- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 2KT-176-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03405-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2305-254/2018, pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8013-329/2018 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo R. M..
Šalies argumentai
Pareiškėjas siekia nušalinti visą Kauno apygardos teismą ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nušalinimo pareiškimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai yra šališki ir nesąžiningi, be to, šio teismo administracija sistemingai pažeidinėja pareiškėjo teises.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Pareiškėjui ne kartą išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.
Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog pareiškėjo nušalinimo argumentai paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei samprotavimais dėl šio teismo teisėjų šališkumo.
Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra argumentų bei juos pagrindžiančių duomenų, kuriais būtų įrodinėjami visų bylą galinčių nagrinėti teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo, todėl nušalinimo pareiškimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2305-254/2018 nagrinėjimo netenkinti.