- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-453-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20915-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.6.3Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-32920-877/2018 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą Kauno rūmus su skundu dėl notaro veiksmų, kuriuo skundė notarės Virginijos Jarienės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. S-52, nes notarė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos ir sutartinio įkeitimo sutartis.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikdamas skundą dėl notaro veiksmų, taip pat pareiškė visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja teisėja Anita Sereikienė 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo skyriaus pirmininkui spręsti nušalinimo klausimą.
4. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Konstantinas Gurinas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo V. J. nušalinimo pareiškimo netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą dėl notarės Virginijos Jarienės veiksmų.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo dėl notarės veiksmų motyvus ir skundo reikalavimą išdėstė pakankamai aiškiai, tačiau tame pačiame skunde išsamiai nurodė savo nuomonę apie Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismus ir juose dirbančius teisėjus. Išdėstyti motyvai yra įžeidžiantys Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigūnus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, prašymai iš esmės yra grindžiami tik emocinio pobūdžio pasisakymais, deklaratyviais ir įžeidžiančiais pareiškimais. Pareiškėjo skundas yra vientisas dokumentas, todėl jį priėmus ir nagrinėjant teisme, visa įžeidžiančio turinio skundo dalis taptų nagrinėjamos bylos dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas teismui tokio turinio skundą, kuris neatitinka elementarių visuomenėje priimtų asmenų bendravimo reikalavimų, yra įžeidžiantis ir žeminantis asmenis dėl jų tautybės, sąmoningai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl tokio turinio skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį, bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes ja užkertama galimybė pareiškėjui teisėtai kreiptis į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuris atitinka visus įstatymo reikalavimus.
8.2. Skundžiamos teismo nutarties argumentai dėl pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos Respublikos institucijas ir jose dirbančius pareigūnus įžeidžiančius teiginius yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjams ir jo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo bylą perduoti kitos apygardos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Pateiktame procesiniame dokumente nurodo tapačius teisėjų nušalinimo argumentus, kaip ir skunde dėl notaro veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo yra jau išnagrinėtas ir netenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis).
10. Pareiškėjas atskirajame skunde pareiškė nemotyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis pareiškėjo teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl notaro veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
14. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo nesutinka su konkrečiu notarės Virginijos Jarienės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašo išnagrinėti jo teisėtumą. Taip pat pareiškėjas kartu su skundu pateikė ir teisėjų nušalinimo pareiškimą, kuriame nurodė nušalinimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad jei įstatyme nenustatyta kitaip, teismas neturi teisės pažeisti ieškovo dizpozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) ir nurodyti, kokį pažeistų teisių gynimo būdą jam pasirinkti bei kokiu pagrindu ir dalyku reikšti ieškinį.
17. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų, kuriuo pareiškėjas nesutinka su konkrečiu notarės Virginijos Jarienės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu ir prašo išnagrinėti jo teisėtumą, suformuluotas pakankamai aiškiai, o pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo, kuriame nurodyti pareiškėjo teiginiai ir argumentai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio, yra atskirai išnagrinėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis). Atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo ir jame nurodytus teiginius dėl teisėjų nešališkumo sutapatino su pareiškėjo skundo dėl notaro veiksmų forma ir turiniu, nevertindamas skunde reiškiamų reikalavimų esmės, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis pateikdamas skundą dėl notaro veiksmų, dėl ko skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį be teisinio pagrindo vadovavosi kitų teismų vėliausia praktika (pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-436/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1713-260/2017), nes tose bylose su nagrinėjama byla skiriasi faktinės aplinkybės (iš esmės skiriasi pareiškėjo pateiktų teismui ieškinių (skundo) pagrindas ir dalykas bei paties procesinio dokumento forma ir turinys).
19. Ieškinio (skundo) priėmimo klausimo išsprendimas yra iš esmės pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškėjo skundo dėl notaro veiksmų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. J. skundo dėl notaro veiksmų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.