- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-610-933/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- O. S.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6368-1141/2021 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui O. S. dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo O. S. 977,50 Eur automobilio remonto išlaidų. Reikalavimą grindė tuo, kad:
1.1. 2021 m. kovo 16 d. už 2 100 Eur nusipirko iš atsakovo automobilį Seat Altea su paslėptais defektais, apie kuriuos ieškovė sužinojo 2021 m. kovo 19 d., atliekant automobilio techninę apžiūrą. Ieškovė informavo apie tai atsakovą 2021 m. kovo 22 d., nurodydama, kad automobilis 2021 m. kovo 24 d. bus pristatytas į UAB „Ausegra“ remonto dirbtuves. Atsakovas į remonto dirbtuves neatvyko. Ieškovė 2021 m. balandžio 5 d. informavo atsakovą, kad automobilis 2021 m. balandžio 7 d. bus pristatytas į UAB „Auto VS“ remonto dirbtuves, tačiau atsakovas ir tą dieną į remonto dirbtuves neatvyko. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad automobilį reikėjo remontuoti, o atsakovas į remonto dirbtuves neatvyko, pati padengė automobilio remonto išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovo.
1.2. Ieškovė asmeniškai dalyvavo pirmojoje automobilio apžiūroje. Derybos dėl kainos vyko antrosios apžiūros metu. Atsakovas sutiko padaryti 199 Eur nuolaidą nuo skelbime nurodytos automobilio kainos. Ieškovė patikėjo atsakovo teiginiais apie labai gerą automobilio stovį ir automobilį nusipirko. Vėliau, kai atsakovas siūlė ieškovei mokėti po 100 Eur, kol padengs remonto išlaidas, ieškovė nesutiko, nes jau nebepasitikėjo atsakovu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
2.1. Su automobilio trūkumais išsamiai supažindino asmenis, kurie atvyko apžiūrėti automobilio. Atsakovas sumažino 799 Eur suma automobilio kainą ir buvo sutarta, kad automobilis parduodamas su trūkumais (remontuotinas). Atsakovas pastebėjo, kad atvykę asmenys kruopščiai apžiūrėjo automobilį, jo variklį, kitas automobilio dalis. Atsakovas informavo atvykusius asmenis, kad automobilio techninė apžiūra nėra praeita, parodė techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje buvo nurodyti automobilio trūkumai. Atvykę apžiūrėti automobilio asmenys konstatavo, kad rimtų automobilio variklio trūkumų nėra ir sutiko patys susitvarkyti techninę apžiūrą sumokant už automobilį mažesnę kainą, t. y. 1 500 Eur (skelbime atsakovas buvo nurodęs 2 299 Eur).
2.2. Atsakovas sutartyje nurodė, kad neteikia garantijų dėl automobilio kokybės, ši sąlyga atvykusį asmenį pirkti automobilį tenkino. Pati ieškovė nesidomėjo perkamu automobiliu, nedalyvavo automobilio apžiūrose. Atsakovas 2021 m. kovo 22 d. iš ieškovės gavo žinutę, kad automobilis turi trūkumų. Atsakovas pasiūlė ieškovei 1 500 Eur grąžinti dalimis, nes pinigų jau nebeturėjo. Atsakovas nurodė, kad į automobilio apžiūrą remonto dirbtuvėse nevyko, siekdamas išvengti ginčų, konfliktų ir papildomo streso. Be to, atsakovui reikėjo daug mokytis ruošiantis baigiamiesiems egzaminams vidurinėje mokykloje.
2.3. Antrosios automobilio apžiūros metu prie automobilio variklio buvo pajungtas kompiuteris, automobilis buvo tikrinamas varikliui dirbant aukštomis apsukomis, tačiau nei atsakovas, nei apžiūroje dalyvavę asmenys nepastebėjo, kad automobilis „mestų nebūdingą dūmą“. Techninių apžiūrų metu buvo rodomas nedidelis CO ir išmetamųjų dujų kiekio viršijimas, kuris dažnai pasitaiko naudotiems automobiliams ir reikalauja tam tikrų automobilio dalių keitimo. Todėl atsakovas ir padarė beveik 800 Eur nuolaidą automobiliui. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos nebuvo pastebėtos atliekant techninę apžiūrą 2021 m. vasario 26 d. Automobilio patikrinimo UAB „Ausegra“ metu buvo nustatyta, kad variklio alyvos kiekis yra žemiau minimalios ribos. Tai galėjo įtakoti variklio sugedimą ar defekto atsiradimą (ieškovė nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. nuvažiavo 600 km). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad per didelį CO kiekį ir lambdos zondo vertės trūkumus pavyko pašalinti tik atlikus lambdos zondo keitimo darbus, kurių vertė 90 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovės R. V. ieškinį tenkino: 1) priteisė ieškovei R. V. iš atsakovo O. S. 977,50 automobilio remonto išlaidų ir 832 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė valstybei iš atsakovo O. S. 10,45 Eur teismo išlaidų.
3.1. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog sutartyje nurodyta automobilio kaina ir už automobilį ieškovės atsakovui sumokėta pinigų suma skyrėsi. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas nuo skelbime nurodytos automobilio kainos (2 299 Eur) dėl to, jog automobilis neturėjo galiojančios privalomos techninės apžiūros, nuleido ne 799 Eur (35 proc. automobilio pradinės kainos), o 199 Eur (9 proc. automobilio pradinės kainos) ir pardavė ieškovei automobilį ne už sutartyje nurodytą 1 500 Eur sumą, kuri yra tik 100 Eur didesnė, nei kaina, už kurią pats atsakovas įsigijo šį automobilį, bet už 2 100 Eur. Teismas pažymėjo, kad liudytoja G. K., duodama teisme parodymus, nenurodė sumos, už kiek automobilis buvo parduotas ieškovei, o atsakovo gautą pinigų sumą įvardijo tik paklausus atsakovo atstovei. Atsakydama dėl konkrečios sumos, minėta liudytoja nors ir nurodė 1 300 Eur sumą, tačiau tuo nebuvo tikra, nes atsakė į klausimą abejodama, pati naudodama klausiamąjį toną, o liudytojas V. L., duodamas parodymus teisme, net keletą kartų neabejodamas įvardijo pinigų sumą, kurią sumokėjo atsakovui (200 Eur avansą ir vėliau dar 1 900 Eur).
3.2. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas nusipirko automobilį 2021 m. sausio 12 d. iš UAB „Seautus“ už 1 400 Eur. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties privalomoje dalyje apie automobilio trūkumus buvo nurodytas tik vienas trūkumas „greičių dėžės defektas“. 2021 m. vasario 5 d. atsakovas atliko pirminę techninę automobilio apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti aštuoni automobilio trūkumai, jie techninių apžiūrų istorijos dokumentuose įvardyti kaip „dideli“. Be kitų trūkumų, buvo trūkumas, susijęs su variklio darbu: „Kita tarša. Kitos toksinės medžiagos. Su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos“. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sesers draugas pareguliavo automobilio žibintus, pakeitė žvakes ir paremontavo duslintuvą.
3.3. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2021 m. vasario 9 d. atsakovas atliko pakartotinę techninę apžiūrą, kurios metu taip pat buvo konstatuota, jog su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos. Atsakovas teisme paaiškino, kad po to vėl nuvarė automobilį pas sesers draugą. Po šiek tiek daugiau nei dviejų savaičių, t. y. 2021 m. vasario 26 d., atsakovas atliko dar vieną pakartotinę techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti trys trūkumai, kurie buvo įvardyti kaip „dideli“, tačiau tarp jų jau nebebuvo trūkumo, susijusio su kita tarša ir normaliam variklio darbui nebūdingų medžiagų išmetimu. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad būtent po trečio nepavykusio bandymo „praeiti“ techninę apžiūrą, jis įdėjo skelbimą dėl automobilio pardavimo.
3.4. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui automobilio pardavimo skelbimą, kuris buvo patalpintas interneto svetainėje www.autoplius.lt. Skelbime nurodyta, jog automobilis yra be defektų, automobilio stovis yra labai geras. Nepaisant to, kad automobilis neatitiko techninių reikalavimų, automobiliui techninių apžiūrų metu buvo nustatytas net ne vienas didelis trūkumas, atsakovas automobilio pardavimo skelbime nurodė, kad automobilio stovis yra labai geras, automobilis yra puikus, be defektų. Atsakovas nei vieno iš trijų susitikimų metu automobiliu besidomintiems asmenims nenurodė aplinkybės, kad pastaruoju metu net tris kartus buvo atlikta techninė apžiūra, nepaaiškino, kad šių apžiūrų metu buvo nustatyti dideli automobilio techninės būklės trūkumai. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad po trečiojo bandymo „praeiti“ techninę apžiūrą „buvo dingusi kita tarša“. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai du kartus iš eilės buvo nustatytas minėtas automobilio trūkumas („kita tarša“), rodęs tam tikras su variklio darbu susijusias problemas, atsakovas šių aplinkybių atvykusiems apžiūrėti asmenims nenurodė.
3.5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ne tik neatskleidė automobilio trūkumų, bet juos nuslėpė, nes automobilio pirkimo-pardavimo sutarties privalomoje dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ nepažymėjo langelio „dujų išmetimo sistemos“, nors 2021 m. vasario 26 d. techninės apžiūros metu, be kita ko, buvo nustatytas didelis trūkumas, susijęs su išmetamosiomis dujomis. Atsakovas taip pat neužpildė sutarties dalies „Informacija apie įvykius ir trūkumus“, o joje tik parašė, kad „be garantijos“. Teismas pažymėjo, kad parašymas „be garantijos“ neatleido atsakovo nuo pareigos atskleisti automobilio pirkėjui jam žinomus automobilio trūkumus. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei vieno iš trijų susitikimų su potencialiais automobilio pirkėjais metu nenurodė ir nepaaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovo keliais bandymais atlikti techninę apžiūrą ir kodėl jie buvo nesėkmingi. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas siekė, kad automobilio pirkimu besidomintys asmenys nesužinotų automobilio trūkumų, susijusių su dujų išmetimo sistemomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. kovo 19 d. atliktos apžiūros metu, be kitų trūkumų, vėl buvo nustatytas trūkumas, susijęs su tuo, kad yra išmetamos toksinės medžiagos, nebūdingos normaliam variklio darbui. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už automobilio techninės būklės neatitikimą automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai automobilio techninei būklei, t. y. atsakingas už paslėptus (neaptartus) automobilio trūkumus.
3.6. Teismas iš byloje esančios ieškovės 2021 m. kovo 27 d. atsakovui išsiųstos žinutės nustatė, kad ieškovė pasiūlė atsakovui du alternatyvius variantus, t. y. pasiūlė atsisakyti sutarties (kad atsakovas grąžintų sumokėtą kainą ir pasiimtų automobilį) arba nurodė, kad remontuos automobilį, o atsakovas padengs remonto išlaidas. Atsakovas pirmojo varianto atsisakė, nes nurodė nebeturintis visos pinigų sumos, todėl ieškovė ėmėsi spręsti klausimą dėl automobilio remonto. Suremontavusi automobilį (į remonto dirbtuves ieškovė du kartus kvietė atvykti ir atsakovą, tačiau jis neatvyko), ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. atliko techninę apžiūrą. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus, įrašas galioja iki 2023 m. kovo 19 d.
3.7. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kvitą, iš kurių matyti, kad ieškovė 2021 m. kovo 24 d. sumokėjo 38,20 Eur už diagnostinio prietaiso pajungimą ir išmetimo sistemos patikrą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė automobilio trūkumų, susijusių su dujų išmetimo sistemomis, o 2021 m. kovo 19 d. pakartotinės techninės apžiūros metu vienas iš nustatytų didelių automobilio trūkumų buvo susijęs su variklio išmetamosiomis dujomis (CO kiekis išmetamosiose dujose viršijo ribines vertes), ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su išmetimo sistemos patikra, teismas pripažino pagrįstomis.
3.8. Teismas iš ieškovės pateiktos teismui mokėjimo pavedimo kopijos nustatė, kad ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. UAB „Autonova“ sumokėjo 399,30 Eur už variklį, o 2021 m. balandžio 9 d. UAB „AutoVS“ sumokėjo 470 Eur už variklio keitimą, paskirstymo diržo komplektą, tepalo filtrą, variklinę alyvą, kolektoriaus tarpines, uždegimo žvakes ir alyvos lygio matuoklę. 2021 m. balandžio 13 d. buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, kurios metu nustatyti du trūkumai, kurie buvo įvardyti kaip „dideli“. Abu trūkumai buvo susiję su variklio išmetamosiomis dujomis, vienas iš trūkumų, kaip ir 2021 m. kovo 19 d. apžiūros metu, buvo tai, kad CO kiekis išmetamosiose dujose viršijo ribines vertes. Nors variklio pakeitimas ir kiti darbai minėtos problemos neišsprendė, tačiau 2021 m. balandžio 13 d. atliktos techninės apžiūros metu nebebuvo nustatytas dideliu įvardytas automobilio trūkumas, kuris buvo nustatytas 2021 m. kovo 19 d. atliktos techninės apžiūros metu, t. y. nebebuvo su išmetamosiomis dujomis išmetamų normaliam variklio darbui nebūdingų toksinių medžiagų. Atsakovo argumentus, kad ieškovė gali būti pati atsakinga už šio automobilio trūkumo atsiradimą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas trūkumas buvo nustatytas net du kartus 2021 m. vasario mėnesį atsakovui atliekant automobilio techninę apžiūrą, tačiau atsakovas, 2021 m. kovo mėnesį parduodamas automobilį, šios informacijos ieškovei neatskleidė. Ieškovės 2021 m. balandžio 8, 9 d. patirtas išlaidas (399,30 Eur ir 470 Eur) teismas pripažino pagrįstomis. Ieškovė taip pat teikė teismui duomenis, kad 2021 m. balandžio 15 d. UAB „AutoVS“ sumokėjo 90 Eur už lambda zondą ir jo keitimą. Tą pačią dieną atliktos pakartotinės techninės apžiūros metu didelių trūkumų, taip pat ir ribines vertes viršijančio CO kiekio išmetamosiose dujose, nebebuvo nustatyta. Šias ieškovės išlaidas teismas pripažino pagrįstomis ir priteisė ieškovei iš atsakingo asmens (atsakovo).
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovas O. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. V. ieškinį atmesti ir perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Ieškovė dublike patvirtino aplinkybę, kad atsakovas prašė nurodyti 1 000 Eur transporto priemonės pirkimo kainą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Taigi R. V. patvirtino aplinkybę, kad ji nesutiko dėl mažesnės kainos įrašymo į pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės teiktų paaiškinimų nevertino, padarydamas išvadą, kuri prieštarauja pačios ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Liudytojas P. D. patvirtino, jog atsakovas ilgai galvojo dėl ieškovės atstovų nurodytos kainos, kalbėjo telefonu ir tarėsi dėl šios kainos sumažinimo, kol galiausiai sutiko. Jei kaina būtų sumažinta 199 Eur, atsakovas nebūtų ilgai galvojęs, o tuo labiau nebūtų skambinęs pasitarti su savo mama kaip elgtis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad V. L., kuris yra itin senas ir geras ieškovės pažįstamas, nurodė, kad atsakovas dėl kainos nuleidimo sutiko greitai, ilgai nesvarstęs, t. y. nurodė kitokias aplinkybes, palyginus su P. D. duotais parodymais. V. L., kuris padėjo ieškovei nusipirkti automobilį, yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai. Ieškovė, pateikusi ieškinį teismui, nenurodė aplinkybės, kad būtų dalyvavusi nors vienoje automobilio apžiūroje, o, teikdama paaiškinimus teisme, keitė poziciją, nurodydama, kad pirmoje apžiūroje ji jau buvo dalyvavusi. Tokie ieškovės paaiškinimai taip pat turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi ieškovė patvirtino, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu ji negalėjo atvyki į Vilniaus miestą dėl įvesto karantino, draudžiančio kirsti kitos savivaldybės ribas. Karantino režimas galiojo ir pirmosios automobilio apžiūros metu. Taigi ieškovės duoti paaiškinimai turėjo būti vertinti kritiškai.
4.2. Atsakovas nuo atvykusių apžiūrėti parduodamą transporto priemonę asmenų neslėpė informacijos. Buvo parodyti automobilio įsigijimo dokumentai, paskutinės techninės apžiūros rezultatai. Automobilio pardavėjas, būdamas neprofesionaliu pardavėju, buvo įsitikinęs, kad automobilis geros būklės, kadangi jo salonas buvo itin tvarkingas, kėbulas be defektų ir rūdžių, atrodė išpuoselėtas ir gerai prižiūrėtas. Pats atsakovas įsigijo pirmą transporto priemonę, kurią norėjo parduoti ir tokiu būdu užsidirbti šiek tiek pinigų baigiant vidurinę mokyklą. Jis daug ko neišmanė dėl savo amžiaus (19 metų), todėl jei pirkėjos atstovai ko nors klausė, jis atsakydavo į užduotus klausimus. Siekiant išsiaiškinti variklio darbą antrojo sutikimo metu ieškovės atstovas V. L. buvo pasikvietęs specialistą P. D., kuris prie automobilio variklio buvo prijungęs diagnostinę įrangą, parodančią variklio klaidas. Variklio defektų įranga neužfiksavo, išskyrus tai, kad buvo rodoma katalizatoriaus klaida. P. D. nurodė, kad padidėjusio dūminimo apžiūros metu nebuvo.
4.3. Trūkumo, pažymėto techninės apžiūros rezultatuose Nr. 8.4.2. „Kita tarša“, nustatyto prieš tai atliktoje techninėje apžiūroje (2021 m. vasario 9 d.), neliko. Iš atsakovo duotų paaiškinimų teisme turinio matyti, kad po 2021 m. vasario 9 d. techninės apžiūros, jis kreipėsi į specialistą dėl automobilio remonto, kurio metu automobiliui buvo pakeistas termostatas ir atlikti kiti darbai. Dėl šių atliktų darbų nebeliko trūkumo, pažymėto Nr. 8.4.2. Kita tarša (su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos (pvz. alyvos degimo produktai). Nelikus šio trūkumo, atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti pareigos atskleisti šio trūkumo fakto pirkėjams, kuris buvo pašalintas. Pati ieškovė ir liudytojas H. L. nurodė, kad dūminimas atsirado tik atliekant techninę apžiūrą, kai buvo stipriai gazuojama. Byloje pateikta UAB „Ausegra“ išvada, kurioje yra užfiksuota, kad yra akivaizdus variklio alyvos trūkumas, o siekiant nustatyti konkretų gedimą, reikalingi variklio ardymo darbai. Naudojant automobilį su žymiu variklio alyvos trūkumu galima sugadinti net ir geriausią variklį. Jei alyvos variklyje buvo itin žemas lygis, nesiekiantis net minimalios ribos, ir dirbtinai stipriai keliant variklio apsukas (gazuojant), automobiliui esant penkiolikos metų senumo, galėjo būti sugadintas variklis, tai iššaukė automobilio didelį dūminimą. Pati ieškovė patvirtino, kad automobilio tepalų lygis, įsigijus transporto priemonę, nebuvo tikrintas.
4.4. Liudytojas P. D. patvirtino, kad jie nenorėjo pirkti automobilio be techninės apžiūros, bet po ilgų derybų liudytojai pasiūlė konkrečią kainą, keliais šimtai sumažinus pardavimo kainą, buvo nuspręsta pirkti draudžiamą eksploatuoti ir remontuotiną automobilį. Suderinus tokią sąlygą (jog automobilio trūkumus pašalina pirkėjas, o ne pardavėjas), pardavėjas sutiko parduoti už gerokai mažesnę kainą (sumažinus 799 Eur suma). Be to, ieškovė, prieš ketindama pirkti naudotą automobilį, kuris yra be galiojančios techninės apžiūros, nepasinaudojo teise jį patikrinti servise, kad įsitikinti automobilio būkle, apsiribodama tik automobilio apžiūra. Ieškovė nupirko automobilį, kurį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – važiuoti. Nuo trūkumų, nustatytų techninės apžiūros metu (2021 m. kovo 19 d.) iki jų pašalinimo (2021 m. balandžio 15 d. techninės apžiūros) automobiliu buvo naudojamasi, kadangi transporto priemonė buvo nuvažiavusi 556 km. Šios aplinkybės įrodo, kad automobilį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad atsakovas neatskleidė duomenų apie didesnį CO kiekį ir lambdos zondo vertės, kurių remonto darbai (su detalėmis ir darbais) sudarė 90 Eur, dėl tokio dydžio remonto sąnaudų neturėtų būti taikoma pardavėjo atsakomybė, kadangi automobilis nėra naujas, yra penkiolikos metų senumo, jam negali būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir naujam. Atsakovas nesutinka, kad jis yra atsakingas už automobilio variklio pakeitimo darbus, kai 2021 m. vasario 26 d. techninės apžiūros metu nebuvo fiksuotas trūkumas, nurodomas Nr. 8.4.2. „kita tarša“, todėl jis nėra ir negali būti atsakingas už šį trūkumą. Tuo labiau, kad automobilį ieškovė naudojo su per žemu variklio alyvos kiekiu.
Atsiliepimas
5. Ieškovė R. V. atsiliepime į atsakovo O. S. apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priimti atskirąją nutartį bei informuoti prokurorą apie O. S. veiksmuose esančius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 300 straipsniuose, formaliuosius požymius. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Atsakovas naujų teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ar tariamai netinkamai sprendimu kvalifikuotų aplinkybių, nepateikė (išskyrus selektyvų ir fragmentišką dalies bylos liudytojų parodymų aprašymą), o iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau buvo detaliai išanalizuoti pirmosios instancijos teisme. Vien tik tai, kad atsakovas subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ar panaikinti/pakeisti skundžiamą sprendimą.
5.2. P. D. parodymai, vertinant juos kartu su atsakovo skelbime nurodyta transporto priemonės kaina 2 299 Eur ir kito liudytojo V. L. parodymais patvirtina, jog už transporto priemonę išties buvo sumokėta 2 100 Eur, o ne 1 500 Eur, kaip deklaratyviai nurodo ieškovas. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių interpretacija – vien tik tai, kad ieškovė nesutiko su atsakovo siūloma pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 1 000 Eur kaina, nereiškia, jog ieškovė patvirtino aplinkybę, kad ji nesutiko dėl bet kokios mažesnės kainos įrašymo į pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas, vienintelis pildęs visų pirkimo– pardavimo sutarties egzempliorių dalį, kurioje nurodyta ginčo transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties kaina, ir buvo vienintelis, galėjęs ją koreguoti bei savanaudiškais tikslais nurodęs ją neatitinkančią realybės – šalių susitarimo turinio.
5.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad jam apie transporto priemonės trūkumus buvo žinoma, kad jis juos bandė šalinti 2021 m. vasario mėn., keisti įvairias detales, tačiau to padaryti atsakovui nepavyko (2021 m. spalio 15 d. „posedzio-garso-irasas-1“, įrašo laikas nuo 08:00 iki 08:24). Nepaisant to, atsakovas vis tiek skelbime parduodamą transporto priemonę aprašė kaip labai gerą. Nei vienas liudytojas ar kitas asmuo, nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos tariamai atsakovas parodė antrojo ar bet kurio kito susitikimo metu. Konkrečių nuorodų į konkrečius bet kokių liudytojų ar bylos šalių pasisakymus neduoda ir pats atsakovas apeliaciniame skunde.
5.4. Nesutinka su atsakovu, kad bendras ieškovės nuvažiuotas automobiliu atstumas sudaro apie 600 km. Ieškovė tokio atstumo su automobiliu nenuvažiavo. Be to, į ginčo pirkimo- pardavimo sutartį ridą (137 000 km) įrašė atsakovas, t. y. tikėtinai ją padidino „apsirikdamas“, kaip ir „suklydo“ pildydamas ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ją įsigydamas iš UAB „Seautus“. Atsakovas nurodė, kad transporto priemonė yra be techninės apžiūros ir pasiūlė techninę apžiūrą „praeiti“ „per pažįstamus“ „nes gali būti nesureguliuotos šviesos ar kažkas panašaus“, tačiau apie variklio defektus, dūmingumus ir pašalines medžiagas išmetamosiose dujose kalbos nebuvo. Atsakovas tikino, kad transporto priemonė yra puikios būklės, Lietuvoje neeksploatuota. Atsakovas pažeidė ir sąžiningumo principą, nes jam tuo metu jau buvo žinomi defektai ir net mėginta nesėkmingai juos pašalinti.
5.5. Kadangi automobilio defektai paaiškėjo tik po jo perdavimo, kaip parduoto daikto trūkumas, atsakovas neatleistinas nuo teisinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai eksploatavusi transporto priemonę tris dienas (nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki techninės apžiūros, kurios metu paaiškėjo, jog automobilis nėra techniškai tvarkingas ir gero stovio). Dar pradiniame transporto priemonės defektacijos akte jau buvo numatytas tiek variklio, tiek ir lambda zondo keitimas, tačiau tikintis, kad galbūt nustatytus didelius trūkumus pavyks ištaisyti pakeitus variklį, tai buvo atlikta pirmiausia, o tik tada, kai buvo pašalinta dalis didelių trūkumų, kita dalis – liko, buvo nuspręsta keisti ir lambda zondą, po ko atsakovo parduotas automobilis tapo techniškai tvarkingu ir jam buvo sėkmingai atlikta techninė apžiūra. Prašo atlyginti tik tiesiogiai su dideliais/paslėptais iš atsakovo įsigyto automobilio trūkumais susijusias jų šalinimo išlaidas, o kitų patirtų išlaidų – pavyzdžiui, žibintų reguliavimo, vandens pompos kainos ir keitimo išlaidų – ieškovė atlyginti neprašo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės R. V. ieškinys atsakovui O. S. dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui
9. Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė 2021 m. kovo 16 d. už 1 500 Eur kainą nupirko, o atsakovas pardavė ieškovei transporto priemonę – lengvąjį automobilį Seat Altea. Sutartį pasirašė ieškovė ir atsakovas, sutartyje yra atsakovo prierašas ranka „Pinigus gavau“. Sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai“ nėra pažymėtų trūkumų. Sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra atliktas įrašas „be garantijos“.
10. Ieškovė 2021 m. kovo 19 d. iš atsakovo įsigytą automobilį pristatė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninei apžiūrai. 2021 m. kovo 19 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 010-056658 pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Ataskaitoje nurodyti šie transporto priemonės trūkumai: 4.1.2. a) priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 8.2.1.2. b) benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 8.4.2. Kita tarša. Kitos toksinės medžiagos. Su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos medžiagos (pvz. alyvos degimo produktai); 4.5.2. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Priekinis rūko žibintas netinkamai sureguliuotas, kai šviesos turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai).
11. Ieškovė 2021 m. kovo 22 d. trumpąja žinute kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad automobilis 2021 m. kovo 24 d. bus pristatytas į UAB „Ausegra“ remonto dirbtuves, kur bus atliekamas jo defektavimas. Atsakovas į remonto dirbtuves neatvyko.
12. Ieškovė trumpąja žinute 2021 m. balandžio 5 d. informavo atsakovą, kad automobilis 2021 m. balandžio 7 d. 9 val. bus pristatytas į UAB „Auto VS“ adresu (duomenys neskelbtini), remonto dirbtuves, kur bus atliekamas automobilio variklio defektavimas ir remontas. Atsakovui buvo pasiūlyta atvykti susipažinti su automobilio būkle. Atsakovas į remonto dirbtuves neatvyko. Tą pačią dieną ieškovė parašė atsakovui, kad jai buvo parduotas automobilis Seat Altea su paslėptais defektais ir atsakovas privalės padengti remonto išlaidas. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai automobilis priklausė atsakovui, buvo tris kartus atliekama techninė apžiūra: 2022 m. vasario 5 d., vasario 9 d., vasario 26 d. ir automobilis turėjo defektų, apie kuriuos atsakovui buvo žinoma.
13. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. UAB „Autonova“ sumokėjo 399,30 Eur už variklį, o 2021 m. balandžio 9 d. UAB „AutoVS“ – 470 Eur už variklio keitimą, paskirstymo diržo komplektą, tepalo filtrą, variklinę alyvą, kolektoriaus tarpines, uždegimo žvakes ir alyvos lygio matuoklę. 2021 m. balandžio 15 d. UAB „AutoVS“ sumokėjo 90 Eur už lambda zondą ir jo keitimą. Po ieškovės atliktų darbų automobilis buvo suremontuotas, automobiliui atlikta techninė apžiūra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
14. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
15. Byloje esantys įrodymai patvirtina buvus šalių suderintą valią dėl automobilio pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo, tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kainos, už kurią buvo parduotas automobilis. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei automobilis buvo parduotas už 2 100 Eur kainą, nes automobilis buvo parduotas už 1 500 Eur, t. y. kainą kuri nurodyta sutartyje.
16. Į bylą pateiktas skelbimas, kuris atsakovo buvo patalpintas interneto svetainėje www.autoplius.lt. Skelbime nurodyta parduodamo automobilio kaina – 2 299 Eur. Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje buvo apklausta liudytojas V. L., kuris betarpiškai dalyvavo automobilio pirkimo–pardavimo procese, tiek ir perduodant ieškovui pinigus už automobilį. Šis liudytojas 2021 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad antrojo susitikimo su atsakovu metu buvo susitarta dėl 2 100 Eur automobilio kainos ir perduotas 200 Eur avansas, o trečiojo susitikimo metu jis perdavė atsakovui likusią sumą, t. y. 1 900 Eur. Liudytoja G. K. teismui nurodė, kad yra atsakovo draugė. Pinigų perdavimo momentu ji automobilyje nebuvo, tačiau liudytoja nurodė, kad ji dalyvavo perskaičiuojant pinigus jau grįžus su atsakovu į namus. Pasak šios liudytojos, atsakovui perduota suma buvo 1 300 Eur. Kadangi liudytojų parodymai byloje skyrėsi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji pasirašė sutartį, kurioje parduodamo automobilio kaina nurodyta neteisingai.
17. Ieškovė į bylą teikė V. L., ieškovės draugo, padėjusio jai perkant automobilį, bei atsakovo susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis (2021 m. kovo 14 d.). Susipažinus su nurodytu susirašinėjimu galima daryti išvadą, kad atsakovas buvo suinteresuotas sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą. V. L. žinutėje pasiteiravus, ar atsakovas išsiaiškino dėl kainos ir mokesčių, atsakovas nurodė: „jeigu aš einu į pliusą nuo pardavimo ant sutarties tai man dar pvm sumokėt už individualią veiklą ir dar po 15 Eur nuo kiekvieno 100. Tai nežinau, jei nieko prieš, galim rašyti sumą už kurią pirkau“. Taip pat atsakovas nurodė: „Nelabai norėčiau tuos mokesčius mokėt“. Aptariamo susirašinėjimo metu buvo sutarta, kad atsakovas nurodys didžiausią įmanomą sumą iki mokesčių mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys jau šio susirašinėjimo metu buvo sutarę dėl automobilio pirkimo– pardavimo kainos, tačiau buvo tariamasi dėl sumos, kuri bus įrašyta į automobilio pirkimo –pardavimo sutartį. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas automobilį įsigijo už 1 400 Eur sumą, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas buvo suinteresuotas nurodyti tą kainą, nuo kurios reikėtų mokėti valstybei mažesnius mokesčius, t. y. sutartyje nurodyti mažesnę kainą, kad sumažinti skirtumą tarp įsigytos ir parduotos automobilio kainos. Aplinkybę, kad atsakovui buvo sumokėta 2 100 Eur, netiesiogiai patvirtina ir 2021 m. kovo 27 d. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas. Ieškovei pareikalavus iš atsakovo grąžinti sumokėtus 2 100 Eur ir pasiimti automobilį, atsakovas, neginčydamas reikalaujamos grąžinti sumos dydžio, nurodė, kad pinigus galėtų grąžinti po 100 Eur kas mėnesį iki bus pasiekta sutartyje nurodyta pinigų suma.
18. Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad teismas neįvertino ieškovės dublike nurodytos aplinkybės, jog atsakovas prašė transporto priemonės pirkimo sutartyje nurodyti 1 000 Eur transporto priemonės pirkimo kainą, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad ieškovė patvirtino aplinkybę, kad ji nesutiko dėl mažesnės kainos įrašymo į pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad ji nesutiko su tuo, kad į sutartį būtų įrašyta 1 000 Eur pardavimo suma, neįrodo, kad automobilis buvo parduotas už 1 500 Eur. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl jo nurodomos kainos, atsižvelgtina į tai, kad, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, automobilio pardavimo tikslas buvo užsidirbti pajamų iš šio sandorio. Byloje nustatyta, kad atsakovas automobilį remontavo. Tuo atveju, jei atsakovas būtų automobilį pardavęs už 1 500 Eur sumą, pajamų iš šio sandorio nebūtų gavęs, nes automobilis buvo įsigytas už 1 400 Eur, o remonto darbai atlikti už 100 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nuo skelbime nurodytos automobilio kainos (2 299 Eur) dėl to, kad automobilis neturėjo galiojančios privalomos techninės apžiūros, nuleido ne 799 Eur (35 proc. automobilio pradinės kainos), o 199 Eur (9 proc. automobilio pradinės kainos) ir pardavė ieškovei automobilį ne už sutartyje nurodytą 1 500 Eur sumą, kuri yra tik 100 Eur didesnė, nei kaina, už kurią pats atsakovas įsigijo šį automobilį, bet už 2 100 Eur.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, vertinant ieškovės pasirinktą teisių gynimosi būdą, – automobilio remonto išlaidų priteisimą, ta aplinkybė, už kiek buvo parduotas automobilis, tampa ne esmine.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nuo atvykusių apžiūrėti parduodamą transporto priemonę asmenų neslėpė informacijos, parodė automobilio įsigijimo dokumentus, paskutinės techninės apžiūros rezultatus.
21. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
22. CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas interneto svetainėje www.autoplius.lt įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį, kuriame nurodė, jog automobilis yra be defektų, komentare nurodė, kad automobilio stovis yra labai geras. 2021 m. kovo 16 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje „Transporto priemonės trūkumai“ nėra pažymėtų trūkumų. Sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ yra atliktas įrašas „be garantijos“.
24. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).
25. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).
26. Nagrinėjamu atveju automobilio defektai buvo nustatyti tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuomet ieškovė 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į UAB „Tuvlita“ dėl pirminės techninės apžiūros. 2021 m. kovo 19 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 010-056658 pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Ataskaitoje nurodyti šie transporto priemonės trūkumai: 4.1.2. a) priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 8.2.1.2. b) benzininio variklio išmetamosios dujos. Išmetamosios dujos. CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes; 8.4.2. Kita tarša. Kitos toksinės medžiagos. Su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos medžiagos (pvz. alyvos degimo produktai); 4.5.2. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Sureguliavimas. Priekinis rūko žibintas netinkamai sureguliuotas, kai šviesos turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai).
27. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė pati nepatikrino transporto priemonės prieš ją įsigydama, prieštarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi perkamo daikto kokybės patikrinimas yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Be to, šios aplinkybės nepanaikina atsakovo atsakomybės už transporto priemonės kokybę.
28. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad trūkumai, susiję su variklio darbu, išmetamosiomis dujomis, kurių CO kiekis viršija ribines vertes, buvo nustatyti ir atsakovui išduotoje automobilio techninės apžiūros ataskaitoje atsakovui dar būnant automobilio savininku. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, atsakovas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties privalomoje dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ nepažymėjo langelio „dujų išmetimo sistemos“, nors 2021 m. vasario 26 d. techninės apžiūros metu, be kita ko, buvo nustatytas didelis trūkumas, susijęs su išmetamosiomis dujomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šiuos trūkumus buvo nurodęs ieškovei ar kitiems asmenims, ieškovės prašymu atvykusiems apžiūrėti automobilio. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad jis su paskutinės techninės apžiūros rezultatais supažindino ieškovę ar ieškovės prašymu atvykusius apžiūrėti automobilio asmenis V. L. ar P. D.. Liudytojais apklausti V. L. ir P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie atsakovo atliktas technines apžiūras jiems buvo nežinoma, atsakovo atskleista informacija buvo susijusi tik su automobilio greičių dėžės defektu, atsakovui nurodant, kad šis defektas buvo sutvarkytas.
29. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis atitiko jam keliamus reikalavimus, nes buvo važiuojantis. Ieškovė, būdama vidutinė pirkėja, taip pat ir jai padedantys asmenys, negalėjo pastebėti, kad automobilis turi paslėptų defektų, negalėjo žinoti, kad automobilį galės naudoti pagal paskirtį tik pakeitus jo variklį. Šie trūkumai buvo nustatyti tik techninės apžiūros metu, o dar konkrečiau defekto priežastis nustatyta autoservise.
30. Atsakovas nurodo, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, jog atsakovas neatskleidė duomenų apie didesnį CO kiekį ir lambdos vertės, kurių remonto darbai (su detalėmis ir darbais) sudarė 90 Eur (pagal ieškovės pateiktus duomenis), dėl tokio dydžio remonto sąnaudų neturėtų būti taikoma pardavėjo atsakomybė, kadangi automobilis nėra naujas, yra penkiolikos metų senumo, todėl jam negali būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir naujam. Nesutikdamas su tokiu apeliacinio skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikė UAB „AutoVS“ parengtą 2021 m. balandžio 8 d. transporto apžiūros aktą, kuriame buvo numatyti tiek variklio, tiek ir lambda zondo keitimo darbai. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių, kad tokio pobūdžio remonto darbai buvo nereikalingi, nepateikė, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, jog būtų pakakę tik lambda zondą pakeisti. Tuo labiau, atsakovas ne vieną kartą buvo kviečiamas atvykti į automobilio apžiūras dėl defektų nustatymo, tačiau tą padaryti atsisakė. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo nupirktas nenaujas variklis, nes naujas būtų kainavęs apie 3 000 Eur. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad ieškovės reikalavimai automobiliui buvo keliami kaip naujam. Be to, vien aplinkybė, kad automobilis yra 15 metų senumo, nereiškia, kad ieškovė galėjo tikėtis, kad įsigijus automobilį, į jį reikės investuoti dar didelę dalį automobilio vertės piniginių lėšų, tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį – dalyvauti viešajame eisme.
31. Atsakovas nurodo, kad automobilį ieškovė naudojo su akivaizdžiai per žemu variklio alyvos kiekiu, kas galėjo įtakoti variklio sugedimą ar defekto atsiradimą (ieškovė nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. nuvažiavo 600 km). Ieškovė teigė, kad ji tokio didelio atstumo nebuvo nuvažiavusi, o spidometro duomenis neteisingai į sutartį įrašė pats atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad variklio gedimą sąlygojo pati ieškovė, netinkamai eksploatuodama transporto priemonę. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinomas automobilio defektas apie viršijamą benzininio variklio išmetamųjų dujų CO kiekį, atsakovas bandė šalinti techninės apžiūros lape nurodytus trūkumus, bet jam to padaryti nepavyko. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas net ir sužinojęs iš ieškovės, kad ji susidūrė su automobilio variklio problemomis, nepateikė ieškovei informacijos apie tai, kad ankstesnių techninių apžiūrų metu taip pat buvo nustatytas trūkumas, jog automobilis išmetė normaliam variklio darbui nebūdingas toksines medžiagas, o, priešingai, nurodė ieškovei, kad su variklio defektu susidūręs nebuvo.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad transporto priemonės defektai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu, tačiau atsakovas juos tikslingai nuslėpė nuo ieškovės.
33. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 1 dalis). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat joje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ginčo sprendimui teisingai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą bei pagrįstai padarė išvadą dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto automobilio trūkumus, iš jo pirkėjai priteisiant 977,50 Eur automobilio remonto išlaidų.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
35. Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atskirosios nutarties (ne)priėmimo
36. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priimti atskirąją nutartį bei informuoti prokurorą apie O. S. veiksmuose esančius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 300 straipsniuose, formaliuosius požymius. Prašyme nurodo, kad yra pakankamai informacijos spręsti, jog ieškovės atsiliepime aptartuose atsakovo veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182, 300 straipsniuose, sudėčių formaliųjų požymių, kurių ieškovė proceso pirmosios instancijos teisme metu neakcentavo, tačiau atsakovui ir toliau ciniškai siekiant išvengti civilinės teisinės atsakomybės teikiant nepagrįstą apeliacinį skundą, mano esant reikalą atkreipti apeliacinės instancijos dėmesį ir esant visoms to sąlygoms, priimti atskirąją nutartį (CPK 300 straipsnis).
37. CPK 300 straipsnyje nurodyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
38. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių įrodymų visumos negali padaryti vienareikšmės išvados dėl ieškovės nurodomų BK veikų požymių buvimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pati turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl jos dėstomų aplinkybių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
39. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
41. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo atsakovui priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už teisinę pagalbą).
42. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, teikė įrodymus apie nurodyto dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje iš atsakovo O. S., a. k. (duomenys neskelbtini)