- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2-6368-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01724-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- O. S.
- Advokatai
- Giedrė Daironė, Justas Kacvinskis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui O. S. dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. V. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo O. S. (toliau – ir atsakovas) 977,50 Eur automobilio remonto išlaidų.
2. Ieškovas paaiškino, kad 2021 m. kovo 16 d. už 2 100 Eur nusipirko iš atsakovo automobilį Seat Altea (toliau – ir automobilis) su paslėptais defektais, apie kuriuos ieškovė sužinojo 2021 m. kovo 19 d. atliekant automobilio techninę apžiūrą. Ieškovė informavo apie tai atsakovą 2021 m. kovo 22 d., informuodama, kad automobilis 2021 m. kovo 24 d. bus pristatytas į UAB „Ausegra“ remonto dirbtuves. Atsakovas į remonto dirbtuves neatvyko. Ieškovė 2021 m. balandžio 5 d. informavo atsakovą, kad automobilis 2021 m. balandžio 7 d. bus pristatytas į UAB „Auto VS“ remonto dirbtuves, tačiau atsakovas ir į tą dieną į remonto dirbtuves neatvyko. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad automobilį reikėjo remontuoti, o atsakovas į remonto dirbtuves neatvyko, pati padengė automobilio remonto išlaidas, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad su automobilio trūkumais išsamiai supažindino asmenis, kurie atvyko apžiūrėti automobilio. Atsakovas sumažino 799 Eur suma automobilio kainą ir buvo sutarta, kad automobilis parduodamas su trūkumais (remontuotinas). Atsakovas pastebėjo, kad atvykę asmenys labai kruopščiai apžiūrėjo automobilį, jo variklį, kitas automobilio dalis. Atsakovas informavo atvykusius asmenis, kad automobilio techninė apžiūra nėra praeita, parodė techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje buvo nurodyti automobilio trūkumai. Atvykę apžiūrėti automobilio asmenys konstatavo, kad rimtų automobilio variklio trūkumų nėra ir sutiko patys susitvarkyti techninę apžiūrą sumokant už automobilį mažesnę kainą, t. y. 1 500 Eur (skelbime atsakovas buvo nurodęs 2 299 Eur). Atsakovas sutartyje nurodė, kad neteikia jokių garantijų dėl automobilio kokybės, ši sąlyga atvykusį asmenį pirkti automobilį tenkino. Pati ieškovė nesidomėjo perkamu automobiliu, nedalyvavo automobilio apžiūrose. Atsakovas 2021 m. kovo 22 d. iš ieškovės gavo žinutę, kad automobilis turi trūkumų. Atsakovas pasiūlė ieškovei 1 500 Eur grąžinti dalimis, nes pinigų jau nebeturėjo. Atsakovas nurodė, kad į automobilio apžiūrą remonto dirbtuvėse nevyko, siekdamas išvengti ginčų, konfliktų ir papildomo streso. Be to, atsakovui reikėjo daug mokytis ruošiantis baigiamiesiems egzaminams vidurinėje mokykloje.
4. Ieškovė dublike pažymėjo, kad asmeniškai dalyvavo pirmojoje automobilio apžiūroje. Jau tada atsakovas paprašė, kad jei automobilis bus perkamas, sutartyje nurodyti mažesnę kainą. Derybos dėl kainos vyko antrosios apžiūros metu. Atsakovas sutiko padaryti 199 Eur nuolaidą nuo skelbime nurodytos automobilio kainos. Ieškovė patikėjo atsakovo teiginiais apie labai gerą automobilio stovį ir automobilį nusipirko. Vėliau, kai atsakovas siūlė ieškovei mokėti po 100 Eur, kol padengs remonto išlaidas, ieškovė su tuo nesutiko, nes jau nebepasitikėjo atsakovu.
5. Atsakovas triplike pažymėjo, kad antrosios automobilio apžiūros metu prie automobilio variklio buvo pajungtas kompiuteris, automobilis buvo tikrinamas varikliui dirbant aukštomis apsukomis, tačiau nei atsakovas, nei apžiūroje dalyvavę asmenys nepastebėjo, kad automobilis mestų nebūdingą dūmą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad automobilio apžiūros metu atsakovas parodė 2021 m. vasario 26 d. atliktos techninės apžiūros rezultatus, kurie nerodė rimtų variklio defektų. Techninių apžiūrų metu buvo rodomas nedidelis CO ir išmetamųjų dujų kiekio viršijimas, kuris dažnai pasitaiko naudotiems automobiliams ir reikalauja tam tikrų automobilio dalių keitimo. Būtent todėl atsakovas ir padarė beveik 800 Eur nuolaidą automobiliui. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos nebuvo pastebėtos atliekant techninę apžiūrą 2021 m. vasario 26 d. Automobilio patikrinimo UAB „Ausegra“ metu buvo nustatyta, kad variklio alyvos kiekis yra žemiau minimalios ribos. Būtent tai galėjo įtakoti variklio sugedimą ar defekto atsiradimą (ieškovė nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. nuvažiavo 600 km. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad per didelį CO kiekį ir lamdos zondo vertės trūkumus pavyko pašalinti tik atlikus lambdos zondo keitimo darbus, kurių vertė 90 Eur. Atsakovas patvirtino, kad automobilis parduodamas be garantijos, todėl laikytina, kad atskleidė automobilio būklę ir negali būti atsakingas prieš ieškovę. Automobilis buvo parduotas ieškovės atsiųstiems asmenims atskleidžiant turimą ir žinomą informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovė ir jo atstovas palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl automobilio kainos
7. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė 2021 m. kovo 16 d. 19 val. už 1 500 Eur kainą nupirko, o atsakovas pardavė ieškovei transporto priemonę – lengvąjį automobilį Seat Altea. Ant šios sutarties yra atsakovo parašas ir prierašas ranka „Pinigus gavau“. Ieškovė, kaip minėta, tvirtina, kad už automobilį sumokėjo ne 1 500 Eur (kaip nurodyta sutartyje), o 2 100 Eur. Atsakovas tai neigia. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovui automobilio kaina buvo sumokėta grynais pinigais per du kartus (200 Eur avansas ir vėliau likusi suma). Ieškovės kviestas liudytojas V. L. 2021 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad antrojo susitikimo su atsakovu metu buvo susitarta dėl 2 100 Eur automobilio kainos, perduotas 200 Eur avansas, o trečiojo susitikimo metu jis perdavė atsakovui likusią sumą, t. y. 1 900 Eur. Atsakovo kviesta liudytoja G. K. 2021 m. spalio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai buvo perduoti atsakovui automobilyje, o ji tuo metu buvo lauke – šalia automobilio. Minėta liudytoja nurodė, kad ji dalyvavo perskaičiuojant pinigus jau grįžus su atsakovu į namus. Atsakovo atstovės paklausta, kiek buvo pinigų, ji atsakė, kad 1 300 Eur. Taigi, dėl pinigų sumos, kuri buvo sumokėta už automobilį, išsiskiria ne tik šalių pozicija, bet ir liudytojų parodymai.
8. Liudytojas V. L. teismui nurodė, kad jau ilgą laiką (10 metų) pažįsta ieškovę (ieškovė yra jo mamos draugė), liudytoja G. K. teismui nurodė, kad yra atsakovo draugė, jį pažįsta kelerius metus. Ieškovės pažįstamam teigiant, kad perdavė atsakovui 1 900 Eur, o atsakovui teigiant, kad gavo 1 300 Eur, šių aplinkybių negalint patvirtinti nei paneigti jokiam kitam asmeniui (pinigų perdavimo metu automobilyje niekam daugiau nedalyvaujant ir pinigų niekam kitam neperskaičiavus iš karto po pinigų perdavimo), teisinę reikšmę turi automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad automobilio kaina yra 1 500 Eur. Nors ieškovė paaiškino, kad ji tik užpildė sutartyje savo duomenis, sutartį pasirašė ir perdavė V. L., o automobilio kainą atsakovas į sutartį įrašė vėliau, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas į sutartį įrašė ne tą kainą, už kurią buvo nutarta automobilį parduoti. Jei atsakovas įrašė į sutartį neteisingą automobilio kainą, sutartyje patvirtindamas pinigų gavimo faktą, pinigus (didesnę sumą nei nurodyta sutartyje, kad gavo atsakovas) perdavęs ieškovės pažįstamas tokiu atveju turėjo kelti klausimą, ar ieškovei tai yra priimtina, skambinti, klausti ieškovės nuomonės, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Jei, kaip teigia ieškovės liudytojas V. L., automobilio kaina buvo suderėta jau antrojo susitikimo su atsakovu metu, ieškovė sutartyje užpildžiusi savo duomenis galėjo iš karto įrašyti ir su atsakovu suderėtą automobilio kainą. To nepadariusi, o vėliau jos siųstam asmeniui nekeliant jokių pretenzijų dėl neteisingos kainos įrašymo į sutartį, ieškovė prisiėmė su tuo susijusią riziką. Taigi, šiuo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad buvo sumokėta ne tokia pinigų suma, kuri nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje.
9. Į bylą ieškovė pateikė V. L. bei atsakovo susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis, iš kurio matyti, kad atsakovas 2021 m. kovo 14 d. klausė V. L. „jei tau netrukdo, vis tiek mašina gera, viską patikrinot, tai parašysiu didžiausią įmanomą sumą iki mokesčių mokėjimo, okey?“. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2021 m. kovo 27 d. žinutę atsakovui, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtus 2 100 Eur ir pasiimti automobilį. Atsakovas, atsakydamas į šią žinutę, nurodė 5 punktus, kodėl su tokiu reikalavimu nesutinka, tačiau nei viename iš jų neparašė, kad jam nebuvo sumokėta 2 100 Eur suma, o buvo sumokėta tik 1 500 Eur. Atsakovas tik nurodė, kad pinigų nebeturi ir gali kas mėnesį mokėti po 100 Eur tol, kol „pasieksime sutartyje nurodytą pinigų sumą“. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad sutartyje nurodyta automobilio kaina ir už automobilį ieškovės atsakovui sumokėta pinigų suma nagrinėjamu atveju skyrėsi, t. y. teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nuo skelbime nurodytos automobilio kainos (2 299 Eur) dėl to, kad automobilis neturėjo galiojančios privalomos techninės apžiūros, nuleido ne 799 Eur (35 proc. automobilio pradinės kainos), o 199 Eur (9 proc. automobilio pradinės kainos) ir pardavė ieškovei automobilį ne už sutartyje nurodytą 1 500 Eur sumą, kuri yra tik 100 Eur didesnė, nei kaina, už kurią pats atsakovas įsigijo šį automobilį, bet už 2 100 Eur. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir atsakovo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad minėtą automobilį jis pirko pardavimui, norėdamas užsidirbti. Šiuo aspektu teismas papildomai pažymi ir tai, kad liudytoja G. K. duodama teisme parodymus nenurodė sumos, už kiek automobilis buvo parduotas ieškovei, o atsakovo gautą pinigų sumą įvardijo tik paklausus atsakovo atstovei. Atsakydama dėl konkrečios sumos, minėta liudytoja nors ir nurodė 1 300 Eur sumą, tačiau tuo nebuvo tikra, nes atsakė į klausimą abejodama, pati naudodama klausiamąjį toną, o liudytojas V. L., duodamas parodymus teisme, net keletą kartų neabejodamas įvardijo pinigų sumą, kurią sumokėjo atsakovui (200 Eur avansą ir vėliau dar 1 900 Eur).
Dėl automobilio techninės būklės (ne)atskleidimo pirkėjui
10. Daiktų kokybės pagrindinis teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pagal CK 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas nusipirko automobilį 2021 m. sausio 12 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Seautus“ už 1 400 Eur. Automobilio pirkimo pardavimo sutarties privalomoje dalyje apie automobilio trūkumus buvo nurodytas tik vienas trūkumas „greičių dėžės defektas“. 2021 m. vasario 5 d. atsakovas atliko pirminę techninę automobilio apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti aštuoni automobilio trūkumai, jie techninių apžiūrų istorijos dokumentuose įvardyti kaip „dideli“. Be kitų trūkumų, buvo trūkumas, susijęs su variklio darbu: „Kita tarša. Kitos toksinės medžiagos. Su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos“. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepavykus „praeiti“ techninės apžiūros, automobilį nuvarė sesers draugui, kuris turi servisą bei paprašė pagalbos. Atsakovas teisme paaiškino, kad sesers draugas pareguliavo automobilio žibintus, pakeitė žvakes ir paremontavo duslintuvą.
12. Iš dokumentų matyti, kad jau po trijų dienų, t. y. 2021 m. vasario 9 d., atsakovas atliko pakartotinę techninę apžiūrą, kurios metu taip pat buvo konstatuota, kad su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos. Atsakovas teisme paaiškino, kad po to vėl nuvarė automobilį pas sesers draugą. Atsakovas nurodė, kada „pakeitėme termostatą, sutvarkėme stabdžius“. Iš dokumentų matyti, kad po šiek tiek daugiau nei dviejų savaičių, t. y. 2021 m. vasario 26 d., atsakovas atliko dar vieną pakartotinę techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti trys trūkumai, kurie buvo įvardyti kaip „dideli“, tačiau tarp jų jau nebebuvo trūkumo, susijusio su kita tarša ir normaliam variklio darbui nebūdingų medžiagų išmetimu. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad būtent po trečio nepavykusio bandymo „praeiti“ techninę apžiūrą, jis įdėjo skelbimą dėl automobilio pardavimo.
13. Ieškovė pateikė teismui automobilio pardavimo skelbimą, kuris buvo patalpintas interneto svetainėje www.autoplius.lt. Iš skelbimo matyti, kad atsakovas nurodė, jog automobilis yra be defektų, komentare nurodė, kad automobilio stovis yra labai geras, kad automobilis yra puikus. Taigi, nepaisant to, kad automobilis neatitiko techninių reikalavimų, automobiliui techninių apžiūrų metu buvo nustatytas net ne vienas didelis trūkumas, atsakovas automobilio pardavimo skelbime nurodė, kad automobilio stovis yra labai geras, automobilis yra puikus, be defektų. Be to, šiuo atveju teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kad atsakovas nei vieno iš trijų susitikimų metu automobiliu besidomintiems asmenims nenurodė aplinkybės, kad pastaruoju metu net tris kartus buvo atlikta techninė apžiūra, nepaaiškino, kad šių apžiūrų metu buvo nustatyti dideli automobilio techninės būklės trūkumai. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad po trečiojo bandymo „praeiti“ techninę apžiūrą „buvo dingusi kita tarša“. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai du kartus iš eilės buvo nustatytas minėtas automobilio trūkumas („kita tarša“), rodęs tam tikras su variklio darbu susijusias problemas, atsakovas šių aplinkybių atvykusiems apžiūrėti asmenims nepaaiškino, taip pat nenurodė, kaip galėjo atsitikti, kad šis automobilio trūkumas, kaip nurodė atsakovas teismo posėdyje „dingo“. Taigi, atsakovo teismo posėdyje pasakyti žodžiai „ką tik galėjau, supažindinau“ teismo vertinami kritiškai.
14. Atsakovas teisme nurodė, kad antrojo susitikimo metu padavė automobilį apžiūrintiems asmenims paskutinės techninės apžiūros lapą, tačiau šios aplinkybės byloje niekas nepatvirtina. Priešingai, šią aplinkybę neigė antrojo susitikimo su atsakovu metu dalyvavę liudytojai V. L. ir P. D. Liudytojas V. L. teisme nurodė, kad dokumentus (ankstesnę atsakovo pirkimo-pardavimo sutartį ir kažkokius užsienietiškus lapus) gavo iš atsakovo tik tada, kai jau buvo perdavęs atsakovui pinigus (trečiojo susitikimo metu), o techninės apžiūros lapo atsakovas niekada nedavė. Liudytojas V. L. teismo posėdyje nurodė, kad tik po pinigų sumokėjimo, iš atsakovo perduotos sutarties sužinojęs apie automobilio greičių dėžės defektą susinervino ir paprašė, kad atsakovas pateiktų įrodymus, kad tas defektas yra sutvarkytas. Byloje ieškovė pateikė V. L. susirašinėjimą su atsakovu trumposiomis žinutėmis, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 17 d., t. y. sekančią dieną po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, V. L. paprašė atsakovo atsiųsti dokumentus apie greičių dėžės keitimą. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. sausio 18 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, iš kurio matyti, kad už 100 Eur M. S. atliko greičių dėžės keitimą. Jei atsakovas, kaip teigia, būtų dar antrojo susitikimo metu padavęs V. L. ar P. D. lapą su informacija apie nepraeitą techninę apžiūrą, automobilį apžiūrintys asmenys būtų kėlę atsakovui su techninės apžiūros metu nustatytais dideliais automobilio techniniais trūkumais, kurių buvo ne vienas, susijusius klausimus, tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei atsakovas, nei minėti liudytojai. Taigi, labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovei (ją atstovavusiems asmenims) neatskleidė jam žinomų automobilio trūkumų.
15. Be to, teismas daro išvadą, kad atsakovas ne tik neatskleidė automobilio trūkumų, bet juos nuslėpė, nes automobilio pirkimo-pardavimo sutarties privalomoje dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ nepažymėjo langelio „dujų išmetimo sistemos“, nors 2021 m. vasario 26 d. techninės apžiūros metu, be kita ko, buvo nustatytas didelis trūkumas, susijęs su išmetamosiomis dujomis. Atsakovas taip pat neužpildė sutarties dalies „Informacija apie įvykius ir trūkumus“, o joje tik parašė, kad „be garantijos“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad parašymas „be garantijos“ neatleido atsakovo nuo pareigos atskleisti automobilio pirkėjui jam žinomus automobilio trūkumus. Atsakovas sandorio sudarymo metu buvo tik 19 metų, teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad tai buvo pirmasis jo parduotas automobilis. Teismas sutinka, kad atsakovui galėjo trūkti gyvenimiškos patirties pildant pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga tai, kad pačioje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties formoje yra nurodyta, kad šią informaciją pateikti yra privaloma. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei vieno iš trijų susitikimų su potencialiais automobilio pirkėjais metu nenurodė ir nepaaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovo keliais bandymais atlikti techninę apžiūrą ir kodėl jie buvo nesėkmingi. Taigi, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas siekė, kad automobilio pirkimu besidomintys asmenys nesužinotų automobilio trūkumų, susijusių su dujų išmetimo sistemomis. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir jau byloje nustatytas atsakovo nesąžiningumas, kai atsakovas, uždėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir davęs teismui priesaiką sakyti byloje tiesą, teismui klaidingai nurodė už automobilį gautą pinigų sumą.
16. Be to, nedelsiant po to, kai ieškovė įsigijo automobilį, 2021 m. kovo 19 d. atliko pirminę techninę apžiūrą. Tai taip pat iš dalies patvirtina išvadą, kad ieškovei nebuvo atskleisti automobilio trūkumai (nei raštu, nei žodžiu), nes, priešingu atveju, ieškovė, žinodama apie visai neseniai (2021 m. vasario 26 d.) atliktos techninės apžiūros rezultatus, labiau tikėtina, kad būtų bandžiusi pašalinti jau nustatytus automobilio trūkumus ir tik tada būtų bandžiusi atlikti privalomąją techninę automobilio apžiūrą.
17. Teismas taip pat pažymi, kad 2021 m. kovo 19 d. atliktos apžiūros metu, be kitų trūkumų, vėl buvo nustatytas trūkumas, susijęs su tuo, kad yra išmetamos toksinės medžiagos, nebūdingos normaliam variklio darbui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2021 m. kovo 27 d. parašė žinutę atsakovui, nurodydama, kad automobilio variklis turėjo defektų apie, kuriuos atsakovas jai nepranešė. Atsakovas 2021 m. kovo 29 d. atsakė, kad „su jums man teigiamu defektu susidūręs nebuvau“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad net ir sužinojęs, kad ieškovė susidūrė su automobilio variklio problemomis, nepateikė ieškovei informacijos apie tai, kad ankstesnių techninių apžiūrų metu taip pat buvo nustatytas trūkumas, susijęs su tuo, kad automobilis su išmetamosiomis dujomis išmetė normaliam variklio darbui nebūdingas toksines medžiagas. Priešingai, atsakovas nurodė ieškovei, kad su variklio defektu susidūręs nebuvo. Kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo atsakovo atstovė, byloje nėra duomenų apie konkretų buvusį variklio defektą, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, jog tai, kad automobilis su išmetamosiomis dujomis išmetė normaliam variklio darbui nebūdingas toksines medžiagas reiškia, kad variklis dirbo ne taip, kaip turėtų dirbti, jei būtų techniškai tvarkingas ir ši informacija, kaip minėta, atsakovui buvo žinoma.
18. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas yra atsakingas už automobilio techninės būklės neatitikimą automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai automobilio techninei būklei, t. y. atsakingas už paslėptus (neaptartus) automobilio trūkumus.
Dėl pardavėjo atsakomybės dėl neaptartų daikto trūkumų
19. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
20. Iš byloje esančios ieškovės 2021 m. kovo 27 d. atsakovui išsiųstos žinutės matyti, kad ieškovė pasiūlė atsakovui du alternatyvius variantus, t. y. ieškovė pasiūlė atsisakyti sutarties (kad atsakovas grąžintų sumokėtą kainą ir pasiimtų automobilį) arba nurodė, kad remontuos automobilį, o atsakovas padengs remonto išlaidas. Atsakovas pirmojo varianto atsisakė, nes nurodė nebeturintis visos pinigų sumos, todėl ieškovė ėmėsi spręsti klausimą dėl automobilio remonto. Suremontavusi automobilį (į remonto dirbtuves ieškovė du kartus kvietė atvykti ir atsakovą, tačiau jis neatvyko), ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. atliko techninę apžiūrą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad išvada, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus, galioja iki 2023 m. kovo 19 d.
21. Taigi, ieškovė teisme siekia, kad atsakovas atlygintų jos patirtas išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nurodė, kad patyrė 977,50 Eur išlaidų.
22. Ieškovė prie ieškinio pridėjo 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą ir kvitą, iš kurių matyti, kad ieškovė 2021 m. kovo 24 d. sumokėjo 38,20 Eur už diagnostinio prietaiso pajungimą ir išmetimo sistemos patikrą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip minėta, nenurodė automobilio trūkumų, susijusių su dujų išmetimo sistemomis, o 2021 m. kovo 19 d. pakartotinės techninės apžiūros metu vienas iš nustatytų didelių automobilio trūkumų buvo susijęs su variklio išmetamosiomis dujomis (CO kiekis išmetamosiose dujose viršijo ribines vertes), ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su išmetimo sistemos patikra, teismo pripažįstamos pagrįstos. Ši suma priteistina ieškovei iš atsakingo asmens (atsakovo).
23. Ieškovė pateikė teismui mokėjimo pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. uždarajai akcinei bendrovei „Autonova“ sumokėjo 399,30 Eur už variklį, o 2021 m. balandžio 9 d. uždarajai akcinei bendrovei „AutoVS“ sumokėjo 470 Eur už variklio keitimą, paskirstymo diržo komplektą, tepalo filtrą, variklinę alyvą, kolektoriaus tarpines, uždegimo žvakes ir alyvos lygio matuoklę. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2021 m. balandžio 13 d. buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, kurios metu nustatyti du trūkumai, kurie buvo įvardyti kaip „dideli“. Abu trūkumai buvo susiję su variklio išmetamosiomis dujomis, vienas iš trūkumų, kaip ir 2021 m. kovo 19 d. apžiūros metu, buvo tai, kad CO kiekis išmetamosiose dujose viršijo ribines vertes. Taigi, nors variklio pakeitimas ir kiti darbai minėtos problemos neišsprendė, tačiau 2021 m. balandžio 13 d. atliktos techninės apžiūros metu nebebuvo nustatytas dideliu įvardytas automobilio trūkumas, kuris buvo nustatytas 2021 m. kovo 19 d. atliktos techninės apžiūros metu, t. y. nebebuvo su išmetamosiomis dujomis išmetamų normaliam variklio darbui nebūdingų toksinių medžiagų. Atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė gali būti pati atsakinga už šio automobilio trūkumo atsiradimą, teismo atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad minėtas trūkumas buvo nustatytas net du kartus 2021 m. vasario mėnesį atsakovui atliekant automobilio techninę apžiūrą, tačiau atsakovas, 2021 m. kovo mėnesį parduodamas automobilį, šios informacijos ieškovei neatskleidė. Taigi, ieškovės 2021 m. balandžio 8, 9 d. patirtos išlaidos (399,30 Eur ir 470 Eur) teismo pripažįstamos pagrįstomis. Ši suma (869,30 Eur) priteistina iš atsakingo asmens (atsakovo).
24. Ieškovė taip pat pateikė teismui duomenis, kad 2021 m. balandžio 15 d. uždarajai akcinei bendrovei „AutoVS“ sumokėjo 90 Eur už lambda zondą ir jo keitimą. Tą pačią dieną atliktos pakartotinės techninės apžiūros metu didelių trūkumų, taip pat ir ribines vertes viršijančio CO kiekio išmetamosiose dujose, nebebuvo nustatyta. Taigi, šias ieškovės išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia ieškovei iš atsakingo asmens (atsakovo).
25. Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovo 977,50 Eur (38,20 Eur + 869,30 Eur + 90 Eur) ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su automobilio remontu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia tai šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl teismas sprendžia dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
27. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. sumokėjo iš viso 300 Eur uždarajai akcinei bendrovei „Autopretenzija“ už konsultacijas dėl ieškinio, 2021 m. birželio 7 d. ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, o 2021 m. liepos 25 d., 2021 m. spalio 14 ir 29 d. ieškovė sumokėjo iš viso 510 Eur advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui už teisines paslaugas (dubliko rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, papildomų rašytinių paaiškinimų rengimą). Taigi, byloje pateikti patvirtinantys įrodymai, kad ieškovė patyrė iš viso 832 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos ieškovei iš kitos šalies (atsakovo).
28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,45 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės R. V. ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo O. S. (asmens kodas neskelbtini) 977,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) automobilio remonto išlaidų bei 832 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo O. S. (asmens kodas neskelbtini) 10,45 Eur (dešimt eurų 45 ct) teismo išlaidų. Priteistas išlaidas atsakovas privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.