Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Rita Miknevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės Ritos Miknevičienės 2018 m. rugsėjo 5 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1333, ir pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1332; 2) įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarę Ritą Miknevičienę išduoti pareiškėjui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą pagal 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1333, ir pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1332 (b. l. 14-15).

Suinteresuotas asmuo notarė Rita Miknevičienė pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydama, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti bei priteisti iš pareiškėjo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 52–57).

Byla dėl notaro veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-8013-329/2018 ir prie jos prijungtos iš notarės gautos bylos, susijusios su 2018 m. rugsėjo 5 d. atsisakymu atlikti ginčijamą notarinį veiksmą, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. į notarę kreipėsi pareiškėjas ir pateikė prašymą išduoti vykdomąjį įrašą pagal sutartinę įkeitimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1333, ir pagal 2014 m. vasario 13 d. paskolos sutartį, patvirtintą Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės Virginijos Jarienės, notarinio registro Nr. 4VJ-1332.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog skolininkas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteiktos paskolos suma : 50 393,88 Eur, neapmokėtos paskolos suma : taip pat 50 393,88 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už įsiskolinimo likutį iki visiško atsiskaitymo ir 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos pinigų sumos; paskolos grąžinimo terminas suėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. (prijungtos notarinės bylos 1 lapas).

Notarė Rita Miknevičienė 2018 m. rugpjūčio 13 d. gavusi pareiškėjo V. J. prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir su juo susijusius dokumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 31 straipsniu, 49¹ straipsniu, 51 straipsniu bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 (toliau – Aprašas) 6 ir 7 punktuose įtvirtintais reikalavimais, kuriuose numatyta, kokius veiksmus turi atlikti notarė, spręsdama gauto prašymo atlikti notarinį veiksmą, priėmimą, atliko būtinuosius veiksmus. Tai patvirtina prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos notarinės bylos duomenys (2–39 lapai).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl notarės veiksmų, sprendžiant pareiškėjo prašymo priėmimą, nėra. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo prašymas atitiko aukščiau minėtų norminių aktų reikalavimus, todėl notarė priėmė pareiškėjo prašymą notarinio veiksmo atlikimui.

Notariato įstatymo 49¹ straipsnis ir Aprašo 10 punktas numato, kad notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako.

Kaip matyti iš prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos notarinės bylos duomenys, notarė, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą pagal pareiškėjo prašymą, 2018 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė registruotu laišku skolininkui ir įkaito davėjui A. S. pranešimą, kuriame nurodė kreditoriaus pateiktus duomenys ir pasiūlė ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (notarės bylos 40 lapas).

2018 m. rugsėjo 3 d. notarė gavo skolininko A. S. atstovo advokato pasirašytą pranešimą su priedais, kuriame buvo nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (notarės bylos 41–49 lapai). Notarė, susipažinusi su jai pateiktu skolininko atstovo prašymu ir jo priedais (tame tarpe ir mokėjimų pavedimais), nustatė, kad skolininkas A. S. yra įvykdęs savo prievolę kreditoriui V. J., todėl atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, notarė 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė ir pateikė pareiškėjui rašytinį atsisakymą atlikti jo prašomą notarinį veiksmą, išdėstydama jame atsisakymo priežastis bei išaiškindama pareiškėjui šio atsisakymo apskundimo tvarką (notarinės bylos 50 lapas).

Pareiškėjas mano, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą – yra neteisingas ir remdamasis Notariato įstatymo 41 straipsniu šį notarės veiksmą skundžia teismui. Nurodo, kad notarė, gavusi jo prašymą ir prieš išduodama vykdomąjį įrašą, turėjo atlikti tik formalų kreditoriaus prašyme pateiktų dokumentų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikimo viešų registrų, tame tarpe ir Valstybės įmonės „Registrų centro“ Hipotekos registro duomenims, todėl notarė nepagrįstai ir neteisėtai tikrino ir vertino kitų duomenų (skolininko pateiktų) dėl skolos negrąžinimo atitiktį, nepagrįstai neatliko tik formalaus kreditoriaus prašyme pateiktų dokumentų vertinimo, nesivadovavo Notariato įstatymu ir Aprašu, ir todėl juos pažeisdama nepagrįstai ir neteisėtai vertino skolininko tariamą skolos grąžinimą.

Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo išduoti vykdomąjį įrašą

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, notarė, gavusi pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir su juo susijusius dokumentus, įsitikino kreditoriaus asmens tapatybe, patikrino duomenis Valstybės įmonės „Registrų centro“ hipotekos registre apie 2014 m. vasario 13 d. sutartinio įkeitimo sutartį, taip pat patikrino, ar pareiškėjo prašymas ir jo pateikti dokumentai atitinka kitus Aprašo 6 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus (notarės bylos 2–39 lapai).

Notarė pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą išduoti vykdomąjį įrašą priėmė ir vadovaudamasi Notariato įstatymo 49¹ straipsniu bei Aprašo 10 punktu, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, 2018 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė registruotu laišku skolininkui ir įkaito davėjui A. S. pranešimą, kuriame buvo nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir pasiūlyta ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (notarės bylos 40 lapas).

Taigi, atlikdama minėtus veiksmus, notarė vadovavosi Notariato įstatymo bei Aprašo nustatyta tvarka ir jos veiksmuose teismas jokių pažeidimų nenustatė. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog notarė, gavusi jo prašymą ir prieš išduodama vykdomąjį įrašą, turėjo atlikti tik formalų kreditoriaus prašyme pateiktų dokumentų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikimo viešų registrų duomenims, kad notarė nepagrįstai ir neteisėtai rinko kitus duomenis dėl skolos (skolininko pateiktus).

Bylos duomenis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. notarė gavo skolininko A. S. atstovo (advokato) pasirašytą pranešimą, kuriame buvo nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo – kad skolininkas yra įvykdęs prievolę – ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė bankinius pavedimus (notarės bylos 48–49 lapai). Taip pat su pranešimu buvo pateikti ir skolininko atstovavimą patvirtinantys dokumentai (notaro bylos 44–45 lapai).

Notarė, susipažinusi su jai pateiktu skolininko atstovo prašymu ir jo priedais, sprendė, kad skolininko A. S. pateikti duomenys apie prievolės įvykdymą sudaro pagrindą notarei atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, todėl notarė 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė ir pateikė pareiškėjui rašytinį atsisakymą atlikti jo prašomą notarinį veiksmą, išdėstydama atsisakymo priežastis bei išaiškindama pareiškėjui šio atsisakymo apskundimo tvarką (notarinės bylos 50 lapas). Teismas sprendžia, kad pateiktas pareiškėjui rašytinis 2018 m. rugsėjo 5 d. notarės atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjas mano, kad notarės motyvas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti vykdomąjį įrašą – yra nepagrįstas ir neteisingas, nes notarė, pažeisdama Notariato įstatymo ir Apraše reikalavimus, neteisėtai vertino skolininko tariamą skolos grąžinimą. Pareiškėjo teigimu, notarė turėjo pasitikėti tik kreditoriaus pateiktais duomenimis apie negrąžintą skolą, nes už šių duomenų teisingumą yra atsakingas kreditorius. Nurodo, kad notarė, vertindama skolininko pateiktus duomenis dėl tariamo skolos grąžinimo ir nustatydama, kad skola pareiškėjui grąžinta, elgėsi neteisėtai ir todėl notarės atsisakymo išduoti vykdomąjį įrašą motyvai neturi juridinės reikšmės.

Teismas daro išvadą, jog toks pareiškėjo argumentavimas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek Notariato įstatyme, tiek Apraše įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, o taip pat ir formuojamai kasacinio teismo praktikai, kadangi Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje bei Aprašo 10 punkte įtvirtintu skolininko informavimu yra siekiama išvengti situacijų, kai kreditoriams yra nepagrįstai išduodami vykdomieji įrašai, galintys sukelti naujus teisinius ginčus. Todėl notarui įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę tiek išduoti, tiek motyvuotai atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, kai tam nebėra atitinkamo pagrindo. Tuo atveju, jeigu notaras gauna iš skolininko dokumentus, kurie patvirtina, kad skolininkas yra įvykdęs savo prievolę kreditoriui, notaras negali jų nevertinti. Notaro atliekamas skolininko pateiktų dokumentų tyrimas ir vertinimas yra formalaus pobūdžio, t. y. notaras, gavęs dokumentus, kurie patvirtina skolininko atsiskaitymą su kreditoriumi, tolesnio tyrimo neatlieka ir toliau su kreditoriumi šių aplinkybių nesiaiškina, o tik motyvuotai atsisako išduoti vykdomąjį įrašą. Nagrinėjamu atveju notarė, gavusi iš skolininko A. S. atstovo dokumentus, patvirtinančius, kad skolininkas savo prievolę pareiškėjui yra įvykdęs, ir atlikusi šių dokumentų formalų patikrinimą, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą atlikti vykdomąjį įrašą. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 5 d. notarės surašyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teksto, jame nėra jokio notarės priimto sprendimo, konstatavimo, kad skolininkas grąžino pareiškėjui skolą. Ginčijamame dokumente notarė tik pateikia duomenis apie gautą iš skolininko informaciją dėl prievolės įvykdymo, kurios pagrindu ji atsisako atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą. Todėl teismas negali sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad notarė, viršydama įgaliojimus, nustatė jog skola pareiškėjui grąžinta. Notaro funkcijos išduodant vykdomuosius įrašus negali apsiriboti tik formalių veiksmų atlikimu, ypač tais atvejais, kai iš skolininkų yra gaunami dokumentai, patvirtinantys apie prievolių kreditoriams tinkamą įvykdymą. Notarai privalo tokius dokumentus priimti ir atitinkamai įvertinti ir tik po to priimti motyvuotą sprendimą – atlikti vykdomąjį įrašą ar atsisakyti jį atlikti. Kaip jau anksčiau buvo minėta, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant vykdomąjį įrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šiuo atveju notarei gavus iš skolininko A. S. dokumentus, kurie patvirtino, kad skolininkas savo prievolę pareiškėjui yra įvykdęs, o pareiškėjui prašyme išduoti vykdomąjį įrašą nurodžius, kad nesumokėtos paskolos suma sutampa su išduotos paskolos suma, notarei pagrįstai kilo abejonės dėl pateikto prašymo pagrįstumo ir todėl, teismo vertinimu, notarė teisėtai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą vykdomąjį įrašą.

Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad notarė, vadovaudamasi Notariato įstatymo 40 straipsniu, 49¹ straipsnio 1 dalimi bei Aprašo 11 punkto nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui jo prašomą vykdomąjį įrašą, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kai asmens skundas dėl notaro veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus notaro ir pareiškėjo interesų priešingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016). Šio atveju, byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl nepatenkinus skundo yra pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Suinteresuotas asmuo notarė Rita Miknevičienė prašo priteisti 488,54 Eur teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, atsiliepimo į skundą surašymą. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatytose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl, atmetus skundą, iš pareiškėjo notarei priteistinos jos turėtos 488,54 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. J patikslinto skundo netenkinti.

Priteisti notarei Ritai Miknevičienei iš pareiškėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 488,54 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 54 centus) turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.