Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo atmestas, o reikalavimas dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkintas iš dalies, bei, atitinkamai, proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei priteista dalis jos prašomų bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naują įrodymą – duomenis apie UAB „Finansų bitė“ investuotą sumą. Apeliantės tvirtinimu, byloje buvo priimtas sprendimas už akių, todėl jai nebuvo sudarytos galimybės pateikti papildomus įrodymus.

16. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad įrodymas yra nedidelės apimties, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliantės pateiktas įrodymas priimamas.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė 2022 m. kovo 15 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 38549773 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 4 430,40 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo per 69 mėnesių laikotarpį grąžinti kreditą, sumokėti metines palūkanas, taikant 23 procentų palūkanų normą, sutarties sudarymo mokestį (iš viso – 369,60 Eur) bei 0,21 procentų administravimo mokestį (iš viso – 435,67 Eur), mokamus dalimis kiekvieną mėnesį, Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2027 m. lapkričio 25 d. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2023 m. liepos 17 d. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar ginčytų savo prievolę, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, be kita ko, sumažino ieškovei priteistiną administravimo mokestį nuo 293,34 Eur iki 39,47 Eur, t. y. administravimo mokestį paskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 17 d.), nurodė, kad administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad VKĮ priimtas įgyvendinant be kita ko 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Direktyva 2008/48/EB siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą (žr. pvz., Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimo byloje Schyns, C-58/18, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informuotumo (žr. pvz., Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje Radlinger ir Radlingerová, C- 377/14, 63 punktą). Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad dėl naujų rinkos modelių (verslo formų) kaip antai nagrinėjamu atveju – internetinės skolinimo platformos veiklos ypatumų vartotojas neretai yra priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis, jų kritiškai nevertindamas, ir negali daryti įtakos jų turiniui.

22. Ginčas byloje, kilo iš vartojimo kredito sutarties (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), ieškovė šios aplinkybės neginčija. Atsakovė nevykdė savo prievolės laiku mokėti ieškovei mėnesinių įmokų, dėl ko Sutartis 2023 m. liepos 17 d. buvo vienašališkai nutraukta. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.4. punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal Sutartį iki paskolos termino pabaigos, tačiau jei paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis, ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte apibrėžta administravimo mokesčio sąvoka, kurioje numatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,21 procento dydžio mėnesinio administravimo mokesčio, kuris, be kita ko, įtrauktas ir į bendrą vartojimo kainą. Be to, prie Sutarties yra pridėtas išdėstytas mokėjimo grafikas, kuriame nurodomas mokėtinas administravimo mokestis per mėnesį. Per 69 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovė ieškovei iš viso turėtų sumokėti 394,17 Eur sutarties administravimo mokesčio. Apeliantė (ieškovė) taip pat nurodė, jog sąlygos, susijusios su administravimo mokesčiu, buvo išreikštos aiškiai ir suprantamai, administravimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, kurioje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Be to, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, jis skirtas padengti išlaidoms, patirtoms pagal kredito sutartis, atlyginti, kurios objektyviai priklauso nuo Sutarties trukmės. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, apeliantė, prašydama priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo kaip patiriamas paskolos administravimo išlaidas (nuostolius), nepateikė įrodymų apie tai, kokias konkrečias operacijas turi atlikti, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovės Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti išlaidų dalis jai tenka, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą bei ją administruodama (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius, kad prašomas priteisti administravimo mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovės patirtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, sukuria ryškų neatitikimą tarp iš Sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.

27. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu, nutraukus Sutartį, atsakovė ir toliau turi mokėti ieškovei administravimo mokestį už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą bei kontrolę. Taigi, nors šalys Sutartyje ir susitarė, kad atsakovė privalo sumokėti visą mokėjimo grafike nurodytą administravimo mokestį net ir nutraukus Sutartį, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Be to, ieškovei iš atsakovės yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, taigi ieškovės, kaip stipresniosios vartojimo sutarties šalies, padėtis nebus neproporcingai pabloginama.

28. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje tapačiose ir/ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-580/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2575-565/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2644-864/2022; 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022; kt.).

29. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovės 39,47 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. liepos 17 d.).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių taip pat sprendė, kad prašomą priteisti 305,40 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą iš atsakovės ieškovė jau faktiškai yra persivedusi pačioje sutarties sudarymo pradžioje, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė. Teismas, remdamasis sutarties bendrųjų sąlygų 1.27. punktu (sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu), ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ieškovė nurodė, jog suteikdama paskolą atsakovei, 369,60 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, taip pat bylos duomenimis apie ieškovės atliktus piniginių lėšų pervedimus, sprendė, jog šie duomenys patvirtina, kad visą sutarties sudarymo mokestį, kuris sudaro 369,60 Eur (4 800 Eur skolintojų paskolinta suma – 4 430,40 Eur paskolos suma) ieškovė persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovei pervedė tik 645,25 Eur paskolos sumą (atskaičius ieškovės refinansuotus atsakovės įsiskolinimus).

31. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti visą likusį nesumokėtą 305,40 Eur sutarties sudarymo mokestį. Apeliantės tvirtinimu, ieškovės tiesiogiai įskaityta į jos pačios sąskaitą sutarties sudarymo mokesčio suma yra skolintojų suinvestuota atsakovės sutarties sudarymo mokesčio suma. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei.

32. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis – 369,60 Eur. Sutarties sudarymo mokestis, kuris liko atsakovės neapmokėtas ir kurio reikalauja ieškovė – 305,40 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį atsakovė privalėjo mokėti 5,35 Eur paskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio sumą 68 mėnesius ir paskutinį mėnesį (69 mėn.) mokėti 5,80 Eur. Kaip minėta, paskolos (kredito) suma – 4 430,40 Eur, Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad paskolos paskirtis – paskolų refinansavimas. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 16 d. ieškovė refinansavo šiuos atsakovės įsiskolinimus: 706,05 Eur UAB „Pro Invest Group“, 1 981,67 Eur UAB „Moment credit“, 297,43 Eur UAB „Nordecum“ ir 800 Eur UAB „IPF Digital Lietuva“, iš viso refinansavo 3 785,15 Eur sumą. Taip pat, 2022 m. kovo 16 d. pervedė atsakovei 645,25 Eur paskolos sumą. Taigi, bendra ieškovės išmokėta suma sudaro 4 430,40 Eur (3 785,15 Eur + 645,25 Eur), t. y. tiek, kiek Sutartyje numatyta suteikiamos paskolos suma.

33. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neišskaičiavo sutarties sudarymo mokesčio iš atsakovei suteiktos paskolos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą šioje dalyje pilna apimtimi. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, jog jai turėtų būti priteistas visas likęs nesumokėtas 305,40 Eur sutarties sudarymo mokestis, kurį atsakovė būtų sumokėjusi per visą Sutarties galiojimo laiką, jei Sutartis nebūtų buvus nutraukta.

34. Ieškovės tvirtinimu, sutarties sudarymo mokestis yra mokestis už sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Šis konkrečia suma apibrėžtas mokestis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, t. y. ir paskolos suma (4 430,40 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (369,60 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Nurodo, kad atsakovė įsipareigojo šį mokestį grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nuostolių kompensavimą.

35. Ieškovė nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė atsakovei yra suteikusi 720 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 664,86 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, kas sudaro 15 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 55,14 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti pagal su atsakove sudarytą Sutartį, todėl vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi, VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatos dėl atlyginimo skaičiavimo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nagrinėjamu atveju netaikomos. Ieškovė taip pat nurodo, kad šalys Sutartyje susitarė dėl visų atsakovei taikomų mokesčių (7,7 proc. sutarties sudarymo mokesčio bei 0,21 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą ir kurie neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad portalo naudojimosi sutarties 2.24 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas sutarties sudarymo mokestis, vartotojo mokamas organizatoriui. Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius.

37. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš Sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.

38. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis sudaro 7,7 procentus. Minėta, kad pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį 5,35 Eur paskaičiuoto sutarties sudarymo mokesčio sumą 68 mėnesius ir paskutinį mėnesį (69 mėn.) mokėti 5,80 Eur. Taigi, bendra Sutarties sudarymo mokesčio suma per visą Sutarties laikotarpį (69 mėn. laikotarpį) sudaro 369,60 Eur. Iš pateiktos buhalterinės pažymos nustatyta, kad atsakovė sumokėjo 64,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti likusią sutarties sudarymo mokesčio dalį – 305,40 Eur.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, o atsakovė – vartojimo kredito gavėja. Sutarties sudarymo mokestis pagal savo paskirtį laikytinas vartojimo kredito gavėjo mokamu atlygiu skolinimo platformos operatoriui. Anksčiau minėtos portalo naudojimosi sutarties 2.24, 10.4 punktų nuostatos, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktas patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakove veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas.

40. Ginčo sutarties sudarymo metu (2022 m. kovo 15 d.) galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju, t. y. tais atvejais, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

41. Pažymėtina tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d. priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma negali būti aiškinama taip, kad ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlyginimo turi būti skaičiuojama nuo paskolos gavėjo priteistos negrąžinto kredito sumos. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

42. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (buhalterinės pažymos) matyti, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 389,01 Eur paskolos ir 916,55 Eur palūkanų, iš viso – 1 305,56 Eur. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas sutarties sudarymo mokestis sudaro 7,7 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog 7,7 proc. nuo atsakovės sumokėtos 1 305,56 Eur sumos, t. y. 100,53 Eur, turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės atlygio. Iš to seka, kad ieškovė, įvertinus atsakovės grąžintos sumos dydį, turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 201,06 Eur (100,53 x 2) atlygio – sutarties sudarymo mokesčio.

43. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 64,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei priteistina sutarties sudarymo mokesčio suma negalėtų sudaryti daugiau nei 136,86 Eur (201,06 Eur – 64,20 Eur).

44. Pažymėtina tai, kad nors ieškovė ir nurodo, kad ji yra suteikusi atsakovei 720 Eur skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 664,86 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai, kas sudaro 15 proc. (4 430,40 Eur x 15 proc. = 664,86 Eur) paskolos sumos pagal su atsakove sudarytą Sutartį, t. y. daugiau nei VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta 12 procentų ir, kad pačios ieškovės vadovo 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-1025/2022 patvirtintos UAB „Finansų bitė“ interesų konfliktų valdymo politikos 4.3.4. punkte numatyta, kad Finbee suteikia bent 12 procentų bendros vartojimo kredito (paskolos) sumos visiems paskolos gavėjams, tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad ši informacija buvo atskleista atsakovei. Pažymėtina tai, kad šalių sudarytoje sutartyje jokių šiuo aspektu ieškovės dėstomų nuostatų neatsispindi (to nenurodė ir ieškovė), todėl ieškovė, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakove (vartotoja) pagal joje nurodytas sąlygas ir vartotojai neatskleidusi nurodomos informacijos, vėliau praranda teisę tuo remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio negu įstatyme numatyta (remiantis įstatyme numatytu šio mokesčio apskaičiavimo būdu), t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.

45. Ieškovės teiginiai, kad sutarties sudarymo mokestis kartu su kitais mokesčiais neviršija bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, nustačius, kad sutarties sudarymo mokestis paskaičiuotas nesilaikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo ir nesant pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties.

46. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina 136,86 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, dėl ko nepagrįstai ieškovei iš atsakovės visiškai nepriteisė sutarties sudarymo mokesčio. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo keistinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 136,86 Eur sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 6 915,77 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 165 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

49. Bendra ieškinio suma sudaro 7 338,18 Eur, o pakeitus sprendimą už akių, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 6 915,77 Eur. Patenkinus 94,24 proc. (6 915,77 Eur x 100 / 7 338,18 Eur) ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 725,65 Eur (770 Eur x 94,24 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog buvo patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 18,77 Eur šių išlaidų (19,92 Eur x 94,24 proc.).

51. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.

52. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė dėl sprendimu už akių nepriteisto 293,34 Eur dalies administravimo mokesčio ir 305,40 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl 136,86 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, apeliacinis skundas tenkintas 22,86 proc. (136,86 Eur x 100 / 598,74 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5,03 Eur (22 Eur x 22,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

tenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies 2 ir 4 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Finansų bitė, juridinio asmens kodas 304051511, 4 041,39 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą ir 39 ct) negrąžintos paskolos, 364,07 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 7 ct) pelno palūkanų, 39,47 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 47 ct) administravimo mokesčio, 2 316,78 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų ir 78 ct) nuostolių atlyginimo (negautų pajamų), 17,20 Eur (septyniolika eurų ir 20 ct) delspinigių, 136,86 (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 86 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (6 915,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 725,65 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,77 Eur (aštuoniolika eurų ir 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.“.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Finansų bitė, juridinio asmens kodas 304051511, 5,03 Eur (penkis eurus ir 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.