Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo R. J. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės D. B. ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-562-267/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-90-267/2017 ir B2-562-267/2017.

Civilinėje byloje Nr. B2-562-267/2017 dėl BUAB „Aisnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu gautas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus R. J. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės D. B. ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo.

Iš nušalinimo pareiškimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas siekia, jog teisėja D. B. būtų nušalinta ir nuo BUAB „Aisnera“ bankroto bylos (Nr. B2-90-267/2017) nagrinėjimo bei jame sprendžiamo klausimo dėl bankroto administratoriaus G. M. atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka bankroto administratoriaus atžvilgiu, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2015 metais pagal bankroto administratoriaus G. M. atskirąjį skundą panaikino teisėjos priimtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. J. mano, kad BUAB „Aisnera“ bankroto bylą ir BUAB „Aisnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu bylą nagrinėti paskirta teisėja gali būti šališka šios bendrovės bankroto administratoriaus G. M. atžvilgiu, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2015 metais tenkino minėto bankroto administratoriaus atskirąjį skundą ir panaikino teisėjos D. B. priimtą nutartį. Papildomai abejonės dėl teisėjos šališkumo grindžiamos civilinės bylos Nr. 2-296-267/2015 vilkinimu, joje priimtų procesinių sprendimų teisėtumu.

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Be to, iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjanti teisėja turi išankstinį nusistatymą BUAB „Aisnera“ bankroto administratoriaus G. M. atžvilgiu, netinkamai atlieka jo prašymų vertinimą, ar atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla negalės būti nešališkai išnagrinėta. Vien aplinkybė, kad 2015 metais Lietuvos apeliacinis teismas pagal bankroto administratoriaus G. M. atskirąjį skundą panaikino teisėjos priimtą nutartį, nekelia abejonių dėl teisėjos šališkumo ir nesudaro pagrindo nušalinti teisėją ar juo labiau visą Šiaulių apygardos teismą nuo nagrinėjamos bylos. Kitų aplinkybių, kurios leistų manyti esant pagrindui nušalinti bylą nagrinėti paskirtą teisėją ar kitus Šiaulių apygardos teismo teisėjus – nenurodyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. B2-90-267/2017 (BUAB „Aisnera“ bankroto byla) ir civilinė byla Nr. 2B-562-267/2017 (BUAB „Aisnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu byla) gali būti išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo R. J. pareiškimo dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-90-267/2017 ir Nr. B2-562-267/2017 nagrinėjimo.