- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- e2-712-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00597-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
- Pareiškėjas
- „Pilaitės terasos IV“
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos IV“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pilaitės terasos IV“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Ad legem“. Teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB „Pilaitės terasos IV“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja – BUAB „Pilaitės teros IV“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama jos administruojamos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, buvusį bendrovės vadovą – A. Z., pripažinti atsakingu dėl bendrovės tyčinio bankroto sukėlimo.
3. Nurodė, kad A. Z. bendrovės vadovu buvo nuo 2019 m. liepos 30 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Šio asmens vadovavimo UAB „Pilaitės terasos IV“ metu nebuvo rengiami ir Juridinių asmenų registrui teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai. Nemoki bendrovė buvo jau 2018 m. pabaigoje, tuo tarpu A. Z. atlikti tęstiniai ir sąmoningi veiksmai (neveikimas) blogino jos ir taip prastą finansinę padėti. Šiuo metu nepatenkinti BUAB „Pilaitės terasos IV“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 1 051 322,05 Eur.
4. Paaiškino, kad A. Z. vadovavimo UAB „Pilaitės terasos IV“ metu buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai – bendrovė suteikė bendrą 1 559 187 Eur sumą paskolų kitoms įmonėms ar kitokiu būdu jas finansavo.
5. A. Z., atstovaudamas UAB „Pilaitės terasos IV“, sudarė susitarimus dėl finansavimo su Estijos įmone „Estateguru tagatisagent“ OU (toliau – „Estateguru tagatisagent“ OU), pagal kuriuos UAB „Pilaitės terasos IV“ buvo suteiktas 871 951,92 Eur kreditas. Šie susitarimai buvo užtikrinti svetimo turto ir UAB „Pilaitės terasos IV“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. UAB „Pilaitės terasos IV“ šių susitarimų pagrindu gautas lėšas tą pačią dieną pervedė kitoms, su ja susijusioms įmonėms. Taigi toks susitarimas buvo sudarytas ne UAB „Pilaitės terasos IV“ interesų įgyvendinimui, o siekiant finansuoti susijusias įmones, susitarimai sudaryti dėl akių, siekiant nuslėpti tikrąsias sandorio šalis. UAB „Pilaitės terasos IV“ negrąžinant suteikto kredito, už ją įsipareigojimą įvykdė UAB „Vilmstata“, kuri perėmė reikalavimo teisę. Įkeistas žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę, nei rinkos kainą, o visos gautos piniginės lėšos buvo pervestos UAB „Vilmstata“.
6. Lėšos, kurias UAB „Pilaitės terasos IV“ pervedė susijusioms įmonėms, nebuvo grąžintos. A. Z. nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų pervestas pinigines lėšas, iš nurodytų įmonių nereikalavo jokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Visoms susijusioms įmonėms, išskyrus UAB „Jeruzalės 26”, yra vykdomos arba užbaigtos bankroto procedūros. Dėl to UAB „Pilaitės terasos IV“ šiuo metu neturi jokių galimybių atgauti skolų.
7. UAB „Pilaitės terasos IV“ 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. birželio 10 d. be teisinio pagrindo sumokėjo 9 500 Eur D. Z. (A. Z. motinai). A. Z. 2021 m. liepos 14 d. iš UAB „Pilaitės terasos IV“ banko sąskaitos pasisavino 20 531,96 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – pripažino UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotą tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bendrovės bankroto sukėlimo pripažino suinteresuotą asmenį A. Z.
9. Nurodė, kad bendrovės vadovo ir akcininko veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), tiek Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms, todėl tyčinio bankroto požymių buvimas vertinas atsižvelgiant į abiejuose teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą.
Dėl bendrovės nemokumo momento
10. Įvertinęs bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas sprendė, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ nemoki buvo 2021 m. lapkričio 10 d., nes pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį laiku nebegalėjo vykdyti turtinių prievolių. Pažymėjo, kad turimi duomenys apie UAB „Pilaitės terasos IV“ turtą ir įsipareigojimus kreditoriams patvirtina, jog įmonės finansinė padėtis buvo sunki nuo 2019 m. pabaigos, nes Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, o gaunamų pajamų ir turimo turto vertė per visą 2020-2021 m. laikotarpį neužtikrino prisiimtų įsipareigojimų (gautos paskolos grąžinimo ir gyvenamųjų namų statybos užbaigimo) įvykdymo.
Dėl tyčinio bankroto požymių
11. Teismas sprendė, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas tyčiniu pripažintinas pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą požymį dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo.
12. Nustatė, kad bendrovė užsiėmė gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, nekilnojamojo turto operacijomis. 2018 m. balanso duomenimis bendrovė turėjo 27 784 Eur vertės turto, iš kurio 1 320 Eur buvo ilgalaikis materialus turtas, 26 405 Eur – per vienerius metus gautinos sumos.
13. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ 2020 m. vasario 26 d. su „Estateguru Tagatisagent“ OU sudarė susitarimą dėl lygiagretaus įsipareigojimo, kuriuo UAB „Pilatės terasos IV“ buvo suteiktas 871 951,92 Eur kreditas, užtikrintas svetimo daikto hipoteka, įkeičiant keturis žemės sklypus, esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir UAB „Pilatės terasos IV“ priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. UAB „Pilaitės terasos IV“ 2020-2021 m. su fiziniais asmenimis sudarė preliminariąsias būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo pastatyti ir parduoti gyvenamosios paskirties patalpas name, statomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statybą numatė baigti iki 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigos. Pagal šias sutartis būsimi pirkėjai sumokėjo avansus. 2021 m. gegužės 17 d. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas UAB „Investus pro“, o jau 2021 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleistas UAB „Seltex“, kurios vadovu yra A. Z. Pagal preliminariąsias sutartis avansus sumokėjusiems asmenims UAB „Pilaitės terasos IV“ vadovas 2022 m. pranešė, kad vienašališkai nutraukiamos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys, nes statybos projektas buvo parduotas naujai statytojai UAB „Seltex“, taip pat nurodė, kad pirkėjai gali kreiptis į naują statytoją dėl naujų sutarčių sudarymo.
14. Teismas nustatė, kad iš „Estateguru Tagatisagent“ OU gautas lėšas bendrovė 2020 m. vasario 28 d. – 2020 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiu pervedė susijusioms įmonėms – UAB „Domus Estate retail“ (12 900 Eur), UAB „Parduotos vasaros“ (837 951,92 Eur), UAB „Jeruzalės 26“ (4 000 Eur), UAB „Automobilių parkas“ (14 800 Eur), kad trijų paskutinių bendrovių vadovu buvo A. Z. Nustatė, kad visoms bendrovėms, išskyrus UAB „Jeruzalės 26“, 2021-2022 m. buvo iškeltos bankroto bylos, jose patvirtinti UAB „Pilaitės terasos IV“ finansiniai reikalavimai. Juridinių asmenų registre nuo 2022 m. gegužės 17 d. registruotas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą UAB „Jeruzalės 26“ registro tvarkytojo iniciatyva.
15. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad bendrovių, kurioms lėšas pervedė UAB „Pilaitės terasos IV“, finansinė padėtis buvo sunki. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovė galėtų atgauti perleistas lėšas, kurių bendra suma sudaro 1 051 322,05 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. buvo tiek UAB „Pilaitės terasos“, tiek susijusių bendrovių vadovu, teismas sprendė, jog jis turėjo žinoti ir žinojo apie blogas bendrovių finansines padėtis, todėl tokį neracionalų UAB „Pilaitės terasos IV“ lėšų panaudojimą pripažino nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais bendrovei sandoriais. Teismas sprendė, kad nustatytais veiksmais A. Z. kryptingai siekė UAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo.
16. Teismas nurodė, kad nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais bendrovei sprendimais (sandoriais) pripažintini ir 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. birželio 10 d. atliktas 9 500 Eur mokėjimas D. Z. – A. Z. motinai, bei 2021 m. liepos 14 d. atliktas bendrovės 20 531,96 Eur sąskaitos likučio išmokėjimas A. Z. Pažymėjo, kad šių lėšų pervedimo nurodytiems asmenims pagrindo suinteresuotas asmuo nepaaiškino.
17. Teismas sprendė, kad dar didesnį ir taip prastos bendrovės finansinės padėties pabloginimą lėmė bendrovei priklausiusių žemės sklypų pardavimas už mažesnes, nei tuo metu buvusios tokio turto rinkos kainas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 17 d. parduotas UAB „Investus pro“ už 150 000 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 14 d. parduotas UAB „Globelita“ už 169 400 Eur, kai tuo tarpu iš nemokumo administratorės pateiktos UAB „JG Valuations“ konsultacijos matyti, kad šių žemės sklypų pardavimo kainos 2021 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atitinkamai buvo 370 000-400 000 Eur ir 400 000-440 000 Eur. Pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių sklypų, kuriame buvo vykdoma gyvenamojo namo statyba, nepraėjus trims mėnesiams po perleidimo UAB „Investus pro“, tapo UAB „Seltex“, kurios vadovu taip pat yra A. Z., nuosavybe. Dėl šio sandorio fiziniai asmenys, sudarę preliminariąsias sutartis, prarado UAB „Pilatės terasos IV“ sumokėtus avansus, taip pat neteko galimybės planuotu metu už aptartą kainą įsigyti gyvenamąjį būstą.
18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens argumentus, kad administratorės pateikta konsultacija nėra turto vertinimo dokumentas, kad joje pateiktus duomenis paneigia Nekilnojamojo turto registre nurodytos šių žemės sklypų vertės, kurios buvo artimos ar net mažesnės už faktines jų pardavimo kainas. Pažymėjo, kad pateiktas dokumentas buvo parengtas specialistės, kuri individualiai vertino konkretaus žemės sklypo vertę tam tikru laikotarpiu. Tuo tarpu suinteresuotajam asmeniui nepateikus kitų, šią konsultaciją paneigiančių duomenų, teismas nurodė neturintis pagrindo ja nesiremti.
19. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą požymį.
20. Teismas nustatė, kad bendrovės vadovas neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2019 m. ir tokiu būdu pažeidė jam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytą pareigą sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei parengti metinį pranešimą. Teismas taip pat nustatė, kad iškėlus bendrovės bankroto bylą A. Z. neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų. Nurodė, kad pastarojo nurodyta aplinkybė, jog prarado prieigą prie buhalterinės apsaugos sistemos, neatleidžia nuo ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte nustatytos pareigos vykdymo. Nurodytus A. Z. veiksmus teismas pripažino sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.
Dėl už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų
21. Teismas sprendė, kad atsakingas už nustatytus veiksmus (neveikimą) yra įmonės vadovas A. Z., ir tai lemia jo atsakomybę dėl tyčinio BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankroto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Suinteresuotas asmuo A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas nepasisakė, kokie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių, be Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), jau buvo tapę kreditoriais pagal tas pačias reikalavimo teises 2021 m. lapkričio 10 d. Tokiu būdu teismas iš esmės vertino tik tai, kad 2021 m. lapkričio 10 d. bendrovė turėjo skolą VMI, nevertinant kitų bendrovės tuo metu buvusių kreditorių ir įsipareigojimų jiems susiformavimo momento. Tai patvirtina, kad aplinkybės, susijusios su bendrovės nemokumo momentu, nebuvo visiškai išanalizuotos ir tinkamai ištirtos, todėl teismo išvada dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo vertintina kritiškai.
22.2. Bendrovė „Pilaitės terasos IV“ buvo įmonių grupės, įgyvendinančios nekilnojamojo turto projektus, dalis, ir tai yra įprasta nekilnojamojo turto projektų verslo vykdymo praktika. Bendrovės veikla buvo statybų plėtra bei dalyvavimas įmonių grupei vykdant nekilnojamojo turto projektus, suteikiant įmonių grupės vykdomiems projektams finansinį palaikymą, kuris apėmė ir paskolų suteikimą grupės įmonėms, taigi bendrovė, skolindama lėšas susijusioms bendrovėms, vykdė įprastą ūkinę komercinę veiklą ir prisiėmė su tuo susijusią riziką. Dėl nurodyto bendrovės vadovo veiksmuose nebuvo esminio tyčinio bankroto elemento – sąmoningo, nuoseklaus ir kryptingo įmonės privedimo prie bankroto.
22.3. Teismas nepagrindė, kad bendrovės vadovas žinojo ar turėjo žinoti, jog įmonės, kurioms buvo paskolintos bendrovės lėšos, negrąžins suteiktų paskolų. Teismas taip pat nevertino, ar paskolų suteikimas viršijo pagrįstą verslo riziką.
22.4. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, tik tuomet, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Šiuo atveju teismas rėmėsi vienintele aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo buvo ir kitų – paskolas gavusių bendrovių, vadovas, kad skolininkėms buvo iškeltos bankroto bylos. Tačiau teismas neįvertino, kad bankroto bylos skolininkėms buvo iškeltos daugiau kaip po vienerių metų po paskolų suteikimo. Be to, suinteresuotam asmeniui, tuo metu buvusiam kai kurių skolininkių vadovu, buvo žinoma pastarųjų finansinė padėtis, vykdomi nekilnojamojo turto projektai, o tai leido pagrįstai manyti, jog suteiktos paskolos bus grąžintos.
22.5. Byloje nėra duomenų, kad skolinant lėšas skolininkių padėtis buvo sunki ar bloga bei buvo veiksnių, leidžiančių manyti, kad paskolos nebus grąžintos.
22.6. UAB „Pilaitės terasos IV“ buvo įmonių grupės dalis, kurios motininė bendrovė buvo „Domus Estate“. Šioje bendrovėje buvo įdarbinti visi UAB „Pilaitės terasos IV“ veiklai vykdyti reikalingi darbuotojai, tuo tarpu pati bendrovė buvo įsteigta vienam ar keliems konkretiems nekilnojamojo turto projektams vystyti. Nors suinteresuotas asmuo pagal įstatus neturėjo pareigos gauti akcininko pritarimą suteikti paskolas UAB „Domus Estate“ ar seserinėms įmonėms, tačiau de facto buvo veikiama pagal UAB „Domus Estate“ vadovo nurodymus ir pavedimus.
22.7. Tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebūtų suteikęs paskolų UAB „Domus Estate“, ši bendrovė nebūtų galėjusi išlaikyti savo darbuotojų, kurie veikė ir bendrovės naudai, nes atliko darbines užduotis ir dėl UAB „Pilaitės terasos IV“ vystomo nekilnojamojo turto projekto.
22.8. Visa įmonių grupė veikė kaip vienas vienetas, skolino viena kitai pinigines lėšas. Iš pareiškėjos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ne tik bendrovė „Pilaitės terasos IV“ skolino lėšas, bet ir jai buvo skolinamos lėšos. Taip pat paskolos buvo užtikrinamos įkeičiant seserinių bendrovių turtą kreditoriams. Visa įmonių grupės kontrolė buvo vykdoma per UAB „Domus Estate“, kurioje buvo įdarbinti ir visi darbuotojai, o atskirus projektus vykdančios bendrovės turėjo tik vadovą, buhalterinės paslaugos bei kitos paslaugos buvo teikiamos centralizuotai per motinę bendrovę – UAB „Domus Estate“.
22.9. Pareiškėja nepateikė argumentų, kodėl tarp motininės įmonės dukterinių įmonių ir seserinių įmonių nebūtų buvę galima sudaryti priešpriešinio (kryžminio) finansavimo sandorių ar prievolių užtikrinimo priemonių. Taip pat nėra paaiškinama ir kokiu būdu ar pagrindu kontroliuojamos įmonės vadovas turėtų reikalauti prievolių užtikrinimo priemonių iš kontroliuojančios įmonės, kuomet jo pagrindinė pareiga yra tenkinti pastarosios interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
22.10. Bendrovė buvo suinteresuota teikti paskolas kitoms tos pačios įmonių grupės įmonėms, nes tai turėjo užtikrinti esamų ir naujų statybos rangos, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, būsimas bendrovės pajamas ir veiklą.
22.11. Pažymėtina, kad visos grupės įmonėms paskolintos lėšos nebuvo perleistos neatlygintinai. Be to, tiek UAB „Pilaitės terasos IV“, tiek susijusios įmonės veikė nekilnojamojo turto plėtros sektoriuje. Paskolos buvo suteiktos prasidėjus Covid-19 pandemijai, t. y. kai verslo sąlygos nekilnojamojo turto rinkoje buvo dinamiškos, be to, iškilo sunkumų dėl rangos darbų sustabdymų, statybinių medžiagų trūkumo, ilgo jų tiekimo, kainų augimo, o tai neplanuotai padidino veiklos sąnaudas. Todėl susiklosčius tokiai nepalankiai situacijai rinkoje ir žlugus įmonių grupės vystomiems projektams, bendrovė taip pat negavo suplanuoto pelno.
22.12. Vien aplinkybė, kad bendrovės skolininkėms verslo projektai nepavyko ir jiems jau gerokai vėliau buvo iškeltos bankroto bylos, savaime nepatvirtina, jog tokių sandorių sudarymas jų sudarymo metu buvo nenaudingas bendrovei ar tuo labiau nukreiptas į tyčinio bendrovės bankroto sukėlimą. Jeigu verslo projektas būtų buvęs sėkmingas, bendrovė būtų atgavusi investuotas lėšas, gavusi rangos darbų užsakymus iš susijusių įmonių. Pažymėtina, kad bendrovė finansavo „Estateguru tagatisagent“ OU, kuri profesionaliai vertina finansavimo riziką.
22.13. Pažymėtina ir tai, kad paskolų sutarčių sudarymo metu daugelis skolininkių turėjo ir nekilnojamojo turto.
22.14. Teismas visiškai nesivadovavo teismų praktika, kurioje pažymima, jog bylose dėl tyčinio bankroto įrodinėjimo standartas yra dar aukštesnis, nei bylose dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo; tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018).
22.15. Paskolos sutartis reikia vertinti ne iš dabarties, bet jų sudarymo metu egzistavusios perspektyvos. Be to, būtina nustatyti ne tik sandorių nenaudingumą bendrovei, bet ir tai, kad jų sudarymu buvo kryptingai ir sąmoningai siekiama bendrovės nemokumo.
22.16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankroto konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus.
22.17. Teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų, galinčių paaiškinti, kokiu pagrindu jam buvo išmokėta bendrovės banko sąskaitoje buvusi lėšų suma. Pažymėtina, kad JANĮ tokios aplinkybės net neišskiria kaip tyčinio bankroto požymio, todėl ši aplinkybė negalėjo sudaryti pagrindo BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
22.18. Civilinė byla su D. Z. dėl skolos grąžinimo yra baigta taikos sutartimi, pastarosios skola bendrovei susidarė paskolos sutarties pagrindu, tačiau ši aplinkybė skundžiamoje nutartyje pateikiama kaip neginčytinas faktas apie tariamai nepagrįstai D. Z. išmokėtas lėšas.
22.19. Pareiškėja, teigdama, kad žemės sklypai buvo parduoti mažesne nei rinkos kaina, vadovavosi ne turto vertintojo išvada, o konsultacija dėl galimos turto pardavimo kainos. Ši konsultacija nėra turto vertinimo dokumentas ir neatitinka turto vertinimo dokumentams nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentus, neturintis jokios juridinės galios ir jos įrodomoji galia prilygta pačios pareiškėjos teiginiams procesiniame dokumente.
22.20. Teismas neatkreipė dėmesio, kad konsultacijos turinyje pažymėta, jog ji negalioja turto įkeitimo, draudimo, teisminiais bei kitais nenumatytais atvejais, kai turi būti parengiama turto vertinimo ataskaita, kad pareiškėjos prašymu konsultacija buvo pateikta dėl rekomenduojamos turto kainos, t. y. nustatytos pačios pareiškėjos.
22.21. Pažymėtina, kad parduodami žemės sklypai buvo šalia žemės sklypų, dėl kurių yra kilęs ne vienas skandalas, nes jie neturi įvestų centralizuotų miesto nuotekų ir vandens sistemų, t. y. pardavinėjami objektai jau turėjo nemažai projektavimo ir realizavimo problemų.
22.22. Teismas neatsižvelgė, kad VĮ „Registrų centras“ atliktas turto vidutinės rinkos vertės nustatymas pagrindžia, jog abu sklypai buvo parduoti už didesnę kainą, nei nustatyta Nekilnojamojo turto registro pateiktame vidutinės rinkos vertės vertinime, kad sklypai buvo parduoti esant neapibrėžtoms rinkos sąlygoms, t. y. pardavimo metu vis dar tęsėsi pandemija, dėl kurios pakilo statybos kaštai, darbų kainos ir rinkoje susiformavo statybinių medžiagų trūkumas bei ilgos medžiagų tiekimo grandinės.
22.23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
22.24. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų, nors 2022 m. liepos 19 d. priėmimo – perdavimo aktu suinteresuotas asmuo perdavė turimus bendrovės 2019 – 2022 m. laikotarpio apskaitos dokumentus, pateikė informaciją apie bendrovės kreditorius, turimą turtą, taip pat pateikė aiškinamąjį raštą.
22.25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esant galimybei nustatyti įmonės padėtį šio tyčinio bankroto požymio pripažinti esant negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-781/2021).
22.26. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, o gaunamų pajamų ir turto vertė per visą 2020-2021 m. laikotarpį neužtikrino prisiimtų įsipareigojimų, nėra jokio pagrindo teigti, jog nėra galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
22.27. Pažymėtina, kad bendrovės kreditoriai yra žinomi ir jų reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi. Be to, tyčinio bankroto požymiu gali būti tik tokie atvejai, kai mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Šiuo atveju joks mokesčių administratoriaus patikrinimo aktas nepateiktas ir joks mokesčių vengimas nėra nustatytas. Todėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis nėra įrodytas.
22.28. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, nes prieigą prie buhalterinės programos tvarkė UAB „Bitsoftas“, su kuria bendrovės vienintelė akcininkė – UAB „Domus Estate“, buvos sudariusi sutartį, ir kuri neleido bendrovei naudotis prieigos teise ir matyti buhalterinės apskaitos duomenų. Suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į akcininkę UAB „Domus Estate“ dėl tokio prisijungimo atkūrimo.
22.29. Svarbu pažymėti, kad BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas panaikino suinteresuotam asmeniui paskirtą 400 Eur baudą už trūkstamų bendrovės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei.
22.30. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad finansinės atskaitomybės dokumentai viešo registro tvarkytojui nebuvo pateikti dėl objektyvios priežasties – trečiųjų asmenų – UAB „Bitsoftas“ ir UAB „Domus Estate“, veiksmų. Be to, finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui negali nulemti tyčinio bankroto.
Atsiliepimas
23. Pareiškėja BUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo administratorė MB „Ad legem“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai skunde įrodinėjimo naštą siekia perkelti pareiškėjai ir teismui, kai tuo tarpu visos pareiškėjos nurodytos ir skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
23.2. Suinteresuotas asmuo apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad teismas netinkamai nustatė pareiškėjos nemokumo momentą, tačiau pats nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų bendrovės turto ir įsipareigojimų kreditoriams dydžius, galinčius paneigti teismo nustatytą aplinkybę dėl bendrovės nemokumo momento.
23.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskolų susijusioms bendrovėms pervedimo metu, pastarosios jau buvo nemokios ir nepajėgios grąžinti joms paskolintų lėšų. Be to, lėšos buvo skolinamos, nereikalaujant jokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.
23.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog bendrovės vadovo sprendimai yra akivaizdžiai neprotingi ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2018).
23.5. Suinteresuotas asmuo buvo 32 bendrovių vadovu: 12 iš šių bendrovių vykdomos bankroto procedūros, 4 – išregistruotos iš Juridinių asmenų registro bankroto procedūrų pagrindu. Akivaizdu, kad toks suinteresuoto asmens vadovavimas ne tik pareiškėjai, bet ir visoms bendrovėms, kurių vadovu jis buvo, nėra atsitiktinumas, o pasirinkta neteisėta verslo schema. Pažymėtina, kad UAB „Parduotos vasaros“ bankrotas pripažintas tyčiniu, UAB „Domus Estate“ bankroto byloje pateiktas nemokumo administratoriaus pareiškimas bankrotą pripažinti tyčiniu.
23.6. Teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo, būdamas tiek pareiškėjos, tiek susijusių bendrovių vadovu, turėjo žinoti ir žinojo, kad jų finansinė padėtis yra bloga, kad pasirinktas neracionalus lėšų panaudojimas buvo ekonomiškai nenaudingas bei nuostolingas UAB „Pilaitės terasos IV“.
23.7. Civilinių ginčų buvimas (jų galimumas) dėl skolos priteisimo nereiškia, kad suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų negalima vertinti tyčinio bankroto požymių kontekste. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atliki bendrovės lėšų išmokėjimai buvo skirti bendrovės interesams ir (ar) buvo tinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje.
23.8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprivalėjo rengti turto vertinimo ataskaitos, todėl, siekdama įrodyti, kad bendrovei priklausę žemės sklypai buvo parduoti už mažesnę kainą nei jų rinkos vertė, turėjo teisę remtis turto vertintojos, turinčios reikiamą kvalifikaciją, parengta konsultacija.
23.9. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo prarado galimybę pasiekti buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis, nepateisina finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 – 2020 m. neparengimo ir jų nepateikimo.
24. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus ir papildomos informacijos, galinčios turėti įtakos šios bylos sprendimui, neturi. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis, kuria patenkintas nemokumo administratorės prašymas pripažinti BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotą tyčiniu dėl suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo – A. Z., veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas pateiktame atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
27. Prašymą pripažinti BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotą tyčiniu pareiškėja grindė tokiais požymiais: bendrovė, būdama nemoki, skolino lėšas su ja susijusioms kitoms bendrovėms, lėšos buvo skolinamos be jokių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių; skolininkės šiuo metu yra bankrutavusios arba bankrutuojančios bendrovės; bendrovės lėšos be jokio teisinio pagrindo buvo perleistos bendrovės vadovui ir jo motinai, bendrovei priklausęs nekilojamasis turtas – žemės sklypai, buvo perleisti už žymiai mažesnes nei tuo metu buvusios šio turto rinkos kainas, buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui nepateikti finansinės atskaitomybės duomenys už 2019-2021 m.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymu), bei 4 punkte (juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai) nustatytų požymių pagrindu, kaltu dėl tyčinio bendrovės bankroto pripažino buvusį jos vadovą – A. Z.
29. Suinteresuotas asmuo A. Z. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kurios neteisėtumą ir pagrįstumą argumentuoja teismo netinkamai ir nepakankamai atliktu įrodymų vertinimu, visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių neišnagrinėjimu, netinkamu tyčinį bankrotą reglamentuojančių teisės normų taikymu.
Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo
30. Apeliantas skunde kvestionuoja teismo nustatytą bendrovės „Pilaitės terasos IV“ nemokumo momentą – 2021 m. lapkričio 10 d. Nurodo, kad teismas nepasisakė, kokie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių, be VMI, nurodytai datai jau buvo tapę bendrovės kreditoriais pagal tas pačias reikalavimo teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepaneigia nei nurodytos teismo išvados pagrįstumo, nei sudaro pagrindo teigti, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo šį klausimą.
31. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, spręsdamas BUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo momento nustatymo klausimą, teismas atsižvelgė, kad bendrovės vadovas neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų už 2019-2021 m., tačiau pasirėmė kitais į bylą pateiktais duomenimis (2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, VMI 2021 m. balandžio 26 d. – 2021 m. gegužės 24 d. atlikto operatyvaus patikrinimo pažyma, bendrovės banko sąskaitos išrašais), kurių pagrindu sprendė, jog bendrovės finansinė padėtis buvo sunki jau 2019 m. pabaigoje. Teismas taip pat pasirėmė kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-1744-834/2022 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytoje byloje teismas sprendė suinteresuoto asmens A. Z. administracinės atsakomybės klausimą dėl UAB „Pilaitės terasos IV“ kreditorių teisių pažeidimo ir pripažino A. Z. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą, skyrė jam 1 400 Eur baudą. Aptariamoje byloje teismas, remdamasis JANĮ, vertino bendrovės finansinę padėtį ir konstatavo, kad bendrovė JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną atitiko 2021 m. lapkričio 10 d., kuomet mokestinė nepriemoka bendrovės kreditorei VMI sudarė 29 305 Eur, tačiau jokių veiksmų sumažinti šį įsipareigojimą bendrovėje nebuvo imtasi.
32. Tai, kad sprendžiant BUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo klausimą nebuvo nustatyta, kiek 2021 m. lapkričio 10 d. bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, išskyrus pradelstą įsipareigojimą VMI, nesudaro pagrindo teigti apie netinkamai nustatytą nemokumo momentą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis nemokaus juridinio asmens statuso nesieja su visų juridinio asmens pradelstų įsiskolinimų nustatymu. Paminėta norma reglamentuoja, kad tai būsena, kai juridinis asmuo negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotam BUAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo momentui bendrovė ne tik buvo nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditorei – VMI, bet ir jos įsipareigojimai viršijo turto vertę. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad VMI nepavyko iš bendrovės turto priverstinai išieškoti nurodyto įsiskolinimo.
Dėl tyčinio bankroto požymių
33. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo tik faktą, kad su bendrove susijusios skolininkės negrąžino bendrovei paskolų, tačiau nenurodė ir nepagrindė, jog suinteresuotas asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad paskolos nebus grąžintos, taip pat nevertino, ar paskolų suteikimas viršijo pagrįstą verslo riziką. Apeliantė nurodo, kad tiek UAB „Pilaitės terasos IV“, tiek kitos teismo nurodytos bendrovės buvo vienos įmonių grupės, įgyvendinančios nekilnojamojo turto projektus, dalis, ir lėšų skolinimas tarp tokių bendrovių yra įprasta nekilnojamojo turto projektų vystymo verslo praktika. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
34. Pirma, byloje nėra duomenų, išskyrus deklaratyvius apelianto teiginius, kurie leistų spręsti, kad nekilnojamojo turto vystymo veikloje yra įprasta įsteigti daug juridinių asmenų, kurie be jokių užtikrinimo priemonių ir garantijų teiktų vienas kitam finansinę paramą, vykdant tokią veiklą, kuri yra stipriai veikiama ekonominių, geopolitinių ir kitų aplinkybių, ypač, kaip pažymi ir pats apeliantas, esant Covid-19 pandemijos, išaugusių statybos kaštų, sutrikusių medžiagų tiekimo grandinių sąlygoms (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia praktika, kuri buvo nustatyta šioje byloje, kuomet UAB „Pilaitės terasos IV“ prisiima finansinį įsipareigojimą – gauna 871 951,92 Eur kreditą ir užtikrina jį svetimo bei nuosavo nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau šias lėšas perveda susijusiems juridiniams asmenims be jokių pastarųjų garantijų, kad jiems paskolintos lėšos bus grąžintos kreditą gavusiai ir už jo grąžinimą atsakingai bendrovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra ne įprasta verslo praktika, kaip nurodo apeliantas, o ydinga ir neatitinka protingos ir atsakingos verslo rizikos. Tokia apelianto nurodyta verslo vykdymo praktika pažeidžia ne tik bendrovės, kurios vardu yra prisiimami atitinkami įsipareigojimai, bet ir jos kreditorių teisėtus interesus, taip pat sudaro galimybę prisiimti įsipareigojimus vieno juridinio asmens vardu, turtą perleisti kitiems susijusiems asmenims, paliekant įsipareigojimus turtą perleidusiam juridiniam asmeniui, tokiu būdu apribojant pastarojo kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Tokia verslo praktika, kokia buvo nustatyta šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai apygardos teismo buvo pripažinta tyčinį bankrotą patvirtinančiu požymiu.
35. Antra, byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „Pilaitės terasos IV“ lėšų skolinimo susijusioms bendrovėms laikotarpiu buvo ir pastarųjų vadovu. Įvertinus šią aplinkybę bei tai, kad lėšos buvo skolinamos be jokių jų grąžinimo užtikrinimo garantijų, kad neilgai trukus po lėšų perleidimo susijusioms bendrovėms buvo inicijuoti bankroto procesai, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad apeliantas turėjo žinoti ir žinojo apie prastą UAB „Pilaitės terasos IV“ skolininkių finansinę padėtį bei tai, kad perleistos bendrovės lėšos nebus grąžintos. Šių aplinkybių suvokimas bei atlikti veiksmai patvirtina, jog UAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumą lėmė sąmoningai blogas apelianto valdymas, be kita ko, sudarant sandorius, žinant, jog jų sudarymas pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės skolininkių finansinė padėtis lėšų skolinimo metu buvo sunki.
37. Išvadą dėl blogos skolininkių finansinės padėties teismas pagrindė pirmiau nurodyta aplinkybe, kad lėšos buvo skolinamos 2019-2021 m. laikotarpiu, o jau 2021-2022 m. bendrovėms buvo inicijuoti bankroto procesai. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad, pavyzdžiui, 2020 m. vasario 28 d. – 2020 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiu UAB „Pilaitės terasos IV“ iš „Estateguru Tagatisagent“ OU gauto kredito 4 000 Eur buvo pervesti UAB „Jeruzalės 26“, apie kurios likvidavimo procedūrą Registro tvarkytojo iniciatyva pranešta 2022 m. gegužės 17 d. Nurodytu laikotarpiu bendrovė „Pilaitės terasos IV“ pervedė 12 900 Eur ir UAB „Domus Estate“, kuriai 2022 m. sausio 19 d. iškelta bankroto byla, 837 951,92 Eur – UAB „Parduotos vasaros“, kuriai bankroto byla iškelta 2021 m. rugsėjo 16 d., 14 800 Eur – UAB „Automobilių parkas“, kuriai bankroto byla iškelta 2022 m. sausio 6 d.
38. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad bankroto bylos susijusioms bendrovėms buvo iškeltos praėjus metams, o dažnu atveju ir daugiau laiko nuo paskolų suteikimo, tai nepaneigia pirmiau nurodytų teismo išvadų. Metai ar metai ir keli mėnesiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra ilgas laiko tarpas, per kurį bendrovė, turinti gerą ir stabilią finansinę padėtį, atsakingai ir prisiimant protingą verslo riziką valdoma, galėtų pasiekti bankrotą sukeliantį nemokumą, todėl labiau tikėtina, kad aptariamų bendrovių finansinė padėtis UAB „Pilaitės terasos IV“ paskolų suteikimo joms metu buvo bloga ir neteikė pagrindo apeliantui, tiek kaip UAB „Pilaitės terasos IV“, tiek kaip jos skolininkių vadovui, pagrindo manyti, jog lėšos UAB „Pilaitės terasos IV“ bus grąžintos (CPK 185 straipsnis).
39. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ skolininkės – UAB „Domus Estate“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Automobilių parkas“, 2019-2020 m. neteikė finansinės atskaitomybės duomenų viešo registro tvarkytojui (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad juridinio asmens vadovas nevykdo įstatyme nustatytos pareigos rengti metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei metinį pranešimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), nors ir netiesiogiai, sudaro pagrindą spręsti, kad tokio juridinio asmens finansinė padėtis nėra gera (CPK 185 straipsnis).
40. Nors teismų praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis, aktualu tai, kad tiek pareiškėjos, tiek teismo galimybės gauti duomenis, kurie padėtų visapusiškai įvertinti BUAB „Pilaitės terasos IV“ skolininkių finansinę padėtį, šiuo atveju – ribotos. Vieni pagrindinių duomenų, galinčių atskleisti juridinio asmens finansinę padėtį, yra finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie, kaip minėta, apelianto, kaip šių skolininkių vadovo, nebuvo rengiami ir teikiami viešo registro tvarkytojui. Tuo tarpu įpareigoti pareiškėją rinkti ir (ar) gauti kitus duomenis, apibūdinančius jų finansinę padėtį (sutartis, banko sąskaitų išrašus, kreditorių, debitorių sąrašus ir pan.), jei tokie egzistuoja, atsižvelgiant į tai, kad visos pirmiau nurodytos bendrovės yra bankrutuojančios arba likviduojamos dėl bankroto, būtų ne tik nesąžininga šalių procesinio lygiateisiškumo principo aspektu, įvertinus tai, kad priešinga šalis – apeliantas, pirmiau nurodytos pareigos nevykdymu, kartu apsunkino ir pareiškėjos įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą, bet ir nepagrįstai užvilkintų šios, o kartu ir UAB „Pilaitės terasos IV“ bankroto bylos nagrinėjimą (JANĮ 3 straipsnis).
41. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti ir pirmiau aptarti duomenys yra pakankami spręsti, jog bendrovių „Domus Estate“, „Parduotos vasaros“, „Automobilių parkas“, „Jeruzalės 26“, kurioms UAB „Pilaitės terasos IV“ perleido savo lėšas, finansinės padėtys lėšų perleidimo metu buvo blogos ir (ar) sudėtingos. Dėl to, „Pilaitės terasos IV“, kuri pati buvo blogos ir neapibrėžtos finansinės padėties bendrovė, lėšų skolinimas nurodytoms susijusioms bendrovėms, neįpareigojant pastarųjų užtikrinti prievolių įvykdymo, neatitiko protingos verslo rizikos. Tokie veiksmai vertintini kaip apelianto sąmoningas siekis pabloginti ir taip prastą UAB „Pilaitės terasos“ finansinę padėtį ir (ar) privesti šią bendrovę prie bankroto.
42. Apeliantas nurodo ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl susijusios ir tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės, kontroliuojamos motininės bendrovės – UAB „Domus Estate“, negalėtų viena kitos finansuoti ir kokiu būdu kontroliuojamos bendrovės vadovas turėtų reikalauti prievolių užtikrinimo priemonių iš kontroliuojančios (motininės) bendrovės, kuomet jo pagrindė pareiga yra tenkinti pastarosios interesus.
43. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas cituoja kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015, kad pagrindė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Tačiau šioje nutartyje kasacinis teismas, spręsdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą, pažymėjo ir tai, kad vadovas neturi fiduciarinių pareigų bendrovės kreditoriams tuo atveju, jei bendrovė veikia įprastai ir būtent šiuo laikotarpiu jo pagrindinė pareiga yra tenkinti bendrovės dalyvių interesus. Tuo tarpu bendrovės finansinei būklei prastėjant, didėja bendrovės skolinto kapitalo – kreditorių interesų reikšmė, o bendrovės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti.
44. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad bendrovės „Pilaitės terasos IV“ finansinė padėtis buvo sunki jau 2019 m. pabaigoje, todėl apeliantas, priimdamas sprendimus gauti 871 951,92 Eur kreditą, užtikrinant jo grąžinimą svetimo ir nuosavo nekilnojamojo turto hipoteka, bei šio kredito lėšas, taip pat ir kitas bendrovės lėšas skolindamas susijusioms bendrovėms be jokių paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių, turėjo prioritetą teikti ne kontroliuojančios (motininės) bendrovės, o UAB „Pilaitės terasos IV“ kreditorių interesams.
45. Apelianto teiginiai, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ buvo suinteresuota teikti paskolas kitoms, tos pačios įmonių grupės, bendrovėms, nes tai turėjo užtikrinti esamų ir naujų statybos rangos, pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą bei būsimas bendrovės pajamas ir veiklą, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis (CPK 12,178 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
46. Kvestionuodamas teismo išvadą, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ lėšų perleidimas jam ir jo motinai, taip pat vertintinas kaip nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai (sprendimai), apeliantas nurodo, jog JANĮ tokių aplinkybių nesieja su tyčinio bankroto požymiais. Šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.
47. Byloje nustatyta, kad bendrovės lėšų išmokėjimas nurodytiems asmenims buvo atliktas be jokio teisinio pagrindo, nėra duomenų, kad šie lėšų išmokėjimai buvo skirti bendrovės interesų tenkinimui ar kad buvo atitinkamai apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Be to, kaip minėta, bendrovės finansinė padėtis buvo bloga jau 2019 m. pabaigoje, tuo tarpu aptariami lėšų išmokėjimai atlikti 2021 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais, t. y. likus mažiau nei pusę metų iki šioje byloje konstatuoto UAB „Pilaitės terasos IV“ nemokumo momento – 2021 m. lapkričio 10 d. Kaip pareiškime nurodė bendrovės nemokumo administratorė, po to, kai 2021 m. liepos mėnesį apeliantas iš bendrovės banko sąskaitos pasiėmė 20 531,96 Eur sumą, jos sąskaitoje neliko lėšų ir nuo to laiko iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo jokių įplaukų į šią sąskaitą nebuvo gauta. Tuo tarpu bankroto byloje patvirtina bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 1 051 322,05 Eur. Tokių faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas aptariamas aplinkybes pagrįstai pripažino JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu tyčinio bankroto požymiu – sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
48. Dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad dėl D. Z. paskolintų bendrovės lėšų buvo inicijuotas teisminis ginčas, kuris buvo užbaigtas taikos sutartimi, kad pareiškėja turi teisę reikšti ieškinį apeliantui dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepimo į skundą argumentu, jog tai nepaneigia galimybės vertini lėšų nurodytiems asmenims perleidimo tyčinio bankroto požymių kontekste.
49. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad bendrovei „Pilaitės terasos IV“ priklausę žemės sklypai buvo perleisti tretiesiems asmenims už mažesnes nei jų perleidimo metu buvusias šio turto rinkos kainas.
50. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino jo atsiliepime į pareiškimą nurodytus argumentus, kad pareiškėjos pateikta UAB „JG Valuations“ konsultacija nėra turto vertinimo dokumentas, todėl neturi juridinės galios ir įrodomosios vertės, kad konsultacijoje nurodyta kaina yra rekomenduojama, kad už parduotą turtą gautos kainos buvo didesnės nei VĮ „Registrų centras“ nurodytos vidutinės šio turto rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pateikta konsultacija yra galima ir tinkama įrodinėjimo priemonė, nes buvo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo srities specialistės, kuri individualiai įvertino kiekvieno iš žemės sklypų vertę, tuo tarpu apeliantui nepateikus duomenų, kurie galėtų paneigti konsultacijoje nurodytas jų vertes, teismas neturi pagrindo pareiškėjos pateiktu įrodymu nesivadovauti. Be to, teismas įvertino ir tai, kad perleisdama žemės sklypus bendrovė neteko vienintelio turimo vertingo turto, kad vienas iš žemės sklypų po kelių mėnesių tapo UAB „Seltex“ nuosavybe, kurios vadovu taip pat yra apeliantas. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnis), todėl apeliantui nepateikus nesutikimo su nurodytomis teismo išvadomis argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl nurodytų aplinkybių.
51. Apeliantas skunde kelia ir netinkamo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo klausimą. Nurodo, kad ši teisės norma analogiška anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktui, kurio pagrindu suformuotoje teismų praktikoje yra pasisakyta, jog ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo viešo registro tvarkytojui nemokumo administratorei būtų kilę sunkumų nustatyti bendrovės turtą, jo dydį bei struktūrą, įsipareigojimų dydžius, todėl UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas tyčiniu negalėjo būti pripažintas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija.
52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas neteikė Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019-2021 m. Pažymėtina, kad pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. apeliantui kilo 2020 m. pradžioje, kuomet galiojo JANĮ. Ir nors šiame įstatyme tyčinio bankroto institutą reglamentuojančios teisės normos iš esmės nepasikeitė, tačiau įstatymo norma, reglamentuojanti aplaidžiai ar apgaulingai tvarkomą buhalterinę apsaugą, kaip tyčinio bankroto požymį, buvo pakoreguota, lyginant ją su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Pastarojoje normoje apgaulingas ar aplaidus juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pripažintinas tyčinio bankroto požymiu tuo atveju, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Tuo tarpu nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, jog dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio.
53. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant JANĮ reglamentuotą tyčinio bankroto institutą nurodyta, kad vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad blogoje finansinėje padėtyje esančios UAB „Pilaitės terasos IV“ padėtis apelianto sąmoningais veiksmais (sudarant ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, parduodant bendrovės turtą jo rinkos vertės neatitinkančiomis kainomis) buvo dar labiau bloginama (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybes dėl bendrovės vadovo nevykdytos pareigos pateikti registro tvarkytojui 2019-2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus pagrįstai pripažino JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu požymiu, patvirtinančiu tyčinį UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotą.
55. Apeliantas akcentuoja, kad UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas negalėjo būti pripažintas tyčiniu aptariamo požymio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas joks mokesčių administratoriaus patikrinimo aktas ir nenustatytas mokesčių vengimas. Šį skundo argumentą paneigia lingvistinis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimas,. Kaip matyti iš pirmiau cituotos šios normos dispozicijos (žr. šios nutarties 52 punktą), tyčinio bankroto požymiais pripažįstamos trys alternatyvios sąlygos: 1) aplaidus ar apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas; 2) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi aptariamos normos taikymui pakanka bent vienos iš nurodytų sąlygų nustatymo.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai taikė materialines tyčinio bankroto institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl BUAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas tyčiniu pripažintas pagrįstai, o buvęs bendrovės vadovas – A. Z., pagrįstai pripažintas kaltu dėl tyčinio šios bendrovės bankroto sukėlimo.
57. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.