Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aisnera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-562-267/2017 pagal kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą pripažinti BUAB „Aisnera“ bankrotą tyčiniu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „Aisnera“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas G. M. 2014 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas supaprastintas bankrotas. 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti BUAB „Aisnera“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad teismui leidus savo lėšomis atliko BUAB „Aisnera“ dokumentų patikrinimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka ir nustatė, kad bankroto byloje egzistuoja keturi atskiri tyčinio bankroto požymiai, numatyti 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose.Kreditorės Pakruojo unijos kredito unijos vertinimu, UAB „Aisnera“ sudarė sandorius, kuriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, daroma žala įmonei, o įmonės vadovai A. P. ir R. V. netinkamai vykdė savo pareigas, bendrovėje dingo didelės vertės įmonės turtas, kuris galbūt buvo iššvaistytas, pasisavintas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Vadovų netinkamas veikimas organizuojant UAB „Aisnera“ buhalterinę apskaitą buvo sistemiškas ir tyčinis – trūksta apskaitos registrų, kasos knyga nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo vedama, nerasta jokių pirminės apskaitos dokumentų, nors šalutinė informacija rodo, kad ūkinė veikla buvo vykdoma (dingęs 2010 metų derlius, duomenys apie įgytus dyzelinius degalus ir kita). Kreditorė teigė, kad patikrinimo metu, peržiūrėjus kasos pajamų ir išlaidų dokumentus, atsiskaitymus su atskaitingais asmenimis, nustatyta, kad iš įmonės kasos R. V. galbūt yra pasisavinusi 2 896,20 Eur, o A. P. yra negrąžinęs įmonei 2 011,40 Eur. Kreditorės teigimu, tokiais veiksmais (neveikimu) įmonės vadovai tikslingai siekė prievolių neįvykdymo pagrindinei bendrovės kreditorei Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Dėl neteisėtų BUAB „Aisnera“ vadovų veiksmų Šiaulių apylinkės teisme yra iškeltos civilinės bylos dėl 66 689,35 Eur išieškojimo, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo UAB „Aisnera“.Bankroto administratorius atsiliepime su prašymu pripažinti BUAB „Aisnera“ bankrotą tyčiniu nesutiko. Nurodė, kad ne tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, o kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos neteisėti veiksmai, kai buvo sudaromi bendrovei nenaudingi sandoriai savanaudiškais tikslais, neteisėtai panaudotos UAB „Aisnera“ lėšos dengiant nemokių unijos kreditorių įsiskolinimus, lėmė UAB „Aisnera“ nemokumą ir bankroto bylą. Nurašytos iš UAB „Aisnera“ sąskaitos lėšos kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai galėjo būti panaudotos atsiskaitymams su visais įmonės kreditoriais ir ūkinei veiklai bendrovėje vykdyti. Be to, kreditorė prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atlikto dokumentų patikrinimo ataskaitą teismui pateikė pavėluotai, praleidusi ĮBĮ nustatytą 3 mėnesių terminą. Bankroto administratoriaus teigimu, kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija savo veiksmais vilkina bankroto procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikia teismui ir įmonės kreditoriams tikrovės neatitinkančią informaciją. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad, susipažinęs su teisiniu ir faktiniu prašymo pagrindu, prašo tenkinti pateiktą prašymą dėl BUAB „Aisnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Kreditoriai R. J. ir UAB „Šaltenė“ atsiliepimuose prašė Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą atmesti. R. J. nurodė, kad prašymas grindžiamas suklastota ataskaita ir šmeižikiškais teiginiais, o UAB „Šaltenė“ nurodė, kad prašyme nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi BUAB „Aisnera“ bankrotą pripažino tyčiniu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės vadovo A. P. 220 000 Lt paskolos grąžinimui užtikrinti 2010 m. sausio 25 d. UAB „Aisnera“ (po dviejų mėnesių nuo UAB „Aisnera“ įsteigimo) sudarė su Pakruojo ūkininkų kredito unija laidavimo sutartį Nr. 10-00016, o Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteisė Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai solidariai iš atsakovų A. P. ir UAB „Aisnera“ 220 000 Lt negrąžintos paskolos, 20 698,33 Lt palūkanų, procesinių palūkanų ir 2 907 Lt bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas atmetė bankroto administratoriaus ir trečiojo asmens R. V. pateiktus atsikirtimus, kad kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiksmai, sudarant 2010 m. sausio 25 d. laidavimo sutartį ir vykdant skolų išieškojimą iš UAB „Aisnera“, buvo neteisėti ir nulėmė bendrovės bankrotą. Teismas nurodė, kad laidavimo sutartis – dvišalis sandoris ir sprendimą sudaryti tokią sutartį priėmė ne tik kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija, bet ir UAB „Aisnera“ valdymo organai. Bendrovė laidavo už jos vadovui A. P. suteiktos 220 000 Lt paskolos grąžinimą jau žinodama, kad A. P. jam suteiktos paskolos negalės grąžinti. Teismo vertinimu, šis neatlygintinis sandoris (laidavimo sutartis) buvo nenaudingas UAB „Aisnera“, nes byloje nustatyta, kad skolininkas A. P. nesumokėjo jau pirmosios paskolos grąžinimo įmokos kreditoriui, todėl sutartis buvo nutraukta ir pradėtas skolos išieškojimo procesas iš laiduotojo UAB „Aisnera“. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-781-464/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo 36 punkte, yra konstatavęs, kad nustatytomis aplinkybėmis kredito gavimas, jo užtikrinimas laidavimu ir vėlesnis sandorius sudariusių asmenų tvirtinimas, kad toks kreditas apskritai negalėjo būti išduotas, o laidavimas – priimtas, paskolos gavėjui inicijavus sau bankroto bylos iškėlimą, iš esmės siekiant susigrąžinti pagal teismo sprendimą jau išieškotą paskolos dalį, akivaizdžiai neatitinka protingo, sąžiningo ir teisingo asmenų sutartiniuose santykiuose elgesio standartų.Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d nuosprendyje konstatuota, kad A. P., būdamas UAB „Aisnera“ direktoriumi, kartu su UAB „Aisnera“ vieninteliu akcininku N. R. 2009 m. lapkričio 10 d. savo parašais patvirtino tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą –2009 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1, kurioje buvo įrašyti neteisingi duomenys (jiems žinant, kad duomenys neteisingi) apie tai, kad A. P. laikotarpiu 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. suteikia UAB „Aisnera“ 30 000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų N. R., UAB „Aisnera“ vieninteliam akcininkui, neperdavė, t. y. realiai neatliko tų veiksmų, kuriuos pagal tarpusavio pasirašytą sutartį turėjo atlikti. Toks vadovo elgesys leidžia teismui spręsti, kad A. P. tinkamai nesirūpino bendrovės turtu, nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikė CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies reikalavimų, supainiojo bendrovės turtą su savo asmeniu turtu.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad visos įmonės ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju skirtingais laikotarpiais atitinkamai A. P. ir R. V.. A. P. ir R. V. buhalterinės apskaitos reikalavimų nesilaikė. Tai patvirtina prejudicinę reikšmę turintys Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-633-907/2012 nustatyti faktai, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos 2017 m. sausio 3 d. rašte Nr. 25/13-1-5-53 pateikta informacija, kad pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Šiaulių AVMI pateiktą medžiagą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo UAB „Aisnera“. 2016 m. kovo 29 d. teismo posėdyje bankroto administratorius G. M. ir bendrovės vadovė bei akcininkė R. V. pripažino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Aisnera“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma ir įmonės kasos knyga nebuvo vedama.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad svarbu ir tai, jog bendrovės vadovai A. P. ir R. V., žinodami, kad jų vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis vis blogėja, delsė inicijuoti bankroto bylą, ir siekdami išvengti skolinių įsipareigojimų UAB „Aisnera“ kreditoriams įvykdymo, elgėsi neteisėtai – reiškė nepagrįstus ieškinius teismuose, 2009 metais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bendrovėje, o nuo 2010 metų rugpjūčio 31 d. nevykdė įmonėje jokios buhalterinės apskaitos ir neapskaitė gaunamų pajamų, nors 2010, 2011 metais vykdė ūkinę veiklą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikė paraiškas gauti tiesiogines ir papildomas išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gavo 58 442,07 Eur išmokų. Tokiu būdu galbūt buvo pasisavintas bendrovės turtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą pripažinti BUAB „Aisnera“ bankrotą tyčiniu atmesti. Taip pat prašo, esant požymiams apie dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo suklastojimą ir sukčiavimą, perduoti medžiagą prokurorui. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Pakruojo ūkininkų kredito unijos paskolų vadybininkė paraiškoje paskolai gauti ir laiduotojo paraiškoje melagingai nurodė turimą turtą ir metines pajamas, dėl to suklastojo dokumentus ir juos panaudojo 2010 m. sausio 25 d. sudaryti laidavimo sutartį Nr. 10-00016, kuria UAB „Aisnera“ buvo įpareigota įvykdyti paskolos gavėjo A. P., už kurį laidavo, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas A. P. pagal 2010 m. sausio 25 d. paskolos sutartį Nr. 10-00019 dėl 220 000 Lt paskolos suteikimo. Pakruojo ūkininkų kredito unija 162 100 Lt paskolos A. P. neišmokėjo, pinigus pervedė į unijoje esančias sąskaitas, pasilikdami sau, o iš UAB „Aisnera“ pasisavino ir siekia pasisavinti didesnę nei 220 000 Lt sumą. Minėti veiksmai teismo nebuvo įvertinti, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-781-464/2016 netyrė Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiklos kriminaliniu aspektu.BUAB „Aisnera“ bankroto byloje iš viso patvirtinta 76 726,93 Eur kreditinių reikalavimų. Iš minėtos sumos atėmus 48 455,03 Eur sumą (Pakruojo ūkininkų kredito unijos iš UAB „Aisnera“ atliktus nuskaitymus) ir įvertinus, jog Pakruojo ūkininkų kredito unija reikalauja pinigų iš UAB „Aisnera“ dėl laidavimo, kurio pinigų faktiškai A. P. neišmokėjo, darytina išvada, kad be šių veiksmų būtų teigiamas UAB „Aisnera“ balansas, o UAB „Aisnera“ bankrutuoja tik dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos.Asmenys, surašę 2016 m. gruodžio 22 d. ataskaitą dėl BUAB „Aisnera“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo, ją suklastojo ir tyčia melagingai į ataskaitą įrašė, jog nerasta kreditoriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščių. 2016 m. lapkričio 7 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Šiaulių apygardos teismui nurodė, kad UAB „Aisnera“ buvusio darbuotojo R. J. darbo laikas (faktiškai dirbtos dienos ir valandos) nurodytas darbo užmokesčio žiniaraščiuose.Kreditorė UAB „Šaltenė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tie patys pagrindiniai argumentai, kurie nurodyti ir kreditoriaus R. J. atskirajame skunde.Kreditorė R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tie patys pagrindiniai argumentai, kurie nurodyti ir kreditoriaus R. J. atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamą nutartį, atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, konstatuoja, kad atskirojo skundo dalykas nėra tiesiogiai susijęs su atskirojo skundo pagrindu. Atskirojo skundo dalykas yra teismo nutarties, kuria BUAB „Aisnera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, panaikinimas, o atskirojo skundo pagrindą sudaro iš esmės trys pagrindiniai argumentai: 1) 2010 m. sausio 25 d. laidavimo sutartis Nr. 10-00016 sudaryta galbūt klastojant dokumentus, o paskola A. P., už kurią buvo laiduota, nebuvo realiai išmokėta; 2) bankroto byla iškelta tik dėl nesąžiningo kreditoriaus veiksmų; 3) dalis kreditorės pateiktų duomenų apie apelianto darbo laiko apskaitą įmonėje turi klastojimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos tyčinio bankroto požymius: įmonės valdymo organai nevykdė įstatyme nustatytų pareigų – tinkamai nesirūpino bendrovės turtu, nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nesilaikė CK 2.87 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies reikalavimų, supainiojo bendrovės turtą su savo asmeniu turtu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris, kai įmonė laidavo už jos vadovui suteiktos 220 000 Lt paskolos grąžinimą, žinodama, kad vadovas suteiktos paskolos negalės grąžinti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o vėliau iš viso netvarkyta ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais nepaneigiami anksčiau nurodyti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti BUAB „Aisnera“ tyčinio bankroto požymiai (nutarties 19 punktas) ir juos patvirtinantys konkretūs bylos duomenys.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto keliamas kreditorės (ne)sąžiningumo klausimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl BUAB „Aisnera“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laidavimo sandoris, su kuriuo apeliantas sieja kreditorės nesąžiningumo faktą ir kreditorės darbuotojos nusikalstamus veiksmus, yra dvišalis, todėl nepaisant vienos iš sutarties šalių ketinimų, sutartis nebūtų sudaryta be kitos sutarties šalies, UAB „Aisnera“ , valios. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde neneigiama bylos duomenimis pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Aisnera“ laidavo už jos vadovui A. P. suteiktos 220 000 Lt paskolos grąžinimą jau žinodama, kad A. P. jam suteiktos paskolos negalės grąžinti, o šis neatlygintinis sandoris buvo nenaudingas UAB „Aisnera“. Pažymėtina, kad dėl šio sandorio Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-781-464/2016 jau yra konstatavęs, kad nustatytomis aplinkybėmis kredito gavimas, jo užtikrinimas laidavimu ir vėlesnis sandorius sudariusių asmenų tvirtinimas, kad toks kreditas apskritai negalėjo būti išduotas, o laidavimas – priimtas, paskolos gavėjui inicijavus sau bankroto bylos iškėlimą, iš esmės siekiant susigrąžinti pagal teismo sprendimą jau išieškotą paskolos dalį, akivaizdžiai neatitinka protingo, sąžiningo ir teisingo asmenų sutartiniuose santykiuose elgesio standartų. Apelianto darbo laiko apskaita UAB „Aisnera“ nebuvo ginčijamos teismo nutarties dalyku, todėl šis klausimas plačiau nenagrinėtinas.Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta pakankamai argumentų, jog būtų pagrindas kvalifikuoti BUAB „Aisnera“ bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė visus rašytinius įrodymus, šalių argumentus dėl įmonės vadovo sudarytų sandorių netikslingumo ir neteisėtumo, įmonės lėšų panaudojimo išimtinai vadovo poreikių tenkinimui. Teismas taip pat išsamiai argumentavo, kodėl atmetė vienus ar kitus argumentus. Be to, išsamiai ir nuosekliai motyvavo, kodėl įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o neteisėti įmonės vadovų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl skundžiama nutartis yra paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl apelianto prašymo perduoti bylos medžiagą prokurorui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamą nutartį palikus nepakeistą, nutartis bus perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ikiteisminiame tyrime ir bus įvertintos visos įmonės tyčinio bankroto aplinkybės (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui nėra užkertamas kelias baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka prokurorui teikti paaiškinimus ir įrodymus apie, jo manymu, padarytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.