Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras atstovui advokatui Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – D. K., A. Z., mažoji bendrija Tavo įmonė, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, OU „Aktivas finants“, R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas iš dalies.

Dėl nagrinėjamoje byloje svarbių faktinių aplinkybių

19. Remiantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras) duomenimis, LUAB „Domus estate“ registre įregistruota 2011 m. kovo 24 d. Nuo 2011-03-24 iki 2011-04-14 bendrovės vadovu buvo A. Z., o nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu buvo – D. K. (iki 2022 m. vasario 1 d.).

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

21. Nemokumo (bankroto) byla LUAB „Domus estate“ iškelta Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 29 d. Pareiškimas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pateiktas 2023 m. gegužės 31 d. Taigi bendrovės nemokumo procesas buvo pradėtas ir prašymas dėl šio juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant aktualioms JANĮ nuostatoms.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

23. Nagrinėjamoje byloje vertinami buvusių bendrovės vadovų veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl LUAB „Domus estate“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms. Pažymėtina, kad buvusio bendrovės vadovo pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. kilo 2020 m. pradžioje, kai galiojo JANĮ, todėl tyčinio bankroto požymių buvimą teismas vertina atsižvelgdamas į JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

Dėl nemokumo momento nustatymo

24. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

25. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018).

26. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

27. Pagal Juridinių asmenų registrų duomenis, iš LUAB „Domus estate“ sudaryto balanso matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė buvo – 1 430 693 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 461 903 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 927 143 Eur. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m. ir 2020 m. Juridinių asmenų registrui pateikti nebuvo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, kuria LUAB „Domus estate“ buvo iškelta bankroto byla, nurodė, kad D. K. atsiliepime į pareiškimą iškelti bankroto bylą pažymėjo, jog tarp atsakovės akcininkų yra kilęs ginčas, todėl finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime, dėl šių priežasčių nebuvo nutarties priėmimo dieną nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui. Teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, išanalizavęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 31 d. balansas už 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad bendrovė 2020 m. susidūrė su finansiniais sunkumais. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu bendrovės turto vertė buvo – 2 790 538 Eur (ilgalaikis turtas 53 251 Eur, trumpalaikis – 2 737 287 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 292 801 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 3 059 129 Eur); 2020 m. gruodžio 31 d. pelno nuostolių ataskaita ir aiškinamasis raštas patvirtina, kad bendrovė 2020 m. turėjo 272 509 Eur nuostolį. 2019 m. aiškinamasis raštas prie 2019 m. finansinių dokumentų patvirtina, kad bendrovė turėjo 198 521 Eur nuostolį.

28. Iš Juridinių asmenų registre esančio LUAB „Domus estate“ 2021 m. balanso (pasirašyto direktoriaus D. K., pateikimo data – 2022-06-01) matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė sudarė – 681 168 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 070 950 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė taip pat – 2 070 950 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamais ataskaitiniais laikotarpiais didžiąją bendrovės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas.

29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismo vertinimu, bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d., kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje nustatytais duomenimis, 2020 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovės įsipareigojimai (3 292 801 Eur) ženkliai viršijo turto vertę (2 790 538 Eur), 2020 m. buvo patyrusi 272 509 Eur nuostolį, bendrovės įsipareigojimai augo, nuostoliai sparčiai didėjo (byloje esančiais duomenimis bendrovė 2020 m. patyrė 272 509 Eur nuostolį, 2021 m. jau buvo patirtas – 887 519 Eur nuostolis), bendrovė jau nuo 2020 m. negalėjo vykdyti turimų įsipareigojimų, neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina ir tai, kad pagal viešai paskelbtus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis, nuo 2020 m. gruodžio 2 d. įmonėje nebuvo apdraustųjų, o buvęs bendrovės direktorius D. K. atsiliepime į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pripažino, kad bendrovė veiklos nevykdė nuo 2020 m., tačiau nenurodė, kodėl neinicijavo bendrovės nemokumo proceso bei neieškojo būdų gerinti bendrovės finansinę padėtį, tokiu būdu ją dar labiau bloginant. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad LUAB „Domus estate“ vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. jau atitiko nemokios įmonės statusą, kaip tai numato JANĮ 2 straipsnio 7 dalis. Teismo vertinimu, šią išvadą paneigiančių duomenų suinteresuotas asmuo nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

30. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

31. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

32. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Taigi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

33. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

35. Prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodoma, kad LUAB „Domus estate“ nemokumo administratorei buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų ir dėl to nėra galimybės patikrinti sandorių, sudarytų per 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl to, galima teigti, kad įmonė galimai buvo sąmoningai blogai valdoma. Iš byloje esančio LUAB „Domus estate“ 2022 m. balandžio 7 d. turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto matyti, kad D. K. perdavė, o nemokumo administratorė perėmė įmonės ilgalaikį turtą bei dalį dokumentų, be kita ko, bendrovės 2022 m. sausio 29 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinimus apie dukterines įmones, turto buvimo vietą, kreditorių ir debitorių sąrašus, archyvinius dokumentus.

36. Prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pažymima, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tokį požymį: juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi darytina išvada, kad nemokumo administratorė prašo pripažinti LUAB „Domus estate“ bankrotą tyčiniu vienu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu: juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte, (ne)buvimo

37. Kaip nurodyta aukščiau, nemokumo administratorė prašo pripažinti LUAB „Domus estate“ bankrotą tyčiniu vienu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

38. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina juridinio asmens vadovo pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui jau tapus nemokiam. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo pareigos nedelsiant pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais pagal anksčiau galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

39. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, LUAB „Domus estate“ vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o tuo metu bendrovės vadovu buvusiam D. K. atsirado pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, kurios buvęs bendrovės vadovas neįvykdė (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas bendrovės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir UAB Pašilaičių namai (2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d.) LUAB „Domus estate“ laiku nevykdant įsipareigojimų. Suinteresuotas asmuo D. K. nenurodė ir byloje nenustatyta duomenų, kad buvęs bendrovės vadovas, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, o įmonės veiklai esant nuostolingai, ėmėsi priemonių susidariusiai situacijai spręsti, siekė mažinti susidariusius įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu buvęs bendrovės vadovas D. K. būtų nedelsęs ir inicijavęs bankroto bylą, būtų sustabdytas bendrovės prievolių, neįvykdytų iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, vykdymas, įskaitant mokesčių, palūkanų, netesybų mokėjimą, palūkanų ir netesybų skaičiavimas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). To neatlikus, bendrovės turimi įsipareigojimai didėjo, nuostoliai augo. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad bendrovei jau esant nemokiai, tuo metu bendrovės vadovu buvęs D. K. neinicijavo bendrovės nemokumo proceso bei nesiėmė priemonių atsiskaityti su kreditoriais bei pagerinti bendrovės finansinę padėtį (JANĮ 6 straipsnis), patvirtina, kad bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

40. Nemokumo administratorė kaip bendrovės tyčinio bankroto požymį nurodo aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

42. Suinteresuotas asmuo buvęs bendrovės vadovas D. K. atsiliepime į prašymą pripažinti LUAB „Domus estate“ bankrotą tyčiniu nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonės apskaita buvo tvarkoma, finansinės ataskaitos teikiamos pagal galiojančių įstatymų reikalavimus Teismas su šiuo suinteresuoto asmens argumentu nesutinka. Remiantis Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis, buvęs bendrovės vadovas D. K. nepateikė LUAB „Domus estate“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m. Suinteresuotas asmuo, LUAB „Domus estate“ kreditorė VMI prie FM, nurodė, kad bendrovė 2021-02-18 yra įtraukta į Mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI). Bendrovė į šią duomenų bazę įtraukta, kadangi nepateikė informacijos apie vykdytus sandorius su UAB „Parduotos vasaros“, PVM sąskaitų faktūrų, apmokėjimo dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose apskaityti sandoriai su minėta pirkėja. VMI prie FM paaiškino, kad vykdydama 2022-09-20 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.FR1043-3397, atliko UAB „Domus Estate“ operatyvų patikrinimą dėl priešpriešinės informacijos surinkimo apie bendrovės 2019 m. gruodžio mėn. įformintus sandorius su UAB „Domus estate retail“. Operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Domus estate“ įformino valdymo paslaugų teikimą tarpusavyje susijusiai įmonei UAB „Domus estate retail“; UAB „Domus estate“ 42 080,00 Eur pardavimo PVM į valstybės biudžetą nesumokėjo, UAB „Domus estate retail“ pateikė prašymą grąžinti pirkimo PVM. Tokiais veiksmais galimai buvo siekiama išvengti PVM mokestinių prievolių ir gauti mokestinę naudą. Patikrinimo metu surinktą informaciją 2022-11-21 VMI prie FM perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nagrinėjami (duomenys neskelbtini). O nemokumo administratorės teigimu, dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas prarado dalį įmonės dokumentų, nėra galimybės įvertinti ir kreditoriams pateikti informacijos apie sandorius, sudarytus nuo 2019-01-29 iki 2022-01-29.

43. D. K. nurodė, kad dalies LUAB „Domus estate“ dokumentų neperdavė nemokumo administratorei, nes jie yra UAB „URBAN 1 valdymas“ patalpose, tą patvirtina į bylą pateiktas antstolio Sauliaus Mulevičiaus 2020 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 170-20-11. Teismas pažymi, kad pagal Registrų centro duomenis, tiek LUAB „Domus estate“, tiek UAB „URBAN 1 valdymas“ veikė tose pačiose patalpose, kadangi abiejų bendrovių buveinės adresas sutampa (Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Užubalių k., Senasis Ukmergės kel. 4). Anot D. K., UAB „URBAN 1 valdymas“ buvęs vadovas A. Z. (taip pat ir buvęs LUAB „Domus estate“ vadovas) kartu su savo motina D. Z., kuri taip pat yra ir LUAB „Domus estate“ akcininkė, užvaldė LUAB „Domus estate“ patalpas, jose buvusius įmonės dokumentus, persiviliojo darbuotojus. Tačiau D. K. nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. D. K. taip pat nurodė, kad dėl galimo dokumentų užvaldymo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau byloje esančiais duomenimis – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras 2020 m. liepos 8 d. nutarimu atmetė skundą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo Nr. M-2-02-00611-20. Iš kartu su prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pateikto skundo matyti, kad LUAB „Domus estate“ 2020 m. liepos 17 d. dėl minėto prokuroro 2020 m. liepos 8 d. nutarimo pateikė skundą, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

44. Kaip minėta aukščiau, būtent D. K. buvo paskutinis LUAB „Domus estate“ vadovas, vadovo pareigas ėjo ir bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrovės vadovo pareigos perduoti juridinio asmens dokumentus bankroto administratoriui (šiuo atveju – nemokumo administratoriui) yra pažymėjęs, kad būtent paskutiniai bendrovės valdymo organai turi pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Nors minėta kasacinio teismo praktika suformuota aiškinant ĮBĮ nuostatas, galiojusias iki JANĮ įsigaliojimo, tačiau tiek ĮBĮ, tiek JANĮ įtvirtinta ta pati pareiga buvusiam bendrovės vadovui per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens dokumentus nemokumo (bankroto) administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas; JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-790/2022). Kadangi D. K. buvo paskutinis LUAB „Domus estate“ vadovas iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimo metu, todėl jam JANĮ 57 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios pareigą perduoti juridinio asmens dokumentus nemokumo administratoriui, taikomos visa apimtimi. Teismas sprendžia, kad kadangi A. Z. nebuvo bendrovės vadovu bankroto bylos iškėlimo metu, taip pat byloje nenustačius, kad A. Z. buvo bendrovės de facto vadovas, jis pareigos perduoti bendrovės dokumentus LUAB „Domus estate“ nemokumo administratorei, kaip tai numato JANĮ 57 straipsnis, neturėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Z. disponuotų neperduotais bendrovės dokumentais, įskaitant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, duomenis apie sudarytus sandorius, galiojančių sutarčių sąrašą ir kt.

45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių, susijusių su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais yra išaiškinęs, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanonumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 510-915/2018).

46. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors JANĮ tyčinio bankroto institutą reglamentuojančios teisės normos iš esmės nepasikeitė, tačiau įstatymo norma, reglamentuojanti aplaidžiai ar apgaulingai tvarkomą buhalterinę apsaugą, kaip tyčinio bankroto požymį, buvo pakoreguota, lyginant ją su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Pastarojoje normoje apgaulingas ar aplaidus juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pripažintinas tyčinio bankroto požymiu tuo atveju, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. O nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, jog dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).

47. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir nuosekliai formuojama teismų praktiką, yra pagrindas pripažinti LUAB „Domus estate“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Pažymėtina, kad buvęs bendrovės vadovas D. K. Juridinių asmenų registrui nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 m. ir 2020 m., o VMI prie FM 2022-09-20 atlikto LUAB „Domus Estate“ operatyvaus patikrinimo dėl bendrovės 2019 m. gruodžio mėn. įformintų sandorių su UAB „Domus estate retail“ nustatė, kad UAB „Domus estate“ įformino valdymo paslaugų teikimą tarpusavyje susijusiai įmonei UAB „Domus estate retail“. UAB „Domus estate“ 42 080,00 Eur pardavimo PVM į valstybės biudžetą nesumokėjo, UAB „Domus estate retail“ pateikė prašymą grąžinti pirkimo PVM ir taip galimai buvo siekiama išvengti PVM mokestinių prievolių ir gauti mokestinę naudą bendrovės. Be kita ko, vadovas neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei dalies dokumentų, įskaitant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, duomenis apie sudarytus sandorius, galiojančių sutarčių sąrašą, visų naudojamų el. duomenų bazių prisijungimo sąrašo, dėl ko nėra galimybės tiek įvertinti realią bendrovės turto vertę, tiek bendrovės nuo 2019 m. sudarytų sandorių. Teismas sprendžia, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, bloginant bendrovės finansinę būklę, nesiimant įstatyme numatytų priemonių, siekiant ją pagerinti bei atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipiant dėl bendrovės nemokumo proceso inicijavimo, tokiu būdu didinant kreditorių reikalavimų apimtį, netinkamai ir aplaidžiai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikiant finansinių ataskaitų rinkinių (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to, nemokumo administratorės prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, remiantis aptartu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte pagrindu, tenkintinas.

Dėl už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų

48. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

49. Pareiškėja nemokumo administratorė prašo atsakingais už bendrovės tyčinį bankrotą asmenimis pripažinti buvusius LUAB „Domus estate“ vadovus D. K. ir A. Z..

50. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo D. K., būdamas bendrovės vadovu nuo 2011 m. balandžio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo, bendrovei esant nemokiai, vykdant nuostolingą veiklą, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, imtis priemonių pagerinti bendrovės finansinę padėtį, siekiant atsiskaityti su kreditoriais ir mažinti turimus įsipareigojimus, taip dar labiau pabloginant bendrovės turtinę padėtį, netinkamai ir aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinių ataskaitų rinkinių bei neišsaugojo bendrovės pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, duomenų apie sudarytus sandorius, galiojančių sutarčių sąrašo, visų naudojamų el. duomenų bazių prisijungimo sąrašo, reikalingų tiek įvertinti bendrovės sudarytus sandorius, tiek turtinę padėtį, tiek tikrąsias bankroto priežastis. Dėl to, darytina išvada, kad šie suinteresuoto asmens D. K. atlikti veiksmai (neveikimas) privedė bendrovę prie bankroto ir jis, kaip bendrovės vadovas, laikytinas atsakingu už LUAB ,,Domus estate“ bankrotą.

51. Kaip minėta aukščiau, suinteresuotas asmuo A. Z. LUAB „Domus estate“ vadovu buvo nuo bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre 2011 m. kovo 24 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. Šalys neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad A. Z. veikė kaip bendrovės de facto vadovas. Taigi suinteresuotam asmeniui bendrovei jau esant nemokiai nekilo pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo proceso ar imtis priemonių siekiant pagerinti bendrovės finansinę padėtį (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnis), taip pat jis neturėjo pareigos perduoti dokumentus LUAB „Domus estate“ nemokumo administratorei, kaip tai numato JANĮ 57 straipsnis. A. Z., jam nesant bendrovės vadovu nuo 2011 m. balandžio 14 d., neturėjo ir pareigos teikti bendrovės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2019-2020 m., dėl to, teismas sprendžia, kad A. Z. pripažinti atsakingu asmeniu už bendrovės tyčinį bankrotą remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto (ar ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto) nuostatomis šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti iš dalies.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ (juridinio asmens kodas 302606633) bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingu už likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ tyčinį bankrotą suinteresuotą asmenį D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Netenkinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, prašymo pripažinti atsakingu už bendrovės tyčinį bankrotą suinteresuotą asmenį A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.