Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai A. C. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“), jos atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Nagrinėjamo įvykio dieną, apie 12 val. atvyko į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ten išleido klientą ir pasistatė automobilį prie plytelių. Tuo metu vairavo įmonei priklausantį automobilį Dacia Lodgy, numerių neprisimena, šį automobilį nuomojosi iš įmonės. Oro sąlygos tą dieną buvo normalios, buvo saulėta diena. Pradėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos atbulas ir nepastebėjo nukentėjusiosios – netyčia ją partrenkė. Kontaktas su nukentėjusiąja buvo galiniu bamperiu ir bagažine. Važiavo 5–10 km/h, tik pradėjo judėti. Prieš pajudėdamas iš vietos apsižiūrėjo – pažiūrėjo į kairį veidrodėlį, į dešinį, ir į viršutinį, nepastebėjo kliūčių ir pradėjo važiuoti, ji buvo už veidrodėlių matomumo, tada už bagažinės, todėl nepastebėjo nukentėjusiosios. Įvykio metu mobiliuoju telefonu nekalbėjo. Po įvykio iškarto išlipo iš automobilio, nuėjo pas nukentėjusiąją, pažiūrėjo kas atsitiko, bandė ją pakelti, tačiau ši sakė, kad skauda koją, todėl ją pasodino atgal. Norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet pribėgo žmogus ir jis iškvietė pagalbą. Tada nukentėjusiąją persodino ant bagažinės ir kartu laukė greitosios medicinos pagalbos. Pripažįsta, kad nepasitikrino dar kartą ir neįsitikino, kad gali važiuoti. Pripažįsta, kad galėjo sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai ir dėl to gailisi. Jo žiniomis draudimas už jį atlygino žalą, o jis turi draudimui kompensuoti.

2023 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gegužės 9 d. apie 12.16 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, A. A., vairuodamas automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulomis, kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią A. C.. Po eismo įvykio A. C. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, kur jai diagnozuotas šlaunikaulio kaulo lūžis (1 t., b. l. 1–3).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2023 m. gegužės 9 d. apie 12.16 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje automobilis Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė (duomenys neskelbtini) m. moterį, ji guli, nesikelia, sąmoninga (1 t., b. l. 11).

2023 m. gegužės 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Dacia Lodgy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis: automobilių stovėjimo aikštelėje nuo pastato (duomenys neskelbtini) link pastato (duomenys neskelbtini). Ties įvykio vieta automobilis važiavo atbuline eiga link pėsčiųjų perėjos. Pėsčiosios ėjimo kryptis: nuo pastato (duomenys neskelbtini) link pastato (duomenys neskelbtini). Ties įvykio vieta pėsčioji ėjo per perėją. Leistinas važiavimo greitis 20 km/h. Yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ant pastato (duomenys neskelbtini). Panaudotas bazinės linijos matavimo metodas, bazinė linija nutiesta kairiame šaligatvio krašte (nuo pastato (duomenys neskelbtini) link pastato (duomenys neskelbtini)). Bazinės linijos X0 taškas buvo 0,2 m nuo elektrinių automobilių pakrovimo stotelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bazinės linijos ilgis 14 m. Eismo reguliavimo būdas: kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu. Kelio dangos būklė, tipas: asfaltas, sausa. Duomenys apie kelią: važiuojamosios kelio dalies plotis 19 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: 528. stovėjimo vieta; 854. elektromobiliai; 846. neįgalieji; 809. galiojimo zoną į dešinę; 533. ir 534. pėsčiųjų perėja; 806. galiojimo zona į priekį; 332. sustoti draudžiama; 829. galiojimo laikas savaitės dienomis. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: 1.1. siaura ištisinė linija; 1.30. „elektromobilis“; 1.13.1. „zebras“; 1.15. užbrūkšniuotas plotas. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis Dacia Lodgy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio stovi (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi nukreipta į (duomenys neskelbtini), galu į (duomenys neskelbtini). Automobilio galinė dešinės pusės ašis eismo įvykio plane pažymėta Nr. 1.2, priekinė dešinės pusės ašis Nr. 1.1. Nuo bazinės linijos atskaitos taško automobilio galinė dešinės pusės ašis yra 4,2 m atstumu, bazinės linijos zonoje 12,00 m atstumu. Nuo bazinės linijos atskaitos taško automobilio priekinė dešinės pusės ašis yra 3,15 m atstumu, bazinės linijos zonoje 9,60 m. atstumu (1 t., b. l. 12–16). Pridėta: foto lentelė (1 t., b. l. 17–22), papildomi duomenys apie eismo įvykį (1 t., b. l. 23), eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelė ir schema (1 t., b. l. 24–25), eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 26).

2023 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis Dacia Lodgy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vienatūrio tipo, geltonos spalvos penkių durų lengvasis automobilis Dacia Lodgy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas automobilis stovi prie pastato (duomenys neskelbtini). Apžiūrint lengvojo automobilio kėbulą matomų kėbulo apgadinimų nėra, yra matomos nuvalytos dulkės ant galinio kairės pusės žibinto bei ant galinio stiklo dešinėje pusėje. Apžiūrint automobilio saloną matoma mechaninė pavarų dėžė, kurios svirtis įjungta į „1“ pavarą, bei yra užtrauktas rankinis stabdis. Sukant vairo ratą, judesiai tolygus, persiduoda į priekinius ratus. Spaudžiant kojinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas, automobilio valytuvai veikiantys. Kitų gedimų apžiūros metu nenustatyta. Automobilis grąžintas vairuotojui (1 t., b. l. 33–35). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 36–44).

2023 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad A. A. ir A. C. alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas blaivumas – abu eismo įvykio dalyviai blaivūs (1 t., b. l. 45–46).

2023 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Regitra duomenimis automobilis Dacia Lodgy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. J. (1 t., b. l. 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1916/2023 (01) (įvertinus medicininių dokumentų duomenis), konstatuota:

1) A. C. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis, padarytas kontaktuojant dešinio klubo sritimi su kietu buku paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2023 m. gegužės 9 d., 13.58 val. A. C. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinio šlaunikaulio kaklo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui;

2) neatmetama galimybė, kad A. C. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

3–4) A. C. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, dešinio klubo sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiai nukentėjusiajai nugriuvus;

4) individualūs žalojančio daikto požymiai sužalojime neužsifiksavo (1 t., b. l. 69–70).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2023 m. gegužės 9 d. apie 12.15 val. kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, t. y. A. A. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Dacia Lodgy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, buvo neatidus ir neatsargus, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos – nedavė kelio nukentėjusiajai, dėl to vairuojamo automobilio galine dalimi partrenkė specialiai pėsčiųjų judėjimui skirta horizontaliomis ženklinimo linijomis pažymėta vieta per automobilių stovėjimo aikštelę parduotuvės pastato kryptimi ėjusią pėsčiąją A. C., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmiausia to neneigė ir pats kaltinamasis A. A., kuris parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pradėjo važiuoti atbulas iš stovėjimo vietos ir nepastebėjo nukentėjusiosios – netyčia ją partrenkė galine automobilio dalimi. Važiavo lėtai, maždaug 5–10 km/h greičiu, nes buvo tik pradėjęs judėti iš stovėjimo vietos. Prieš pajudėdamas iš stovėjimo vietos, apsižiūrėjo – pažiūrėjo į veidrodėlius ir, nepamatęs kliūčių, pradėjo važiuoti, tačiau nepastebėjo nukentėjusiosios ir pajuto smūgį. Pripažįsta, kad nepakankamai atidžiai apsižiūrėjo aplink automobilį, neįsitikino, kad gali važiuoti, todėl partrenkė nukentėjusiąją ir nesunkiai sutrikdė jai sveikatą. Be to, pirmiau nurodytas kaltinamojo aplinkybes iš esmės patvirtino nukentėjusioji A. C. (1 t., b. l. 54–57) ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja G. S. (1 t., b. l. 81–84), apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo 2023 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1–3), 2023 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo (1 t., b. l. 45–46) ir policijos įvykių registro išraše (1 t., b. l. 11) nurodytos aplinkybės. Kaltinamojo kaltę, be kita ko, netiesiogiai įrodo liudytojų M. B. (1 t., b. l. 75–78) ir V. S. (1 t., b. l. 87–89) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2023 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Regitra duomenys (1 t., b. l. 47), 2023 m. gegužės 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose (1 t., b. l. 12–26) bei 2023 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 33–44) užfiksuoti duomenys. A. C. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1916/2023 (01) (1 t., b. l. 69–70).

Vien kilusių padarinių, t. y. eismo įvykio ir jo metu nesunkiai sutrikdytos kito asmens sveikatos nepakanka sprendžiant dėl kaltinamojo A. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad kaltinamasis padarė minėto straipsnio dispozicijoje nurodytą veiką – pažeidė KET, taip pat nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent A. A. padarytas KET pažeidimas buvo eismo įvykio, kartu ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Be to, būtina nustatyti ir neatsargią kaltininko kaltę – nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad KET 27 punkte, be kita ko, nustatyta, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas. Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai ir paties kaltinamojo A. A. parodymai neabejotinai patvirtina, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė minėto KET 27 punkto reikalavimo. Pažymėtina, kad A. A. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl jam yra žinomos KET nuostatos, taip pat ir minėto punkto nuostatos. Nepaisant to, jis, važiuodamas atbulas, buvo neatidus ir neatsargus, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos ir nedavė kelio pėsčiajai – nukentėjusiajai A. C..

Taigi veiką kaltinamasis padarė veikdamas neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu. Kitaip tariant, A. A., vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, neįsitikino, kad aplinkui nėra pėsčiųjų, kuriems yra privaloma duoti kelią, nepastebėjo nukentėjusiosios, todėl nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes (lokaciją – parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje jis sustojo prie pat specialiai pėsčiųjų judėjimui skirtos horizontaliomis ženklinimo linijomis pažymėtos vietos, taip pat paros metą – dieną parduotuvės darbo laiku, eismo intensyvumą) ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, tarp A. A. padaryto KET 27 punkto pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad A. A. padaryta veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas, nustatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė vieną neatsargų (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. A. neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 120–122), paskutinių 3 metų laikotarpiu ne mažai kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 125–140). Jis dirba pagal individualią veiklą (1 t., b. l. 123–124). Duomenų apie A. A. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodyta, kad bauda už neatsargų nusikaltimą gali būti nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą neatsargų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda, artima minimaliai už neatsargių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs A. A. asmenybę, jo ir jo gynėjos prašymą leisti savanoriškai baudą sumokėti per ilgesnį terminą, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po nuosprendžio įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Nagrinėjamu atveju A. A., vairuodamas automobilį, buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji jam atleido. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nors per paskutinius 3 metus ne mažai kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, tačiau byloje nėra duomenų apie kaltinamojo piktybiškai ir sistemingai daromus teisės pažeidimus ar kad padaryti pažeidimai būtų itin šiurkštūs, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, o tai rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. A. A. dirba, jo darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima teigti, kad A. A. šiurkščiai pažeidė KET. Priešingai, pripažintina, kad kaltinamasis tinkamai nesilaikė KET dėl neatidumo. Taigi kaltinamasis iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti A. A. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras taip pat prašė neskirti kaltinamajam minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

VI. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusios A. C. atstovas advokatas E. Markevičius pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bendros priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, visiško įvykdymo, taip pat prašoma priteisti 595 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimą nuo bendros priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, visiško įvykdymo. Taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo visas nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 2–36).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai buvo rekomenduotas ramybės režimas ir pagal poreikį paskirti skausmą malšinantys vaistai. Nukentėjusiajai buvo paskirta reabilitacija, bet sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingose kūno vietose, liekamųjų reiškinių neliko ir jie nėra vizualiai matomi. Taigi, bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajai būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, ji būtų buvusi atskirta nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-227-697/2022). Naujų sveikatos sutrikimų ar liekamųjų reiškinių po traumos nukentėjusiajai nenustatyta, o nustatytos ligos (smegenų liga, pasikartojantis depresinis sutrikimas, smegenų aterosklerozė, mišri hiperlipidemija, hipertenzinė širdies liga, kepenų suriebėjimas, smegenų infarkto pasekmės, ausies ligos) yra gretutinės ir negali būti laikomos eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmėmis, nes šios ligos nustatytos pakartotinai. Be to, paskutinės konsultacijos išraše nurodyti nusiskundimai (pusiausvyros sutrikimas, greitas nuovargis, nerimo epizodai, padidintas AKS, galvos skausmai) yra ne traumos pasekmės, o turimų lėtinių ligų išraiška. Taigi nukentėjusioji nėra pateikusi papildomų įrodymų, kurie patvirtintų civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo sutikti, kad nukentėjusioji vis dar jaučia kokius nors neigiamus avarijos padarinius, nėra nustatyta, jog jos sveikata sutrikdyta daugiau nei nesunkiai ar kad ji dėl šios avarijos patyrė kokius nors išskirtinius emocinius išgyvenimus ar sužalojimus, liekamuosius reiškinius dėl kurių negalėtų vykdyti savo įprastų funkcijų, dirbti ar kad padariniai išliks visą gyvenimą, į kuriuos atsižvelgus būtų pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir priteisti jai daug didesnę nei praktikoje nustatyta neturtinės žalos sumą. Kaip ir minėta anksčiau, apskaičiuota 6 720 Eur neturtinės žalos suma laikytina proporcinga padarytai žalai ir atitinkančia (net gi didesne) suformuotą teismų praktiką.

Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusios A. C. atstovas pareiškė civilinį ieškinį visų pirma dėl 3 280 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Tokie teismų praktikos išaiškinimai galioja iki šiol.

Šioje byloje draudimo bendrovė, vadovaudamasi TPVCAPD įstatymo atitinkamomis nuostatomis, A. C. patirtą neturtinę žalą įvertino 6 720 Eur suma ir šią sumą išmokėjo į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą (2 t., b. l. 50, 57). Pažymėtina, kad vien tai, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d.)) nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, savaime teismo neįpareigoja priteisti papildomai A. C. neturtinę žalą. Šis įstatymas nustato žalos atlyginimo ribas, o konkretų neturtinės žalos dydį baudžiamojoje byloje nustato teismas atsižvelgdamas į anksčiau minėtas CK nuostatas.

Byloje nustatyta, kad dėl A. A. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. C. sveikata. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, juolab kad kiekvienas asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti KET, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas asmuo. Kita vertus, būtina pabrėžti, kad neatsargus nusikaltimas pagal savo esmę yra mažiau pavojingas nei tyčinis nusikaltimas, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Pastebėtina, kad civiliniame ieškinyje nepagrįstai nurodyta, kad A. C. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų (civilinio ieškinio 20 punktas).

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta ir specialisto išvadoje Nr. G 1916/2023 (01) konstatuota, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po jo patyrė fizinį skausmą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tokią išvadą patvirtina A. C. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad ji po eismo įvykio jautėsi blogai, labai skaudėjo, negalėjo pajudėti; greitoji medicinos pagalba suleido nuskausminančius vaistus ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje ji gydėsi 8–9 dienas, negali tiksliai pasakyti, buvo operuota, po to apie 20 dienų lankė reabilitaciją. Be to, pasak nukentėjusiosios, ji iki šiol patiria neigiamas pasekmes. A. C. teisme nurodė, kad yra liekamieji reiškiniai – rytais atsikėlus, tirpsta rankos, nuolat skauda koją nuo operuotos vietos iki pat pado, įsigijo specialią avalynę, tačiau tai nepadėjo – vis tiek negali vaikščioti kaip anksčiau. Po atliktos operacijos ji gali miegoti tik ant nugaros, negali pakelti sunkesnių daiktų, parsinešti daugiau pirkinių iš parduotuvės, negali atsiklaupti, pasilenkti, nuolat jaučia skausmą ir nepatogumą; negali tinkamai savimi pasirūpinti, pavyzdžiui, apsimauti kojinių, nes nesusilenkia koja, dėl to atsirado depresija ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Ji geria vaistus nuo nerimo, depresijos, taip pat nuskausminamuosius. Pagerėjimo po atliktos operacijos nejaučia, priešingai – kiekvieną dieną darosi vis sunkiau, kadangi skausmas ne mažėja, o gyvenimo kokybė tik blogėja. Paminėtos aplinkybės rodo, kad A. C. problemos dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo (dešinio šlaunikaulio kaklo lūžio) tęsiasi, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti A. C. ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad patirta trauma sukėlė ir sukelia iki šiol nukentėjusiajai tam tikrus skausmingus pojūčius, kas neabejotinai sukėlė ir sukelia nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia, kad nukentėjusioji yra vyresnio amžiaus, todėl tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms sužalojimai gyja lėčiau ir sunkiau. Kita vertus, vien minėtų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios sveikata, nepakanka priteisti jai papildomai neturtinę žalą. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų visumą, o ne į vien nukentėjusiajam sukeltas pasekmes. Tokios išvados nepaneigia civiliniame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad A. C. galutinio pasveikimo aplinkybės nėra aiškios.

Aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Pavyzdžiui, nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos sumos: 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015); 2 896,20 Eur (10 000 Lt) dėl paviršinių odos nubrozdinimų veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimo, riešo sąnario kontrakrūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018); 3 475 Eur (12 000 Lt) dėl galvos, abiejų kojų sužalojimų, vienos kojos kelio sutraiškymo, kai po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015); 6 800 Eur dėl kairio klubakaulio centrinio išnirimo, kairės gužo duobės lūžimo, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimo, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimo, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, nukentėjusysis buvo operuotas, ilgai gydytas (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016); 7 000 Eur dėl muštinės galvos žaizdos, odos nubrozdinimų dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžių, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžių, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžio, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžių, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžių (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020); 5 000 Eur dėl dešinio šlaunikaulio lūžio, kairės plaštakos I piršto lūžio, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžių, žaizdos kairės rankos I piršte, odos nubrozdinimų kairėje kojoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019).

Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiesiems dėl šlaunikaulio lūžio (ar įvertinus kartu su kitais patirtais lūžiais) priteisiama ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020), ir 5 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019), ir kt. Taigi dėl A. C. patirto šlaunikaulio kaklo lūžio nėra priteisiamas itin didesnis neturtinės žalos dydis nei paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad A. C. patyrė didesnę neturtinę žalą nei 6 720 Eur, kurią jai atlygino draudimo bendrovė. Teismo manymu, būtent 6 720 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji ar jos atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti A. C. gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama paprastai teismų praktikoje. Tokios išvados nepaneigia civiliniame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius įvertinant 20 procentų infliaciją. Įvertinus šią aplinkybę, negalima teigti, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo metu buvusio pragyvenimo lygio, užfiksuotos infliacijos nukentėjusiajai 6 720 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vien nukentėjusiosios ir jos atstovo priešingas manymas dėl neturtinės žalos dydžio nesudaro pagrindo tenkinti šią civilinio ieškinio dalį. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti nukentėjusiajai prašomą priteisti neturtinę žalą, tačiau teismas nenustatė, kad yra teisinis pagrindas nukentėjusiajai papildomai priteisti prašomą 3 280 Eur neturtinės žalos dydį, todėl A. A. pozicija šiuo klausimu nėra reikšminga. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 595 Eur turtinę žalą, grindžiamą būsimomis išlaidomis, kurias nukentėjusioji patirs vykdydama gydytojo rekomendacijas – lankydama individualius masažus (ne mažiau 10 procedūrų). A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gydytojas reabilitologas jai rekomendavo masažą. Gavusi iš gydytojo siuntimą, ji registruojasi pas specialistą, o jei nebūna nemokamų vietų, registruojasi mokamoms paslaugoms, kurios yra brangios. Už masažus dar nemokėjo – neturėjo vizitų.

Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, Nr. 2K-175-489/2023).

Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustato, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prie civilinio ieškinio yra pateiktas gydomųjų masažų kainoraštis, tačiau to nepakanka nustatyti prašomos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumui. Nukentėjusioji nepateikė šių paslaugų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nepateikė planuojamų vizitų ir procedūrų grafiko. A. C. ar jos atstovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai nebepriklauso masažo procedūros valstybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o būtina vykti būtent į privačią asmens sveikatos priežiūros įstasigą. Būtina įvertinti ir tai, kad draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai 2023 m. gruodžio 22 d. pervedė 6 720 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 57). Todėl teigti, kad nukentėjusioji dėl finansinės padėties apskritai negalėjo užsisakyti masažo procedūrų, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nukentėjusioji turėjo realią galimybę iš šios sumos užsisakyti masažo procedūras ar dalį jų, tačiau iki paskutinio teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 d. kovo 14 d., nenustatyta, kad ji darė tai. Taigi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių A. C. negalėjo užsisakyti masažo procedūrų. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad yra teisinis pagrindas priteisti būsimas išlaidas, kaip tai reglamentuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalis ir yra išaiškinta teismų praktikoje. Šiame kontekste pasakytina, kad nukentėjusioji, patyrusi realias išlaidas dėl medicinos paslaugų atlikimo, turės teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl papildomų išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti būsima 595 Eur turtinė žala nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais, todėl nėra pagrindo nukentėjusiajai priteisti prašomą neturtinės žalos dydį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl priimtų procesinių sprendimų taip pat atmetami civilinio ieškinio prašymai dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bendros priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, visiško įvykdymo.

Nukentėjusiosios A. C. atstovo advokato pateiktame civiliame ieškinyje prašoma iš kaltinamojo priteisti visas nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 210 Eur (teisės konsultacijos, atstovavimas ikiteisminiame tyrime – 400 Eur; teisinės konsultacijos, civilinio ieškinio paruošimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 600 Eur; PVM – 210 Eur) (2 t., b. l. 5, 7). Šias išlaidas patvirtina 2024 m. vasario 12 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0122 (2 t., b. l. 6).

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas E. Markevičius bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusios vardu, šis procesinis dokumentas yra 37 lapų kartu su priedais, grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį bei nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 2–36), taip pat pateikė teismui prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuris yra 7 lapų apimties kartu su priedais. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiosios atstovas dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme dviejuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 14 d., byla teisme iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2024 m. kovo 14 d., kuris truko apie 1.57 val., sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios, nebuvo byloje tiriami įrodymai, byla nedidelės apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 1 tomas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 0440 nurodytą teisinių paslaugų pobūdį (teisės konsultacijos, atstovavimas ikiteisminiame tyrime; teisinės konsultacijos, civilinio ieškinio paruošimas, atstovavimas pirmosios instancijos teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 1 210 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Tokios išvados nepaneigia tai, kad teismas atmetė civilinį ieškinį, nes nukentėjusysis turi teisę reikšti civilinį ieškinį byloje prašydamas dėl, jo nuomone, patirtos žalos atlyginimo. Teismas taip pat nemano, kad minėtų išlaidų atlyginimas būtų pernelyg didelė našta kaltinamajam. A. A. yra gana jaunas darbingas asmuo, todėl gali dirbti ir atlyginti aptariamą pinigų sumą, juolab jis šiuo metu dirba pagal individualią veiklą. Vaiko turėjimas ar sutuoktinės nedarbas nėra tos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atmesti nukentėjusiosios atstovo prašymą ar tenkinti jį iš dalies.

VII. Kiti klausimai

A. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 152–155). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio baudą.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios A. C. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. C. atmesti.

Iš A. A. priteisti nukentėjusiajai A. C. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-755-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.