Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovui A. S., jo atstovams advokatui Justui Sakavičiui, advokato padėjėjui Bartui Gedminui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui A. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2018 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8013-329/2018, kurioje iš ieškovo dėl melagingai, nesąžiningai atsakovo nurodytų aplinkybių, neva, jis ieškovui grąžino 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skolą, notarei Ritai Miknevičienei priteista 488,54 Eur bylinėjimosi išlaidų suma;

3) antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį iš ieškovo vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00613 išieškota 1 023,20 Eur skolos ir vykdymo išlaidų suma;

4) 2019 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1672-601/2019, iš ieškovo dėl melagingai, nesąžiningai atsakovo nurodytų aplinkybių, neva, jis ieškovui grąžino 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skolą, valstybei priteista 7,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma;

Bendra teismų iš ieškovo dėl melagingai, nesąžiningai atsakovo nurodytų aplinkybių, neva, jis ieškovui grąžino 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skolą, notarėms priteista bei antstolių iš ieškovo išieškota 1 700,96 Eur bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų suma, bylinėjimosi išlaidų valstybei suma bei antstoliams išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu bei būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimu. Atsakovas notarėms R. Miknevičienei ir V. Jarienei pateikė melagingus duomenis, kad pastarasis yra įvykdęs prievolę pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį ir hipotekos sutartį – yra grąžinęs visą 174 000 Lt sumą, ir nuslėpė, jog atsakovas yra negrąžinęs ieškovui papildomai 2015 m. kovo 6 d. susitarimu pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį ir hipotekos sutartį paskolintos 44 770 Eur skolos. Notarės melagingų atsakovo pateiktų duomenų pagrindu atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus, ieškovas skundė notarių veiksmus teismams, teismai melagingų atsakovo pateiktų duomenų pagrindu ieškovo skundus atmetė, iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas notarėms, išlaidų sumas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimu. 2014 m. vasario 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. Jarienė (notarinio registro Nr. 4VJ-1332) (toliau – ir Paskolos sutartis). Pagal minėtą sutartį ieškovas suteikė atsakovui 174 000 Lt (50 393,88 Eur) dydžio paskolą ir perdavė šią sumą atsakovui sutarties pasirašymo dieną tokia tvarka: dalį suteikiamos paskolos 150 000 Lt ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą, kitą dalį suteikiamos paskolos 24 000 Lt ieškovas perdavė atsakovui į rankas. Paskolos sutarties pabaigoje atsakovas savo ranka patvirtino, kad pinigus pagal sutartį gavo joje nustatyta tvarka, bei patvirtino, kad 24 000 Lt jam perduoti į rankas notaro kabinete. Paskolos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad paskolos sutartimi nustato įkeičiamam daiktui maksimalią hipoteką, kurios dydis 348 000 Lt. 2014 m. vasario 13 d. sutartiniu įkeitimu atsakovas įkeitė transporto priemonę – traktorių, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimu užtikrinta atsakovo prievolė pagal Paskolos sutartį. 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovas grąžino ieškovui 150 000 Lt, skolos likutis pagal Paskolos sutartį sudarė 24 000 Lt. 2015 m. kovo 6 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo patvirtinta, kad atsakovas yra grąžinęs ieškovui 150 000 Lt pagal Paskolos sutartį, kad negrąžinta paskolos dalis yra 24 000 Lt (6 950,88 Eur). Grąžinęs dalį skolos atsakovas ieškovui pareiškė, kad jam reikalinga skubiai pasiskolinti iš ieškovo dar pinigų, kurie reikalingi jo ūkininkavimui, kadangi atsakovas yra ūkininkas. Atsakovas ieškovui paaiškino, kad naujai prašomos paskolinti pinigų sumos grąžinimas bus ir toliau užtikrintas 2014 m. vasario 13 d. sutartiniu įkeitimu atsakovo įkeista transporto priemone – javų kombainu CASE IH, AF 2388X-Clusive, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo objekto vertė – 348 000 Lt. Todėl 2015 m. kovo 6 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Susitarimą, dėl Paskolos sutarties pakeitimo. Minėtu Susitarimu ieškovas atsakovui papildomai suteikė 44 770 Eur dydžio paskolą, atsakovas Susitarimu patvirtino, jog 44 770 Eur gavo, bei kad bendras negrąžintos skolos dydis yra 51 770 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas nustatytu laikotarpiu, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., negrąžino ieškovui 51 770 Eur dydžio paskolos. Ieškovas kreipėsi į notares R. Miknevičienę, o vėliau V. Jarienę su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą pagal Paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartis. Notarės vykdomuosius įrašus išduoti atsisakė. Ieškovas nustatyta tvarka skundė notarių veiksmus. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8013-329/2018 konstatavo, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, nes gavo iš skolininko informaciją, kad skola pagal 2014 m. vasario 13 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą Paskolos sutartį yra grąžinta. Teismas nurodė, kad notarė nekonstatavo fakto apie paskolos grąžinimą, o tik nurodė, kad gavo tokią informaciją iš skolininko, todėl pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą, nes notarai nenagrinėja ginčo tarp šalių ir nenustatinėja faktų, o esant ginčui atsisako tvirtinti tokias teises ar faktus. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundą dėl notarės veiksmų, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1672-601/2019 konstatavo, kad notarė, gavusi iš skolininko A. S. dokumentus apie paskolos grąžinimą, bei informaciją apie tai, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-286-368/2019 dėl 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutarties pripažinimo galiojančia, pagrįstai sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl paskolinių santykių, dėl ko pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą. Ieškovas 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus dėl 24 000 Lt, t. y. 6 950,88 Eur paskolos, negrąžintos pagal Paskolos sutartį, priteisimo. 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-631-874/2020 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai ieškovo ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo 6 950,88 Eur paskolą. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėj byloj Nr. e2A-464-267/2020 nutarė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėj byloj Nr. e2A-464-267/2020 iš esmės galutinai patvirtino, jog teismai iš ieškovo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – melagingai, nesąžiningai atsakovo nurodytų aplinkybių, neva, atsakovas ieškovui grąžino 24 000 Lt (6 950,88 Eur) skolą, notarėms priteisė bei antstoliai iš ieškovo išieškojo 2 436,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ir vykdymo išlaidų sumą, bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą bei antstoliams 57,49 Eur išlaidų sumą, susijusią su procesinių dokumentų įteikimu bei būtinųjų vykdymo išlaidų išieškojimu iš ieškovo. Atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-631-874/2020 iš pradžių teigė, jog 24 000 Lt jis ieškovui grąžino, tačiau teismo posėdžio metu sugalvojo naują gynybinę versiją, nurodydamas, kad pasiskolino iš ieškovo 150 000 Lt (43 443 Eur), o 24 000 Lt (6 950,88 Eur) buvo, neva, susitarimas dėl palūkanų ir šios sumos jis grynais pinigais negavo, todėl ieškovui ir negrąžino. Nenuoseklią ir prieštaringą, nesąžiningą atsakovo poziciją civilinėje byloje Nr. e2-631-874/2020 patvirtina aplinkybės, jog, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike atsakovas nurodė, kad likusią 24 000 Lt (6 950,88 Eur) paskolos dalį atsakovas ieškovui grąžino grynaisiais pinigais. Tą patį atsakovo advokatas nurodė 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešime dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo notarei R. Miknevičienei, į kurią ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ir Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarei V. Jarienei, ir tai patvirtina, kad atsakovas savo tyčiniais, sąmoningai kaltais veiksmais ieškovui sukėlė turtinę bei neturtinę žalą – ieškovo patirtus nuostolius, dėl kurių kaltas yra būtent atsakovas. Ieškovas savo reikalavimą priteisti turtinę bei neturtinę žalą kildina iš atsakovo notarėms pateiktų melagingų duomenų, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę pagal Paskolos sutartį. Atsakovas nepateikė notarui įrodymų, patvirtinančių, kad grąžino 6 950,88 Eur skolą ieškovui. Tokių įrodymų jis ir negalėjo pateikti, nes skolos jis negrąžino. Melagingi atsakovo pranešimai notarėms apie ieškovui grąžintą skolą yra nepagrįsti bei neteisėti veiksmai (1 t., b. l. 1-68, 98-126).

Atsakovas A. S. ir jo atstovas advokatas Justas Sakavičius teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovo veiksmai neturi jokio priežastinio ryšio su paskesnėmis pasekmėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reikšmingas yra teisinis priežastinis ryšys, kuris apibrėžiamas, kaip atsakymas į klausimą, ar nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų, veikimo ar neveikimo rezultatu. Ieškovas kaltina atsakovą neva pasakius notarams netinkamą, klaidinančią informaciją. Tačiau, notarai yra savarankiški ir profesionalūs teisininkai, sugebantys patys įvertinti situaciją, aplinkybes ir tam tikrus žodžius bei priimti sprendimus. Šiuo atveju, kad ir ką notarams būtų pasakęs atsakovas ar jo atstovas, tai nereiškia, kad notarai turėjo daryti taip, kaip jiems yra pasakyta. Notarai tikrai netiki ir nepriima sprendimų pagal žodinius skolininkų pasakymus. Joks notaras, vien tik žodinio ar raštiško skolininko pasakymo pagrindu, nepagrįsto jokiais įrodymais, nepriiminėja sprendimų. Sprendimai yra priiminėjami remiantis teise, įrodymais ir teisės normomis. Šioje byloje notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą ir tenkinti ieškovo prašymus kitais motyvais, nei nurodo ieškovas, ir tie motyvai yra patvirtinti ne tik notarų, bet ir teismų sprendimuose, kur buvo skundžiami notarų veiksmai. Ir vieno, ir kito notaro elgesys buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Ieškovas nuostolius kildina iš notarų bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų. Žalą sau sukėlė pats ieškovas, nes nepagrįstai norėjo ginčytis su notarais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Jeigu asmuo negali protingai numatyti, kokia galima žala iš jo galimai neteisėtų veiksmų, tai apie teisinį priežastinį ryšį negali eiti jokia kalba. Būtent galimybė nuspėti būsimą žalą, numatyti protingai ją, yra teisinio priežastinio ryšio viena iš sąlygų. Jeigu šios galimybės nėra, teisinio priežastinio ryšio taip pat nėra. 2020 m. kovo 12 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020 yra pasakyta, kad net ir nustačius faktinį priežastinį ryšį atsakomybė vienam iš asmenų gali būti netaikoma, jeigu nebus nustatytas teisinis priežastinis ryšys. Teisinis priežastinis ryšys yra būtinoji atsakomybės sąlyga, o šios konkrečios bylos atžvilgiu to nėra ir tai yra visa šios bylos esmė. Atsakovo neteisėtais veiksmais įvardinamas tiktai vienas atsakovo veiksmas, atliktas atsakovo atstovo advokato E. M., byloje yra pateiktas jo raštas, kuriame parašyta, kad dalį pinigų klientas grąžino pavedimu, o dalį (24 000 Lt) grąžino grynais pinigais. Taip yra įvardinamas atsakovo neteisėtas veiksmas. Tačiau šį veiksmą atliko ne atsakovas (raštas parašytas, pasirašytas ir išsiųstas advokato) ir tą yra labai svarbu pažymėti. Faktas, kad atsakovas šio neteisėto veiksmo galimai neatliko. Neteisėtas veiksmas, net jei ir tai būtų atsakovo žodžiai, nėra neteisėti veiksmai. Koks teisės aktas neleidžia užsiimti gynybinės pozicijos, parašyti vieną, parašyti kitą. Net netiesos sakymas nėra neteisėtas veiksmas, tai galbūt yra moralinis pažeidimas, nusižengimas ir pan. Neteisėtas veiksmas turi būti įrodytas, kad jis yra neteisėtas. Kad kažkoks veiksmas būtų laikomas neteisėtu, jis turi būti įtikinamas. Jei sakoma, kad pinigai yra grąžinti, tačiau nepridėti jokie įrodymai, tai notaras turi visas galimybes patikrinti tai, įsivertinti. Neteisėtas veiksmas turi būti realus, įtikinamas, pagrįstas, sąmoningas ir t. t. Šitas advokato parašymas notarų sprendimo niekaip neįtakojo. Ieškovo prašoma priteisti žala, nuostoliai, net nelaikytini nuostoliais, o tai yra paties ieškovo pasirinkto elgesio modelio rezultatas. Ieškovas pasirinko ginčyti ir bylinėtis su notaru, tai už tai atsakovas nėra atsakingas. Ieškovas bando iš atsakovo prisiteisti trijų kategorijų žalą – bylinėjimosi išlaidas, kurios kilo iš teisminių ginčų ir išlaidos valstybei dėl procesinių dokumentų įteikimo; antstolio išieškotos vykdymo išlaidos; ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą. Dėl antstolio išieškotų vykdymo išlaidų – ar tos išlaidos bus patirtos priklauso grynai nuo paties ieškovo valios. Jei ieškovas būtų geranoriškai įvykdęs sprendimą, tai jam nebūtų atsiradusi pareiga sumokėti vykdymo išlaidas, tad atsakovas čia visai niekuo dėtas. Ieškovas pasirinko nemokėti priteistų bylinėjimosi išlaidų. Dėl išlaidų, susijusių su ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį įrašą pateikimu – tokį veikimo modelį pasirinko pats ieškovas. Notaras atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą ne dėl atsakovo atstovo rašto. Mano, kad ieškinys yra atmestinas, visiškai neįrodžius nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir kaltės. Šiuo atveju negalioja skolininko kaltės prezumpcija. Žalos buvimas nėra pakankamas civilinei atsakomybei taikyti. Nesant trijų iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys yra atmestinas.

Trečiasis asmuo A. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta tinkamai (1 t., b. l. 172, 188; 2 t., b. l. 1, 39, 51, 56, 71), todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui A. J. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

- 2014 m. vasario 13 d. Kauno m. 4-ame notarų biure ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, notarinio registro Nr. 4VJ-1332, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 174 000 Lt (50 393,88 Eur) dydžio paskolą – 150 000 Lt pervesdamas į atsakovo sąskaitą, o 24 000 Lt perduodamas atsakovui į rankas. Galutinis skolos grąžinimo terminas 2014 m. rugpjūčio 20 d. Taip pat, šalys sutarė, kad pagrindinio skolinio reikalavimo sumoje 174 000 Lt užtikrinimui, bei netesybų ir kreditoriaus nuostolių užtikrinimui, atsakovas įkeitė ieškovo naudai javų kombainą Case IH, pavadinimas AF 2388X-Clusive, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui nuosavybės teise. Po sutartimi yra padarytas įrašas ranka „Patvirtinu, kad paskolintus man pinigus gavau tokia tvarka, kaip numatyta šioje sutartyje. Dvidešimt keturis tūkstančius litų V. J. man perdavė į rankas, notaro kabinete, o vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų pervedė į mano sąskaitą. Paskolos sutartį perskaičiau, ji surašyta teisingai. A. S. (parašas) (1 t., b. l. 31–37|);

- 2014 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu J. G. A. S. pervedė 150 000 Lt, mokėjimo paskirtis – V. J. suteikiamos paskolos dalis. Mokėjimo nurodymą pasirašė V. J. (1 t., b. l. 38);

- 2014 m. rugpjūčio 29 d. A. S. į J. G. sąskaitą pervedė 150 000 Lt (1 t., b. l. 39);

- 2015 m. kovo 6 d. V. J. ir ūkininkas A. S. sudarė susitarimą, kuriuo paskolos davėjas V. J. ir paskolos gavėjas A. S. pagal 2014 m. vasario 13 d. Kauno 4-ajame notarų biure sudarytą paskolos sutartį, pareiškia ir susitaria, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. A. S. V. J. grąžino 150 000 Lt; negrąžinta paskolos dalis yra 24 000 Lt (6 950 Eur); A. S. prašo V. J. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. jam papildomai paskolinti 44 770 Eur; Paskolos davėjas A. S. papildomai paskolina 44 770 Eur; bendra paskolos suma iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. yra 51 720 Eur;

- 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą kreipėsi į Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarę R. Miknevičiene, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1333. Skolininkas – A. S., paskolos suma – 50 393,88 Eur, neapmokėta paskolos suma – 50 393,88 Eur, paskolos gražinimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 17);

- 2018 m. rugsėjo 3 d. A. S. atstovas advokatas E. M. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarei R. Miknevičienei pateikė pranešimą dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo, kuriame nurodė, kad 150 000 Lt paskolos dalį A. S. 2014 m. rugpjūčio 29 d. grąžino atlikdamas pavedimą į J. G. sąskaitą, iš kurios jam buvo suteikta paskola. Likusią 24 000 Lt paskolos dalį A. S. V. J. grąžino tokiu pačiu būdu, kaip ir ji buvo suteikta – grynaisiais pinigais. A. S. yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus pagal 2014 m. vasario 13 d. sudarytą sutartį bei skolos išieškojimui nėra jokio teisinio pagrindo (1 t., b. l. 19–21);

- 2018 m. rugsėjo 5 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė Rita Miknevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu, atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1333, nes skolininkas A. S., kuriam atstovauja advokatas E. M., informavo, kad skolą grąžino, 2014 m. rugpjūčio 29 d. 150 000 Lt pervesdamas į tą pačią sąskaitą, iš kurios 2014 m. vasario 13 d. buvo gavęs šią sumą, t. y. į J. G. sąskaitą, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. 24 000 Lt, kaip teigia A. S., atidavė grynais pinigais, kaip ir buvo gavęs (1 t., b. l. 18);

- 2018 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8013-329/2018 buvo netenkintas V. J. patikslintas skundas dėl Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. Miknevičienės 2018 m. rugsėjo 5 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir notarei R. Miknevičienei iš pareiškėjo V. J. priteista 488,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad notarė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu, 49¹ straipsnio 1 dalimi bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 11 punkto nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomą vykdomąjį įrašą;

- 2019 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-267-254/2019, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis buvo palikta nepakeista, notarei R. Miknevičienei iš pareiškėjo V. J. priteisė 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidų;

- 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto 4-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ūkininko A. S. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai. Nurodė, kad šiai dienai (2018 m. rugsėjo 21 d.) skolininkas ūkininkas A. S. pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį iki šiol ieškovui yra negrąžinęs jam suteiktos 50 393,88 Eur dydžio paskolos. Galutinis šios skolinės prievolės įvykdymo terminas buvo 2014 m. rugpjūčio 20 d., tačiau iki šios dienos skolininkas A. S. su kreditoriumi V. J. neatsiskaitė. Paskolos užtikrinimui skolininkas buvo įkeitęs kreditoriaus naudai kilnojamąjį turtą 100 787,77 Eur dydžio maksimaliuoju sutartiniu įkeitimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsniu, V. J. prašo atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti iš skolininko ūkininko A. S. V. J. naudai šiai dienai negrąžintą paskolą 50 393,88 Eur dydžio, paskolos sutartyje numatytus 0,5 proc. delspinigius bei visas kitas įstatymo numatytas išlaidas ir nuostolius, susijusius su paskolos sutarties nevykdymu, kurie yra užtikrinti maksimaliojo įkeitimo suma – 100 787,77 Eur. Taip pat, prašo išieškoti iš aukščiau nurodyto skolininko, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsniu, 5 procentų metines palūkanas už paskolintą pinigų sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas bei notaro išlaidas, susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu (1 t., b. l. 55–56);

- 2018 m. rugsėjo 21 d. kvitu, kurio serija M5, Nr. 06352, ieškovas už notaro paslaugas, susijusias su pranešimo skolininkui išdavimu, notarei Virginijai Jarienei sumokėjo 16,78 Eur (1 t., b. l. 53);

- 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė priėmė nutarimą, kuriuo V. J. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmetė, nes dėl paskolos sutarties, kurios pagrindu prašomas atlikti vykdomasis įrašas, yra nagrinėjamas ginčas teisme ir skolininkas pateikė duomenis apie suteiktos paskolos grąžinimą. Be to, notarė pažymėjo, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (1 t., b. l. 57–58);

- 2019 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9805-877/2019 buvo atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl notarės V. Jarienės veiksmų, notarei 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. S-52 atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį ir 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, sudarytas su skolininku A. S.. Teismas konstatavo, kad notarė, atsisakydama išduoti vykdomąjį įrašą, Notariato įstatymo, Aprašo nuostatų ir CK normų laikėsi tinkamai, vykdomąjį įrašą atsisakė išduoti pagrįstai;

- 2019 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1672-601/2019 V. J. atskirasis skundas buvo atmestas, ir į valstybės biudžetą iš V. J. buvo priteista 7,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

- 2019 m. gegužės 8 d. antstoliui Raimundui Stanislauskui pervesta 608,59 Eur, mokėjimo paskirtis – 0070/19/00613 (1 t., b. l. 51);

- 2019 m. gegužės 13 d. antstoliui Raimundui Stanislauskui pervesta 414,61 Eur, mokėjimo paskirtis – 0070/19/00613 (1 t., b. l. 52);

- 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15142-454/2019 pareiškėjo V. J. skundo dalis dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00613 buvo atmesta, nutraukta civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo V. J. skundo dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, iš V. J. notarei R. Miknevičienei priteistos 287,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, o valstybei iš pareiškėjo priteistos 14,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

- antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0070/19/01397, pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-15142-454/2019, skolininkas V. J., išieškotojas Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarė R. Miknevičienė, skola – 603,49 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos – 35,62 Eur (1 t., b. l. 42–47);

- 2019 m. lapkričio 5 d. A. J. už V. J. Raimundui Stanislauskui pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtis – 2YT-15142-454/2019 (1 t., b. l. 48);

- 2019 m. lapkričio 5 d. A. J. už V. J. Raimundui Stanislauskui pervedė 300 Eur, mokėjimo paskirtis – 2YT-15142-454/2019 R. Miknevičienei (1 t., b. l. 49);

- ieškovas Raimundui Stanislauskui pervedė 39,11 Eur, mokėjimo paskirtis – v. b. 0070/19/01397 (1 t., b. l. 50).

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (neteisėti veiksmai); 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas).

Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).

Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas melagingai notarėms nurodė, kad įvykdė prievolę pagal 2014 m. vasario 13 d. Paskolos sutartį, t. y. grąžino ieškovui 174 000 Lt (50 393,88 Eur) ir nuslėpė, kad yra negrąžinęs papildomai 2015 m. kovo 6 d. susitarimu pasiskolintos 44 770 Eur sumos.

Su tokia ieškovo pozicija teismas nesutinka. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. vasario 13 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria ieškovas atsakovui suteikė 174 000 Lt (50 393,88 Eur) paskolą – 150 000 Lt pervedė į atsakovo sąskaitą iš J. G. banko sąskaitos, o 24 000 Lt perdavė atsakovui grynais pas notarą, paskolos grąžinimo data 2014 m. rugpjūčio 20 d. 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas 150 000 Lt pervedė į tą pačią J. G. sąskaitą, iš kurios jam 2014 m. vasario 13 d. ir buvo pervesta paskolos dalis. Ieškovas, praėjus beveik 4 metams po suteiktos paskolos grąžinimo termino pasibaigimo, žinodamas, kad dalį paskolos, t. y. 150 000 Lt, atsakovas grąžino 2014 m. rugpjūčio 29 d., su prašymais išduoti vykdomąjį įrašą kreipėsi net į dvi notares (2018 m. rugpjūčio 13 d. į notarę R. Miknevičienę, o 2018 m. rugsėjo 21 d. į notarę V. Jarienę), prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, bei nurodydamas, kad paskolos suma yra 50 393,88 Eur (174 000 Lt), neapmokėta/negrąžinta paskolos suma – 50 393,88 Eur (174 000 Lt). Taigi, ieškovas prašė išduoti vykdomuosius įrašus visai jo atsakovui suteiktos paskolos sumai, t. y. 50 393,88 Eur, o ne 6 950,88 Eur (24 000 Lt) sumai, kurią, pasak ieškovo, atsakovas jam buvo negrąžinęs, bet tokių aplinkybių ieškovas notarėms nenurodė.

Abi notarės, vadovaujantis CK 4.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu, ir gavusios iš atsakovo informaciją ir įrodymus, kad tiek 150 000 Lt paskolos dalį, tiek 24 000 Lt paskolos dalį atsakovas yra grąžinęs ieškovui, priėmė sprendimus atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti ieškovui vykdomąjį įrašą.

Notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam pačiam nekyla abejonių ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Šiuo atveju, ieškovui nurodant, kad negrąžinta paskolos dalis yra 50 393,88 Eur, o atsakovui pateikus informaciją ir įrodymus, kad yra grąžinta visa jam ieškovo suteikta paskola, notarės pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių yra ginčas dėl paskolinių santykių ir atsisakė išduoti vykdomuosius raštus. Net atsakovui pateikus įrodymus tik apie 150 000 Lt paskolos dalies grąžinimą, notarės vis tiek būtų atsisakiusios išduoti vykdomuosius įrašus, nes ieškovas teigė, kad atsakovas jam yra negrąžinęs visos 50 393,88 Eur (174 000 Lt) paskolos, o atsakovas pateikė įrodymus apie dalies paskolos, t. y. 150 000 Lt grąžinimą, vadinasi tarp šalių yra ginčas dėl paskolinių santykių, kuris nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

Taigi, ne atsakovo pateikti duomenys apie 6 950,88 Eur (24 000 Lt) paskolos dalies grąžinimą nulėmė notarių sprendimą neišduoti ieškovui vykdomųjų įrašų, o paties ieškovo notarėms pateikta informacija, kad atsakovas jam nėra grąžinęs visos atsakovui suteiktos 50 393,88 Eur (174 000 Lt) paskolos. Dėl to, teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais, vadinasi, neegzistuoja viena iš keturių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 1 700,96 Eur žalos, nes buvo priverstas kreiptis į notarus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, šiems atsisakius išduoti vykdomuosius įrašus buvo priverstas skųsti abiejų notarių sprendimus, pirmosios instancijos teismams atmetus ieškovo skundus ir pripažinus, kad notarių atsisakymai išduoti vykdomuosius įrašus yra teisėti ir pagrįsti, teismai iš ieškovo notarių naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o antstoliai iš ieškovo išieškojo būtinąsias vykdymo išlaidas.

Su tokiais ieškovo argumentais teismas nesutinka. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ginčai dėl prievolės tinkamo vykdymo yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Ieškovas, žinodamas, kad dalis atsakovui suteiktos paskolos, t. y. 150 000 Lt, yra grąžinta, vis tiek kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad atsakovas jam yra negrąžinęs visos 50 393,88 Eur (174 000 Lt) paskolos sumos. Notarei R. Miknevičienei atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą, nes buvo gauta informacija ir įrodymai iš atsakovo, kad pastarasis yra įvykdęs visus 2014 m. vasario 13 d. Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas, apart kreipęsis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl galimai negrąžintos paskolos dalies, t. y. 6 95088 Eur (24 000 Lt), priteisimo iš atsakovo, su skundu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus dėl notarės R. Miknevičienės 2018 m. rugsėjo 5 d. atsisakymo išduoti vykdomąjį įrašą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams ieškovo skundo netenkinus ir iš jo notarės naudai priteisus 488,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovas su skundu dėl minėto pirmosios instancijos teismo nutarimo kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2019 m. vasario 12 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį paliko nepakeistą ir priteisė notarei iš atsakovo 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas gera valia neatlygino notarei R. Miknevičienei pastarosios patirtų ir teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų priverstinis išieškojimas buvo perduotas antstoliui, o dėl to atsirado ir būtinosios vykdymo išlaidos. Analogišką elgesio modelį ieškovas pasirinko ir pasikreipęs su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą į notarę V. Jarienę – pastarajai atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą, ieškovas notarės atsisakymą apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, šiam teismui atmetus ieškovo skundą, tokį pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovas apskundė Kauno apygardos teismui, kuris atmetė ieškovo skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o iš ieškovo priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Galiausiai, ieškovui geranoriškai nemokant teismo procesiniais sprendimais iš jo priteistų sumų ir skolų išieškojimą perdavus antstoliui, ieškovas skundė ir antstolio veiksmus, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo skundo dalis dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00613 buvo atmesta, nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškovo skundo dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, iš ieškovo notarei R. Miknevičienei priteistos 287,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, o valstybei iš pareiškėjo priteistos 14,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovui geranoriškai nevykdant teismo procesinio sprendimo, jo vykdymas buvo perduotas antstoliui. Iš to, kas nurodyta aukščiau, akivaizdu, kad pats ieškovas sąmoningai pasirinko tokį savo veikimo modelį ir pats turi prisiimti atsakomybę už savo veikimo padarinius, t. y. patirtą žalą (nuostolius).

Dėl šalių papildomai 2015 m. kovo 6 d. sudaryto susitarimo ir atsakovo nuslėpimo nuo notarių, kad pagal minėtą susitarimą atsakovas iš ieškovo yra papildomai pasiskolinęs 44 770 Eur sumą – visų pirma, minimas susitarimas nebuvo patvirtintas notarine tvarka, nors suteiktos paskolos suma viršijo 3 000 Eur, o šalių sudarytas rašytine forma, vadinasi, atsakovas neturėjo pareigos pranešti notarėms apie tokį susitarimą ir/ar apie grąžintą/negrąžintą paskolos dalį pagal šį susitarimą, juolab, kad pas ieškovas, notarėms teikdamas prašymus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, neužsiminė apie 2015 m. kovo 6 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 900 Eur išlaidų advokato J. Sakavičiaus ir advokato padėjėjo B. Gedmino pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 165, 166, 178, 180, 181, 194, 195; 2 t., b. l. 77, 78). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 80,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,32 Eur (aštuoniasdešimt eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.