Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro poskyrio viršininko Einio Kudžmos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties E. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu E. Š. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad:

2013 m. liepos 30 d., apie 20.00 val., Panevėžyje, Stoties g. 10, vairavo automobilį „Fiat Ducato“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be techninės apžiūros ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 238 punktų reikalavimus.

E. Š. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį paskirta 1050 Lt bauda, 123 straipsnio 1 dalį – 110 Lt bauda ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 1100 Lt bauda.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas pakeistas: E. Š. veika iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 124¹ straipsnio 7 dalį (2010-12-14 įstatymo redakcija).

E. Š. 2013 m. liepos 30 d., apie 20.00 val., Panevėžyje, Stoties g. 10, vairavo automobilį „Fiat Ducato“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais E. Š. pažeidė KET 16, 238 punktų reikalavimus.

E. Š. pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirta 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtą nuobaudą subendrinus su paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, galutinė nuobauda paskirta 140 Lt bauda.

Likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi E. Š. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro poskyrio viršininkas Einis Kudžma prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį pripažįstant, kad E. Š. teisės pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti motorinių transporto priemonių (praradęs specialiąją teisę, šios teisės neįgijo) ir, panaikinus pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį paskirtą nuobaudą, skirti jam ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Prašyme nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis priimta padarius esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Pareiškėjas nesutinka su Panevėžio apygardos teismo nutarties dalimi, kuria E. Š. veika buvo perkvalifikuota iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į 124¹ straipsnio 7 dalį ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino teisės pažeidimo subjekto specialaus požymio, t. y. to, kad E. Š. jam inkriminuotus KET pažeidimus įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Pasak pareiškėjo, ši teismo išvada neatitinka ir teismų praktikos. Pareiškėjas nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog E. Š. 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vienam mėnesiui vykdymas pasibaigė 2013 m. sausio 31 d. ir jam nebuvo naujai paskirtas ar pratęstas specialiosios teisės atėmimo terminas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neaptarė ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus“. Bylos duomenys patvirtina, kad šios įstatyme numatytos sąlygos 2013 m. liepos 30 d. E. Š. nebuvo įvykdęs (UAB „Pavara“ 2013 m. liepos 31 d. pažyma Nr. 1174 patvirtina, kad papildomus vairuotojo mokymus E. Š. užbaigė tik 2013 m. liepos 31 d.). Anot pareiškėjo, vairuotojo pažymėjimo grąžinimas ir teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas asmeniui, kai pasibaigia jam paskirto specialiosios teisės atėmimo vykdymas, negali būti tapatinami ir asmens teisinė padėtis iki aptartų veiksmų atlikimo neturėtų būti pripažįstama vienoda. Vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše, o teisės vairuoti grąžinimo sąlygos įtvirtintos ne vien šiame įsakyme, bet ir SEAKĮ. Apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir neanalizavo SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo galimybės ir pasekmių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o tik apsiribojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. N-575-137/2012 paminėjimu, kurioje, sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pasibaigus jam priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdymui, SEAKĮ nuostatos taip pat nebuvo analizuojamos. Kita vertus, daug aiškesnis ginčijamos analogiškos situacijos vertinimas pateiktas LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje Nr. N-575-4895/2010, kurioje pripažinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasibaigus jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymui, prarastą specialiąją teisę įgyja (susigrąžina) tik įvykdęs SEAKĮ 24 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, o asmens padaryta veika vairuojant transporto priemonę iki šių sąlygų atlikimo turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies taikymo

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu E. Š. pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeitė – E. Š. veiką iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 124¹ straipsnio 7 dalį, nurodęs, kad E. Š. automobilį vairavo neatgavęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo terminui, todėl pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį baustinas už tai, kad policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių administracinė atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Š. 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimu už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, buvo nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui. E. Š. 2013 m. liepos 30 d. automobilį vairavo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nes jis jam nebuvo grąžintas dėl neįvykdytų vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. Š. neturėjo teisės vairuoti automobilį, nes ši teisė jam nebuvo grąžinta.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį (kuriame išaiškintos pagrindinės šio įstatymo sąvokos) vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus, o 5 dalyje – kad teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintame Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše; vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, papildomo mokymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtiname Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos apraše.

Pagal apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotą išvadą, jeigu specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas pasibaigė, to pakanka pripažinti, jog vairuotojas turi teisę vairuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais, kad toks šio teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisiniais argumentais nepagrįstas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes E. Š. teisė vairuoti transporto priemones nustatyta tvarka nebuvo grąžinta, todėl ATPK 128 straipsnio 1 dalies prasme negalima laikyti, kad jis transporto priemonę vairavo turėdamas teisę ją vairuoti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam nebuvo grąžinta, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepaneigta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą be pakeitimų.