Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui A. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8. Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. tiksliai nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko (savo prašymo), tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovas ginčija visą teismo sprendimą ir siekia, kad jis būtų panaikintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - 2020-08-18 A. S. apklausos protokolą. Pažymėtina, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti anksčiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apelianto apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai – apeliantas nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti apelianto jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 174 000,00 Lt (50 393,88 Eur) dydžio paskolą – 150 000,00 Lt pervesdamas į atsakovo sąskaitą, o 24 000,00 Lt perduodamas atsakovui į rankas. Galutinis skolos grąžinimo terminas 2014 m. rugpjūčio 20 d. Taip pat, šalys sutarė, kad pagrindinio skolinio reikalavimo sumoje 174 000,00 Lt užtikrinimui bei netesybų ir kreditoriaus nuostolių užtikrinimui, atsakovas įkeitė ieškovo naudai javų kombainą Case IH, pavadinimas AF 2388X-Clusive, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui nuosavybės teise. Po sutartimi yra padarytas įrašas ranka „Patvirtinu, kad paskolintus man pinigus gavau tokia tvarka, kaip numatyta šioje sutartyje. Dvidešimt keturis tūkstančius litų V. J. man perdavė į rankas, notaro kabinete, o vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų pervedė į mano sąskaitą. Paskolos sutartį perskaičiau, ji surašyta teisingai. A. S. (parašas)‘‘. 2014 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu J. G. A. S. pervedė 150 000,00 Lt, mokėjimo paskirtis – V. J. suteikiamos paskolos dalis. Mokėjimo nurodymą pasirašė V. J.. 2014 m. rugpjūčio 29 d. A. S. į J. G. sąskaitą pervedė 150 000,00 Lt. 2015 m. kovo 6 d. V. J. ir ūkininkas A. S. sudarė susitarimą, kuriuo paskolos davėjas V. J. ir paskolos gavėjas A. S. pagal 2014 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytą paskolos sutartį, pareiškia ir susitaria, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. A. S. V. J. grąžino 150 000,00 Lt; negrąžinta paskolos dalis yra 24 000,00 Lt (6 950,00 Eur); A. S. prašo V. J. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. jam papildomai paskolinti 44 770,00 Eur; paskolos davėjas A. S. papildomai paskolina 44 770,00 Eur; bendra paskolos suma iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. yra 51 720,00 Eur.

18. 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarę R. M., kuriuo prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas – A. S., paskolos suma – 50 393,88 Eur, neapmokėta paskolos suma – 50 393,88 Eur, paskolos gražinimo terminas – 2014 m. rugpjūčio 20 d.

19. 2018 m. rugsėjo 3 d. A. S. atstovas advokatas E. M. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarei R. M. pateikė pranešimą dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo, kuriame nurodė, kad 150 000,00 Lt paskolos dalį A. S. 2014 m. rugpjūčio 29 d. grąžino atlikdamas pavedimą į J. G. sąskaitą, iš kurios jam buvo suteikta paskola. Likusią 24 000,00 Lt paskolos dalį A. S. V. J. grąžino tokiu pačiu būdu, kaip ir ji buvo suteikta – grynaisiais pinigais.

20. 2018 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarė R. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu, atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nes skolininkas A. S., kuriam atstovauja advokatas E. M., informavo, kad skolą grąžino, 2014 m. rugpjūčio 29 d. 150 000,00 Lt pervesdamas į tą pačią sąskaitą, iš kurios 2014 m. vasario 13 d. buvo gavęs šią sumą, t. y. į J. G. sąskaitą, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. 24 000,00 Lt, kaip teigia A. S., atidavė grynais pinigais, kaip ir buvo gavęs.

21. 2018 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netenkintas V. J. patikslintas skundas dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biuro notarės R. M. 2018 m. rugsėjo 5 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir notarei R. M. iš pareiškėjo V. J. priteista 488,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad notarė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu, 491 straipsnio 1 dalimi bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 11 punkto nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomą vykdomąjį įrašą. 2019 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis buvo palikta nepakeista, notarei R. M. iš pareiškėjo V. J. priteista 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ūkininko A. S. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai. Nurodė, kad šiai dienai (2018 m. rugsėjo 21 d.) skolininkas ūkininkas A. S. pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį iki šiol ieškovui yra negrąžinęs jam suteiktos 50 393,88 Eur dydžio paskolos. Galutinis šios skolinės prievolės įvykdymo terminas buvo 2014 m. rugpjūčio 20 d., tačiau iki šios dienos skolininkas A. S. su kreditoriumi V. J. neatsiskaitė.

23. 2018 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. J. priėmė nutarimą, kuriuo V. J. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmetė, nes dėl paskolos sutarties, kurios pagrindu prašomas atlikti vykdomasis įrašas, yra nagrinėjamas ginčas teisme ir skolininkas pateikė duomenis apie suteiktos paskolos grąžinimą. Notarė pažymėjo, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

24. 2019 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl notarės V. J. veiksmų. Teismas konstatavo, kad notarė, atsisakydama išduoti vykdomąjį įrašą, Notariato įstatymo, Aprašo nuostatų ir CK normų laikėsi tinkamai, vykdomąjį įrašą atsisakė išduoti pagrįstai. 2019 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. atskirasis skundas buvo atmestas, ir į valstybės biudžetą iš V. J. buvo priteista 7,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25. 2019 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo V. J. skundo dalis dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmesta, nutraukta civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo V. J. skundo dėl raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, iš V. J. notarei R. M. priteistos 287,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, o valstybei iš pareiškėjo priteistos 14,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

26. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Apeliantas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas melagingai notarėms nurodė, kad įvykdė prievolę pagal 2014 m. vasario 13 d. Paskolos sutartį, t. y. grąžino ieškovui 174 000 Lt (50 393,88 Eur) ir nuslėpė, kad yra negrąžinęs papildomai 2015 m. kovo 6 d. susitarimu pasiskolintos 44 770,00 Eur sumos. Apelianto teigimu, jei ne neteisėti atsakovo veiksmai, suteikiant notarei R. M. informaciją, jog 2014-02-13 paskolos sutartį įvykdė, ieškovas nebūtų patyrės 1700,96,00 Eur žalos, todėl atsakovas už šią patirtą apelianto žalą yra atsakingas ir turi ją atlyginti civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu.

27. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

28. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

29. Įvertinus bylos įrodymų visumą, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas prašė išduoti vykdomuosius įrašus visai jo atsakovui suteiktos paskolos sumai, t. y. 50 393,88 Eur, o ne 6 950,88 Eur (24 000,00 Lt) sumai, kurią, pasak ieškovo, atsakovas jam buvo negrąžinęs, bet tokių aplinkybių ieškovas notarėms nenurodė.

30. Nagrinėjamu atveju, notarės, vadovaudamosi CK 4.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu, ir gavusios iš atsakovo informaciją ir įrodymus, kad tiek 150 000,00 Lt paskolos dalį, tiek 24 000,00 Lt paskolos dalį atsakovas yra grąžinęs ieškovui, priėmė sprendimus atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti ieškovui vykdomąjį įrašą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog notarės pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių yra ginčas dėl paskolinių santykių ir atsisakė išduoti vykdomuosius raštus.

31. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ne atsakovo pateikti duomenys apie 6 950,88 Eur (24 000,00 Lt) paskolos dalies grąžinimą nulėmė notarių sprendimą neišduoti ieškovui vykdomųjų įrašų, o paties ieškovo notarėms pateikta informacija, kad atsakovas jam nėra grąžinęs visos atsakovui suteiktos 50 393,88 Eur (174 000,00 Lt) paskolos. Dėl to teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais, vadinasi, neegzistuoja viena iš keturių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Kaip jau minėta nutarties 27 punkte, jei neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Todėl nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė visų keturių civilinės atsakomybės kilimo atsakovui sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir apeliantui jais sukeltos 1 700,96 Eur žalos (nuostolių), atsakovo kaltės. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti likusių civilinės atsakomybės sąlygų.

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė kaltės prezumpcijos atsakovo atžvilgiu, spręsdamas dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taigi, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, taikoma išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmų neteisėtumo civilinės deliktinės atsakomybės prasme nekonstatavo, todėl kaltės prezumpcija ir negalėjo būti taikoma.

33. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovas A. S. notarėms R. M. ir V. J. atsiliepimuose nepagrįstai nepranešė apie 2015 m. kovo 6 d. susitarimą 201S-09-03 pranešime notarei R. M. bei 2018-10-10 pranešime notarei V. J.. Pirmosios instancijos teismas tokio atsakovo elgesio nepagrįstai nevertino kaip CK 1.91 straipsnio 5 dalies apgaulės notarių ir ieškovo V. J. atžvilgiu. Šiuo atveju pritartina atsakovui, jog apeliantas poziciją apie prieš jį naudotą apgaulę pirmą kartą išsako tik apeliacinėje instancijoje. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2013, kt.). Šiuo atveju apeliantas pirmosios instancijos teisme (nei savo teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu) nesirėmė apgaulės faktu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo elgesio kaip CK 1.91 straipsnio 5 dalies apgaulės notarių ir ieškovo V. J. atžvilgiu.

34. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad, jei nebūtų buvę melagingų atsakovo pranešimų notarėms apie prievolės įvykdymą (atsakovo kaltės), ieškovas iš notarių būtų gavęs vykdomuosius įrašus ir ieškovui nebūtų kilęs poreikis skųsti notarių veiksmus dėl atsisakymo išduoti vykdomuosius įrašus teismui teisės aktų nustatyta tvarka ir taip nebūtų susidariusi 1 700,96 Eur žala. Pažymėtina, kad apeliantas, žinodamas, jog dalis atsakovui suteiktos paskolos (150 000,00 Lt) yra grąžinta, vis tiek kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, nepagrįstai nurodydamas, kad atsakovas jam yra negrąžinęs visos 50 393,88 Eur (174 000,00 Lt) paskolos sumos. Taigi, ne atsakovas, o apeliantas teikė notarėms klaidingą informaciją. Žinodamas, kad pateikė neteisingą informaciją, apeliantas pats nusprendė skųsti notarių veiksmus. Skundai buvo atmesti. Kadangi ieškovas gera valia neatlygino notarėms teismo nutartimis priteistų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų priverstinis išieškojimas buvo perduotas antstoliui, o dėl to atsirado ir būtinosios vykdymo išlaidos. Apeliantas skundė ir antstolio veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pats apeliantas sąmoningai pasirinko tokį savo veikimo modelį ir pats turi prisiimti atsakomybę už savo veikimo padarinius, t. y. patirtus nuostolius.

35. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas prašo priteisti atsakovui A. S. iš apelianto V. J. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1210,00 Eur.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos atsakovui priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. J. 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. S. naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.