Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo L. B. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23200787960), panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

1. L. B. (toliau – ir Pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10992-2023, ROIK 23200787960, (toliau - ir Skundžiamas nutarimas, Skundas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 330 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. L. B. nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 14 d., 8 val. 00 min., Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) Elektrėnų sav. Magistraliniai keliai Vilnius - Kaunas - Klaipėda (k. pusė), 34,00 km., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės.

2. L. B. pateikė skundą, kuriuo prašo vadovaujantis ANK 619 str. 1 d. 2 p. priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes pareiškėjas nebuvo tinkamai, ANK 573-574 straipsniuose nustatyta tvarka, informuotas apie teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę atėmimą arba vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. nuostatomis paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

2.1. Skunde nurodoma, 2023-05-10 pareiškėjas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) Vyresniojo tyrėjo 2023 m. gegužės mėn. 10 d. 10 val. 00 min. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANRN-10992-2023 (ROIK: 23200787960). Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) Elektrėnų sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė), 34,00 km. 2023 m. kovo mėn. 14 d. 08 val. 00 min. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Pareiškėjui paskirta 330 Eur. bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Kaip išaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, už 2020-08-15 d. padarytą administracinį nusižengimą pareiškėjui buvo skirta 85 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Pareiškėjas baudą sumokėjo 2020-09-09 d. (priedas Nr. 3), tačiau specialiosios teisės vairuoti nesusigrąžino (specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2020-09-09 iki 2020-12-09 d.). 2023 m. kovo mėn. 14 d. 08 val. 00 min. policijos pareigūnai sustabdė pareiškėją magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė), 34,00 km., dėl ANK 424 str. 3 d. pažeidimo, t.y. vairavimo esant nesusigrąžintai specialiajai teisei vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas neginčija bylos metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad vairavo automobilį nesusigrąžinęs specialios teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau pareiškėjas nesutinka su paskirta bauda ir poveikio priemone - specialiosios teisės atėmimu (teise vairuoti transporto priemones) 6 mėn. Nesutikimas yra grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

2.1.1. Skunde nurodo, kad vertinant 2020-08-15 d. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėjas nori atkreipti dėmesį į keletą svarbių aplinkybių. Visų pirma, gana paradoksaliai atrodo aplinkybė, kad pareiškėjas vairavo automobilį daugiau nei po 2,5 metų nuo tada, kai jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, arba daugiau nei po 2 metų, kai jis nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Ši aplinkybė itin kurioziška, nes specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra, numatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“, yra itin paprasta, nesudėtinga ir greita. Todėl pareiškėjas teigia, kad nurodyta specialiosios teisės nesusigrąžinimo aplinkybė yra itin svarbi vertinant, ar jis buvo tinkamai informuotas apie jo padarytą administracinį nusižengimą ir dar svarbiau, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jam skirtą specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims yra reglamentuotas ANK 573 - 574 str. Pagal teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose „nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesiniu dokumentu įteikimo būdas būtu tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-243-988/2020, AN2-66-885/2021) Pažymi, jog ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Atkreipia dėmesį, jog nurodytoje byloje nagrinėjamu atveju, nusižengimo padarymo metu užfiksuotas automobilis MITSUBISHI COLT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė M. S., todėl tiek administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tiek ir Institucijos 2022 m lapkričio 23 d. nutarimas pagrįstai buvo siunčiamas M. S. elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas patikrinus informaciją iš Valstybės informaciniu sistemų ir registrų. Tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas ir juo išsiųsti administracinio nusižengimo bylos procesiniai dokumentai atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentų įteikimo tvarką (Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-397/2023). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nurodyta, o taip pat ir kita gausi teismų praktika, skirta tinkamam procesinių teikimų įteikimui įpareigoja instituciją, nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylas, pasirinkti bent viena tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę atėmimą po 2020-08-15 d. padaryto administracinio nusižengimo ANK 573 - 574 straipsniuose nustatyta tvarka, nes apie įvykdytą teisės pažeidimą sužinojo 2020-08-17 gavęs tokį pranešimą iš Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie jam paskirtą 85 eurų baudą (priedai Nr. 1 - 2, el. laiško ir pranešimo kopija). Pagal VMI duomenis, šis pranešimas buvo išsiųstas 2020-08-18, perskaitytas 2020-08-20 d. Baudą 2020-09-09 pareiškėjas susimokėjo ir 2020-09-10 vėl gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčiu inspekcijos apie baudos sumokėjimą (priedas Nr. 3, el. laiško kopija). Nurodytuose 2020-08-17 ir 2020-09-10 pranešimuose nebuvo jokios informacijos apie tai, kad kartu su pinigine bauda, pareiškėjui paskirtas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Todėl apie jam skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams pareiškėjas sužinojo tik tuomet, kai daugiau nei po 2,5 metų, t. y. 2023-03-14 Vilniaus AVPK pareigūnai šią administracinio poveikio priemonę jam parodė savo kompiuteryje. Pareiškėjas mano, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad apie 2020-08-15 d. padarytą administracinio nusižengimą pareiškėjas nebuvo informuotas pačios Institucijos, nors ANK 573 - 574 straipsnių nuostatos bei teismų praktika įpareigoja būtent Instituciją, nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylas, pasirinkti bent viena tinkama procesiniu dokumentu įteikimo būdą. Pabrėžtina, kad VMI nėra institucija, nagrinėjanti šio pobūdžio bylas, todėl negalima laikyti, kad Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, būtų įvykdžiusi ANK 573 - 574 straipsnių bei teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Taip pat svarbu pažymėti, kad VMI informavo pareiškėją apie pareigą susimokėti bauda elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad šis elektroninis paštas yra tinkamai nurodytas valstybės institucijų elektroninėse prieigose (kaip nurodoma teismų praktikoje) bei yra visos galimybės būtent jo pagalba tinkamai ir išsamiai informuoti pareiškėją apie jo padarytą nusižengimą bei jam skirtą nuobaudą ir specialiąsias poveikio priemones ANK 573 - 574 straipsniuose nurodyta tvarka. Taip pat pabrėžia, kad 2023-05-10 pareiškėjas gavo pranešimus iš abiejų Institucijų - tiek iš administracinių nusižengimų registro (priedas Nr. 4), tiek iš VMI (priedas Nr. 5). Tai reiškia, kad šiuo atveju pareiškėjas apie jo įvykdytą nusižengimą, paskirtą baudą bei poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą buvo informuotas tinkamai, būtent ANK 573 - 574 str. numatyta tvarka. Kodėl taip nebuvo padaryta po 2020-08-15 d. padaryto administracinio nusižengimo, pareiškėjas nežino, tačiau mano, kad tai dar vienas (netiesioginis) įrodymas, jog apie jam skirtą nuobaudą ir specialiąsias poveikio priemones jis nebuvo informuotas tinkamai ANK 573 - 574 straipsniuose nurodyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vadovaujantis ANK 619 str. 1 d. 2 p. yra pagrindas priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, ANK 573 - 574 straipsniuose nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjo apie teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę atėmimą po 2020-08-15 d. jo padaryto administracinio nusižengimo.

2.1.2. Dėl administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d. nuostatų taikymo. Pareiškėjo nuomone, taip pat yra visi pagrindai šioje byloje taikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 str. 6 d. teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nustatydami, kaip turėtų būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, pažymėjo, kad skirti švelnesnes nuobaudas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-3659/2009, N62-3637/2009, Vilniaus apygardos teismo sprendimai administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011, ATP-518-195/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 30 straipsnio 2 dalyje (ANK 34 straipsnyje) nurodytas aplinkybes, taip pat ATPK 31 straipsnyje (ANK 35 straipsnyje) nustatyta atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį (ANK 34 straipsnio 5 dalį), gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Šiame kontekste pažymi, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenų, išskirtiniu aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-891/2023). Vadovautis nurodyta teismų praktika, išimtinio atvejo faktinių duomenų kompleksą šioje byloje galima konstatuoti remiantis ANK 34 str. 6 dalyje numatytais kriterijais:

2.1.2.1. Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veika kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, pareiškėjo padarytos veikos mažareikšmiškumą arba mažesnį pavojingumą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, įrodo tokios aplinkybės: Visų pirma, pareiškėjas buvo sustabdytas nepadaręs jokio materialaus administracinio nusižengimo (greičio viršijimo, neleistino lenkimo, chuliganiško vairavimo, žalos padarymo, pasišalinimo iš įvykio vietos ar pan.) Kaip jau nurodyta, kelyje Vilnius - Kaunas, važiuojant į darbovietę (Trakus) pareigūnai prisiartino su savo automobiliu ir pareiškėją sustabdė, ko gero, patikrinę automobilio bei savininko duomenis. Manytina, kad dėl to yra pakankamas pagrindas pareiškėjo padarytą nusižengimą pripažinti mažareikšme arba mažiau pavojinga veika, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Antra, pareiškėjo nusižengimas yra padarytas jau pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui (kaip jau nurodyta, šis terminas skaičiuojamas nuo 2020-09-09 iki 2020-12-09 d.). Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis ANK 424 str. 7 dalimi, veikos nėra diferencijuojamos, nes už vairavimą esant atimtai specialiajai teisei (pvz. pareiškėjui skirtu 3 mėnesių teisių atėmimo laikotarpiu), yra numatyta analogiška sankcija, kaip ir už vairavimą šios specialiosios teisės atėmimui jau pasibaigus, tačiau jos dar nesusigrąžinus (pareiškėjo atveju tai būtų daugiau nei po 2 metų, terminą skaičiuojant nuo 2020-12-09 d.). Tai reiškia, kad už šiuos du visiškai skirtingo pobūdžio nusižengimus įstatymas numato visiškai vienodas sankcijas. Pareiškėjo nuomone, tokia įstatymo redakcija (numatanti vienoda nusižengimų traktavimą esant skirtingam jų pobūdžiui, taip pat suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis yra kur kas mažiau pavojingas nei būti padarytas esant atimtai, o ne nesusi gražintai specialiajai teisei vairuoti transporto priemonę. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra atkreipiamas dėmesys į būtinybę diferencijuoti padarytus nusižengimus pagal jų pobūdį, nes minimalus sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas gali būti skiriamas ir už gerokai pavojingesnių administraciniu nusižengimu padarymą. Todėl ši aplinkybė yra reikšminga administracinio poveikio priemonę pripažįstant neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, tuo pagrindu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skiriant mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-497/2023). Trečia, pagal ANK 424 str. 7 dalį vienoda sankcija yra taikoma tiek už ANK 424 str. 3 dalyje, tiek už 4 dalyje numatytus pažeidimus. Tai reiškia, kad vairavimas nesusigrąžinus teisių (pareiškėjo atveju, po daugiau nei 2 metų nuo teisių atėmimo termino pabaigos) yra prilygintas tyčiniam vairavimui esant 5 metams atimtai specialiajai teisei už tokį pažeidimą, kaip pvz. vairavimas esant neblaiviam. Tokia situacija susidaro, nes pagal ANK 424 str. 7 dalį visiškai analogiška sankcija taikoma tiek už ANK 424 str. 3 dalyje, tiek už 4 dalyje numatytus pažeidimus - abiem atvejais specialioji teisė atimama laikotarpiui nuo 6 mėnesių iki vienų metų. Nurodytas aplinkybes pagrindžia ir teismų praktika, pvz. byla, kurioje administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešių) mėnesiu terminui taikytas už tai, kad asmuo vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-957/2023). Tai reiškia, kad tiek pareiškėjui, kuris automobilį vairavo nesusi gražinęs teisės vairuoti, tiek nurodytos bylos pažeidėjui, vairavusiam automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta, pritaikyta analogiška sankcija - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešių) mėnesiu terminui. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes jo padarytą veika yra mažareikšmė arba mažiau pavojinga, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes išvadas dėl jo padarytos veikos mažareikšmiškumo arba mažesnio pavojingumo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, taip pat galima pagrįsti gausia teismų praktika: Kasacinis teismas savo praktikoje akcentuoja, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr 2AT-34- 507-2015). Šioje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad pažeidėja užkliudė kitą transporto priemonę, išgirdo, jog nukrito bamperis, įsijungė automobilio signalizaciją, tačiau neišlipo iš automobilio, nepranešė policijai, o pasišalino iš įvykio vietos ir tik po kelių valandų visgi pati atvyko į policijos komisariatą ir paaiškino, kad ji labai išsigando, pasimetė, nežinojo ką daryti, nepateisina savo pasišalinimo iš įvykio vietos. Tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių t. y. žalos kitai transporto priemonei padarymo, pasišalinimo iš įvykio vietos ir t. t., kasacinis teismas visgi nustatė pagrindą pripažinti esant išskirtines aplinkybes, ir taikyti švelnesne nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis (tuo metu galiojusi ATPK 30¹ straipsnio redakcija), nes pažeidėja išsigando, pasimetė, nežinojo ką daryti, nepateisino savo pasišalinimo iš įvykio vietos. Kasacinis teismas panaikino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir sumažino jį iki trijų mėnesių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-34-507-2015). Iš esmės analogiškos aplinkybės dėl žalos kitai transporto priemonei padarymo, pasišalinimo iš įvykio vietos konstatuotos ir kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2AT-13-2013, kurioje atsižvelgiant į pažeidėjos vėlesnį geranorišką bendradarbiavimą tiek su policija, tiek su nukentėjusiuoju, pripažinta esant pagrindui apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemone atėmimo, nepaisant sankcijoje numatyto ilgalaikio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir prieš tai paskirto specialiosios teisės atėmimo trejiems metams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2 AT-13- 2013). Žala padaryta degalinei ir pasišalinta iš įvykio vietos kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė, pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teise vairuoti transporto priemonę. Šiais pagrindais teismas taip pat nusprendė neskirti teisės vairuoti transporto priemone atėmimo, nepaisant prieš tai paskirto specialiosios teisės atėmimo trejiems metams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2011). Išplėstinės kasacinio teismo kolegijos išnagrinėtoje byloje konstatuota, kad derybų su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių būdas, nesutarus su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio, jo prašymo pasilikti Įvykio vietoje nepaisymas, neatlikimas KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, skubus pasitraukimas iš eismo Įvykio vietos kitam eismo dalyviui joje likus, nesiėmimas jokiu priemonių nukentėjusiajam atlyginti padaryta nedidelę žalą, rodo, kad pažeidėjas P. Z. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau kolegija atsižvelgė į tai, kad dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, be to, P. Z. šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jo sutuoktinė neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, todėl teisėjų kolegija nusprendė neskirti teisės vairuoti transporto priemone atėmimo, nepaisant prieš tai paskirto specialiosios teisės atėmimo trejiems metams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Svarbu pabrėžti, kad tam tikrais (itin retais) atvejais ANK 34 str. 6 d. nuostatos taikomos net ir asmeniui automobilį vairavus neblaiviam (kas laikoma didžiausiu tyčiniu, vienu iš pavojingiausių pažeidimų). Vienoje iš tokių bylų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, buvo pakeistas švelnesne administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-574/2022). Kitoje byloje buvo konstatuota, kad dėl neblaivumo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, tačiau pripažinta, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nustatyto ANK 423 straipsnio 4 dalyje, apygardos teismo vertinimu, net ir minimalus 2 metu terminas, atsižvelgiant į R. J. asmenybę, jo apeliacinio skundo motyvus dėl savo elgesio vertinimo, būtu neproporcingas, kaip ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalus, aptariamoje straipsnio dalyje, nustatytas 1 metų 6 mėnesių terminas. Todėl vadovaujantis ir 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtos administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 (šešių) mėnesių ir vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, skirtinas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-574/2021). Pareiškėjo nuomone, nurodyta teismų praktika bei jose padarytos išvados leidžia pareiškėjo veiką (formalus pažeidimas, be jokių materialių pasekmių) pripažinti mažiau pavojinga, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos bei tuo pagrindu jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas. Tai reiškia, kad ANK 34 str. 6 d. taikymas pareiškėjo atžvilgiu yra pagrįstas, nes: įstatymas (ANK 424 str. 7 dalis) nediferencijuoja jame nurodytų veikų bei tiek už mažareikšmes, tiek už ženkliai pavojingesnes veikas numato visiškai analogiška sankciją; vadovaujantis teismų formuojama praktika, pareiškėjo veika pripažintina mažiau pavojinga, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos.

2.1.2.2. Pažeidėjo kaltės forma ir rūšis. Aplinkybę, kad pareiškėjo nusižengimas yra padarytas netyčine kaltės forma, įrodo aplinkybė, jog pareiškėjas automobilį vairavo praėjus daugiau nei 2,5 metų po teisių atėmimo ir daugiau nei 2 metų nuo atėmimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad toks tyčinis elgesys būtų visiškai neprotingas, neapdairus ir nelogiškas, nes: visą šį laikotarpį pareiškėjas automobiliu važiavo iš namų Elektrėnuose į darbą Kaune (iki 2022-01-03 d.), nuo 2022-01-04 d. - į darbą Trakuose, taip pat - į darbą Marijampolėje (priedai Nr. 6-7, vieši duomenys apie darbovietes); pareiškėjas automobilį naudojo šeimos poreikiams, darbo dienomis veždamas vaikus į sporto treniruotes, užsiėmimus meno mokykloje, o savaitgaliais - į varžybas ir konkursus (priedai Nr. 8-11, duomenys apie šeimą ir vaikų užimtumą). Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra, numatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“, yra itin paprasta, nesudėtinga ir greita. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tyčinis naudojimasis automobiliu nesusigrąžinus spec. teisės vairuoti esamoje situacijoje būtų visiškai nepateisinamas ir nelogiškas. Akivaizdu, kad tai greičiau nesusipratimas negu tyčinis įstatymų pažeidimas. Todėl manytina, kad susidariusi situacija gali būti pripažįstama kasacinio teismo nurodytu išskirtiniu atveju, kai administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, už pareiškėjo padarytą nusižengimą taikomos sankcijos pobūdis reiškia, kad būtu neteisinga ir neproporcinga pareiškėjo elgesį, jo kaltės formą bei rūšį suvienodinti (sutapatinti) su jau nurodytu sąmoningu, tyčiniu vairavimu žinant ir esant neabejotinai informuotam apie atimtą teisę vairuoti (net iki 5 metų termino), tačiau sąmoningai tai ignoruojant ir elgiantis socialiai pavojingai bei neatsakingai. Taip pat pabrėžtina, kad jau nurodytoje išplėstinės kasacinio teismo kolegijos byloje, kurioje nustatyta, kad derybų su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių būdas, nesutarus su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio, jo prašymo pasilikti įvykio vietoje nepaisymas, neatlikimas KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, skubus pasitraukimas iš eismo įvykio vietos kitam eismo dalyviui joje likus, nesiėmimas jokiu priemonių nukentėjusiajam atlyginti padarytą nedidelę žalą, rodo, kad pažeidėjas R Z. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau jo atžvilgiu vis tiek buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (tuo metu galiojusi ATPK 30¹ straipsnio redakcija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis nurodyta teismų praktika, galima pripažinti, kad šioje byloje, atsižvelgiant į pareiškėjo netyčinę kaltės formą ir rūsį, yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2.1.2.3. Asmenybė. Kaip jau nurodyta, pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Sprendžiant, ar pareiškėjo asmenybę galima vertinti išskirtinai teigiamai, svarbu pabrėžti, kad spec. teisių atėmimas daugiau nei prieš 2,5 metų bei sužinojimas apie tai ne įvykdžius kokį nors materialų nusižengimą (greičio viršijimą, neleistiną lenkimą ir t.t.), charakterizuoja drausmingą pareiškėjo vairavimą, nepažeidžiant jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o ši aplinkybė yra pripažįstama svarbia nurodytoje kasacinio teismo praktikoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas nėra linkęs pažeisti Kelių eismo taisyklių, drausmingai vairuoja, tačiau dėl jau nurodyto įstatymo reguliavimo ypatumų ir sankcijos pobūdžio yra sutapatintas su tais, kurie sąmoningai, žinodami ir tyčia vairuoja automobilį, visiškai ignoruodami aplinkybę, kad tokios teisės neturi, o gal ir niekada neturėjo. Be to, reiktų pažymėti, kad teismų praktikoje būtinybės asmenį vertinti išskirtinai teigiamai kriterijus yra susiejamas ir su negalimumo vertinti asmenį išimtinai neigiamai kriterijumi. Aukščiau nurodytoje byloje konstatuota, kad Z. K. ne kartą baustas už KET pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra itin šiurkštūs, daugiausiai susiję su nežymiu greičio viršijimu (nuo 10 iki 20 km/h). Taip pat jis baustas už tai, jog nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido ketinančio eiti pėsčiojo, vairavo transporto priemone be privalomos techninės apžiūros, kartą viršijo greiti 22 km/h ir karta - 33 km/h. Taigi, Z. K. negali būti laikomas pavyzdingu vairuotoju. Kita vertus, remiantis administracinių nusižengimų išrašu, visos paskirtos nuobaudos yra sumokėtos, todėl nepaisant padarytų administracinių nusižengimų, jo asmenybė negali būti vertinama išimtinai neigiamai. <...> Nors minėtos aplinkybės nešalina Z. K. atsakomybės, nes kaip minėta, jis lenkimo metu objektyviai galėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį ir grįžti į savo eismo juostą, tačiau leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas - 3 mėnesiai, atsižvelgiant į lenkimo situaciją tai yra lenkiamo sunkvežimio veiksmus didinant greitį, paties lenkimo tikslą, tai, jog tokia griežta, tačiau minimalaus įstatyme numatyto dydžio, administracinio poveikio priemonė skiriama ir už gerokai pavojingesnių administraciniu nusižengimu padarymą, yra neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. <...> Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant Z. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 mėnesio (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22- 497/2023). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika bei atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais asmuo nevertinamas išimtinai neigiamai net ir esant nurodytai administraciniu nusižengimu gausai, galima teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šioje byloje būtų visiškai pagrįstas. Tokia išvada darytina, nes jau nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020-08-15 apskritai nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų. Taip pat reiktų pabrėžti, kad pareiškėjo drausmingas vairavimas leidžia pripažinti esant kasacinio teismo nurodytą aplinkybę, jog visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015). Pareiškėjo nuomone, visuomenės interesas nereikalauja drausti (atimti teisę) vairuoti transporto priemonę tai drausmingai darančiam, kelių eismo taisyklių besilaikančiam vairuotojui, kuris specialiąją teisę yra įgijęs bei susigrąžinęs pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Tokia pat išvada darytina ir vadovaujantis ANK 22 str. 2 d. nurodyta administracinių nuobaudų paskirtimi: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis nurodytomis ANK 22 str. 2 d. nuostatomis nebūtų jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas (1) yra atgrasomas nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo arba (3) jam atimama ar apribojama galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į jau nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas daugiau nei 2,5 metų, po 2020- 08-15 nusižengimo padarymo, nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Tai reiškia, kad formaliai pritaikius ANK 424 str. 3 d. ir 7 d. numatytas sankcijas bei netaikant ANK 34 str. 6 d. nuostatų, būti} pasiektas vienintelis ANK 22 straipsnyje (2 d. 2 p.) numatytas tikslas - asmens nubaudimas. Pareiškėjo nuomone, toks formalus įstatymo taikymas neatitiktų visų ANK 22 str. 2 d. numatytos nuobaudos paskirties kriterijų. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis teismų praktika, galima pripažinti, kad šioje byloje, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, visuomenės interesą ir nuobaudos paskirtį, yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2.1.2.4. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjas pripažįsta 2023-03-14 d. padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Pabrėžtina, kad jeigu pareiškėjas būtų žinojęs apie dėl 2020-08-15 d. padaryto administracinio nusižengimo atimtą specialiąją teisę, niekada nebūtų vairavęs transporto priemonės tol, kol nesusigrąžino numatytos specialiosios teisės.

2.1.2.5. Teisingumo ir protingumo principai. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teisingumo principas „suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti”. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisiu neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2002 m. sausio 21 d. nutartyje konstatavo, kad “teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taiko­mos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekia­mus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti” (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-146/2002). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B. V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011). Vertinant pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį remiantis teisingumo principu, kaip jis yra aiškinamas nurodytoje teismų praktikoje, reikia pabrėžti, kad pareiškėjui skirta poveikio priemonė jį varžytų akivaizdžiai labiau negu reikia. Tokia išvada darytina vertinant aukščiau jau nurodytų aplinkybių visumą: 1) pareiškėjas drausmingai, nedarydamas jokių pažeidimų automobilį vairavo daugiau nei 2,5 metų po teisių atėmimo 2) ir daugiau nei 2 metus nuo atėmimo termino pabaigos. Pareiškėjas automobilį naudojo ir naudoja darbo, šeimos poreikiams. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad taikoma poveikio priemonė pareiškėją varžytų akivaizdžiai labiau negu reikia, nes atimti specialiąją teisę, kuria jis visą nurodytą naudojasi tinkamai, t. y. drausmingai vairuodamas. Taip pat specialiosios teisės atėmimas būtų pernelyg didelė našta, nes neleistų pareiškėjui automobilio naudoti svarbiems socialiniams poreikiams. Nurodytame kontekste taip pat yra svarbi kasacinio teismo praktika, kad aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika pabrėžtina, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti teisinga pusiausvyra yra pasiekiama tuomet, kai padaryti nusižengimai ir taikomos sankcijos yra diferencijuojami. Tai reiškia, kad teisingumo principas reikalauja analogiškomis aplinkybėmis bausti vienodai, skirtingomis aplinkybėmis - skirtingai, nes neteisinga (nelygiateisiška) yra su skirtingais pažeidėjais elgtis taip pat, o su tokiais pačiais elgtis skirtingai. Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant nuobaudas, įskaitant ir administracinio poveikio priemones, susijusias su padarytu administraciniu nusižengimu nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant i konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybe (Kauno apygardos teismo administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2- 135-348/2020). Kaip jau nurodyta aukščiau, 424 str. 3 d., 7 d. numatyta sankcija neatitinka nurodytų teisingumo principo reikalavimų, nes 1) tiek vairuojant esant atimtai teisei vairuoti, tiek jos nesusi gražinus yra taikoma analogiška bauda ir poveikio priemonė. 2) vienoda poveikio priemonė yra taikoma net tuo atveju, kai vienas asmuo APSKRITAI neturi teisės vairuoti (nes niekada jos nebuvo įgijęs), o kitas asmuo yra šios teisės nesusigrąžinęs (kaip pareiškėjo atveju). Tai reiškia, kad pagal nurodytą normą yra sulyginami ir vienodai traktuojami asmenys, kurie įvykdė visus įstatyme numatytus specialiosios teisės įgijimo reikalavimus su tais, kurie niekada nelankė specialių kursų, privalomai nevairavo automobilio su instruktoriaus pagalba tam, kad būtų išmokyti saugiai ir atsakingai vairuoti, įgytų praktinių vairavimo žinių, nesimokė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nelaikė privalomų egzaminų. 3) Manytina, kad nurodyta situacija visiškai neatitinka teisingumo ir lygiateisiškumo principų. Kaip jau nurodyta, pagal 424 str. 7 dalį yra taikoma vienoda sankcija ir už 3 dalyje, ir už 4 dalyje numatytus pažeidimus. Tai reiškia, kad vienoda poveikio priemonė taikoma asmeniui, kuriam 5 metams buvo ar yra atimta specialioji teisė dėl to, kad jis vairavo neblaivus, taip pat kaip ir kitam asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta 3 mėnesiams. 4) galiausiai, neturi būti sutapatinamas vairavimas esant atimtai specialiai teisei vairuoti su vairavimu šios teisės nesusigrąžinus, t. y. iš esmės tik neįvykdžius tam tikrų procedūrinių reikalavimų, numatytų minėtame 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sankcija yra neapibrėžta laike ir faktiškai yra taikoma daugiau nei 2,5 metų vietoje paskirtų 3 mėnesių, kaip tai yra nutikę pareiškėjo atveju. Nurodytos aplinkybės' sudaro pagrindą pripažinti, kad 2023-05-10 pareiškėjui paskirta nuobauda (net ne minimali 330 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams) neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų reikalavimų. Todėl teismų praktikoje nurodyta teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir jam skirtų priemonių, šioje byloje galėtų būti pasiekta teisingai diferencijuojant jau nurodytas skirtingas veikas, kurioms taikomos vienodos 424 str. 7 dalies sankcijos. Tai reiškia, kad vadovaujantis įstatyme (ANK 22 str.) numatytais nuobaudos tikslais ir ANK 34 str. 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais yra pakankamas pagrindas pareiškėjui paskirti mažesnę baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskiriant.

2.2. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, Pareiškėjas mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šioje byloje yra nustatytas kompleksas faktinių duomenų taikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatas, nes: 1) pareiškėjas 2023-03-14 d. buvo sustabdytas nepadaręs jokio materialaus administracinio nusižengimo, dėl ko pareiškėjo padaryta veika vertintina, kaip mažiau pavojinga, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos; 2) pareiškėjo padarytas nusižengimas yra netyčine kaltės forma, vairuojant automobilį praėjus daugiau nei 2,5 meti] po teisių atėmimo ir daugiau nei 2 metų nuo atėmimo termino pabaigos, kas leidžia susidariusią situaciją pripažinti kasacinio teismo nurodytu išskirtiniu atveju, kai administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama; 3) pareiškėjo drausmingas vairavimas daugiau nei 2 metus nuo teisių atėmimo termino pabaigos leidžia pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti bei visuomenės interesas bus užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos; 4) taikoma poveikio priemonė pareiškėją varžytų akivaizdžiai labiau negu reikia, nes atimtų specialiąją teisę, kuria jis visą nurodytą laikotarpį naudojasi tinkamai, t. y. drausmingai vairuodamas bei neleistų automobilio naudoti svarbiems socialiniams poreikiams.

2. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, susipažinęs su Pareiškėjo skundu dėl Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10992-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23200787960, mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais.

3.1. Atsiliepime taip pat nurodė, kad 2023 m. gegužės 10 d. Institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-10992-2023, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalimi, paskyrė sankcijos ribose numatytą 330 eurų baudą ir minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad Pareiškėjas, 2023 m. kovo 14 d. apie 8 val. 00 min., Elektrėnų sav., (magistraliniame kelyje Vilnius- Kaunas- Klaipėda, 34 km.), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau - SEAKĮ) 24 str. 4 d.) Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. priimtu nutarimu, apskundimo tvarka pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui. Pareiškėjas pateiktame skunde prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi nebuvo tinkamai, ANK 573-574 straipsniuose nustatyta tvarka informuotas apie teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės atėmimą arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK 23200787960 tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 85 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2020 m. rugsėjo 9 d. Teisės atėmimo terminas pradėtas skaičiuoti kitą dieną, t.y. 2020 m. rugsėjo 10 d. ANK 686 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama SEAKĮ nustatyta tvarka. Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

3.3. Pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau - pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau - prašymas) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8- 976/2015). Pažymėtina, kad asmenims įsigijusiems specialiąją teisę (vairuoti kelių eismo transporto priemonės), taikytinas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Iš ko darytina išvada, kad Pareiškėjas kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą žinoti kokia bausme yra nubaustas, taip žinodamas ir apie poreikį užbaigti papildomus kursus ir įstatymo reglamentuota tvarka atgauti teisę vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

3.4. Taip pat nurodė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjui buvo paskirta bauda arti minimalios numatytos sankcijoje, taip pat paskirtas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas. Administracinio nusižengimo bylos ROIK 23200787960 nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Susipažinus su pateiktu skundu, bei jo priedais, manome, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10992-2023, pakanka pripažinti Pareiškėją kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manome, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23200787960 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011,2AT-7-4-2013,2AT-54-489/2018). Remiantis išdėstytu, panaikinti 2023 m. gegužės 10 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10992-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Ar Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda - bauda ir administracinio poveikio priemonė švelnintina, prašo spręsti teismo savo nuožiūra. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

3. Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo L. B.paaiškino, kad skundą palaiko jame išdėstytomis aplinkybėmis, prašo nutarimą panaikinti dviem pagrindais, tai, kad nebuvo laikytasi ANK 573 straipsnyje nurodytos informavimo tvarkos, o jei teismas laikys, kad buvo tinkamai informuotas, tai vadovautis ANK 34 str. 6 d. Paaiškino, kad administracinis nurodymas dėl 2020-08-15 padaryto pažeidimo buvo surašytas jam nedalyvaujant, nurodymas nebuvo įteiktas, specialioji poveikio priemonė jam buvo atimta nuo 2020-09-09 iki 2020-12-09. Jis sutinka, kad vairavo transporto priemonę nesusigrąžinęs teisės, tačiau 2023-03-14 jis buvo sustabdytas nepadaręs jokio materialaus pažeidimo ir tik tada sužinojo, kad jam yra atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones Jis išklausė mokymus ir specialiąja teisę vairuoti transporto priemonę susigrąžino tarp 2023 m. kovo 20 d. ir 2023 m. kovo 25 d. Pažymi, kad administracinės bylos žodinio nagrinėjimo metu jis prašė Institucijos pateikti įrodymus, kad jis tinkamai buvo informuotas apie specialiosios teisės atėmimą, tačiau nei tada, nei su Institucijos pateiktu atsiliepimu jokie įrodymai nepateikti. Pareiškėjo teigimu, atsiliepime išdėstyti tik formalūs, deklaratyvūs teiginiai, jame nėra jokių atsikirtimų į jo pateiktą skundą.

4. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas.

6. Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

9. KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausioji tyrėja priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23200787960 dėl 2023 m. kovo 14 d. 8 val. 00 min. L. B. padaryto administracinio nusižengimo kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) Elektrėnų sav. Magistraliniai keliai Vilnius - Kaunas - Klaipėda (k. pusė), 34,00 km., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos. Pareiškėjui skirta 330 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams (b.l. 38). Nutarimas L. B. išsiųstas el. paštu 2023-05-10, pristatytas 2023-05-10 (b.l. 41). Protokolas dėl šio pažeidimo surašytas 2023-03-14 (b.l. 45) Vilniaus apskrities policijos komisariato kelių policijos skyraius 1-ojo poskyrio specialisto tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad 2023-03-14 8 val. Elektrėnų sav. Kelyje A1 38 km. buvo sustabdytas automobilis SEAT v/n (duomenys neskelbtini) kurį sustabdžius paaiškėjo, kad vairuotojas L. B. neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Vairuotojui surašytas AN protokolas ir paskirta negrinėjimo data (b.l. 43). Taip pat į bylą pateiktas 2020-08-18 VMI pranešimas L. B. apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Pranešime pateikta informacija apie 2020-08-17 administracinį nurodymą Nr. 52-ANR_P_8693-2020, ROIK 20121319584, nusižengimo data - 2020-08-15 bei baudos suma ir jos sumokėjimo terminas (b.l. 13). Bauda sumokėta 2020-09-10 – apie baudos sumokėjimą gautas pranešimas iš VMI (b.l. 14).

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar Skundžiamą nutarimą surašiusi Institucija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas L. B. 2023 m. kovo 14 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi Pareiškėjo manymu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 2020 m. rugpjūčio 15 d., o 2023-05-10 d. surašytas administracinio nusižengimo nutarimas susijęs su 2020-08-15 padarytu administraciniu pažeidimu nes pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

12. Pareiškėjas nežinojo, kad jam buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones 2020-08-15, apie tai informaciją gavo tik 2023 m. kovo 14 d. iš Vilniaus AVPK pareigūnų. Apie tai, kad pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, jis sužinojo tik iš VMI gauto pranešimo apie paskirtą baudą 2020 m. rugpjūčio 20 d. Baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 10 d. gavo papildomą pranešimą apie baudos sumokėjimą. Tačiau jokios informacijos apie specialiosios teisės atėmimą, pareiškėjas negavo nei iš VMI, nei iš Institucijos priėmusios nutarimą skirtį baudą už administracinį nusižengimą. Šios informacijos nepaneigė ir Institucija savo pateiktame atsiliepime bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas būtų informuotas bent vienu iš įstatyme numatytų būdu apie Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. padarytą administracinį nusižengimą, kaip tą padarė 2023-05-10 nustatę padarytą ANK pažeidimą.

13. Pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad vairavo automobilį nesusigrąžinęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi nežinodamas, kad tokia teisė buvo iš jo atimta – jos ir nesusigrąžino.

14. ANK 573 - 574 straipsnių nuostatos bei teismų praktika įpareigoja Instituciją, nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylas, pasirinkti bent vieną tinkamą procesinių dokumentu įteikimo būdą. Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso, galiojusio 2020 m. rugpjūčio 15 d. (dokumento Nr. XII-1869, priėmimo data 2015-06-25, paskelbta TAR, 2015-07-10, Nr. 11216) 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Lietuvos darbo biržos teritorinį skyrių, kuriame asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui.

15. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartyje Nr. AN2-66-885/2021 pasisakė, kad nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas.

16. Teismas pažymi, kad Pareiškėjas yra tinkamai nurodęs valstybės institucijų elektroninėse prieigose savo elektroninio pašto adresą, kuriuo Institucija galėjo tinkamai informuoti Pareiškėją apie jo padarytą administracinį nusižengimą 2020 m. rugpjūčio 15 d., jam skirtą nuobaudą ir specialiąsias poveikio priemones ANK 573 - 574 straipsniuose nurodyta tvarka. Pareiškėjas apie paskirtą administracinę baudą už 2020-08-15 padarytą administracinį pažeidimą gavo iš VMI, kuri nėra institucija, nagrinėjanti šio pobūdžio bylas, todėl nelaikytina, kad Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, būtų įvykdžiusi ANK 573 - 574 straipsnių bei teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pažymėtina, kad VMI informavo pareiškėją apie pareigą susimokėti bauda elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys, kad apie 2023-03-14 padarytą administracinį pažeidimą 2023-05-10 Pareiškėjas gavo pranešimus iš abiejų Institucijų: ir iš administracinių nusižengimų registro, ir iš VMI. Taigi, Pareiškėjas apie jo padarytą administracinį nusižengimą 2023-03-14 ir paskirtą baudą bei poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą buvo informuotas tinkamai, kaip tai numatyta ANK 573 - 574 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas negu nurodė Pareiškėjas, nėra pagrindo.

17. Taip pat teismas sutinka su Pareiškėju, kad Pareiškėjas vairavo automobilį daugiau nei po 2,5 metų nuo tada, kai jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, arba daugiau nei po 2 metų, kai jis nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, kai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūra, numatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“, yra itin paprasta, nesudėtinga ir greita. Šią aplinkybę teismas vertina kaip svarbią nagrinėjant pagrįstumą ir teisėtumą surašant 2023-05-10 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o būtent ar Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo padarytą administracinį nusižengimą 2020-08-15 ir apie jam skirtą specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

18. Taigi, jau aptartais duomenimis, akivaizdu, kad Institucija priėmusi nutarimą, turėjo pareigą informuoti Pareiškėją apie specialiosios teisės atėmimą, juolab kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodo valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti.

19. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos teigimu, eismo dalyviai privalo išmanyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET, tačiau kaip ir patys nurodo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009-07-29 LR vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aperašo patvirtinimo Nr. 1V-418” su vėlesniais jo pakeitimais, taigi tokia informacija apie vairuoti transporto priemonę susigrąžinimą, privalo būti suteikta asmeniui, iš kurio atimama specialioji teisė vairuoti transporto priemon, juolab, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. yra nurodytas vienintelis reikalavimas dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo – baigti papildomus mokymus, nieko asmeniui nenurodant apie VRM ministro įsakymo egzistavimą.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas sužinojęs apie tai, kad jam buvo specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemonę) atimta, ją susigrąžino vadovaujantis 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu ,,Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418’’, laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. kovo 25 d.

21. Pažymėtina ir tai, kad 2023-05-10 surašytame nutarime administracinio nusižengimo byloje, Institucija pažymėjo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos siunčiamame pranešime apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą yra nuoroda į informaciją apie administracinius nusižengimus https://epaslaugos.ird.lt, kur pateikiamas administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmens administracinius nusižengimus ir be kitų duomenų išraše taip pat nurodyta pažeidimo esmė bei paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, tačiau tokia sistema pradėjo veikti tik nuo 2022 m. vasario 1 d.

22. ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

23. 642 straipsnis nustato apylinkės teismo sprendimus byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. 1- oje šio straipsnio nurodyta, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: <...> 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

24. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 15 d. padaręs administracinį pažeidimą sumokėjo paskirtą jam baudą, tačiau apie specialiosios teisės atėmimą vairuoti tarnsporto priemones nebuvo informuotas tinkamai, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10992-2023, (ROIK 23200787960), naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4,5,6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti;

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10992-2023, (ROIK 23200787960).

administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.