ir O. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 12, b. l. 6–25).

37. 2015 m. gegužės 20 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet buvo nagrinėjamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą O. K. atžvilgiu ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, O. K. parodė, kad savanoriškai parašė pareiškimą ir nurodė visas aplinkybes, jog buvo tokioje situacijoje, kai merė paprašė ir jis negalėjo atsakyti jai. Merė visada prašė padėti, kad reikia užpilti kuro, o ji vis dėlto yra merė ir jai atsakyti nepatogu, reikia ją suprasti ir nesinori gadinti santykių su miesto meru. Kad negadinti santykių su mere, o merė nei jam asmeniškai, nei jo įmonei nepadėjo, tik nesinorėjo gadinti santykių su mere. Merė viešuosiuose pirkimuose negalėjo turėti įtakos, ji praktiškai neturi jokių galių ir ji konkurso negalėjo įtakoti, gal ji ir galvojo, kad gali įtakoti. Viešųjų pirkimų mieste mažai esame laimėję, nes viską lemia pasiūlyta kaina, laimėti galima, jei pasiūlai tą kainą, o bendrai, tai nesinorėjo gadinti įmonės su mere santykių ir tokiu būdu reikėjo padėti jai su degalais, nes jai pastoviai reikėdavo kažkur tai važiuoti, kaip ji aiškino ir ji prašė. Vienintelis dalykas ką jų įmonė padarė, tai padėjo merei su degalais. O. K. parodė, kad 2014-09-30 pareiškime nurodė, kad D. Š. jam duodavo suprasti, sakydavo, kad nebūtų jokių barjerų, reikia jai padėti, buvo tokie pokalbiai, bet kai prašydavo padėti jai su kuru, jo užsipilti, pokalbiai visada būdavo telefonu ir matydavai kokia būdavo būsena kada atsakai ir kaip reaguoja, buvo tokie pokalbiai, bet realiai ji kažkuo padėti negalėjo, buvo tik jos pasakymai žodžiais, bet nei vieno fakto pagalbos nebuvo ir nėra tai užfiksuota, nes įtakoti ji negali, bet tokios užuominos buvo (t. 12, b. l. 27–28).

38. Apklaustas dar kartą 2015 m. gegužės 14 d. liudytojas O. K. parodė, kad jis degalinės operatoriams duodavo leidimą įpilti kurą į asmeninį D. Š. automobilį. Kadangi kuras buvo D. Š. duodamas pagal UAB ,,V“ interesus, nes jis pats asmeninės naudos nesiekė, o tik norėjo naudos savo vadovaujamai bendrovei, todėl manė, kad šį kurą jis gali nurašyti į sąnaudas bendrovėje (t. 12, b. l. 73–75).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendyje gali remtis įtariamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir tais atvejais, kai jais įrodinėjama kito kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, jei šie parodymai perskaitomi teisiamajame posėdyje. Tačiau ir tokiu atveju turi būti užtikrintos kaltinamojo teisė į rungtynišką procesą ir gynybos teisės, būtent teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas). Pažymėtina, kad vienas klausimų pateikimo liudytojui tikslų yra patikrinti jo parodymus, siekiant atskleisti bet kokį jų nenuoseklumą (pavyzdžiui, Rosin v. Estonia, no. 26540/08, judgment of 19 December 2013).

40. P. E. Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Al-Khawaja and Tahery v. T. U. Kingdom [GC], no. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011, § 118 ; Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi. Pažymėtina, kad liudytojo mirtis pripažįstama svarbia priežastimi. (pavyzdžiui, Al-Khawaja and Tahery v. T. U. Kingdom [GC]; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, no. 19874/92, judgment of 7 August 1996; Bonev v. Bulgaria, no. 60018/00, judgment of 8 June 2006; Mika v. Sweden, no. 31243/06, decision of 27 January 2009). Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja and Tahery v. T. U. Kingdom [GC], § 147).

41. Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad O. K. mirus, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, panaudoti kaip įrodymas dėl objektyvios priežasties, tačiau gynybos teisė pateikti liudytojui klausimų niekada nebebus įgyvendinta. Tokiu atveju teismui šioje byloje kyla pareiga nustatyti, ar O. K. parodymai yra lemiami, o pripažinus juos tokiais – įsitikinti, ar yra pakankamų gynybos teises suvaržymus kompensuojančių veiksnių, įskaitant priemones, leidžiančias teisingai ir tinkamai įvertinti O. K. parodymų patikimumą. EŽTT įrodymus apibūdina kaip lemiamus, remdamasis šios sąvokos siaurąja prasme, t. y. kaip tokios reikšmės ar svarbos įrodymą, kuris gali nulemti bylos baigtį. Tuo atveju, kai liudytojo parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai yra lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikšmės; kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami (Al-Khawaja and Tahery, § 131).

42. Iš išdėstytų liudytojo O. K. parodymų matyti, kad nors su D. Š. tiesiogiai apie kyšius jis nekalbėjo, tačiau jos sakomas užuominas apie tai, kad jai reikia daug važinėti, ar jis negali jos paremti kuru, suprato kaip kyšio reikalavimą. Byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinime nurodytu laiku į D. Š. asmeninį automobilį buvo įpiltas kuras, už kurį buvo apmokėta O. K. bendrovės lėšomis. Skunde nurodoma apie tai, kad kuras buvo skirtas (duomenys neskelbtini) vaikų vežimui į reabilitaciją, vėliau iš vaikų tėvų surinkusi pinigus, D. Š. atiduodavo juos O. K. už kurą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią nuteistosios versiją, kad už kurą ji su O. K. atsiskaitydavo, išskyrus liudytojos T. S. parodymus, kuri tik patvirtino, kad vaikai buvo vežami kurą užpylus už grynus pinigus. Nuteistosios ir jos gynėjo prašymu apeliacinės instancijos teisme liudytoja buvo apklausta P. Č., kuri parodė, kad D. Š. prašymu du kartus O. K. perdavė pinigus (po 1 500 Lt). Suprato, kad pinigai O. K. buvo mokami už kurą. Tokie liudytojos P. Č. parodymai, kolegijos vertinimu, yra neįtikinami ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji D. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl pati surinktų pinigų neatidavė O. K., o paprašė tai padaryti P. Č., kuri O. K. net nepažinojo ir kaip pati nurodė, jokių reikalų su juo neturėjo. Be to, aplinkybę, kad liudytoja P. Č. perdavė O. K. pinigus D. Š. nurodė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kad nuteistoji už kurą O. K. nemokėjo patvirtina UAB ,,A“ pateiktos UAB ,,V“ kuro pardavimo atskaitos, iš kurių matosi, kad D. Š. į jos asmeninį automobilį įpiltas kuras buvo atvaizduotas kaip UAB ,,V“ sunaudotas kuras.

43. Nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 2 ir 4 dalyse (tarpininko kyšininkavimas), sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį. Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus. Toks pažadas turi būti realus ir tai yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Kaltininko veiksmams kvalifikuoti neturi reikšmės tai, kam jis konkrečiai ketino skirti kyšį (pažadui įgyvendinti ar sau), – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo (neveikimo) bus patenkinti kyšio davėjo interesai. Kaltininko pažadas paveikti atitinkamus subjektus kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas ir aiškus.

44. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad įrodymų visuma patvirtina, jog D. Š. pažadėjo O. K. už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus specialistus. Pirmosios instancijos teismas apie šį būtinąjį nusikalstamos veikos požymį nuosprendyje atskirai nepasisakė, o išvadą apie šio požymio nustatymą padarė įvertinęs O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad savivaldybės merė užuominomis ėmė reikalauti iš jo kyšio už tai, kad UAB ,,V“ ir toliau sėkmingai dalyvautų ir laimėtų savivaldybės organizuojamuose konkursuose statybos bei remonto darbams mieste atlikti. Kadangi jis nenorėjo ir negalėjo D. Š. duoti pinigų grynais, sutarė, kad užpils jai kuro bendrovės sąskaita. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad abejoti O. K. parodymais nėra pagrindo, nes jis savo parodymus patvirtino keletą kartų, buvo apklaustas su vertėja, su parodymais susipažino ir juos patvirtino savo parašu.

45. Dar kartą išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių D. Š. pažadą paveikti savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus specialistus, kad šie veiktų O. K. interesais ir naudai. Pirmiausia, paties O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvus tokį nuteistosios pažadą nėra nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, liudytojas O. K. teigė, jog jam susidarė įspūdis, kad D. Š. turi didelę įtaką organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus ir jis manė, kad ji galbūt būtų galėjusi padaryti įtaką administracijos darbuotojams, kad jo įmonė nebūtų kviečiama į konkursus. Tuo tarpu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, O. K. parodė, kad merė D. Š. viešuosiuose pirkimuose negalėjo turėti įtakos, ji praktiškai neturi jokių galių įtakoti organizuojamų konkursų. Jam nesinorėjo gadinti santykių su mere, todėl jis padėjo jai su kuru. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nevertino O. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, O. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tuo metu, kai UAB ,,V“ nebuvo pakviesta dalyvauti konkurse jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistę L. L. ir savivaldybės administracijos direktorių V. B., o ne į D. Š.. Kiti bylos įrodymai (liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai ir kt.) nepatvirtina aplinkybės dėl nuteistosios pažado O. K. už kyšį paveikti savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus specialistus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien O. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų nepakanka, kad būtų konstatuotas prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) objektyviojo požymio, t. y. pažadas už kyšį paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, buvimas D. Š. veikoje. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta konkrečių duomenų (įrodymų) dėl aptariamo požymio nustatymo, ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis yra grindžiama prielaidomis, o ne patikimais ir pakankamais įrodymais.

46. Dėl šiame nuosprendyje jau aptartų bylos aplinkybių ir išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. Š. veikoje nesant nusikaltimo, numatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, sudėties privalomo požymio – pažado už kyšį paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, ji dėl prekybos poveikiu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

47. Pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė didesnės negu 250 MGL kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

48. Priešingai negu pirmame epizode, dėl šios nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyti ir atskleisti D. Š. tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kad nuteistoji suvokė, jog ji neteisėtai, t. y. už piniginį atlygį, pažadėjo J. D., pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir įtaka, paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie siųstų pakvietimus J. D. bendrovėms dalyvauti konkursuose ir netrukdytų juose dalyvauti, ir šį atlygį priėmė.

49. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde prašo D. Š. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Savo prašymą argumentuoja tuo, kad D. Š. jokio kyšio nereikalavo ir nepriėmė, nedavė jokio pažado paveikti savivaldybės darbuotojus, kad J. D. įmonė galėtų toliau dalyvauti ir laimėti savivaldybės rengiamus viešuosius pirkimus. Ji net nebuvo viešųjų pirkimų komisijos narė ir nedalyvavo tokiose procedūrose. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta, nes nuteistosios kaltę patvirtina skundžiamame nuosprendyje išdėstyti kiti įrodymai. Tokie įrodymai yra liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų L. L., P. V., H. S., A. M., S. G., V. K., A. V. B. ir D. U. parodymai, apžiūros protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai.

50. Liudytojas J. D. teisme parodė, kad 2013–2014 m. jis buvo UAB „J“ ir „U“ generalinis direktorius. Iš pradžių verslo santykiai jį siejo su įmone „K“, kuriai padėjo sutvarkyti Sedulinos alėją. Tačiau projektas strigo, atsiskaitymai už darbus vėluodavo, todėl jis nuolat rašydavo įvairius prašymus administracijos direktoriui, skambindavo merei. Liudytojas patvirtino, kad D. Š. yra siuntęs vokus su projektine dokumentacija, nes projektuotojai vėlavo su darbo projektu, įvairius brėžinius darbų eigoje siųsdavo į savivaldybę techninei priežiūrai. Brėžinius siuntė administracijos direktoriui ir merei, nes merė dalyvavo šiame procese, kontroliavo, reiškė savo nuomonę. Dokumentai buvo siunčiami ne tik D. Š., bet ir darbų vadovams, subrangovams, praktiškai įvairias siuntas siųsdavo kelis kartus į savaitę ir per vairuotojus, ir autobusais, ir per siuntų paštą. Tačiau jokių pinigų kaip kyšio jis pats asmeniškai ar per kitus asmenis D. Š. niekada nedavė. Teismui perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 3–7, 8–11, 15–16), liudytojas šių parodymų nepatvirtino ir parodė, kad tokius parodymus davė, nes jis iš pareigūnų pusės juto psichologinį poveikį, buvo stresinė situacija. Apklausose užfiksuoti ne jo žodžiai, o jį apklausinėjančio pareigūno kūryba. Protokolus pasirašė jų išsamiai neperskaitęs. Byloje esantį pareiškimą apie tai, kad jis davė D. Š. kyšį, parašė STT darbuotojas, jis tik pasirašė. Šio pareiškimo jis neskaitė, nes neturėjo akinių. Užpildant pareiškimą ir jį apklausiant dalyvavo jo paties pasikviestas advokatas A. L., kuris jam patarė sutikti su viskuo, ką pasakys pareigūnai, nes iš jų pusės buvo gąsdinimas jis, grasinama nemalonumais jo sūnui, buvo grasinama sužlugdyti įmonę, jei jis kalbės kitaip, nei to nori tyrėjai.

51. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. D. parodė, kad dar 2013 metais, jo vadovaujamoms įmonėms dirbant Visagine, D. Š. užsiminė apie paramą jai. Jis suprato, kad ji užsiminė apie kyšį jai. Atsakydamas į D. Š. prašymus paremti, jis ne kartą jai perdavė įvairias pinigų sumas kaip kyšį. Tyrimo metu susipažinęs su jam pateiktais telefoniniais pokalbiais, J. D. parodė, kad juose jis kalba su D. Š., kad ji reikalaujamą kyšį vadina „projektais“, „parašais“, „brėžiniais“. Jis žinojo, kad merė buvo įtakinga (duomenys neskelbtini) mieste, žinojo, kad ji gali daryti įtaką savivaldybės organizuojamuose konkursuose statybos darbams atlikti, sutiko duoti jai pinigus. Mokėjo pinigus dar ir todėl, kad jo vadovaujamos įmonės gautų užsakymų (duomenys neskelbtini) mieste ir nebūtų daroma dirbtinių kliūčių dalyvauti konkursuose ir juos laimėti. Jai asmeniškai pinigų jis nedavė, kyšiui skirtus pinigus perduodavo per siuntas, savo darbuotojus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet buvo sprendžiamas jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, J. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie kyšių perdavimo D. Š. aplinkybes (t. 11, b. l. 3–7, 8–11, 15–16).

52. Liudytoja L. L. teisme parodė, kad ji vadovavo UAB „U“, bendrovė dirbo (duomenys neskelbtini) kaip statybinė įmonė. Neprisiminė kalbėjusi su J. D. apie tai, kad D. Š. reikalauja iš jo kyšių, kad jis jai tam tikras sumas jau sumokėjo. Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 11, b. l. 36–37) liudytoja patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. L. parodė, kad buvo atvejų, kuomet J. D. pavedimu reikėjo perduoti vokus, ji juos veždavo ir pati. Kas juose būdavo, ji nematė. Pokalbių su J. D. apie kažkokius pinigų perdavimus D. Š. ji neprisiminė. Apklausta 2014-10-30 liudytoja parodė, kad 2013 m. J. D. jai sakė, kad D. Š. reikalauja iš jo pinigų. Suprato, kad D. Š. reikalauja pinigų už savalaikius atsiskaitymus savivaldybės su jų įmone. Kokių sumų ji prašė ir kiek kartų, J. D. nesakė. Jis po to tik minėjo, kad perdavė reikalaujamus kyšius D. Š..

53. Liudytojas P. V. teisme parodė, kad įvykių metu buvo UAB „Garantas“ akcininku ir konsultantu strateginiais klausimais. D. Š. jam skambino prašydama paskubėti atsiskaityti su J. D. įmone. Liudytoja H. S. teisme parodė, kad 2012–2013 m. J. D. prašymu ji (duomenys neskelbtini) savivaldybės vairuotojui perdavė dokumentus voke ar segtuve. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad J. D. nurodymu (duomenys neskelbtini), kur dirbo prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro rekonstrukcijos, iš autobusų stoties siuntų tarnybos paėmė A4 formato voką, ir perdavė jį S. G.. Liudytojas S. G. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) namo, jis paėmė kažkokią papkę ar paketą ir parvežė į (duomenys neskelbtini). Tai padarė D. Š. prašymu, jai paskambinus telefonu. Liudytojas V. K. teisme parodė, kad J. D. nurodymu jis tris kartus perdavė D. Š. vokus, kuriuos siuntė UAB „U“ jo vardu. Du kartus vokus perdavė asmeniškai merei, o vieną kartą – per jos sekretorę.

54. Liudytojas A. V. B. teisme parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius. Merė D. Š., kaip vadovė, stengėsi kontroliuoti viską, kas vyksta savivaldybėje. Galėjo būti, kad ji užsiminė, jog yra UAB „U“, kuri gali padėti įvykdyti projektą kaip subrangovas, nes UAB ,,K‘‘ turėjo daug civilių bylų, jiems buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės. Galėjo būti, kad ta pati bendrovė laimėjo konkursą ir sutvarkyti Vilties g. iki Sedulinos alėjos šaligatvį. Būdavo, kad D. Š. pasiteiraudavo dėl atsiskaitymų.

55. Liudytojas D. U. teisme parodė, kad darbe su mere D. Š. tekdavo bendrauti įvairiais klausimais, dažniausiai dėl projektų vykdymo, merė domėdavosi, kaip sekasi projektai, ar nėra trikdžių. Ji nėra jam sakiusi, kad reikėtų kažkokias konkrečias įmones pakviesti dalyvauti konkursuose. Teisme buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 11, b. l. 50–52). Liudytojas patvirtino, jog parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. parodė, kad D. Š. domėjosi apie „(duomenys neskelbtini) kultūros centro „Draugystės“ pastato rekonstrukcijos projektą“ ir pageidavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) tiekimas ir statyba“ nebūtų prileista prie šio konkurso, prašė surasti kokius nors „kabliukus“, nes anksčiau ši bendrovė buvo pridariusi daug broko. Ji sakė, kad šiame konkurse dalyvaujančios UAB „V“ ir „U“ yra normalios, geros įmonės. Vėliau šį konkursą laimėjo UAB „U“, dirbo jungtinėje veikloje kartu su UAB „V“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) tiekimas ir statyba“.

56. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde ginčydamas D. Š. nuteisimą nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė J. D. parodymus, duotus teisme, ir rėmėsi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes tyrimo metu liudytojas, spaudžiamas pareigūnų, buvo priverstas D. Š. apkalbėti. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta. Vertinant liudytojo J. D. parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad šis liudytojas apie kyšio davimą D. Š. byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne kartą. Galima sutikti, kad J. D. parodymuose yra kai kurių nežymių nesutapimų ir prieštaravimų, tačiau liudytojas apie esmines kyšio davimo D. Š. aplinkybes visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė vienodai. Šiuos parodymus patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai šiame nuosprendyje jau išdėstyti. Teisme perskaičius parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, jų pakeitimo priežastis J. D. paaiškino tuo, kad jam buvo daromas spaudimas, apklausos protokolus pasirašė jų neskaitęs, pareiškimą parašė po to, kai jo darbe buvo atlikta krata ir pan. Kratą ir apklausas atlikęs liudytojas E. D. teisme parodė, kad po atliktos kratos jo darbovietėje J. D. savo iniciatyva pateikė pareiškimą dėl D. Š.. Pareiškimo tekstas buvo surašytas iš paties J. D. žodžių. Apklausos metu J. D. buvo pateikti pokalbiai su D. Š., jis juos komentavo, bloga sveikata apklausos metu jis nesiskundė, bendravo be įtampos ir streso. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo pat pirmo veiksmo atliekamo su J. D. ir vėliau, visada dalyvavo jo pasikviestas gynėjas, tačiau jokių pastabų nei dėl atliktos kratos J. D. darbovietėje, nei dėl galimo spaudimo ar netinkamai surašytų apklausos protokolų nei pats J. D., nei jo gynėjas nenurodė. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisme pakeistus J. D. parodymus atmetė, nes jų irgi nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai kaip ir nuteistosios D. Š. parodymų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kurie D. Š. parodymus paneigia. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais abejoti nėra pagrindo dar ir dėl to, kad šiuos parodymus patvirtina kiti įrodymai, kurių objektyvumu abejoti jokio pagrindo nėra. Liudytoja L. L. parodė, kad J. D. buvo jai užsiminęs, jog D. Š. reikalauja iš jo kyšio, kad jis jau davė jai pinigų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja teisme tokių aplinkybių neprisiminė, tačiau kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, liudytoja nepaneigė tokių savo parodymų, o tik parodė neprisimenanti tokio pokalbio.

57. Kad D. Š. reikalavo ir J. D. ne kartą jai davė kyšį, o ši jį priėmė, patvirtina ne tik paties J. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp D. Š. ir J. D.. 2013 m. gegužės 17 d. D. Š. skambina J. D. ir prašo padėti su ,,projektais“. 2013 m. gegužės 21 d. ji vėl skambina J. D. ir prašo: „Labai atsiprašau, kad aš vis trukdau, nes kai pažadėjai su tuo projektavimu, tai dabar man, aš pažadėjau, tai dabar man spaudinėja“. J. D. atsako „<...> kol kas projektas nedaėjo iki manęs. Lyg tai žadėjo šiandien po pietų, kad bus pas mane. Parašui“; „Kadangi jis, nu kaip, pas šituos, pas „Garantą“, dar projektas tas”. D. Š. tikslinasi: „Aišku, aišku, o ten dvylika parašų nesigaus ?“. J. D. atsako „Sunku pasakyt, reiktų man dar privažiuot prie jūsų, biški pasišnekėt, a jūs Vilniuj rytoj daleiskim?“. 2013 m. gegužės 24 d. J. D. skambina D. Š. ir informuoja, kad „Ir aš ten du brėžinukus nusiunčiau, po devynių gausit jūs“. 2013 m. gegužės 28 d. pokalbio metu D. Š. prašo J. D. padėti: „<...> gal tu kažką tai gali padėt su brėžiniais?“. J. D. atsakė, kad „kol kas ne, kol kas nieko“. 2014 m. vasario 2 d. pokalbio metu D. Š. tikslinasi „Visą projektą, ta prasme, taip?“. J. D. atsako, kad ne visą, „Dešim lapų“, „Vienuolikto lapo ne nesugebėjo padaryt, dar daro, tai...“. J. D. pasiūlo „<...> o gal su siunta persiųst?“, „Nu kaip praeitą kart...“. D. Š. klausia „A tu šiandien persiųstum?“. J. D. patvirtina, kad taip. D. Š. ragina „Tada bandyk, tada man nereiks siųst, bet kad... O Valera paims, taip?“. J. D. patvirtina „Jo-jo, Valera paims šitą ir-ir perduos ten“ ir patikslina „<...> aš nežinau ke-kelintą bus, aš kai kaip priduosiu į stotį brėžinius, tada informuosiu“ (t. 3, b. l. 82–87).

58. Iš šių telefoninių pokalbių matosi, kad D. Š., nors tiesiogiai ir nepasakė, kad prašo/reikalauja pinigų, tačiau tai buvo įvardijama kitais žodžiais ,,projektais“, ,,parašais“, ,,brėžiniais“. Kad D. Š. J. D. užmaskuota forma to ir prašė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D., kai perklausęs šiuos pokalbius, parodė, jog pinigai buvo įvardijami žodžiais ,,projektai“, ,,parašai“, ,,brėžiniai“, kurių pokalbiuose įvardintas skaičius atitiko perduodamų pinigų kiekį. Kad D. Š. ir J. D. kalbėdami laikėsi konspiracijos rodo ir 2013 m. liepos 30 d. pokalbis, kurio metu D. Š. prašo: „Nu tai va, padėk, ir taip mum reiks pagalbos žinok tavo dar“, „Mes tau, ką reikia, padėsim, pasakyk, bet mum artėja, kad ir va, šeštadienį...“. J. D. dar kartą primena, kad „Ne nešnekėkim, šitą, telefonu“. 2013 m. birželio 7 d. pokalbio metu J. D. vėl perspėja D. Š., kad jis „<...> aš telefonu negaliu tenais šnekėt“, D. Š. pritaria „Nu, nu gerai, gerai, supratau, aha. Nes aš irgi pasakiau, kad pirmadienį savo tam žmogui“. Teisėjų kolegija pažymi, kad darydami korupcines nusikalstamas veikas asmenys paprastai bendrauja ne atvirai, bet užmaskuota forma, todėl tai, kad D. Š. tiesiogiai neprašė J. D. jai perduoti kyšį, nepaneigia D. Š. tyčios reikalauti kyšio.

59. Byloje nustatyta, kad J. D. nurodymu, H. S. ir A. M. paketus su pinigais perduodavo S. G., kuris juos atiduodavo D. Š.. Apeliantas skunde nurodo, kad nei vienas iš liudytojų neparodė, kad paketuose yra pinigai. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia D. Š. kaltės, nes liudytojai galėjo ir nežinoti perduodamo paketo turinio.

60. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas dėsto argumentus apie tai, kad D. Š. nieko paveikti nežadėjo, ji nedalyvavo ir nesidomėjo tais konkursais, kuriuos laimėjo J. D. bendrovės. Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (Nr. 19), kuriame užfiksuoti pokalbiai tarp D. Š. ir J. D. bei tarp D. Š. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojų matosi, kad D. Š. asmeniškai domėjosi atliekamų darbų kokybe, vertindavo projektus įgyvendinančių bendrovių patikimumą, domėjosi remonto bei statybos darbų viešųjų pirkimų eiga, savivaldybės darbuotojams rekomenduodavo nesudaryti sutarčių su tam tikromis bendrovėmis. 2013 m. spalio 17 d. 18:16:51 val. D. Š. skambina D. U. išsiaiškinti, kas dalyvavo „Draugystės“ kino teatro remonto konkurse. Nurodė jam „nu nežinau, su VTIRS-u tai reikia atsargiai, kaip kažkokį tai jų kabliuką, kad juos nepri neprileist nė prie vieno darbo. Todėl, kad jie yra nekokybiški“. D. Š. jam sako, kad „Vilstata“ tai normaliai dirba ir „Užupio statyba“ parodė kaip jie dirba jau Sedulinos alėja irgi nė jokių pretenzijų“. Ji pasiūlo neleisti elektros darbus atlikti UAB „Šventovis“: „pažiūrėsim ką jie padarys su ja, jie neturi nei technikos, nei žmonių, nieko „Šventovis“ neturi“. D. U. paaiškina „Nu, matot, jie jungtine veikla su „Meleksu“ eina. Tai va, tai žiūrėsim, gal tie kažką darys“. D. Š. klausia „O elektrą irgi su „Meleksu“ ? D. U. atsako, kad dar nežino, tada D. Š. nurodo „Gerai, atmest reikia tą ir nėra laiko žinok, nes reikia stulpus surinkt visus“ (t. 3, 22–24 b. l.). Kad D. Š. domėjosi ir nurodydavo kokios bendrovės turėtų dalyvauti viename ar kitame konkurse patvirtino liudytojas D. U., kuris parodė, kad D. Š. domėjosi apie „V kultūros centro „Draugystės“ pastato rekonstrukcijos projektą“ ir pageidavo, kad UAB „V tiekimas ir statyba“ nebūtų prileista prie šio konkurso, prašė surasti kokius nors „kabliukus“, vėliau šį konkursą laimėjo UAB „U“. Liudytojas A. V. B. taip pat patvirtino, kad D. Š. kontroliavo savivaldybėje vykstančių projektų įgyvendinimą, nurodė UAB „Užupio statybą“ kaip konkurso dalyvę, kuri gali padėti įvykdyti projektą. 2013 m. liepos 30 d. D. Š. skambino A. V. B. ir prašė neskriausti J. D., kai šis pasiskundė jai negaunantis pinigų. kad D. Š. stengėsi padėti J. D. UAB ,,U“ patvirtino ir liudytojas P. V., kuris parodė, kad D. Š. jam skambino ir prašė paskubėti atsiskaityti su J. D. įmone. Išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad D. Š. reikalavo ir gavo iš J. D. kyšį, pažadėjusi paveikti savivaldybės tarnautojus, kad UAB ,,U“ galėtų ir toliau dalyvauti ir laimėti savivaldybės rengiamus viešuosius pirkimus. Jau aptarti D. Š. veiksmai (telefoniniai pokalbiai su A. V. B., D. U.) patvirtina, kad pažadas buvo realus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Š. iki tol, kol nebuvo jai pareikšti įtarimai, nežinojo J. D. bendrovės UAB ,,J“. Tačiau iš D. Š. ir J. D. pokalbių 2013 m. rugsėjo 2 d. matyti, kad tą dieną D. Š. vyko į Vilnių, kur nuvyko (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu buvo įsikūrusi UAB „J“ buveinė), ir iš UAB „J“ buhalterijos gavo paketą. Pokalbio 17:02:23 val. metu ji patvirtino, kad viskas tvarkoj, jai perdavė (t. 3, b. l. 32–59). Ši aplinkybė patvirtina, kad D. Š. dar iki įtarimų pareiškimo jau žinojo ne tik apie J. D. UAB ,,U“, bet ir UAB „J“.

61. Visiškai neįtikinamas gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad D. Š., būdama U. regiono plėtros tarybos nare, galėjo ir netgi turėjo domėtis bei sekti (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje vykdomų projektų eigą bei atliekamų darbų kokybę. Akivaizdu, kad statybų objektuose atliekamus darbus ir jų kokybę prižiūrėdavo ir kontroliuodavo šiam darbui paskirtas darbuotojas ir nuteistajai nebuvo jokios būtinybės kištis į tuos reikalus, juolab, kad ji neturi tam nei reikalingų žinių, nei kvalifikacijos, nei specialaus išsilavinimo. Nuteistoji D. Š. teisme nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl J. D. dokumentų perdavimo laiką ir būdą derino būtent su ja, kodėl visi dokumentai buvo vežami tiesiogiai jai, kuri su projektu vykdymu tiesiogiai net nebuvo susijusi, o neperduodami tiesiogiai savivaldybės darbuotojams, kuriems, pasak D. Š., tie dokumentai ir buvo skirti. Akivaizdu, kad D. Š. tai darė siekdama asmeninės naudos. Visų šių aptartų įrodymų pagrindu, kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad D. Š. reikalavo kyšio ir jį priėmė ir už tai pažadėjo paveikti savivaldybės tarnautojus, kad UAB „U“ ir toliau galėtų dalyvauti ir laimėti savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus. Kolegija taip pat daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. Š. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

62. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. D. per kelis kartus iš viso perdavė J. Š. didesnį nei 250 MGL dydžio vertės kyšį, t. y. 9 412,65 Eur. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, jog ši faktinė aplinkybė byloje nustatyta liudytojo J. D. parodymais, kuris, pasak teismo, šią aplinkybę ne kartą patvirtino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Iš tiesų J. D. šią aplinkybę nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jo parodymai dėl kyšio vertės nebuvo nuoseklūs. Pareiškime J. D. nurodė, kad 2013–2014 metais per kelis kartus davė D. Š. apie 30 000 Lt kyšį. Liudytoju apklaustas pirmą kartą J. D. parodė, kad D. Š. kaip kyšį perdavė apie 30 000 Lt. 2014 m. lapkričio 17 d. apklausos metu liudytojui J. D. pateikus susipažinti kriminalinės žvalgybos protokolą, jis parodė, kad D. Š. yra davęs 33 000 Lt. Iš 2013 m. gegužės 21 d. pokalbio tarp J. D. ir D. Š. matyti, kad ji sako, kad jai reikia net dvylika parašų. 2013 m. gegužės 24 d. pokalbio metu J. D. praneša D. Š., kad išsiuntė du brėžinukus. 2014 m. vasario 2 d. pokalbio metu J. D. jai sako, kad išsiųs ,,10 lapų“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad ,,dvylika parašų“ reiškia 12 000 Lt, du brėžinukai – 2 000 Lt, o ,,10 lapų“ – 10 000 Lt. Tai, kad J. D. parodymai dėl kyšio vertės nebuvo visiškai nuoseklūs patvirtino ir liudytojas J. D., kuris parodė, kad kai kurios J. D. pasakytos sumos ne visai sutapo su turimais žvalgybiniais duomenimis, bet pagrindines sumas jis įvardijo gana tiksliai. Esant tokiai situacijai ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kolegija sprendžia, kad aplinkybė dėl didesnio nei 250 MGL dydžio vertės kyšio priėmimo nėra įrodyta. Nustatydama D. Š. perduoto kyšio vertę, apeliacinės instancijos teismas remiasi tais J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. Š. kaip kyšis buvo perduota 24 000 Lt (6 950,88 Eur) dydžio suma. Nenustačius veikos kvalifikuojančio požymio – didesnio negu 250 MGL vertės kyšio, veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Dėl to nuteistosios D. Š. veika iš BK 226 straipsnio 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuotina į BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Dėl šio nuosprendžio 47–62 punktuose nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas D. Š. veikoje, numatytoje BK 226 straipsnio 2 dalyje, nustato faktinę aplinkybę, kad D. Š. iš UAB ,,J“ ir UAB ,,U“ generalinio direktoriaus J. D. per kelis kartus priėmė 24 000 Lt (6 950,88 Eur) kyšį. Dėl to šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir G. V. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija)

63. Nagrinėjamoje byloje D. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnyba siekiant turtinės naudos, o G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl to, kad siekdamas, jog D. Š. pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir įtaka, UAB ,,xxx“ naudai paveiktų savivaldybės administracijos darbuotojus ir viešųjų pirkimų tarnybą, D. Š. davė kyšį.

64. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

65. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį.

66. Nuteistoji D. Š. ginčija jos nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o nuteistasis G. V. ginčija jo nuteisimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, argumentuodami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jų kaltumo. Tokie apeliantų teiginiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kurią sudaro: iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, liudytojų O. V., A. L., D. U., M. M., G. S. ir D. S. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratos ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, padarė išvadą, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis D. Š., piktnaudžiaudama (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės tarnybine padėtimi, netiesiogiai gavo materialinę naudą – 1 390,18 Eur, o UAB ,,xxx“ direktorius G. V. netiesiogiai jai davė tokio pat dydžio kyšį. Tokius D. Š. veiksmus teismas vertino kaip piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o G. V. – kaip prekybą poveikiu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

67. Šioje byloje nustatyta, kad G. V. nurodymu 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,xxx“ bankiniu pavedimu pervedė R. M. į jo sąskaitą 4 800 Lt. Apeliantai neginčija šios faktinės aplinkybės, tačiau ginčija, kad šie pinigai buvo skirti D. Š., siekiant su ja palaikyti draugiškus santykius, kad pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir įtaka savivaldybės darbuotojams bei viešųjų pirkimų komisijų nariams, ji juos paveiktų UAB ,,xxx“ naudai. Nuteistojo G. V. teigimu, 4 800 Lt pavedimas R. M. buvo padarytas UAB „D“ vadovo K prašymu už medieną, kurią turėjo jam pateikti R. M.. Nuteistoji D. Š. taip pat nepripažįsta, kad iš UAB ,,xxx“ R. M. pervesti pinigai buvo skirti dalies skolos padengimui už iš R. M. ketinamą įsigyti namą. Tokie nuteistųjų teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl D. Š. ir G. V. kaltės.

68. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. V. nurodymu pinigai į R. M. sąskaitą buvo pervesti, reikalaujant D. Š., kad galėtų padengti R. M. skolos dalį už rastinį gyvenamąjį namą, kurį ketino iš jo įsigyti. Nuteistosios D. Š. ir R. M. tarpusavio pokalbių bei jų pokalbių su kitais asmenimis turinys patvirtina, kad D. Š. ketino įsigyti iš R. M. rąstinį namą. 2014 m. rugpjūčio 2 d. R. M. kalbasi su nenustatytu asmeniu ir pasakoja jam, kad paskambinęs D. Š. paprašė pinigų „Kai šiandien Š. paskambinau, sakau (...) aš sakau – man reikia dviejų štukių (...) Na minimaliai. Ji man skolinga daug daugiau, bet ne tame esmė, aš sakau man reikia dviejų štukių. „Aš pagalvosiu“. Tu turėjai atiduoti kovo penktą. Dabar, atleisk, jau rugpjūtis. Kovo penktą buvo paskutinis terminas. Dabar tuoj bus rugpjūčio penkta. Pas mane buvo pusė namo, žinai, parduota, ir pusę namo aš turėjau, na, galėjau sau pasistatyti tą pirtį. Pamatą padariau. Ji, ji dabar galvoja. Na aš jai pagalvosiu. Va kuriuos ji man atidavė aštuoniolika štukių, tai va aš jai irgi pagalvosiu“. 2014 m. rugpjūčio 18 d. pokalbio metu R. M. priekaištauja D. Š. „Nu kas gero, penktą kovo laukiu“. D. Š. jam atsako „R, o kai nebebus laukt iš ko, tada ką tu darysi ? Kai nebeturėsi išvis pinigų ?“. Ji sako „gerai, Romai, aš tada turiu su tavim pasirašyt sutartį. Tada turim mes pasirašyt sutartį, kad aš perku tą namą, kiek atiduota ir kiek aš dar skolinga ir tada vest, tada jau aš pradėsiu...“. R. M. ragina atvažiuoti ir pasirašyti nedelsiant. D. Š. atsako, kad neturi laiko. R. M. replikuoja „Penktą kovo irgi neturėjai laiko“. D. Š. jam atsako, kad „Tai atsiprašau, po penkto kovo beveik dvidešimt tūkstančių atiduota. Tai tau blogai dar? Nuo penkto kovo?“. 2014 m. rugpjūčio 26 d. 22:27:30 val. ir 22:34:03 val. D. Š. ir R. M. kalbasi, kad ji jam jau atidavė apie dvidešimt tūkstančių pinigų, ir neturi jokio rašto, jokio dokumento.

69. Priešingai, nei nurodoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, šių pokalbių turinys patvirtina, kad D. Š. su R. M. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl namo pirkimo– pardavimo. Pastarasis jai priekaištauja, kad iki 2014 m. kovo 5 d. d. D. Š. turėjo padaryti pavedimą, tačiau iki rugpjūčio mėnesio dar jo nepadarė. Iš pokalbių turinio matosi, kad D. Š. dalimis pinigus R. M. mokėjo ne kaip paramą, bet konkrečiam tikslui – už iš R. M. perkamą namą. Kad D. Š. tikrai ketino iš R. M. pirkti namą akivaizdžiai matyti iš 2014 m. vasario 8 d. D. Š. pokalbio su dukra V. P., kurio metu D. Š. dukrai sako ,,Tai va, o ką aš noriu pasakyt, žinok, jeigu ką, kieme Romo pastatytas tas namas, surinktas yra mano. Aš dar su juo...“, ,,Ne iki galo atsiskaičiau, bet praktiškai jau man nebe daug liko užmokėt, gal penkiolika tūkstančių“. D. Š. jai sako, kad ,,aš po truputį, po truputį atsiskaitinėju“. Dukra klausia ,,O tai ką, šitą, jį galima perdėt?“, D. Š. atsako, kad ,,Perkelt, taip, jisai surinktas tiktai“, ,,jisai gi surinktas medis“ (t. 3, b. l. 19–20). Iš 2014 m. spalio 2 d. apžiūros protokolo, jame užfiksuotų R. M. paaiškinimų, prie protokolo pridėtų nuotraukų matosi, kad pas R. M. buvo nebaigtas statyti, vieno aukšto, be stogo, 101 m² rąstinis namas ir kurį, kaip paaiškino R. M., iš jo perka D. Š. (t. 14, b. l. 170–181). Šią aplinkybę R. M. patvirtino ir 2014 m. rugsėjo 1 d. pokalbio su S. S. metu. R. M. jai sako, kad „Taip, va tenai yra projektas. Miško projektas. Aš šitą mišką nusikirtau prieš penkiolika metų, pasistačiau namą. Tu jį matei. Dabar šitą namą perka šita draugė. Bet šita draugė, dabar mes su ja biški susipykę. Tai nori oficialiai. Dabar nedaduoda jinai man dalį pinigų. Dalis pinigų, ne dalis, bet gera dalis pinigų yra sumokėta. Dabar dalį pinigų ana nelabai nori atiduoti, kad jeigu nėra popierių. Man reikia rinkt dabar pinigai paskutiniai. Grubiai – sumokėta aštuoniolika, dar, dar grubiai dvylika skolinga“. Pokalbio metu R. M. sako, kad draugė „nori normalios sutarties. D. Z. padarė man sutartį. Pirkimo–pardavimo. Aš pateikiau medienos įsigijimo, iš kur aš tą medieną paėmiau, kad nebūtų tuštuma. I dabar šita mergaitė nori, kad būtų nu, tvarkingai. Iš dalies jinai teisi“.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkindama nuteistosios gynėjo prašymą, nutarė iškviesti bei apklausti liudytojus P. Z. ir B. K.. Liudytojas P. Z. parodė, kad 2014 m. rudenį į jį kreipėsi R. M. dėl sutarties sudarymo. R. M. minėjo, kad jo materialinė padėtis sunki, todėl iš D. Š. skolinosi pinigų. Jis turėjo supjaustytą medieną, todėl su D. Š. norėjo atsiskaityti mediena, tuomet liudytojas parengė pjaustytos ar tai nepjaustytos medienos pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Ta mediena buvo R. M. gyvenamojoje vietoje. Jis kalbėjo apie medieną dėl namo, bet tikrai jis nekalbėjo apie namo pardavimą, nes tokio kaip namo nebuvo. Liudytoja B. K. parodė, kad dar 2009 ar 2010 metais matė, kad R. M. kieme stovėjo namui ruošinys, t. y. dalis karkaso, trys sienos ar pustrečios, rąsteliai. Liudytojai parodžius gynybos apeliacinės instancijos teismui pateiktas fotonuotraukas (t. 40, b. l. 91–114), ji parodė, kad galėjo būti tai tas pats objektas. R. Š. nuolat R. M. skolino pinigus, todėl liudytoja patarė D. Š. kažkaip įforminti tas skolas. Tuomet D. Š. pasakė, kad ji tada namą perims, t. y. tą statinį. Tokie liudytojų P. Z. ir B. K. parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja šiame nuosprendyje išdėstytiems įrodymams. Pokalbių metu D. Š. ir R. M. ne kartą nurodė, kad perka namą, o ne medieną. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad perkamas namas nebuvo baigtas statyti, todėl liudytojos B. K. nurodyta aplinkybė, kad D. Š. pirko statinį, nepaneigia teismo išvados, kad D. Š. iš R. M. ketino įsigyti namą.

71. Taigi, apibendrinant išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. Š. tikrai ketino iš R. M. įsigyti rąstinį namą, ji vėlavo atsiskaityti su R. M., o šis ją skubino sumokėti dalį sumos už perkamą namą, todėl D. Š. turėjo priežastį reikiamos jai pinigų sumos reikalauti iš G. V..

72. Kad D. Š. reikalavo iš G. V. į R. M. sąskaitą pervesti pinigus patvirtina šių pokalbių turinys. Iš 2014 m. rugsėjo 1 d. D. Š. ir R. M. pokalbio turinio matyti, kad D. Š. klausia jo „Ar galima padaryt pavedimą?“, ,,Nes man pavedimu tai būtų daug greičiau, nu kaip... Nu gerai (...) Nežinau, kaip čia va būtų gerai pavedimu, bet į ką?“. R. M. klausia per kiek laiko D. Š. gali padaryti pavedimą. D. Š. jam atsako „Nu rytoj aš važiuosiu į Vilnių, atiduodu ir viskas. Ir jie padaro.“ 2014 m. rugsėjo 3 d. pokalbio metu D. Š. R. M. informavo, kad „jos klausia kokiu pagrindu reikia daryti pavedimą, ar turi įmonę“. R. M. paaiškino, kad ,,reikalinga mediena, neturi už ką ją pirkti“. 2014 m. rugsėjo 4 d. D. Š. tariasi su G. V. dėl susitikimo Vilniuje. 2014 m. rugsėjo 5 d. pokalbio metu D. Š. informuoja R. mačiulį, kad ji perdavė lapelį dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą „Tai vat, aš viską atidaviau, ten ant to lapelio švaraus“. R. M. klausia: „Bet, bet šitą, klausyk. A šitą ant ko jie darys ?“. D. Š. atsako „Ant tavęs.“ Iš R. M. išgirdusi apie jo areštuotas sąskaitas pasako „Ten keturis aštuonis padarys.“. R. M. prideda „Keturis aštuonis, keturi šimtai nusiims, keturi keturi liks. I penkiolika procentų reikia sumokėt na.“ D. Š. pataria „Tai vėliau čia susimokėsi, dabar nėra ko. Dabar žiūrėk, kad medžio būtų. (...) Aš ten dadėsiu tą“. R. M. pataria „Gerai, supratau, mažiau tu telefonu aiškink“. 2014 m. rugsėjo 5 d. G. V. skambina D. Š. ir praneša „O ten šiaip viskas gerai, ten viską padarėme, sutvarkėme ir taip toliau. Turėtų būt viskas tvarkoje. Jo.“. Netrukus D. Š. skambina R. M. ir praneša „Nu tau pervesta“. R. M. tikslinasi „Tai į mano sąskaitą?“, D. Š. patvirtina ,,(...) Nu ten, kur tavo šita buvo“. Tą pačią dieną D. Š. skambina į O. V. į „Šiaulių banką“ ir sužino, kad į R. M. sąskaitą įplaukė 4 800 Lt, kad 400 Lt užblokuota. Po to D. Š. skambina R. M. ir klausia „Nu, nepamesi pinigų? (...) Tu gal girtas pamesi ? Kad nepamesk, gi nu, užsisakyk medžio. Aš gi taip stengiaus, kad greičiau“. R. M. priekaištauja „Tai tu stengeis nuo penkto kovo, labai stengeis, labai“. D. Š. atsako „Taip, o ką, dvidešimt tūkstančių atidaviau, o dabar dar penkis“ (t. 5, b. l. 135–149).

73. Vertinant šių pokalbių turinį byloje surinktų įrodymų kontekste matyti, kad D. Š., R. M. ir G. V. telefoniniai pokalbiai apie pinigų pervedimą pagal įvykių eigą, laiką, pavedimo šalis, sumą, pavedimo paskirtį sutampa su 2014 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,xxx“ atliktu bankiniu pavedimu, kuriuo į R. M. sąskaitą buvo pervesta 4 800 Lt suma. Be to, išdėstytų pokalbių turinys patvirtina, kad dėl pinigų pervedimo į R. M. sąskaitą D. Š. perdavė lapelį. Iš 2014 m. spalio 9 d. kratos protokolo duomenų matosi, kad kratos metu pas G. S. namuose buvo rasta R. M. individualios veiklos pažymėjimo Nr. xxx kopija, 2013 m. sausio 10–11 d. užrašų knygelės – kalendoriaus lapas, kuriame ranka įrašyta „R. M.“, nurodytas jo asmens kodas, banko sąskaitos Nr., paskutinis įrašas – „4800 už medieną“ (t. 9, b. l. 90–96). Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad UAB ,,xxx“ bankinį pavedimą į R. M. sąskaitą G. V. nurodymu atliko G. S.. Susiejus į vientisą loginę grandinę byloje nustatytas aplinkybes, šiame nuosprendyje išdėstytus įrodymus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. V. netiesiogiai (per R. M.) D. Š. perduotus 4 800 Lt vertino kaip kyšį. Byloje įrodyta, kad D. Š. reikalavimu G. V. netiesiogiai (per R. M.) kaip kyšį jai davė 4 800 Lt, o D. Š. netiesiogiai (per R. M.) 4 800 Lt gavo ir padengė įsiskolinimą už iš R. M. perkamą namą.

74. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo nuteistojo G. V. versija, kad pinigai R. M. buvo pervesti už nupirktą medieną, nes jos nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas. Pirmiausia, iš šiame nuosprendyje aptartų R. M. ir D. Š. pokalbių matyti, kad tuo metu R. M. medienos neturėjo ir jos parduoti negalėjo. Apelianto versijos nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad bankinio pavedimo paskirtis nurodyta „4800 už medieną“, iš D. Š. ir R. mačiulio pokalbių matyti, kad tokia pavedimo paskirtis nurodyta D. Š. nurodymu. Apeliaciniame skunde apeliantai plačiai dėsto argumentus apie tai, kad UAB ,,D“ buvo UAB ,,xxx“ subrangovas, kad pavedimas R. M. buvo padarytas UAB ,,D“ vadovo prašymu už medieną. Be to, byloje nėra užfiksuota jokių R. mačiulio kontaktų su G. V. ar kokiu nors kitu bendrovės darbuotoju. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes šiame nuosprendyje aptartų bylos duomenų visuma paneigia G. V. ir jo gynėjo keliamą versiją ir patvirtina, kad G. V. nurodymu iš UAB „xxx“ sąskaitos į R. M. sąskaitą pervesti 4 800 litų buvo skirti D. Š., jos įsipareigojimams už namą apmokėti.

75. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „xxx“ vykdė tokius projektus: S. ežero valymo darbai pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. rangos sutartį Nr. 5–315 „D. S. ežero valymo darbų (II etapas)“, atliko darbus pagal 2014 m. birželio 26 d. rangos sutartį Nr. 5–198 „D. V. sporto komplekso pastato, esančio Vilties g. 5A baseino ir dviejų sporto salių vėdinimo sistemos įrengimo darbų su projekto parengimo paslaugomis“, 2014 m. rugsėjo 10 d. pateikė pasiūlymą ir dalyvavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini) sporto kompleksas“ organizuotame viešajame pirkime dėl „(duomenys neskelbtini) sporto komplekso“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), baseino vėdinimo sistemų keitimo, kurį laimėjo ir 2014 m. spalio 27 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 5–304 „D. V. sporto komplekso pastato, esančio (duomenys neskelbtini) baseino vėdinimo sistemos įrengimo darbų su projekto parengimo paslaugomis“, 2014 m. rugsėjo 8 d. pateikė pasiūlymą dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos organizuotame „(duomenys neskelbtini) ežero pakrantės prie (duomenys neskelbtini) miesto paplūdimio sutvarkymo darbai“ viešajame pirkime, jį laimėjo ir 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo pakviesta sudaryti rangos sutartį bei iki 2014 m. rugsėjo 17 d. pateikti sutarties projektą derinimui (su pastaba, kad ši rangos sutartis taip ir liko nepasirašyta). Iš šių duomenų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) savivaldybę ir UAB „xxx“ siejo viešieji pirkimai ir sutartiniai santykiai. Liudytojas M. M. parodė, kad D. Š. apie UAB „xxx“ atsiliepė teigiamai, kaip apie patikimą įmonę, kuri gali dalyvauti savivaldybės konkurse. Liudytojas D. U. parodė, kad M. M. prašė UAB „xxx“ įtraukti į viešojo pirkimo konkursą. Iš byloje užfiksuoto D. Š. ir I. K. pokalbio matosi, kad D. Š. teigiamai atsiliepia apie UAB ,,xxx ir prašo šiai bendrovei duoti darbo: ,,<...> Nu tai tegul „xxx“ ir daro, o tai kam jie dabar mėto tą mūsų įmonę“. Akivaizdu, kad G. V., būdamas suinteresuotas, kad jo atstovaujama bendrovė ir toliau sėkmingai galėtų dalyvauti minėtuose konkursuose ir juos laimėti, turėjo motyvą D. Š. duoti kyšį, nes pasinaudodama savo įtaka, ji turėjo galimybę paveikti savivaldybės administracijos darbuotojus ir viešųjų pirkimų specialistus. Priešingai negu nurodoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojų M. M. ir D. U. parodymai patvirtina, kad D. Š. ne tik demonstravo savo įtaką, kontroliavo, koordinavo savivaldybėje vykdomus projektus, nurodydavo kokias bendroves eliminuoti iš konkursų, bet ir veikė UAB ,,xxx“ naudai, šią bendrovę protegavo, kaip tinkamą konkurso dalyvę.

76. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Š. ir G. V. yra pažįstami. G. V. buvo žinomos D. Š. pareigos ir jis suvokė jos įgaliojimų apimtį. Duodamas D. Š. 1 390,18 Eur kyšį, G. V. suvokė, kad duoda neteisėtą atlygį už tai, kad ji paveiktų savivaldybės administracijos darbuotojus ir viešųjų pirkimų komisijos narius. D. Š., būdama valstybės tarnautoja, priimdama iš G. V. materialinę naudą – 1 390,18 Eur, suprato, kad ji naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei ir savivaldybei ir norėjo taip veikti. Taigi nuteistųjų atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos darant ir byloje nustatyta situacija, kurioje tokie veiksmai buvo atlikti, leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

77. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl jau išdėstytų aplinkybių teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino D. Š. kalta. Išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė ir savivaldybė.

78. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, 2K 226 976/2020). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018).

79. Remiantis kasacinio teismo praktika kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas jų darbas, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui arba piktnaudžiaujant tarnyba daromos dar ir kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-7-64-139/2016, 2K 87-942/2017, 2K-161-693/2019, 2K-189-1073/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-248-648/2020, 2K-P-59-495/2021). Didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018).

80. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.

81. Nagrinėjamoje byloje D. Š. veiksmus, kurie buvo pripažinti piktnaudžiavimu, atliko būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere. Tai reiškia, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu D. Š. atitiko nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) subjektui būtinus ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius (BK 230 straipsnis). Išnagrinėti byloje įrodymai patvirtina, kad nusikalstamą veiką D. Š. padarė pažeisdama kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus ir savo pareigas bei įgaliojimus panaudodama priešingai tarnybos interesams. Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi D. Š. padarė didelę žalą valstybei ir savivaldybei, nes jos savanaudiškais veiksmais buvo diskredituotas savivaldybės mero vardas, sumenkintas savivaldybės prestižas visuomenės akyse, buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo ir lojalumo principai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nustatytais D. Š. piktnaudžiavimo padariniai ir išvada, kad dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir savivaldybei. Būtina įvertinti tuometines D. Š. pareigas ir jos turėtus įgaliojimus. Būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere D. Š. vadovavo šio miesto savivaldybei, kontroliavo ir prižiūrėjo savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, buvo atsakinga už savivaldybės veiklą. Dėl užimamų pareigų D. Š. turėjo pažinoti dauguma miesto ir rajono gyventojų, kurie ir suprato jos įgaliojimus, ir netgi, kaip nustatyta šioje byloje siekė su D. Š. turėti draugiškus santykius tikėdamiesi ateityje pačios D. Š. palankumo. Todėl užimdama tokias pareigas, būdama atsakinga už savivaldybės veiklą, tačiau tuo pačiu pati elgdamasi neteisėtai ir dar dėl savanaudiškų paskatų, padarydama piktnaudžiavimo nusikalstamą veiką, D. Š. neabejotinai diskreditavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės vardą, pakirto pasitikėjimą savivaldybės veikla ir dėl to valstybei ir savivaldybei tikrai buvo padaryta didelė neturtinė žala.

82. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Akivaizdu, kad reikalaudama iš G. V. materialinės naudos, D. Š. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos, todėl jos nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

83. Išnagrinėtų ir jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis G. V. davė kyšį D. Š. siekdamas, kad ji, pasinaudojusi savo tarnyba ir įtaka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje ir jai pavaldžioje įstaigoje, paveiktų jose dirbančius valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai vykdydami savo įgaliojimus kviestų UAB „xxx“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir jos įsteigtos biudžetinės įstaigos „(duomenys neskelbtini) rekreacijos paslaugų centras“ (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini) sporto kompleksas“) organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Nuteistojo veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji prekybos poveikiu nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl G. V. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI–1472 redakcija).

84. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes D. Š. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nes pagal BK 228 straipsnio 2 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu nėra kyšininkavimo požymių. Galima sutikti, kad šiuo konkrečiu atveju tokie D. Š. ir G. V. veiksmai formaliai panašūs į kyšio davimą ir jo priėmimą. Tačiau byloje aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad D. Š. priėmė kyšį už pažadą paveikti valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis (būtinas nusikaltimo, nustatyto BK 226 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis). Nuteistoji D. Š. piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės tarnybine padėtimi, veikė priešingais tarnybos interesais, siekdama savanaudiškų tikslų.

85. Apibendrindama šiame nuosprendyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai teisiškai įvertino D. Š. ir G. V. veiksmus ir tinkamai nuteistiesiems taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir G. V. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo.

Dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

86. Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnyba siekiant asmeninės naudos. Išvadą dėl nuteistosios kaltės padarius šią nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas grindė liudytojų R. V., S. G., V. Vilnis, V. G., V. S., B. B., V. B., V. J., N. N., I. G., A. G., V. T., A. G., T. J. ir N. D. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų duomenimis, kuriuose užfiksuoti D. Š. ir minėtų liudytojų pokalbiai. Visi šie įrodymai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir jie išsamiai išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl šiame nuosprendyje jie detaliai nekartojami ir dėstomi tik tiek, kiek būtina atsakyti į apeliacinio skundo argumentus.

87. Šioje byloje nustatyta, kad D. Š. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, jog ji, būdama valstybės tarnautoja, pažeisdama kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatas, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams, davė neteisėtus nurodymus jai netiesiogiai pavaldiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjai R. V., Transporto ir ūkio skyriaus vedėjui A. G. ir Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojai A. G., kad jie, piktnaudžiaudami savo tarnybinėmis pareigomis, nurodytų jiems pavaldiems savivaldybės administracijos darbuotojams darbo metu ir po darbo neatlygintinai atlikti įvairius ūkio darbus tenkinant D. Š. ir jos artimųjų asmeninius interesus. Teismas nustatė, kad dėl tokių D. Š. veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir savivaldybė, pastaroji dar patyrė ir 2 314,06 Eur turtinę žalą.

88. Su šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistosios gynėjas nesutinka ir apeliaciniame skunde išdėstė kelis nesutikimo su šia nuosprendžio dalimi argumentus. Apeliantas nurodo, kad D. Š. savo tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, savivaldybės darbuotojai iš draugiškumo kartais padėdavo jai atlikti įvairius ūkio darbus, tačiau visus darbus atliko ne savivaldybės darbuotojų tiesioginio darbo metu, kaip nurodoma nuosprendyje, bet per pietų pertraukas, pasibaigus darbo valandoms ar laisvadieniais. Be to, už visus atliktus darbus D. Š. su darbuotojais atsiskaitė savo asmeninėmis lėšomis. Dar nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o jų teisme duotus parodymus atmetė. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

89. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojai S. G., V. S., B. B., V. J., V. B., N. N., V. T., T. J., I. G. atliko įvairius ūkio darbus D. Š. sodyboje, jos bute, R. M. ūkyje bei D. Š. motinos bute ir sodyboje. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, tačiau apeliaciniame skunde ginčijama kita teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog savivaldybės darbuotojai visus darbus D. Š. ir jos artimųjų namuose atliko tiesioginio savo darbo savivaldybėje metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šią faktinę aplinkybę pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų savivaldybės darbuotojų parodymus, užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp D. Š. ir savivaldybės tarnautojų bei darbuotojų turinį, nustatė teisingai.

90. Iš bylos duomenų matosi, kad teisme apklausti savivaldybės darbuotojai, kurie atliko įvairius ūkio darbus D. Š. ir jos artimųjų naudai, beveik visi pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jie D. Š. padėjo iš draugiškumo, darbus atliko laisvu nuo darbo metu, o D. Š. už darbus jiems atsilygindavo. Tokį ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pakeitimą bylą nagrinėjant teisme liudytojai argumentavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas spaudimas apkalbėti D. Š., apklausose nedalyvavo vertėja, buvo duodami pasirašyti jau parengti apklausų protokolai ir pan. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sugretinęs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus liudytojų parodymus, juos palyginęs su kitais bylos įrodymais, pagrįstai pripažino patikimais ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus bei jais vadovavosi. Su tokiu teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka ir daro išvadą, kad liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

91. Liudytojų teisme duotus parodymus, o tuo pačiu ir nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad darbai buvo atliekami po darbo ar poilsio dienomis, paneigia byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Iš D. Š., R. V. ir S. G. telefoninių pokalbių matosi, kad R. V., D. Š. prašymu, leido S. G. nebūti darbe ir dirbti privačiai pas D. Š.. Iš N. N. parodymų, telefoninių pokalbių tarp D. Š., N. N. ir R. V. matosi, kad R. V. leido N. N. dirbti pas merę ir neiti į darbą. 2013 m. gegužės 20 d. telefoninio pokalbio metu D. Š. informavo N. N., kad ji visai savaitei atleista nuo darbo, gali tvarkytis savo reikalus ir turi D. Š. išvalyti prūdą. Iš 2013 m. rugsėjo 4 d. telefoninio pokalbio tarp D. Š. ir A. G. matyti, kad V. J. pas merės motiną dirbo viršininko A. G. sprendimu ir leidimu. Iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. telefoninio pokalbio tarp D. Š. ir A. G. matosi, kad V. J. žolę pas merę pjovė ketvirtadienį, po pietų, darbo savivaldybėje metu ir suderinus su viršininku A. G.. Tai reiškia, kad V. J. pas merę ir jos motiną dirbo darbo savivaldybėje metu. Iš 2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, vykusio pokalbio tarp D. Š. ir R. V. apie tai, kad V. S., B. B. ir V. J. dirba prie tvenkinio. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad savivaldybės darbuotojai, kaltinime nurodytu laiku turėję dirbti (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, dirbo ir atliko įvairius darbus D. Š. ir jos artimųjų interesams. Priešingu atveju, leidimas nebūti darbe laisvalaikio, pietų ar poilsio metu yra nereikalingas. Liudytojai R. V. teisme parodė, kad ji, vykdydama D. Š. nurodymus, skirdavo jai pavaldžius savivaldybės darbuotojus atlikti įvairius ūkio darbus D. Š. bute ir sodyboje bei jos motinos bute. Liudytojas V. B. teisme nuosekliai parodė, kad savo tiesioginės vadovės R. V. nurodymu D. Š. sodyboje sukasė klombas gėlėms sodinti. Tai darė darbo metu ir už tai niekas jam nemokėjo. Be to, D. Š. telefoniniai pokalbiai su R. V., A. G., R. Š., A. G. ir J. S., kuriems ji skambindavo ir prašydavo leidimo jų pavaldiniams atlikti įvairius ūkio darbus jos ir jos artimųjų namuose, užfiksuoti ne savaitgaliais, o darbo dienomis. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl jau išdėstytų aplinkybių teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad didžioji dauguma darbų buvo atliekami darbo metu, kuomet savivaldybės darbuotojai turėjo dirbti savo tiesioginius darbus.

92. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad savivaldybės darbuotojai D. Š. prašymu pas ją dirbo iš draugiškumo, nes bylos duomenys patvirtina, kad darbuotojai dirbo pas D. Š. ir jos artimuosius tik savo tiesioginių vadovų nurodymu ir tik gavę iš jų tam leidimą. Kita vertus, net ir draugiški santykiai nepaneigia nuteistosios kaltės, nes savivaldybės darbuotojai pas D. Š. ir jos artimuosius dirbo tiesioginio savo darbo savivaldybėje metu. Dėl šios priežasties skunde nurodoma aplinkybė, kad darbai buvo smulkūs, nesudėtingi ir nedidelės vertės, nuteistosios atsakomybei reikšmės neturi.

93. Nors gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad savivaldybės darbuotojams už atliktus darbus mokėjo pati D. Š. iš savo asmeninių lėšų, su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Iš bylos duomenų matosi, kad nors liudytojai I. G. (už darbą pas R. M.), T. J. ir N. N. teisme parodė, kad už atliktus darbus su jais buvo atsiskaityta, tačiau kiti įvairius darbus dirbę liudytojai S. G., V. G., V. S., B. B., V. B., V. J. ir V. T. teisme parodė, kad už atliktus darbus jiems niekas nemokėjo. Taigi, iš esmės visi pas D. Š. dirbę savivaldybės darbuotojai patvirtino, kad už atliktus darbus jiems nebuvo mokama. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kad didžioji dalis darbuotojų neatlygintinai dirbo pas D. Š. ir jos artimuosius savo tiesioginio savivaldybėje darbo metu patvirtina, kad už atliktą darbą buvo mokama iš savivaldybės lėšų.

94. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. Š. veiksmai buvo aiškiai neteisėti, D. Š. priešingais įstatymams veiksmais pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Apie nusikalstamų veikų padarymo metu buvusias D. Š. pareigas ir jų svarbą šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta. Šiuo atveju nustatyta, kad D. Š. piktnaudžiavo tarnybine mero padėtimi, siekdama asmeninės naudos, nurodė savivaldybės administracijos skyrių vadovams pavesti jiems pavaldiems darbuotojams atlikti įvairius ūkio darbus jos ir jos artimųjų gyvenamosiose vietose. Darbuotojams pavestus darbus jie atliko savo tiesioginio darbo savivaldybėje metu. Tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus. Kolegijos nuomone, tokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. Š. savo įstatymams priešingais veiksmais neabejotinai diskreditavo merės vardą ir tuo valstybei bei savivaldybei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Jau buvo aptarta ir tai, kad D. Š. piktnaudžiavo tarnyba siekdama asmeninės naudos, todėl ir šią D. Š. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog toks neteisėtas D. Š. elgesys nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis, tai buvo įprasta ilgalaikė praktika, ji truko ne mažiau negu metus laiko. Dėl D. Š. sistemingų neteisėtų veiksmų savivaldybės darbuotojai buvo atitraukiami nuo savo tiesioginio darbo, už jų atliktus įvairius ūkio darbus merės ir jos artimųjų gyvenamosiose vietose jiems iš savivaldybės biudžeto buvo mokamas darbo užmokestis, nors tuo metu jie faktiškai savivaldybėje nedirbo. Kaip tik dėl to D. Š. veika negali būti vertinama drausminiu nusižengimu, nes toje veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai.

95. Byloje taip pat nustatyta, kad D. Š., siekdama turtinės naudos S. K., kuris prižiūrėjo jos motinos ūkį, nurodė (duomenys neskelbtini) savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus vedėjai R. V., kad ji paveiktų jai pavaldžius skyriaus darbuotojus ir sukurstė suklastoti dokumentus apie tai, kad S. K. neva tai dirbo 40 valandų visuomenei naudingų darbų savivaldybės aplinkos tvarkymo skyriuje. Aplinkos tvarkymo skyriaus meistrė J. S., R. V. prašymu, suklastojo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriaus tabelį dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo, jame nurodydama žinomai neteisingus duomenis, kad S. K. atliko 40 valandų visuomenei naudingo darbo. J. S. šį tabelį pasirašė, perdavė jį R. V., kuri taip pat jį pasirašė ir perdavė savivaldybės administracijai. Dėl šių neteisėtų D. Š., R. V. ir J. S. veiksmų S. K. nepagrįstai buvo išmokėta 1 196,16 Eur pašalpa. Byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys leidžia spręsti, kad D. Š. apie tai žinojo ir to siekė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie byloje nustatyti D. Š. veiksmai atitinka BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

96. Dėl jau aptartų aplinkybių nėra pagrindo ne tik naikinti šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį ir D. Š. išteisinti, tačiau nėra pagrindo ir tenkinti apeliaciniame skunde išdėstyto prašymo atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnį. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės labai svarbu nustatyti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šis institutas negali būti taikomas. Vertinant D. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog D. Š. pati tiesiogiai, aktyviais veiksmais, sukurstė savivaldybės darbuotojas R. V. ir J. S. suklastoti kaltinime nurodomą dokumentą. Tai padarė ne tik siekdama turtinės naudos S. K., kad jam būtų išmokėta pašalpa, bet ir vedama asmeninio intereso, nes S. K. išvykus atlikti visuomenei naudingo darbo, jos motinos ūkis liktų be priežiūros (telefoninio pokalbio metu R. V. pasakius, kad norint S. K. gauti pašalpą, reikia jam pavaikščioti šiek tiek, D. Š. atsako: ,,karves, karves melžti kaip čia šitą ateidinėti, va problema. Kokią dieną, kaip čia, kada vežioti man“). Nuteistoji ne tik sukurstė savivaldybės darbuotojas suklastoti dokumentą, tačiau ir panaudojant suklastotą dokumentą buvo padaryta žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei, nes S. K. nepagrįstai buvo išmokėta 1 196,16 Eur pašalpa. Dėl visų šių aplinkybių nėra pagrindo D. Š. veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, vertinti kaip mažareikšmius ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį

97. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. Š., būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, asmeniniais tikslais neatlygintinai naudojosi savivaldybės automobiliu ,,Mercedes B. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o siekdama pateisinti neteisėtą ir neatlygintiną savivaldybės automobilio panaudojimą, nurodė jai netiesiogiai pavaldiems darbuotojams S. G. ir P. P. (jiems ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo nutrauktas pagal laidavimą) suklastoti automobilio kelionės lapus į juos įrašant žinomai melagingus duomenis apie įvykusias keliones. Teismas nustatė, kad piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi D. Š. padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

98. Nuteistoji D. Š. teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad tarnybiniu automobiliu neatlygintinai niekada nesinaudojo. Važiuodama tarnybiniais reikalais paveždavo savivaldybės administracijos, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojus darbo reikalais. Taip pat ji parodė, kad nei pati klastojo tarnybinio automobilio kelionės lapus, nei kitiems davė nurodymus tai daryti. Nors nuteistoji D. Š. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltę patvirtina kiti įrodymai.

99. Liudytojas S. G. teisme parodė, kad savivaldybės tarnybiniu automobiliu jis ne kartą asmeniniais reikalais vežė D. Š., jos draugą R. M. ir kitus merės pažįstamus. Merės nurodymu į Daugpilį vežė pagaląsti R. M. pjūklus, jį patį vežė į Naująją Vilnią gydytis, taip pat merę vežė į Telšius. Kelionių lapus pildydavo jis, D. Š. pasirašydavo juos, o jis vėliau lapus priduodavo administracijai. Liudytojas parodė, kad tiksliai visko neprisimena, nes praėjo daug laiko, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti S. G. parodymai (t. 18, b. l. 22–25). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. G. parodė, kad D. Š. nurodymu vežė ją ir jos šunį į veterinarijos kliniką Daugpilyje, keletą kartų merės nurodymu vežė ir parvežė R. M. iš klinikos Naujojoje Vilnioje, vežiojo R. M. jo reikalais po miestą, merės nurodymu vežė R. M. maisto į namus. Taip pat vežė merę į senelio laidotuves Telšiuose. Visais šiais atvejais keliones lape rašydavo, kad važinėja iki Ignalinos ar į Uteną, nurodant atstumą iki šių miestų. Šiuos kelionės lapus mėnesio pabaigoje patvirtindavo D. Š., o jis juos nunešdavo į savivaldybės buhalteriją. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas S. G. parodė, kad yra važiavęs į Daugpilį tarnybiniais tikslais, tačiau neprisimena, ar tai sutapdavo su pjūklų vežimu į Daugpilį. Taip pat nepamena, kaip dažnai vežė galąsti pjūklus.

100. Liudytojas P. P. teisme parodė, kad jis pavaduodavo S. G., kai šis atostogaudavo. Du kartus vienas važiavo į Daugpilį, vežė kažkokius dokumentus D. Š. nurodymu. Merė sakė kelionės lape nerašyti Daugpilio, todėl jis užrašė, kad važiavo į Uteną. Taip pat merės nurodymu pakeliui į Daugpilį užvežė pjūklus išgaląsti, juos paėmė (duomenys neskelbtini) iš R. M.. Šioms kelionėms komandiruotės nebuvo pildomos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus P. P. parodymus (t. 12, b. l. 34–36; t. 18, b. l. 17–21), liudytojas patvirtino, kad jie teisingi ir jais galima vadovautis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad kelis kartus merės nurodymu nuvežė ir parvežė jos draugo R. M. pjūklus į Daugpilio medžio perdirbimo įmonę. D. Š. nurodymu keletą kartų vežė įvairius maisto siuntinius R. M. į Magūnus, taip pat yra vežęs į Magūnus ir atgal veterinarą Iš D. Š. motinos namų Tumelinos kaime vežė S. K. į darbo biržą ir atgal. Merės nurodymu parvežė R. M. iš Naujosios Vilnios, kur šis gydėsi. Keletą kartų vežė A. G. į D. Š. s(duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat vežė D. Š. paduotus raktus nuo buto (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kurie į minėtą butą kraustė baldus. Visų šių kelionių į kelionės lapus nerašė, o užrašė kaip keliones po miestą, kadangi iš merės pasakymo suprato, kad tai kelionės ne tarnybiniais reikalais.

101. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad jis buvo administracijos direktorius, dėl transporto tiesiogiai merės nekontroliavo. Už merės keliones atsiskaitydavo vairuotojai. Pagal praktiką savivaldybėje tuo metu išvykimas vienai dienai nebuvo forminamas kaip komandiruotė, o jei buvo vykstama į Daugpilį, tai turėjo būti įforminta kaip komandiruotė, tačiau tokių komandiruočių į Daugpilį jis neprisiminė.

102. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėse, patvirtintose direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. IP-208, nustatyta savivaldybės tarnybinių automobilių naudojimo, saugojimo, naudojimo kontrolės, ridos ir degalų apskaitos, automobilių žymėjimo, techninės priežiūros ir remonto tvarka. Šiame dokumente nėra jokių įrašų apie galimybę suteikti naudoti tarnybinį transportą asmeniniais tikslais. Pažymėtina, kad jei tarnybiniu automobiliu vykstama už (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribų, tai turi būti nurodoma Administracijos direktoriaus įsakyme arba darbuotojo prašyme Administracijos direktoriaus rezoliucija. (duomenys neskelbtini) savivaldybės ribose tarnybinis automobilis naudojamas tik suderinus žodžiu su Administracijos direktoriumi arba Transporto ir ūkio skyriaus vedėju (t. 10, b. l. 5–6).

103. Iš apžiūros protokolų duomenų matosi, kad kaltinime nurodytos kelionės nėra fiksuotos savivaldybės transporto priemonės kelionių lapuose. Tačiau tai, kad kaltinime nurodytos kelionės tikrai įvyko patvirtina duomenys apie vairuotojų S. G. ir P. P. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimus prie mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių kaltinime nurodytu laiku. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti D. Š. telefoniniai pokalbiai su vairuotojais S. G. ir P. P., iš kurių matosi, kad D. Š. duoda nurodymus vairuotojams kur ir kada nuvykti, derina su kitais asmenimis jų kelionių laiką ir kitas aplinkybes. Pokalbių turinys patvirtina, kad D. Š. nurodymu savivaldybės automobiliu ne kartą buvo vežami į Daugpilį pagaląsti R. M. pjūklai. D. Š. ir K. M. telefoninio pokalbio turinys patvirtina, kad net kelis kartus R. M. buvo vežamas/parvežamas į Naująją Vilnią gydytis.

104. Skundžiamame ir šiame nuosprendžiuose išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai patvirtina nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kad D. Š. savivaldybės tarnybiniu automobiliu naudojosi kaip nuosavu, tenkindama savo asmeninius bei R. M. poreikius, visų pirma, patvirtina iš esmės nuoseklūs liudytojų S. G. ir P. P. parodymai, taip pat juos patvirtinantys rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų vairuotojų S. G. ir P. P. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes ikiteisminio tyrimo metu jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentą atmeta. Nors šie asmenys ir yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau vien dėl šios priežasties jų parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą nėra jokio pagrindo, juolab, kad parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, neprieštaravo tarpusavyje. Be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, ko negalima pasakyti apie pačios nuteistosios parodymus. Nuteistosios D. Š. parodymus, kad R. M. pjūklai buvo vežami į Daugpilį pakeliui vykstant tarnybiniais reikalais, paneigia D. Š. ir R. M. telefoninių pokalbių turinys. 2013 m. rugpjūčio 19 d. R. M. skambina D. Š. ir sako, kad ,,reikėtų į užsienį“, 2013 m. rugsėjo 12 d. D. Š. skambina R. M. ir vėl užsimena, kad jam reikia ,,į užsienį“, 2013 m. spalio 9 d. D. Š. skambina R. M., kuris sako ,,nu tai rytoj man reikia, nu“, D. Š. pasitikslina ,,Ai, į tą, į tenai?“, ,,Į Latviją?“, 2013 m. lapkričio 3 d. D. Š. skambina R. M., kuris vėl sako, kad jam vėl ,,reikia į užsienį“ (t. 2, b. l. 36, 58–59, 80–81, 83–85). Iš šių pokalbių akivaizdu, kad pjūklai galąsti buvo vežami ne pakeliui vykstant tarnybiniais reikalais, bet pagal R. M. pageidavimą. Be to, byloje nebuvo nustatyta atvejų, kad kelionei į Daugpilį būtų buvusi įforminta komandiruotė, kaip to reikalavo savivaldybėje nustatyta tvarka.

105. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl jau išdėstytų aplinkybių teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino D. Š. kalta. Išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. Š., piktnaudžiaudama savo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės, tarnybine padėtimi, tarnybinį automobilį naudojo savo ir savo artimųjų asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, dar ir buvo diskredituotas savivaldybės merės bei pačios savivaldybės vardas, demonstruojant savivaliavimą, todėl šiuo piktnaudžiavimu irgi buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir savivaldybei. Taigi, priežastinis ryšys tarp D. Š. veiksmų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kilusių padarinių – didelės žalos padarymu valstybei ir savivaldybei nagrinėjamoje byloje akivaizdus. Taip pat akivaizdu, jog D. Š. neabejotinai suprato, jog ji naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei bei savivaldybei ir norėjo taip veikti, taigi ir šiuo atveju D. Š. veikė tiesiogine tyčia. Byloje teismas nustatė, kad nuteistoji savivaldybės tarnybinį automobilį naudojo tenkindama savo asmeninius ir R. M. poreikius, t. y. siekdama asmeninės naudos, todėl D. Š. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

106. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad D. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, kolegijos nuomone, irgi yra nepagrįsti. Šiame nuosprendyje jau aptarta, kad D. Š. žinojo ir suprato, jog tarnybiniu automobiliu draudžiama naudotis asmeniniais tikslais, taip pat ji žinojo, kad tarnybinio automobilio panaudojimas yra fiksuojamas kelionės lapuose, tačiau vis tiek jį naudojo savo asmeniniams ir R. M. poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad D. Š. pati jokių duomenų į kelionės lapus nerašė, nes už kelionės lapų pildymą buvo atsakingi vairuotojai. Tačiau liudytojų S. G. ir P. P. parodymai, jų telefoninių pokalbių su D. Š. turinys patvirtina, kad ji pati sprendė ir nurodydavo, kur ir kada turi važiuoti vairuotojai S. G. ir P. P., būtent jos nurodymu kelionės lapuose neatsispindėjo asmeninės D. Š. kelionės, o buvo nurodomi melagingi duomenys, t. y. pagal atstumą panašūs maršrutai. Akivaizdu, kad D. Š., siekdama pateisinti ir pagrįsti naudojimąsi tarnybiniu automobiliu asmeniniams tikslams, žinojo ir suprato, kad į kelionės lapus bus įrašomi žinomai melagingi duomenys ir tokius duomenis patvirtino savo parašu. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. Š. veikė tyčia, nes žinojo, kad kelionės lapai bus klastojami slepiant jos ir jos artimųjų asmenines keliones, suvokė, kad pasirašo dokumentus, kuriuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, ir to norėjo.

107. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistosios veiksmai turėjo reikšmingų padarinių ir realiai sutrikdė funkcionalią dokumentų apyvartą. Tokiu būdu buvo užmaskuotas savavališkas tarnybinio transporto panaudojimas asmeniniais tikslais, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių naudojimo taisykles tarnybinio transporto naudojimas asmeniniais tikslais yra negalimas, dėl ko įstaiga patyrė turtinės žalos. Tai yra neabejotinai teisiškai reikšmingi juridiniai faktai, kuriuos pakeitė kaltinime minėtų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas apyvartoje. Nėra jokios abejonės dėl šios veikos pavojingumo, kurią akivaizdžiai rodo nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos veiksmų intensyvumas, tyčios kryptingumas, savanaudiški tikslai ir motyvai. Dėl šios priežasties yra nepagrįsti nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad kelionių lapų pasirašymas nesukėlė padarinių, kad nagrinėjamas įvykis nėra pavojingas baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Įvertinusi visumą jau aptartų bylos aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. Š. veikos pavojingumą, pagrįstai nustatė, kad jo pakanka baudžiamajai atsakomybei, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo D. Š. nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir nuteistajai D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

108. Šiuo nuosprendžiu perkvalifikavus D. Š. nusikalstamą veiką iš BK 226 straipsnio 4 dalies į BK 226 straipsnio 2 dalį, sprendžiamas ir bausmės paskyrimo klausimas. Nusikalstama veika, numatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad D. Š. neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Nagrinėjant bylą, nenustatyta nei D. Š. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. Š. už prekybą poveikiu (BK 226 straipsnio 2 dalis) skiria baudą, jos dydį nustatydama mažesnį, nei įstatyme nustatytos baudos vidurkis (pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) už apysunkį nusikaltimą nustatyta bauda iki 1 000 MGL dydžio). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio baudos pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir paveikti nuteistą asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

109. Nuteistosios D. Š. gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, jog už nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, nuteistajai paskirtos bausmės nėra teisingos, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako, tik konstatuoja, kad, D. Š. už skundžiamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos. Šiuo nuosprendžiu D. Š. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį išteisinus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir paskyrus pagal BK 226 straipsnio 2 dalį naują bausmę, o pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi gaunant materialinę naudą iš UAB „xxx“), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės darbuotojais), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės tarnybiniu automobiliu ,,Mercedes B. V.“), BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį palikus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, iš naujo spręstinas subendrinimo klausimas. Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu galutinę subendrintą bausmę D. Š. kolegija skiria subendrindama bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Paskyrus D. Š. naują subendrintą bausmę, teisėjų kolegija naikina ir BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymą.

110. Nuteistasis G. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino kokių nors aplinkybių ar paskyrė neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad G. V. padarė apysunkę nusikalstamą veiką, neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas gerai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. BK 226 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmių rūšis: baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas G. V. už šią nusikalstamą veiką paskyrė būtent švelniausios rūšies bausmę, t. y. baudą. Taip pat pažymėtina, kad už šią nusikalstamą veiką G. V. paskirta bauda yra ženkliai mažesnė už baudų, skiriamų už apysunkius nusikaltimus, dydžių (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam G. V. už prekybą poveikiu paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

111. BK 68¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68¹ straipsnio 2 dalis). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nustatyta, kad nuteistoji D. Š. visas nusikalstamas veikas padarė piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis, nusikalstamos veikos buvo daromas sistemingai ir ilgą laiko tarpą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas kartu su bausme taikyti D. Š. ir BK 68¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 3 metams irgi yra teisėtas bei pagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ši priemonė yra perteklinė. Baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68¹ straipsnyje, skiriama siekiant, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturėtų galimybių daryti panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ateityje, todėl atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, jos užimamas svarbias pareigas, į teisės reikalavimų veikti sąžiningai ir skaidriai ignoravimą, byloje buvo tikslinga taikyti aptariamą poveikio priemonę, t. y. atimti nuteistajai D. Š. teisę būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Dėl turto konfiskavimo

112. Pažymėtina dar ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, iš D. Š. konfiskuoti 9 318,42 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatą yra ydinga. Pažymėtina, kad nurodyta pinigų suma nebuvo surasta pas nuteistąją ar kitur ir tai nebuvo tie pinigai, kuriuos D. Š. gavo priimdama kyšius ar piktnaudžiaudama tarnyba. Todėl šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas ne dėl konkretaus turto, taip pat ir pinigų, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas konfiskavimo. Turi būti sprendimas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko, t. y. iš nuteistosios D. Š.. Todėl teisėjų kolegija, keisdama nuosprendį šioje dalyje, ne tik mažina konfiskuotino turto vertę iki 5 459,38 Eur, tačiau ir priima sprendimąišieškoti šią pinigų sumą iš nuteistosios D. Š. vadovaujantis BK 72 straupsnio ne 1, o 5 dalimi. Šiuo nuosprendžiu D. Š. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl UAB ,,V“ sąskaita jai įpilto kuro už 1 252,46 Eur) išteisinus, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nustačius J. D. duoto kyšio mažesnę vertę, t. y. 6 950,88 Eur, bei atsižvelgiant tai, kad kratos metu pas ją buvo rasta ir paimta 2 871,68 Eur, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistosios D. Š. išieškotina konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 5 459,38 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl D. Š. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 200 MGL dydžio (7 530,12 Eur) bauda panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

D. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžio dalį dėl D. Š. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir turto konfiskavimo pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti aplinkybę, kad D. Š. iš UAB ,,J“ ir UAB ,,U“ generalinio direktoriaus J. D. per kelis kartus priėmė 24 000 Lt (6 950,88 Eur) kyšį.

Nuteistosios D. Š. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 4 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti jai bausmę – 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu D. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi gaunant materialinę naudą iš UAB „xxx“), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės darbuotojais), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai naudojantis savivaldybės tarnybiniu automobiliu ,,Mercedes B. V.“), BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę D. Š. paskirti 500 MGL dydžio (18 830 Eur) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistosios D. Š. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 459,38 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 38 ct)

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo G. V. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.