Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

19. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmestas, o reikalavimas dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkintas iš dalies, bei, atitinkamai, proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei priteista dalis jos prašomų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas 2021 m. spalio 23 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 71216162 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 1 630 Eur vartojimo kreditas (iš jų: paskolos suma – 1 484,12 Eur, sutarties sudarymo mokestis – 145,88 Eur), o atsakovas įsipareigojo per 40 mėnesių laikotarpį grąžinti 1 484,12 Eur kreditą, sumokėti metines palūkanas, taikant 22 proc. palūkanų normą, t. y. 640,22 Eur, 145,88 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 0,80 proc. administravimo mokestį, t. y. 279,45 Eur, mokamus dalimis kiekvieną mėnesį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2025 m. vasario 15 d. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 145,88 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 1 112,11 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Nordecum“ ir 372,01 Eur paskolos sumą pervedė atsakovui. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2024 m. sausio 26 d. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčytų savo prievolę, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl administravimo mokesčio

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės reikalavimą dėl 68,55 Eur sutarties administravimo mokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2025 m. vasario 15 d. priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 33,13 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo 2024 m. sausio 26 d. Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti sutarties administravimo mokesčio tik iki Sutarties nutraukimo, nes pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas administravimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis už sutarties administravimą (Portalo naudojimosi sutarties bendrųjų nuostatų 2.1 punktas, Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas), o, nutraukus Sutartį, nelieka pagrindo administruoti paskolos.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies sutarties administravimo mokesčio klausimu. Tokia išvada grindžiama žemiau pateiktais argumentais.

24. Ginčas byloje kilo iš vartojimo kredito sutarties (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės laiku mokėti ieškovei mėnesines įmokas, dėl ko ieškovė 2024 m. sausio 26 d. vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. Portalo naudojimosi sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis (išskaidytas visam Paskolos terminui), kurį Paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Analogiškai administravimo mokesčio sąvoka apibrėžiama ir Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte. Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas mokės administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, tokiu atveju paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,8 proc. dydžio mėnesinio administravimo mokesčio, kuris, be kita ko, įtrauktas ir į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad 279,45 Eur administravimo mokesčio mokėjimas išdėstytas dalimis iki sutarties termino pabaigos – t. y. iki 2025 m. vasario 15 d., kas mėnesį mokant dalines mokesčio įmokas.

25. Nutraukus Paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nuostolius sudaro kreditoriaus turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl sutarties netinkamo įvykdymo, taip pat jo negautos pajamos dėl skolininko neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Paskolos sutartyje nurodytą administravimo mokesčio apibrėžimą, administravimo mokestis yra atlygis organizatoriui, mokamas kas mėnesį, už paskolos administravimą, skirtas padengti išlaidoms, patirtoms pagal kredito sutartį, atlyginti, kurios objektyviai priklauso nuo sutarties trukmės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, apeliantė, prašydama priteisti administravimo mokestį po Sutarties nutraukimo kaip patiriamas paskolos administravimo išlaidas (nuostolius), nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kokias konkrečias administravimo paslaugas turi atlikti, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovo Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovo skolą (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius, kad prašomas priteisti administravimo mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovės patirtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti Paskolos sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Paskolos sutarties nutraukimo, sukuria ryškų neatitikimą tarp iš Paskolos sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.

28. Nors šalys Paskolos sutartyje ir susitarė, kad atsakovas privalo sumokėti visą mokėjimo grafike nurodytą administravimo mokestį net ir nutraukus Paskolos sutartį, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartį nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Sutartis yra nutraukta, t. y. šalys nebeturi vykdyti sutartinių prievolių, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad ieškovė nebeturi pareigos administruoti kas mėnesį mokamų mokėjimų paskirstymo, juo labiau, kad po vartojimo sutarties nutraukimo mokėjimai laikantis nustatyto grafiko nebeturi būti vykdomi. Taigi, ieškovei neturint pareigos vykdyti mokėjimų pagal vartojimo kredito sutartį administravimo, ji nebeturi pagrindo ir reikalauti apmokėjimo už juos. Be to, ieškovei iš atsakovo yra priteisti delspinigiai, kurie atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, taigi ieškovės, kaip stipresniosios vartojimo sutarties šalies, padėtis nebus neproporcingai pabloginama.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje tapačiose ir/ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog sutarties administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-580/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2575-565/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2644-864/2022; 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022; 2024 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-127-1187/2024; 2024 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-866/2024; 2024 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-727-779/2024; kt.).

30. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 33,13 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Paskolos sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 26 d.).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių sprendė, kad ieškiniu prašomą iš atsakovo priteisti 65,80 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą ieškovė jau faktiškai yra pervedusi į savo sąskaitą Sutarties sudarymo pradžioje, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.

32. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo visą likusį nesumokėtą 65,80 Eur sutarties sudarymo mokestį. Apeliantės tvirtinimu, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Be to, tai yra atlygis ieškovei už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktas). Sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai ir paskolos gavėjas įsipareigoja šį mokestį grąžinti investuotojams, o ne ieškovei. Sutarties sudarymo mokestis yra dalis operatorei mokamo atlygio ir atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies, leidžiančios jai netaikyti Paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies, reikalavimus, todėl, ieškovės teigimu, iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė Sutartį dėl 1 630 Eur vartojimo kredito (iš jų: paskolos suma – 1 484,12 Eur, sutarties sudarymo mokestis – 145,88 Eur) atsakovui suteikimo. Atsakovas įsipareigojo per 40 mėnesių laikotarpį grąžinti 1 484,12 Eur kreditą, sumokėti metines palūkanas, taikant 22 proc. palūkanų normą, t. y. 640,22 Eur, 8,95 proc. nuo skolintojų paskolintos 1 630 Eur sumos sutarties sudarymo mokestį, t. y. 145,88 Eur, bei 0,80 proc. administravimo mokestį, t. y. 279,45 Eur, mokamus dalimis kiekvieną mėnesį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2025 m. vasario 15 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pagal Sutartį liko skolingas 65,80 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas 39 mėnesius kas mėnesį privalėjo mokėti 3,64 Eur paskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio sumą ir paskutinį mėnesį (40 mėn.) – 3,92 Eur. Ieškovė, suteikiant atsakovui paskolą, atsakovo 145,88 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 1 112,11 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB „Nordecum“ ir 372,01 Eur paskolos sumą pervedė atsakovui. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė, sudarydama Paskolos sutartį, 145,88 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą.

34. Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte ir Portalo naudojimosi sutarties 2.24 punkte sutarties (paskolos) sudarymo mokestis apibrėžiamas kaip paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį, kuris apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos, o jo dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Specialiųjų sutarties sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas (atsakovas) sutarties sudarymo mokestį (kartu su administravimo mokesčiu, vėlavimo palūkanomis ir delspinigiais) įsipareigoja mokėti taip, kaip yra nurodyta jam skirtuose mokėjimo pranešimuose, Bendrosiose sąlygose ir Specialiosiose sąlygose. Kreditingumo vertinimo mokestis numatytas Bendrųjų sąlygų 1.11 punkte, kuriame nurodyta, kad tai yra mokestis paskolos gavėjui už jo kreditingumo vertinimą naudojantis prieinamuose mokamuose registruose esančiais duomenimis apie paskolos gavėjo asmenį, jo pajamas, įsiskolinimo istoriją ir pan. Mokestis negali viršyti sutarties sudarymo mokesčio dydžio ir yra ne didesnis nei 20 Eur. Kreditingumo vertinimo mokestis yra įskaičiuotas į Sutarties sudarymo mokestį.

35. Portalo naudojimosi sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad skolintojas ir paskolos gavėjas sutinka ir patvirtina, kad organizatorius gali perimti skolintojų reikalavimo teises šios Naudojimosi sutarties, Paskolos sutarties numatytais atvejais, bei kai tai yra būtina užtikrinti Paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą, su tikslu organizatoriui vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą. Automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas (su teise perleisti trečiajam asmeniui) ir automatinis organizatoriaus reikalavimo teisės perėmimas įvyksta, kai organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie Paskolos (vartojimo kredito) sutarties nutraukimą Portalo duomenų bazėje esančiu el. pašto adresu ar paskutiniu žinomu paskolos gavėjo gyvenamosios vietos adresu. Automatinis reikalavimo teisės perleidimas laikomas su atidėtu mokėjimu ir organizatorius grąžins skolintojui reikalavimo teisės lėšas, kurias atgaus skolų išieškojimo metu, organizatoriui išskaičius mokesčius, nurodytus paslaugų įkainiuose, Naudojimosi sutartyje bei Bendrosiose sąlygose.

36. Atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio paskirtį bei tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, taip pat atsižvelgiant į Portalo naudojimosi sutarties 9.2 punkto sąlygas, nustatančias, jog automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas įvyksta, kai organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie Paskolos (vartojimo kredito) sutarties nutraukimą, automatinis reikalavimo teisės perleidimas laikomas su atidėtu mokėjimu ir organizatorius grąžins skolintojui reikalavimo teisės lėšas, kurias atgaus skolų išieškojimo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai visiškai atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo iš atsakovo, nes šiuo atveju nurodyto mokesčio apimtimi ieškovė yra perėmusi skolintojų reikalavimo teises į atsakovą.

37. Sprendžiant dėl šio ieškinio reikalavimo, minėta, ieškovės (apeliantės) teigimu, jai turėjo būti priteistas visas sutarties sudarymo mokestis, nes šis mokestis yra kompensacija už jos patirtus nuostolius dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės (apeliantės) pozicija nesutinka, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sudarymo mokestis nelaikytas ieškovės (apeliantės) patirtais nuostoliais.

38. Kaip jau buvo nurodyta pasisakant dėl sutarties administravimo mokesčio, vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2024 m. sausio 26 d., nuo šios datos šalių nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovui) taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (nuostolių ir netesybų atlyginimas). Nuostolių dydis turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, kad visas ieškiniu prašytas priteisti sutarties sudarymo mokestis yra jos dėl netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo patirti nuostoliai. Ieškovė (apeliantė) taip pat nepateikė įrodymų, kad visa 145,88 Eur suma buvo jos realiai patirtos išlaidos, susijusios su vartojimo kredito sutarties sudarymu (duomenų apie atsakovo kreditingumą rinkimu, jų vertinimu, analize, dokumentų parengimu ir pan.). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nei Bendrosiose, nei Specialiosiose sąlygose šalys nebuvo nurodžiusios, kad sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra atlyginti ieškovei (apeliantei) ar skolintojams nuostolius, susijusius su galimu atsakovo netinkamu vartojimo kredito sutarties vykdymu.

39. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą ir Portalo naudojimosi sutarties 2.24 punktą, taip pat iš ieškinio turinio nustatyta, jog visas 145,88 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis ieškovės atskaitytas ir įskaitytas į ieškovės banko sąskaitą vartojimo kredito suteikimo atsakovui metu. Taigi, pati ieškovė (apeliantė) dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuostolių sutarties sudarymo mokesčio forma nepatyrė, nes jis buvo ieškovės (apeliantės) faktiškai gautas (atskaitytas) vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas ir į Naudojimosi sutarties 1.7, 9.1 bei 9.4 punktų nuostatas, kuriose yra nurodyta, kad organizatorius, t. y. ieškovė (apeliantė), neatsako prieš skolintojus ir nėra jiems atsakingas už vartotojo (atsakovo) įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymą (taigi, ir vartojimo kredito suteikimo metu iš bendros skolintojų paskolintos sumos atskaityto sutarties sudarymo mokesčio (ne)sugrąžinimą pradiniams skolintojams).

40. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad sutarties sudarymo mokestis yra atlygis ieškovei už Paskolos (vartojimo kredito) gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktas). Taip pat pažymėtina, jog ieškovė, visą sutarties sudarymo mokestį Sutarties sudarymo metu įskaičiusi į savo banko sąskaitą, gavo visą Sutartimi nustatytą sutarties sudarymo mokestį, kaip atlygį už Paskolos (vartojimo kredito) gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie Vartojimo kredito gavėją surinkimą iš Valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su Sutartimi susijusių dokumentų parengimą.

41. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalies, leidžiančios jai netaikyti Paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies, reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį.

42. Minėta, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl jos veiklai taikomi VKĮ 25³ straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir / arba vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

43. Bendrosiose ir Specialiosiose sąlygose, taip pat Naudojimosi taisyklėse nurodoma, kad sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolinta suma (Bendrųjų sąlygų 1.27 punktas, Specialiųjų sąlygų nuostatos dėl suteikiamos paskolos dydžio ir Naudojimosi sutarties 2.24 punktas), tačiau ieškovė (apeliantė) neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė (apeliantė) tikrai kiekvienam paskolos (vartojimo kredito) gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išlyga.

44. Pažymėtina tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d., priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma negali būti aiškinama taip, kad ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlyginimo turi būti skaičiuojama nuo paskolos gavėjo priteistos negrąžinto kredito sumos. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

45. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (buhalterinės pažymos) matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 626,28 Eur paskolos ir 471,67 Eur palūkanų, iš viso – 1 097,95 Eur. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas sutarties sudarymo mokestis sudaro 8,95 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog 8,95 proc. nuo atsakovo sumokėtos 1 097,95 Eur sumos, t. y. 98,27 Eur, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. ieškovės atlygio. Iš to seka, kad ieškovė, įvertinus atsakovo grąžintos sumos dydį, turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 131,03 Eur (98,27 Eur / 75 proc. x 100 proc.) atlygio – sutarties sudarymo mokesčio.

46. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovei iš viso 80,08 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistina sutarties sudarymo mokesčio suma negalėtų sudaryti daugiau nei 50,95 Eur (131,03 Eur – 80,08 Eur).

47. Ieškovės teiginiai, kad sutarties sudarymo mokestis kartu su kitais mokesčiais neviršija bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, nustačius, kad sutarties sudarymo mokestis paskaičiuotas nesilaikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyto reikalavimo ir nesant pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

49. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo priteistina 50,95 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, tačiau nepagrįstai ieškovei iš atsakovo visiškai nepriteisė sutarties sudarymo mokesčio. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo keistina – ieškovei iš atsakovo priteistina 50,95 Eur sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, keistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą, nuo kurios skaičiuotinos procesinės palūkanos, padidinant iki 1 042,38 Eur.

51. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 389 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 26 Eur žyminis mokestis ir 363 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

53. Bendra ieškinio suma yra 1 172,06 Eur, o pakeitus sprendimą už akių, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 1 121,79 Eur. Patenkinus 95,71 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 372,31 Eur (389 Eur x 95,71 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

54. Pirmosios instancijos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).

55. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui.

56. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė dėl sprendimu už akių nepriteistos 35,42 Eur dalies administravimo mokesčio ir 65,80 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl 50,95 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, apeliacinis skundas tenkintas 51,57 proc. (50,95 Eur x 100 / 101,22 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 11,35 Eur (22 Eur x 51,57 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

57. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6404-1176/2024, pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (j. a. k. 304051511) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 857,84 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 84 ct) negrąžintos paskolos, 83,91 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 91 ct) mokėjimo palūkanų, 50,95 Eur (penkiasdešimt eurų 95 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 33,13 Eur (trisdešimt tris eurus 13 ct) administravimo mokesčio, 5,23 Eur (penkis eurus 23 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 26 d.) iki ieškinio surašymo dienos (2024 m. vasario 6 d.), 22 proc. (dvidešimt du) negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 7 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. vasario 15 d.) nuo pagal 2021 m. spalio 23 d. paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 71216162 tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 79,41 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 41 ct) sumos, 11,32 Eur (vienuolika eurų 32 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 042,38 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt dviejų eurų 38 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 372,31 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (j. a. k. 304051511) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,35 Eur (vienuolika eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.