Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-44-449/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-22
Bylos Nr.: 1A-44-449/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00255-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis: R. G., G. B.
Advokatai: Darius Novikas, Vaitiekus Novikevičius

Kategorijos

1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2–3 d.)
1.2.18.10.1Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas (BK 222 str. 1 d.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-449/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00255-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.1; 1.2.14.7.2; 1.2.18.10.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,nuteistajam R. G., jo gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,nuteistajam G. B., jo gynėjui advokatui Dariui Novikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir nuteistojo G. B. gynėjo advokato Dariaus Noviko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) 80 MGL dydžio (3 012 Eur) bauda,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB “N.” epizodas) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (UAB “P.” epizodas) 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB “N.” epizodas) 70 MGL dydžio (2 636 Eur) bauda,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (UAB “P.” epizodas) 70 MGL dydžio (2 636 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (11 031 Eur) Eur bauda. Nustatytas šios baudos savanoriško sumokėjimo 24 mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti įpareigojimai: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei tęsti darbą, ir 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta bauda, iš dalies sumokėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m spalio 17 d. baudžiamąjį įsakymą.

Iš nuteistųjų R. G. ir G. B. solidariai priteista 9 331 Eur (devyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt vienas) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteisti už tai, kad G. B., veikdamas bendrai su R. G. kaip padėjėju, UAB “R.” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9 331 Eur mokesčių, t. y. G. B. einant UAB “R.” direktoriaus pareigas, jam pavaldžiam, UAB “R.” informaciją iš pirminių šaltinių į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam UAB “R.” darbuotojui V. P. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. UAB “R.” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrovės apskaitoje dėl G. B. kaltės apskaičius realiai neįvykusias ūkines operacijas:

- ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų pirkimą iš UAB “N.” už 6 691,30 Eur pagal suklastotą PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, ir už 3 240 Eur sumą pagal suklastotą sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01;

- skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų pirkimą iš UAB “P.” už bendrą 26 825,70 Eur sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01 ir 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01 ir neva už atliktus darbus pagal šias sąskaitas įvykusį 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB “P.” pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, 2015-10-10 Nr. PRO 151210/01, 2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01,

UAB “R.” buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „A.“ buhalterės L. P. ir V. J., nesuvokdamos G. B. ir R. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžys, remdamasis buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suvestais nieko nežinančio apie G. B. daromą nusikalstamą veiką UAB “R.” darbuotojo V. P., atitinkamai surašė PVM deklaracijas: 2015 m. lapkričio 23 d. už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. lapkričio 24 d. už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. sausio 25 d. už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 2016 m. gegužės 12 d. už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuriose dėl G. B. ir R. G. veiksmų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai), nurodė G. B. žinomai neteisingus duomenis apie UA “R.” įsigytų prekių ir paslaugų PVM, padidinant 5 817 Eur pirkimo PVM ir PVM atskaitą, mažinančią mokėtiną į biudžetą PVM. Po to buhalterės L. P. ir V. J. atitinkamai 2015 m. spalio 23 d., 2015 m. lapkričio 24 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. gegužės 12 d. elektroniniu būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilnius, kurioje dėl G. B. ir R. G. kaltės įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtiną G. B. vadovaujamos bendrovės PVM už 2015 metų balandžio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesius, kai tuo tarpu į nusikaltimą padedančio vykdyti R. G. faktiškai vadovaujamos UAB “N.” 2015 m. gegužės 22 d. PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 28 d. pateiktą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilnius, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas kaip pardavimo PVM – 1 161,30 Eur, nurodytas suklastotoje PVM sąskaitoje faktūroje 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, bei į UAB “P.”, faktiškai per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G. vadovaujamos R. G., PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., ir už nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pateiktas atitinkamai 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. sausio 25 d. Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, esančiam Ulonų g. 2, Vilnius, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas pardavimo PVM – 4 655,70 Eur, nurodytas suklastotose sąskaitose faktūrose 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01 ir 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01, ir dėl šių veiksmų apgaule G. B. tyčia, padedamas R. G., UAB “R.” naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 5 817 Eur PVM;

be to, UAB “R.” buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „A.“ buhalterė V. J., nesuvokdama G. B. ir R. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. gegužės 26 d. UAB „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžys, remdamasis buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suvestais nieko nežinančio apie G. B. daromą nusikalstamą veiką UAB “R.” darbuotojo V. P., surašė Metinę pelno deklaraciją, kurioje dėl G. B. ir R. G. veiksmų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“; 4 dalies reikalavimus: „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, nurodė G. B. žinomai neteisingus duomenis apie sąnaudas, mažinančias UAB “R.” apmokestinamąjį pelną, ir buhalterė V. J. 2016 m. gegužės 26 d. elektroniniu būdu VĮ Registrų centro nustatyta tvarka, šias tikrovės neatitinkančias deklaracijas pateikė VĮ Registrų centras, esančiai V. Kudirkos g. 18-3, Vilnius kurioje dėl G. B. ir R. G. veiksmų remiantis sąskaitomis faktūromis 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01 ir PVM sąskaitomis-faktūromis 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01 ir 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01 įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie mokėtiną G. B. vadovaujamos bendrovės apmokestinamąjį pelną, ir dėl šių veiksmų apgaule, G. B. tyčia, padedamas R. G., UAB “R.” naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 3 514 Eur Eur pelno mokesčio, tokiu būdu, G. B., padedamas R. G., viso UAB “R.” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9 331 Eur mokesčių.

2. R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. būdamas UAB “N.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi (laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. oficialiai ėjo direktoriaus pareigas, o nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. sausio 21 d. bendrovei faktiškai vadovavo, nes 2014 m. gruodžio 22 d., 2014 m. gruodžio 29 d., 2017 m. vasario 3 d. akcijų perleidimas ir 2015 m. lapkričio 2 d., 2017 m. kovo 1 d. direktorių paskyrimai buvo fiktyvūs), nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d., turėdamas tikslą padėti išvengti G. B. vadovaujamos bendrovės UAB “R.” naudai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio, susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos bendrovės UAB “N.” realiai nesuteiktus darbus ir nepateiktas prekes UAB “R.”, ir jis, pagal išankstinį susitarimą su G. B., veikdamas bendrininkų grupe bei žinodamas, kad UAB “N.” 2015 m. balandžio ir rugsėjo mėn. nebuvo pardavusi UAB “R.” ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų, taip pat, skardinimo darbų, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. pagamino tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras:

- ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino ir taip suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “N.” atliko ir pardavė UAB “R.” ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas už 6 691,30 Eur, iš jų 1 161,30 Eur PVM,

- ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 16 d. nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino ir taip suklastojo Sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “N.” atliko ir pardavė UAB “R.” skardinimo darbus už 3 240 Eur sumą,

po to, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, jis (R. G.), organizuodamas UAB “N.” veiklą bei jai vadovaudamas, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB “N.” vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB “N.” buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.14, 10.15, 10.19, 10.29 nuostatas (Žin. 2011, Nr. 32-1534), kasos ir banko apskaitos dokumentai, kasos operacijų apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai, materialinės atsakomybės sutartys, materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai, įgaliojimai, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentai, finansinės apskaitos registrai, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentai privalomi saugoti 10 metų, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė visus UAB “N.” laikotarpio nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp jų ir suklastotas PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “N.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.

3. R. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas ir už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d. būdamas UAB “P.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi (laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. sausio 12 d. realiai vadovavo per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G., kuriam 2015 m. rugsėjo 9 d. – 2017 m. sausio 11 d. formaliai priklausė ir akcijos, nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, o nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 6 d. bendrovei faktiškai vadovavo ir toliau, nes 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. vasario 3 d. akcijų perleidimas ir 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. kovo 1 d. direktorių paskyrimai buvo fiktyvūs), nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 29 d. turėdamas tikslą padėti išvengti G. B. vadovaujamos UAB “R.” naudai pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos UAB “P.” realiai nesuteiktus darbus UAB “R.”, po ko, jis, pagal išankstinį susitarimą su G. B., veikdamas bendrininkų grupe, ir žinodamas, kad UAB “P.” 2015 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. nebuvo pardavusi UAB “R.” skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. pagamino ir vienas ar su G. B. suklastojo Sąskaitas faktūras bei Kasos pajamų orderius:

ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 29 d. nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino PVM sąskaitą- faktūrą 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “P.” atliko ir pardavė UAB “R.” skardinimo darbus už 8 772,50 Eur, iš jų 1 522,50 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB “P.” direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, G. B. pasirašius UAB “R.” vardu, tokiu būdu bendrais su G. B. veiksmais suklastojo šią sąskaitą;

po to, jis nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 2 d. pagamino UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8 772,50 Eur suma UAB “R.” sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PRO 150929/02 suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui šiuose orderiuose pasirašius kasininko UAB “P.” formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, G. B. UAB “R.” vardu kaip sumokėjusiam pinigus už darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. PRO 150929/02 pasirašius kvituose 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, tokiu būdu jis (R. G.) bendrais su G. B. veiksmais suklastojo kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, ir jis suklastojo kvitą 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01;

ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d. nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino PVM sąskaitą- faktūrą 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “P.” atliko ir pardavė UAB „R.“ skardos lankstymo darbus už 8 796,70 Eur, iš jų 1 526,70 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB „P.“ direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, o UAB “R.” vardu nenustatytomis aplinkybėmis dėl G. B. veiksmų pasirašius UAB “R.” vadybininkui D. K., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, jis (R. G.) bendrais su G. B. veiksmais suklastojo šią sąskaitą;

po to, jis, nenustatytomis aplinkybėmis bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d. pagamino UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8 796,70 Eur suma UAB “R.” sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PRO 151030/01 suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui pasirašius kasininko UAB “P.” formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, jis (R. G.) suklastojo kvitus 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01;

ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. nenustatytomis aplinkybėmis jis pagamino PVM sąskaitą-faktūrą 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “P.” atliko ir pardavė UAB ”R.” skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus už 9 256,50 Eur, iš jų 1 606,50 Eur PVM, jis (R. G.) įrašė, kad sąskaitą išrašė UAB “P.” direktorius G. G., tik formaliai ėjęs šias pareigas ir nežinantis apie nusikalstamą veiką, nenustatytam asmeniui pasirašius G. G. vardu, G. B. pasirašius UAB “R.” vardu, tokiu būdu bendrais su G. B. veiksmais suklastojo šią sąskaitą;

po to, jis nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. pagamino UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitus 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01, 2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 9 256,50 Eur suma UAB “R.” sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PRO 151210/01 suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui pasirašius kasininko UAB “P.” formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, G. B. UAB “R.” vardu kaip sumokėjęs pinigus už darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. PRO 151210/01 pasirašius kvituose 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01, 2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01, tokiu būdu jis (R. G.) bendrais su G. B. veiksmais suklastojo ir šiuos kvitus.

Be to, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, jis (R. G.), organizuodamas UAB “P.” veiklą bei jai vadovaudamas per direktoriaus pareigas formaliai einantį G. G., nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB “P.” vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB “P.” buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, o pagal 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.14, 10.15, 10.19, 10.29 nuostatas (Žin. 2011, Nr. 32-1534), kasos ir banko apskaitos dokumentai, kasos operacijų apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai, materialinės atsakomybės sutartys, materialinių vertybių priėmimo, išdavimo, nurašymo dokumentai, įgaliojimai, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentai, finansinės apskaitos registrai, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentai privalomi saugoti 10 metų; pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo“, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė visus UAB “P.” laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp jų ir suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, PVM sąskaitą-faktūrą 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, PVM sąskaitą-faktūrą 2015-12- 10 Nr. PRO 151210/01, bei kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-10 Nr. PRO 151210/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “P.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.

4. R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. būdamas UAB “N.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi ir nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. sausio 21 d. vieninteliu faktiniu akcininku, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką bei siekdamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “N.” akcijų pardavimą iš jo paties M. Š. (M. Š.), iš M. Š. Ukrainos piliečiui V. P. (V. P.) bei iš V. P. Sirijos piliečiui M. G., nieko nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, bei melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB “N.” valdymo klausimais:

ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 7 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo formą JAR-l-E įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad 2014 m. gruodžio 22 d. R. G. neteko UAB “N.” akcijų ir jas įsigijo M. Š., kurią patvirtino pasirašydamas savo (R. G.) elektroniniu parašu, suklastojo UAB “N.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre, kurį jis (R. G.) elektroniniu būdu 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikdamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, panaudojo;

ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 23 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo formą JAR-l-E, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad 2014 m. gruodžio 29 d. M. Š. neteko UAB “N.” akcijų ir jas įsigijo V. P., kurį patvirtino pasirašydamas savo (R. G.) elektroniniu parašu, suklastojo UAB “N.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre, kurį jis (R. G.) elektroniniu būdu 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikdamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, panaudojo;

ne vėliau 2015 m. lapkričio 3 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2015 m. lapkričio 2 d. vienintelio UAB “N.” akcininko V. P., sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. nusprendė nuo 2015 m. lapkričio 2 d. atleisti R. G. iš UAB “N.” direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ Registrų centras ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB “N.” akcininko sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2015 m. lapkričio 3 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 3 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-VO-V įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. UAB “N.” direktoriaus pareigas eina V. P., o nenustatytam asmeniui pasirašius VĮ Registrų centro nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1, suklastojo UAB “N.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2015 m. lapkričio 3 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. vasario 6 d. UAB “N.” direktoriaus V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. iki 2017 m. vasario 28 d. įgalioja R. K. pateikti ir atsiimti VĮ Registrų centras dokumentus, susijusius su įmonės akcininko keitimu, kurį pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, pagamino netikrą UAB “N.” direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-AF įrašydamas į žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. UAB “N.” akcininkas yra M. G., bei ranka VĮ Registrų centras nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 įrašydamas, kad dokumentą užpildė V. P. ir pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, suklastojo UAB “N.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. vasario 7 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. kovo 1 d. vienintelio UAB “N.” akcininko M. G., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad M. G. nusprendė nuo 2017 m. kovo 1 d. atleisti iš UAB “N.” direktoriaus pareigų V. P. ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G., kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, pagamino netikrą UAB “N.” direktoriaus sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. kovo 1 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. kovo 1 d. UAB “N.” direktoriaus M. G., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad M. G. iki 2017 m. kovo 31 d. įgalioja R. K. pateikti ir atsiimti VĮ Registrų centro dokumentus, susijusius su įmonės akcininko ir kontaktų keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB “N.” direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. kovo 1 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-VO-V įrašydamas į žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB “N.” direktoriaus pareigas eina M. G., bei VĮ Registrų centro nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 nenustatytam asmeniui pasirašius, suklastojo UAB “N.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis bet ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

o remiantis pateiktais duomenimis, VĮ Registrų centras savo duomenų bazėje 2015 m. rugsėjo 8 d. naujuoju UAB “N.” akcininku įregistravo M. S., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2015 m. rugsėjo 29 d. naujuoju UAB “N.” akcininku ir 2015 m. lapkričio 5 d. direktoriumi įregistravo V. P., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei 2017 m. vasario 13 d. naujuoju UAB “N.” akcininku ir 2017 m. kovo 6 d. direktoriumi įregistravo M. G., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką.

5. R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d., būdamas UAB “P.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu direktoriumi (laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. sausio 12 d. realiai vadovavo per į direktoriaus pareigas formaliai paskirtą G. G., nieko nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, o nuo 2017 m. sausio 12 d. vadovavo toliau), ir nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. vasario 6 d. būdamas faktiniu akcininku (laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. sausio 11 d. akcijos priklausė jam, nors buvo registruotos G. G., nieko nežinančio apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu, o vėliau akcijos ir toliau priklausė jam), siekdamas paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką bei siekdamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “P.” akcijų pardavimą iš G. G. Ukrainos piliečiui V. P. bei iš V. P. Sirijos piliečiui M. G., nieko nežinantiems apie jo daromą nusikalstamą veiką, bei melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB “P.” valdymo klausimais:

ne vėliau kaip 2017 m. sausio 11 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-AF įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017 m. sausio 11 d. UAB “P.” akcininkas yra V. P., bei VĮ Registrų centro nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 nenustatytam asmeniui pasirašius, suklastojo UAB “P.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis bet ne vėliau kaip 2017 m. sausio 11 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. sausio 16 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. sausio 12 d. vienintelio UAB “P.” akcininko V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. nusprendė nuo 2017 m. sausio 12 d. atleisti G. G. iš UAB “P.” direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. pateikti VĮ Registrų centrui ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB “P.” akcininko sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. sausio 16 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. sausio 16 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. sausio 12 d. UAB “P.” direktoriaus V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. iki 2017 m. sausio 30 d. įgalioja R. G. pateikti VĮ Registrų centrui ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB “P.” direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. sausio 16 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. sausio 16 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-VO-V įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad, nuo 2017 m. sausio 12 d. UAB “P.” direktoriaus pareigas eina V. P., ir pats savo (R. G.) vardu pasirašydamas VĮ Registrų centro nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1, suklastojo UAB “P.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. sausio 16 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. vasario 6 d. UAB “P.” direktoriaus V. P., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, įgaliojimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. P. iki 2017 m. vasario 28 d. įgalioja R. K. pateikti VĮ Registrų centrui ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu, kurį pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, jis pagamino netikrą UAB “P.” direktoriaus įgaliojimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. vasario 7 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 priedo formą JAR-AF įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. UAB “P.” akcininkas yra M. G., bei ranka VĮ Registrų centro nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 įrašydamas, kad dokumentą užpildė V. P., kurį pats pasirašydamas kaip V. P. imituodamas jo parašą, suklastojo UAB “P.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. vasario 7 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino 2017 m. kovo 1 d. UAB “P.” akcininko M. G., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, sprendimą, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog M. G. nusprendė nuo 2017 m. kovo 1 d. atleisti V. P. iš UAB “P.” direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti M. G., kurį pasirašius nenustatytam asmeniui, jis pagamino netikrą UAB “P.” akcininko sprendimą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. kovo 1 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis į VĮ Registrų centro nustatytą šio prašymo JAR-1 formą JAR-VO-V įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB “P.” direktoriaus pareigas eina M. G., bei VĮ Registrų centro nustatytoje šio prašymo formoje JAR-1 nenustatytam asmeniui pasirašius, suklastojo UAB “P.” prašymą registruoti juridinių asmenų registre ir jo priedą, kuris nenustatytomis aplinkybėmis 2017 m. kovo 1 d. jo iniciatyva buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, V. Kudirkos g. 18-3, Vilniuje, tokiu būdu jį panaudojant;

remiantis jo pateiktais duomenimis VĮ Registrų centras savo duomenų bazėje 2017 m. sausio 12 d. naujuoju UAB “P.” akcininku ir 2017 m. sausio 19 d. direktoriumi įregistravo V. P., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei 2017 m. vasario 13 d. naujuoju UAB “P.” akcininku ir 2017 m. kovo 6 d. direktoriumi įregistravo M. G., nieko nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką.

6. G. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. būdamas UAB “R.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą išvengti jo vadovaujamos bendrovės naudai pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d. susitarė su R. G., kad R. G. pagamins jo realiai vadovaujamos bendrovės - UAB “N.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras už šios bendrovės realiai nesuteiktus darbus ir nepateiktas prekes UAB “R.”, bei nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 29 d. susitarė su R. G., kad R. G. pagamins jo realiai vadovaujamos bendrovės UAB “P.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras už šios bendrovės realiai nesuteiktus darbus UAB “R.”, po ko R. G., pagal išankstinį susitarimą su juo veikiant bendrininkų grupe, ir žinant, kad UAB “N.” 2015 m. balandžio ir rugsėjo mėn. nebuvo pardavusi UAB “R.” ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų, taip pat, skardinimo darbų, bei žinant, kad UAB “P.” 2015 m. rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. nebuvo pardavusi UAB “R.” skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. pagaminus ir su juo ar vienam suklastojus Sąskaitas faktūras bei Kasos pajamų orderius:

ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus ir taip suklastojus PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “N.” atliko ir pardavė UAB “R.” ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus bei statybines medžiagas už 6 691,30 Eur, iš jų 1 161,30 Eur PVM,

ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 16 d. nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus ir taip suklastojus sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “N.” atliko ir pardavė UAB “R.” skardinimo darbus už 3 240 Eur sumą,

ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 29 d. nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus PVM sąskaitą-faktūrą 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “P.” atliko ir pardavė UAB “R.” skardinimo darbus už 8 772,50 Eur, iš jų 1 522,50 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB “P.” direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, jis (G. B.) pasirašė UAB “R.” vardu, tokiu būdu bendrais su R. G. veiksmais suklastojo šią sąskaitą;

po to R. G. nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 2 d. pagaminus UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8 772,50 Eur suma UAB “R.” sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PRO 150929/02 suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui šiuose orderiuose pasirašius kasininko UAB “P.” formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, jis (G. B.) UAB “R.” vardu kaip sumokėjęs pinigus už darbus pagal sąskaitą faktūrą Nr. PRO 150929/02 pasirašė kvituose 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, tokiu būdu jis (G. B.) bendrais su R. G. veiksmais suklastojo kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, o R. G. suklastojo kvitą 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01;

ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d. nenustatytomis aplinkybėmis R. G. pagaminus PVM sąskaitą-faktūrą 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, kurioje įrašyti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB “P.” atliko ir pardavė UAB “R.” skardos lankstymo darbus už 8 796,70 Eur, iš jų 1526,70 Eur PVM, nenustatytam asmeniui pasirašius UAB “P.” direktoriaus G. G., formaliai einančio šias pareigas ir nežinančio apie nusikalstamą veiką, vardu, o UAB “R.” vardu nenustatytomis aplinkybėmis dėl jo (G. B.) veiksmų pasirašius UAB “R.” vadybininkui D. K., nesuvokiančiam nusikalstamos veikos pobūdžio, jis (G. B.) bendrais su R. G. veiksmais suklastojo šią sąskaitą; po ko R. G. nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d. pagaminus UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad bendra 8 796,70 Eur suma UAB “R.” sumokama G. G. už pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PRO 151030/01 suteiktus darbus, nenustatytam asmeniui pasirašius kasininko UAB “P.” formalaus direktoriaus G. G., nežinančio apie nusikalstamą veiką vardu, R. G. suklastojo kvitus 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01,2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, tokiu būdu bendrais su R. G. veiksmais suklastojo ir šiuos kvitus;

po to, jis (G. B.) organizuodamas UAB “R.” veiklą bei jai vadovaudamas, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB “R.” vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, žinodamas, jog bendrovės deklaracijos pildomos pagal jo (G. B.) pateiktus dokumentus bei informaciją, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB “R.” buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, siekdamas iškreipti duomenis apie tikrąją UAB “R.” veiklą ir ūkinę-finansinę būklę ir išvengti jo vadovaujamos bendrovės naudai PVM ir pelno mokesčių, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574: 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, sąskaitą- faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01, PVM sąskaitą-faktūrą 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, PVM sąskaitą-faktūrą 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, PVM sąskaitą-faktūrą 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01, bei kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-10-10 Nr. PRO 151210/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, kasos pajamų orderio kvitą 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. UAB “R.” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė jam (G. B.) pavaldžiam, UAB “R.” informaciją iš pirminių šaltinių į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam, UAB “R.” darbuotojui V. P., nieko nežinančiam apie jo (G. B.) daromą nusikalstamą veiką, kuris nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų pobūdžio, dėl jo (G. B.) kaltės, buhalterinėje apskaitoje, remiantis jo (G. B.) pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas: ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų pirkimą iš UAB “N.” už 6 691,30 Eur pagal suklastotą PVM sąskaitą- faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, ir už 3 240 Eur sumą pagal suklastotą sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01; skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų pirkimą iš UAB “P.” už bendrą 26 825,70 Eur sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01 ir 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01 ir neva už atliktus darbus pagal šias sąskaitas įvykusį 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB “P.” pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, 2015-10-10 Nr. PRO 151210/01, 2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01, dėl ko negalima nustatyti dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “R.” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.;

7. G. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. UAB “R.” patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam (G. B.) pavaldžiam, UAB “R.” informaciją iš pirminių šaltinių į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam, AB “R.” darbuotojui V. P. bendrovės apskaitoje dėl jo (G. B.) kaltės apskaičius realiai neįvykusias ūkines operacijas: ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų bei statybinių medžiagų pirkimą iš UAB “N.” už 6 691,30 Eur pagal suklastotą PVM sąskaitą- faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, ir už 3 240 Eur sumą pagal suklastotą sąskaitą-faktūrą 2015-09-16 Nr. NEK 150916/01; skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo darbų pirkimą iš UAB “P.” už bendrą 26 825,70 Eur sumą pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01 ir 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01 ir neva už atliktus darbus pagal šias sąskaitas įvykusį 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą UAB “P.” pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11-06 Nr. PRO 151106/01, 2015-11-20 Nr. PRO 151120/01, 2015-10-10 Nr. PRO 151210/01,2015-12-21 Nr. PRO 151221/01, 2015-12-28 Nr. PRO 151228/01,

jis (G. B.), būdamas UAB “R.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą ir būdamas faktinis kasininkas, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, už neįvykusiais operacijas pagal minėtas sąskaitas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste, iš UAB “R.” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais padarydamas 9 931,30 Eur perlaidas į UAB “N.” banko sąskaitas ir išmokėdamas 26 825,7 Eur grynais pinigais UAB “P.” nenustatytam asmeniui, t. y.: jis, atlikdamas apmokėjimus į UAB ”N.” sąskaitą (duomenys neskelbtini) Swedbank ir SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini): 2015 m. balandžio 30 d. – 1 970 Eur; 2015 m. birželio 10 d. – 5 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 18 d. – 1 550 Eur; 2015 m. lapkričio 20 d. – 1 245 Eur; 2015 m. rugsėjo 18 d. – 450 Eur, iš kurių 9 931,30 Eur suma buvo sumokėta pagal suklastotas sąskaitas-faktūras 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, 2015-09-16Nr.NEK 150916/01;

jis, nenustatytam UAB “P.” asmeniui iš pinigų, buvusių pas jį kaip atskaitingą asmenį, 2015 metų spalio mėnesį pagal kvitus 2015-10-02 Nr. 151002/01 ir 2015-10-09 Nr.151009/01 išmokėdamas 5 800 Eur; 2015 metų lapkričio mėnesį pagal kvitą 2015-11-20 Nr.15112001 išmokėdamas 2 996,70 Eur; 2015 metų gruodžio mėnesį išmokėdamas 9 256,50 Eur pagal kvitus 2015-12-10 Nr. 151210/01, 2015-12-21 Nr.l51121/01, 2015-12-28 Nr. 151228/01, jis (G. B.) pats nenustatytam UAB “P.” asmeniui 2015 metų spalio mėnesį išmokėdamas 5 972,50 Eur bendrovei „P.“ pagal kvitus 2015-10-15 Nr.151009/01 ir 2015-10- 30 Nr.15103001, nurodė į buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ suvedančiam UAB “R.” darbuotojui V. P., nieko nežinančiam apie jo (G. B.) daromą nusikalstamą veiką, apskaityti kaip pinigus išmokėtus UAB “R.” vadybininko D. K., nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, vardu šią sumą fiksuojant kaip bendrovės skolą atskaitingam asmeniui, po ko V. P. 2015 m. spalio 31 d. apyskaitoje užfiksavus šią ūkinę operaciją, jis (G. B.), iš kasos 2015 m. lapkričio 25 d. išsimokėjęs sau 15 377,36 Eur grynais pinigais, o V. P. šiuos pinigus jo (G. B.) nurodymu įforminus kaip pagal kasos išlaidų orderį 2015-11-25 Nr. 15027 išmokėtus D. K., jis (G. B.) pasidengė savo realiai išmokėtus 5 972,50 Eur bendrovei „P.“ bei, gavęs papildomai pinigų iš UAB „R.“ kasos, išmokėjo 2 800 Eur bendrovei „P.“ nenustatytam asmeniui pagal kvitą 2015-11-06 Nr. 15110301, t. y., tyčia išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB “R.” turtą – pinigus 36 757 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nuteistasis mano, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl šioje dalyje priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

8.2. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad R. G. padarė BK 300straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinimai dėl dokumentų suklastojimo yra išvestiniai iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Teismas klaidingai interpretavo ir sujungė šias veikas kaip vieną tęstinę veiką.

8.3. Nagrinėjamu atveju R. G. ir kitų asmenų veiksmai perkant ir parduodant įmonių akcijas, esant civiliniams santykiams, vertinti taikant baudžiamosios teisės normas. Šioje dalyje teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Teismas nenustatė R. G. veiksmuose visų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamos veikos būtinųjų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių, neįvardijo konkrečių veikų už kurias paskirtos bausmės. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę.

8.4. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas - tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32-696/2015, Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-104-1073/2020). Šiuo atveju teismas nepaneigė ir nepašalino abejonių, kad akcijų pirkimo pardavimo sandoriai buvo fiktyvūs.

8.5. Byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai buvo daromi R. G. iniciatyva, o ne kito asmens naudai ir interesais. Taip pat nenustatyti veikos motyvai, tikslai, ypač sudarant akcijų pirkimo pardavimo sandorį taip V. P. ir M. G.. Nuteistasis nurodo, jog pirkti įmonę 2015 ir 2017 m. buvo naudinga tik užsienio piliečiams V. P. ir M. G., nes pagal tuo metu buvo taikomos lengvatos gauti leidimą gyventi šalyje, tuo pačiu ir visoje Europos Sąjungoje. Tikėtina, kad V. P. teikdamas dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, buvo pateikęs ir dokumentus, jog yra minėtų įmonių savininkas ir vadovas. Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje V. P. išduotas 2017 m. balandžio 7 d. ir galiojo iki 2018 m. balandžio 7 d.

8.6. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad R. G. klastodamas dokumentus pardavė UAB “N.” akcijas M. Š., o vėliau M. Š. jas pardavė V. P., o taip pat, jog parduodant UAB “P.” akcijas G. G. bei vėliau V. P. buvo klastojami dokumentai. Liudytojai M. Š. ir G. G. nepaneigė akcijų pirkimo pardavimo ir direktoriaus skyrimo fakto:

8.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad pažįsta R. G.. Žinojo, kad jis padeda įkuriant įmones. Jis jam padėjo sutvarkyti dokumentus. Jis pats pirko įmonę, o vėliau su R. G. pardavė rusakalbiam asmeniui. Galimai pirko UAB ,,N.“ akcijas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad R. G. prašymu dirbo direktoriumi, pasirašinėjo dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad jis nuo 2015 m. iki 2017 m. R. G. prašymu buvo įformintas UAB ,,P.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Pasirašė daug su UAB ,,P.“ susijusių dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad vienoje iš jam parodytų nuotraukų yra asmuo labai panašus į V. P..

8.8. Liudytojas V. P. nebuvo apklaustas teisme. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad nepažįsta nei R. G., nei G. G.. Apeliantas teigia, kad liudytojas sakė netiesą, nes tiek R. G., tiek G. G. atpažino V. P. iš pateiktų fotonuotraukų. Teismui pateikti duomenys, kad V. P. el. paštu siuntė R. G. savo paso kopiją, taip pat pateiktas V. P. darbo pažymėjimas, aukštalipio pažymėjimas, leidimo gyventi Lietuvoje kopija ir kiti reikšmingi dokumentai.

8.9. Apeliantas nurodo ir tai, kad pagal teismų praktiką ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-7-251/2013).

8.10. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio – buvimą. Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.

8.11. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad tarp R. G. ir V. P. buvo susiklostę civiliniai santykiai, kurie savo prigimtimi neturi ryšio su baudžiamuoju įstatymu. Apelianto manymu, šiuo atveju neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad buvo ar galėjo būti padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl R. G. atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

8.12. Pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas neanalizavo bendrininkavimo požymių R. G. ir G. B. veiksmuose. Byloje nėra duomenų, kad juos būtų siejusi bendra tyčia ir susitarimas veikti nusikalstamai. Teismo išvados grįstos prielaidomis, neatsižvelgus į liudininkų parodymus, kad R. G. dažnai lankydavosi UAB “R.” patalpose. G. B. negalėjo įvykdyti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nes dirbo vienoje nedidelėje patalpoje su UAB „I.“ akcininkais, kurie buvo ir UAB “R.” akcininkais. Apskaitininkas buvo vieno iš minėtų įmonių akcininkų brolis V. P., o buhalterinę apskaitą tvarkė akcininko mama L. P..

8.13. R. G. kaltė dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų yra išvestinė iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys patvirtina atitinkamų UAB “N.” ir UAB “P.” finansinių operacijų atlikimo faktą. R. G. buvo galima bausti administracine tvarka dėl nevisų buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimo į apskaitą

8.14. Apelianto manymu, esmines bylos aplinkybes teismas išnagrinėjo neišsamiai, neteisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas nuosprendį iš esmės grindė tik formaliai konstatuotomis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumos, nenustatydamas visų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos išsamiu Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų duomenų įvertinimu (BPK 20 straipsnis). Teismas priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamojoje teisėje ypač svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepašalino esančių prieštaravimų, nepagrįstai atmetė R. G. ir kitų liudytojų duotus parodymus.

8.15. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas nepateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančių duomenų ar skaičiavimų.

9. Nuteistojo G. B. gynėjas advokatas Darius Novikas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 184 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apelianto manymu, teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas – nevertino įrodymų visumos, rėmėsi tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, o nuteistiesiems palankių įrodymų neanalizavo ir nevertino, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, dėl to pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principu, teismų praktika, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną nuosprendį.

9.2. Gynėjas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad PVM sąskaita-faktūra 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01 sąskaita buvo fiktyvi, pagal ją UAB “R.” nenupirko paslaugų ir prekių iš UAB “N.”. Šią išvadą teismas argumentavo tuo, kad R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šioje sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau šiuos darbus atliko ne UAB ,,R.“ ir ne UAB “N.”, o jo neoficialiai pasamdyti darbuotojai.

9.3. G. B. suprato, kad darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01 atliko UAB “N.” viena arba kartu su subrangovu, todėl G. B. veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios. Iš G. B. parodymų matyti, kad jis suprato, jog ši jam pateikta sąskaita tikra. Apklausiamas teisme G. B. parodė, kad ši faktūra yra UAB „F.“. Šią sąskaitą išrašė R. G., o jis savo ruožtu išrašė sąskaitą UAB ,,N.“. R. G. įmonė negalėjo tiesiogiai atlikti darbų, nes neatitiko reikalavimų, šiuos reikalavimus atitiko UAB,, R.“, todėl darbus realiai atliko UAB “N.”, o pagal dokumentus atliko UAB ,,R.“.

9.4. Teismas neatsižvelgė į R. G. parodymus, kuriuose užfiksuota, kad UAB „F.“ darbai buvo atlikti, taip pat, kad G. B. prašė dalyvauti konkurse, nes jis turėjo daugiau darbuotojų. R. G. patvirtino, kad darbus atliko, o G. B. gavo sąskaitą ir lygiai tokią pačią sumą jis pervedė už tuos pačius atliktus darbus.

9.5. UAB „F.“ vadovas M. G. patvirtino, kad darbai buvo atlikti. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, jog už atliktus ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbus bei patalpų remonto ir apdailos darbus, kurie nurodyti UAB “R.” 2015 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RUF0483, UAB „F.“ su UAB “R.” atsiskaitė banko pavedimais.

9.6. Iš UAB “N.” nupirktus darbus ir medžiagas pagal PVM sąskaitą faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01 už 9 931,30 Eur su PVM UAB “R.” pardavė pagal 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483 “F.” už 6 691,31 Eur su PVM. Tai patirtina ne tik minėtos PVM sąskaitos faktūros, bet ir banko sąskaitų išrašai, jog pinigai gauti iš UAB „F.“.

9.7. Apeliantas teigia, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu R. G. apkalbėjo save ir G. B.. 2018 m. liepos 24 d. kaip įtariamasis apklaustas R. G. parodė, kad UAB “N.” ir UAB “P.” sandoriai su UAB “R.” buvo realūs, pagal juos UAB “N.” ir UAB “P.” pardavė UAB “R.” statybos - remonto darbus ir statybines medžiagas, už tai UAB “R.” atsiskaitė su UAB “N.” banko pavedimais, o su UAB “P.” grynaisiais. Dėl šių pardavimų bei atsiskaitymų grynaisiais buvo įforminti tikrovę atitinkantys apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai. Tačiau 2019 m. kovo 14 d. apklausos metu R. G. prisipažino suklastojęs G. G. parašus UAB “P.” PVM sąskaitose-faktūrose: 2015-09-29 Nr. PRO 150929/02, 2015-10- 03 Nr. PRO 151030/01 ir 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01 bei UAB “P.” kasos pajamų orderiuose 2015-10-02 Nr. PRO 151002/01, 2015-10-09 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-15 Nr. PRO 151009/01, 2015-10-30 Nr. PRO 151030/01, 2015-11 -06 Nr. PRO 151106/1, 2015-11 -20 Nr. PRO 151120/01, 2015-12-10 Nr. PRO 151210/01,2015-12-21 Nr. PRO 151221/01 ir 2015- 12-28 Nr. PRO 151228/01. Taip pat R. G. prisipažino suklastojęs ir V. P. parašus ant VĮ Registrų centrui pateiktų 2015 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. vasario 7 d. prašymų registruoti UAB “N.” juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017 m. vasario 6 d. prašymo registruoti UAB “P.” juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017 m. vasario 6 d. UAB “N.” įgaliojimo, 2017 m. sausio 12 d. ir 2017 m. vasario 6 d. UAB “P.” įgaliojimų, 2015 m. lapkričio 2 d. UAB “N.” vienintelio akcininko sprendimo ir 2017 m. sausio 12 d. UAB “P.” vienintelio akcininko sprendimo. Be to, šios apklausos metu R. G. parodė, kad pagal UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitas faktūras buvo parduoti ne darbai, o statybinės medžiagos, kurios nebuvo fiksuotos PVM sąskaitose faktūrose.

9.8. Apeliantas nurodo, jog prieš 2019 m. kovo 14 d. apklausą R. G. buvo supažindintas su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog UAB “P.” PVM sąskaitoje-faktūroje 2015-12-10 PRO Nr. 151210/01 rankraštinį įrašą „G. G.“ parašė R. G.; 2017 m. vasario 7 d. prašyme registruoti UAB “N.” juridinių asmenų registre (JAR-1) ir 2017 m. vasario 6 d. prašyme registruoti UAB “P.” juridinių asmenų registre (JAR-1) pasirašė ir rankraštinį įrašą „V. P.“ parašė R. G.; 2017 m. vasario 6 d. UAB “N.” ir 2017 m. vasario 6 d. UAB “P.” įgaliojimuose V. P. vardu pasirašė R. G.. R. G. supažindinimas su specialisto išvada leido jam apmąstyti kokios pozicijos laikytis duodant parodymus. Be to R. G. siekė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prisipažindamas dėl visų dokumentų, o ne dėl trijų dokumentų klastojimo, teigdamas, kad pagal PVM sąskaitas faktūras buvo parduoti ne darbai, o statybinės medžiagos, apkalbėjo ne tik save, bet ir G. B.. Tokie R. G. parodymai prieštarauja bylos aplinkybėms ir elementariai logikai: pirmiausia, R. G. žinojo, kad pagal UAB “N.” PVM sąskaitą-faktūrą 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01 buvo parduoti darbai - ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbai bei patalpų vidaus remonto apdailos darbai, nes būtent šiuos darbus jis perdavė “F.”. Būtent R. G. atpažino “F.” vadovas M. G., kuris patvirtino, kad “F.” buvo parduoti darbai. UAB “R.” nereikėjo statybinių medžiagų be dokumentų, nes bendrovė jų negalėtų parduoti ir negalėtų įtraukti į sąnaudas. Aplinkybę, kad UAB “R.” nepardavinėjo prekių/paslaugų be įsigijimo dokumentų, patvirtina tai, jog visas UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitas faktūras UAB “R.” įtraukė į apskaitą.

9.9. Nelogiški R. G. parodymai, kad neva G. B. prašė į sąskaitas faktūras įrašyti, jog buvo parduotos ne medžiagos, o statybos darbai, nes tokių medžiagų neįmanoma buvo užpajamuoti UAB “R.” apskaitoje. R. G. teigė, kad pagal tariamai suklastotas sąskaitas faktūras UAB “R.” buvo parduota skarda, šiferis, plėvelės ir kt., tačiau šių medžiagų UAB “R.” negalėjo pirkti iš R. G. atstovaujamų UAB “N.” ir/ar UAB “P.”, nes UAB “R.” šias prekes palankesnėmis kainomis įsigydavo iš kitų tiekėjų. Tokią aplinkybę apklausiamas teisme patvirtino teisme ir R. G.. Tai patvirtina ir UAB “R.” 2015-07-20 PVM sąskaita faktūra Nr. RUF1025 (segtuvas B7, 284 lapas). Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas neįvertino ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatos.

9.10. UAB “R.” pirko medžiagas iš UAB “N.” pagal 2015-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NEK 150401/01 ir šios medžiagos panaudotos remontuojant “F.” patalpas. Iš šio sandorio tarp UAB “N.”, UAB “R.” ir “F.” pagal PVM sąskaitas faktūras 2015-04-01 Nr. NEK 150401/01, 2015-05-20 Nr. RUF0483 UAB “R.” uždirbo 0,01 Eur, todėl medžiagų tiekimu šiam objektui UAB “R.” nesirūpino.

9.11. Ikiteisminio tyrimo metu paskiriant užduotį atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą specialistei nebuvo užduotas klausimas, ar UAB “R.” buhalterinėje apskaitoje yra duomenų apie prekių ir paslaugų įsigytų iš UAB “N.” ir UAB “P.” pardavimą tretiesiems asmenims.

9.12. Aplinkybę apie susitarimą su R. G. dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, jeigu jis duos ikiteisminiam tyrimui naudingus parodymus, rodo prokurorės I. K. 2020 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, kuris vėliau, pasikeitus prokurorui, buvo panaikintas.

9.13. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. apkalbėjo save teigdamas, kad vietoj darbų jis pirko statybines medžiagas pagal UAB “N.” ir UAB “P.” išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teisme G. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo žinoma apie tai, jog R. G. apkalba save ir jį (G. B.) teigdamas, kad vietoj darbų buvo parduotos statybinės medžiagos. G. B. taip pat sutiko duoti parodymus prieš save siekdamas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu taip sutaupant pinigines lėšas skirtas gynybai ir kt.

9.14. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į G. B. 2020 m. liepos 8 d. duotų parodymų nelogiškumą, kuomet jis nurodė, kad 2015 m. R. G. pasiūlė nupirkti iš jo atstovaujamų UAB,,N.“ ir UAB ,,P.“ įvairių statybinių medžiagų, kuriomis tuo metu prekiavo UAB “R.”. UAB N.“ ir UAB “P.” pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta, kad parduodami darbai. R. G. paaiškino, jog sąskaitose nurodytos ne parduotos medžiagos, nes jis (R. G.) neturi šių medžiagų įsigijimo dokumentų. Apelianto manymu, tokie parodymai yra nelogiški. Pagal visas penkias PVM sąskaitas faktūras medžiagos turėjo būti atvežtos vienu metu, tačiau PVM sąskaitos faktūros į UAB “R.” apskaitą buvo įtrauktos šiuose dokumentuose nurodytą datą, o tai rodo, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros negalėjo būti pateiktos vienu metu. Be to, UAB “R.” negalėjo iš UAB “N.” ir UAB “P.” statybines medžiagas pirkti pigiau.

9.15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepasitvirtino kaltinamųjų versija, jog iš UAB “N.” pagal 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitą pirktos medžiagos ir darbai buvo perparduotos UAB ,,F.“. UAB “R.” negalėjo nieko nepirkti iš UAB “N.” ir UAB “P.” pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kai pirkimo dokumentai įtraukti į UAB “R.” 2015 metų sąnaudas ir pagal jas buvo uždirbtos pajamos. UAB “N.” 2015-04-01 PVM sąskaita-faktūra Nr. NEK 150401/01 (segtuvas Nr. 4, 394 psl.), UAB “N.” 2015-09-16 sąskaita faktūra Nr. NEK 150916/01 (segtuvas Nr. 4, 262 psl.), UAB “P.” 2015-09-29 PVM sąskaita faktūra Nr. PRO 150929/02 (segtuvas Nr. 4, 266 psl.), UAB “P.” 2015-10-30 PVM sąskaita faktūra Nr. PRO 151030/01 (segtuvas Nr. 4, 275 psl.), UAB “P.” 2015-12-10 PVM sąskaita faktūra PRO 151210/01 (segtuvas Nr. 4, 284 psl.). Specialistė nurodė, jog UAB ,,R.“ apskaitoje iš bendrovės ,,”P.”“ gautos skardinimo, skardos lankstymo ir montavimo paslaugos užfiksuotos SAA sąnaudų buhalterinėje sąskaitoje 60001 „Parduotų prekių savikaina“. Penkios ginčijamos UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į UAB ”R.” 2015 m. pirkimo sąnaudas, todėl akivaizdu, jog iš ginčijamų penkių PVM sąskaitų faktūrų 2015 m. UAB ”R.” uždirbo pajamų. Liudytojai V. P., L. P. parodė, jog apskaitoje medžiagos pirmiausia buvo traukiamos į atsargas, vėliau į sąnaudas. Iš atsargų į sąnaudas persikeldavo automatiškai. V. P. parodė ir tai, kad iš atsargų į sąnaudas perkeliama tuomet, kai išrašoma pardavimo sąskaita faktūra. Atsižvelgiant į tai, kad visos ginčijamos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į sąnaudas, pagal jas įsigytos prekės ir paslaugos buvo parduotos ir tuo pačiu ginčijamos sąskaitos negalėjo būti fiktyvios.

9.16. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje nepasitvirtino kaltinamųjų kelta versija, jog iš UAB “N.” pagal 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitą pirktos medžiagos ir darbai buvo perparduotos UAB ,,F.“. Ši teismo išvada padaryta nepateikiant aiškių argumentų, todėl teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

9.17. Pagal UAB “N.” 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą NEK Nr. 150401/01 bendrovei “R.” buvo parduoti ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo darbai, patalpų vidaus remonto apdailos darbai, statybinės medžiagos už 6 691,30 Eur su PVM, tačiau tie patys darbai ir medžiagos buvo parduotos “F.” pagal UAB “R.” 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483 už 6 691,30 Eur su PVM. “F.” atstovas liudytojas M. G. patvirtino, kad darbai pagal UAB “R.” 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483 buvo atlikti ir ši sąskaita apmokėta. Tai patvirtina ir “F.” buhalterinės apskaitos registras bei mokėjimo nurodymai. “F.” 2015 m. birželio 3 d. pervedė bendrovei “R.”3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – pagal sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483; “F.” 2015 m. birželio 10 d. UAB ”R.” pervedė 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483. UAB “R.” gavęs šiuos mokėjimo pavedimus 2015 m. birželio 10 d. pervedė 5 000 Eur bendrovei “N.”. “F.” 2015 m. birželio 17 d. pervedė likusią sumą – 1 691,31 Eur, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483. Tokios aplinkybės patvirtina, jog iš “N.” pagal 2015 m. balandžio 1 d. sąskaitą pirktos medžiagos ir darbai buvo perparduotos UAB ,,F.“.

9.18. Apeliantas nesutinka, jog “F.” galėjo būti parduoti kiti drabai ir medžiagos, nei nurodyta UAB “N.” 2015-04-01 PVM sąskaitoje faktūroje. Norėdamas parduoti prekes ar paslaugas pardavėjas tai gali padaryti 1) jeigu pats pardavėjas pagamino prekes ir paslaugas; 2) pardavėjas prekes ir paslaugas nusipirko; 3) prekės/paslaugos buhalterinėje apskaitoje užregistruotos kaip pagautė. Nagrinėjamu atveju UAB “R.” negalėjo atlikti tokių paslaugų, taip pat prekės/ paslaugos apskaitoje nebuvo užregistruotos kaip pagautė, tai patvirtina, kad prekės ir paslaugos parduotas “F.” buvo nusipirktos, šiuo atveju iš UAB “N.” pagal 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150401/01.

9.19. Skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. B. gynėjo pateiktose fotonuotraukose matomus skardos gaminius objektui – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiekė UAB ,,R.“ ir šie gaminiai buvo nupirkti iš UAB “N.” ir UAB ,,P.“ bei vėliau perparduoti UAB „I.“. Teismas sprendė, jog į UAB „I.“ objektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pirkėjams UAB „E.“, „Se.“, „P. X“ ir „P. Y“ ilgesnius nei 2 m skardos gaminius tiekė UAB „S. X“ ir UAB „S. Y“. Apelianto manymu, vertindamas įrodymus ir darydamas tokią išvadą teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

9.20. Teismas darydamas išvadą, kad UAB “R.” nepirko ilgesnių kaip 2 m skardos lankstinių iš UAB “N.” ir UAB “P.” rėmėsi ir P. Č. parodymais, kad skardos lankstiniai buvo perkami iš Žalgirio gatvėje esančios įmonės. Tačiau teismas nenustatė nei šios įmonės pavadinimo, nei adreso. Apeliantas nurodo, jog 2015 m. Žalgirio gatvėje, Vilniuje veikė tik viena įmonė - tai UAB „St.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri lankstė ir pardavinėjo skardos gaminius. UAB „St.“ turėjo 3 m lankstymo stakles, tačiau apvaliai lankstyti su turimomis staklėmis neturėjo galimybės. Ši įmonė veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būtent šioje įmonėje įsidarbino nuteistasis G. B. išėjęs iš darbo UAB “R.”, todėl galbūt P. Č. apsiriko sakydamas, kad UAB “R.” 2015 m. pirko skardos gaminius iš UAB „St.“.

9.21. Byloje pateiktas UAB “R.” buhalterinės apskaitos registras - SAA (segtuvas Nr. 4). Teisme nebuvo tiriami duomenys, ar UAB “R.” įsigijo prekes ar paslaugas iš UAB „S.“ ar kitų įmonių, veikusių Žalgirio g., Vilniuje. Apeliantas teigia, jog SAA registre nėra duomenų, kad UAB “R.” įsigijo prekes ar paslaugas iš UAB „S.“ ar kitų įmonių, veikusių Žalgirio g., Vilniuje.

9.22. UAB „S. X“ 2015 m. veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o UAB „S. Y“ 2015 m. veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi nei viena šių įmonių veiklos nevykdė Žalgirio gatvėje. Tačiau teismas vadovavosi liudytojo P. Č. parodymais ir padarė išvadą, kad UAB “R.” skardos gaminių nepirko iš UAB “N.” ir UAB “P.”, nes jos veiklą vykdė ne Žalgirio gatvėje, tuo pačiu padarė išvadą, kad UAB “R.” skardos lakstinius pirko iš UAB „S. X“ ir UAB „S. Y“, nors jos taip pat nevykdė veiklos Žalgirio gatvėje.

9.23. Apelianto manymu, teismas buvo neobjektyvus nurodydamas, kad UAB ,,N.“ veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o UAB “P.” - (duomenys neskelbtini), Švenčionyse. Apeliantas nurodo, jog “N.” registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau gamybines patalpas ši bendrovė turėjo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jose buvo lankstomi skardos gaminiai. Nors UAB “P.” buvo registruota Švenčionyse, tačiau savo veiklą ji vykdė tose pačiose patalpose kaip ir UAB “N.”.

9.24. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB “N.” ir UAB “P.” nepardavė prekių ir paslaugų UAB “R.”, nes neatitinka UAB “N.” ir UAB “P.” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų datos su UAB “R.” PVM sąskaitų faktūrų datomis išrašytų UAB „I.“ ir tai, kad UAB “R.” pirko didesnį kiekį skardos lankstinių iš UAB “N.” ir UAB “P.”, nei jų pardavė UAB „I.“. Darydamas tokią išvadą teismas neatsižvelgė, jog UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitas faktūras UAB “R.” išrašydavo ne kiekvieną dieną, o už tam tikrą laikotarpį. Iš šių bendrovių nupirktus skardos lankstinius ir kitas prekes/paslaugas UAB “R.” pardavinėjo ne tik UAB „I.“. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai M. K., E. R., kurie pirko skardos gaminius, kurių ilgis buvo daugiau nei 2 metrai. UAB “R.”, UAB „S. X“ ir UAB „S. Y“ pardavimo dokumentuose nebuvo nurodyta kokio ilgio skardos lankstiniai buvo parduoti. Aplinkybę, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėjo pirkti skardos lankstinius, ilgesnius nei 2 m ilgio, patvirtina gynybos pateikta fotolentelė, kurioje vizualiai matyti ilgesni nei 2 m skardos lankstiniai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB ”R.” negalėjo pirkti skardos gaminių iš UAB “N.” ir UAB “P.”, nes tokiam gaminių kiekiui neišrašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų įmonei „I.“.

9.25. Teismas atmetė G. B. parodymus, kad UAB “N.” ir UAB “P.” išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už tam tikrą laikotarpį. Tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodomų G. B. teiginių, jog būdavo išrašomos bendros sąskaitos faktūros už darbus ir medžiagas vienoje sąskaitoje, taip pat, kad bendrovei neturint pinigų sumokėti PVM jis būdavo sumokamas vėliau, nuteistasis nebuvo išsakęs duodamas parodymus 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje. Tokia aplinkybė parodo teismo šališkumą, neobjektyvumą ir BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimą.

9.26. Byloje nėra duomenų, kad 2015 m. UAB “R.” nebūtų sumokėjęs PVM ar pelno mokesčio. Be to, 2015 m. UAB “R.” dirbo nuostolingai, todėl neturėjo mokėti pelno mokesčio.

9.27. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad UAB “R.” atstovai negalėjo apkalbėti G. B..

9.28. Gynėjas nurodo, kad UAB “R.” turimomis staklėmis galėjo išlankstyti skardos lankstinius tik iki 2 m ilgio, o pirkėjai prašydavo ir ilgesnių skardos lankstinių, kuriuos UAB “R.” pirkdavo iš kitų tiekėjų. Šių aplinkybių UAB “R.” atstovai nenurodė. Apelianto manymu, liudytojo V. P. parodymai buvo neobjektyvūs. Teismui buvo pateikti duomenys, kad V. P. perrašinėjo (klastojo) UAB “R.” PVM sąskaitas faktūras, tačiau teismas šią aplinkybę atmetė nenurodydamas jokių argumentų. Tarp UAB “R.” buhalterinės apskaitos dokumentų yra dvi pardavimo PVM sąskaitos faktūros vienodais numeriais, t. y. 2015-08-21 Nr. RUF1186 pirkėjas UAB „W.“ 3 570,10 Eur sumai ir 2015-08-24 Nr. RUF1186 pirkėjas UAB „W.“ 1 356,77 Eur sumai, kurias abi išrašė ir pasirašė V. P. Pagal UAB „W.“ pateiktus duomenis ši bendrovė gavo tik 2015-08-21 sąskaitą Nr. RUF1186. Liudytojas V. P. nepaaiškino, kodėl UAB „W.“ negavo PVM sąskaitos faktūros 2015-08-24 Nr. RUF1186 1 356,77 Eur sumai. Svarbu tai, kad UAB “R.” išrašant PVM sąskaitas faktūras, joms eilės numerį suteikdavo programa „Rivilė“, todėl dviejų PVM sąskaitų faktūrų su vienodais numeriais ir skirtingomis datomis negalėjo būti išrašyta, tai rodo, kad V. P. perrašinėjo (klastojo) UAB “R.” PVM sąskaitas faktūras.

9.29. Teismas rėmėsi liudytojo D. K. parodymais, kurie prieštarauja byloje esamiems UAB “R.” buhalterinės apskaitos dokumentams. Pagal 2015-10-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF1526 UAB “R.” skardos lankstinius pardavė UAB „I.“, kuri priklausė UAB “R.” akcininkams, todėl skardos lankstinių kainos neturėjo būti pačios aukščiausios. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą skardos lenkimo paslauga kainavo 0,43 Eur, todėl D. K. parodymai, jog lenkimo kaina buvo 0,15 Eur, yra melagingi.

9.30. Apelianto manymu, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų išvadą, jog pagal kaltinime nurodytus dokumentus UAB “R.” neįsigijo prekių ir paslaugų iš UAB “N.” ir UAB “P.”. Padarius išvadą, kad pagal kaltinime nurodytus UAB “N.” ir UAB “P.” pardavimo dokumentus prekės ir paslaugos buvo parduotos UAB “R.”, G. B. veiksmuose nėra ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, sudėčių.

9.31. R. B. pareikštas kaltinimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turtinės prievolės išvengimo apgaule yra nelogiškas. G. B. nebuvo UAB “R.” akcininku, todėl jam nebuvo prasmės daryti nusikaltimą iš kurio jis negauna jokios naudos. Jeigu nusikalstamas tikslas buvo PVM, tai turėjo būti išrašomos PVM sąskaitos faktūros, tačiau G. B., kaip UAB “R.” atstovas, gavo iš UAB “N.” 2015-09-16 sąskaitą faktūrą NEK Nr. 150916/01, kurioje nėra išskirtas PVM, todėl PVM negalėjo būti nusikaltimo padarymo tikslas ir dalykas. Be to, pelnas mokamas tuomet, kai įmonė veikia pelningai, tačiau 2015 m. UAB “R.” veikė nuostolingai, todėl pelno mokesčio sumažinimas taip pat negalėjo būti G. B. tikslas. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. B. buvo susitaręs su R. G., jog šis nedeklaruos pardavimo PVM. Taigi G. B. veiksmuose nėra tyčios, būtinos nusikalstamos veikos – PVM sukčiavimo sudėčiai. Be to, specialistas Č. M. paaiškino, jog jei UAB “N.” ir UAB “P.” nepilnai deklaravo mokesčius, tuomet šios bendrovės vengė mokėti mokesčius, tačiau tai darė ne UAB “R.”.

9.32. Pagal G. B. pareikštą kaltinimą dėl sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės žala – tai valstybei nesumokėtų mokesčių suma. Nukentėjusiuoju gali būti tik valstybė, todėl, vadovaujantis BK 182 straipsnio 5 dalimi, turėjo būti gautas VMI ar kitos įgaliotos Lietuvos Respublikos institucijos pareiškimas ar prokuroro reikalavimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą G. B.. Tokio pareiškimo ar reikalavimo byloje nėra. Todėl baudžiamasis persekiojimas prieš G. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pradėtas neteisėtai. Tokius argumentus gynėjas buvo išsakęs ir baigiamosios kalbos metu, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jų nepasisakyta.

9.33. Specialistė L. N. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jei UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentai atitinka tikrovę, tai pažeidimų UAB “R.” apskaitos tvarkyme nėra. Apeliantas nurodo, kad UAB “R.” iš UAB “N.” ir UAB “P.” įsigijo prekes ir paslaugas pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, todėl G. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

9.34. UAB „V. a.“ 2022 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB “R.” pagal sąskaitą faktūrą NEK Nr. 150401/01 iš UAB “N.” įsigytas paslaugas ir medžiagas pardavė “F.”. Už suteiktas paslaugas ir parduotas medžiagas “F.” yra atsiskaičiusi. ,,UAB ,,R.“ buhalterinėje apskaitoje UAB “N.” ir UAB “P.” sąskaitos yra registruotos sąskaitose – pardavimo paslaugų sąnaudos ir parduotų prekių savikaina. Atsižvelgiant į UAB “R.” apskaitos modelį, jeigu minėtos paslaugos nebuvo perparduotos, jos turėjo būti gražintos į atsargų sąskaitą. Tyrimo metu toks grąžinimas nebuvo nustatytas, todėl darytina išvada, kad jos buvo parduotos. UAB “R.” įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas faktūras gautas iš UAB “N.” ir UAB “P.” bei deklaravo jas UAB “R.” PVM ir pelno mokesčio deklaracijose. Teismas nesivadovavo konsultacine išvada, tačiau neargumentavo kokiu pagrindu UAB “R.” gavo pajamas – 6 691,31 Eur iš “F.”; ką UAB “R.” pardavė bendrovei “F.” pagal 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483 už 6 691,31 Eur. Specialistė L. N. teisme paaiškino, kad pagal 2015-04-01 sąskaitą faktūrą prekės įsigytos iš UAB “N.”. Buvo įformintas pardavimas.

9.35. Apeliantas nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad buvo iššvaistytas UAB “R.” turtas. G. B. kaip UAB “R.” direktorius galėjo sudaryti sandorius su UAB “N.” ir UAB “P.”. UAB “R.” iš šių bendrovių įsigijo prekes ir paslaugas. Visos UAB “N.” ir UAB “P.” sąskaitos faktūros yra užpajamuotos 6 klasėje, kodas 60001, „Parduotų prekių savikaina“, todėl pagal jas turėjo būti uždirbtos pajamos, nes priešingu atveju šios PVM sąskaitos faktūros negalėjo būti užregistruotos 6 klasėje. UAB “R.” nupirkęs prekes ir paslaugas iš UAB “N.” pagal 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą NEK Nr. 150401/01 iš šio sandorio uždirbo 0,01 Eur, o ne prarado inkriminuojamus 6 691,30 Eur.

9.36. Apeliantas nurodo ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018) .Šioje byloje liko nenuginčytos gynybos iškeltos abejonės ir aplinkybės, reikšmingos teisingo, pagrįsto ir teisėto nuosprendžio priėmimui. Pirmosios instancijos teismas nepaneigęs gynybos nurodytų aplinkybių, vadovaudamasis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai), turėjo padaryti išvadą, kad pagal kaltinime nurodytas sąskaitas faktūras prekes ir paslaugas bendrovė “R.” įsigijo iš UAB “N.” ir UAB “P.” ir vėliau pardavė. Prekes ir paslaugas įsigytas iš UAB “N.” pagal 2015-04-01 PVM sąskaitą faktūrą NEK Nr. 150401/01 UAB ”R.” pardavė “F.” pagal 2015-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483 už 6 691,31 Eur.

9.37. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog G. B. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas.

10. Teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas bei nuteistojo G. B. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

11. Nuteistojo R. G. ir nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų, taip pat papildomai surinktų įrodymų visumą, įvertinusi skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nuteisti R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), G. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Priešingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma duomenų surinktų byloje ir ištirtų pirmosios instancijos teisme, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog G. B., veikdamas bendrai su R. G. kaip padėjėju, klastodamas dokumentus UAB “R.” naudai apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9 331 Eur, o taip pat, jog R. G. paslėpė UAB “N.” bei UAB “P.” buhalterinės apskaitos dokumentus dėl ko negalima iš dalies nustatyti šių bendrovių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., taip pat, jog R. G. siekdamas paslėpti padarytą nusikalstamą veiką pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo imituodamas UAB “N.” ir UAB “P.” akcijų pardavimus ir melagingai atvaizduodamas naujųjų akcininkų priimamus sprendimus šių bendrovių valdymo klausimais, taip pat, jog G. B. apgaulingai tvarkė UAB “R.” finansinę apskaitą bei tyčia išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB “R.” turtą – 36 757 Eur.

Dėl G. B. atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir R. G. atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį

13. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp UAB “R.”, UAB ”N.” ir UAB “P.” buvo sudaryti realūs sandoriai. Kaltinimai G. B. dėl siekio išvengti UAB “R.” naudai pridėtinės vertės ir pelno mokesčių yra nelogiški ir nepagrįsti, nes jis nebuvo šios bendrovės akcininku, be to UAB “R.” bendrovė “N.” 2015 m. rugsėjo 16 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 150916/01, kurioje PVM neišskirtas. Gynėjas nurodo ir tai, kad 2015 m. UAB “R.” dirbo nuostolingai, todėl G. B. negalėjo siekti pelno mokesčio sumažinimo.

14. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog jį ir G. B. siejo bendra tyčia ir susitarimas veikti nusikalstamai. Teismas neanalizavo bendrininkavimo požymių ir R. G. bei G. B. siejusių ryšių.

15. Tokius apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

16. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2018).

Žemesnės instancijos teismas

17. Apgaulė sukčiavimo (išvengiant turtinės prievolės) bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-258-222/2018). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, Nr. 2K-363-746/2016). Tokiomis veikomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012,Nr. 2K-258-222/2018 ir kt.). Būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, ji pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalos, ir to nori (tiesioginė tyčia). Išvada dėl kaltininko tyčios turinio daroma, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo ne tik šiuos dokumentus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

18. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, Nr. 2K-157-976/2022 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

19. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-222/2017, Nr. 2K-345-511/2018, Nr. 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648, Nr. 2K-345-511/2018 ir kt.).

20. Nuteistasis G. B., neigdamas savo kaltę dėl UAB “R.” naudai apgaule išvengtos turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9 331 Eur, teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal UAB “N.” 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150401/01, 2015 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150916/01, 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRO 150929/02, pagal UAB “P.” 2015 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRO 151030/01, UAB “P.” 2015 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRO 151210/01 visi darbai buvo atlikti, taip pat pateiktos sąskaitose nurodytos medžiagos, už atliktus darbus ir medžiagas atsiskaityta pagal išrašytus kasos pajamų orderius. Skardos gaminiai ir kiti darbai buvo pirkti iš UAB “P.” ir UAB “N.”. UAB “N.” 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra yra už bendrovei „F.“ atliktus darbus. Darbus “F.” realiai atliko UAB “N.”, o pagal dokumentus juos atliko UAB “R.”. Už darbus ir medžiagas buvo atsiskaityta, sumokėti mokesčiai. Nors UAB “R.” turėjo skardos lankstymo stakles, skardos lankstinius įsigydavo ir iš R. G. bendrovių.

21. Nuteistasis R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo įmonė tuo metu turėjo ilgesnes skardos lankstymo stakles ir turėjo stakles, kuriomis lankstydavo ovaliai. “F.” buvo atliekami rekonstrukciniai, vamzdžių valymo, kosmetinio remonto darbai, o UAB “R.” buvo pasirinktas kaip tarpininkas, nes ši bendrovė atitiko užsakovo reikalavimus. Pinigai buvo gauti iš užsakovo (“F.”) ir UAB “R.” pervedė pinigus UAB “N.” ar UAB “P.”. Visos kitos sąskaitos buvo už skardos lankstinius, skardinimo darbus, kurie buvo realiai atlikti.

22. Teisėjų kolegija nesivadovauja tokiais nuteistųjų G. B. ir R. G. parodymais, nes juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys.

23. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2015 m., tikslios datos neprisimena, R. G. pasiūlė nupirkti iš jo atstovaujamų UAB “N.” ir UAB “P.” įvairių statybinių medžiagų, kuriomis tuo metu prekiavo UAB “R.”. Pasiūlytų medžiagų kaina buvo gera, todėl jis sutiko jas pirkti. UAB “N.” ir UAB “P.” išrašytose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyta, kad parduodami darbai, nors pirko medžiagas (t. 9, b. l. 32-34). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad jis suklastojo G. G. parašus UAB “P.” PVM sąskaitose faktūrose: 2015 m. rugsėjo 29 d. Nr. PRO 150929/02, 2015 m. spalio 3 d. Nr. PRO 151030/01, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. PRO 151210/01, bei UAB “P.” kasos pajamų orderiuose 2015 m. spalio 2 d. Nr. PRO 151002/01, 2015 m. spalio 9 d. Nr. PRO 151009/01, 2015 m. spalio 15 d. Nr. PRO 151009/01, 2015 m. spalio 30 d. Nr. PRO 151030/01, 2015 m. lapkričio 6 d. Nr. PRO 151106/1, 2015 m. lapkričio 20 d. Nr. PRO 151120/01, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. PRO 151210/01, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. PRO 151221/01 ir 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. PRO 151228/01. Į UAB “N.” ir UAB “P.” išrašytas PVM sąskaitas-faktūras skirtas UAB “R.” buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tai, kad UAB “N.” ir UAB “P.” atliko ir pardavė UAB “R.” šiuose dokumentuose nurodytus darbus, o UAB “R.” esą atsiskaitė su UAB “P.”. Šiuos veiksmus jis (R. G.) atliko UAB “R.” vadovo G. B. prašymu. Į UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitas faktūras buvo įrašyti neteisingi duomenys, kad parduoti darbai, o ne statybinės medžiagos. Realiai UAB”N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai nebuvo atliekami, nebuvo sudaromi darbų atlikimo aktai. UAB “N.” ir UAB “P.” vadovavo jis (R. G.), o G. G., jo prašymu, buvo tik formaliu UAB “P.” direktoriumi ir apie šias ūkines-komercines operacijas nieko nežinojo ir jose nedalyvavo. Jis (R. G.) įrašė, kad UAB “P.” vadovas G. G. gaudavo atitinkamas pinigų sumas, nors to realiai nebuvo. G. B. sumokėdavo ne už darbus, kurie buvo nurodyti UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitose faktūrose, bet už parduodamas statybines medžiagas, kurios nebuvo fiksuotos PVM sąskaitose faktūrose. Sumas į sąskaitas faktūras įrašydavo tokias, kokias nurodydavo G. B. (t. 7, b. l. 170–175). Vėlesnės apklausos metu R. G. parodė, kad darbai pagal UAB “R.” 2015 m. gegužės 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. RUF0483 “F.” buvo atlikti, tačiau šiuos darbus atliko ne UAB “R.” ir ne UAB “N.”, o jo (R. G.) neoficialiai pasamdyti darbuotojai. UAB “N.” norint atlikti darbus “F.” objekte reikėjo laimėti konkursą. G. B. jo (R. G.) prašymu konkurse sudalyvavo ir jį laimėjo. Su G. B. susitarė, kad PVM sąskaitose faktūrose bus nurodyta, kad darbus UAB “N.” pardavė UAB “R.”, o ši bendrovė juos perpardavė “F.”. Dėl to buvo surašytos identiškos ir tarpusavyje susijusios tikrovę neatitinkančios 2015 m. balandžio 1 d. UAB “N.” PVM sąskaita faktūra Nr. NEK150401/01 ir 2015 m. gegužės 20 d. UAB “R.” PVM sąskaita faktūra Nr. RUF0483, pagal kurias UAB “N.” jokių darbų ir statybinių medžiagų UAB “R.” nepardavė, o UAB “R.” tų pačių darbų ir statybinių medžiagų “F.” irgi nepardavė. Nurodytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytus darbus “F.” objekte atliko neoficialiai samdyti asmenys, su kuriais atsiskaitė išgryninęs pinigus, pervestus iš “F.” per UAB “R.” į UAB ”N.” banko sąskaitą (t. 7, b. l. 177-179).

24. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, o taip pat pačių nuteistųjų keltą versiją, kad G. B. ir R. G., duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apkalbėjo vienas kitą, o taip pat apkalbėjo patys save. Tokia apelianto ir nuteistųjų versija pripažintina neįtikinama ir nepagrįsta objektyvia bylos medžiaga. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad duodami parodymus nuteistieji buvo suinteresuoti apkalbėti vienas kitą ar patys save. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nelogiška ir neįtikinama, kad asmuo prisipažintų kaltu padaręs nusikalstamas veikas vien dėl to, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šie ikiteisminio tyrimo metu G. B. ir R. G. duoti parodymai nėra vieninteliai, kuriais teismas rėmėsi darydamas išvadas dėl G. B. ir R. G. kaltės.

25. Byloje nustatyta, kad UAB “N.” 2015 m. rugsėjo 16 d. sąskaita faktūra Nr. NEK 150916/01 išrašyta UAB “R.” už skardinimo darbus (t. 1, b. l. 7). Ši sąskaita nepasirašyta, nenurodytas ją išrašęs ir priėmęs asmenys. UAB “P.” išrašytos sąskaitos faktūros 2015 m. rugsėjo 29 d. Nr. PRO 150929/02, 2015 m. spalio 30 d. Nr. PRO 151030/01, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. PRO 151210/01 už skardinimo ir skardos lankstymo darbus išrašytos G. G., dvi sąskaitas priėmė G. B., vieną D. K. ( t. 1, b. l. 8, 9). Apmokėjimas pagal šias sąskaitas užfiksuotas UAB “P.” kasos pajamų orderių kvituose 2015 m. spalio 2 d. Nr. PRO 151002/01, 2015 m. spalio 9 d. Nr. PRO 151009/01, 2015 m. spalio 15 d. Nr. PRO 151009/01, 2015 m. spalio 30 d. Nr. PRO 151030/01, 2015 m. lapkričio 6 d. Nr. PRO 151106/01, 2015 m. lapkričio 20 d. Nr. PRO 151120/01, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. PRO 151210/01, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. PRO 151221/01, 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. PRO 151228/01 (t. 1, b. l. 9–11). Iš šių UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitų matyti, kad grynuosius pinigus priėmė G. G., pinigai pagal 2015 m. spalio 2 d. Nr. PRO 151002/01, 2015 m. spalio 9 d. Nr. PRO 151009/01, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. PRO 151210/01, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. PRO 151221/01 ir 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. PRO 151228/01 kasos pajamų orderius priimti iš UAB „R.“ atstovo G. B., kituose kasos pajamų orderiuose asmuo, iš kurio priimti pinigai, nenurodytas. Kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apklaustas G. G. paneigė pasirašęs paminėtuose dokumentuose ir priėmęs pinigus. G. G. nurodė, kad UAB “N.” ir UAB “P.” dirbo vairuotoju. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas taip pat parodė, kad grynųjų pinigų pagal kasos pajamų orderius jam niekas nėra mokėjęs, jo parašai, esantys kasos pajamų orderiuose yra suklastoti (t. 3, b. l. 107–110). Šiuos liudytojo G. G. parodymus patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad UAB “P.” PVM sąskaitose-faktūrose PRO Nr. 150929/02, PRO Nr. 151030/01, PRO Nr. 151210/01 eilutėse „Sąskaitą išrašė:”, UAB “P.” kasos pajamų orderių kvituose PRO-KPO Nr. 151002/01, PRO-KPO Nr. 151009/01, PRO-KPO Nr. 151009/01, PRO-KPO Nr. 151030/01, PRO-KPO Nr. 151106/01, PRO-KPO Nr. 151120/01, PRO-KPO Nr. 151210/01, PRO-KPO Nr. 151221/01, PRO-KPO Nr. 151228/01, eilutėse „Gavo kasininkas G. G.”, pasirašė ne G. G.. UAB “P.” PVM sąskaitoje faktūroje PRO Nr. 151210/01, eilutėse „Sąskaitą išrašė:”, rankraštinį įrašą „G. G.” parašė R. G. (2, b. l. 114–122). Liudytojas D. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2015 m. spalio 30 d. Nr. PRO 151030/01 sąskaitos jis nepasirašinėjo, įprastai jis tokių dokumentų nepasirašo. Taigi pirmiau aptartose PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose pasirašę asmenys nepatvirto šiuose dokumentuose esančios informacijos apie esą įvykusias ūkines operacijas tikrumo. Atsižvelgus į tai, paminėti dokumentai laikytini netikrais. G. G. pinigų iš G. B. nepriėmė, todėl G. B. pasirašydamas apie pinigų perdavimą, savo parašu patvirtindavo neįvykusias finansines operacijas. Nuteistasis G. B. parodė, kad pinigus UAB “P.” vardu priimdavo R. G., tačiau tokiu atveju būtent R. G. turėjo pasirašyti kasos pajamų orderių kvituose. Tai, kad R. G. buvo UAB “P.” faktiniu vadovu, patvirtino byloje apklausti liudytojai G. G. ir M. R.. Liudytojas G. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. G. prašymu buvo įformintas direktoriumi, bet pats R. G. jį perspėjo, kad įmonę ir toliau valdys jis pats. Apklausiamas teisiamajame posėdyje ir R. G. pripažino, kad 2015 m. jis buvo UAB “P.” faktinis vadovas, taip pat, kad būtent jis atspausdino UAB “P.” sąskaitas faktūras ir kasos pajamų kvitų orderius, kurių suklastojimu jis kaltinamas.

26. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 23 specialisto išvadoje (t. 6, b. l. 28–44) nurodyta, kad UAB “R.” atskaitingo asmens D. K. apyskaitose užfiksuotos bendrovės skolos atskaitingam asmeniui: 2015 m. spalio 31 d. apyskaitoje užfiksuota 10 428,20 Eur išlaidų (tarp jų 5 972,50 Eur UAB “P.” pagal kvitus Nr.151009/01 ir Nr.15103001) ir 10 428,20 Eur bendrovės skola 2015 m. spalio 31 d. 2015 m. lapkričio 30 d. apyskaitoje užfiksuota 10 428,20 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui, 15 377,36 Eur išmokėjimų grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį Nr. 15027; 4 955,56 Eur išlaidų (tarp jų 2 800 Eur UAB “P.” pagal kvitą Nr. 15110301) ir 6,40 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui 2015 m. lapkričio 30 d. UAB “R.” buhalterinėje sąskaitoje užfiksuota 17 497,17 Eur išmokėjimų atskaitingam asmeniui (grynais pinigais iš kasos pagal kasos išlaidų orderius: Nr.15020 2 051,56 Eur ir Nr.15027 – 15 388,36 Eur), 17 567,90 Eur atskaitingo asmens pinigų panaudojimas ūkio reikmėms ir 70,73 Eur bendrovės “R.” skola atskaitingam asmeniui 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. K. paneigė, kad jis iš UAB “R.” grynais būtų gavęs per mėnesį 15 000 Eur. Liudytojas nurodė, jog jis neturėjo tiek savų pinigų, kad jais galėtų apmokėti tiekėjams pagal sąskaitas. Nors UAB “R.” buhalterinėje apskaitoje užfiksuota, kad D. K. sumokėjo UAB “P.” pagal 2015m. spalio 15 d. ir 2015 m. spalio 30 d. kasos pajamų orderius, vis tik, kaip nurodė pats liudytojas D. K., jis nebuvo gavęs iš bendrovės atsiskaitymams skirtų pinigų ir jų nemokėjo. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina, kad tarp UAB “R.” ir UAB “P.” buvo išrašyti fiktyvūs dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderių kvitai).

27. Byloje pateikta UAB “N.” 2015 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NEK 150401/01. Abu nuteistieji tvirtino, kad šioje sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti, taip pat pateiktos statybinės medžiagos. Nors sąskaita išrašyta bendrovei “R.”, tačiau šie darbai atlikti “F.” ir už juos atsiskaityta. Tokius nuteistųjų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

28. Liudytojas V. P., UAB “R.” darbuotojas, parodė, kad jų įmonė nėra pirkusi ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbų. Tokių paslaugų bendrovei nereikėjo. Liudytojas M. P., vienas iš UAB “R.” akcininkų, taip pat parodė, kad jų bendrovė UAB “N.” sąskaitoje nurodytų darbų neužsakinėjo. Liudytojas D. K. irgi parodė, kad UAB “R.” nebuvo atliekami ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai, pati įmonių tokių paslaugų neteikė. Liudytojai L. K. ir A. M. nurodė, kad jiems nėra žinoma apie tai, kad UAB “R.” būtų pirkęs ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbus. Tokie liudytojų parodymai patvirtina, kad UAB “R.” patalpose nebuvo atliekami ventiliacijos vamzdžių remonto ir valymo, patalpų vidaus remonto ir apdailos darbai. Nors nuteistųjų parodymuose bei nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB “N.” 2015 m. balandžio 1 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NEK 150401/01 nurodyti darbai ir medžiagos buvo parduoti “F.”, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Bendrovei “R.”, kaip teigia apeliantas, atlikus tokius darbus, turėjo būti sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau duomenų apie jo sudarymą byloje nėra. Be to, nuteistasis R. G. duodamas parodymus proceso metu pripažino, kad UAB “N.” 2015 m. balandžio 1 d. sąskaita išrašyta UAB “R.” buvo fiktyvi, nes “F.” darbus atliko ne UAB “N.” ar UAB “R.”, bet jo neoficialiai pasamdyti darbininkai. Todėl liudytojo M. G., “F.” generalinio direktoriaus, parodymai, jog pagal UAB “R.” jo bendrovei išrašytą sąskaitą darbai buvo atlikti, savaime nepatvirtina, kad tarp UAB ”N.” ir UAB “R.” buvo įvykusi reali ūkinė operacija.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. B. gynėjas tvirtina, kad UAB “N.” ir UAB “P.” pardavė bendrovei “R.” išrašytose sąskaitose nurodytus skardinimo, skardos lankstymo ir skardos montavimo darbus. Šie apeliacinio skundo teiginiai taip pat yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino liudytojų D. K., V. P. parodymus, kad UAB “R.” labai retai pirkdavo skardos lankstymo darbus, ir jei pirkdavo, tai ženkliai mažesne kaina, o skardinimo ir skardos montavimo darbų nėra pirkusi. Be to, UAB “R.” neteikė skardinimo darbų. Iš UAB “R.” darbuotojo, atsakingo už skardos lankstymą, liudytojo P. Č. parodymų matyti, kad bendrovės “N.” ir “P.” jam nežinomos. Šis liudytojas nurodė, kad UAB “R.” turėjo 2 m ilgio skardos lankstymo stakles, todėl, kai užsakovui reikdavo ilgesnio nei 2 m gaminio, bendrovės direktorius kreipdavosi į įmonę, esančią Žalgirio g. Tokių užsakymų būdavo labai mažai. Tokius liudytojo P. Č. parodymus patvirtino ir kitas UAB “R.” darbuotojas A. M.. Liudytojas A. M. parodė, kad ilgesnius nei 2 m gaminius užsakydavo kitose bendrovėse, patys važiuodavo jų pasiimti, tačiau liudytojas nurodė nežinantis tokių bendrovių kaip “N.” ir “P.”. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktame UAB “R.” finansinės apskaitos dokumentų apžiūros akte (t. 13, b. l. 108–116, 197–236) nurodyta, kad tarp UAB “R.” tiekėjų/pardavėjų nėra įmonių, vykdžiusių veiklą Žalgirio g., Vilniuje. Taip pat gynėjas pateikė UAB „St.“ atsakymą, kad ši bendrovė, veiklą vykdžiusi Žalgirio g., UAB “R.” nepardavė skardos lankstinių ar skardos lankstymo paslaugų (t. 13, b. l. 119). Tačiau šie duomenys savaime negali paneigti bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo P. Č. parodymų apie UAB “R.” užsakinėtus gaminius įmonėje, veikusioje Žalgirio g., Vilniuje.

30. Bylos duomenys nepatvirtina ir apelianto teiginių, kad UAB “R.” iš UAB “N.” ir UAB “P.” įsigyti gaminiai buvo parduoti UAB „I.“. Byloje surinkti duomenys rodo, kad 2015 m. UAB “R.” ilgesnius nei 2 m skardos gaminius pirko iš bendrovių „S. Y“ bei „S. X“ ir juos galėjo tiekti savo užsakovams. Tai, kad bendrovės “N.” ir “P.” bendrovei “R.” pagal bylai aktualias sąskaitas nepardavė skardos lankstymo ar skardos montavimo darbų, kurie esą buvo parduoti UAB „I.“, patvirtina ir byloje esančios UAB “R.” PVM sąskaitos faktūros bendrovei „I.“ (t. 12, b. l. 11–35), iš kurių matyti, kad jos išrašytos už gaminius, ne už skardos lankstymo ar montavimo darbus, be to, lyginant išrašytų sąskaitų vertes, akivaizdu, kad bendrovei „I.“ išrašytų sąskaitų suma, viršijanti 5 000 Eur (359,38 + 18,00 + 38,62 + 184,26 + 99,87 + 110 + 658,62 + 168,62 + 543,64 + 376,41 +251,49 + 130,15 + 254,46 + 50,29 + 95,83 + 59,05 + 697,35 + 47,39 + 147,91 + 134,56 + 974,48 + 64,80 + 247,01 + 23,99 + 241,35), yra ženkliai mažesnė nei UAB “R.” bendrovių “N.” ir “P.” išrašytų sąskaitų sumos, kurios viršijo 12 000 Eur (3 240+8 772,5). Tokie bylos duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad UAB “R.” pagal UAB “N.” ir “P.” sąskaitas esą įsigyti skardinimo darbai nebuvo parduoti UAB „I.“.

31. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad UAB “R.” realiai įsigijo iš UAB “N.” ir UAB “P.” skardinimo ir skardos lankstymo darbus, paneigia ir UAB “N.” dokumentų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad UAB “N.” 2015 m. balandžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje, užpildytoje 2015 m. gegužės 22 d., deklaruota prekių tiekimo ir paslaugų pirkimo PVM apmokestinamų sandorių vertė – 2 520 Eur, pardavimo PVM – 529 Eur (t. 4, b. l. 175–179). Tačiau kaip matyti vien iš UAB “N.” 2015 m. balandžio 1 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. NEK 150401/01, pardavimo PVM sudaro 1 161, 30 Eur. Taigi šios sąskaitos į pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją UAB “N.” neįtraukė ir tai tik patvirtina, kad joje nurodyti darbai ir medžiagos nebuvo parduotos. UAB “P.” 2015 m. rugsėjo mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad deklaruojama prekių ir paslaugų tiekimo PVM apmokestinamų sandorių vertė – 4 840 Eur, pardavimo PVM – 1 016 Eur, tačiau vien UAB “P.” PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PRO 150929/02 nurodyta PVM suma yra 1 522,50 Eur. UAB “P.” 2015 m. gruodžio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad deklaruojama prekių ir paslaugų teikimo PVM apmokestinamų sandorių vertė – 4 780 Eur, pardavimo PVM – 1 004 Eur, kuris skiriasi nuo UAB “P.” PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PRO 151210/01 išskirto PVM – 1 606,50 Eur (t. 5, b. l. 69–75).

32. Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, dėl G. B. kaltės UAB “R.” apskaitoje buvo apskaitytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. darbų ir medžiagų pirkimas pagal suklastotas UAB “N.” PVM sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150401/01 ir sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150916/01, taip pat pagal suklastotas UAB “P.” PVM sąskaitas-faktūras Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir PRO 151210/01 bei esą įvykęs 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas UAB “P.” pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus Nr. PRO 151002/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151106/01, Nr. PRO 151120/01, Nr. PRO 151210/01, Nr. PRO 151221/01, Nr. PRO 151228/01. UAB “R.” buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės remdamosios buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis surašė PVM deklaracijas už 2015 m. balandžio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesius. Šiose PVM deklaracijose dėl G. B. ir R. G. veiksmų nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB “R.” įsigytų prekių ir paslaugų PVM, padidinant 5 817 Eur pirkimo PVM ir PVM atskaitą, mažinančią mokėtiną į biudžetą PVM. Paminėtas tikrovės neatitinkančias deklaracijas buhalterės pateikė Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui. Deklaracijose dėl G. B. ir R. G. kaltės buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB “R.” mokėtiną PVM už 2015 m. balandžio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. Į nusikaltimą padedančio vykdyti R. G. faktiškai vadovaujamos UAB “N.” PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pateiktą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas pardavimo PVM – 1 161,30 Eur, kuris buvo nurodytas suklastotoje UAB “N.” PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NEK 150401/01, bei į UAB “P.” PVM deklaracijas už 2015 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., pateiktas atitinkamai Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas pardavimo PVM – 4 655,70 Eur, kuris buvo nurodytas suklastotose UAB “P.” sąskaitose faktūrose Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir Nr. PRO 151210/01. Tokiais veiksmais apgaule G. B., veikdamas tyčia, padedamas R. G., UAB “R.” naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 5 817 Eur PVM. Be to, UAB “R.” buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė, remdamasi buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, surašė Metinę pelno deklaraciją, kurioje dėl G. B. ir R. G. veiksmų nurodė žinomai neteisingus duomenis apie sąnaudas, mažinančias UAB “R.” apmokestinamąjį pelną. Šią tikrovės neatitinkančią deklaraciją buhalterė pateikė VĮ Registrų centrui. Pelno mokesčio deklaracijoje dėl G. B. ir R. G. veiksmų remiantis UAB “N.” sąskaitomis Nr. NEK 150401/01, Nr. NEK 150916/01 ir UAB “P.” sąskaitomis Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir Nr. PRO 151210/01 įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB “R.” apmokestinamąjį pelną. Dėl šių veiksmų apgaule G. B., veikdamas tyčia, padedamas R. G., UAB “R.” naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 3 514 Eur pelno mokesčio. Apgaulės mechanizmas byloje yra susijęs su tikrovės neatitinkančių sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių kvitų įtraukimu į UAB “R.” finansinę apskaitą ir vėliau tikrovės neatitinkančių PVM deklaracijų bei pelno mokesčio deklaracijos pateikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Neabejotina, kad G. B. veiksmai apgaule siekiant išvengti turtinės prievolės į biudžetą sumokėti PVM ir pelno mokestį buvo tyčiniai. Apgaulės būdu buvo siekiama išvengti turtinės prievolės sumokėti į biudžetą PVM ir pelno mokestį bei šią mokesčių sumą iššvaistyti.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pagrįstai pripažintas kaltu padėjęs G. B. apgaule UAB “R.” naudai išvengti turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9 331 Eur PVM ir pelno mokesčio. Byloje nustatyta, kad R. G. pagamino tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, taip pat pagamino kasos pajamų orderių kvitus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Šios sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių kvitai dėl G. B. kaltės buvo apskaityti UAB “R.” finansinėje apskaitoje, pagal juos surašytos PVM deklaracijos bei metinė pajamų mokesčio deklaracija. Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. ir R. G. tarpusavyje bendravo, imitavo ūkines operacijas tarp bendrovių “N.” ir “P.” bei bendrovės “R.”. Neabejotina, kad G. B. ir R. G. žinojo, kad pagal realiai neįvykusias ūkines operacijas mokesčiai nebus mokami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl R. G., kaip padėjėjo, darant nusikalstamą veiką, veiksmų. R. G. atlikti veiksmai atskleidžia jo vieningą tyčią kartu su G. B. daryti šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad jei R. G. nebūtų pagaminęs tikrovės neatitinkančių sąskaitų faktūrų bei kasos pajamų orderių kvitų, nebūtų galimybės šiuos dokumentus įtraukti į UAB “R.” finansinę apskaitą. Tokie R. G. veiksmai buvo neatsitiktiniai, jais R. G. siekė ir padėjo G. B. įvykdyti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į R. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei apimtį, neabejotina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo daromų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, visa tai patvirtina, kad R. G. savo veiksmais prisidėjo prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai G. B. veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

35. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal G. B. pareikštą kaltinimą dėl sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, žala – tai valstybei nesumokėtų mokesčių suma. Nukentėjusiuoju gali būti tik valstybė, todėl, vadovaujantis BK 182 straipsnio 5 dalimi, turėjo būti gautas VMI ar kitos įgaliotos Lietuvos Respublikos institucijos pareiškimas ar prokuroro reikalavimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą G. B.. Tokio pareiškimo ar reikalavimo byloje nėra. Todėl baudžiamasis persekiojimas prieš G. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pradėtas neteisėtai. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 9 d. į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, kreipėsi UAB “R.” direktorius M. P. (t. 1, b. l. 3–6). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. sausio 20 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 16–22). Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. kovo 8 d. nutarimu minėtas nutarimas buvo panaikintas (t. 1, b. l. 55–57). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. kovo 17 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą vėl atsisakyta pradėti (t. 1, b. l. 60–68). Šis nutarimas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu buvo panaikintas (t. 1, b. l. 73–75) ir 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00255-17, kuriame buvo tiriamos nusikalstama veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB “R.” direktoriaus, t. y. nukentėjusiojo skundą, todėl BK 182 straipsnio 5 dalies nuostata, kad už šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nebuvo pažeista.

Dėl G. B. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

36. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB R.“ direktoriumi, ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d., siekdamas iškreipti duomenis apie tikrąją UAB “R.” veiklą ir ūkinę-finansinę veiklą ir išvengti jo vadovaujamos bendrovės naudai PVM ir pelno mokesčių, suklastotus dokumentus pateikė pavaldžiam darbuotojui, kuris buhalterinėje apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, dėl šių G. B. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB “R.” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

37. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą. Pagal teismų praktiką realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

38. Bylai aktualiu laikotarpiu G. B. buvo UAB “R.” direktorius. Pagal Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas už finansinės apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas. Jis atsakingas už tai, kad finansinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB “R.” apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas. G. B. suklastotus dokumentus: sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150916/01, PVM sąskaitas faktūras Nr. NEK 150401/01, Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151210/01, o taip pat kasos pajamų orderio kvitus Nr. PRO 151002/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151106/01, Nr. PRO 151120/01, Nr. PRO 151210/01, Nr. PRO 151221/01, Nr. PRO 151228/01 pateikė pavaldžiam darbuotojui, kuris dėl jo (G. B.) kaltės, buhalterinėje apskaitoje, remdamasis G. B. pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, dėl to kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB “R.” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.

39. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo G. B. kaltė grindžiama specialisto išvada, kurioje išsamiai išanalizuotas tiriamojo laikotarpio UAB “R.” buhalterinės apskaitos tvarkymas, nurodytos atliktos konkrečios operacijos, įvardinti teisės aktų pažeidimai, kokių reikalavimų nebuvo laikomasi ir kokias pasekmes tai sukėlė (t. 6, b. l. 28–44), specialistės paaiškinimais bei kitais pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau padarė išvadą, kad UAB “R.” apskaitoje buvo apskaitytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. darbų ir medžiagų pirkimas pagal suklastotas UAB “N.” PVM sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150401/01 ir sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150916/01, taip pat pagal suklastotas UAB “P.” PVM sąskaitas faktūras Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir PRO 151210/01 ir esą įvykęs 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas UAB “P.” pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus Nr. PRO 151002/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151106/01, Nr. PRO 151120/01, Nr. PRO 151210/01, Nr. PRO 151221/01, Nr. PRO 151228/01. G. B., būdamas atsakingas už UAB “R.” buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, suklastotus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderio kvitus) pateikė jam pavaldžiam darbuotojui, kuris dėl G. B. kaltės buhalterinėje apskaitoje, remiantis jam G. B. pateiktais juridinės galios neturinčiais dokumentais, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas. G. B. pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus ir juos įtraukus į apskaitą, dėl tokių neįvykusių ūkinių operacijų, o kartu ir padarytų buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų nebuvo galima nustatyti analizuojant UAB “R.” buhalterinės apskaitos dokumentus. Be teisėsaugos institucijų patikrinimų, liudytojų parodymų ir pan., iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ”R.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Todėl nėra pagrindo teigti, jog G. B. veiksmai, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, nesukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios išvados nepaneigia byloje pateikta UAB „V. a.“ specialisto išvada Nr. 02/22 (t. 10, b. l. 198–208), kurioje nurodyta, kad UAB “R.” pagal sąskaitą faktūrą NEK Nr. 150401/01 iš UAB “N.” įsigytas paslaugas ir medžiagas pardavė “F.”. ,,UAB ,,R.“ buhalterinėje apskaitoje UAB “N.” ir UAB “P.” sąskaitos yra registruotos sąskaitose – pardavimo paslaugų sąnaudos ir parduotų prekių savikaina. Atsižvelgiant į UAB “R.” apskaitos modelį, jeigu minėtos paslaugos nebuvo perparduotos, jos turėjo būti gražintos į atsargų sąskaitą. Tyrimo metu toks grąžinimas nebuvo nustatytas. UAB “R.” įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, gautas iš UAB “N.” ir UAB „“P.”“ bei deklaravo jas UAB “R.” PVM ir pelno mokesčio deklaracijose. Tačiau kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju UAB “R.” finansinėje apskaitoje buvo apskaitytos suklastotos sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderių kvitai, todėl buvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Vien tai, kad pagal suklastotas sąskaitas faktūras paslaugos ir prekės buvo registruotos į buhalterinės apskaitos atitinkamą sąskaitą, niekaip nepatvirtina, kad ūkinės operacijos buvo įvykusios.

40. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Pagal teismų praktiką įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sąmoningai pateikia buhalteriui ne visą informaciją apie atliekamas ūkines operacijas arba jos iš viso nepateikia. Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo. Todėl tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014 ir kt.).

41. Byloje nustatyta, jog nuo 2015 m. sausio 21 d. G. B. buvo UAB “R.” direktorius. G. B. buvo tuo asmeniu, kuris pateikdavo buhalterinę apskaitą vykdantiems darbuotojams ir buhalteriams pirminius finansinius dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos pajamų, išlaidų orderius), pagal kuriuos šie asmenys tvarkė buhalterinę apskaitą. Šiuo atveju G. B. pateikė finansinius dokumentus, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys, o apskaitą vykdantys darbuotojai juos užfiksavo finansinėje apskaitoje. Šioje byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusių darbuotojų tyčinių veiksmų. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apskaitos tvarkymą, kuomet nebuvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, bendrovėje organizavo būtent G. B., siekdamas tyčia iškreipti informaciją apie bendrovės ūkinius įvykius ir operacijas, bei iššvaistyti bendrovės turtą, t. y. sąmoningai pateikė suklastotus dokumentus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. pripažino minėtos nusikalstamos veikos subjektu, veikusiu per V. P., kuris nesuprato neteisėtų vadovo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymo, sukėlusio atitinkamus padarinius, faktą ir G. B. tyčią, todėl pirmiau minėti G. B. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl G. B. atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

42. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. B. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu dėl jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo – UAB “R.” turto – pinigų 36 757 Eur iššvaistymo.

43. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. B. gynėjas nurodo, jog nuteistasis turėjo teisę sudaryti sandorius su UAB “N.” ir UAB “P.”, iš šių bendrovių buvo įsigytos prekės ir paslaugos, išrašytos sąskaitos faktūros įtrauktos į finansinę apskaitą.

44. Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis – kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-895/2017).

45. Teisėjų kolegija ptitaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto iššvaistymo požymius ir jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl jo žinioje buvusio svetimo UAB “R.” turto – 36 757 Eur iššvaistymo, tokiu būdu padarant žalą bendrovei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB “R.” darbų ir medžiagų pirkimas pagal suklastotas UAB “N.” PVM sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150401/01 ir sąskaitą faktūrą Nr. NEK 150916/01, taip pat pagal suklastotas UAB “P.” PVM sąskaitas faktūras Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir PRO 151210/01 yra realiai neįvykusios ūkinės operacijos, o 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas fiksuotas suklastotais UAB “P.” kasos pajamų orderių kvitais Nr. PRO 151002/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151106/01, Nr. PRO 151120/01, Nr. PRO 151210/01, Nr. PRO 151221/01, Nr. PRO 151228/01. G. B. atlikti bankiniai pavedimai į UAB “N.” sąskaitas: 2015 m. balandžio 30 d. – 1 970 Eur, 2015 m. birželio 10 d. – 5 000 Eur, 2015 m. rugsėjo 18 d. – 1 550 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 1 245 Eur, 2015 m. rugsėjo 18 d. – 450 Eur, tačiau iš jų 9 931,30 Eur suma sumokėta pagal suklastotas UAB “N.” sąskaitas faktūras Nr. NEK 150401/01 ir Nr. NEK 150916/01. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokie G. B. veiksmai buvo tyčiniai, nesutampantys su juridinio asmens interesais bendrovės vadovo veikimu.

46. G. B., kaip UAB “R.” vadovas, nesant teisėto faktinio pagrindo, pervesdamas UAB ”R.” priklausančias pinigines lėšas bei išmokėdamas jas grynaisiais – viso 36 757 Eur, suprato, kad veikia priešingai turto savininko interesams, šių pasekmių siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau byloje G. B. versija paneigta tinkamais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nustatytomis kitomis viena kitą papildančiomis faktinėmis aplinkybėmis, leidusiomis padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistojo parodymų patikimumo bei jo kaltės. Baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais patvirtinti nuteistojo G. B. padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. B. dėl jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo UAB “R.” turto iššvaistymo pripažintas kaltu pagrįstai.

Dėl R. G. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

47. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) R. G. nuteistas už tai, kad siekdamas paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką bei siekdamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti išvengti baudžiamosios atsakomybės, pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “N.” akcijų pardavimą iš jo paties M. Š., iš M. Š. Ukrainos piliečiui V. P. bei iš V. P. Sirijos piliečiui M. G., melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB “N.” valdymo klausimais, o taip pat imituodamas UAB “P.” akcijų pardavimą iš G. G. Ukrainos piliečiui V. P. bei iš V. P. Sirijos piliečiui M. G., melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB “P.” valdymo klausimais.

48. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jo veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, taip pat ir papildomai byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad R. G. pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo. Pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti, kad R. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

50. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti atskiromis alternatyvomis, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, kai į tikrą dokumentą įrašomi melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-607/2007, Nr. 2K-342/2011 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).

51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Būtina nustatyti, ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017). Dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-697/2022).

52. Bylos duomenimis VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti pakeistus duomenis juridinių asmenų registre (JAR-1-E) nurodyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 22 d. UAB ,,N.“ akcijas įgyja M. Š., o jų netenka R. G.. Ši dokumentą 2015 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu parašu pasirašė R. G. (t. 5, b. l. 91). Prašymas pateiktas 2015 m. rugsėjo 7 d. (t. 4, b. l. 70). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti pakeistus duomenis juridinių asmenų registre (JAR-1-E) nurodyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 29 d. UAB ,,N.“ akcijas įgyja V. P., jų netenka M. Š., prašymą 2015 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu parašu pasirašė R. G.. Prašymas pateiktas 2015 m. rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 70). UAB ,,N.“ vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad vienintelis UAB ,,N.“ akcininkas V. P. nusprendė nuo 2015 m. lapkričio 2 d. atleisti R. G. iš UAB ,,N.“ direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirti V. P. bei įgalioti R. G. VĮ Registrų centrui pateikti ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu. Dokumentas pasirašytas akcininko V. P. vardu ir patvirtintas UAB ,,N.“ antspaudu (t. 5, b. l. 79). Vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo duomenų įregistravimo VĮ Registrų centrui pateiktas 2015 m. lapkričio 3 d. (t. 4, b. l. 70). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E ir JAR-VO-V) nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 2 d. UAB ,,N.“ direktoriumi paskirtas V. P.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2015 m. lapkričio 2 d. ir pasirašyta V. P. vardu. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo išrinkimo pateiktas 2015 m. lapkričio 3 d. (t. 4, b. l. 70; t. 5, b. l. 76–77, 78). UAB “N.” direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įgaliojime nurodyta, kad V. P. įgalioja R. K. VĮ Registrų centrui pateikti ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės akcininko keitimu. Šis dokumentas pasirašytas V. P. vardu ir patvirtintas UAB “N.” antspaudu (t. 5, b. l. 87). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E) nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. UAB “N.” akcininkas yra M. G.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017 m. vasario 7 d., ji pasirašyta V. P. vardu ir patvirtinta UAB “N.” antspaudu. Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime nurodyta, kad JAR-1 ir JAR-AF formose užfiksuoti duomenys yra įregistruoti Juridinių asmenų registre (t. 4, b. l. 70, 74–77; t. 5, b. l. 82). UAB “N.” vienintelio akcininko 2017 m. kovo 1 d. sprendime nurodyta, kad UAB “N.” akcininkas M. G. nuo 2017 m. kovo 1 d. atleidžia V. P. iš UAB “N.” direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskiria M. G.. Šis dokumentas pasirašytas M. G. vardu ir patvirtintas UAB “N.” antspaudu (t. 5, b. l. 86). VĮ Registrų centrui vienintelio akcininko sprendimas pateiktas 2017 m. kovo 1 d. (t. 4, b. l. 70). UAB “N.” direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įgaliojime nurodyta, kad UAB “N.” direktorius M. G. įgalioją R. K. VĮ Registrų centrui pateikti ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės akcininko keitimu. Dokumentas pasirašytas M. G. vardu, patvirtintas UAB “N.” antspaudu. (t. 5, b. l. 88, t. 4, b. l. 74–77). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E ir JAR-AF) nurodyta, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB ,,N.“ akcininkas yra M. G.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017 m. kovo 1 d. ir pasirašyta M. G. vardu, patvirtinta UAB “N.” antspaudu. Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendime nurodyta, kad minėti JAR-1 ir JAR-AF formose užfiksuoti duomenys yra įregistruoti Juridinių asmenų registre (t. 4, b. l. 70; t. 5, b. l. 76–78).

53. VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1-E ir JAR-AF) nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 11 d. UAB ,,”P.”“ akcininkas yra V. P.. Prašymo forma JAR-1 užpildyta 2017 m. sausio 11 d. ir pasirašyta G. G. vardu, patvirtinta UAB “P.” antspaudu (priedas Nr. 1, l. 31–34, 36). Šis prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. sausio 16 d. (t. 5, b. l. 1–2). UAB “P.” vienintelio akcininko sprendime nurodyta, kad vienintelis UAB “P.” akcininkas V. P. nuo 2017 m. sausio 12 d. atleidžia G. G. iš UAB “P.” direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskiria V. P., įgalioja R. G. VĮ Registrų centrui pateikti ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu (t. 5, b. l. 6). VĮ Registrų centrui vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo pateiktas 2017 m. sausio 16 d. (t. 5, b. l. 1–2). UAB ,,”P.”“ 2017 m. sausio 12 d. įgaliojime nurodyta, kad UAB ,,”P.”“ direktorius V. P. nuo 2017 m. sausio 30 d. įgalioja R. G. VĮ Registrų centrui pateikti ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės vadovo keitimu (t. 5, b. l. 7). VĮ Registrų centrui įgaliojimas pateiktas 2017 m. sausio 16 (t. 5, b. l. 1–2). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1 ir JAR-VO-V) nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 12 d. UAB “P.” direktoriumi paskirtas V. P.. Prašymo JAR-1 forma užpildyta 2017 m. sausio 12 d. ir pasirašyta R. G.. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. sausio 16 d. (t. 5, b. l. 1–2, 3–4, 5). UAB ,,”P.”“ direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įgaliojime nurodyta, kad UAB ,,”P.”“ direktorius V. P. įgalioja R. K. nuo 2017 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centrui pateikti ir atsiimti dokumentus, susijusius su įmonės akcininko keitimu (t. 5, b. l. 7). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1 ir JAR-AF) nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario 3 d. UAB “P.” akcininkas yra M. G.. Prašymo JAR-1 forma užpildyta 2017 m. vasario 6 d. ir pasirašyta V. P. vardu (t. 5, b. l. 8–9, 10). Prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl akcininko duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. vasario 7 d. (t. 5, b. l. 1–2). UAB “P.” vienintelio akcininko 2017 m. kovo 1 d. sprendime nurodyta, kad vienintelis UAB “P.” akcininkas M. G. nuo 2017 m. kovo 1 d. atleidžia V. P. iš UAB “P.” direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskiria M. G. (t. 5, b. l. 14). VĮ Registrų centrui sprendimas pateiktas 2017 m. kovo 1 d. (t. 4, b. l. 191–196). VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1 ir JAR-VO-V) nurodyta, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. UAB “P.” direktoriumi paskirtas M. G. (t. 5, b. l. 11-13). Prašymas dėl vadovo duomenų įregistravimo pateiktas 2017 m. kovo 1 d. (t. 4, b. l. 191–196).

54. VĮ Registrų centre UAB “N.” akcininkais buvo registruoti: nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. R. G., nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. M. Š., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. vasario 3 d. V. P., nuo 2017 m. vasario 3 d. M. G.. UAB “N.” direktoriais buvo registruoti: nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. R. G., nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d. V. P., nuo 2017 m. kovo 6 d. M. G. (t. 4, b .l. 68–69). UAB “P.” akcininkais buvo registruoti: nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 11 d. G. G., nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. vasario 3 d. V. P., nuo 2017 m. vasario 3 d. M. G.. UAB “P.” direktoriais buvo registruoti: nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. R. G., nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 19 d. G. G., nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. kovo 6 d. V. P., nuo 2017 m. kovo 6 d. M. G. (t. 4, b. l. 175–179, 180–181).

55. Bylos duomenimis UAB “N.” ir UAB “P.” banko sąskaitos 2015–2017 m. buvo valdomos prisijungiant prie jų iš įvairių IP adresų, tarp jų UAB „Cgates“ IP (duomenys neskelbtini). Prie UAB “P.” sąskaitos elektroniniu būdu iš minėto IP adreso buvo jungiamasi iki 2017 m. vasario 27 d. Prie UAB “N.” banko sąskaitų elektroniniu būdu iš IP (duomenys neskelbtini) buvo jungiamasi iki 2017 m. gegužės 29 d. (t. 4, b. l. 103, 115–116, t. 5, b. l. 34, 61–63, 112–115). IP (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. registruotas V. G. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 5, b. l. 131).

56. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis Sirijos pilietis M. G. Lietuvoje buvo iki 2014 m. liepos 24 d., kuomet išvyko iš Lietuvos. Duomenų apie jo buvimą Lietuvoje 2015–2017 m. nėra (t. 3, b. l. 158–162, 164, 166).

57. Nuteistasis R. G. proceso metu apie esmines bylos aplinkybes davė nevienodus, vienus kitiems prieštaraujančius parodymus. Apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovių “N.” ir “P.” akcijos buvo parduotos ukrainiečiams, kuriems to reikėjo dėl darbo vizų pratęsimo. VĮ Registrų centrui būtinus pateikti dokumentus, susijusius su akcijų pardavimu, V. P. buvo pasirašęs pats, tačiau VĮ Registrų centras juos grąžino, todėl juos reikėjo pateikti iš naujo. Jis (R. G.) pasirašė už V. P., nes šis buvo išvykęs iš Lietuvos ir pats prašė sutvarkyti dokumentus. Pasirašė 2017 m. vasario 7 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre. Vėliau bendrovė buvo parduota M. G., šią aplinkybę žino, nes jam buvo pateikti dokumentai, susiję su bendrovės pardavimu. Šiuos dokumentus gavo, nes ir anksčiau padėdavo perkant ir parduodant bendroves. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus R. G. parodė, kad UAB “N.” ir UAB “P.” akcijų pardavimai buvo fiktyvūs. Šių bendrovių akcijas perdavė išsigandęs, kad VMI atlikus patikrinimą bus nustatytos suklastotos UAB “N.” ir UAB “P.” PVM sąskaitos faktūros bei UAB “P.” kasos pajamų orderiai. Šių bendrovių pirkėju pasirinko jam nepažįstamą Ukrainos pilietį V. P., turėjo šio asmens paso kopiją. Parengė visus VĮ Registrų centro reikalaujamus dokumentus – prašymus registruoti UAB “N.” juridinių asmenų registre (JAR-1), prašymą registruoti UAB “P.” juridinių asmenų registre (JAR-1), UAB “N.” ir UAB “P.” įgaliojimus, UAB “N.” ir UAB „“P.” vienintelio akcininko sprendimus. Suklastojo dokumentuose esančius V. P. parašus ir kai kuriuose iš jų savo ranka parašė šio pavardę. Jo (R. G.) prašymu, pagal suklastotus V. P. įgaliojimus, UAB ”N.” ir UAB “P.” dokumentus VĮ Registrų centrui pateikė R. K.. Vėliau, bijodamas, kad išaiškės fiktyvus bendrovių akcijų pardavimas V. P., nusprendė dar kartą fiktyviai perparduoti minėtas įmones Sirijos piliečiui M. G., kurio nepažinojo, bet turėjo jo paso kopiją. Parengė VĮ Registrų centrui reikalingus dokumentus, susijusius su UAB “N.” ir UAB “P.” akcijų pardavimu iš V. P. M. G. ir juose pasirašė M. G. vardu. Šiuos dokumentus VĮ Registrų centrui jo (M. G.) prašymu pagal suklastotą M. G. vardu išduotą įgaliojimą pateikė R. K. (t. 7, b. l. 170–176). Teisiamajame posėdyje R. G. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė, nes jam buvo žadama, jog prisipažinus jis gali tikėtis būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, jo parodymai tyrėjo buvo surašyti pagal pareikštus įtarimus, o jis tik pasirašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. G. teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai surašyti ne iš jo žodžių, laikytini neatitinkančiais tikrovės. Byloje nėra duomenų, kad tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai R. G. ar jo gynėjo buvo skundžiami ir būtų nustatyti pažeidimai. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausęs R. G., paneigė nuteistojo teiginius ir nurodė, kad visus parodymus užrašė taip, kaip nurodė apklausiamas asmuo, apklausos protokolas perskaitytas ir pasirašytas, pastabų nebuvo pareikšta. Taigi nėra pagrindo pripažinti R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neatitinkančiais tikrovės. Todėl šie R. G. duoti parodymai vertinami kartu su kitais byloje išnagrinėtais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

58. Iš pirmiau aptartų R. G. parodymų turinio matyti, kad jo parodymai apie UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nustatant R. G. kaltę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) byloje duoti nuteistojo R. G. parodymai, neigiant netikrų dokumentų pagaminimą, tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nuteistojo įvykių versijos nepatvirtina ir ją paneigia.

59. Nuteistojo R. G. parodymus apie tai, jog ne jis UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentuose pasirašė V. P. vardu, paneigia byloje duota kategoriška rašysenos tyrimo specialisto išvada. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1625(18), atlikus rašysenos ekspertinį tyrimą, nurodyta, kad 2017 m. vasario 7 d. prašyme registruoti UAB “N.” juridinių asmenų registre (JAR-1) ir 2017 m. vasario 6 d. prašyme registruoti UAB “P.” juridinių asmenų registre (JAR-1) pasirašė ir rankraštinį įrašą „V. P.“ parašė R. G.. 2017 m. vasario 6 d. UAB “N.” ir 2017 m. vasario 6 d. UAB “P.” įgaliojimuose V. P. vardu pasirašė R. G.. 2015 m. lapkričio 2 d. prašyme registruoti UAB “N.” juridinių asmenų registre (JAR-1), 2017 m. sausio 12 d. UAB “P.” vienintelio akcininko sprendime ir įgaliojime, 2015 m. lapkričio 2 d. UAB “N.” vienintelio akcininko sprendime V. P. vardu pasirašė ne V. P. (t. 2, b. l. 114–122). Nuteistojo parodymus paneigia ir pirmiau aptarti bylos rašytiniai duomenys, kad R. G. 2015 m. rugsėjo 7 d elektroniniu parašu pasirašė VĮ Registrų centrui pateiktą prašymą (JAR-1-E), jog nuo 2014 m. gruodžio 22 d. UAB ,,N.“ akcijas įgyja M. Š., taip pat, kad R. G. 2015 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu parašu pasirašė ir VĮ Registrų centrui pateiktą prašymą (JAR-1-E), kad nuo 2014 m. gruodžio 29 d. UAB ,,N.“ akcijas įgyja V. P..

60. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. Š. parodė, kad R. G. padėdavo, kai reikėdavo registruoti įmones. Yra pirkęs bendrovės akcijas, pasirašinėjo kažkokius dokumentus, vėliau su R. G. įmonę pardavė rusakalbiam asmeniui. M. R. ir R. K. jam nepažįstami. Tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. neigė pirkęs UAB “N.” akcijas, taip pat neigė dalyvavęs šios bendrovės veikloje, nurodė, jog nėra pasirašęs jokių UAB “N.” dokumentų, ar teikęs juos VĮ Registrų centrui. Liudytojas nurodė ir tai, kad R. G. nepažįsta. Taip pat nepažįsta V. P. ir šiam nėra pardavęs bendrovės akcijų (t. 3, b. l. 15-16). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu M. Š. nurodė, kad iš jam pateiktų nuotraukų, viena iš kurių V. P., nei vieno iš asmenų anksčiau nėra matęs (t. 3, b. l. 20–22).

61. Liudytojas G. G. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo UAB “P.”, R. G. prašymu apie du mėnesius buvo bendrovės direktoriumi, tačiau už nieką nebuvo atsakingas, nieko nepasirašinėjo. Liudytojas G. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB “N.” ir UAB “P.” dirbo vairuotoju. Nuo 2015 m. iki 2017 m. pradžios R. G. prašymu buvo įformintas UAB „P.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. R. G. perspėjo, kad pareigos bus formalios. Realiai jis UAB “P.” akcijų nepirko. UAB “P.” buvo parduota 2017 m. pradžioje, apie tai sužinojo iš VĮ Registro centras gavęs žinutę. Įmonės pardavime jis nedalyvavo ir jokių su tuo susijusių dokumentų nepasirašinėjo (t. 3, b. l. 107–111).

62. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad R. G. prašymu UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentus vežė į VĮ Registrų centrą. Paimant dokumentus iš biuro (duomenys neskelbtini) matė rusakalbį asmenį, iš kurio paėmė dokumentus, vėliau nurodė, jog neprisimena, kas jam padavė UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentus ir ar tas asmuo buvo rusakalbis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, jog prašomas R. G. VĮ Registrų centrui pridavė UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentus. V. P. ir M. G. jis nepažįsta ir niekada nėra su jais bendravęs (t. 3, b. l. 27–28, 29–32).

63. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad UAB “N.” ir “P.” jam nežinomos. Nėra pirkęs šių bendrovių akcijų ar vadovavęs šioms bendrovėms. Taip pat nėra pasirašęs jokių dokumentų, susijusių su šių bendrovių veikla, t. y. prašymų registruoti Juridinių asmenų registre, akcininko sprendimų, įgaliojimų. R. G. ir M. G. jam nežinomi (t. 3, b. l. 67–68). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. nurodė, kad iš jam pateiktų nuotraukų, tarp kurių buvo G. G., o taip pat R. G. nuotraukos, nei vieno asmens anksčiau nėra matęs (t. 3, b. l. 69–71, 72–74). Aptartus liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus pirmosios instancijos teismas vertino ne kaip savarankišką įrodymų šaltinį. Vis tik šie parodymai yra reikšmingi tikrinant kitus byloje esančius įrodymus, be to, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą.

64. Lietuvos apeliacinis teismas siekdamas, papildomai ištirti bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, kad Ukrainos piliečiui V. P. buvo paranku įsigyti įmonių akcijas, nes pagal tuo metu galiojusias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas jam paprasčiau būtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pateikti duomenis, kada V. P. padavė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kokius dokumentus pateikė. Minėto įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Akivaizdu, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje V. P. tokius duomenis Migracijos departamentui būtų teikęs. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 15 d. teismui pateikė Ukrainos piliečio V. P. 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2018 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui teiktus prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir kartu pateiktus dokumentus, tačiau tarp su prašymais teiktų dokumentų nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. P. buvo įmonių “N.” ar “P.” akcininkas ar vadovas (t. 13, b. l. 150–188 ). Taigi ir šie papildomai surinkti ir ištirti bylos duomenys paneigia apelianto tvirtinimą, kad V. P. buvo UAB “N.” ir UAB “P.” akcininkas ir vadovas. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus papildomai išreikalavo duomenis apie V. P. darbovietes. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. teismui pateiktos pažymos matyti, kad V. P. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. dirbo UAB „A.“ ir UAB „T.“ (t. 13, b. l. 191–192 ). Taigi ir šie duomenys paneigia apelianto teiginius, kad V. P. bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB “N.” ir UAB “P.” direktorius.

65. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nekyla abejonių, kad R. G. pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “N.” akcijų pardavimą M. Š., vėliau V. P. bei M. G., ir melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB “N.” valdymo klausimais. Taip pat, kad R. G. pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “P.” akcijų pardavimą V. P., vėliau M. G., ir melagingai atvaizduodamas, jog šie asmenys priima sprendimus UAB “P.” valdymo klausimais. Šiuos veiksmus R. G. atliko siekdamas paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką bei siekdamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo M. G. parodymus, kad bendrovių akcijų pardavimai ir direktorių pasikeitimai realiai įvyko, paneigia jau aptarti liudytojų G. G., M. Š. bei V. P. parodymai apie tai, kad jie nėra buvę UAB “N.” bei UAB “P.” akcininkais bei vadovais, priėmusiais sprendimus šių bendrovių valdymo klausimais. Akivaizdu, kad VĮ Registrų centrui pateiktuose prašymuose (JAR-1-E, JAR-VO-V) įregistruoti duomenis apie akcininkų bei direktorių pasikeitimus nuteistasis R. G. įrašė žinomai neteisingus duomenis, o vienintelio akcininko sprendimuose bei įgaliojimuose nuteistasis R. G. įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie direktorių atleidimus ir paskyrimus, šie dokumentai atitinka netikrų dokumentų ir suklastotų tikrų dokumentų požymius. Bylos duomenimis nustatyta, kad paminėtus dokumentus su įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija pagamino bei dokumentus su įrašytais žinomais neteisingais duomenimis suklastojo būtent nuteistasis R. G.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šie suklastoti dokumentai R. G. iniciatyva buvo paleisti į teisinę apyvartą ir sukėlė teisines pasekmes, jais įtvirtinta teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkanti informacija bei žinomai neteisingi duomenys. R. G., suklastotais dokumentais imituodamas bendrovių akcininkų bei vadovų pasikeitimus, siekė paslėpti bendrai su G. B. padarytą nusikalstamą veiką, o taip pat siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir padėjimą sukčiauti. Tai rodo, kad R. G. turėjo motyvą klastoti pirmiau paminėtus UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentus, t. y. tikrovės neatitinkančios informacijos bei žinomai neteisingų duomenų įrašymą į juos, todėl jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia. R. G. tyčiniais sąmoningais veiksmais padarytos veikos neabejotinai yra pavojingos. Jo padarytose veikose yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinimuose nurodyti R. G. veiksmai, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad negali būti pripažinti tik formaliai atitinkančiais BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymius ir vertinami kaip nepavojingi. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pripažino R. G. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dviejų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų.

Dėl R. G. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

66. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) už tai, kad jis, būdamas UAB “N.” faktiniu direktoriumi, o taip pat UAB “P.” faktiniu direktoriumi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė visus UAB “N.” laikotarpio nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat paslėpė visus UAB “P.” laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl šių R. G. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB “N.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. bei negalima iš dalies nustatyti UAB “P.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn.

67. Nuteistasis R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis UAB “N.” ir UAB “P.” dokumentų nepaslėpė, jie buvo perduoti V. P., įsigijusiam šių bendrovių akcijas. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad visos jo vadovaujamų bendrovių finansinės operacijos buvo realiai įvykusios, o dėl dalies buhalterinės apskaitos dokumentų neįtraukimo į apskaitą jis galėjo būti baudžiamas administracine tvarka.

68. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą. Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis ir kt.). Apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimas gali būti būdas daryti kitą nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, sukčiavimą (BK 182 straipsnis), turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), turto iššvaistymą (BK 184 straipsnis) ir kt. Teismų praktikoje apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bylose yra nurodoma, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą. Šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

69. BK 222 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: apgaulingą teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą; finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką; finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą; teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos netvarkymą ir (arba) neorganizavimą. Padarius šias veikas, būtinos pasekmės – dėl to padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

70. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-123-1073/2020).

71. Šioje byloje R. G. nuteistas už bendrovių “N.” ir “P.” buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487-693/2015 ir kt.). Nors nuteistasis R. G. tvirtina, kad jis UAB ,,N.“ ir UAB “P.” buhalterinės apskaitos dokumentų nepaslėpė, o perdavė parduodant bendrovių akcijas V. P., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais byloje duotais nuteistojo parodymais, nes jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pats nuteistasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant gynėjui, parodė, kad po fiktyvaus bendrovių „N.“ ir “P.” pardavimo V. P. visus turimus šių bendrovių dokumentus, tarp kurių buvo įmonių registravimo dokumentai, banko sąskaitų išrašai, įvairūs pirminiai dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros, kasos orderiai, sutartys, jis sudegino miške (t. 7, b. l. 177–179).

72. Apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje pirmiau jau pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad R. G. pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “N.” akcijų pardavimą M. Š., vėliau V. P. bei M. G., o taip pat jis pagamino netikrus dokumentus ir suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo jais imituodamas UAB “P.” akcijų pardavimą V. P., vėliau M. G.. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad R. G. pagamino tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras: Nr. NEK 150401/01, Nr. NEK 150916/01, Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151210/01 bei kasos pajamų orderio kvitus Nr. PRO 151002/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151106/01, Nr. PRO 151120/01, Nr. PRO 151210/01, Nr. PRO 151221/01, Nr. PRO 151228/01. Nekyla abejonių, kad tokie R. G. veiksmai buvo atlikti siekiant paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

73. Nors VĮ Registrų centrui pateikus suklastotus dokumentus UAB “N.” direktoriais buvo registruoti: R. G. nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d., V. P. nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. kovo 6 d., M. G. nuo 2017 m. kovo 6 d. (t. 4, b. l. 68–69), UAB “P.” direktoriais buvo registruoti: V. G. nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d., G. G. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. sausio 19 d., V. P. nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. kovo 6 d., M. G. nuo 2017 m. kovo 6 d. (t. 5, b. l. 1–14), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad faktiniu bendrovių “N.” ir „“P.”“ vadovu liko R. G.. Būtent jis, būdamas UAB “N.” ir UAB “P.” faktiniu direktoriumi, buvo atsakingas ir už šių bendrovių finansinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau šios pareigos tinkamai neatliko, bendrovių finansinės apskaitos dokumentus paslėpė. Įvertinus tai, kad bendrovių akcijų pardavimai realiai nebuvo vykdomi, akivaizdu, kad R. G. niekam neperdavė jo faktiškai vadovaujamų bendrovių finansinės apskaitos dokumentų.

74. UAB “N.” ir UAB ,,”P.”“ dokumentų apžiūrų, atliktų dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistei, protokoluose nurodyta, kad UAB “N.” ir UAB “P.” 2015–2017 m. vykdė veiklą (per banko sąskaitas buvo vykdomos finansinės operacijos, buvo teikiamos mokestinės deklaracijos), tačiau nepateikti pirminiai ūkines finansines operacijas pagrindžiantys apskaitos dokumentai bei visi privalomi apskaitos registrai (kasos operacijų, pirkimų, pardavimų, skolų), kuriuose būtų užfiksuotos UAB “N.” ir UAB “P.” ūkinės finansinės operacijos, susijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Dėl finansinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo negalima iš dalies nustatyti UAB “N.” ir UAB “P.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu atitinkamai nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. bei nuo2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. (t. 4, b. l. 171–174; t. 5, b. l. 64–68). Tokie duomenys patvirtina, kad UAB “N.” ir UAB “P.” pirminiai ūkines finansines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, o jų saugojimą privalėjo užtikrinti būtent faktinis šių bendrovių vadovas R. G.. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats R. G., dokumentai buvo sunaikinti turint tikslą, kad jais nebūtų pasinaudota tikrinant juridinių asmenų veiklą.

75. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. G., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. būdamas UAB “N.” faktiniu direktoriumi, turėdamas tikslą padėti išvengti G. B. vadovaujamos UAB “R.” naudai PVM ir pelno mokesčio, susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos UAB “N.” realiai nesuteiktus darbus ir nepateiktas prekes UAB “R.”, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, organizuodamas UAB “N.” veiklą bei jai vadovaudamas, turėdamas teisę priimti sprendimus UAB “N.” vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB “N.” buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 78 straipsnio 7 dalies reikalavimus, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė visus UAB “N.” laikotarpio nuo 2011m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat ir suklastotas PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NEK 150401/01, sąskaitą-faktūrą Nr. NEK 150916/01, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “N.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Taip pat R. G., laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d. būdamas UAB “P.” faktiniu direktoriumi, turėdamas tikslą padėti išvengti G. B. vadovaujamos UAB “R.” naudai PVM ir pelno mokesčio susitarė su G. B., kad jis (R. G.) pagamins tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras už jo vadovaujamos UAB “P.” realiai nesuteiktus darbus UAB “R.”, siekdamas paslėpti bendrai su G. B. daromą nusikalstamą veiką, organizuodamas UAB “P.” veiklą bei jai vadovaudamas per direktoriaus pareigas formaliai einantį G. G., turėdamas teisę priimti sprendimus UAB “P.” vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB “P.” buhalterinės apskaitos organizavimą bei pagal 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už teisingą jo pasirašomų apskaitos dokumentų surašymą ir už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 78 straipsnio 7 dalies reikalavimus ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė visus UAB “P.” laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat ir suklastotus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151210/01 bei kasos pajamų orderio kvitus Nr. PRO 151002/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151009/01, Nr. PRO 151030/01, Nr. PRO 151106/01, Nr. PRO 151120/01, Nr. PRO 151210/01, Nr. PRO 151221/01, Nr. PRO 151228/01, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB “P.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.

76. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad R. G. nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. sausio 21 d. būdamas faktiniu UAB ,,N.“ direktoriumi ir nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. vasario 6 d. būdamas UAB “P.” faktiniu direktoriumi, buvo atsakingas ir už šių bendrovių finansinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentų išsaugojimą, šios pareigos tinkamai neatliko, bendrovės finansinės apskaitos dokumentų neišsaugojo. Nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad R. G. padėjo G. B. UAB “R.” naudai apgaule išvengti turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 9 331 Eur mokesčių. Siekdamas nuslėpti kartu su G. B. padarytą nusikaltimą – sukčiavimą, R. G. sąmoningai, tyčia paslėpė visus UAB ,,N.“ ir UAB “P.” finansinės apskaitos dokumentus. Tokioje R. G. veikoje yra nustatyti visi būtini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

77. Apeliaciniuose skunduose nėra keliamas nuteistiesiems paskirtų bausmių klausimas, tačiau, atsižvelgiant į apeliantų prašymus G. B. ir R. G. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

78. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019 ir kt.).

79. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino G. B. ir R. G. skirtinoms bausmėms reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jų asmenybes, nusikaltimų pavojingumą bei kilusius padarinius atitinkančias bausmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistajam R. G. už padarytus nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos baudos bausmės ir jų dydį nustatė artimą arba nežymiai didesnį nei minimalus baudos bausmės dydis. Pagrindo išvadai, kad tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos, nėra. Paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka tiek nuteistojo R. G. padarytų nusikaltimų pavojingumą, tiek jo asmenybę ir yra teisinga. Teistam nuteistajam G. B. už padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirti straipsnių sankcijose numatytas griežtesnės rūšies, tačiau taip pat su laisvės atėmimu nesusijusias laisvės apribojimo bausmes, jų dydžius nustatydamas artimus laisvės apribojimo bausmės vidurkiui bei šios bausmės maksimaliam dydžiui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o taip paskirta galutinė subendrinta bausmė bei BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai, kurie atitinka nuteistojo G. B. padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę, nėra per griežtos. G. B. paskirtos bausmės ir jų rūšys neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui.

80. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę, numatyta BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y. skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Iš to kas išdėstyta nuosprendžio dalyje „Dėl bausmių skyrimo“ matyti, kad teismas atskirai nenurodė motyvų šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažindamas už visas jų pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas. Su šia nuosprendžio išvada teisėjų kolegija nesutinka, apeliacinius skundus iš dalies tenkina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Abiem nuteistiesiems teismas nepagrįstai nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

81. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnyje nustatytos bendrininkavimo formos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje, nors skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir pažymima, kad nuteistieji veikė siekdami bendrų tikslų, o konkrečiai – siekiant padėti išvengti G. B. vadovaujamos bendrovės “R.” naudai PVM ir pelno mokesčio, o taip pat siekiant paslėpti bendrai daromą nusikalstamą veiką R. G. suklastojo sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, tačiau ir kaltinamajame akte, ir skundžiamame nuosprendyje jie buvo kaltinami ir pripažinti kaltais padarę ne tas pačias nusikalstamas veikas. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas tik R. G., o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tik G. B.. Akivaizdu, kad nuteistieji nebuvo šių nusikalstamų veikų bendrininkai ir juo labiau negalėjo veikti bendrininkų grupe. Net ir kaltinamajame akte nurodyta R. G. ir G. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Su tokia išvada taip pat negalima sutikti. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas. Skundžiamu nuosprendžiu abu nuteistieji buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ne tose pačiose, o skirtingose įmonėse, kurių vadovais jie buvo. Todėl jie negalėjo tų nusikaltimų padaryti nei bendrininkaujant, nei juo labiau veikdami bendrininkų grupe.

82. Jau minėta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Byloje nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkaudami, tačiau nusikalstamos veikos vykdytojas buvo tik vienas – G. B., o R. G. buvo padėjėjas ir jo veika papildomai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

83. Nesant bent dviejų nusikalstamos veikos vykdytojų, teismas nepagrįstai pripažino šią nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

84. Iš dalies tenkinant apeliacinius skundus pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nepagrįsto nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tokio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo nepakanka nuteistiesiems paskirtų bausmių švelninimui. Atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės yra tik vienos iš aplinkybių, vertinamų skiriant bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir R. G. paskyrė pačios švelniausios rūšies bausmę. G. B. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi pakankamai švelni bausmės rūšis. Nuteistiesiems paskirtos ne tik švelniausios rūšies bausmės, bet ir jų dydžiai nustatyti artimi šių bausmių minimumui bei vidurkiui, todėl net ir nustačius, kad nėra nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dar labiau švelninti jiems paskirtas bausmes pagrindo nėra.

85. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad rezoliucinėje nuosprendžio dalyje subendrinant nuteistajam G. B. paskirtas bausmes, vadovautasi ir BK 63 straipsnio 4 dalimi, bet bausmės subendrintos tik apėmimo būdu. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija tai laiko techninio pobūdžio klaida, todėl dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra keičiamas, o nurodytas trūkumas ištaisomas jį aptariant šio nuosprendžio motyvuose.

Dėl civilinio ieškinio

86. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, nes civilinis ieškovas nepateikė ieškinio reikalavimus pagrindžiančių duomenų ar skaičiavimų. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje civilinis ieškinys G. B. atžvilgiu negali būti tenkinamas, nes G. B. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Šie apeliantų argumentai taip pat yra nepagrįsti, todėl atmetami.

87. Byloje nustatyta, kad G. B. ir R. G. kaip padėjėjas, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad dėl G. B. kaltės UAB “R.” apskaitoje buvo apskaitytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, t. y. darbų ir medžiagų pirkimas pagal suklastotas UAB “N.” ir UAB “P.” bei esą įvykęs 26 825,70 Eur grynųjų pinigų išmokėjimas UAB “P.” pagal suklastotus kasos pajamų orderių kvitus. UAB “R.” buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės remdamosios buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis surašė PVM deklaracijas už 2015 m. balandžio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesius. Šiose PVM deklaracijose dėl G. B. ir R. G. veiksmų nurodė žinomai neteisingus duomenis apie UAB “R.” įsigytų prekių ir paslaugų PVM, padidinant 5 817 Eur pirkimo PVM ir PVM atskaitą, mažinančią mokėtiną į biudžetą PVM. Deklaracijose dėl G. B. ir R. G. kaltės buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB “R.” mokėtiną PVM už 2015 m. balandžio, rugsėjo, spalio ir gruodžio mėn. Į nusikaltimą padedančio vykdyti R. G. faktiškai vadovaujamos UAB “N.” PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pateiktą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas pardavimo PVM – 1 161,30 Eur, kuris buvo nurodytas suklastotoje UAB “N.” PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NEK 150401/01, bei į UAB “P.” PVM deklaracijas už 2015 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėn., pateiktas Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, R. G. iniciatyva tyčia nebuvo įtrauktas pardavimo PVM – 4 655,70 Eur, kuris buvo nurodytas suklastotose UAB “P.” sąskaitose faktūrose Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir Nr. PRO 151210/01. Tokiais veiksmais apgaule G. B., veikdamas tyčia, padedant R. G., UAB “R.” naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 5 817 Eur PVM. Be to, UAB “R.” buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė, remdamasi buhalterinėje apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, surašė Metinę pelno deklaraciją, kurioje dėl G. B. ir R. G. veiksmų nurodė žinomai neteisingus duomenis apie sąnaudas, mažinančias UAB “R.” apmokestinamąjį pelną. Šią tikrovės neatitinkančią deklaraciją buhalterė pateikė VĮ Registrų centrui. Pelno mokesčio deklaracijoje dėl G. B. ir R. G. veiksmų remiantis UAB “N.” sąskaitomis Nr. NEK 150401/01, Nr. NEK 150916/01 ir UAB “P.” sąskaitomis Nr. PRO 150929/02, Nr. PRO 151030/01 ir Nr. PRO 151210/01 įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie UAB “R.” apmokestinamąjį pelną. Dėl šių veiksmų apgaule G. B., veikdamas tyčia, padedamas R. G. UAB “R.” naudai išvengė turtinės prievolės sumokėti į biudžetą 3 514 Eur pelno mokesčio. Taigi valstybei mokėtini mokesčiai nebuvo sumokėti, todėl valstybei buvo padaryta turtinė žala negautų mokesčių pavidalu.

88. Baudžiamajame procese pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje tokio išimtinio atvejo pirmosios instancijos teismas nenustatė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, pareiškusi civilinį ieškinį, vėliau jį patikslinusi (t. 11, b. l. 143–144) remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų išvadomis, pateikė turtinės žalos, padarytos valstybei dėl nuteistųjų G. B. ir R. G. nusikalstamų veikų, paskaičiavimus, remiantis jais buvo apskaičiuotas ir nustatytas civilinio ieškinio dydis. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, R. G. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš G. B. ir R. G. kaip skolininkų daugeto 9 331 Eur valstybei padarytai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino ir Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisė 9 331 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintame ieškinyje nurodyta valstybei padarytos turtinės žalos suma, kuri priteista skundžiamu nuosprendžiu, pagrįsta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais bei atitinka nuteistųjų nusikalstamais veiksmais valstybės biudžetui padarytą žalą. Kadangi nusikalstama veika, kuria buvo padaryta turtinė žala valstybei, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta abiem nuteistiesiems bendrininkaujant, teismas įrodytą 9 331 Eur turtinę žalą pagrįstai priteisė iš G. B. ir R. G. solidariai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų R. G. ir G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Jūratė JakubonienėVirginija LiudvinavičienėLinas Šiukšta