Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei ir Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui, kaltinamiesiems A. P. ir N. R., gynėjai advokatei Irinai Petkienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį,

N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. aplaidžiai tvarkė apskaitą, t.y. būdamas A. P. ūkininko ūkio, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 metais aplaidžiai tvarkė A. P. ūkininko ūkio apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po tai, kai yra galimybė tai padaryti, netvarkė savo ūkininko ūkio pinigų kasoje ir atsiskaitomosiose sąskaitose registro - pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalo, netvarkė ūkininko skolų bei skolų ūkininkui registro ir 2009 metais į ūkio buhalterinę apskaitą neįtraukė pinigų, o būtent:

- 8630 kg miežių pardavimo UAB „Robusta“ pagal 2009 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą RGR Nr. 002075 už 2945,10 Lt sumą;

- 4900 kg miežių pardavimo UAB „Robusta“ pagal 2009 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą RGR Nr. 002132 už 1717,55 Lt sumą;

- 462 lapų neasbestinio šiferio, 950 vnt. šiferinių vinių ir 300 m² plėvelės pirkimo iš UAB „Šiaulių tauro statyba“ pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LAP Nr. 11342 už 9 939,05 Lt sumą;

- laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 8 d. 2009 m. spalio 22 d. iš AB “Swedbank” esančių ūkininko A. P. atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išimtų grynųjų pinigų – 107 389,00 Lt;

- laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. liepos 2 d. į AB “Swedbank” esančias ūkininko A. P. atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įneštų grynųjų pinigų – 3900 Lt;

- UAB „Žvalguva“ už chemikalus pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 5755332, bei pagal 2009 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą BLA Nr. 5755334 sumokėtų 2701,93 Lt;

- ūkininkų A. V. ir A. V. įsiskolinimo A. P. ūkiui – 30201,50 Lt;

- ūkininko A. P. 20270,00 Lt skolos: 7970 Lt R. V., 6300 Lt A. V., 6000 Lt A. V.;

- ūkininko A. P. skolų sumažėjimo bendrovei UAB „Žvalguva“ už 37 705,45 Lt pagal sudarytą 2009 m. spalio 30 d. trišalį susitarimą;

- ūkininko A. P. skolų sumažėjimo UAB „Litsoft“ už 366 520,00 Lt dėl traktoriaus „John Deere 7830“ grąžinimo UAB „Litsoft“ pagal 2009 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą LTS Nr. 04342;

- ūkininko A. V. ūkio skolos sumažėjimo ūkininko A. P. ūkiui už 124 950 Lt sumą pagal 2009 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą AP Nr. 2.

Dėl visų šių išvardytų A. P. padarytų apskaitos pažeidimų 2009 metais iš dalies negalima nustatyti ūkininko A. P. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus.

Be to, A. P. nepateikė deklaracijos, t.y. būdamas A. P. ūkininko ūkio, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruoto adresu (duomenys neskelbtini), vadovu, 2009 metais uždirbęs daugiau kaip 10 000 Lt pajamų iš žemės ūkio veiklos, pažeisdamas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių ir prie jų pateikto nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašo 6 punkto nuostatą, kad žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, kurie per mokestinius metus uždirba daugiau kaip 10 000,00 litų pajamų iš žemės ūkio veiklos, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją, pažeisdamas 2002 m. liepos mėn. 2 dienos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio reikalavimus (2008-12-23 įstatymo Nr. XI-111 redakcija), pagal kuriuos privalėjo pateikti 2009 metų metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki 2010 m. gegužės 1 d., nepateikė metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kurios pateikimo terminas iki 2010 m. gegužės 3 d., po to, kai 2010 m. liepos 10 d. Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija elektroniniu būdu išsiuntė A. P. priminimą pateikti deklaraciją arba kitokius dokumentus ir nurodė reikalaujamą deklaraciją pateikti per 10 darbo dienų nuo šio priminimo gavimo.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 str. 15 d. nuostatą, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, 40 str. nuostatas - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 str. 1 d. nuostatą, kad PVM mokėtojas privalo teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, 84 str. 4 d. ir 85 str. 2 d. nuostatas, kad fizinio asmens PVM mokėtojo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, jeigu fizinis asmuo nesikreipia į vietos mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį mėnesį, nepateikė ūkininko A. P. ūkio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., po to, kai 2011 m. vasario 21 d. Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (25.80)S1-4044 nurodė pateikti PVM deklaraciją už 2010 metų antrą pusmetį iki 2011 m. kovo 1 dienos.

Be to, A. P. nepateikė deklaracijos, t.y. būdamas UAB „Aisnera“, įmonės kodas 302455170, registruotos Šiaulių rajono savivaldybėje, Einoraičių kaime, Karpiškių g. 3, direktoriumi, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. dienos Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies reikalavimą (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija), kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, mokesčių administratoriui nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos - forma (PLN204) už 2009 metus, kurios pateikimo terminas buvo iki 2010 m. spalio 1 d., po to, kai Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius 2010 m. gruodžio 16 d. UAB “Aisnera” išsiuntė priminimą Nr. (25.27-13.1) S19-10389 per 5 dienas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204).

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas ir 2 dalies nuostatą, kad metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos, mokesčių administratoriui nepateikė metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) už 2010 metus, kurios pateikimo terminas iki 2011 m. vasario 15 d., po to, kai Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius 2011-02-18 UAB “Aisnera” išsiuntė priminimą Nr. (25.27) S1-3902 per 5 dienas pateikti deklaraciją (FR0573).

Be to, A. P., būdamas UAB „Aisnera“ , įmonės kodas 302455170, registruotos Šiaulių rajono savivaldybėje, Einoraičių kaime, Karpiškių g. 3, direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „Aisnera“ vieninteliu akcininku N. R., 2009 m. lapkričio 10 d., tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, Pakruojo mieste, savo parašais patvirtino tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą – 2009 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad A. P. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. suteikia UAB „Aisnera“ akcininkui N. R. 30000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų N. R., kaip UAB „Aisnera“ vieninteliam akcininkui, nedavė, o N. R., atstovaudamas UAB „Aisnera“ kaip vienintelis akcininkas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. pasiskolina iš A. P. 30000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų UAB „Aisnera“ negavo, taip suklastojo tikrą dokumentą - 2009 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1.

A. P. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad labai daug laiko praėjo, nelabai ką ir prisimena. 2007-03-28 įregistravo ūkininko ūkį, ūkininkauja po truputį. Jo ūkis vertėsi grūdų auginimu. Buhalterinę apskaitą tvarkė R. V., jo draugės, su kuria gyvena ir turi bendrą vaiką, mama, jis buhalterinio išsilavinimo neturi. Nėra tikras, bet jam atrodo, kad R. V. neturi buhalterinio išsilavinimo. Patikėjo jai tvarkyti buhalterinius dokumentus dėl to, kad ji tvarkė ne tik jo vieno dokumentus. Iki tol viskas buvo gerai, ir paramas gaudavo, jis pasitikėjo R. V.. Ji tvarkydavo visus dokumentus. Grynuosius pinigus jis išimdavo, kai reikėdavo. Pirkimo- pardavimo dokumentus visus perduodavo R. V. Nežinojo, kad ji aplaidžiai tvarkė jo perduotus buhalterinius dokumentus, nes tuo nesidomėjo, dirbdavo laukuose. Deklaracijos nepateiktos dėl to, kad prasidėjo bankrotas, kilo sąmyšis. Iš pradžių dokumentus tvarkė R. V., po to UAB „Kapitalo garantas“. Jis buvo ir UAB „Aisnera“ įmonės vadovas. Visus priminimus dėl deklaracijų pateikimo turėjo gauti UAB „Kapitalo garantas“, nes tuo metu tvarkė dokumentus, taip pat ir R. V., nes yra parašęs įgaliojimą leisti R. V. tvarkyti visus dokumentus. Po to visus dokumentus atsiėmė iš UAB „Kapitalo garantas“ ir vėl visus dokumentus tvarkė R. V. Dokumentus atsiėmė dėl to, kad buvo asmeninių nesutarimų su UAB „Kapitalo garantas“. Po to dar buvo pasamdyta buhalterė iš Pakruojo, bet jis neprisimena jos pavardės. Priminimus dėl deklaracijų pateikimo iš Šiaulių apskrities VMI gal ir buvo gavęs, tačiau deklaracijų nepateikė per savo nerūpestingumą, R. V. taip pat turėjo minėtus priminimus gauti, bet jam nieko nesakė. Paskolos sutartis su N. R. tikrai buvo pasirašyta, yra visi dokumentai. Jis, būdamas UAB „Aisnera“ direktoriumi, su vieninteliu akcininku N. R. sudarė paskolos sutartį, kurioje nurodė, jog N. R. paskolina 30000 Lt, tačiau minėtų pinigų N. R. neperdavė. Paskolos sutartį sudarė 2009-11-10, abu ją savo noru pasirašė. Kas tiksliai buvo nurodyta paskolos sutartyje, nepamena, nurodė, kad jis suteikia paskolą kažkuriam laikotarpiui. Pinigai nebuvo perduoti, tačiau kažkokia pinigų suma buvo panaudota bendrovės apyvartinėms lėšoms, reikėjo traktorių pirkti, kuro. Šiuo metu jis jau nėra UAB „Aisnera“ direktorius. UAB „Aisnera“ steigė dėl to, kad prasidėjo bankrotas, norėjo šiek tiek žemės išsaugoti. Jis yra nevedęs, bet gyvena su R. V. dukra, turi bendrą vaiką. Sugyventinė dirba draudimo brokere. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nori teismo prašyti taikyti laidavimo institutą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo jo laiduotoja paskirti jo motiną G. P.. Nurodo, kad G. P. sugebės padaryti jam teigiamą įtaką. Ateityje žada nebenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

- 462 lapų neasbestinio šiferio, 950 vnt. šiferinių vinių ir 300 m² plėvelės pirkimo iš UAB „Šiaulių tauro statyba“ pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LAP Nr. 11342 už 9 939,05 Lt sumą;

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. nepateikė metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kurios pateikimo terminas iki 2010 m. gegužės 3 d., po to, kai 2010 m. liepos 10 d. Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija elektroniniu būdu išsiuntė A. P. priminimą pateikti deklaraciją arba kitokius dokumentus ir nurodė reikalaujamą deklaraciją pateikti per 10 darbo dienų nuo šio priminimo gavimo (5 t., 130 b. l.). Kaip matyti iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidinio tinklapio išrašo A. P. minėtas priminimas buvo išsiųstas 2010 m. liepos 10 d. (5 t., 196 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalį dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti paskelbiami šiais būdais: tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, viešai paskelbiant. Iš minėto įstatymo 164 straipsnio analizės, matyti, kad mokesčių administratorius turi teisę pasirinkti dokumentų įteikimo būdą. Jei pasirenkamas dokumentų įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, tai dokumentai laikomi įteikti jų išsiuntimo dieną (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 4 dalis). Akivaizdu, kad A. P. priminimą apie tai, kad reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją, gavo, to jis neneigė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau laiku Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai deklaracijos nepateikė. Be to, A. P., tęsdamas savo veiką, nepateikė ūkininko A. P. ūkio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., po to, kai 2011 m. vasario 21 d. Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (25.80)S1-4044 nurodė pateikti PVM deklaraciją už 2010 metų antrą pusmetį iki 2011 m. kovo 1 d. (5 t., 129 b. l.). Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ pateikiamų formų, A. P. minėtas priminimas buvo išsiųstas greituoju paštu per kurjerius (5 t., 131 b. l.). Taip pat iš 2009-07-09 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikta PVM deklaracija už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30, tačiau už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 PVM deklaracijos byloje nėra (2 t., 131 b. l.). A. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad gal ir gavo priminimus apie tai, kad reikia pateikti deklaracijas. Jei gavo priminimus, tai tikrai juos atidavė R. V., kuri tuo metu tvarkė, bent taip jis manė, jo buhalterinę apskaitą, kad ji paruoštų ir pateiktų deklaraciją. Iš liudytojos Ž. M. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kai UAB „Kapitalo garantas“ atliko A. P. ūkininko ūkio analizę, jam atspausdino patikslintas PVM deklaracijas ir siūlė jas pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ji nežino, ar jos buvo pateiktos. Nors nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu metu, t.y., 2010 m. liepos 10 d. bei 2011 m. kovo 1 d., nepateiktos skirtingos deklaracijos, t.y., metinė pajamų deklaracija (forma GPM308) bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600), tačiau tarp priminimų apie pareigą pateikti deklaracijas yra nedidelis laiko tarpas, abi veikos padarytos neveikimu, be to, nusikalstamos veikos yra padarytos vieninga tyčia, todėl laikytinos tęstine veika. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. P. nepateikdamas metinės pajamų mokesčio deklaracijos bei PVM deklaracijos nesiekė išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų, nes kaip matyti iš specialisto išvados (2 t., 122 b. l.), ūkininko A. P. ūkio gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. P., būdamas A. P. ūkio ūkininku, suvokė pavojingą savo neveikimo pobūdį, kad nepateikė metinės mokesčių deklaracijos bei pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, ir, gavęs mokesčių administratoriaus priminimą apie pareigą pateikti minėtas deklaracijas per nustatytą laikotarpį, minėtų deklaracijų vis tiek nepateikė, ir taip norėjo elgtis, todėl veika padaryta tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo neveikimą ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį, kaip deklaracijos nepateikimas.

Vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies nuostatą mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatą metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, mokestį išskaičiuojantis asmuo yra Lietuvos vienetas, t.y., juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi, 10 dalimi bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. Taigi juridinio asmens vadovas (direktorius), būdamas įgaliotu juridinio asmens atstovu, yra atsakingas už tinkamą deklaracijų, pateikiamų valstybinei mokesčių inspekcijai, parengimą ar parengimo organizavimą bei pateikimą.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų A. P. ir N. R., liudytojų R. P., Ž. M. parodymus, UAB „Aisnera“ steigimo dokumentuose, UAB „Aisnera“ ir UAB „Kapitalo garantas“ sutartyje, mokesčių inspekcijos priminimuose, AB „Lietuvos paštas“ formose užfiksuotas aplinkybes pripažįsta, jog A. P., būdamas UAB „Aisnera“, įmonės kodas 302455170, registruotos Šiaulių rajono savivaldybėje, Einoraičių kaime, Karpiškių g. 3, direktoriumi, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 punkto nuostatą, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. dienos Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies reikalavimą (2007-05-03 įstatymo Nr. X-1110 redakcija), kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos, mokesčių administratoriui nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos - forma (PLN204) už 2009 metus, kurios pateikimo terminas buvo iki 2010 m. spalio 1 d., po to, kai Šiaulių apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento mokesčių mokėtojų skyrius 2010 m. gruodžio 16 d. UAB „Aisnera” išsiuntė priminimą Nr. (25.27-13.1) S19-10389 per 5 dienas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) (5 t., 135, 137-139 b. l.). Iš formų JAR-T ir JAR – PP bei 2011-03-30 vienintelio UAB „Aisnera“ akcininko sprendimo (6 t. 104-107, 115 b. l.) matyti, kad A. P. nuo 2009-11-03 iki 2011-03-30 buvo UAB „Aisnera“ direktorius. Nuo 2009-11-10 iki 2010-09-01 UAB „Aisnera“ buhalterinę apskaitą vykdė ir deklaracijas pildė bei teikė UAB „Kapitalo garantas“ (7 t., 121-122, 134 b. l.). Iš 2010-12-16 Šiaulių AVMI Mokestinių prievolių departamento Mokesčių mokėtojų skyriaus priminimo Nr. (25.27-13.1) S19-10389 matyti, kad UAB „Aisnera” buvo priminta apie pareigą per 5 dienas pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204), o iš 2011-02-18 Šiaulių AVMI Mokestinių prievolių departamento Mokesčių mokėtojų skyriaus priminimo Nr. (25.27) S1-3902 matyti, kad UAB „Aisnera” buvo priminta apie pareigą per 5 dienas pateikti sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573) (5 t., 135, 136 b. l.). Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktų formų, abu priminimai UAB „Aisnera“ buvo išsiųsti registruotu paštu (5 t., 137-139, 140-142 b. l.). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. teigė, kad visus mokesčių inspekcijos priminimus turėjo gauti UAB „Kapitalo garantas“, o vėliau – dokumentai buvo perduoti R. V., vėliau teigė, kad gal ir gavo priminimus apie nepateiktas deklaracijas, tačiau iš A. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kol UAB „Aisnera“ buhalteriją tvarkė UAB „Kapitalo garantas“, tol nebuvo jokių problemų. Atsisakius UAB „Kapitalo garantas“ paslaugų, nebuvo kam paruošti atitinkamas deklaracijas. Jis taip pat teigė, kad gavo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimus apie pareigą pateikti deklaracijas (7 t., 91 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P., būdamas UAB „Aisnera“ direktorius, turėjo gauti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimus apie pareigą pateikti deklaracijas, taigi minėti duomenys patvirtina ikiteisminio tyrimo metu A. P. duotus parodymus, todėl A. P. abejonės, išreikštos teisiamojo posėdžio metu dėl deklaracijų gavimo ar negavimo laikytinos kaltinamojo gynybine versija ir atmestinos kaip neatitinkančios byloje esančių dokumentų. Paminėtina, kad nors nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingu metu, t.y., 2011-02-23 bei 2011-12-21, nepateiktos skirtingos deklaracijos, t.y., metinė pelno mokesčio deklaracija (PLN204) bei sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (FR0573), tačiau tarp priminimų apie pareigą pateikti deklaracijas yra nedidelis laiko tarpas, abi veikos padarytos neveikimu, be to, nusikalstamos veikos yra padarytos vieninga tyčia, todėl laikytinos tęstine veika. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis A. P. nepateikdamas pelno mokesčio deklaracijos bei sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos nesiekė išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. P., būdamas UAB „Aisnera“ direktoriumi, suvokė pavojingą savo neveikimo pobūdį, kad nepateikė pelno mokesčio deklaracijos bei sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos, ir, gavęs mokesčių administratoriaus priminimą apie pareigą pateikti minėtas deklaracijas per nustatytą laikotarpį, minėtų deklaracijų vis tiek nepateikė, ir taip norėjo elgtis, todėl veika padaryta tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo neveikimą ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį, kaip deklaracijos nepateikimas.

Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai, įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis atitinka tikro dokumento, pagal savo turinį būtent teisinio dokumento, požymius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų A. P. ir N. R. parodymus, UAB „Aisnera“ akcininko N. R. sprendime Nr. 2 (6 t. 120 b. l.) bei 2009-11-10 paskolos sutartyje Nr. 1 (t. 5, 184 b. l.) užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. P., būdamas UAB „Aisnera“, įmonės kodas 302455170, registruotos Šiaulių rajono savivaldybėje, Einoraičių kaime, Karpiškių g. 3, direktoriumi, kartu su UAB „Aisnera“ vieninteliu akcininku N. R., 2009 m. lapkričio 10 d., tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, Pakruojo mieste, veikė kartu neteisėtu būdu, t.y. veikdami bendrai, esant žodiniam išankstiniam tarpusavio susitarimui veikti bendrai - vienam iš kaltinamųjų pasiūlius, kitam pritarus, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus - savo parašais patvirtino tyrimo nenustatyto asmens pagamintą tikrą dokumentą – 2009 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 1, kurioje buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenis apie tai, kad A. P. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. suteikia UAB „Aisnera“ 30000 Lt paskolą, tačiau šių pinigų N. R., UAB „Aisnera“ vieninteliam akcininkui, neperdavė, t. y. realiai neatliko tų veiksmų, kuriuos pagal tarpusavio pasirašytą sutartį turėjo atlikti. Kaip matyti tiek iš A. P., tiek ir iš N. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, minėtoje paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma N. R. perduota nebuvo, N. R. minėtų pinigų negavo, nors savo parašu patvirtino, kad juos gavo, taip pat neatsirado šalims sutartyje numatytos teisės ir pareigos. Pasirašius minėtą paskolos sutartį buvo padidintos UAB „Aisnera“ apyvartinės lėšos, buvo pirktas traktorius bei kuras. Iš minėtų duomenų aišku, kad į 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 1 buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y., kad A. P. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. suteikia UAB „Aisnera“ akcininkui N. R. 30000 Lt paskolą, nes A. P. pinigų neperdavė, o N. R. jų negavo. Nors UAB „Aisnera“ ir pirko traktorių bei kuro, tačiau ne už šiuos pinigus, o iš UAB „Kapitalo garantas“ suteiktą paskolą UAB „Aisnera“, išmokant pinigus grynaisiais A. P., kuris tuo metu buvo UAB „Aisnera“ direktoriumi, ką teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats A. P. ir liudytoja apklausta Ž. M.. Iš 2009-11-09 UAB „Aisnera“ akcininko N. R. sprendimo Nr. 2 matyti, kad minėta sutartis nebuvo pasirašyta spontaniškai, neįvertinus pasekmių, jos pasirašymui buvo ruoštasi, buvo parengtas vienintelio UAB „Aisnera“ akcininko sprendimas, taip pat buvo imtasi veiksmų, kad sutarties sudarymas nekeltų abejonių dėl sutarties tikrumo, kad ji atitiktų visus įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalauja padarinių, todėl veika laikoma baigta nuo suklastojimo, laikymo ir panaudojimo momento, t.y. baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus – A. P. ir N. R. pasirašius tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą tikrą 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 1. Taigi A. P. ir N. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, laikoma baigta. Pažymėtina, jog minėta paskolos sutartis taip pat nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia civilinio proceso tvarka. A. P. ir N. R., pasirašydami tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą tikrą 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 1, žinojo, kad minėtoje sutartyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y., kad klastoja tikrą dokumentą, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 2 d. 1 p.). Be to, teismas pripažįsta, jog A. P. ir N. R., pasirašydami 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 1, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, taip pat suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog A. P. ir N. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas tikro dokumento klastojimas.

Kaltinamieji A. P. ir N. R. prašo teismo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu. Sprendžiant A. P. ir N. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisiamajame posėdyje buvo gautas G. P. – A. P. motinos ir N. R. anytos - prašymas atleisti A. P. ir N. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturias nusikalstamas veikas: du nesunkius nusikaltimus (tyčinį- pagal LR BK 300 str. 1 d. ir neatsargų- LR BK 223 str. 1 d.) ir du baudžiamuosius nusižengimus (pagal LR BK 221 str. 1 d.), visos veikos baigtos. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.), nepripažįsta sunkinančia, nes ji kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. P. neteistas (7 t., 154 b. l.), pirmą kartą padarė du nesunkius nusikaltimus ir 2 baudžiamuosius nusižengimus, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (7 t. 164 b. l.), turi vieną nepilnametį vaiką I. P., gim. 2009-10-22 (7 t., 149-151 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (7 t., 163 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (7 t., 164 b. l.). Kaltinamasis A. P. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis anksčiau neteistas. Žala nepadaryta, todėl civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Byloje yra gautas laiduotojos – G. P. prašymas perduoti A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip buvo nurodyta aukščiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, būtina nustatyti minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą, o būtent: asmuo turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, paminėtina tai, kad nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nors byloje yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose nustatytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, turtinė žala niekam nepadaryta, todėl ir neturi būti atlyginta, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), tačiau nėra šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kad „jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, nes kaltinamasis padarė kelias pakartotines nusikalstamas veikas, o būtent laikotarpiu nuo 2009-01-08 iki 2011-03-01 padarė skirtingo pavojingumo laipsnio keturias veikas, veikos yra padarytos skirtingu laiku, per netrumpą laiko tarpą, skirtingais savarankiškais veiksmais, nei viena iš nusikalstamų veikų nėra vienas iš etapų tikslui pasiekti, jos nėra susijusios vieningu nusikalstamu sumanymu ir nesudaro idealiosios sutapties, jos nėra tęstinės viena kitos atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-194/2012). Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo svarstyti A. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Skirdamas A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. P. padarė keturias nusikalstamas veikas: du nesunkius nusikaltimus (tyčinį- pagal LR BK 300 str. 1 d. ir neatsargų- LR BK 223 str. 1 d.) ir du tyčinius baudžiamuosius nusižengimus (pagal LR BK 221 str. 1 d.), visos veikos baigtos. A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. P. neteistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Jo nusikalstamomis veikomis turtinė žala nepadaryta, jis turi šeimą, augina nepilnametį vaiką, yra charakterizuojamas teigiamai, todėl kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos baudos, kurių dydžiai nustatytini mažesni, nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos bausmės vidurkis, arčiau minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 1, 2, 5 p.). Kadangi A. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. ir 221 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą, labai skiriasi objektais (nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., rūšinis objektas- dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, tiesioginis objektas- normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų arba netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo bei teisėti fizinių ir juridinių asmenų interesai, o nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 221 str. 1 d., rūšinis objektas- Lietuvos Respublikos finansų sistema, tiesioginis objektas- teisės aktais nustatyta fizinių asmenų ir juridinių asmenų pajamų, pelno ar turto deklaravimo atitinkamoje valstybės įgaliotoje institucijoje tvarka) ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms ir su nusikalstama veika, numatyta LR BK 223 str. 1 d. sudaro realiąją, o ne idealiąją sutaptį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, iš pradžių apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d. ir 221 str. 1 d. (2 veikos), o po to prie subendrintos bausmės iš dalies pridėjus bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d., galutinę bausmę paskiriant baudą, kurios mokėjimas išdėstytinas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Kaltinamasis N. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta. N. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.), nepripažįsta sunkinančia, nes ji kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis N. R. neteistas (7 t., 160 b. l.), pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (7 t. 167 b. l.), turi du nepilnamečius vaikus (7 t., 157-158 b. l.), dirbantis AB „Rėkyva“ (7 t., 159 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio charakterizuojamas teigiamai (7 t., 168 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi 2000-12-01, psichiškai sveikas (7 t., 169 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu jis kritiškai įvertino savo elgesį, neigiamai vertino savo atliktus veiksmus, kaltinamojo įvykdytu nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, be to, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis N. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje yra gautas laiduotojos – G. P. prašymas perduoti N. R. jos atsakomybei pagal laidavimą (8 t., 102 b. l.). G. P. yra N. R. žmonos motina, jo anyta, neteista (8 t., 87 b. l.), nebausta administracine tvarka (8 t., 89 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK charakterizuojama teigiamai (8 t., 90 b. l.), dirbanti AB (duomenys neskelbtini) presuotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai (8 t., 103 b. l.), ją su žentu sieja stiprūs šeimyniniai ryšiai, su juo ji nuolat bendrauja, N. R. gyvena kartu su ja, ji jį vertina teigiamai, teigia jį esant gerą, ramų žmogų, su kuriuo visada pasitaria, priima kartu sprendimus. Laiduotoja patikino, kad N. R. daugiau nepadarys nieko panašaus, jis sąžiningas, atsakingas žmogus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad laiduotoja G. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam N. R., kad jis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Atsižvelgdamas į tai, kad N. R. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą, padaryta veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, yra asmens – G. P., kuri verta teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, kaltinamasis N. R. visiškai pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl jis neturi prievolės atlyginti žalą, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis N. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitinka bausmės tikslus, todėl N. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.).

Atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes, jos santykius su kaltinamuoju (yra giminės, kartu gyvena) bei jos turtinę padėtį, į tai, kad nusikaltimu turtinė žala padaryta nebuvo, laidavimas nustatytinas be užstato (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., 5 d.).

Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad laidavimas nustatytas be užstato, N. R. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant terminą, per kurį įmoka turi būti sumokėta (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

ūkininko A. P. ūkio ir UAB „Aisnera“ buhalterinės apskaitos dokumentai (paketas Nr. 1), pateikti pagal 2010-05-03 ir 2010-06-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus (1 t., 96, 97-98, 101 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini atitinkamai ūkininkui A. P. ir UAB „Aisnera“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);2009-11-10 paskolos sutartis Nr. 1 (5 t., 184 b. l.), A. P. AB Swedbank sąskaitos išrašas, pateiktas pagal 2010-08-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 t., 101, 102 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 9 MGL (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt litų);pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (dėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) ir metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308) nepateikimo) ir skirti jam baudą 2 MGL (dviejų šimtų šešiasdešimties litų);pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Aisnera“ metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) ir pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573) nepateikimo) ir skirti jam baudą 3 MGL (trijų šimtų devyniasdešimt litų);pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti baudą 12 MGL (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų).

Baudos mokėjimą A. P. išdėstyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą N. R. atžvilgiu nutraukti.

N. R. perduoti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laiduotojai G. P. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, jeigu jis buvo paskirtas, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės N. R. išaiškinti, kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis ir 8 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- ūkininko A. P. ūkio ir UAB „Aisnera“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus pagal 2010-05-03 ir 2010-06-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, grąžinti atitinkamai ūkininkui A. P. ir UAB „Aisnera“;

- 2009-11-10 paskolos sutartį Nr. 1 ir A. P. AB Swedbank sąskaitos išrašą, pateiktą pagal 2010-08-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.