Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-1333, ir pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-1332, ir įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarę R. M. išduoti pareiškėjui minėtų dokumentų pagrindu vykdomąjį įrašą.

2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į notarę, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal sutartinę įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-1333, ir pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-1332. Pažymėjo, kad skolininkas yra A. S., suteiktos paskolos suma – 50 393,88 Eur, neapmokėtos paskolos suma – 50 393,88 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už įsiskolinimo likutį iki visiško atsiskaitymo ir 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos pinigų sumos. Nurodė, kad skolos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjo nuomone, notarė, gavusi jo prašymą ir prieš išduodama vykdomąjį įrašą, turėjo atlikti tik formalų kreditoriaus prašyme pateiktų dokumentų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikimo viešų registrų, tame tarpe, ir VĮ Registrų centro Hipotekos registro duomenims, o ne tikrinti ir vertinti skolininko pateiktus duomenis dėl kredito grąžinimo. Tokiu būdu antstolė pažeidė Notariato įstatymo ir Aprašo nuostatas.

3. Suinteresuotas asmuo notarė R. M. su pareikštu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susipažinusi su jai pateiktu skolininko atstovo prašymu ir jo priedais (tame tarpe ir mokėjimų pavedimais), gavusi iš skolininko informaciją, kad jis yra įvykdęs savo prievolę kreditoriui V. J., vadovaudamasi Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė ir pateikė pareiškėjui rašytinį atsisakymą atlikti jo prašomą notarinį veiksmą, išdėstydama jame atsisakymo priežastis bei išaiškindama pareiškėjui šio atsisakymo apskundimo tvarką. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad notarė savo pareigas atliko netinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. J. skundo, priteisė iš jo notarei 488,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas, spręsdamas dėl skundo pagrįstumo, nustatė, kad notarė, gavusi pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir su juo susijusius dokumentus, įsitikino kreditoriaus asmens tapatybe, patikrino duomenis VĮ Registrų centro hipotekos registre apie 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patikrino, ar pareiškėjo prašymas ir jo pateikti dokumentai atitinka kitus Aprašo 6 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus.

6. Notarė, priėmusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Notariato įstatymo 49¹ straipsniu bei Aprašo 10 punktu, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, 2018 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė registruotu laišku skolininkui ir įkaito davėjui A. S. pranešimą, kuriame buvo nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir pasiūlyta ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Todėl teismas darė išvadą, kad atlikdama minėtus veiksmus, notarė vadovavosi Notariato įstatymo bei Aprašo nustatyta tvarka ir jos veiksmuose teismas jokių pažeidimų nenustatė.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad notarė neteisėtai vertino skolininko tariamą skolos grąžinimą. Teismas pažymėjo, kad minėtas notarės veiksmas atitiko tiek Notariato įstatyme, tiek Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad notaro atliekamas skolininko pateiktų dokumentų tyrimas ir vertinimas yra formalaus pobūdžio, t. y. notaras, gavęs dokumentus, kurie patvirtina skolininko atsiskaitymą su kreditoriumi, tolesnio tyrimo neatlieka ir toliau su kreditoriumi šių aplinkybių nesiaiškina, o tik motyvuotai atsisako išduoti vykdomąjį įrašą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju notarė, atsisakiusi atlikti pareiškėjo prašomą atlikti vykdomąjį įrašą, nekonstatavo, kad skolininkas grąžino pareiškėjui skolą. Notarė tik pateikė duomenis apie gautą iš skolininko informaciją dėl prievolės įvykdymo, kurios pagrindu ji atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą, kilus abejonių dėl skolos grąžinimo ir vykdomojo įrašo išdavimo pagrįstumo. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad notarė, viršydama įgaliojimus, nustatė, jog skola pareiškėjui grąžinta.

8. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nustatęs, kad dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, tenkino notarės prašymą dėl 488,54 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas priteisė iš pareiškėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad notarė, spręsdama dėl vykdomojo įrašo išdavimo, vertino skolos grąžinimo faktą ir konstatavo, kad skolininkas yra įvykdęs prievolę kreditoriui.

9.2. Teismas nepasisakė dėl skundo argumento, kad notarė, atsisakydama išduoti vykdomąjį įrašą, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė V. J. pateikti A. S. 2018-09-03 pranešimą su priedais, nors pareiškėjas šių dokumentų prašė, siekiant ginti savo teises, rašydamas skundą teismui, kas rodo tiek teismo, tiek notarės šališkumą.

9.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir 2015- 03-06 A. S. bei V. J. susitarimą, pagal kurį A. S. iš V. J. pagal 2014-02-13 paskolos sutartį, notarinio reg. Nr. 4J-1332, papildomai pasiskolino 44 770 Eur, todėl bendra paskolos suma abiejų šalių susitarimu tapo 51 720 Eur, kurią A. S. pasiskolino iki 2015-08-01. Notarė nepagrįstai nuslėpė aplinkybę, kad ji atsisakė priimti minėtą įrodymą ir juo vadovautis. Tai, kad minėta paskolos suma negrąžinta, patvirtina civilinės bylos Nr. e2-804-368/2018, nagrinėjamos Šiaulių apygardos teisme medžiaga. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kas notarė nemotyvuotu atsisakymu išduoti vykdomąjį įrašą nepagrįstai sukėlė naują ginčą.

9.4. Teismas neįvertino to, kad notarei nepagrįstai atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą, pareiškėjui buvo užkirstas kelias priverstiniam 51 720 Eur paskolos sumos išieškojimui.

9.5. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad notarė, pati būdama teisininke, nepagrįstai naudojosi kito asmens teisinėmis paslaugomis, taip pareiškėjui sukeliant dar didesnę žalą.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė R. M. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad notarė nepagristai nustatė, jog pareiškėjo skolininkas yra įvykdęs prievolę pareiškėjui, o teismas nepagrįstai tokiai išvadai pritarė, taip užkertant kelią priverstiniam 51 720 Eur paskolos sumos išieškojimui bei vykdomojo įrašo iš notarės V. T. gavimui. Pažymi, kad nei notarė, nei teismas nevertino skolos grąžinimo fakto, tik konstatavo, kad notarei kilus abejonių dėl skolos gražinimo, buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį įrašą. Notarė pažymėjo, kad notarai tvirtina tik neginčijamus faktus, o šiuo atveju tarp pareiškėjo ir skolininko dėl skolos grąžinimo yra kilęs ginčas, kurį gali išspręsti tik teismas. Todėl pareiškėjui su skolininku išsprendus kilusį ginčą dėl prievolės įvykdymo, pareiškėjas galės kreiptis į pasirinktą notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal 2014 m. vasario 13 d. šalių sudarytą sutartinio įkeitimo sutartį. Todėl notarei atsisakius atlikti vykdomąjį įrašą, nebuvo paneigtos ir/ar pažeistos pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisės ir/ar teisėti interesai.

10.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, jog notarė nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui skolininko 2018 m. rugsėjo 3 d. pranešimą su priedais, nors apeliantas šių dokumentu prašė ir jais norėjo ginti savo teises, kas, jo nuomone, parodė notarės šališkumą. Pažymi, kad notarė neprivalėjo ir net neturėjo teisės pareiškėjui perduoti iš skolininko gautų dokumentų, todėl pagrįstai jų neperdavė pareiškėjui. Minėti dokumentai buvo pateikti teismui kartu su notarės atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.

10.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad notarė nuo teismo nuslėpė aplinkybę, jog pareiškėjas jai kartu su prašymu pateikė ir 2015 m. kovo 6 d. A. S. bei pareiškėjo sudarytą susitarimą, pagal kurį A. S. iš pareiškėjo pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, papildomai paskolino 44 770 Eur, o bendra paskolos suma abiejų šalių susitarimu tapo 51 7200 Eur. Minėtą įrodymą notarė atsisakė priimti ir jais vadovautis. Notarė pažymi, kad priešingai nei teigia apeliantas, notarė nuo teismo nenuslėpė jokių nagrinėjami bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kadangi kartu su savo atsiliepimu į skundą pateikė visus su skundžiamu notariniu veiksmu (atsisakymu atlikti notarinį veiksmą) susijusius dokumentus, įskaitant ir apelianto minimą 2015 m. kovo 6 d. papildomą šalių susitarimą. Notarė atsisakė vadovautis nurodytu dokumentu, kadangi jis neatitiko tokiam dokumentui keliamos formos reikalavimų, kadangi pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalies nuostatas, atitinkamai nustato, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

10.4. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas be pagrindo iš pareiškėjo priteisė notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi notarė, būdama teisininke, pati galėjo ginti savo interesus teisme. Pažymi, kad įstatymas nenumato, jog vien tai, kad asmuo turi teisinį išsilavinimą, yra ribojama jo teisė bylą vesti per savo pasirinktą atstovą ar prašyti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 51 straipsnis). Pažymi, kad nors notarė yra profesionali teisininkė, tačiau nėra advokatė. Todėl turi teisę ne tik vesti bylą per savo pasirinktą atstovą (advokatą), bet ir gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo buvo pagrįstas, prašomos priteisti sumos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, pagrįstai iš jo notarės naudai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir išėjus priimti teismo procesinio sprendimo, teisme gauti pareiškėjo V. J. prašymai (DOK-4282, DOK-4427 ir DOK-4303) priimti naują įrodymą byloje – Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-286-368/2018, prašymus grindžiant tuo, kad pateiktas rašytinis įrodymas patvirtinta pareiškėjo notarui pateikto prašymo pagrįstumą.

14. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas – Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimas – pateiktas apeliacinės instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinį sprendimą, t. y., po to kai įrodymų tyrimas (CPK 183 straipsnis) ir bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, jis atsisakytinas priimti ir nevertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 325 straipsnis, 338 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, jog Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs ir jis per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl notaro veiksmų teisėtumo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į notarę R. M., prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal sutartinę įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-1333, ir pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-1332 (b. l. 64). Notarė 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė ir pateikė pareiškėjui rašytinį atsisakymą atlikti jo prašomą notarinį veiksmą, išdėstydama jame atsisakymo priežastis bei išaiškindama pareiškėjui šio atsisakymo apskundimo tvarką (b. l. 113). Pateiktame atsisakyme notarė nurodė, kad skolininkas informavo notarę, jog pareiškėjo nurodytą skolą yra grąžinęs ir pateikė šį faktą patvirtinančius įrodymus. Todėl notarei kilus abejonių dėl skolos grąžinimo, ji atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir nenustatęs notarės veiksmuose pažeidimų, skundą atsisakė tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

17. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, kad teismas netinkamai įvertino notarės veiksmus, jai atsisakius atlikti vykdomąjį įrašą. Apelianto nuomone, notarė, gavusi pareiškėjo prašymą, turėjo tik formaliai patikrinti pateiktus duomenis, bet nespręsti dėl skolininko prievolės tinkamo įvykdymo, o tai padarydama, viršijo savo kompetenciją ir nepagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą. Be to, ji pareiškėjui nepateikė skolininko prieštaravimų, todėl jis negalėjo tinkamai ginti savo teisių teisme.

18. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Taigi, notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam pačiam nekyla abejonių, ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių.

19. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau ir Aprašas) nustatyta tvarka ir forma. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Aprašo 10 punkto nuostatos numato, kad prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (Aprašo 11 punktas).

20. Vadovaujantis šios nutarties 18-19 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, notarė 2018-08-13 pranešimu informavo skolininką apie gautą pareiškėjo prašymą ir nustatė 20 d. terminą sumokėti kreditoriui skolą arba pateikti įrodymus, patvirtinančius skolos sumokėjimą (b. l. 103). Skolininkas 2018-09-03 pateikė notarei pranešimą dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo, kartu su įrodymais, jo nuomone, patvirtinančiais skolos grąžinimo faktą (b. l. 104 - 112). Apeliantui skunde nurodžius, kad skolininkas prievolės neįvykdė, akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir egzistuoja nesutarimas dėl prievolės tinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad notarai tvirtina tik neginčijamus faktus, nustačius, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir skolininko kilo ginčas dėl prievolės tinkamo įvykdymo, kurį gali išspręsti tik teismas, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą.

21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija, kad notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, konstatavo, kad skolininkas su kreditoriumi yra atsiskaitęs. Tokių aplinkybių nėra nurodyta notarės 2018-09-05 atsisakyme atlikti notarinį veiksmą (b. l. 113). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame dokumente notarė tik nurodė gavusi informaciją iš skolininko A. S., kad jis kreditoriui skolą grąžino, tačiau paties skolos grąžinimo fakto notarė nepatvirtino. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tokiais veiksmais notarė viršijo savo įgaliojimus.

22. Jau minėta, kad notarė, spręsdama dėl vykdomojo įrašo atlikimo, iš esmės nespendžia klausimo dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, padengtos skolos dydžio ir kitų su prievolės tinkamu įvykdymu susijusių aplinkybių. Todėl nagrinėjant skundus dėl notaro veiksmų, tokių klausimų negali išspręsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, nes ginčai dėl prievolės tinkamo vykdymo yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su notarės atsisakymu vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus, nepagrindžia notarės veiksmų neteisėtumo.

23. Nors apeliantas notarės veiksmų neteisėtumą įžvelgia ir tame, kad notarė atsisakė jam išduoti skolininko pateiktų dokumentų kopijas, ko neva nevertino pirmosios instancijos teismas, tačiau nenurodė kokias konkrečiai teisės normas notarė tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė. Pastebėtina, kad pareiškėjui nebuvo suvaržyta teisė ginti savo pažeistas teises, nes notarė į bylą su atsiliepimu į skundą yra pateikusi visus iš skolininko gautus dokumentus (b. l. 1104-112), su kuriais pareiškėjas turėjo teisę susipažinti ir dėl jų pasisakyti (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti notarės veiksmų neteisėtumo ir minėtų aplinkybių kontekste.

24. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja skundžiamą nutartį ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Jo nuomone, notarė, pati būdama teisininke, nepagrįstai naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, taip pareiškėjui sukeliant dar didesnę žalą.

25. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

26. Šioje byloje konstatuotinas pareiškėjo ir notarės interesų priešingumas. Notarės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmų – pateikto skundo, pagal kurį teisme buvo užvesta civilinė byla, į kurią notarė teikė procesinius dokumentus, dėl kurių rengimo patyrė bylinėjimosi išlaidas. Šie byloje dalyvaujantys byloje asmenys skirtingai aiškino vykdomojo įrašo atlikimo sąlygas ir toks jų ginčas iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje patyrimą. Apeliantėse instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad vien tai, jog notarė yra profesionali teisininkė, nepagrįstai naudojosi kitos teisininkės teisinėmis paslaugomis, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas.

28. CPK 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą notarės nurodytomis aplinkybėmis, kad nei CPK, nei kuris nors kitas teisės aktas nenustato, jog tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo turi teisinį išsilavinimą, yra ribojama tokio asmens teisė bylą vesti per savo pasirinktą atstovą. Taigi, nors notarė yra profesionali teisininkė, tačiau turi teisę ne tik vesti bylą per savo pasirinktą atstovą (advokatą), bet ir gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateiktas notarės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo atitiko tokiam dokumentui keliamus turinio ir formos reikalavimus, prie jo buvo pateikti visi notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai (b. l. 69-62), o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareikštą prašymą ir priteisė notarės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo.

29. Nagrinėjamu atveju notarė patyrė 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bei pateikė jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus (b. l. 165-167). Atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos, neviršijančios minėtų Rekomendacijų 8.16 p. nurodytų maksimalių dydžių (926,7 Eur x 0,4­ = 370,68 Eur), priteisiamos notarei iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 443 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti notarei R. M. (adresas: (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 344,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.