Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-90-267/2017, kuria bankroto administratorius G. M. atstatydintas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aisnera“ administratoriaus pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „Aisnera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. M. (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 11 straipsnio 4 dalis).2017 m. sausio 26 d. BUAB „Aisnera“ kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė teismui prašymą dėl administratoriaus G. M. atstatydinimo iš BUAB „Aisnera“ bankroto bylos. Nurodė, kad BUAB „Aisnera“ administratorius G. M. per visą laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 14 d. t. y. kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, savo pareigas atliko aplaidžiai, tikėtinai sąmoningai veikė prieš kreditorių interesus, neveikimu bandė sudaryti sąlygas buvusiems įmonės vadovams išvengti atsakomybės – ignoravo akivaizdžius pažeidimus apskaitoje, tinkamai netyrė įmonės veiklos ir sandorių, neišreikalavo dingusio turto, žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų, nors kreditoriai to ne kartą reikalavo raštu ir žodžiu. Taip pat administratorius netyrė įmonės perimtų apskaitos dokumentų, ignoravo įmonės tyčinio bankroto požymius ir nesikreipė dėl tyčinio bankroto. Administratorius laiku nesikreipė į VĮ „Regitra“, Turto areštų aktų registrą, Nekilnojamojo turto registrą, VMI akcizų skyrių, Nacionalinę mokėjimo agentūrą, netyrė aplinkybių dėl UAB „Aisnera“ turto dingimo. Teikdamas teismui tvirtinti R. J. kreditorinį reikalavimą administratorius aplaidžiai atliko savo pareigas, neatsižvelgė, kad jokių faktinių duomenų ar įrodymų apie kreditoriaus darbą įmonėje nėra. Administratorius į įmonės apskaitą neįtraukė atgręžtinio reikalavimo teisių – į įmonės balansą nebuvo įtraukta debitorinė skola į A. P.. Be to, administratorius veikia interesų konflikte, nes G. M. yra paskirtas administratoriumi A. P. – fizinio asmens bankroto byloje, todėl susidaro situacija, kai tas pats administratorius civilinėse bylose turėtų atstovauti tiek ieškovei, tiek atsakovui. Buvusiam UAB „Aisnera“ vadovui A. P. yra iškeltos keturios civilinės bylos. Bendra pareikštų ieškinių suma UAB „Aisnera“ naudai – 63 211,91 Eur

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių G. M. iš BUAB „Aisnera“ administratoriaus pareigų ir nurodė, kad naujas bankroto administratorius skirtinas ĮBĮ nustatyta tvarka.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atstatydinti administratorių iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus pareigų ir tai nepažeis bankrutavusios įmonės kreditorių interesų ar viešojo intereso. Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad BUAB „Aisnera“ bankroto administratorius G. M. taip pat yra paskirtas administratoriumi buvusio BUAB „Aisnera“ vadovo A. P. – fizinio asmens bankroto byloje, be to, G. M. dukra I. P. yra paskirta administratore BUAB „Aisnera“ vienintelės akcininkės ir vadovės R. V. – fizinio asmens bankroto byloje. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės bet kuriam objektyviam stebėtojui leidžia pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų BUAB „Aisnera“ bankroto byloje tinkamu vykdymu. Be to, abejonė, ar tokioje situacijoje galėtų būti išvengta interesų konflikto bei tinkama forma ir būdu vienodai ginami tiek BUAB „Aisnera“, tiek A. P. ar R. V. kreditorių interesai, konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2A-781-464/2016, 36 punktas). Teismas nurodė ir tai, kad abejones dėl G. M. gebėjimo tinkamai atstovauti visų BUAB „Aisnera“ kreditorių interesus, neišskiriant ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, kelia ir Šiaulių apylinkės teisme kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos iškeltose civilinėse bylose bankrutavusią bendrovę atstovaujančio administratoriaus pateiktų atsiliepimų turinys. Administratorius prašė ieškinius atmesti, visiškai ignoruodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-781-464/2016 pateiktas prejudicines išvadas. Teismo vertinimu, administratorius išreiškė akivaizdų teisinį suinteresuotumą Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamų bylų baigtimi, o nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia spręsti, kad administratoriaus elgesys yra šališkas ir neobjektyvus kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu. Tačiau teismas pripažino, kad byloje nepakanka pateiktų duomenų išvadoms dėl visų pareiškėjos prašyme nurodytų bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo padaryti, Teismas nurodė, kad siekiant užtikrinti tinkamą BUAB „Aisnera“ kreditorių interesų atstovavimą nagrinėjamose civilinėse bylose, nutartis vykdytina skubiai, o iki teismų informacinėje sistemoje LITEKO bus atrinktas ir teismo nutartimi paskirtas naujas įmonės bankroto administratorius, G. M. įpareigotas vykdyti įstatymo nustatytas pareigas administruojant bankrutuojančią įmonę (CPK 3 straipsnio 6, 7 dalys, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas, ĮBĮ 1 straipsnis, 11 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnio 10 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 5 dalis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde kreditorius R. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Teismas, pripažindamas bankroto administratoriaus akivaizdų šališkumą, nenurodė jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nors bankroto administratorius nebuvo pakankamai aktyvus kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas bankroto administratoriaus atstatydinimui. Pirmosios instancijos teismo teisėja bankroto administratoriaus atžvilgiu buvo šališka. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad apeliacinėje instancijoje buvo panaikinta šios teisėjos nutartis, priimta dėl bankroto administratoriaus skundo. Be to, teisėja neperdavė medžiagos prokurorui dėl 2016 m. gruodžio 22 d. ataskaitos dėl BUAB „Aisnera“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo suklastojimo (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Nauju bankroto administratoriumi negali būti paskirtas R. S., nes jis yra tiesiogiai priklausomas nuo Pakruojo ūkininkų kredito unijos, kadangi yra gavęs atlygį už unijos atstovavimą ir yra UAB „LKU turto valdymas“ direktorius, kurios vienas iš akcininkų yra Pakruojo ūkininkų kredito unija.Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Šaltenė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:K. P. ūkininkų kredito unija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad bankroto administratoriaus paskyrimas prieštarautų ĮBĮ 11 straipsnio 6 daliai. Nors Pakruojo ūkininkų kredito unija bankroto administratoriaus veiksmus skundė Vyriausybės įgaliotai institucijai, tačiau jokių bankroto administravimo pažeidimų nebuvo nustatyta. Atskirajame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, buvo šališka. Naujai paskirtas bankroto administratorius – R. S. iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos yra gavęs atlygį už atstovavimą. Be to, R. S. yra UAB „LKU“ direktorius, kurių vienas iš akcininkų yra Pakruojo ūkininkų kredito unija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atstatydino bankroto administratorių G. M. iš BUAB „Aisnera“ administratoriaus pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius yra teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis, privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis ir vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1545/2014). Administratorius įmonės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas. Todėl bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 straipsnis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).Kita vertus, bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kokiais atvejais teismas atstatydina bankroto administratorių iš pareigų. Vienas iš tokių atvejų yra, kai šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tenkino kreditorės prašymą atstatydinti bankroto administratorių remdamasis tuo, kad iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog BUAB „Aisnera“ bankroto procesą administruojantis bankroto administratorius G. M. taip pat administruoja ir fizinio asmens – A. P., buvusio BUAB „Aisnera“ vadovo, bankroto procedūrą, o taip pat tai, kad G. M. dukra I. P. administruoja fizinio asmens – R. V., BUAB „Aisnera“ vadovės bei vienintelės akcininkės, bankroto procesą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad neobjektyvius bankroto administratoriaus veiksmus patvirtina ir jo procesinių dokumentų, pateiktų atstovaujant bankrutavusią bendrovę teismuose, turinys. Su tokiomis išvadomis apeliacinis teismas sutinka ir konstatuoja, kad aplinkybes, sąlygojusias kreditorės nepasitikėjimą administratoriumi, pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, juolab kad abejonė dėl šio bankroto administratoriaus galimybių išvengti interesų konflikto bei tinkama forma ir būdu vienodai ginti tiek BUAB „Aisera“, tiek buvusio įmonės vadovo A. P., interesus dviejuose bankroto procesuose, buvo išsakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-781-464/2016 (36 punktas). Priešingai nei teigia apeliantas, išvadas dėl bankroto administratoriaus šioje bankroto procedūroje netinkamumo lėmė ne jo konkrečių veiksmų neteisėtumas, kompetencijos stoka ir (ar) akivaizdus neveikimas (delsimas), tačiau susiklosčiusi situacija dėl tuo pačiu metu administratoriaus vykdomų bankroto procesų, kuriuose dalyvauja susiję fiziniai bei juridiniai asmenys. Tokiu atveju prielaida dėl administratoriaus galimo šališkumo lieka nepaneigta bei suponuoja išvadą, jog administratoriaus pakeitimas šiuo atveju labiausiai užtikrintų kreditorių visumos interesus ir skaidresnį bankroto procedūrų vykdymą bei patį bankroto procesą.Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bankroto administratoriaus atžvilgiu, o abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo grindė aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinis teismas tenkino bankroto administratoriaus atskirąjį skundą ir panaikino bankroto byloje šios teisėjos priimtą nutartį. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, t. y. asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Pagrindai teisėjui nušalinti įtvirtinti CPK 65, 66 straipsniuose. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Apeliantas nenurodė nei vieno CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu. Skundžiama teismo nutartis yra motyvuota, o vien apelianto nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu, todėl apelianto argumentai, susiję su teisėjos šališkumu, laikytini nepagrįstais.Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. vasario 27 d. nutartimi netenkintas apelianto pareiškimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-90-267/2017 ir Nr. B2-562-267/2017 nagrinėjimo (civilinė byla Nr. 2KT-26-943/2017). Taigi apelianto abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės D. B. ir visų šio teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant klausimą dėl bankroto administratoriaus G. M. atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų, jau buvo įvertintos apeliaciniame teisme.

Dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo

Atskirajame skunde taip pat nesutinkama su galimo naujo bankroto administratoriaus R. S. kandidatūra. Apelianto įsitikinimu, egzistuoja aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl šio bankroto administratoriaus suinteresuotumo bankroto proceso eiga vienos iš bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių (Lietuvos kredito unijos) atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju apeliacijos objektą sudarė teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria iš BUAB „Aisnera“ administratoriaus pareigų atstatydintas bankroto administratorius G. M. ir nutarta vykdyti naujo administratoriaus atranką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Tokiu atveju atskirojo skundo argumentai dėl naujai galimo paskirti bankroto administratoriaus R. S. (ne)tinkamumo nepatenka į apeliacijos objektą, todėl dėl šio asmens kandidatūros teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas, remdamasis bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos, sukurtos vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, rezultatais, pagal kuriuos administruoti BUAB „Aisnera“ buvo atrinktas R. S., 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi paskyrė šį asmenį bankroto administratoriumi. Tačiau tas pats teismas, įvertinęs vėliau gautus duomenis apie administratoriaus R. S. pareigas UAB „LKU turto valdymas“ (bendrovės direktorius), kurios vienintelė akcininkė yra BUAB „Aisnera“ kreditorė Lietuvos kredito unija, nusprendė, kad dėl šios priežasties galėtų susidaryti sąlygos kilti interesų konfliktui, ir, remdamasis bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos rezultatais, 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi BUAB „Aisnera“ administratoriumi skyrė MB „Naujas puslapis“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo eilės Nr. B-JA318). Vadinasi, ir dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai dėl R. S. yra neaktualūs. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas visų kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyros, sklandžios ir skaidrios bankroto proceso eigos užtikrinimo, pagrįstai nutarė atstatydinti BUAB „Aisnera“ bankroto administratorių, jį pakeičiant (po atliktos atrankos) kitu bankroto administratoriumi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.