Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šaltenė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnara“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aisnara“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kreditorei UAB „Šaltenė“ paskirta 300 Eur bauda.

3. Šiaulių apygardos teisme 2018 m. lapkričio 21 d. gautas kreditorės UAB „Šaltenė“ prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo. Kreditorė nurodė, kad bauda jai buvo paskirta dėl asmens, su kuriuo bendrovė neturi jokio ryšio, elgesio. Paaiškino, jog paskutinėje nutarties pastraipoje nurodytas asmuo ir su šiuo asmeniu giminystės ryšiais susiję asmenys nėra nei akcininkai nei vadovai UAB „Šaltenė“, o su šiuo asmeniu giminystės ryšiu susijęs asmuo yra tik UAB „Šaltenė“ darbuotojas, kuris yra priimtas dirbti, nes kaimo vietovėje trūksta darbuotojų. Manė, kad būtų teisinga, jei teismas tiesiogiai taikytų ar netaikytų tam tikras sankcijas tam asmeniui, kuris nurodomas teismo nutarties aprašomojoje dalyje. Teigė, jog pretenzijos bankroto administratoriui buvo pagrįstos, nes bankroto administratorius faktiškai ignoravo UAB „Šaltenė“ kaip kreditorę, sutiko, kad galimai pervertino savo galimybes įtikinėjant teismą, tačiau manė, kad teismas nebūtinai turėjo už tai taikyti tokią griežtą sankciją. Taip pat nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis yra bloga, iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.lt matyti, jog bendrovei ne visuomet pavyksta laiku susimokėti mokesčius valstybei, todėl tokio dydžio bauda, kuri yra bendrovėje dirbančio darbuotojo mėnesinė alga, sukeltų bendrovei neigiamas pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi kreditorės UAB „Šaltenė“ prašymą tenkino iš dalies – sumažino paskirtą baudą iki 100 Eur.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi konstatuota, jog kreditorė trečią kartą šioje byloje teikdama nepagrįstą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir taip užsitęsusiame bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aisnera“ bankroto procese, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bankroto bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybė, jog trečią kartą nepagrįstą prašymą dėl bankroto administratoriaus nušalinimo pateikė ne kreditorė UAB „Šaltenė“, o jos vardu jos įgaliotas atstovas (darbuotojas), šiuo konkrečiu atveju, nepašalina kreditorės atsakomybės, nes būtent kreditorė, ją atstovaujantis vienasmenis valdymo organas direktorė I. A., tiek rinkdamasi įmonės interesus atstovaujantį asmenį, tiek vykdydama jo priežiūrą, turėjo įvertinti galimas reiškiamo prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pasekmes, tuo labiau, kad aptariamo prašymo padavimo atveju, kreditorę jau atstovavo ir teisininkas – advokatas.

7. Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju, kreditorė UAB „Šaltenė“ reikšdama jau žinomai nepagrįstus prašymus neabejotinai pažeidė aukščiau nurodytus reikalavimus, ir atsižvelgęs į tai, kad pirmus du kartus tokius kreditorės UAB „Šaltenė“ veiksmus iš esmės lėmė teisinių žinių stoka, kad kreditorė įvertino ir suprato galimas kilti pasekmes už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendė, jog yra pagrindas kreditorei paskirtą 300 Eur baudą mažinti iki 100 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde kreditorė UAB „Šaltenė“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria apeliantei paskirta 300 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:

8.1. Pirmosios instancijos teismo pasisakymas, kad apeliantė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bankroto bylos išnagrinėjimą yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės veiksmus, kuriais būtų galima patvirtinti tokius pirmosios instancijos teismo teiginius.

8.2. Paskutinėje nutarties pastraipoje nurodytas asmuo ir su šiuo asmeniu giminystės ryšiais susiję asmenys nėra nei akcininkai, nei vadovai UAB „Šaltenė“, o su šiuo asmeniu giminystės ryšiu susijęs asmuo yra tik UAB „Šaltenė“ darbuotojas, kuris yra priimtas dirbti, nes kaimo vietovėje trūksta darbuotojų.

8.3. Teisingumui neprieštarautų, jeigu teismas baudą skirtų asmeniui, nurodytam nutarties aprašomojoje dalyje.

8.4. Apeliantės finansinė padėtis yra bloga, vidutinis apeliantės darbuotojų darbo užmokestis praėjusių metų spalio mėnesį nesiekė dviejų šimtų eurų. Atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį, teisingiausia būtų netaikyti baudos, nes baudos taikymas gali sukelti apeliantei neigiamas pasekmes.

9. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kreditorei sumažinta paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ginčo esmės

12. CPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

14. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad apeliantės vienasmenis valdymo organas yra I. A. (bendrovės direktorė) nuo 2012 m. kovo 8 d., kuri nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Aisnera“ pateikimo dienos 2014 m. kovo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. vedė bylą apeliantės vardu. Apeliantės vadovė 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu J. N. ir pavedė atstovauti apeliantę BUAB „Aisnera“ bankroto byloje. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad apeliantės vadovė I. A. 2018 m. rugsėjo 20 d. įgaliojo apeliantės darbuotoją A. V. atstovauti apeliantę asmeniškai arba su pasirinktu advokatu. Byloje esantys prašymai dėl administratoriaus atstatydinimo parodo, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2018 m. birželio 19 d. prašymus apeliantės vardu teikė pati vadovė, trečią kartą – 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymą apeliantės vardu pateikė įgaliotas darbuotojas A. V.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad visi nurodyti prašymai buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

15. Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad apeliantės atsakomybės nešalina ta aplinkybė, kad trečias prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo buvo pateiktas apeliantės įgalioto darbuotojo. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, ex officio organizuoja kasdienę bendrovės veiklą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Šios funkcijos ir yra tos pagrindinės funkcijos, kurios identifikuoja bendrovės vadovą kaip vieną svarbiausių figūrų, dalyvaujančių juridinio asmens veikloje.

16. Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad bendrovėje sprendžiant dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo teisme (prašymų teikimo ir kt.) būtų įvertintos galimos jų pasekmės, neigiami padariniai. Šiuo atveju svarbu tai, kad tiek pati apeliantė, kaip uždaroji akcinė bendrovė, tiek jos vadovė I. A. renkantis bendrovės (apeliantės) atstovaujantį interesus asmenį A. V. ir vykdant jo kaip įmonės atstovo veiksmų kontrolę, turėjo įvertinti galimus reiškiamo eilinio pakartotinio prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo padarinius, atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai buvo pateiktas pakartotinis prašymas, apeliantę jau atstovavo advokatas. Atskirojo skundo argumentai, kad paskutinėje nutarties pastraipoje nurodytas asmuo (A. V.) ir su šiuo asmeniu giminystės ryšiais susiję asmenys nėra nei akcininkai, nei vadovai UAB „Šaltenė“, o su šiuo asmeniu giminystės ryšiu susijęs asmuo yra tik UAB „Šaltenė“ darbuotojas, teisiškai nėra reikšmingi, nešalina apeliantės atsakomybės dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodyti teiginiai laikytini ne atitinkamas aplinkybes pagrindžiančiais, o deklaratyviais.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirajame skunde įrodinėja savo sunkią finansinę padėtį kaip aplinkybę ją atleidžiančią nuo paskirtos baudos, tačiau objektyvių ir visapusiškų duomenų, iš kurių bylą nagrinėjantis teismas galėtų neabejotinai įsitikinti nepalankia bendrovės finansine padėtimi, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta realiai bloga apeliantės finansinė padėtis, dar nebūtų pagrindo laikyti, jog tai yra pakankama aplinkybė apeliantę atleisti nuo baudos mokėjimo. Pažymėtina, kad bloga bendrovės finansinė padėtis neatleidžia jos, kaip proceso dalyvės, nuo pareigų vykdymo ir neatleidžia nuo atsakomybės dėl tokių pareigų netinkamo vykdymo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas neturi pagrindo remtis bloga byloje dalyvaujančio asmens finansine padėtimi spręsdamas dėl jo atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

18. Nesutinkant su šios nutarties 8.3 punkte nurodytu atskirojo skundo argumentu pažymėtina, jog priešingai nei nurodo apeliantė, teisingumo principo pažeidimas būtų būtent tas atvejis, jeigu bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis būtų skirta ne byloje dalyvaujančiam asmeniui.Taip pat pažymėtina, jog A. V. iš esmės nėra susijęs su nagrinėjama byla, jis nėra savarankiškas jos dalyvis, o tik įgaliotas apeliantės atstovas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo atsakomybės nagrinėjamoje byloje.

19. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei paskirtą baudą sumažino konstatavęs, jog apeliantė suvokė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

21. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.