- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1672-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20915-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Virginija Jarienė, A. S.
- Advokatai
- Edmundas Mikučiauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė Virginija Jarienė, A. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, skųsdamas notarės Virginijos Jarienės veiksmus, notarei 2018 m. lapkričio 26 d. atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį ir ją užtikrinančios 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, sudarytas su skolininku A. S.. Pareiškėjas nurodė, kad notarė pažeidė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 2 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio nuostatas, nes nenurodė konkrečių įstatymų, kurių pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarė taip pat pažeidė Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 12 punktą, kuriame numatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo nesustabdo vykdomojo rašto išdavimo. Notarė nenurodė, kad kreditoriaus V. J. reikalavimai nepagrįsti ar kad jis neturi reikalavimo teisės. Notarė pažeidė NĮ 491 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnį, kuriuose numatyta, kad už kreditoriaus pateiktų duomenų teisingumą atsako pats kreditorius, todėl notarė turėjo tik patikrinti kreditoriaus nurodytus duomenis dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims, tačiau jokių kitų duomenų notarė vertinti neturėjo. Teisę spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui kaip numatyta CK 1.138 straipsnyje. Tai reiškia, kad įvertinti, ar skolininkas grąžino paskolos sumą, gali tik teismas ginčo teisenos tvarka, o ne notarė. Notarė slepia nuo pareiškėjo notarei skolininko pateiktus duomenis apie tariamą prievolės įvykdymą. Notarė nepagrįstai vadovavosi skolininko A. S. advokato Edmundo Mikučiausko 2018 m. spalio 15 d. pranešimu jai, neva V. J. Šiaulių apygardos teismui pripažino, kad skolininkas grąžino kreditoriui pinigus banko pavedimu į kreditoriaus sąskaitą. Notarė nepateikė jokių duomenų, pagal kuriuos galima spręsti, kad skolininkas 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartyje nurodytą sumą grąžino kreditoriui banko pavedimu į kreditoriaus sąskaitą. Notarė nepagrįstai nesivadovavo civilinėje byloje Nr. e2-804-368/2018 esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad skolininkas kreditoriui 2015 m. kovo 6 d. susitarime, kaip 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties priede, nurodo, jog papildomai pasiskolina 44 770,00 Eur. Iš viso skolininkas kreditoriui skolingas 51 720,00 Eur. 2015 m. kovo 6 d. susitarimas yra neatskiriama 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties dalis. Šiuo atveju pagrindas išduoti vykdomąjį įrašą buvo, nes buvo suėjęs hipotekos registre nurodytas kredito grąžinimo terminas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notarė Virginija Jarienė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Teigė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. gavo kreditoriaus V. J. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ūkininko A. S. hipotekos kreditoriaus naudai. Notarė raštu informavo skolininką apie kreditoriaus prašymą. Skolininkas pateikė duomenis apie tai, kad kreditorius V. J. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl tos pačios paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo. V. J. Šiaulių apygardos teismui savo pateiktame ieškinyje nurodė, kad A. S. skolą V. J. pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį grąžino pavedimu į banko sąskaitą. V. J. notarės prašė vykdomąjį įrašą išduoti pagal 2014 metų sutartis, tačiau nurodė, kad reikalaujama skola kyla iš 2015 m. kovo 6 d. sudaryto papildomo susitarimo tarp kreditoriaus ir skolininko. Papildomas susitarimas sudarytas praėjus metams po pagrindinių 2014 metų sutarčių sudarymo, susitarimas surašytas paprasta rašytine forma, pas notarą neužregistruotas, notaras 2014 metų sutartyse jokių pakeitimų ar papildymų neatliko. Notarė 2018 m. lapkričio 26 d. surašė motyvuotą atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Pažymėjo, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Notaras nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl tvirtintinų teisių ar faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tokias teises ir faktus tvirtinti. Notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą, pasielgė teisėtai, todėl skundas nepagrįstas ir atmestinas.
3. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš pareiškėjo 300 Eur advokato atstovavimo išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nurodė, kad A. S. su V. J. 2014 m. vasario 13 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį, kuria A. S. pasiskolino iš V. J. 174 000 Lt. V. J. dalį suteikiamos paskolos, t. y. 150 000 Lt, pagal įgaliojimą pervedė iš J. G. sąskaitos. Prievolei užtikrinti A. S. įkeitė jam priklausantį kombainą Case IH, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė įkeitimo metu sudarė 348 000 Lt. A. S. 2014 m. rugpjūčio 29 d. 150 000 Lt grąžino į sąskaitą, iš kurios buvo pervesta dalis paskolos, t. y. į J. G. sąskaitą. Tai buvo padaryta V. J. nurodymu. V. J. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti galiojančia 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, priteisti iš A. S. 44 770 Eur paskolą. Pareikštame ieškinyje V. J. pripažino, kad A. S. jam yra grąžinęs 150 000 Lt pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, taip pat įrodinėjo, kad šalys 2015 m. kovo 6 d. sudarė visiškai atskirą paskolos sutartį. Iš turimų duomenų notarė neabejotinai suprato, kad V. J. neturi teisės kartu reikalauti vykdomojo įrašo dėl 50 393,80 Eur išieškojimo ir 44 770 Eur paskolos priteisimo Šiaulių apygardos teisme. Notarė įvertino, kad tarp šalių yra ginčas dėl prievolės, todėl atsižvelgiant į tai, kad notarai tvirtina tik neginčijamus faktus, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pagrįstas dar ir dėl to, kad V. J. savo reikalavimo teisę grindė ne tuo sandoriu, kurio užtikrinimui buvo padarytas turto įkeitimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J. skundą dėl notarės Virginijos Jarienės veiksmų, notarei 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. S-52 atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį ir 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, sudarytas su skolininku A. S.. Teismas taip pat priteisė suinteresuotam asmeniui A. S. iš pareiškėjo V. J. 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šioje byloje aptariami tarp V. J. ir A. S. susiklostę dveji paskoliniai santykiai: pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, užtikrintą įkeitimu, ir pagal 2015 m. kovo 6 d. sudarytą paskolos sutartį, kuri nėra užtikrinta įkeitimu, tačiau skola pagal ją priteista minėtu Šiaulių apygardos teismo sprendimu.
6. Anot teismo, notarei gavus duomenis, kad 150 000 Lt paskolos dalis V. J. grąžinta 2014 m. rugsėjo 1 d., o dėl 44 770,00 Eur kitos paskolos dalies vyksta ginčas Šiaulių apygardos teisme, buvo akivaizdu, kad tarp šalių susiklostę paskoliniai santykiai nėra aiškūs, šalys bylinėjasi teisme, todėl tokiu atveju notarė, vadovaudamasi NĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą.
7. Teismo vertinimu, tai, kad V. J. manė, jog ranka surašytas 2015 m. kovo 6 d. susitarimas yra neatsiejama 2014 m. vasario 13 d. notarinės paskolos sutarties dalis ir turi būti vykdoma kartu bei vykdomasis įrašas turi būti išduodamas dėl visos pasiskolintos sumos, buvo nepagrįsta kreditoriaus nuomonė ir ja vadovautis notarė negalėjo. Kadangi nagrinėjamu atveju grynaisiais pinigais buvo paskolinta 44 770,00 Eur, tačiau 2015 m. kovo 6 d. šalių ranka surašytas susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai bei nebuvo užtikrintas turto įkeitimu, vykdomasis įrašas pagal jį negalėjo būti išduotas.
8. Teismas pareiškėjo V. J. argumentus, jog notarė turėjo tik formaliai patikrinti kreditoriaus pateiktus duomenis, bet jokių papildomų duomenų nevertinti, laikė nepagrįstais ir prieštaraujančiais teisiniam reglamentavimui. Teismas pabrėžė, kad notaras savo veiklą vykdo vadovaudamasis jo kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų visuma, todėl pareiškėjo savo nuožiūra pasirenkama jam patogi teisės aktų dalis negali būti vertinama atskirai nuo viso konteksto. Anot teismo, notarė privalėjo vertinti skolininko pateiktus duomenis ir iš jų teisingai konstatavo, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl paskolinių santykių, todėl vykdomojo įrašo išdavimas negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. pareiškėjas į notarę Virginiją Jarienę kreipėsi dėl vykdomojo įrašo pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartis, o ne pagal 2015 m. kovo 6 d. papildomą susitarimą. Todėl nepagrįstas notarės atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl 6 950 Eur sumos tuo pagrindu, kad yra nagrinėjamas ginčas teisme dėl 2015 m. kovo 6 d. susitarimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jokių ginčų teismuose dėl 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutarčių nėra buvę;
1.2. tiek 2018 m. lapkričio 26 d., tiek ir atskirojo skundo surašymo metu notarei turėjo būti žinoma, kad tarp V. J. ir A. S. susiklostę paskoliniai santykiai dėl 6 950 Eur paskolos sumos pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartis yra aiškūs, šalys dėl šios sumos nesibylinėja teisme. Notarė, gavusi nepagrįstą informaciją iš skolininko A. S., kad jis kreditoriui neva yra grąžinęs 6 950 Eur skolą, neteisėtai sprendė pačios skolos grąžinimo faktą ir jį neteisėtai patvirtino. Anot apelianto, ne notarės funkcija yra aiškintis paskolinių santykių aiškumą ir juos savavališkai spręsti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime notarė Virginija Jarienė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. skolininkas A. S., atstovaujamas advokato Edmundo Mikučiausko, 2018 m. spalio 10 d. pateikė notarei duomenis, įrodančius kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumą. Be to, informavo notarę, kad kreditorius V. J. dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal tą pačią sutartį jau buvo kreipęsis į Kazlų Rūdos savivaldybės notarę Ritą Miknevičienę, kuri atsisakė atlikti notarinį veiksmą, remdamasi skolininko A. S. pateiktais duomenimis. Skolininkas 2018 m. spalio 15 d. papildomai notarę informavo, kad Šiaulių apygardos teisme yra pateiktas V. J. ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir paskolos priteisimo. Akcentavo, kad faktinėse ieškinio aplinkybėse pats ieškovas pripažįsta, jog atsakovas skolą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį grąžino pavedimu į sąskaitą;
Šalies argumentai
2.2. V. J. notarės prašė išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartis, tačiau nurodė, jog reikalaujama skola kyla iš papildomo 2015 m. kovo 6 d. susitarimo prie 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties. Taigi, anot notarės, šioje byloje yra kilusios dvi ginčytinos situacijos: dėl skolinių prievolių įvykdymo ir dėl papildomo susitarimo, sudaryto ne notarine tvarka, pripažinimo sudėtine notarinės paskolos sutarties dalimi. Todėl, kylant abejonių dėl šalių paskolinių santykių, ji privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime suinteresuotas asmuo A. S., atstovaujamas advokato Edmundo Mikučiausko, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. atskirajame skunde pareiškėjas V. J. keičia ginčo dalyką ir pagrindą, t. y. nors pirmosios instancijos teismui jis pateikė skundą dėl notaro veiksmų, kurias buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį įrašą dėl 50 393,88 Eur išieškojimo, atskirajame skunde nurodo, kad notarė privalėjo išduoti vykdomąjį įrašą 6 950 Eur sumai. Taigi atskirajame skunde pateikiami iš esmės nauji, iki šiol nei notarei, nei pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai, keičiamas reikalavimo dalykas, nors tokios galimybės pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nesuteikia;
3.2. notarė Virginija Jarienė, gavusi pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį įrašą dėl 50 393,88 Eur išieškojimo, galėjo tik arba tenkinti gautą prašymą visa apimtimi, arba atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą. Notarė nėra įgaliota spręsti tarp šalių kilusio ginčo bei neturi teisės spręsti dėl to, kokia dalis paskolos buvo ar nebuvo grąžinta. Tokius ginčus tarp šalių sprendžia tik teismas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, notarė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį įrašą dėl 50 393,88 Eur išieškojimo, nes jai buvo pateikti neabejotini įrodymai, patvirtinantys, kad ne mažesnė nei 150 000 Lt dalis iš šios sumos buvo grąžinta pareiškėjui. Be to, tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį įrašą visai paskolos sutarties sumai neabejotinai leido daryti išvadą, jog pareiškėjas yra nesąžiningas bei siekia nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes, o tuo pačiu spręsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
15. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų, notarei atsisakius išduoti vykdomąjį įrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką reglamentuoja CK 4.192 straipsnis, NĮ 49¹ straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintas Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šiuose teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo pateikti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąją hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, –netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, NĮ 49¹ straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju kreditorius V. J. 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Kauno miesto 4-ąjį notarų biurą, prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 50 393,88 Eur skolos, 0,5 proc. delspinigių bei visų kitų įstatymo numatytų išlaidų ir nuostolių, susijusių su 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutarties nevykdymu, išieškojimo iš skolininko A. S.. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad paskolos užtikrinimui skolininkas buvo įkeitęs kreditoriaus naudai 100 787,77 Eur vertės kilnojamąjį turtą maksimaliuoju sutartiniu įkeitimu.
18. Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė, gavusi skolininko A. S. atstovo advokato Edmundo Mikučiausko pranešimą dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo, dokumentus apie suteiktos paskolos grąžinimą bei informaciją apie tai, kad kreditorius V. J. 2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl tos pačios paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo, 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą Nr. S-52 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – atmesti V. J. prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ūkininko A. S. hipotekos kreditoriaus naudai. Taigi, notarės atsisakymo atlikti vykdomąjį įrašą motyvai – skolininko A. S. pateikti duomenys dėl suteiktos paskolos grąžinimo ir tai, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl paskolos sutarties, kurios pagrindu prašomas atlikti vykdomasis įrašas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritarė notarės motyvams, pripažindamas, kad notarė privalėjo vertinti skolininko pateiktus duomenis ir iš jų teisingai konstatavo, jog tarp šalių vyksta ginčas dėl paskolinių santykių, todėl vykdomojo įrašo išdavimas negalimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai motyvuotoje nutartyje tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisingai nusprendė, kad notarė Virginija Jarienė pagrįstai atsisakė V. J. išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartis, sudarytas su skolininku A. S..
21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam pačiam nekyla abejonių ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Šiuo, gi, atveju, skolininkui A. S. pateikus duomenis notarei apie kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumą, dokumentus apie suteiktos paskolos grąžinimą bei informaciją apie tai, kad kreditorius V. J. 2018 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutarties pripažinimo galiojančia ir skolos priteisimo, notarė pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių yra ginčas dėl paskolinių santykių. Ir, nors V. J. atskirajame skunde tvirtina, kad teisme niekada nebuvo nagrinėjamas joks ginčas dėl 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutarčių, iš byloje esančio V. J. ieškinio Šiaulių apygardos teismui turinio matyti, kad minėtu ieškiniu prašoma patvirtinti 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutartis buvo sudaryta, siekiant pakeisti šalių 2014 m. vasario 13 d. sudarytą paskolos sutartį. Taigi, ginčas dėl 2015 m. kovo 6 d. paskolos sutarties galiojimo pripažinimo buvo susijęs su pirmine, 2014 m. vasario 13 d. sudaryta paskolos sutartimi. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad notarai tvirtina tik neginčijamus faktus, nustačius, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir skolininko kilo ginčas dėl paskolinių santykių, kurį gali išspręsti tik teismas, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto pozicija, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą dėl 6 950 Eur sumos, dėl kurios, anot V. J., nėra ginčo. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. J. į notarę kreipėsi ne dėl 6 950 Eur sumos, bet dėl 50 393,88 Eur sumos. Todėl notarė pagrįstai sprendė dėl vykdomojo įrašo atlikimo būtent 50 393,88 Eur, o ne 6 950 Eur sumai. Nepaisant to, esant ginčui dėl paskolinių santykių, vykdomojo įrašo išdavimui prašomos sumos dydis neturi reikšmės, nes notarai nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, nespendžia klausimų dėl prievolės įvykdymo tinkamumo, padengtos skolos dydžio ir pan., t. y. tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, esant ginčui tarp šalių, neturėjo jokio pagrindo konstatuoti notarės veiksmų neteisėtumo. Kauno apylinės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apelianto V. J. atskirasis skundas dėl šios nutarties netenkinamas.
23. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas tenkina suinteresuoto asmens A. S. prašymą priteisti jam bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Byloje esantis išrašas iš teisinių paslaugų sutarties, 2019 m. liepos 24 d. sąskaita faktūra už teisines paslaugas bei 2019 m. liepos 24 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina realiai patirtas 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į V. J. atskirąjį skundą parengimą, todėl šios išlaidos priteisiamos jam iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 443 straipsnis).
24. Iš pareiškėjo taip pat priteisiamos 7,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo V. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo V. J., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,77 Eur (septynis eurus ir 77 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.